- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 2-1689-674/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01407-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS
Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei L. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. D. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo A. D. dukters E. D. išlaikymui 180 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui iki dukros pilnametystės; nustatyti E. D. gyvenamąją vietą su motina J. B.; nustatyti A. D. bendravimo su dukra E. D. tvarką taip: 1. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį paimti iš motinos namų E. D. 10 val. ir pristatyti į motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val.; 2. E. D. atostogų metu pasiimti pirmąją atostogų dieną 10 val. ir pristatyti į motinos namus praėjus pusei atostogų trukmės (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) atitinkamą paskutinę dieną iki 20 val. arba iki 12 val., jeigu atostogų trukmę sudaro nelyginis dienų skaičius; 3. Su E. D. švenčių dienomis bendrauti tokia tvarka: sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) - neporiniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) - E. D. lieka su motina; sekmadienį ir pirmadienį (krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis) - poriniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) - E. D. lieka su motina; pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val., pristatyti į motinos namus; birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) - E. D. lieka su motina; liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; rugpjūčio 15-ąją (Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną)) - E. D. lieka su motina; lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - neporiniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Kūčių ir Kalėdų dienomis) - poriniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus; 4. kiekvienais metais, E. D. gimimo dieną pasiimti ją po pamokų ir bendrauti su ja ne daugiau kaip 2 val. ir po to pristatyti į motinos namus. Jei nurodyta diena sutampa su savaitgalio diena, E. D. paimama iš motinos namų 10 val. ir pristatoma į namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.; 5. ilgalaikės išvykos (ilgesnės nei 7 dienos) galimos tik su raštišku J. B. įstatymo nustatyta tvarka pasirašytu sutikimu. Ieškovė paaiškino, kad 2003 m. sausio 29 d. jai ir atsakovui gimė dukra E. D.. Su atsakovu jie gyveno 15 metų kartu, o nuo 2017 gegužės mėnesio gyvena atskirai. Nuo to laiko atsakovas neteikia vaikui išlaikymo. Savaitgaliais dukra būna [pas atsakovą, žino, kad tėvas jai duoda po 2-10 eurų. Tačiau prie vaiko išlaikymo tėvas daugiau neprisideda. Vaiko išlaikymui reikalinga apie 490 eurų, nes E. D. lanko jojimo pamokas Raseinių hipodrome, be to papildomai mokosi matematikos, jai reikalingi reguliarūs vizitai pas ortodontą. Be to reikia pinigų maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, ir kitoms išlaidoms. Ji pati nedirba, gauna apie 200 eur socialinę pašalpą, slaugo neįgalią mamą ir gyvena jos namuose. Todėl prašo priteisti iš atsakovo A. D. dukters E. D. išlaikymui 180 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Ji rūpinasi dukros auklėjimu ir vystymusi. Ji yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, dėl to vaiko gyvenamoji vieta turėtu būti nustatyta su ja. Taip pat prašo nustatyti atsakovo A. D. bendravimo su E. D. tvarką, nors ji nedaro trukdžių su tėvu dukrai bendrauti ir kitokiu laiku. Ir ateityje nedarys.
