Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Silikatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimo ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Silikatas“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, UAB „Blulita“, UAB „Garantas“, UAB „Savanorių 124“, UAB „Amatų mokymo centras“, UAB „DND Talis“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas AB „Silikatas“ pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: administracinio – pastato, unikalus Nr. 1087-3009-2016, priklausiniais yra šie statiniai: 1) 382,78 kv. m. ploto betono dangos aikštelė prie administracinio pastato, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a3“; 2) 364,2 kv. m. ploto betono trinkelių dangos aikštelė prie administracinio pastato, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a4“; 3) 19 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis prie administracinio pastato, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a5“; 4) 21,57 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis prie administracinio pastato, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a6“; 5) 799,55 kv. m. ploto aikštelė, statybos metai – 1973 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a7“; gamybinio pastato, unikalus Nr. 1097-3009-2238, priklausiniais yra šie statiniai: 1) 1058,32 kv. m. ploto aikštelė, statybos metai – 1974 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a“; 2) 4166,91 kv. m. ploto privažiavimo kelias- aikštelė, statybos metai – 1954 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu ‚a1“; 3) 8684,61 kv. m. ploto medžiagų ir paruoštos produkcijos aikštelė, statybos metai – 1954 m., rekonstruota – 1963 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a8“; 4) 2543,82 kv. m. ploto krovimo ir pakavimo aikštelė, statybos metai – 1954 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a9“; 5) 23,38 kv. m. ploto aikštelė, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a10“; 6) 3,06 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a11“; 7) 2,28 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a12“; 8) 2,6 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a13“; 9) 29,57 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a15“; 10) 91,72 kv. m. ploto aikštelė, statybos metai – 1995 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a17“; 11) 1479 kv. m. ploto privažiavimo kelias – aikštelė, statybos metai – 1974 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a18“; pastato – sandėlio, unikalus Nr. 1097-3009-2264, priklausiniu yra statinys – 8179,7 kv. m. ploto birių medžiagų aikštelė, statybos metai – 1972 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a16“;

pastato – kontrolės punkto, kurio unikalus Nr. 1097-3009-2450, priklausiniu yra statinys – 33,74 kv. m. ploto kontrolės posto aikštelė, statybos metai – 1974 m., statinių išdėstymo plane žymima indeksu „a2“; pastato – transformatorinės, unikalus Nr. 1097-3009-2205, priklausiniu yra statinys – 29,82 kv. m. ploto betono plytelių šaligatvis, statybos metai – 2006 m., statinių išdėstymo plane žymimas indeksu „a14“; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priklausiniais pripažinti statiniai nuosavybės teise priklauso pareiškėjui AB „Silikatas“.

