- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2-1182-1176/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11559-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- B. J.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank P&C Insurance AS“
- Advokatai
- Aušra Bračiulienė, Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokatei Ingridai Varanavičei, atsakovei B. J. ir jos atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei, trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovui T. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei B. J. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei B. J., prašydama jos naudai iš atsakovės priteisti 721 Eur turtinės žalos, 14,91 Eur dydžio kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2021-08-29 buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), ir jame buvęs namų turtas. Įvykio metu šis butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Nuostoliai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01), taip pat pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Ieškovė draudėjai sumokėjo 721,00 Eur draudimo išmoką. Ieškinyje paaiškinta, kad ieškovės apdraustas turtas buvo aplietas iš buto (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei. Butas (duomenys neskelbtini) yra virš buto (duomenys neskelbtini). Užpylimo vieta yra draudėjos virtuvės kampas, virš kurio yra atsakovės virtuvės kriauklė. Šioje vietoje siena pradėjo drėkti prieš 6-9 mėnesius. Iki 2021-08-29, kaip buvo apipiltas draudėjos butas, draudėjos sutuoktinis S. P. kelis kartus bandė patekti į atsakovės butą. Draudėjos sutuoktiniui pavyko apžiūrėti atsakovės butą, dalyvaujant jos nuomininkui, ir buvo nustatyta, kad yra drėgna po virtuvės kriaukle. Nuomininkas patikino draudėją, jog kriaukle nesinaudos ir buto savininkę informuos apie šią problemą. Matomai, problema nebuvo išspręsta, nes 2021-08-29 iš draudėjos virtuvės kampo pradėjo bėgti vanduo pas kaimynus ir į pirmą aukštą. Pirmo aukšto kaimynas su atsakovės buto valdytoju taip pat aiškinosi dėl situacijos. Išsiuntus atsakovei pretenziją, žala nebuvo atlyginta, todėl prašo priteisti 721 Eur dydžio turtinę žalą bei, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 14,91 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. J. su pareikštu ieškiniu nesutinka ir atsiliepime į ieškinį prašo ji atmesti.
4. Atsakovė nurodo, kad apie ginčo įvykį ji sužinojo tik praėjus 3 mėnesiams po įvykio, kai jai atsiuntė pranešimą dėl išmokos išieškojimo ir mokėjimo nurodymą. Iki tol apie įvykį nei ji, nei jos giminaitis, gyvenantis bute, ir I. J., kuris dažnai būna bute, nieko nežinojo. Gavusi pranešimą dėl išmokos išieškojimo, ji su I. J. nuėjo pas kaimynus, apžiūrėjo kaimynų ir savo butus, tačiau jokių apipylimo pėdsakų nebuvo, taip pat nebuvo atliktas remontas. Kaimynė jai paaiškino, kad kai atėjo sūnus pradėjo bėgti vanduo ir kelis kartus pakartojo: „mano butas apdraustas, gavau išmoką ir nieko nežinau“. Ji susisiekė su AB „Lietuvos draudimas“, paaiškino, kad joks remontas nėra padarytas, reikia apžiūrėti abu butus. Draudimo bendrovė patikino, kad viską panaikins. 2022 m. sausį iš duomenų tvarkytojos UAB „B2 Kapital“ gavo pranešimą, kad sumokėtų skolą, nes kitu atveju kreipsis į teismą. Ji paaiškino visą situaciją ir jie grąžino dokumentus AB „Lietuvos draudimas“, nes buvo remtasi tik nuotraukomis. Pateiktos nuotraukos yra suklastotos, nes nėra aišku, kur siena, kur grindys, kur kriauklė, kur virtuvės durys, ventiliacijos anga, nėra bendro vaizdo. Atsakovė taip pat paaiškino, kad ji rūpinasi savo turtu, prieš 12 metų darė remontą, pakeitė virtuvėje vamzdžius. Ji butą yra apdraudusi nuo 2005 m. iki dabar, todėl ji neturi tikslo aplieti kitus butus, be to, jos bute nėra jokių pėdsakų. Kaimynai nurodo, kad prieš tai (6-9 mėnesius) vaikščiojo pas ją, tačiau pavyko susisiekti tik dabar. Jos giminaitis iki šiol nežino kaip atrodo M. K. žentas. Be to, galima buvo pranešti namo administratorei UAB „Fabeta“. 2022 m. vasario mėnesį iš AB „Lietuvos draudimas“ paskambino M. M. ir informavo ją, kad ji apipylė ir pirmo aukšto butą, vėliau po kelių dienų pareiškė, jog ji dar du kartus užpylė. Dėl šios priežasties ji pareikalavo eksperto, pati iškvietė santechnikus, informavo draudiką. Jai pranešė, kad visi žalos dokumentai ir nuotraukos yra išsiųsti 2022-02-28, atsakymas negautas, tačiau jie atsakymo ir negalėjo gauti, nes 2022-03-03 paaiškinimai buvo parašyti po 5 dienų. Vėliau ji negavo jokių pranešimų nei iš vienos pusės, todėl pamanė, kad konfliktinė situacija išsisprendė. Praėjus kuriam laikui, t. y. 2023-08-14 ji gavo pranešimą iš teismo.
