Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-551-886/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-13
Bylos Nr.: e2A-551-886/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-14541-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: Lietuvos
Atsakovas: V. B.

Kategorijos

2.2.2.12Juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-551-886/2024Teisminio proceso Nr.

2-69-3-14541-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos ieškinį atsakovui V. B. dėl dalykinės reputacijos gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacija (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2022-11-03 CBP-19961) prašė: pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir pažeidžiančiu juridinio asmens Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos dalykinę reputaciją atsakovo V. B. socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 25 d. paskelbtą ginčo teiginį „Jie, Lietuvos (duomenys neskelbtini) Federacija naglai klastoja dokumentus (ne pirmą kartą) ir dar šmeižia trenerius (J. K.)“ (toliau – ir ginčo teiginys); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad šis viešai paskleistas teiginys neatitinka tikrovės, žemina ieškovės dalykinę reputaciją. Ginčo teiginiu visuomenei perduodama tikrovės neatitinkanti žinia apie tai, kad neva ieškovė veikia neteisėtai, klastoja dokumentus, šmeižia asmenis (konkrečiai trenerį J. K.). Ginčo teiginiu atsakovas viešai apkaltino ieškovę nusikalstamos veikos padarymu, nors objektyviai neegzistuoja ir neegzistavo joks faktinis pagrindas, patvirtinantis tokio ginčo teiginio pagrįstumą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas V. B. (toliau – ir atsakovas) atsiliepime į ieškinį (2022-12-05 DOK-149276) nurodė, kad jis yra futbolo treneris, už Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos vadovų kritiką 2019 m. buvo pašalintas iš Federacijos. Lietuvos jaunučių (duomenys neskelbtini) čempionate (duomenys neskelbtini) mėnesį (duomenys neskelbtini) jo treniruojami vaikai dalyvavo už (duomenys neskelbtini) rajoną, kuriam atstovavo treneris J. K., jie laimėjo kovas ir visi pateko į pusfinalius. Atvykus į pusfinalius, paaiškėjo, kad vaikai iš sąrašų išbraukti, buvo pasakyta, kad juos nuo varžybų „nuėmė“ ir šį sprendimą padarė (duomenys neskelbtini) rajono treneris J. K., tačiau varžybų protokoluose jie pažymėti kaip „diskvalifikuoti“, nors niekas niekada nepaaiškino, nei už ką, nei kodėl buvo taip pasielgta. Dėl šių aplinkybių atsirado ginčo įrašas. Atsakovas, nebūdamas profesionalus žurnalistas, savo nuomonę galėjo pateikti kaip viešą nuomonę, kad galbūt reikėjo rašyti ne apie visą Lietuvos (duomenys neskelbtini) federaciją kaip organizaciją, o įvardinti konkrečius Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos asmenis. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) federacijai atstovauja ir jai vadovauja teisti asmenys – (duomenys neskelbtini) D. Š. (teistas už (duomenys neskelbtini)) bei D. M., kuris pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovei vadovaujantys ir ją atstovaujantys asmenys yra nepriekaištingos reputacijos ir atsakovo publikacija federacijos reputaciją gadina. Į atsakovą nebuvo kreiptasi, kad būtų ištaisyta ar paneigta ieškovės įsitikinimu „tikrovės neatitinkanti informacija“. Atsakovas gavęs pranešimą apie šią civilinę bylą ir nenorėdamas tolesnės konfrontacijos (dėl laiko stokos, dėl piniginių išlaidų ir kt.) išėmė informaciją iš (duomenys neskelbtini) puslapio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui V. B. iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismo nuomone, tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtas įrašas, atsižvelgiant į teismų praktiką, bylos aplinkybes, vertinamas, kaip ginčo įrašo kontekstas, t. y. parodo bylos įvykių aplinkybes bei emocinę atmosferą, kuriai akivaizdžiai būdingas didesnis emocionalumas bei „perdėta“ reakcija. Šią išvadą teismas darė, atsižvelgęs į išdėstytą ieškinio dalyką, byloje esančius duomenis, kad šis – antrasis – įrašas nėra tiesiogiai matomas – norint jį pamatyti, reikia aktyvuoti nuorodą, esančią ginčo įraše.

6. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad kaltinimai ieškovei vykdžius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. veikas, kurios Lietuvos teisės aktų pripažįstamos kaip nusikalstamos, teismų praktikoje yra savaime vertinami kaip menkinantys arba žeminantys. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36, 84 punktuose nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, teismų praktiką, įvertinęs viso ginčo informacijos turinį, darė išvadą, kad nors atsakovo padarytas įrašas yra lingvistiškai pateiktas konstatuojamąja forma, tačiau, įvertinant įrašo atsiradimo kontekstą, naudojamus akivaizdžiai buitinius išsireiškimus („naglai“) – atsakovas ginčijamu įrašu išreiškė savo nuomonę apie ieškovės vykdomą veiklą, o ne paskelbė žinią Visuomenės informavimo įstatyme numatyta prasme.

7. Teismas pažymėjo, kad liudytojas D. M. yra vienas iš ieškovės vadovų, tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, duodamas paaiškinimus liudytojas nurodė, kad situacija nebūtų iškilusi, jei nebūtų buvusi paviešinta. Šios aplinkybės lemė, kad teismas D. M. liudijimą vertino kritiškai.

8. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, kad siejant paviešintą tekstą su ieškove, sporto visuomenėje buvo suformuota atitinkama neigiama nuomonė apie Lietuvos (duomenys neskelbtini) federaciją, kadangi atsakovas minėtus įrašus jau yra pašalinęs; ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad sporto visuomenė būtų kaip nors sureagavusi į minėtą įrašą (pvz.: parašytas straipsnis ar pan.). Teismo vertinimu, vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį išdėstymas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybei už ieškovės dalykinės reputacijos sumažėjimą.