2. Nurodė, kad bendrovė gamybinę veiklą pradėjo 1954 m., kaip Vilniaus silikatinių plytų gamykla, adresu Savanorių pr. 124, Vilniuje. Maždaug nuo 1980 m. Vilniaus silikatinių plytų gamykla pertvarkyta į gamybinį susivienijimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimo Nr. 358 „Dėl gamybinių susivienijimų reorganizavimo (likvidavimo)“ pagrindu, Vilniaus silikatinių dirbinių gamybinis susivienijimas reorganizuotas į VĮ „Silikatas“. 1993 m. VĮ „Silikatas“ reorganizuota į AB „Silikatas“ ir visi gamybinio komplekso pastatai, esantys Savanorių pr. 124, Vilniuje, buvo perduoti į šios akcinės bendrovės balansą. 1994-12-26 Statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 241 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ AB „Silikatas“ leidžiant visus gamybinio komplekso pastatus įregistruoti nuosavybės teise. 1994-12-26 visi gamybinį kompleksą sudarantys pastatai perėjo į AB „Silikatas“ nuosavybę. Pareiškėjo gamybinį kompleksą sudarantys pastatai ir statiniai, kurie šiuo metu yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, pastatyti 1953-1985 metais (tik vienas sandėlis – 1994 m.). Pareiškėjo gamybinio komplekso statinių statybos projektinė ir statybos dokumentacija (statybos leidimai, statybos užbaigimo aktai ir pan.) nėra išlikusi. Pareiškėjas siekia išviešinti savo nuosavybės teises į nurodytus statinius ir jų tiesioginį ryšį su kitais pareiškėjo gamybinio komplekso statiniais.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, jog Inspekcija neturi duomenų, kad dėl pareiškėjo siekiamų pripažinti administracinio pastato, gamybinio pastato, sandėlio, kontrolės punkto bei transformatorinės priklausinių bei jų valdymo nuosavybės teise buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Pareiškėjas turi įrodyti, jog statinių, dėl kurių pripažinimo jis kreipėsi, statyba buvo teisėta. Pažymėjo, jog dalies statinių statybos metai yra 2006 m., todėl turėjo būti rengiamas statinio projektas, tačiau tokių duomenų pareiškėjas nepateikė. Nepateikė įrodymų, jog egzistuoja funkcinis ryšys tarp šių statinių ir pagrindinių pastatų.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog šiuo metu pareiškėjas nėra realizavęs teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjo valdomų statinių eksploatacijai. Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p. priklausinių valdymas nuosavybės teise iš esmės neturi įtakos valstybinės žemės nuomos teisinių santykių atsiradimui, kadangi Žemės įstatyme numatyta išlyga, kad valstybinė žemė nenuomojama ir neparduodama laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų ir neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, tarnaujančių pagrindiniam statiniui, eksploatavimui. Nustatant pareiškėjo valdomų statinių eksploatacijai tenkančias sklypo dalis, valstybinė žemės patikėtinė turės atsižvelgti ne į priklausinių, o į pagrindinių statinių naudojimo poreikius.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimu pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo įrodyti, jog pareiškime nurodytų statinių statyba buvo teisėta, taigi, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčo turto sukūrimo teisėtumą. Pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybės, jog jis turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Blulita“ atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad suinteresuotam asmeniui įsigijus parduotuvę ir sandėlį buvo sudarytos 2013-12-27 valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis išnuomota 1,6594 ha žemės sklypo dalis. Aikštelė, privažiavimo kelias – aikštelė, bent iš dalies patenka į suinteresuotam asmeniui išnuomotą žemės sklypo dalį ir yra funkciškai susiję su suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančia parduotuve ir sandėliu. Pagal žemės sklypo planą matyti, kad pagrindinius pareiškėjui priklausančius statinius ir pareiškime nurodytus statinius skiria geležinkelio kelias, todėl, negalima teigti, kad jie neatskiriamai funkciškai susiję. Aikštelės šalia statinių neabejotinai yra naujesnės, nei statiniai, kurie buvo pastatyti 1954-1974 metais. Pareiškėjas jau daugiau kaip 9 metus naudoja valstybinės žemės sklypą neteisėtai, neturėdamas nuomos sutarties, nes NŽT sutartį nutraukė dar 2008 metais. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-435-574/2012, kuriame buvo nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jam priklausantys statiniai užima 1,2833 ha ir jis naudojasi tik nedidele žemės sklypo dalimi. Kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2725-934/2017, pareiškėjas nurodė, kad privažiavimas kelias – aikštelė nėra jo naudojama.

7. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė pakankamais įrodymais prašomiems nustatyti juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti būtinų sąlygų, todėl šių faktų nustatymas negalimas. Statiniai, plane pažymėti a3, a4, a45, a6, a11, a12, a13, a14, a15 (į kuriuos prašo pripažinti nuosavybės teises), buvo pastatyti 2006 m., o statinys, plane pažymėtas a17, buvo pastatytas 1995 m., t. y. vėliau, nei statiniai (1993 m.) perduoti į pareiškėjo balansą, todėl pareiškėjas negalėjo į minėtus statinius įsigyti nuosavybės teisės perdavimo būdu.

8. Suinteresuotas asmuo UAB „Amatų mokymo centras“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškimas visiškai nepagrįstas. Pateiktame statinių išdėstymo plane kelias „a1“ ir kelias-aikštelė „a18“ visą laiką, kol UAB „Amatų mokymo centras“ vykdė veiklą (nuo 1994 m.), tarnavo visų šioje teritorijoje veikusių įmonių kaip bendrai naudojamas kelias. Šio kelio remontą, renovaciją kolektyviai vykdė anksčiau keliu besinaudojusios įmonės, todėl šis kelias turi priklausyti ir jų įmonei. 2006-2008 metais įgriuvus daliai kelio nauja danga buvo paklota ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis, todėl pareiškėjas nepagrįstai reiškia pretenzijas į šį kelią.