5. Trečiasis asmuo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.
6. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė tikslios žalos atsiradimo datos, kad užliejimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute, žalos dydžio. Atkreipia dėmesį į tai, kad draudėjas paaiškino, jog pirmieji žalos požymiai pastebėti 6–9 devyniais mėnesiais anksčiau. Taigi, užliejimai buvo pasikartojantys ir jie atsirado gerokai anksčiau nei nurodo ieškovė. Tikslios žalos atsiradimo datos nustatymas yra reikšmingas tam, kad būtų tinkamai ir išsamiai ištirtos įvykio aplinkybės. Tik žinant tikslią žalos atsiradimo datą, galima kreiptis į daugiabučio namo administratorių ar bendriją su prašymu pateikti duomenis ar nurodytu laikotarpiu nebuvo fiksuotos avarijos bendrojo naudojimo inžinerinėse sistemose (vamzdyne). Nežinant tikslios įvykio datos tokią informaciją gauti yra sudėtinga. Tikslios įvykio datos nustatymas yra reikšmingas ir skaičiuojant padarytos žalos dydį. Tik žinant tikslią įvykio datą galima nustatyti taikytiną nusidėvėjimo normą. Be to, esant pakartotinio užliejimo atvejais svarbu nustatyti ir kokių veiksmų ėmėsi pats nukentėjęs asmuo pamatęs pirmąjį užliejimo atvejį, t. y. ar nukentėjęs asmuo ėmėsi reikiamų veiksmų žalai sumažinti. Šiuo atveju ieškovė tikslios žalos atsiradimo datos nenustatė, todėl įvykio aplinkybės nebuvo tinkamai ir išsamiai ištirtos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Tačiau ieškovė neįrodė, kad užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute. Savo prielaidas ieškovas grindžia tik apdrausto asmens pateiktu paaiškinimu, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kurie liudytų, kad pati ieškovė dėjo pastangas tirti įvykio aplinkybes. Atkreipia dėmesį į tai, kad daugiabučiuose namuose yra ne tik privačios nuosavybės teise priklausantys butai bei jų inžinerinė įranga, bet ir bendrojo naudojimo objektai įskaitant ir vamzdynus. Taigi užliejimo židinio vieta gali būti tiek konkrečiame bute, tiek ir bendrojo naudojimo vamzdyne. Tokio tipo bylose draudimo bendrovės įprastai kreipiasi į daugiabučio namo administratorių arba bendriją su prašymu pateikti informaciją ar aktualiu laikotarpiu nebuvo fiksuotos avarijos bendrojo naudojimo vamzdyne. Tik gavus šią informaciją galima atmesti galimybę, jog užliejimo židinio vieta yra bendrojo naudojimo vamzdyne, o atsakomybė tenka konkretaus buto savininkui. Ieškovė teismui nepateikė informacijos apie tai ar ji kreipėsi į namo administratorių su prašymu pateikti informaciją ir kokią informaciją gavo. Taigi, ieškovė neįrodė, kad užliejimo židinio vieta yra atsakovei priklausančiame bute. Ieškovė taip pat nepateikė duomenų, kurie įrodytų padarytos žalos dydį. Teismui nėra pateikti įrodymai, kurie leistų identifikuoti padarytos žalos mastą. Teismui ieškovė pateikė vos dvi nuotraukas, tačiau šios nuotraukos nėra pakankamos tam, kad būtų galima tinkamai apskaičiuoti padarytos žalos dydį. Teismui nėra pateiktas aplietų patalpų planas, kuris leistų nustatyti koks yra apgadintos patalpos plotas bei atitinkamai patikrinti ar ieškovas tinkamai nurodė remontuotinus plotus. Pateiktose nuotraukose nesimato kur ir kiek šviestuvų sumontuota apgadintoje patalpoje. Nėra matomi ir baldų pažeidimai, jų išdėstymas ar matmenys. Taigi Ieškovo pateiktos nuotraukos nėra informatyvios ir nesudaro pagrindo spręsti apie padarytos žalos dydį. Pagrįstų abejonių kelia ir ieškovės pateiktas žalos dydžio apskaičiavimas. Teismui pateikta ieškovės sudaryta sąmata, kurioje nurodyta buto remonto kaina 470,78 Eur (mokėdamas draudimo išmoką ieškovė šią sumą suapvalino iki 471 Eur), bei ieškovės atliktas skaičiavimas, kad apgadintų spintelių remontas turėtų kainuoti 250 Eur. Ieškovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė kaip buvo apskaičiuota spintelių remonto kaina (250 Eur). Ieškovė teismui pateikė savo elektroninės sistemos išrašą, kuriame nurodyta, kad spintelės demontavimas ir sumontavimas įvertintas 150 Eur, MDF plokštė – 50 Eur, pjovimas ir laminavimas – 50 Eur. Nežinant remontuotinos spintelės matmenų nėra jokios galimybės įvertinti ar Ieškovo nurodyti įkainiai yra teisingi. Be to, iš pateiktos sąmatos matyti, kad Ieškovas neatsižvelgė į nukentėjusio buto nusidėvėjimą. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodoma, kad paskutinė nukentėjusio buto remonto data yra 2018-06-15, todėl ginčo įvykio metu butas jau buvo naudojamas daugiau nei trejus metus. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2016-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Pažymi, kad butų vidaus apdailai trečiojo asmens praktikoje taikoma 3,5 procento metinė nusidėvėjimo norma. Tokia nusidėvėjimo norma atspindi vidutinę buto apdailos tarnavimo trukmę – kapitalinis buto remontas turėtų būti atliekamas maždaug kas 30 metų. Kadangi nukentėjęs butas paskutinį kartą buvo suremontuotas prieš trejus metus, reikia konstatuoti, jog įvykio dieną buto apdaila buvo netekusi 10,5 procentų savo buvusios vertės. Ieškovo apskaičiuotai žalos sumai (471 Eur) pritaikius šią nusidėvėjimo normą, gauname, kad išlaidos, reikalingos nukentėjusiam butui atkurti iki būklės, buvusios prieš ginčo įvykį, paties ieškovo skaičiavimais negalėtų būti didesnės nei 376,80 Eur (471 – (471 * 0,105) = 376,80). Nusidėvėjimas turėjo būti taikomas ir ieškovo skaičiavimams dėl virtuvės spintelės remonto, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti apie šios spintelės įsigijimo datą. Nėra pateikta net šios spintelės nuotrauka, kuri leistų įvertinti jos būklę įvykio metu. Atitinkamai, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti ir taikytiną nusidėvėjimo normą bei tinkamai apskaičiuoti padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini vien šiuo savarankišku pagrindu.
7. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka 2023-02-23 teismo posėdyje žodinius paaiškinimus teikė ieškovės atstovė Ingrida Varanavičė, trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas T. V., atsakovė B. J. ir jos atstovė advokatė Aušra Bračiulienė, parodymus davė liudytojas D. K., 2024-04-29 teismo posėdyje parodymus davė liudytojai O. B., S. P., M. K., I. P..