9. Teismas nesutiko su ieškovės atstovės argumentu, kad nėra svarbu, kokia buvo ginčo įrašo sklaida, nes ši aplinkybė yra svarbi, kadangi atsakovo išsakyta nuomonė nesulaukė tiek sporto, tiek bendro visuomenės susidomėjimo ar plačios reakcijos, spręsti, kad šis įrašas galėjo ženkliai įtakoti ieškovės dalykinę reputaciją, taip pat nėra pagrindo.

10. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vyko ieškovės ir institucijų atstovų susitikimai, kuriuose buvo aptariamas atsakovo paskelbtas įrašas ar ieškovei būtų pateiktas paklausimas pateikti informaciją, susijusią su atsakovo įrašu, kas liudytų, kad atsakovo socialiniame tinkle įkeltas įrašas įtakojo šių institucijų nuomonę, susijusią su ieškovės dalykine reputacija.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dalykinės reputacijos pakenkimo faktą, sprendė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmetamas, neįrodžius, jog yra pateikta ne atsakovo nuomonė, o žinia, bei neįrodžius dalykinės reputacijos menkinimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Ieškovė apeliaciniu skundu (2024-01-08 DOK-121) prašo panaikinti Kauno apylinkės 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams ir praktikai šios kategorijos bylose, neatitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio taikymo sąlygų. Teismas padarė akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, nepagrįstai netaikė šios kategorijos bylose suformuluotų taisyklių, pats sukūrė naują taisyklę, t. y. nustatė dar vieną privalomąją CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygą – ši teisės norma neva gali būti taikoma tik tais atvejais, kai ginčo informacijos paskleidimas sukėlė juridiniam asmeniui neturtinę žalą, tačiau atsakovo paskelbtas ginčo teiginys atitinka visas CK 2.24 straipsnio sąlygas – tai yra neatitinkanti tikrovės žeminančio (menkinančio) pobūdžio žinia, kuri yra apie ieškovę ir kurią paskleidė atsakovas, todėl turi būti patenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ginčo teiginys pažeidžia CK 2.24 straipsnį.

12.2 Teismas, priskyręs ginčo teiginį nuomonės, o ne žinios kategorijai, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų žinios ir nuomonės atribojimo taisyklių. Pirminis testas, kuris turi būti teismo naudojamas siekiant tinkamai atskirti paskelbtą žinią nuo nuomonės, yra patikrinimas, ar paskelbtos informacijos tikrumą (atitikimą tikrovei) galima patikrinti ir nustatyti objektyviomis priemonėmis. Teismas šio testo neatliko, priešingu atveju būtų nustatęs, kad atsakovo paskelbtą žinią galima patikrinti, t. y. nustatyti, ar ieškovė klastoja dokumentus (ne pirmą kartą) bei šmeižia trenerį J. K.. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos faktus atsakovas nepateikė, tuo tarpu ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai byloje patvirtina, kad ieškovės atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

12.3 Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ginčo teiginio formuluotė yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau, įvertinęs ginčo teiginyje esantį būdvardį „naglai“, nusprendė, jog šio „buitinio“ žodžio vartojimas sakinyje pakeičia jo prasmę ir leidžia kvalifikuoti ginčo teiginį kaip atsakovo išsakytą nuomonę. Tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisinga. Būdvardis „naglai“ nėra tas modalinis žodis, kurio vartojimas leidžia ginčo informacijos skaitytojui suprasti, kad autorius išsako savo nuomonę. Tokio būdvardžio naudojimas sakinyje sudaro įspūdį, jog autorius žino ir yra įsitikinęs, kad ieškovė daro nusikalstamas veikas – klastoja dokumentus ir šmeižia asmenis. Žodžio „naglai“ vartojimas ginčo teiginyje ne tik padidina konstatuojamąjį informacijos pobūdį, bet skaitytojui sustiprina neigiamą įspūdį apie ieškovę indikuojant, kad ji šias nusikalstamas veikas daro be jokios baimės, t. y. „naglai“.

12.4 Nors teismas sprendime nurodė, jog jis ginčo informaciją kvalifikuoja kaip atsakovo išsakytą nuomonę „dėl įrašo atsiradimo konteksto“, tačiau sprendime nėra nurodyta, kokios konkrečiai įrašo atsiradimo aplinkybės ar koks įrašo atsiradimo kontekstas leido teismui padaryti tokią išvadą. Faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo informacija buvo atsakovo paskelbta, sudaro nuomonės susiformavimo faktinį pagrindą, kuris yra vienas iš nuomonės teisėtumo kriterijų, tačiau tokios faktinės aplinkybės negali turėti įtakos ginčo informacijos teisiniam kvalifikavimui (priskyrimui nuomonės arba žinios kategorijai).

12.5 Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kitas tos pačios dienos atsakovo įrašas socialinio tinklo Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) turi būti vertinamas kaip ginčo teiginio kontekstas, dėl ko teismas padarė išvadą, kad ginčo teiginys kvalifikuotinas kaip atsakovo nuomonė, o ne apie ieškovę paskelbta žinia. Teismas, kvalifikuodamas ginčo teiginį, kaip jo kontekstą vertino visai kito atsakovo pasisakymo tekstą, kuris net nebuvo matomas kartu su ginčo teiginiu – buvo skelbiama tik aktyvi funkcinė nuoroda į kitą atsakovo pasisakymą. Teismas suteikė perdėtai didelę reikšmę kitam atsakovo pasisakymui kaip ginčo teiginio kontekstui kvalifikuodamas ginčo teiginiu perduotą informaciją. Net ir kito 2022 m. birželio 25 d. atsakovo įrašo paskyroje (duomenys neskelbtini) tekstas taip pat yra konstatuojamojo pobūdžio.