9. Suinteresuotas asmuo UAB „DND Talis“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjo nurodyta teritorija neatitinka tikrovės ir net paties pareiškėjo pateiktų dokumentų (1982 m. ir 1996 m. žemėlapių, 1999 m. geležinkelio tinklų inventorizavimo žemėlapio), todėl prašė pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-07-19 sprendimu pareiškimo netenkino. Priteisė iš pareiškėjo AB „Silikatas“ valstybės naudai 52 Eur pašto išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-22 papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo AB „Silikatas“ 2 481 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens UAB „Blulita“ naudai.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas AB „Silikatas“ gamybinę veiklą pradėjo 1954 m., kaip Vilniaus silikatinių plytų gamykla, adresu Savanorių pr. 124, Vilniuje. Nuo 1980 m. Vilniaus silikatinių plytų gamykla pertvarkyta į gamybinį susivienijimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimo Nr. 358 „Dėl gamybinių susivienijimų reorganizavimo (likvidavimo)“ pagrindu, Vilniaus silikatinių dirbinių gamybinis susivienijimas reorganizuotas į VĮ „Silikatas“. 1993 m. VĮ „Silikatas“ reorganizuota į AB „Silikatas“ ir visi gamybinio komplekso pastatai, esantys Savanorių pr. 124, Vilniuje, perduoti į šios akcinės bendrovės balansą. Statybos ir urbanistikos ministro 1994-12-26 įsakyme Nr. 241 „Dėl pastatų teisinio registravimo“ nurodyta, jog Vilniaus VĮ „Silikatas“ po viešo akcijų pasirašymo reorganizavus į AB „Silikatas“, pastatai, esantys Savanorių pr. 124, Vilniuje turto perdavimo-priėmimo aktu perduoti į AB „Silikatas“ nuosavybę. Pareiškėjo gamybinį kompleksą sudarantys pastatai ir statiniai, kurie šiuo metu yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, pastatyti 1953-1985 metais (vienas sandėlis – 1994 m.). Nustatė, kad šiuo metu pareiškėjas nėra realizavęs teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjo valdomų statinių eksploatacijai.

12. Nurodė, kad 2005-09-30 Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog buvo patvirtinta 12 mln (be PVM) investicija AB „Silikatas“ rekonstrukcijai, dalį lėšų panaudojant įrengti papildomą pagamintos produkcijos sandėliavimo aikštelę. Turto įvedimo į eksploataciją aktas, 2006-06-20 statybos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų priėmimo aktai patvirtina, jog 2005-2006, 2010 metais buvo remontuojama asfaltbetonio danga, įrengiamos aikštelės pareiškėjo gamybinėje teritorijoje, Savanorių pr. 124, Vilniuje. 2017-11-17 UAB „Geokada“ matininko J. K. sudarytas kadastrinių matavimų planas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos plane pažymėtos remiantis UAB „Kagema“ 2012-03-17 sudarytu kadastriniu žemės klypo planu, patvirtina, jog statinių išdėstymo plane aikštelės „a3“, „a4“, „a5“, „a6“, „a10“, „a11“, „a12“, „a13“, „a14“, „a15“, į kurias pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę, buvo pastatytos 2006 metais, o aikštelė „a17“ – 1995 metais. Pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog 1994-12-26 Vilniaus VĮ „Silikatas“ po viešo akcijų pasirašymo reorganizavus į AB „Silikatas“, pastatai, esantys Savanorių pr. 124, Vilniuje turto perdavimo-priėmimo aktu perduoti į pareiškėjo nuosavybę. Padarė išvadą, kad minėtos aikštelės buvo pastatytos 2006 metais, tai yra vėliau, nei statiniai 1994 metais perduoti į pareiškėjo balansą, todėl pareiškėjas negalėjo į minėtus statinius įgyti nuosavybės teisės perdavimo būdu.