8. 2024-02-23 teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Ingrida Varanavičė pagarsino ieškinio motyvus, paaiškino, kad žalos dydis nustatytas, remiantis pateikta turto sunaikinimo, sugadinimo akto, remonto sąmatos duomenimis, kuriose apskaičiuotos reikalingų darbų kainos. Iš nuotraukos matyti, kad vandens sankaupos matyti ir ant spintelės, todėl be patalpai (konstrukcijoms) padarytos žalos, buvo apskaičiuotas ir spintelei padarytos žalos dydis bei atkūrimo kaštai, užvedant naują administravimo bylos numerį. Pagal užliejimo požymius ieškovė vertino, kad vandens prasisunkimas įvyko iš viršuje esančių patalpų. Aplinkybę, kad vanduo prasisunkė iš viršaus, patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) bute sulietoje patalpoje yra apgadintos lubos. Virš (duomenys neskelbtini) buto yra atsakovei priklausantis butas. Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovė turi įrodyti žalos atsiradimo židinį, bet ne priežastis. Ieškovė įrodė, jog vanduo bėgo iš viršaus, todėl atsakovė turi pareigą įrodyti, jog ne iš jos buto bėgo vanduo, tačiau atsakovė nepateikė pakankamai duomenų. Atstovė, atsakydama į klausimus, paaiškino, kad duomenų neturi, ar buvo kreiptasi į namo administratorių. Sąmatoje ties laukeliu, kur turėtų būti nurodyta kreipimosi į kompetentingas institucijas, nieko nėra nurodyta, todėl galima spręsti, kad arba nebuvo kreiptasi arba tokia informacija nebuvo suteikta draudikui. Žala buvo administruojama nuotoliniu būdu, darbuotojas nebuvo nuvykęs į įvykio vietą. Kiek jai žinoma, teismui yra pateiktos visos nuotraukos. Įvykio vietos nuotraukos tikėtina buvo darytos pačios draudėjos, ar jos atstovo. Į draudimo bendrovę dėl žalos draudėjas turi kreiptis per vieną parą (Taisyklių 2.10 punktas). Į teisėjos klausimą, kodėl P. teikė rašytinius paaiškinimus tik 2022-02-28, nors įvykis buvo 2021-08-29, paaiškino, kad pats turto sugadinimo aktas buvo parengtas tik 2021-10-15, aiškinantis papildomas faktines aplinkybes buvo kreiptasi dėl papildomų paaiškinimų. Įvykio datą draudėjos atstovas nurodė, nes tą dieną drėgmė buvo didesnė. Ieškovė vertino, kad 6-9 mėnesius buvo pasikartojantys prabėgimai, bet galutinę datą nurodė tokią, kurią nurodė draudėjas, kai buvo žymesni sudrėkimo požymiai. Kad virtuvėje ir spintelėje buvo padaryta žala, ieškovė nustatė iš P. paaiškinimų ir nuotraukų. Abiejose nuotraukose matosi spintelės, kad yra vandens išsiliejimo požymiai. Pavaizduotas užlietas lubų ir sienų kampas. Ieškovė nustatė, kad vanduo sunkėsi iš viršaus. Ieškovės duomenimis, buvo sulietos vidinės sienos, o ne išorinės. Nuotraukų padarymo datą galima nustatyti iš nuotraukų duomenų („properties“) – 2021-08-30 19:57 val. Nuotraukoje nesimato kriauklės, bet kad tai virtuvė ieškovė nustatė pagal draudėjo atstovo paaiškinimus. Kriauklės buvimo vieta vertinant žalos dydį neturėjo reikšmės. Atsakovės atstovei paklausius, kodėl atsakovei iš karto nebuvo išsiųsta po įvykio pretenzija, atstovė paaiškino, kad pretenzija buvo išsiųsta tik tada, kai perėmė reikalavimo teisę. Iš P. paaiškinimų galima spręsti, kad jis bendravo su atsakovės buto nuomininkais, o ar perdavė savininkei informaciją nežino. Paaiškino, kad atsakovė neturi teisės remtis draudimo taisyklėmis, nes ji nėra šios sutarties šalis. Remonto data nustatyta iš draudėjos ir jos atstovo paaiškinimų. Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal draudėjo pateiktus duomenis apie buto patalpą, apskaičiavus patalpų plotą. Šie duomenys buvo gauti, jei yra įrašyti. Remontuojant lubas, reikia nukabinti šviestuvą, todėl įtraukiami šie darbai. Jeigu žmogus gyvena, virtuvėje būna baldų, kuriuos reikia išnešti atliekant remonto darbus. Žalos byloje patalpų plano nebuvo. Negali pasakyti, kada draudėja įsigijo baldus. Sutarties sudarymo su draudėju metu nebuvo daromos patalpų nuotraukos. Susirašinėjama buvo su P., o kas skambintojas buvo šiuo atveju identifikuoti negali, matomas tik telefono numeris. Už žalos administravimą buvo atsakingas D. K.. M. M. yra atsakinga už regreso klausimus, kai jau būna išmokėta draudimo išmoka.
9. Apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis gavo dvi bylas dėl žalos administravimo. Kliento pateikta informacija apie įvykį yra užregistruojama ir remiantis šiais duomenimis atliekamas įvertinimas, skaičiuojami nuostoliai. Jam nekilo abejonių, jog aptariamu atveju atsirado žala, nes užliejimas vyko iš viršaus po lubų ir sienų dažais, matėsi pūslelės ant lubų ir sienų, taip pat buvo apgadinta spintelė – ji buvo išbrinkusi. Žala buvo įregistruota 2021-10-14. Paklausius, koks yra liudytojo išsilavinimas, atsakė, kad verslo vadyba, tačiau yra pabaigęs visus reikiamus kursus darbe. Taip pat parodė, kad buvo gautos dvi nuotraukos. Į įvykio vietą niekas nevyko, nes buvo akivaizdi žala. Jam užtenka nuotraukų ir išmatavimų. Išmatavimus lygtais paminėjo klientė. Kada remontas buvo padarytas, išsiaiškino iš kliento. Kada remontas buvo padarytas, jis nustato pats, skambindamas klientui, arba iš regreso skyriaus pateiktos informacijos. Jis atsakingas už informacijos surinkimą, taip pat jis nustato ar įvykis yra draudžiamasis ar nedraudžiamasis, apskaičiuoja žalos dydį. 2021 m. spalio 15 d. aktą dėl žalos sudarė jis, valanda įtakos neturi, todėl jos netikslina. Klientas apie įvykį gali pranešti ir vėliau, nei nurodyta taisyklėse, o mes sprendžiame, ar sumokėti draudimo išmoką, ar ne. Tai neturi įtakos žalos dydžiui. Parodė, kad tikėtina, kad klientas pateikė savo buto nuotraukas, bet negali garantuoti, nes bute nebuvo, tačiau klientui gali kilti teisinių nesklandumų, jei pateiktų neteisingus duomenis. Sąmatoje apie šviestuvus nurodyta todėl, kad kiekvienose lubose yra šviestuvas. Kiek atsimena, patalpų išmatavimus patikslino klientas. Negali pasakyti ar su moterimi ar su vyru kalbėjosi. Tikėtina, kad su I., ką sakė jis neatsimena. Šiuo atveju buvo gautas pranešimas toks: „virtuvėje buvo pastebėtas vandens prasiskverbimas kampe per lubas, kuris bėgo per sienas ant virtuvės baldų. Buvo nedelsiant kreiptasi į minėtą butą. Kartu su buto nuomininkais nustačius, kad virtuvėje yra vandens pratekėjimas, jis buvo sustabdytas. Buvo užlietos ir sugadintus lubos, sienos ir virtuvinė spintelė“. Šis dokumentas yra prie žalos bylos. 2022-10-14 dieną įregistruota žala (sistemoje gaunama), o 15 d. jis jau nagrinėjo bylą. Klientas, kai registravo žalą, tikėtina, informaciją pateikė žodžiu arba raštu. Jis negali tiksliai atsakyti. Kas registravo žalą iš sistemos nesimato. Yra nurodyta, kad draudėjas. Skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jis, administruodamas šią bylą, skambino klientei numeriu, kuris nurodytas. Atsakant į klausimą, ar su klientu buvo susirašinėjama elektroniniu paštu, atsakė, kad sistemoje nesimato, kad buvo susirašinėjama, todėl tikėtina, kad nebuvo susirašinėjama. Kada užliejimo faktas įvyko, jis nesiaiškino. Jam nekilo abejonių dėl to, kad klientė jau turėjo 7-tą draudimo polisą. Sistemoje nurodyta, kad įvykis įvyko 2021-08-29. Spintelės matmenys nustatyti preliminariai, įvertinus plokštės kainą. Meistrai nupirktą plokštę pritaiko pagal išmatavimus ir laminuoja. Šiuo atveju buvo apdrausta atkūrimo verte, todėl nevertinama, kada buvo įsigyti baldai, taigi nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Į aktą įtraukti 30 Eur už atvykimą, nes įvertinamas remontuojančių darbuotojų atvykimas į remontuojamą butą. Liudytojas parodė, kad virtuvė yra 8,66 kvadratinių metrų ploto. Į atsakovės atstovės klausimą, kodėl patalpų valymui numatyti dešimt kvadratinių metrų, atsakė, kad gali būti ir dar daugiau. Jam nekilo abejonių, jog buvo virtuvė. Jei būtų iškilę abejonių, būtų paprašęs daugiau nuotraukų. Atsakydamas į trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovo klausimą, parodė, jog patalpų plano jis nematė.