12.6 Manydamas, kad ginčo teiginiu buvo paskleista atsakovo nuomonė, teismas privalėjo nustatyti, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama nemenkinant ieškovės, nesiekiant jai pakenkti, o siekiant teisėto ir proporcingo tikslo. Šių aukščiau nurodytų atsakovo nuomonės teisėtumo kriterijų teismas neištyrė, ko pasekoje liko neatskleista šios bylos esmė ir ginčas išspręstas neteisingai. Ieškovė prašė teismo atsižvelgti ir į nuomonės teisėtumo kriterijus – atsakovo paskelbta ginčo informacija neatitinka tikrovės ir neturi jokio faktinio pagrindo, be to, ją paskelbdamas atsakovas elgėsi nesąžiningai ir nesiekė jokių teisėtų tikslų. Teismui konstatavus, jog ginčo teiginiu atsakovas išsakė savo subjektyvų vertinimą – nuomonę, šios paskleistos nuomonės teisėtumas turi būti patikrintas pagal CK 1.137 straipsnio normą bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus nuomonės teisėtumui.

12.7 Teismas nenustatė ir neįvertino jokio realaus faktinio paskleistos atsakovo nuomonės susidarymo pagrindo, neatskleidė, kokie dokumentai, atsakovo nuomone, ieškovės buvo suklastoti, kaip jie buvo suklastoti, kas juo klastojo, nenustatė, kaip ieškovės buvo apšmeižtas treneris J. K.. Atsakovas neįrodė, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui diskvalifikacijos priežastis buvo žinoma ir suprantama, be to, nežinojimas, nesupratimas ar netikslus diskvalifikacijos priežasčių supratimas, bet kuriuo atveju neleidžia viešai skelbti ir nepateisina tikrovės neatitinkančių duomenų apie ieškovę skleidimo. Registruojant asmenis dalyvauti varžybose, buvo nurodyta neteisinga informacija apie tai, kokiai sporto įstaigai jie priklauso; atsakovas trenerio J. K. nesiteiravo, už ką buvo diskvalifikuoti jo auklėtiniai, nors čempionatas vyko (duomenys neskelbtini) dienomis, o informacija paskleista 2022 m. birželio 25 d.; teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog čempionato dalyvių sąrašuose, kurie neva buvo iškabinti varžybų patalpose, Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos atstovai padarė įrašus „WO“, nors vėliau čempionato teisėjai oficialiuose varžybų protokoluose nurodė, jog atsakovo auklėtiniai buvo diskvalifikuoti. Atsakovo į bylą pateiktos varžybų dalyvių sąrašo nuotraukos su jose matomais kažkieno ranka darytais prierašais „WO“ nepatvirtina aplinkybės, kad šie sąrašai iš tiesų buvo pakabinti varžybų patalpose, Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos atstovai juose darė kažkokius įrašus, taip pat nepatvirtina, jog atsakovas buvo suklaidintas šių įrašų.

12.8 Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino atsakovo nesąžiningumo skleidžiant ginčo informaciją. Atsakovui buvo žinomas draudimas jo treniruojamiems sportininkams dalyvauti Lietuvos jaunučių čempionate, todėl jis nusprendė elgtis nesąžiningai ir pažeisti ieškovės nustatytas taisykles – atsakovo iniciatyva ir prašymu dalyvių registracijos dokumentuose buvo neteisingai nurodyta, jog sportininkai yra treniruojami trenerio J. K.. Paaiškėjus tokiam nesąžiningam atsakovo elgesiui varžybų teisėjai priėmė sprendimą diskvalifikuoti atsakovo auklėtinius ir tai užfiksuota oficialiuose varžybų protokoluose. Atsakovas pažeidė ne tik CK 2.24 straipsnio nuostatas, bet, tuo atveju, jei teismas manytų, jog ginčo teiginiu buvo paskelbta atsakovo nuomonė, atsakovas pažeidė CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

12.9 Teismo išvada, kad ieškovė yra viešas asmuo, kuris turi būti pakantus iš esmės bet kokiai kritiškai nuomonei, neatitinka nei teisės normų, nei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. Teismas pritaikė CK 2.24 straipsnio 6 dalį, nors nėra jokių sąlygų tokios normos taikymui. Ieškovė šioje byloje neprašo taikyti atsakovo civilinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, o atsakovas neįrodinėjo tokio atleidimo sąlygų. Atsakovo ginčo teiginiu paskleista informacija nėra pateikta jokiu viešojo intereso svarbos klausimu, be to, ji neturi faktinio pagrindo.

12.10 Teismas, reikalaudamas dalykinės reputacijos byloje įrodinėti patirtą žalą, nors nėra reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio sąlygas, kurios nenumato tokios ieškovės pareigos. Nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti ieškovės šioje byloje įrodinėti realų dalykinės reputacijos sumažėjimą. Teismas sprendimu konstatavo, kad ginčo teiginiu paskleista informacija apie ieškovę yra žeminančio pobūdžio, taigi žeminantis informacijos pobūdis šioje byloje jau yra nustatytas. Papildomas reikalavimas įrodyti realią žalą reputacijai, nors nėra reikalaujama ją atlyginti visiškai iškreiptų CK 2.24 straipsnio esmę ir reikštų, kad asmenims leidžiama skleisti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie juridinį asmenį tol, kol ji padarys realią žalą juridiniam asmeniui.

12.11 Teismo išvada, kad D. M. yra vienas iš ieškovės vadovų, todėl jo parodymai turi būti vertinami kritiškai, pagrindžia netinkamą teismo atliktą įrodymų vertinimą. Liudytojo statusas (generalinis Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos (duomenys neskelbtini)) šiuo atveju negali būti pagrindas visiškai atmesti jo paaiškinimus, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo D. M. parodymais apie neigiamas pasekmes, kurias ieškovė patyrė dėl atsakovo paskelbtos ginčo informacijos. Taip teismas šio liudytojo parodymus interpretavo visiškai neteisingai ir juos iškraipė. Liudytojo žodžiai „situacija nebūtų iškilusi, jei nebūtų buvusi paviešinta“ buvo pasakyti ne apie ginčo informacijos paskleidimą ar šios informacijos pasekmes federacijai, o buvo pasakyti atsakant į klausimą, kodėl iš čempionato buvo diskvalifikuoti atsakovo auklėtiniai.Toks neteisingas liudytojo parodymų interpretavimas sprendime patvirtina, kad teismas nesuprato šio liudytojo paaiškinimų esmės.