13. Pažymėjo, jog didžioji dalis aikštelių buvo pastatytos 2006 metais, taigi, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo 20 str., 23 str. 1 d.) turėjo būti rengiami statinio projektai, tačiau pareiškėjas tokių duomenų į bylą nepateikė. Taip pat nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, jog tai buvo teisėta statyba, jog minėtus dokumentus turėjo, tačiau jie yra dingę.

14. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad statiniai, kuriuos jis siekia pripažinti kaip administracinio pastato, gamybinio pastato, sandėlio, kontrolės punkto bei transformatorinės priklausinius negali funkcionuoti savarankiškai ir kad egzistuoja funkcinis ryšys tarp šių statinių bei pagrindinių pastatų, t. y. gamybinio komplekso. Nurodė, kad pagal pateiktą žemės sklypo planą, pagrindinius pareiškėjui priklausančius statinius ir pareiškime nurodytus statinius skiria geležinkelio kelias, todėl, negalima teigti, kad jie neatskiriamai funkciškai susiję.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Pareiškėjas AB „Silikatas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-19 sprendimą ir 2018-08-22 papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti.

16. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė visus pareiškėjo reikalavimus, to tinkamai nemotyvavęs. Skundžiamame sprendime pasisakoma bendrai dėl visų priklausiniais prašomų pripažinti statinių. Teismas visiškai nepagrįstai pateiktus reikalavimus sprendė apibendrintai, nepasisakydamas dėl kiekvieno statinio atžvilgiu pateiktų įrodymų. Teismas turėjo pareigą atskirai nagrinėti bei pasisakyti dėl kiekvieno iš objektų („a“, „a1“ - „a18“) atžvilgiu pateiktų reikalavimų. Skundžiamame sprendime išdėstyta apibendrinta išvada dėl visų pateiktų reikalavimų leidžia pagrįstai teigti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas neatliko visapusiško ir išsamaus įrodymų tyrimo, motyvuotai nepasisakė dėl pateiktų reikalavimų pagrįstumo (nepateikė net sutrumpintų motyvų) bei priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą.

17. Paaiškino, kad apelianto gamybinį kompleksą sudarantys pastatai ir statiniai, kurie šiuo metu yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, yra pastatyti 1953 – 1985 metais (tik vienas sandėlis – 1994 m.). Kartu su gamybiniu kompleksu buvo įrengtos ir susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai bei kiti statiniai (aikštelės, rampos, privažiavimo keliai, dalis geležinkelio kelių, paviršinių nuotekų tinklai, tvoros ir pan.), kaip sudėtinė ir neatskiriama gamybinio komplekso dalis, skirta tarnauti gamybiniam kompleksui – jo pastatams. Nors šie statiniai Nekilnojamojo turto registre neregistruoti, tačiau apelianto yra nepertraukiamai, nuo jų statybos pabaigos iki šiol, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų, valdomi, prižiūrimi (remontuojami ir atnaujinami) bei naudojami pagal tiesioginę paskirti apelianto veiklai, ir iki šiol yra neatskiriama apelianto gamybinio komplekso dalis. Pažymėjo, kad pats statinių pobūdis suponuoja jų priklausomybę apelianto valdomo gamybinio kompleksui. Statiniai: aikštelės, privažiavimo keliai bei šaligatviai, nors gali būti laikomi savarankiškais daiktais, yra funkciškai susiję su pagrindiniais daiktais, yra nepertraukiamai naudojami eksploatuojant pagrindinius daiktus bei atlieka pagalbinę (tarnaujančią) funkciją.

18. Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog neva pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius statybos teisėtumą, t. y. statybos projektinę dokumentaciją, kadangi būtent dėl šios aplinkybes pareiškėjas kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo.

19. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui, kartu su pareiškimu, pateikė 2017-11-17 sudarytą aikštelės, privažiavimo kelio-aikštelės, pėsčiųjų takų, esančių Savanorių pr. 124, Vilniuje, kadastrinių matavimų bylos 1C formą, kurioje pažymėta, kad: statinių „a3“ - „a6“ statybos pradžios bei pabaigos metai -2006 m.; statinių „a10“ - „a15“ statybos pabaigos metai - 2006 m. (pradžia - nenurodyta); statinio „a17“ statybos pabaigos metai - 1995 m. (pradžia - nenurodyta). Pažymėjo, kad statinių „a3“ - „a6“, „a10“ - „a15“ bei „a17“ statybos metai kadastro duomenų byloje buvo pažymėti pagal anksčiausius turimus duomenis dėl šių statinių statybos darbų, t. y. 2006 m. užbaigus remonto darbus. Teigė, kad iš gamybinio komplekso teritorijos ortofotgrafijų akivaizdžiai (plika akimi) matyti, kad statiniai yra sukurti dar iki 1995 m., o vėlesniais laikotarpiais – remontuoti.

20. Suinteresuotas asmuo UAB „Blulita“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Nurodė, kad nors byloje aikštelės, privažiavimo keliai ir pėsčiųjų takai procesiniuose dokumentuose yra vadinami statiniais, tačiau apelianto pateiktuose kadastriniuose matavimuose tai yra tik vienas statinys pavadinimu „Aikštelės. Privažiavimo kelias - aikštelė. Pėsčiųjų takai“, kuris tik skaidomas į dalis pažymėtas „a“, „a1-a18“. Teismui nustačius pateiktus statinio kadastrinių matavimų esminius trūkumus (kad ir dalyje statinio), teismas pagrįstai atmetė visą pareiškimą. Pareiškėjo užsakymu atliktais statinio kadastriniais matavimais nurodyta, kad jam priklausantis Statinys (jo visos dalys) užima net 27 916,16 kv. m (2,7916 ha) plotą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2012 m. vasario 10 d. sprendimu išspręstoje civilinėje byloje Nr. 2-435-574/20129 apeliantas laikėsi pozicijos, kad Žemės sklype turi tik Nekilnojamojo turto registre registruotus pastatus, kurie užima 1,2833 ha plotą.

22. Pažymėjo, kad pareiškimo priede Nr. 17 nurodoma, kad Statinio dalys „a“, „a1“, „a2“, „a7“, „a8“, „a9“, „a16“, „a18“ yra pastatytos 1954-1974 metais ir vėliau nebuvo rekonstruotos. Be rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto asfalto danga jau būtų sunykusi ir turėtų būti išregistruota, net jei būtų buvusi registruota. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas suklydo darydamas išvadas, kad statybos metai yra 2006, nes šiais metais apeliantas atliko tik statinio dalių „a3“ - „a6“, „a10“ - „a15“ bei „a17“ paprastojo remonto darbus. Tačiau apelianto pateiktuose kadastriniuose matavimuose duomenys kiti, t. y. jokių remonto darbų nenurodyta ir teigiama, kad šios dalys pastatytos 2006 metais (išskyrus „a17“ dalį, kuri pastatyta 1995 metais).

23. Nurodė, kad greta suinteresuoto asmens esanti Statinio dalis pažymėta „a“ ir Statinio dalis „a1“ (o galimai ir „a2“) patenka į suinteresuotam asmeniui išnuomotą parduotuvei ir sandėliui priskirtą žemės sklypo dalį. Šios statinio dalys yra funkciškai ir nuolatos susijusios su suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais parduotuve ir sandėliu.

24. Teigė, kad apeliantas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į statinį ir neturėjo nuosavybę patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad žemės sklype esantis geležinkelio kelias neperėjo apeliantui 1994 metais, nes iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad apeliantas jį įsigijo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ tik 2006-04-30.

25. Nurodė, kad didžioji dalis statinio buvo pastatyta 2006 metais, todėl apeliantas privalo turėti statinio (ar jo dalių) statybą pagrindžiančius projektinius dokumentus, statybą leidžiančius dokumentus ir valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančius institucijos (NŽT) sutikimus ir kt.

26. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Pažymėjo, kad apeliantas šiuo metu nėra realizavęs teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos apelianto valdomų statinių eksploatacijai. Nurodė, kad šiuo metu 1,6594 ha ploto žemės sklypo dalis yra išnuomota UAB „Blulita“ ir 0,2755 ha ploto žemės sklypo dalis yra išnuomota UAB „Amatų mokymo centras“.