Atsiliepimas
10. Trečiojo asmens „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas teisininkas T. V. paaiškino, kad skaičiuojant žalos išmoką yra taikomas būdas, numatytas draudimo sutartyje, ir jei žala dengiama atkūrimo verte, tai sumokama kaip už naują daiktą. Tačiau tai, kad sumokame tokią sumą, tai nereiškia, kad regreso atveju iš kaltininko galime reikalauti tokios pačios sumos. Reikalaujant regreso būtina atsižvelgti į daikto nusidėvėjimą ir reikalauti realios žalos dydžio. Šiuo atveju ieškovas nusidėvėjimo netaikė. Paties nukentėjusio asmens duomenimis, nuo pirmo pastebėjimo, kada žala gali atsirasti, iki kreipimosi į draudimo bendrovę praėjo devyni mėnesiai, per tą laikotarpį nusidėvėjimas taip pat didėja. Be to, įvykį reikėjo fiksuoti tada, kai jis buvo pastebėtas pirmą kartą, tai yra prieš devynis mėnesius. Papildomai stebint žalos atsiradimą, nereiškia, kad žala didėja. Datos nustatymas yra svarbus skaičiuojant žalos dydį, to šioje byloje nėra. Ieškovas nekreipia dėmesio į nusidėvėjimą ir nepateikia baldų įsigijimo datos duomenų, kurie taip pat yra svarbūs. Ieškovas nurodo, kad žalos apžiūra buvo atliekama nuotoliniu būdu. Tokia praktika karantino metu buvo taikoma, kai žalos dydis buvo nedidelis. Tačiau tuo pačiu draudimo bendrovė prisiima riziką dėl regreso taikymo. Dėl ieškovės nepakankamo atidumo nežinoma kuri patalpos siena buvo apipilta, vidinė ar išorinė. Galima teigti, kad vanduo pateko per patalpos fasadą, tai yra iš lauko. Tokiu būdu ieškovė, nevykdama į įvykio vietą ir nedarydama apžiūros fiziškai, prisiėmė sau regreso atsakomybę. Paprastai yra vykstama į vietą ir sudaromas patalpų planas sutikrinant jį su registrų centro duomenimis. Todėl, kad nebuvo nuvykta į vietą ir sudarytas žalos atsiradimo planas, byloje nėra patikimų duomenų apie žalos dydį ir atsiradimo pagrindą. Atlikti padarytos žalos skaičiavimai yra hipotetiniai, nes nenurodytas sugadintos baldo plokštės dydis, gamintojas, kaina. Skaičiavimai nepagrįsti niekuo. Svarbu ir tai, kad virš nukentėjusio buto yra ne tik atsakovės butas, bet ir bendro naudojimo patalpos, kurios taip pat gali sukelti vandens išsiliejimą. Turint omenyje, kad pastatas yra senos statybos ir kad užliejimai yra pasikartojantys, visiškai realu, kad žalą galėjo sukelti bendro naudojimo vamzdynai. Svarbu, kad pagal teisės aktus ir bute gali būti dalis vamzdyno, priklausančio bendrojo naudojimo savininkui. Buto savininko atsakomybė prasideda tik už skaitiklio ir sklendės. Ir tai, kad išsiliejimas įvyko bute, dar nereiškia, kad atsakingas buto savininkas. Galėjo trūkti bendro naudojimo vamzdynas. Apie bendro naudojimo vamzdynų avarijas duomenis turi namo bendrijos arba namo priežiūrą teikiančios įmonės. Šioje byloje tokių duomenų iš bendrijos nėra ir negalime atmesti galimybės, kad vanduo galėjo išsilieti iš bendro naudojimo sistemos. O tai reiškia, kad ieškovas neįrodė, kad išsiliejimas vyko atsakovės bute iš jos vamzdyno sistemos. Todėl, trečiojo asmens nuomone, ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
11. Atsakovės atstovė advokatė Aušra Bračiulienė paaiškino, kad jos atstovaujamoji gavo informaciją apie ginčo įvykį tik lapkričio mėnesį. Jokia žalos medžiaga nebuvo pateikta. Šioje byloje buvo pasikviestas liudytojas, kuris nuolatos gyveno atstovaujamosios bute, niekas į jį niekada nesikreipė. Atstovaujamoji pasikvietė santechniką, ir jis nieko neatrado. Kai atsakovė kreipėsi į M., jai buvo pasakyta, kad ji kelis kartus užliejo pirmo aukšto butą, tačiau medžiagos negavo, bet dėl pirmo buto daugiau nieko nereikalavo. Nukentėjusiojo asmens pirmas paaiškinimas skiriasi nuo antro paaiškinimo. Jokių objektyvių duomenų nėra atsakovei sumokėti reikalaujamą žalą. Iš nuotraukų negalima nustatyti, kad tai spintelė, negalima nustatyti, kad kabanti spintelė. Be to, buvo informuota, kad vanduo buvo sustabdytas. Kadangi nuotrauka daryta tik 30 d., galima spręsti, kad spintelė buvo laikoma drėgna. P. rašytiniuose paaiškinimuose apie spintelei padaryta žalą nieko nerašė. Nuomininkas atstovaujamajai sakė, kad niekas pas jį nebuvo atvykęs ir niekas virtuvės nežiūrėjo. Drėgmės atsiradimo priežasčių niekas neieškojo, nes draudimo kompanija apmokėjo tariamą žalą nesigilinant į aplinkybes. Nėra aišku iš kur gautos nuotraukos, nes tai nėra virtuvės nuotraukos.
12. Atsakovė B. J. paaiškino, kad lapkričio mėnesį (neprisimena datos) gavo laišką su ieškiniu dėl išieškojimo (atstovė vėliau patikslino, kad gavo pretenziją). Iš pradžių pagalvojo, kad tai sukčiavimo atvejis. Susisiekusi su draudimo kompanija sužinojo, kad iš tikrųjų yra kreipimasis. Nuvykusi į savo butą, esantį virš nukentėjusiojo buto, jokių pėdsakų nematė, kad yra užpiltas. Tada apsilankė antrame aukšte, buvo uošvienė, kuri pasakė, kad buvo atėjęs sūnus ir pradėjo bėgti per sienas. Taip pat pasakė, kad draudimo išmoką ji gavo. Ji vėl paskambino draudimo bendrovei, jiems paaiškino, kad jokio užliejimo nesimato, lubose matėsi ruda dėmelė. Buvo visas komplektas baldų, buvo spintelė su kriaukle. Ieškovė pasakė, kad reikia rašyti paaiškinimus ir bylą panaikins. Jos vyras nunešė paaiškinimus, bet jų nepriėmė. Vėl paskambino mergaitei, su kuria kalbėjo, ji pasakė kad bylos nepanaikins. Tada jau buvo gruodis. Sausio mėnesį perdavė UAB „B2 Kapital“. Jie pasakė, kad bylos nekels, nes nėra įrodymų ir grąžins atgal draudimo bendrovei. Kai grąžino bylą, jai skambino M., klausė kada sumokės. Tada ji (atsakovė) pranešė savo draudimo bendrovei. Vasario mėnesį M. pasakė, kad ji užliejo jau pirmą aukštą. 2022 m. vasario 23 d. atvyko santechnikai, kurie apžiūrėjo jos butą po kriaukle, bendrą vamzdį, bet jokių vandentiekio vamzdyno pažeidimų ar kitokio vandens išsiliejimo pėdsakų nerado. Tie santechnikai paskambino M., su ja pasikalbėjo. Ji parašė skundą ieškovei. Jai paaiškino, kad byla perduota draudimui, kad pinigų negavo. Nuo 2018-2019 metų liudytojas (B) gyveno ir iki šiol gyvena. Iš UAB „B2 Kapital“ gavo skambutį gal 2022 m. sausio ar vasario mėnesį. Po UAB „B2 Kapital“ skambino daug kartu M. Manė, kad viskas išsisprendė, bet gavo iš teismo pranešimą. Teismui paaiškino, kad būnant nukentėjusiojo buto virtuvėje ji matė ne tą vaizdą, kuris yra pateiktas kaip nukentėjusiojo buto nuotraukose. Matė kriauklę, viršuje spinteles, buvo ruda dėmė, bet nepasakytų, kad nuo vandens. Plytelių nepastebėjo, nes ji labiau į viršų žiūrėjo. Jos nuomone, iki šiol remontas nėra padarytas.
Žemesnės instancijos teismas
13. 2024 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje liudytojas O. B. parodė, kad jis gyvena atsakovei priklausančiame bute. Jis yra atsakovės vyro draugo sūnėnas. Jis bute gyvena nuo 2018-12-18 iki šiol. Jis žino, kad apatiniame bute buvo užlietas butas. Šią žinią sužinojo iš atsakovės. Pats užliejimo nematė. 2022 m. vasarą apatinio aukšto savininkai pas jį nebuvo atvykę ir jokių pretenzijų nereiškė. Apačioj gyvenančios moters vardo ir pavardės nežino. Bute po kriauklę jis nepastebėjo, kad būtų buvęs vandens nuotėkis. Jis jokios drėgmės ir vandens nematė. Nusiskundimų negavo. Apatiniame bute teko lankytis apie žiemą. Jis nuėjo pasiklausti dėl šios situacijos. Jis kalbėjosi su moterimi, parodė kampą. Teisėjai paklausius, kokia šiai dienai situacija virtuvėje, atsakė, kad yra „kažkokie kampe“. Teisėjai parodžius byloje esančias ieškovės pateiktas paskutines nuotraukas, parodė, kad atrodo panašiai kaip nufotografuota, tos šviesesnės, kaip supranta, yra lubos. Ta spinta yra kabanti, spalva lygtais tokia pati. Ar panašiai atrodo lubos, pasakyti negali.
14. Liudytojas S. P. parodė, kad atsakovės nepažįsta, liudytojo O. B. nepažįsta, lygtais matęs. Parodė, kad jam paskambino uošvienė, kuri pasakė, jog atėjo kaimynas iš apačios, kad pas juos šlapia. Jis atvažiavo kitą dieną vakare, bandė patekti į viršuje esantį butą, bet niekas neatidarė. Jis nuėjo į apatinį butą. Ten pasakė, kad pas juos taip pat užlieta. Pas uošvienę buvo aplietas virtuvėje kampas, kur yra virtuvės vamzdžiai, per abi sienas, per lubas, ant plytelių buvo, buvo išsipūtę dažai. Viršuje yra spintelės, po spintelėm yra plytelės, todėl užliejimas matosi tik viršuje. Kadangi nebėgo ištisai, o buvo vienkartinis užliejimas, į draudimo bendrovę kreipėsi maždaug po dviejų savaičių, bet tiksliai neprisimena. Jis bendrovei pasakė, kad įtaria, jog užliejimas iš viršaus. Jis norėjo remontą daryti, jei būtų padaręs, tai pranešimų būtų daugiau dėl užliejimo. Koridoriuje taip pat yra užliejimai iš viršutinio buto. Į avarines tarnybas nesikreipė. Jo vertinimu, į juos reikia kreiptis kai bėga ir nesustoja. Taip yra buvę ir jau išdžiūvo. Kai jis buvo atėjęs, vanduo nebėgo. Draudimo bendrovei paaiškinimą rašė vieną kartą elektroniniu pavidalu sausio mėnesį kitais metais. Pirmą pranešimą draudimo bendrovei taip pat jis rašė. Darė nuotraukas po užliejimo, bet ne iš karto, o prieš kreipiantis į draudimo bendrovę. Pranešime jokių detalių jis nerašė, o tik informavo. Pagarsinus pranešimo turinį, parodė, kad tą pačią dieną tikrai nesilankė pas kaimyną. Jis pasakė uošvienei, kad ji nueitų į viršų, nes jis atvykti negalėjo. Nors raštu nurodė, kad tą pačią dieną kreipėsi, bet iš tiesų jis nesikreipė. Tikriausiai uošviene kreipėsi tą pačią dieną, nes bėgimo nebuvo. Jis negali pasakyti, ar uošvienė jam sakė, kad ji buvo pas kaimyną. Liudytojas parodė, kad ginčo bute buvo rugpjūčio 30 d., bet nuotraukas darė vėliau, dviejų savaičių laikotarpyje, prieš kreipiantis į draudimo bendrovę. Šiuo metu vis dar būna atsiranda patamsėjimai kitose vietose ir išdžiūsta. Šiuo metu remontas nėra padarytas. Paskutinį kartą remontas buvo padarytas prieš trylika metų. Yra pažeista spintelės viršutinė dalis, yra išsipūtusi nuo drėgmės. Ar vanduo stovėjo ilgai ant spintelės, negali pasakyti. Uošvienė turbūt išsivalė. Teisėjai paklausius, kiek uošvienei metų, parodė, kad jai 77 metai. Papildomai parodė, kad draudimo bendrovė neklausė, prieš kiek laiko buvo darytas remontas. Niekas iš bendrovės nebuvo atvykęs į butą. Jo nuomone, tai ne namo problema. Uždavus teisėjai klausimą, parodė, kad neturi specialių žinių. Jis nuotraukas darė tik ten, kur matėsi pasekmės. Lubos baltos, sienos buvo kitos spalvos. Jis bandė užeiti pas atsakovę, bet nepavyko, tą pačią dieną nebuvo užėjęs pas ją. Pranešime buvo nurodyta, kad buvo sustabdytas tekėjimas, tačiau tai buvo parašyta kaip bendrovei, bet to nebuvo. Draudimo bendrovė paprašė papildomai pateikti paaiškinimą. Paaiškinimuose rašė, kad tą pačią dieną nėjo į butą, o tik kitą dieną. Ar rašė, jog užliejimas buvo ne pirmą kartą, jis neatsimena. Pagarsinus rašytinius paaiškinimus, parodė, kad kai buvo viršuje, buvo kitas nuomininkas ir tai buvo labai seniai, ten buvo mergina, kada tai buvo, pasakyti negali, gal prieš keletą metų iki įvykio. Mergina pasakė jam, kad ji nuomojosi butą. Jis manė, kad jau viskas buvo sutvarkyta, nes įvykių daugiau nebuvo. Jis nesikreipė į draudimo bendrovę anksčiau, nes buvo kažkiek užlieta, buvo smulkūs požymiai, buvo likusi maža dėmelė ant balto dažo pačiam kampe, todėl nesikreipė. Dabar jau atsilupinėja dažai. Dabar panašiai atrodo, kaip nuotraukose. Tamsesnės vietos ant spintelės atsirado gal dėl to, kad buvo šluostyta, kai fotografavo drėgna nebuvo, buvo iškilimas. Anksčiau nebuvo iškilimų. Spintelės matomos nuotraukose yra pirktos prieš trylika metų. Sutinka, kad įvykio metu ir po įvykio viršutiniame kaimynų bute nesilankė. Jam nežinoma, ar buvo atliekami kokie nors stovo remonto darbai.
15. Liudytoja M. K. parodė, kad atsakovę matė vieną kartą. Parodė, kad sėdėdama kambaryje išgirdo, kad kažkur laša. Nuėjusi į virtuvę pamatė, kad nuo lubų vanduo laša ant spintelės. Kada buvo tas įvykis negali pasakyti. Paskambino žentui S. P., kuris atvažiavo tą pačią dieną, tą patį vakarą, nelabai atsimena. Ji niekur nėjo, nieko neklausinėjo, nelipo, nieko nedarė. Ji nežino, ką žentas darė. Gal ėjo pas kaimynus. Žentas valė spintelę, nes buvo vandens. Gal ji pati valė. Neatsimena. Pirmą kartą buvo užliejimas, daugiau nebuvo. Prieš šitą įvykį užliejimų nebuvo. Dėmė vis dar yra ir spintelės „išsižiojusios“. Į administratorių nesikreipė. Ji dalyvavo, kai buvo daromos nuotraukos. Nuotraukos buvo daromos tą pačią dieną, kai buvo užliejimas. Kaimynai iš apačios dėl užliejimo nesikreipė. Atsakovė buvo iš viršaus atėjusi po užliejimo su vyru, gal praėjus vienai ar dviem dienoms po užliejimo, neigė, kad jie kalti. Šlapia buvo tik viršuje, po kriaukle šlapia nebuvo. Pirmo aukšto savininkai niekada nesikreipė. Šlapia buvo tik virš spintelės, po ja nesimatė.
16. Liudytoja I. P. parodė, kad jos motina pasakė, jog buvo užlietas butas, nes girdėjo kaip laša virtuvėje. Ji pasakė vyrui, kuris nuvažiavo į butą. Ji pati į užlietą butą nevažiavo, nes butas yra asmeninė vyro nuosavybė. Remontas bute darytas prieš keturiolika metų. Su viršutinio buto kaimynais nėra bendravusi. Po įvykio praėjus maždaug savaitei bute buvo ir matė dėmes ant lubų ir sienų. Sutartį su draudimo bendrove sudarė ji, bet kada buvo informuota draudimo bendrovė neprisimena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
17. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp I. P. (toliau – ir draudėja) ir ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2021-02-19 buvo sudarytas būsto draudimo liudijimas Serija LD Nr. 119561343, kurio pagrindu laikotarpiui nuo 2021-03-31 00:00 val. iki 2022-03-30 24:00 val. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso S. P. nuo 2004-10-27 (Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad tai yra šeimos turtas). Ieškovė byloje paaiškino, kad ji buvo informuota apie tai, kad 2021-08-29 ginčo bute buvo aplietas virtuvės kampas virš kriauklės ir baldai. Šis įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl draudėjai buvo išmokėta iš viso 721 Eur dydžio draudimo išmoka.
18. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo draudėjai sumokėtą draudimo išmoką priteisti iš atsakovės B. J., kuri, anot jos, yra atsakinga už ginčo butui padarytą žalą. Reikalavimo pagrįstumą įrodinėja tuo, kad įvykio metu ginčo butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu ir įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė pagal sąmatą apskaičiavo, kad buto patalpos (virtuvės) bei baldų remonto kaina sudaro 721 Eur ir išmokėjo draudėjai draudimo išmoką. Anot ieškovės, išmokėta draudimo išmoka yra jos patirta turtinė žala, kurią turi atlyginti atsakovė. Kad už atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė, įrodinėja tuo, kad ginčo buto virtuvės kampas ir baldai virš kriauklės buvo aplieti vandeniu iš viršaus, o tai leidžia spręsti apie tai, kad ginčo butas buvo aplietas iš virš jo esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris įvykio metu priklausė atsakovei.
19. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).
20. Taigi, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl žalos, susijusios su netinkama statinio priežiūra, atlyginimo priteisimo ieškovui tenka pareiga įrodyti tris civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ( CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai), ketvirtoji atsakomybės taikymo sąlyga - kaltė yra preziumuojama, todėl pareiga ją nuginčyti tenka atsakovui (CK 6.248, 6.266 straipsniai). Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
22. Remiantis kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
23. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei liudytojų, šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad ieškovė šiuo atveju įrodė, kad užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute.