12.12 Teismo motyvas, jog byloje nėra nustatyta didelė ginčo informacijos sklaida, negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. nustatant, ar ginčo teiginys atitinka CK 2.24 straipsnio sąlygas. Ginčo informacijos paskleidimo mastas, kai buvo konstatuotas jos paskleidimo faktas, neturi teisinės įtakos ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Priešingai konstatavęs teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos šios kategorijos bylose.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-01-30 DOK-12639) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

13.1 Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad teismo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčo teiginiu yra išsakyta subjektyvi atsakovo nuomonė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas ginčijamu įrašu išreiškė savo nuomonę apie ieškovės vykdomą veiklą, o ne paskelbė žinią. Ginčo įrašo tekstas yra akivaizdžiai emocionalus – naudojamas buitinio pobūdžio išsireiškimas „naglai“, kuris, be kita ko, suponuoja ir atsakovo teiginio subjektyvumą (lingvistiškai tai vertinamojo pobūdžio frazė). Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) patalpinto įrašo tekste, kurio nuoroda buvo ir Ginčo įraše, taip pat naudojamos tokios frazės kaip „Kaip čia yra …?“, „gal yra galimybė paaiškinti?“, t. y. akivaizdžiai išreiškiama atsakovo abejonė. Atsižvelgiant į atsakovo įrašų bendrą turinį, teiginių konstrukciją, atsakovo pavartotus žodžius, jų prasmę, sakinio struktūrą (kuri yra net klausiamojo pobūdžio), aiškiai matyti, kad atsakovo įrašuose buvo vartojami sąlyginiai ir vertinamojo pobūdžio pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, prašantys paaiškinimo. Teismas, vertindamas ginčo įrašą, pagrįstai konstatavo, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) patalpintas įrašas vertintinas kaip ginčo įrašo kontekstas.

13.2 Nesutiktina su ieškovės nuomone dėl žodžio „naglai“ vartojimo ginčo teiginyje. Žodis „naglai“ yra akivaizdžiai vertinamojo pobūdžio bei, kaip teisingai pastebėjo teismas, tai buitinis išsireiškimas, kurio naudojimas, be abejo, suponuoja ir didesnį atsakovo emocionalumą ir „perdėjimo“ laipsnį. Teisingai lingvistiškai aiškino ginčo įraše naudotą žodį „naglai“ bei jo funkciją ginčo įraše, įvertinus ginčo įrašo kontekstą.

13.3 Nesutiktina su ieškovės argumentais, kad įrašo atsiradimo aplinkybės negali būti vertinamos kaip nulemiantis faktorius, dėl kurio ginčo informacija gali būti kvalifikuojama kaip atsakovo nuomonė, neperžengianti saviraiškos laisvės ribų ir nepažeidžianti ieškovės teisių. Faktinių ginčo įrašo atsiradimo aplinkybių visuma laikytina lemiančiu faktoriumi, dėl kurio ginčo įrašas pripažintinas nuomone.

13.4 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas suteikė perdėtai didelę reikšmę kitam atsakovo pasisakymui kaip ginčo teiginio kontekstui kvalifikuodamas ginčo teiginiu perduotą informaciją; kito įrašo tekstas taip pat yra konstatuojamojo pobūdžio. Sutiktina su teismo išvada, kad atsakovo įrašas paskyroje (duomenys neskelbtini) parodo bylos įvykių aplinkybes bei emocinę atmosferą, kuriai akivaizdžiai būdingas didesnis emocionalumas bei perdėta reakcija, t. y. minėtas įrašas reikšmingas teisingam bylos išsprendimui. Atsižvelgiant į šio įrašo turinį, teiginių konstrukciją, atsakovo pavartotus žodžius, jų prasmę, pasikartojančią klausiamojo pobūdžio sakinių struktūrą, aiškiai matyti, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) tekstas yra vertinamojo pobūdžio. Atitinkamai, atsakovui yra nepriimtinos (ir nesuprantamos) ieškovės išvados, jog šis įrašas laikytinas konstatuojamojo pobūdžio įrašu.

13.5 Atsakovo žiniomis, Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijoje veikia asmenys, kurie yra pripažinti kaltais ir už (duomenys neskelbtini). Atsakovui niekas nepaaiškino vaikų pašalinimo aplinkybių, nebuvo nurodyta, kokiomis aplinkybėmis čempionato dalyvių sąrašuose, varžybų protokoluose ir dalyvių čempionato knygelėse atsirado prieštaringi įrašai „W.O“ ir „DISQ“. Susidarius minėtai situacijai, atsakovas susiformavo neigiamą nuomonę apie ieškovę bei atsakovui kilo dvejonių, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti prieštaringi įrašai. Ginčo įrašu atsakovas siekė atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią problemą dėl ieškovės organizuojamų renginių, išreiškė susirūpinimą dėl ieškovės organizuojamose renginiuose atliekamų neteisingų įrašų, kurie liečia jaunuosius sportininkus. Saviraiškos laisvė šioje byloje neturi būti ribojama, nes atsakovo nuomonei netrūko faktinio pagrindimo ir jo veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių skleidžiant minėtą informaciją. Ieškovė neįrodė, kad patyrė realią žalą ir būtent dėl ginčo įrašo. Ieškovės veikla ir jos organizuojami renginiai iš dalies liečia ir viešąjį interesą, todėl akivaizdu, kad ji ir susilaukia daugiau kritikos. Be to, atsakavo samprotavimai neturėtų būti pripažinti neteisėtais vien dėl to, kad ieškovė nagrinėjamu atveju nebuvo traukiama baudžiamojo atsakomybėn.