28. Pastebėjo, kad nors pareiškėjas nurodo, kad objektai, kuriuos pareiškėjas prašo pripažinti priklausiniais, pastatyti kartu su pagrindiniais pastatais 1953-1985 metais, tačiau iš pareiškimo turinio matyti, kad dalis šių objektų pastatyta žymiai vėliau. Pats pareiškėjas nurodo, kad betono dangos aikštelė, statinių išdėstymo plane pažymėta „a3“, betono trinkelių dangos aikštelė, statinių išdėstymo plane pažymėta „a4“, betono plytelių šaligatvis, statinių išdėstymo plane pažymėtas „a5“, ir betono plytelių šaligatvis, statinių išdėstymo plane pažymėtas „a6“, pastatyti 2006 metais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Byloje apeliacine tvarka sprendžiama dėl galimybės nustatyti juridinį faktą, kad juridinis asmuo nuosavybės teise yra įsigijęs statinius.

31. Remiantis CPK 444 straipsnio 1 dalies nuostata teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Tame tarpe juridinę reikšmę turinčius faktus dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

32. Tačiau CK 445 straipsnyje numatytos sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausio teismo 2013 12 13 nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013)

33. Pasisakydamas dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo kasacinis teismas yra įvardijęs, jog tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 04 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 12 21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

34. Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teisę į statinius su tikslu šiuos statinius ir daiktines teises į juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

35. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurių apeliantas neginčija, kad pareiškėjas AB „Silikatas“ gamybinę veiklą pradėjo 1954 m., kaip Vilniaus silikatinių plytų gamykla, Savanorių pr. 124, Vilniuje. Nuo 1980 m. Vilniaus silikatinių plytų gamykla pertvarkyta į gamybinį susivienijimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-11-26 nutarimo Nr. 358 pagrindu, Vilniaus silikatinių dirbinių gamybinis susivienijimas reorganizuotas į VĮ „Silikatas“, 1993 m. VĮ „Silikatas“ reorganizuota į AB „Silikatas“ ir visi gamybinio komplekso pastatai, esantys Savanorių pr. 124, Vilniuje, perduoti į šios akcinės bendrovės balansą. 1994-12-26 Statybos ir urbanistikos ministro įsakyme Nr. 241 nurodyta, jog Vilniaus VĮ „Silikatas“ po viešo akcijų pasirašymo reorganizavus į AB „Silikatas“, pastatai, esantys Savanorių pr. 124, Vilniuje turto perdavimo-priėmimo aktu perduoti į AB „Silikatas“ nuosavybę.

36. Pareiškėjas teigė, jog gamybinio komplekso statinių statybos projektinė ir statybos dokumentacija (statybos leidimai, statybos užbaigimo aktai ir pan.) nėra išlikusi, nes jos nėra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, nėra Vilniaus regioninio valstybės archyve, nes tokia dokumentacija nerasta peržiūrėjus saugomus dokumentus nuo 1952 metų. Kadangi minėtame archyve buvo rasti darbo brėžiniai, kuriuose pareiškėjo gamybinio komplekso statinių projektuotoju nurodomas MPSM Valstybinio Respublikinio instituto RSFSR ROSSTROMPROEKT Leningrado filialas, pareiškėjas per Lietuvos konsulatą ieškojo dokumentacijos ir Sankt Peterburge ir gavo Konsulato atsakymą, jog minimame archyve pareiškėjo projektinių dokumentų taip pat nėra.

37. Pareiškėjas kaip įrodymus, jog galimai jis arba prieš tai Vilniaus Silikatinių dirbinių gamykla, arba po pertvarkymo 1980 m. Vilniaus silikatinių dirbinių gamybinis susivienijimas, arba po 1990 11 26 reorganizacijos Valstybinė įmonė „Silikatas“ yra projektavę arba atlikę tam tikrus aikštelių, privažiavimo kelių, takų, šaligatvių ar kitokius statybos darbus, ginčo sklypo teritorijoje, yra pateikęs: statinių ir įrenginių priėmimo komisijos 1954 06 30 pastatų, statinių ir įrenginių priėmimo techninės komisijos aktą, informaciją apie 1950-1954 metasi atliktų darbų sąmatinę vertę, 1963 06 15 detalizuotą pagal įkainius defektinį aktą, pažymą dėl patvirtintos 1964 m. kapitalinio remonto sąmatinės ir techninės dokumentacijos, sąmatas remonto darbų sąmatas. Tačiau šie dokumentai yra nepakankami konstatuoti, jog pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo objektus vienu ar kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu pagrindu, laikydamasis daikto sukūrimo ar įgijimo kitokiu būdu metu nustatytos tvarkos, galiojusio teisinio reguliavimo, taip pat nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis turėjo nuosavybės teisę į ginčo objektus patvirtinančius dokumentus, tačiau šiuo metu jie yra dingę; kad nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurta ar įgytas ir įformintas įstatymų numatyta tvarka.

38. Taigi pareiškėjas nėra įrodęs nei vienos iš 4 aplinkybių, kurios turi būti įrodytos ir nustatytos tam kad būtų galima konstatuoti juridinį faktą, jog daiktas priklauso asmeniui nuosavybės teise. Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto valdybos 1992-08-06 potvarkiu Nr. 1578v 1.6 papunkčiu buvo nutarta išnuomoti Vilniaus VĮ „Silikatas“ 1,34 ha ploto žemės sklypą, esantį Savanorių pr. 124, Vilniuje, termoizoliacinių plokščių cechui ir metalo sandėliams statyti. Šio potvarkio pagrindu sudaryta 1995 02 07 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, pagal kurią pareiškėjui išnuomotas 14 9010 kv. m. ploto žemės sklypas. 1998 06 12 valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu pareiškėjui išnuomotas 94 450 kv. m. ploto žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininkas 2008 12 05 įsakymu nutraukė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas valdė 94 450 kv. m. ploto žemės sklypą. Taigi, šiuo metu pareiškėjas nėra realizavęs teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo dalies, reikalingos pareiškėjo valdomų statinių eksploatacijai.

39. Atkreiptinas dėmesys, kad teismuose buvo sprendžiami ir kiti ginčai, kuriuose viena iš šalių buvo apeliantas. Kadangi nutraukus žemės nuomos sutartį apeliantas naudojosi žemės sklypu nemokėdamas valstybinės žemės nuomos mokesčio, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė ieškinį dėl nuomos mokesčio pritesimo, kuris buvo tenkintas 2012 02 10 Vilniaus miesto apylinkės teismo (tuomet Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012. Minėtoje byloje apeliantas būdamas atsakovu, teigė, kad jam priklauso tik registruoti statiniai ir apie jokius kitus statinius aikšteles ar privažiavimo kelius, takus ar šaligatvius neužsiminė, teismas minėtoje byloje nustatė, kad apeliantui nuosavybės teise priklausantys pastatai užima 12 833,68 kv. m., tokių teismo išvadų apeliantas minėtoje byloje neginčijo. Todėl ši aplinkybė laikytina nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Siekdamas išvengti nuomos mokesčio minėtoje byloje, apeliantas teigė, jog nuomotojas (Vilniaus miesto savivaldybė), nutraukęs valstybinės žemės nuomos sutartį pagal galiojusį teisinį reguliavimą turėjęs išpirkti iš jo sklype esančius pastatus, o to nepadaręs neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio.

40. 2012 05 04 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) įsakymu 0,6024 ha dalis buvo priskirta UAB „Diduva“, sandėliui ir parduotuvei, kurie šiuo metu priklauso suinteresuotam asmeniui nagrinėjamoje byloje UAB „Blulita“. Sudarant su šiuo suinteresuotu asmeniu nuomos sutartį, be minėtos klypo dalies, buvo išnuomota ir bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuria naudojasi visi žemės sklype esančių statinių savininkai bendrai. NŽT įsakymu apelianto pastatams buvo priskirta 1,7824 ha žemės sklypo dalis, bei 3,1192 ha bendro naudojimo dalis. Todėl remiantis minėtu įsakymu jis turi teisę nuomotis 4,9016 ha. Tačiau Apeliantas kreipėsi tiesiai į Vilniaus miesto apylinkės teismą siekdamas nuginčyti minėtą NŽT įsakymą ir reikalaudamas išnuomoti ne mažesnį nei 4,9928 ha ploto valstybinės žemės dalį“ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 09 15 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2725-934/2017 atmetė apelianto reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs apelianto apeliacinį skundą 2018 10 18 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, minėtame ginče apeliantas taip pat nebuvo nurodęs aplinkybių, kad jam be pastatų dar priklauso ir kiti statiniai.