24. Byloje yra pateiktas sistemoje užfiksuotas 2021-10-14 pranešimas, kurio pagrindu buvo pradėta žalos, padarytos ginčo patalpoms, administravimo byla Nr. 2793585. Atskirai buvo administruojamas klausimas dėl žalos, padarytos patalpose esantiems baldams, suteikiant bylos Nr. 2793586. Liudytojas S. P. bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka patvirtino, kad 2021-10-14 pranešimą parašė jis. Iš pranešimo turinio matyti, kad ieškovei buvo pateikta tokia informacija apie įvykį: „Virtuvėje iš viršutinio aukšto buvo pastebėtas vandens prasiskverbimas kampe per lubas, kuris bėgo per sienas ant virtuvės baldų. Buvo nedelsiant kreiptasi į minėtą butą. Kartu su buto nuomininkais nustačius, kad virtuvėje yra vandens pratekėjimas, jis buvo sustabdytas. Buvo užlietos ir sugadintos lubos, sienos ir virtuvinė spintelė“. Byloje taip pat pateikti S. P. ieškovei teikti papildomi 2022-02-28 rašytiniai paaiškinimai apie ginčo įvykį, kuriuose nurodė: „Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena mano uošvienė (M. K.). Kai ateidavome į svečius, uošvienė vis skundėsi, kad drėksta virtuvės kampas. Anksčiau, maždaug prieš 6-9 mėn. laikotarpiu, apžiūrėjus lubas, išties buvo drėgnoka. Kelis kartus buvo bandyta susisiekti su aukščiau gyvenančiais kaimynais (nuomininku), vieną kartą pavyko pabendrauti su nuomininku ir apžiūrėti virtuvę, po kriaukle buvo drėgna. Gyventojas patikino, kad nesinaudos virtuvės kriaukle ir susisieks su šeimininkais, informuos juos, kad pasiaiškintų iš kur laša ir sutvarkytų. Daugiau tuo metu niekur nesikreipėme, nes galvojome, kad išdžius ir nebus matyti. 2021 08 29 man paskambino uošvienė, kuri pranešė, kad pas mus atėjo kaimynas iš žemiau esančio buto ir pranešė, kad pas juos sudrėko virtuvėje lubų kampas ties kriaukle. Tą pačią dieną aš negalėjau atvykti pasiaiškinti. Kitos dienos vakare aš apsilankiau pas uošvienę ir apžiūrėjus virtuvę, pamačiau, kad kampas buvo drėgnas, tad supratau, kad vanduo iš viršaus greičiausiai pasiekė ir 1-mo aukšto buto lubas. Tą vakarą pavyko pasikalbėti tik su 1-mo aukšto buto gyventojais, informavau juos, kad ir pas mus drėgnas kampas ir kad jie kreiptųsi į aukščiau gyvenančius kaimynus, nes tą dieną su aukščiau gyvenančiais kaimynais nepavyko pabendrauti. Savaitės bėgyje neturėjo galimybės aiškintis dėl užliejimo. Maždaug po savaitės, bendravau su 1-mo aukšto buto gyventojais. Jie pasakė, kad kampas pas juos išdžiūvo ir beveik nesimato pasekmių. Kadangi jie ten gyvena pastoviai, pamaniau, kad jiems pavyko susibendrauti su aukščiau gyvenančiais kaimynais ir pasiaiškinti priežastį. Mūsų virtuvės užliejimų pasekmės matomos iš nuotraukų.“ Ieškovė į bylą kartu su ieškiniu pateikė dvi įvykio vietos nuotraukas ir papildomai pateikė nuotraukų kartu su 2024-03-14 prašymu, buto planą ir pranešimą, kurio pagrindu buvo pradėta žalos administravimo byla. Pažiūrėjus nuotraukų savybes („properties“), matyti, kad byloje pateiktos nuotraukos darytos 2021-08-30.
25. Išklausius liudytojo S. P. parodymus, paaiškėjo, kad jo 2021-10-14 pranešime pateikta informacija nebuvo tiksli. Liudytojas parodė, kad tą pačią dieną jis nesilankė pas kaimynus, nes pas M. K. atvyko kitą dieną. Negalėjo patvirtinti, ar M. K. buvo pas kaimynus (liudytoja M. K. parodė, kad ji nesilankė pas kaimynus; liudytojas O. B. parodė, kad pas jį niekas nesilankė dėl užliejimo). Taip pat liudytojas S. P. parodė, kad minėtame pranešime neteisingai buvo nurodyta, kad vanduo buvo sustabdytas, patikslino, kad vanduo nustojo tekėti. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog įvykis įvyko 2021-08-29, kaip nurodė liudytojas S. P., taip pat kad iš viršaus bėgo (lašėjo) vanduo ant ginčo bute virtuvėje esančių viršutinių baldų. Tai patvirtina 2021-08-30 padarytos nuotraukos, kuriose matosi virtuvės kampo ir baldų pažeidimai (suskilinėjo ir nusilupo kampo sienų bei lubų dažai, yra dėmė; ant spintelės yra dėmės ir atsiradęs iškilimas). Liudytojas O. B., kuris nuomojosi ir iki šiol nuomojasi ginčo butą iš atsakovės, parodė, kad neseniai lankėsi bute (duomenys neskelbtini) ir matė kaip atrodo virtuvė. Parodžius ieškovės paskutines pateiktas nuotraukas ir paklausius kaip dabar atrodo virtuvė, parodė, kad panašiai kaip matosi nuotraukose. Taip pat liudytojas patvirtino, kad nuotraukose parodyta spinta yra kabanti, todėl nėra pagrindo abejoti, jog nuotraukose matomas buto (duomenys neskelbtini) virtuvės kampas su viršutine spintele. Pažymėtina, kad atsakovė taip pat patvirtino, jog apsilankius ginčo bute ji matė virtuvėje dėmę. Nors S. P. 2022-02-28 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo užpylimų ir anksčiau, tačiau tai paneigė liudytoja M. K., kuri nuolatos gyveno bute. Kita vertus, pats S. P. parodė teismui, kad ankstesni užpylimai buvo įvykę žymiai anksčiau, todėl teismas sprendžia, kad šie įvykiai, jei jie ir buvo, bylos nagrinėjimui neturi jokios teisinės reikšmės.
26. Ieškovei disponuojant duomenimis apie tai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų (šiuo atveju tai įrodyta), ji neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t. y. dėl ko vanduo iš atsakovės buto prasiskverbė į draudėjos butą. Dėl šios priežasties ta aplinkybė, kad ieškovė neatliko atsakovės buto apžiūros, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant byloje iškilusį ginčą. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėjo, kad ne ji yra atsakinga dėl užpylimo, neteikė į bylą duomenų, leidžiančių spręsti apie tai, kad vanduo bėgo ne iš jai priklausančių įrenginių, o iš pavyzdžiui, bendro naudojimo vamzdžių ar kt., kad žala buvo padaryta dėl įvykusios avarijos (pažymėtina, kad nei ieškovė, nei buto (duomenys neskelbtini) savininkė nesikreipė į avarinę tarnybą), o apsiribojo ieškovės pateiktų įrodymų deklaratyviu įvertinimu (CPK 178 straipsnis).
27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė, jog užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, kurios nuosavybės teise priklausė atsakovei, o atsakovė neįrodė, jog ne ji yra atsakinga dėl užpylimo, daro išvadą, kad byloje įrodyti ieškovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė atsakovės nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims.
28. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
30. Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuota praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad iki šiol virtuvės remontas nėra atliktas.
31. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Ieškovė pateikė 2021-10-15 turto (šiuo atveju virtuvės) sunaikinimo, sugadinimo aktą – remonto sąmatą apliejimo pasekmėms (lubų ir sienų apgadinimams) pašalinti, kuri buvo sudaryta naudojant „Sistela“ programą, taip pat spintelės atkūrimo sąmatą. Apskaičiuota virtuvės remonto kaina – 470,78 Eur, virtuvės baldų atkūrimo kaštai – iš viso 250 Eur. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog draudėjai iš viso pervesta 721 Eur dydžio draudimo išmoka (kaip nurodė ieškovė, 470,78 Eur suma buvo suapvalinta).