13.6 Skirtingai, nei nurodo ieškovė, teismas patikrino teismų praktikoje suformuotus nuomonės teisėtumo kriterijus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį išdėstymas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybei už ieškovės dalykinės reputacijos sumažėjimą.

13.7 Nesutiktina su ieškovės teiginiais, kad reikalavimas ieškovei žalą įrodyti (įrodyti realų dalykinės reputacijos sumenkėjimą) yra perteklinis ir neteisėtas. Vienas iš EŽTT praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis siekiama užtikrinti asmens reputacijos gerbimą bei išvengti perteklinio (nepagrįsto) asmens teisės į saviraiškos laisvę ribojimo – publikacijos padariniai. Teismas turėjo teisę bei pareigą reikalauti ieškovės įrodyti realų dalykinės ieškovės reputacijos sumenkėjimą.

Šalies argumentai

13.8 Ieškovės teiginiai apie teismo padarytus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus (liudytojo D. M. parodymų patikimumo) yra nepagrįsti. Minėtam liudytojui esant vienam iš ieškovės vadovų, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, atitinkamai ir minėti parodymai turėtų būti vertinti kritiškai.

13.9 Ieškovė nepateikė jokių duomenų (išskyrus liudytojo D. M. parodymus) patvirtinančių, kad vyko ieškovės ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto bei Lietuvos Respublikos Seimo atstovų susitikimai, o minėtuose susitikimuose buvo aptariamas ginčo įrašas, ar ieškovė būtų gavusi su ginčo įrašu susijusių užklausų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio reikalavimai dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. 2022 m. birželio 25 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) administruojamoje atsakovo, buvo viešai paskelbtas įrašas: „Jie, Lietuvos (duomenys neskelbtini) Federacija naglai klastoja dokumentus (ne pirmą kartą) ir dar šmeižia trenerius (J. K.)“. (e. b. 7 l.). Atsakovo teigimu, įrašas pašalintas 2022 m. lapkričio 3 d.

17. 2022 m. birželio 25 d. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pavadinimu (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas įrašas „Šneku atvirai – Lietuvos (duomenys neskelbtini) Federacija (D. M., D. Š., B. Š.) yra MELAGIŲ lizdas. (duomenys neskelbtini) buvo pasakyta, kad vaikus nuo varžybų nuėmė komandos treneris J. K. ((duomenys neskelbtini) raj.), tačiau dokumentai rodo ką kitą, kad jie diskvalifikuoti. Kaip čia yra …? Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacija, gal yra galimybė paaiškinti? Beje visi vaikai tapo prizininkais, medalių negavo, federacijos vadovai matyt juos parnešė savo vaikams į namus. Prašau mėgaukitės… Laikas parodys kas buvo teisus.“ (e. b. 8-16 l.).

18. Šias aplinkybes patvirtino ir su ieškiniu pateiktas 2022 m. spalio 27 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 157-22-157 (e. b. 1 t. 8-16 l.).

19. Ieškovės atstovė pateikė į bylą įrodymus, kad ieškovės atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 28R-13693, e. b. 1 t. 17 l.).

20. Atsakovas ir jo vadovaujamas sporto klubas viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės narys nuo 2014 m. iki 2019 m. Vėliau iš ieškovės narių buvo pašalintas, tačiau siekė vėl tapti federacijos nariu (e. b. 1 t. 69-70 l.).

21. (duomenys neskelbtini) mėn. (duomenys neskelbtini) vyko Lietuvos jaunučių (duomenys neskelbtini) čempionatas. Čempionate gali dalyvauti tik ieškovei priklausančių klubuose arba ieškovei priklausančių trenerių treniruojami sportininkai. Atsakovas, žinodamas nustatytas taisykles, paprašė (duomenys neskelbtini) trenerio J. K., dalyvaujančio čempionate, kad jo treniruojamus sportininkus R. L., B. K., T. K. ir A. Z. užregistruotų čempionate kaip savo auklėtinius. Atsakovo treniruojami sportininkai dalyvavo čempionate, tačiau paaiškėjus, kad tai yra atsakovo treniruojami sportininkai, čempionate dalyvaujančių sportininkų sąrašuose prie jų pavardžių atsirado ranka daryti prierašai „WO“, o vėliau čempionato protokole ir sportininkų knygelėse – įrašai „DISQ“. Trumpinys „WO“ reiškia, kad dalyvis išbrauktas atsisakius sekundantui (treneriui), o trumpinys „DISQ“ – diskvalifikuotas gali reikšti sportininko netinkamą elgesį net ir ne varžybų metu (e. b. 113-123 l.).

Dėl ginčo informacijos kvalifikavimo

22. Apeliantės teigimu, teismas, priskyręs ginčo teiginį nuomonės, o ne žinios kategorijai, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų žinios ir nuomonės atribojimo taisyklių. Nepagrįsta teismo išvada, kad įvertinus ginčo teiginyje esantį būdvardį „naglai“, šio „buitinio“ žodžio vartojimas sakinyje pakeičia jo prasmę ir leidžia kvalifikuoti ginčo teiginį kaip atsakovo išsakytą nuomonę. Taip pat teismas nurodydamas, jog jis ginčo informaciją kvalifikuoja kaip atsakovo išsakytą nuomonę „dėl įrašo atsiradimo konteksto“, sprendime nenurodė, kokios konkrečiai įrašo atsiradimo aplinkybės ar koks įrašo atsiradimo kontekstas leido teismui padaryti tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

24. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato apeliantė, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie ją buvo paskleista (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 59 punktas).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus, Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36, 84 punktuose nustatytą žinios ir nuomonės sampratas, teismų praktiką, įvertinęs viso ginčo informacijos turinį, adresatą, pagrįstai padarė išvadą, kad įvertinant įrašo atsiradimo kontekstą, naudojamus akivaizdžiai buitinius išsireiškimus („naglai“) – atsakovas ginčijamu įrašu išreiškė savo nuomonę apie ieškovės vykdomą veiklą, o ne paskelbė žinią Visuomenės informavimo įstatyme numatyta prasme. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad teismas įvertino ginčo situaciją (sportininkų registravimo varžybose, jų diskvalifikavimo aplinkybes) ir ją siejo su įrašų atsiradimo aplinkybėmis, atsiradimo kontekstu, t. y., kad atsakovo treniruojami sportininkai buvo užregistruoti dalyvauti varžybose, jose dalyvavo, o vėliau atliekant skirtingus įrašus buvo diskvalifikuoti. Būtent tokia situacija lėmė ginčo įrašų atsiradimą.

27. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, kad siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį išdėstymas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybei už ieškovės dalykinės reputacijos sumažėjimą.

28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad kitas tos pačios dienos atsakovo įrašas socialinio tinklo Facebook paskyroje (duomenys neskelbtini) turi būti vertinamas kaip ginčo teiginio kontekstas. Teismas, kvalifikuodamas ginčo teiginį, kaip jo kontekstą vertino visai kito atsakovo pasisakymo tekstą, kuris net nebuvo matomas kartu su ginčo teiginiu – buvo skelbiama tik aktyvi funkcinė nuoroda į kitą atsakovo pasisakymą. Teismas suteikė perdėtai didelę reikšmę kitam atsakovo pasisakymui kaip ginčo teiginio kontekstui kvalifikuodamas ginčo teiginiu perduotą informaciją. Net ir kito 2022 m. birželio 25 d. atsakovo įrašo paskyroje (duomenys neskelbtini) tekstas taip pat yra konstatuojamojo pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nurodomus argumentus atmeta.

29. Pirmosios instancijos teismas kartu su pagrindiniu ginčo įrašu vertino ir tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtą įrašą „Šneku atvirai – Lietuvos (duomenys neskelbtini) Federacija (D. M., D. Š., B. Š.) yra MELAGIŲ lizdas. (duomenys neskelbtini) buvo pasakyta, kad vaikus nuo varžybų nuėmė komandos treneris J. K. ((duomenys neskelbtini) raj.), tačiau dokumentai rodo ką kitą, kad jie diskvalifikuoti. Kaip čia yra …? Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacija, gal yra galimybė paaiškinti? Beje visi vaikai tapo prizininkais, medalių negavo, federacijos vadovau matyt juos parnešė savo vaikams į namus. Prašau mėgaukitės… Laikas parodys kas buvo teisus.“ (e. b. 1 t. 15 l.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo įrašų bendras turinys, teiginių konstrukcija, teiginiuose vartojami žodžiai, jų prasmė, sakinių konstrukcija (kuri yra klausiamojo pobūdžio), rodo, kad atsakovo įrašuose buvo vartojami vertinamojo pobūdžio pasisakymai, klausiamojo pobūdžio teiginiai, prašantys paaiškinimo. Siekdamas objektyviai išsiaiškinti tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įrašą vertino kaip ginčo įrašo kontekstą, t. y. jis parodo bylos įvykių aplinkybes bei emocinę atmosferą, kuriai akivaizdžiai būdingas didesnis emocionalumas bei „perdėta“ reakcija.

Dėl nuomonės teisėtumo kriterijų nenustatymo

31. Apeliantės teigimu, teismas nenustatė ir neįvertino jokio realaus faktinio paskleistos atsakovo nuomonės susidarymo pagrindo, neatskleidė, kokie dokumentai, atsakovo nuomone, ieškovės buvo suklastoti, kaip jie buvo suklastoti, kas juo klastojo, nenustatė, kaip ieškovės buvo apšmeižtas treneris J. K.. Atsakovas neįrodė, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti ieškovės dalykinės reputacijos. Apeliantė nurodo, kad teismas manydamas, jog ginčo teiginiu buvo paskleista atsakovo nuomonė, privalėjo nustatyti, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama nemenkinant ieškovės, nesiekiant jai pakenkti, o siekiant teisėto ir proporcingo tikslo. Šių aukščiau nurodytų atsakovo nuomonės teisėtumo kriterijų teismas neištyrė, ko pasekoje liko neatskleista šios bylos esmė ir ginčas išspręstas neteisingai. Teismui konstatavus, jog ginčo teiginiu atsakovas išsakė savo subjektyvų vertinimą – nuomonę, šios paskleistos nuomonės teisėtumas turi būti patikrintas pagal CK 1.137 straipsnio normą bei teismų praktikoje suformuluotus kriterijus nuomonės teisėtumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).

33. EŽTT, analizuodamas klausimą dėl teisės į saviraiškos laisvę ir asmens reputacijos gerbimą teisingos pusiausvyros nustatymo, yra nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr. 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu v. Romania, peticijos Nr. 28871/95).

34. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnį bei pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnį saviraiškos laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais, siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, o pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas. Demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių. Atitinkamai, saviraiškos teisė turi būti derinama su tokiomis teisinėmis vertybėmis kaip asmens garbė ir orumas, privatumas, gera reputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1-219/2015). Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Atitinkamai, vertinant ar nuomonė laikytina įžeidžiančia, svarbu nustatyti, ar minėtai nuomonei susidaryti yra bent minimalus objektyvus pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Taigi, juridinio asmens dalykinė reputacija ginama ne tik nuo ją žeminančių tikrovės neatitinkančių žinių skleidimo, bet ir nuo nesąžiningos, neturinčios objektyvaus faktinio pagrindo kritikos, nuomonės ar vertinimo. Nuomonei, kaip saviraiškos būdui, asmens dalykinės reputacijos pažeidimo aspektu taikomi mažesni apribojimai negu žinių skleidimui.

35. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

36. Ieškovės atstovė pateikė byloje įrodymus, kad ieškovės atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. spalio 25 d. pažyma Nr. 28R-13693, e. b. 17 l.). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepaneigė atsakovo argumentų, kad atsakovo žiniomis, šiuo metu (duomenys neskelbtini) federacijai atstovauja (ir jai vadovauja) teisti asmenys - (duomenys neskelbtini) D. Š. (teistas už (duomenys neskelbtini)) bei D. M., kuris pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, kur vienas iš epizodų yra (duomenys neskelbtini). Pašalinus atsakovo treniruojamus vaikus iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos jaunučių (duomenys neskelbtini) čempionato, atsakovui niekas išsamiai taip ir nepaaiškino vaikų pašalinimo aplinkybių, nebuvo nurodyta, kokiomis aplinkybėmis čempionato dalyvių sąrašuose, varžybų protokoluose ir dalyvių čempionato knygelėse atsirado prieštaringi įrašai „W.O“ ir „DISQ“. Susidarius minėtai situacijai, atsakovas susiformavo neigiamą nuomonę apie ieškovę, ir atsakovui kilo dvejonių, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti prieštaringi įrašai.

37. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, paskirta bauda. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. M. apeliacinis skundas tenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 20 d.nuosprendis panaikintas, byla nutraukta esant BK (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindams (pagal laidavimą). 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju D. M. šių aplinkybių neneigė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 50 min. 30 s.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką.

38. Įvertinus atsakovo paaiškinimus, nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovo paaiškinimai pakankami vertinti, kad atsakovo išdėstyta nuomonė buvo paremta objektyviu faktiniu pagrindu.

39. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas paskelbdamas ginčo įrašus būtų sąmoningai siekęs sumenkinti ieškovės garbę ir orumą ar pažeminti ją kitų asmenų akivaizdoje. Todėl saviraiškos laisvė šioje byloje neturi būti ribojama, nes atsakovo nuomonei netrūko faktinio pagrindimo ir jo veiksmuose nėra nesąžiningumo požymių skleidžiant jo subjektyvią nuomonę. Skirtingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas patikrino teismų praktikoje suformuotus nuomonės teisėtumo kriterijus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju vien nepalankios nuomonės apie viešą asmenį išdėstymas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti atsakovo atsakomybei už ieškovės dalykinės reputacijos sumažėjimą.

40. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįvertino atsakovo nesąžiningumo skleidžiant ginčo informaciją. Atsakovui buvo žinomas draudimas jo treniruojamiems sportininkams dalyvauti Lietuvos jaunučių čempionate, todėl jis nusprendė elgtis nesąžiningai ir pažeisti ieškovės nustatytas taisykles – atsakovo iniciatyva ir prašymu dalyvių registracijos dokumentuose buvo neteisingai nurodyta, jog sportininkai yra treniruojami trenerio J. K.. Paaiškėjus tokiam nesąžiningam atsakovo elgesiui varžybų teisėjai priėmė sprendimą diskvalifikuoti atsakovo auklėtinius ir tai užfiksuota oficialiuose varžybų protokoluose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nėra pakankami atsakovo veiksmus viešai išdėstant savo nuomonę vertinti kaip nesąžiningus.

41. Kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo treniruojami sportininkai atvyko į čempionatą su treneriu J. K.. Atsakovas nurodė, kad tokia praktika yra susiklosčiusi, kai vaikai sportuoja klubuose, kurie nėra federacijos nariai, yra iš kitų federacijų ar vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvena (sportuoja) užsienyje. 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 2 val. 4 min. 20 s.) liudytojas J. K. (klubo, kuris yra federacijos narys, treneris) patvirtino, kad atsakovas jo paprašė savo treniruojamus sportininkus užregistruoti čempionate kaip savo auklėtinius; sutiko taip pasielgti, nes atsakovo treniruojami sportininkai yra potencialūs, jo nuomone, vaikams turi būti sudarytos sąlygos sportuoti ir dalyvauti varžybose; yra atvejų kai varžybose dalyvauja ne federacijos klubų narių sportininkai; buvo grasinama, kad išbrauks visus vaikus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad egzistavo situacija, kuomet varžybose dalyvauja ne federacijos sporto klubų sportininkai, t. y. tai nebuvo vienetinis įvykis ir tai negali vienareikšmiškai patvirtinti atsakovo nesąžiningų veiksmų.

42. Apelianto vertinimu, teismo išvada, kad ieškovė yra viešas asmuo, kuris turi būti pakantus iš esmės bet kokiai kritiškai nuomonei, neatitinka nei teisės normų, nei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. Teismas pritaikė CK 2.24 straipsnio 6 dalį, nors nėra jokių sąlygų tokios normos taikymui. Ieškovė šioje byloje neprašo taikyti atsakovo civilinės atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimą, o atsakovas neįrodinėjo tokio atleidimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodomais argumentais.

43. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

44. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, 24 punktas). CK 2.24 straipsnio nuostatos rodo įstatymo leidėjo valią tam tikromis sąlygomis suteikti mažesnę privatumo apsaugą būtent viešiesiems asmenims. Šiame įstatyme konkrečiai nurodžius sritį, kurioje taikytinas atitinkamas standartas (viešasis gyvenimas), akcentuojama teisinė svarba, teikiama demokratinei valstybei būdingoms diskusijoms visuomenei reikšmingais klausimais, teikiant prioritetą visuomenės interesui žinoti.

45. Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurios teisinė forma – asociacija; atsakinga už (duomenys neskelbtini), tame tarpe už tarptautinių (duomenys neskelbtini) organizacijų ir federacijų (IBA ir pan. ), programų įgyvendinimą ir koordinavimą Lietuvoje (Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos įstatų 1.1, 1.2, 1.4 punktai, e. b. 1 t., l. 48-64).

46. Šiuo atveju apeliantė neįrodė, kad atsakovas veikė nesąžiningai, kad nuomonė buvo paskleista, sąmoningai siekiant įžeisti ir pažeminti apeliantę, todėl įvertinus nuomonės turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė yra viešas asmuo, apie kurios vykdomą veiklą visuomenė turi teisę žinoti, taip pat jai taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie ją bei jos veiklą kritikos ribos. Agresyvi viešojo asmens kritika ar aštrus savo nuomonės apie viešą asmenį išsakymas nėra pagrindas kritikuojančiam asmeniui taikyti atsakomybę. Tik tuo atveju, jei asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, jam turi būti taikoma atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-507/2006).

Dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo ir neteisingo įrodinėjimo naštos nustatymo

47. Apeliantės teigimu, teismas reikalaudamas įrodinėti patirtą žalą, nors nėra reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio sąlygas, kurios nenumato tokios ieškovės pareigos. Nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti ieškovės šioje byloje įrodinėti realų dalykinės reputacijos sumažėjimą. Teismas sprendimu konstatavo, kad ginčo teiginiu paskleista informacija apie ieškovę yra žeminančio pobūdžio, taigi žeminantis informacijos pobūdis šioje byloje jau yra nustatytas. Papildomas reikalavimas įrodyti realią žalą reputacijai, nors nėra reikalaujama ją atlyginti visiškai iškreiptų CK 2.24 straipsnio esmę ir reikštų, kad asmenims leidžiama skleisti tikrovės neatitinkančią ir žeminančią informaciją apie juridinį asmenį tol, kol ji padarys realią žalą juridiniam asmeniui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomi teiginiai neteikia pirmosios instancijos teismo argumentus vertinti priešingai.

48. Vienas iš EŽTT praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis siekiama užtikrinti asmens reputacijos gerbimą bei išvengti perteklinio (nepagrįsto) asmens teisės į saviraiškos laisvę ribojimo – publikacijos padariniai (Axel Springer AG v. Germany (GC), no. 39954/08, 7 February 2012; Tierbefreier e.v. v. Germany, no. 45192/09, 16 January 2014).

49. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad ieškinį teismas atmetė ne dėl to, kad apeliantė neįrodė patirtos žalos, bet dėl to, kad ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių dalykinės reputacijos pakenkimo faktą, neįrodė, jog yra pateikta ne atsakovo nuomonė, o žinia, taip pat neįrodė dalykinės reputacijos menkinimo pagrįstumo.

50. Apeliantė nurodo, kad teismo motyvas, jog byloje nėra nustatyta didelė ginčo informacijos sklaida, negali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. nustatant, ar ginčo teiginys atitinka CK 2.24 straipsnio sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodomais argumentais.

51. Apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad įrašo sklaida nebuvo didelė – nuo įrašo patalpinimo 2022 m. birželio 25 d. iki antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 2022 m. spalio 27 d., šiuo įrašu nebuvo nei kartą pasidalinta, jis nėra nei kartą komentuotas, prie jo nebuvo pažymėtas nei vienas ženklelis „like“.

52. Nagrinėjamu atveju atsakovo nuomonė nebuvo publikuota didžiuosiuose šalies tinklapiuose, turinčiuose didelę auditoriją. Atsakovo nuomonė Facebook paskyroje nesulaukė vartotojų dėmesio. Todėl atsakovo nuomonė, kuri buvo patalpinta facebook paskyroje, įtakos viešajai nuomonei apie apeliantę nepadarė. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė yra svarbi, nes akivaizdu, jog atsakovo išsakyta nuomonė nesulaukė tiek sporto, tiek bendro visuomenės susidomėjimo ar plačios reakcijos, todėl ir spręsti, kad šis įrašas galėjo ženkliai įtakoti ieškovės dalykinę reputaciją taip pat nėra pagrindo.

53. Apeliantės teigimu, teismo išvada, kad D. M. yra vienas iš ieškovės vadovų, todėl jo parodymai turi būti vertinami kritiškai, pagrindžia netinkamą teismo atliktą įrodymų vertinimą. Liudytojo statusas (generalinis Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos (duomenys neskelbtini)) šiuo atveju negali būti pagrindas visiškai atmesti jo paaiškinimus, todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo D. M. parodymais apie neigiamas pasekmes, kurias ieškovė patyrė dėl atsakovo paskelbtos ginčo informacijos. Taip teismas šio liudytojo parodymus interpretavo visiškai neteisingai ir juos iškraipė. Toks neteisingas liudytojo parodymų interpretavimas sprendime patvirtina, kad teismas nesuprato šio liudytojo paaiškinimų esmės. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

54. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius rašytinius įrodymus vertino kitaip, nei pageidauja apeliantė, nereiškia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, o apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodymus vertina selektyviai, juos vertina išskirtinai savo naudai ir vienpusiškai, todėl apeliantės argumentai dėl liudytojo parodymų neįvertinimo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

57. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

58. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

59. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

60. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės apeliaciniame procese patirtų 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, šioms išlaidoms pagrįsti pateikė įrodymus (2024-04-02 DOK-8056).

61. Teismas, spręsdamas dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

62. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas 1,3 dydžio koeficientas už atskirąjį skundą.

63. Įvertinus, kad sąskaita už teisines paslaugas išrašyta ir apmokėta 2024 m. sausio-kovo mėnesių laikotarpiu, atitinkamai taikomas 2023 m. III ketvirčio – bruto 2 018,20 Eur, todėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis gali būti 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur x 1,3= 2 623,66 Eur).

64. Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui priteisiama 2 420 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė