Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei – Tiškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį atsakovui G. R. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl tėvystės nustatymo

8. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. ieškovei gimė sūnus F. R., kurio gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais duomenimis vaiko motina yra ieškovė V. R., duomenų apie tėvą nėra (b. l. 18).

9. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

11. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakovu ji artimai bendravo, turėdami lytinių santykių apie vienerius metus laiko ir tuo metu ji sužinojo, jog laukiasi, ieškovė šį faktą slėpė nuo artimųjų, bijojo pasisakyti mamai, baiminosi jos reakcijos; judviejų ryšiai su atsakovu nutrūko. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad po atliktų DNR tyrimų nustatyta, jog jis yra nepilnamečio vaiko F. R. tėvas, todėl ginčo byloje dėl to nėra, tėvystę jis pripažįsta. Į bylą šalys pateikė 2021 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog remiantis DNR tyrimu G. R. yra biologinis vaiko F. R. tėvas su tikimybe 99,997155 procento. Šis ekspertizės aktas, biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, bei ieškovės ir atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko biologinis tėvas, todėl šis faktas pripažintinas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

12. CPK 376 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

13. Ieškovė teikdama teismui patikslintą ieškinį pateikė reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tačiau teismas atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus pripažįsta, jog byloje būtina nustatyti ne tik vaiko gyvenamąją vietą, tačiau ir bendravimo tvarką, kas šalims buvo išaiškinta teismo posėdžio metu.

14. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

15. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad F. R. yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kad vaikas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su ieškove, nepilnamečio vaiko F. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

16. Konkrečių prašymų dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo nepareikšta. Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu šalių išdėstytą poziciją, jog ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku nėra, konkreti bendravimo tvarka nenustatoma (CK 3.170 straipsnis), kartu konstatuojant, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

18. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

19. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Be to, kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas ir šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 467 Eur. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

21. Kasacinis teismas taip pat suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020; kt.).

22. Taip pat pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu pati niekur nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, iš kurios gauna išmoką, taip pat jos gaunamos pajamos yra už vaikus mokami vaiko pinigai bei socialinė pašalpa, bei valstybės dalis mokama už kito nepilnamečio vaiko išlaikymą. Prie jos ir vaikų pragyvenimo, prisideda jos tėvai, kurie duoda mėsos, moka už vaikų mobiliojo ryšio paslaugas ir pan. Pastebėjo, jog siekiant susidėti iš tėvų gaunamus maisto produktus, ji specialiai nusipirko šaldiklį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 148, 149) (CPK 178 straipsnis). Nurodo, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui pati piniginių lėšų skiria pagal savo finansines išgales. Atsakydama į teismo užduotą klausimą apie išlaidas skiriamas vaiko išlaikymui nurodė, kad vaikas spec. poreikių neturi, tačiau jis jau 5 metai lanko regbio treniruotes, kuriam reikia specialios aprangos, reikia pirkti kapas ir t. t., tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

24. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog jis verčiasi individualia veikla – statybose ir mėnesinių pajamų vidurkis apie 500 Eur, tačiau vasarą uždirba ir daugiau. Savo vardu turi registruotą transporto priemonę – Mazda 5, 2008 m. ir darbinį automobilį Ford Galaxy, 1999 m.. Be F. R., dar turi 4 vaikus, kuriems iš jų (trims vaikams) teikia išlaikymą, kiekvienam vaikui kažkur po 80 Eur, o vienas vaikas gyvena su juo, todėl išlaikymo jam neskaičiuoja. Paaiškino, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko išlaikymui galėtų mokėti 100 Eur kas mėnesį.

25. Teismas daro išvadą, kad būdamas darbingas žmogus, atsakovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas bei dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį nustatyta, jog šalių turtinės padėtys yra panašios (atsakovo turtinė padėtis kiek geresnė) – ieškovė neturi registruoto jos vardu nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog turi dvi transporto priemones, ieškovė šiuo metu nedirba, bet yra darbinga ir gali susirasti darbą, atsakovas turi nuolatinį darbą, susijusį su statybomis, kuris pastaruoju metu darbo rinkoje yra paklausus, ieškovė turi viso du išlaikytinius, tuo tarpu atsakovas – keturis. Vertinant priteistino nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, jog nepilnametis vaikas F. R. nuo pat gimimo iki dabar gyvena su ieškove, taigi ieškovė ir šiaip yra prisiėmusi didesnę rūpinimosi vaiku ir jo išlaikymo naštą, į teismą dėl tėvystės nustatymo kreipėsi praėjus daugiau nei dešimt metų po vaiko gimimo. Pastebtina ir tai, jog atsakovas šio savo vaiko iš vis neaugino, per visą šį laikotarpį vaiką matė vos keletą kartų.

26. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Pažymėtina, jog atsakovas tik deklaratyviai nurodė, jog jis teikti didesnio išlaikymo nei 100 Eur nepilnamečiam vaikui teikti neišgalės, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią finansinę padėtį, turimas rimtesnes sveikatos problemas, kurios trukdytų atsakovui susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra apribota. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo nepilnamečio vaiko interesus užtikrintų ženkliai mažesnis nei minimalioji mėnesio alga išlaikymo dydis (CPK 178 straipsnio). Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tad būtent ieškovei tenka nuolat rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, tinkamų buitinių sąlygų užtikrinimu, o kartu tiek būtinomis, tiek ir nenumatytomis išlaidomis papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

28. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, nesant duomenų apie atsakovo sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų dirbti ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką, įvertinus tai, jog atsakovas turi dar keturis išlaikytinius, kuriems atsakovo teigimu teikia kiekvienam vaikui po 80 Eur išlaikymą (trims vaikams), o vienas vaikas gyvena su juo kartu, todėl jam skiriamos išlaikymo sumos atsakovas neskaičiuoja, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant išimtinai į vaiko poreikius bei interesus, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas sprendžia, jog šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 130 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. sausio 15 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismo nuomone, toks išlaikymo dydis laikytinas proporcingu nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai. Pripažintina, kad tokio dydžio išlaikymo suma yra pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Be to, kaip jau buvo minėta, valstybė vaikui per mėnesį skiria 70 Eur dydžio išmoką.

29. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

30. Teismas, priteisdamas vaikui iš atsakovo minėto dydžio išlaikymą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (gaminti valgį, lavinti, rūpintis užklasine jų veikla ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiku išlaikymu, paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Be to, vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti ir šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

31. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

32. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti 7200 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 200 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu, ieškovė nurodė, jog atsakovas viso vaikui yra davęs (skyręs) 35 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu neigė, bet kokį faktą susijusį su pinigų davimu savo nepilnamečiam vaikui F. R.. Taip pat atsakovas nurodė, kad jo nuomone, išlaikymo įsiskolinimas neturi būti priteisiamas, kadangi jis neturi finansinės galimybės įsiskolinimą padengti.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 konstatuota, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnis). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.137 straipsnio 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

34. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

35. Ieškovė nors ir teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas yra vaikui skyręs (prieš 3 ar 4 metus) 35,00 Eur, tačiau nėra aišku, kada konkrečiau, ar anksčiau nei prieš tris metus, ar vėliau, ir pan., įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, jog vaikui jau yra 11 metų ir visą šį laikotarpį (nuo gimimo iki dabar) atsakovas išlaikymo neteikė, teismas neturi pagrindo šią sumą (35,00 Eur) mažinti iš išlaikymo įsiskolinimo sumos paskaičiuotos už trejų metų laikotarpį, be to, pats atsakovas nurodė, kad nėra davęs vaikui pinigų. Nors ieškovės skaičiavimu už paskutinių 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra susidaręs 7200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, tačiau teismui konstatavus, jog atsakovas gali (privalo) teikti savo nepilnamečiam vaikui F. R. 130,00 Eur dydžio išlaikymą, mokant jį kas mėnesį, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 4680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą už paskutinių 3 metų laikotarpį (130,00 Eur x 36 mėn.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

36. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio vaiko F. R. motina – ieškovė V. R., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CPK 3.190, 3.203 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kt.

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų, jog atsakovas G. R. būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, byloje nėra, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 39), o nuo likusios 50,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo buvo atleista (b. l. 40-42). Be to, ieškovė turėjo 160,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 34, 39) bei 14,01 Eur kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 11,45 Eur išlaidos už VĮ Registrų centro išduotas pažymas (b. l. 27, 35, 36, 37, 38), 1,56 Eur pašto išlaidos b. l. (29, 31), 1,00 Eur išlaidos už žyminio mokesčio pavedimą (b. l. 39) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d., įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Viso ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 50 Eur žyminis mokestis ir 174,01 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos.

39. Kaip jau buvo minėta, ieškovė už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo yra sumokėjusi 50,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o nuo likusios 50,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė iki teismo sprendimo priėmimo buvo atleista, o nuo kitų reikalavimų ieškovė yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstinas klausimas dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo G. R.. Kadangi reikalavimas dėl tėvystės nustatymo yra patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina visas jos sumokėta 50,00 Eur žyminis mokestis, o likusi 50,00 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Be to, iš atsakovo priteisus 130 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš atsakovo valstybei priteistinas už šį ieškinio reikalavimą 46,80 Eur (130 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Taigi, viso iš atsakovo G. R. valstybei priteistinas 96,80 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41. Šioje byloje yra visiškai patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 65 proc., taip pat patenkintas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, tik sumažinta prašyta išlaikymo įsiskolinimo suma, atsižvelgiant į priteisto periodinio išlaikymo dydį, todėl šioje byloje yra patenkinti 85 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Dėl ieškovės sumokėto žyminio mokesčio ir jo priteisimo iš atsakovo jau buvo pasisakyta šio teismo sprendimo 39 punkte.

42. Byloje nustatyta, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (be žyminio mokesčio) yra 174,01 Eur, todėl patenkinus 85 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo priteistina ieškovei 148 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Prie šios sumos pridėjus priteistą ieškovei iš atsakovo 50 Eur žyminį mokestį, viso iš atsakovo ieškovei priteistina 198 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

43. Atsakovas G. R. į teismo depozitinę banko sąskaitą buvo sumokėjęs 300 Eur už paskirtą byloje ekspertizę, kurios kaina buvo 285,00 Eur (b. l. 125, 137), likusi 15,00 Eur permoka teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi buvo grąžinta atsakovui (b. l. 156, 157, 158). Atsižvelgiant į tai, jog patenkinus visiškai patikslinto ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, už ekspertizės atlikimą patirtos atsakovo išlaidos (285 Eur) iš ieškovės nepriteistinos. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį taip pat prašė teismo priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, jog šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas kitų (išskyrus ekspertizės atlikimui skirtas lėšas) bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. iki 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo priėmimo, nepateikė, todėl šios galimai jo patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

44. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 12,03 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl spręstinas klausimas ir dėl šių išlaidų priteisimo iš šalių. Atsižvelgiant į tai, jog patikslintas ieškinys patenkintas 85 proc., todėl iš atsakovo priteistinos valstybei 10,23 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

45. Ieškovei tenkanti mokėti valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 1,80 Eur, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos valstybei iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsnio 5 dalimi, 269–270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko F. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas F. R., gimęs (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko F. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi F. R., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 15 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui F. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4680,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 198,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107,03 Eur (vieną šimtą septynis eurus 3 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.