Atsakovas A. D. paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis sužalota ranka, negali dirbti. Dėl jo sužalojimo iškelta baudžiamoji byla. Anksčiau dirbo su verslo liudijimu, taisė automobilius. Dabar pusę metų dirbti negali dėl sveikatos. Jokio turto neturi, gyvena pas mamos. Dukters išlaikymui gali mokėti kas mėnesį po 100 Eur. Jis su dukra bendrauja. Kiekvieną savaitgalį dukra būna pas jį. Jis visada duoda dukrai pinigų po 10 eurų, be to yra sumokėjęs į priekį už dukters lankomą sporto klubą. Prašo leisti susitikinėti su dukra E. D. be apribojimų. Jam žinoma, kad dukrai už dantų gydymą kas mėnesį po 25 eurus reikės iki gegužės mėnesio. Jis su ieškove išgyveno 15 metų, visą laiką prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nuo gegužės 20 dienos gyvena su ieškove atskirai.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad skyrius palaiko J. B. prašymą, dukros E. D. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo A. D. priteisti išlaikymą vaikui ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nes tai atitinka nepilnametės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad E. D., gim. 2003-01-29, a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. D., motina – J. B. (b. l. 6). Ieškovės ir dukters E. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 18) E. D. lanko užsiėmimus Raseinių hipodrome vieną kartą savaitėje, pamokos kaina 10 Eur. Taip pat lankosi pas ortodontą. Už paslaugas jau sumokėta 1113,00 Eur. Nustatyta gydymo trukmė iki 2018 m. gegužės mėnesio. Tai kainuos 250-300 Eur. (b. l. 8, 9). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nei J. B., nei A. D. įregistruotos jų vardu nuosavybės teisės į daiktus neturi. (b. l. 26, 31) Nei ieškovė, nei atsakovas nedirba ir draudžiamųjų pajamų neturi. Atsakovas vykdė individualią veiką laikotarpiais nuo 2016-04-11 iki 2016-07-11 ir nuo 2016-11-03 iki 2017-05-05 (b. l. 32-33, 40, 47) Duomenų iš ko šiuo metu šalys gauna pajamas pragyvenimui ir iš ko ieškovė skiria lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui byloje nepateikiama. Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio kartu pragyvenę penkiolika metų, sugyventiniai J. B. ir A. D. nusprendė gyventi atskirai. Jų dukra liko gyventi su motina. J. B. ir A. D. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Ten gyvenimo sąlygos yra geros, sudaryta tinkama aplinka E. D. ugdytis. J. B. santykiai su dukra geri, yra užsimezgęs emocinis ryšys, kartu leidžia laisvalaikį. Ieškovė neprieštarauja dukros bendravimui su tėvu. J. B. teigia, kad atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda. Anūkę E. D. ieškovei padeda išlaikyti ieškovės motina B. B.. J. B. slaugo neįgalų asmenį B. B., kuri gauna neįgalumo pensiją, priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją, išmokas iš NMA už išankstinį pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio veiklos. Taip pat jai padeda sesuo R. L.. E. D. mokosi kalno pagrindinėje mokykloje. A. D. teigia, kad dirba pavienius darbus, gauna 300-500 Eur pajamų, darbo biržoje neregistruotas. Atsakovas nurodo, kad turi apie 15 000 Eur finansinių įsipareigojimų už administracinius nusižengimus. Su dukra bendrauja dažniausiai telefonu, dažnai savaitgalį. Kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina atsakovas neprieštarauja. Nurodė, kad nėra skyręs pinigų dukros materialiniam išlaikymui. Kai dukra lankosi pas jį, jis duoda dukrai nuo 2 iki 10 eurų. Sutiktų skirti dukros išlaikymui 100 Eur. Pageidauja su dukra bendrauti be apribojimų. Specialistė bendravo su E. D., kuri paaiškino, kad su abiem tėvais santykiai geri. Tačiau norėtų gyventi su mama, o pas tėtį tik svečiuotis. (b. l. 48-49). Raseinių rajono Paliepių seniūnija A. D. charakterizuoja kaip gyvenantį su motina B. K. jai priklausančiame bute. Vietos gyventojai informacijos apie A. D. neteikia. Seniūnija neturi duomenų apie A. D. pragyvenimo šaltinį ir galimybes rūpinti dukra. Paskutiniu metu seniūnija nusiskundimų dėl A. D. elgesio ar gyvenimo būdo nėra gavusi. (b. l. 50). Raseinių rajono Viduklės seniūnija J. B. charakterizuoja kaip darbščią, sąžiningą, pareigingą, tvarkingą pilietę, gerai sutariančią su kaimynais. Ji augina dukrą E. D.. Seniūnija nusiskundimų iš gyventojų dėl J. B. netinkamo elgesio nėra gavusi (b. l. 51) Raseinių rajono Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla E. D. charakterizuoja pozityviai. Nurodo, kad dukra rūpinasi mama, su tėvu bendrauti neteko. (b. l. 53).
Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. E. D. išreiškusi norą gyventi su mama. Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, jog atsakovas neprieštaravo, kad dukros E. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje, be to ieškovę ir dukrą sieja artimas ryšys, dukros E. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. B. jos gyvenamojoje vietoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.
Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovas A. D. su dukra bendrauja. Ieškovė su atsakovu kartu pragyveno penkiolika metų, taigi ir dukros santykiai su tėvu yra užsimezgę. Tai, kad yra nustatoma konkreti tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, nerodo, kad tėvui, kuris gyvena atskirai, yra apribojamos bendravimo su vaiku teisės. Konkrečiai nustatoma bendravimo tvarka tik įneša konkretumo visoms šalims, siekiant užkirsti kelią galimiems nesutarimams dėl bendravimo tvarkos. Sprendžiant šį klausimą pirmiausią turi būti atsižvelgiama į dukros E. D. interesus, tai yra bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitinka dukros poreikius, atsižvelgiant į jos amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad labiausiai E. D. interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuri būtų tiksliai apibrėžta, kad ji konkrečiai žinotų bendravimo su tėvu laiką ir galėtų pilnai patenkinti savo poreikius ir teisėtus interesus. Darytina išvada, kad atsakovo A. D. ir jo dukros E. D. bendravimo tvarka nustatytina tokia, kurios prašė ieškovė J. B..
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turinė padėtis yra prasta. Šalys nekilnojamojo turto neturi, nedirba ir negauna pastovių pajamų iš kurių galėtų pragyventi ir teikti dukrai išlaikymą. Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiks atsakovas gyvena jų mamos nuosavybės teise priklausančiuose būstuose. Ieškovei išgyventi ir išlaikyti dukrą padeda mama ir sesuo. Atsakovas VTAS nurodė, kad jo pajamos yra apie 300 – 500 Eur, kuriuos užsidirba iš pavienių darbų. A. D. taip pat nurodė, kad turi didelių finansinių įsipareigojimų valstybei. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma 180,00 Eur viršija tiek ieškovės, tiek atsakovo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą dukrai.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad atsakovas negali teikti tokio išlaikymo dukrai, kad maksimaliai patenkinti E. D. poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedirbantis, gauna nepastovias pajamas, yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų, kad būtų nuolatinai apribotos darbingumo galimybės, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių, konstatuotina, kad iš jo priteistinas išlaikymas patenkinantis būtinuosius dukros poreikius. Įvertinus tai, kad atsakovas savaitgaliais išlaiko dukrą, į tai, kad duoda jai kišenpinigių, be to atostogų metu veža pailsėti, pramogauti, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės prašomas 180 Eur išlaikymas mažintinas iki 150 Eur. Atsakovas, būdamas darbingas, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį po 150 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovės, tai yra pakankama, kad patenkinti E. D. būtiniausius poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę tokią sumą skirti savo dukros išlaikymui. Nepilnametė dukra gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).
Iš atsakovo priteistina žyminis mokestis ir teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.)
Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. B. jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią A. D. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra E. D. :
1. pirmąjį ir trečiąjį mėnesio šeštadienį paimti iš motinos namų E. D. 10 val. ir pristatyti į motinos namus tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 20 val.;
2. E. D. atostogų metu pasiimti pirmąją atostogų dieną 10 val. ir pristatyti į motinos namus praėjus pusei atostogų trukmės (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis) atitinkamą paskutinę dieną iki 20 val. arba iki 12 val., jeigu atostogų trukmę sudaro nelyginis dienų skaičius;
3.1 sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną) - neporiniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse (gruodžio 31 d.) 10 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
3.2 vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
3.3 kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) - E. D. lieka su motina;
3.4 sekmadienį ir pirmadienį (krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis) - poriniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
3.5 gegužės 1-ąją (Tarptautinę darbo dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
3.6 pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) - E. D. lieka su motina;
3.7 pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val., pristatyti į motinos namus;
3.8 birželio 24-ąją (Rasos ir Joninių dieną) - E. D. lieka su motina;
3.9 liepos 6-ąją (Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną) - paimti E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
3.10 rugpjūčio 15-ąją (Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną)) - E. D. lieka su motina;
3.11 lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną) - neporiniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
3.12 gruodžio 24-ąją, 25-ąją ir 26-ąją (Kūčių ir Kalėdų dienomis) - poriniais metais paimti E. D. šventės išvakarėse iki 20 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 20 val. pristatyti į motinos namus;
4. kiekvienais metais, E. D. gimimo dieną pasiimti ją po pamokų ir bendrauti su ja ne daugiau kaip 2 val. ir po to pristatyti į motinos namus. Jei nurodyta diena sutampa su savaitgalio diena, E. D. paimama iš motinos namų 10 val. ir pristatoma į namus tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20 val.;
5. ilgalaikės išvykos (ilgesnės nei 7 dienos) galimos tik su raštišku J. B. įstatymo nustatyta tvarka pasirašytu sutikimu.
Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis materialinio išlaikymo išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) indeksuojant jas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki vaiko pilnametystės.
Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.
Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko motinai J. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. D. 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 2,96 eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.