32. Atsakovės atstovė bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka uždavė ieškovės darbuotojui D. K., kuris administravo žalos bylą, klausimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo. Teismo vertinimu, liudytojas dėl sąmatose nurodytų tam tikrų darbų įtraukimo ir kainų pagrįstumo išsamiai pasisakė (žr. sprendimo 9 punktą) . Atsakovė, reikšdama abejones dėl sąmatose nurodytų sumų, jų nepagrindė objektyviais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti sąmatose nurodytų darbų ir jų kainų dydžio pagrįstumu. Pažymėtina, kad draudėja pasirašė būsto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas ir jame esantis namų turtas atkūrimo verte. Būsto draudimo taisyklėse Nr. 67 nurodyta, kad atkūrimo (statybinė) vertė – analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir rangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, įskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas. Namų turto atkūrimo vertė – tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti naujus tos pačios rūšies ir funkcinės paskirties, analogiškus daiktus. Liudytojas D. K. parodė, kad skaičiuojant žalos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad draudėja buvo pasirinkusi draudimą atkūrimo verte. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sprendžiant deliktinės atsakomybės klausimą draudimo sutarties sąlygos netaikytinos, nes atsakovė nėra šio sandorio šalis, todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ieškovei atlygintų nuostolių dydį turi būti įvertinamas sugadintų daiktų nusidėvėjimas. Kita vertus, pagal apeliacinės instancijos teismo praktiką, įprastai nusidėvėjimas suprantamas kaip daikto vertės sumažėjimas per laikotarpį, todėl nusidėvėjimas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo medžiagų kainos, neįtraukiant darbų išlaidų. Toks nusidėvėjimo skaičiavimas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nes, norint atkurti turto būklę iki tokio lygio, kokia ji buvo prieš sugadinimą, yra būtini tokio pat pobūdžio, apimties ir vertės darbai (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1951-553/2016).
33. Kaip matyti, patalpų remonto sąmatoje yra išvardinti remonto darbai ir jų kainos, todėl remiantis aptarta apeliacinės instancijos teismo praktika, nėra pagrindo juos mažinti. Spintelės sąmatoje nurodyti šie darbai ir medžiagos: spintelių demontavimas, montavimas – 150 Eur, MDF plokštė – 50 Eur, laminavimas, pjovimas – 50 Eur. Nors ieškovės draudimo taisyklės atsakovei netaikytinos, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į ieškovės draudimo taisyklėse nurodytą baldams (išskyrus minkštuosius) nustatytą metinį nusidėvėjimo dydį – t. y. 5 proc. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nustatytu nusidėvėjimo normatyvu, nes ieškovė yra profesionalus draudimo paslaugas teikiantis subjektas. Be to, atsakovė nepateikė savo apskaičiavimų, kokio dydžio nusidėvėjimas, anot jos, turėtų būti šiuo atveju taikomas, apsiribojo tik argumentais, kad ieškovė turėjo skaičiuoti nusidėvėjimą. Kadangi spintelei suremontuoti reikalinga MDF plokštė, kurios kaina nustatyta 50 Eur, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas S. P. teismo posėdyje nurodė, kad spintelės buvo įsigytos prieš 13 metų, spintelei suremontuoti įgyjamos medžiagos kaina mažintina 32,50 Eur suma (50 Eur (5 proc. * 13), t. y. iki 17,50 Eur (50 Eur – 32,50 Eur). Darbų kainos mažinti nėra pagrindo. Atitinkamai, yra pagrindas ieškovės reikalaujamą priteisti žalą laikyti įrodyta 688,28 Eur dydžio apimtyje (470,78 Eur + 150 Eur + 50 Eur + 17,50 Eur).
34. Kadangi 688,28 Eur turtinės žalos atsiradimą nulėmė atsakovės neteisėti veiksmai, konstatuotina, kad yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos.
35. Šiame sprendime nurodytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje įrodytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių ginčo buto draudėjui buvo padaryta žala ir ieškovė turėjo sumokėti ir sumokėjo draudimo išmoką, taigi, tokiu būdu patyrė nuostolius (ieškovei buvo padaryta žala), kurie įrodytais laikomi 688,28 Eur apimtyje, įrodytas žalos faktas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 688,28 Eur dydžio turtinę žalą.
36. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
37. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 14,91 Eur (721 Eur * 0,05 palūkanų dydis / 365 * 151 (pradelstų dienų skaičius)) kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021-12-01) iki ieškinio pareiškimo teismui.
38. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė atsakovei 2021-10-19 teikė pretenziją, kurioje prašė atsakovės per 15 dienų pervesti 721 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo draudėjui. Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už 151 dienas ir nurodo, kad palūkanos apskaičiuotos iki ieškinio pareiškimo, t. y. ne nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos, kaip nurodo ieškinyje, bet už trumpesnį terminą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovė iš atsakovės pagrįstai reikalauja turtinės žalos 688,28 Eur apimtyje, todėl 5 proc. dydžio metinės palūkanos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos nuo šios sumos. Vienos dienos kompensuojamos palūkanos yra 0,01 proc. (5 proc. / 365 dienų). Kadangi atsakovė ieškiniu prašo priteisti kompensacines palūkanas už 151 dienas, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 10,39 Eur dydžio kompensacinės palūkanos (688,28 Eur * 0,01 proc. * 151 d.).
39. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 698,67 Eur (688,28 Eur + 10,39 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies – yra patenkinti 95 proc. (698,67 * 100 / 735,91).
42. Ieškovė sumokėjo 17 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat pateikė įrodymus, kad ieškovė patyrė 70,08 Eur atstovavimo išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu. Atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius. Todėl iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 82,73 Eur (87,08 Eur * 95 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsniu).
43. Atsakovės atstovas byloje pateikė duomenis, įrodančius, kad atsakovė patyrė 700 Eur dydžio atstovavimo išlaidų: už susipažinimą su byla ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui 2 val. po 100 Eur; 2 val. atstovavimą teisme po 100 Eur; prašymų paruošimą (1 val.) 100 Eur; 200 Eur už pasiruošimą ir atstovavimą 2024-04-29 teismo posėdyje. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šias sumas atsakovė yra sumokėjusi atstovei. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti 35 Eur (700 Eur * 5 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
44. Teismas, siekdamas, kad vykdymo procesas būtų operatyvesnis ir ekonomiškesnis, įskaito iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.130 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistinas 47,73 Eur (82,73 Eur - 35 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
45. Byloje buvo patirta 68,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų apimtį, iš atsakovės valstybei priteistina 65,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (68,79 Eur * 95 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
46. CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nuostatas, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Kadangi ieškovei tenkanti su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų dalis, t. y. 3,44 Eur (68,79 Eur – 65,35 Eur), yra mažesnė už Įsakyme nustatytą minimalų priteistino bylinėjimosi išlaidų dydį, ši suma iš ieškovės valstybei nepriteisiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 688,28 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 28 ct) turtinės žalos, 10,39 Eur (dešimt eurų ir 39 ct) dydžio kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už šiuo teismo sprendimu priteistą sumą, t. y. 698,67 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 67 ct), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 47,73 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,35 (šešiasdešimt penkis eurus ir 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.