41. 2005-09-30 Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog buvo patvirtinta 12 mln. (be PVM) investicija AB „Silikatas“ rekonstrukcijai, dalį lėšų panaudojant įrengti papildomą gatavos produkcijos sandėliavimo aikštelę. Turto įvedimo į eksploataciją aktas, 2006-06-20 statybos sutartis, PVM sąskaitos faktūros, atliktų darbų priėmimo aktai patvirtina, jog 2005-2006, 2010 metais buvo remontuojama asfaltbetonio danga, įrengiamos aikštelės pareiškėjo gamybinėje teritorijoje, Savanorių pr. 124, Vilniuje. Į bylą pateiktas 2017-11-17 UAB „Geokada“ matininko J. K. sudarytas kadastrinių matavimų planas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos plane pažymėtos remiantis UAB „Kagema“ 2012-03-17 sudarytu kadastriniu žemės klypo planu, remdamasis šiais rašytiniais įrodymais teismas pagrįstai sprendė, kad tai patvirtina faktą, jog statinių išdėstymo plane aikštelės „a3“, „a4“, „a5“, „a6“, „a10“, „a11“, „a12“, „a13“, „a14“, „a15“, į kurias pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę, buvo pastatytos 2006 metais, o aikštelė „a17“ – 1995 metais, jau po to, kai 1994-12-26 Vilniaus VĮ „Silikatas“ po viešo akcijų pasirašymo buvo reorganizuota į AB „Silikatas, kas reiškia, jog ginčo aikštelės ir kiti statiniai negalėjo būti perduoti apeliantui nuosavybėn minėtu priėmimo - perdavimo aktu.

42. Byloje nustatyta, jog didžioji dalis aikštelių buvo pastatytos 2006 metais ir pagal galiojusį teisinį reguliavimą, Statybos įstatymo 20 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas tokiems statybos darbams atlikti buvo būtini statinių projektai, kurių pareiškėjas į bylą nėra pateikęs, kaip nėra pateikęs ir duomenų, kad statybos darbai atlikti teisėtai ar kad statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus jis turėjo, bet jie yra dingę. Kolegija pažymi, jog apeliantas nėra pateikęs ir įrodymų, kad jis negali įteisinti minėtų statybos darbų rezultatų galiojančio teisinio reguliavimo tvarka.

44. Pareiškėjas prašė taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo nurodyti statiniai yra atitinkamų pareiškėjo gamybinio komplekso pastatų priklausiniai ir tuo pagrindu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Nurodė, jog prašomais nustatyti juridinę reikšmę turinčiais faktais siekia išviešinti savo nuosavybės teises į nurodytus statinius ir jų tiesioginį ryšį su kitais pareiškėjo gamybinio komplekso statiniais. Pareiškėjas teigia, jog įsakyme, kuriuo buvo leista registruoti nuosavybės teise gamybinio komplekso pastatus, nėra išlygos ar sąlygos, jog pareiškėjui kartu su pastatais nėra perleidžiama nuosavybė į šių pastatų priklausinius.

45. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą daiktai skirstomi į pagrindinius ir antraeilius. Pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais (CK 4.12 straipsnis). Antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai tai: esminės pagrindinio daikto dalys, gaunami iš pagrindinio daikto vaisiai, produkcija ir pajamos, pagrindinio daikto priklausiniai (CK 4. 13 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis 4.14 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalyje pateikiamą priklausinių sąvoką priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, jog dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 12 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008). Byloje nustatyta, kad 1993 m. VĮ „Silikatas“ reorganizuojant į AB „Silikatas“ visi gamybinį kompleksą sudarantys pastatai, esantys Savanorių per. 124, Vilniuje buvo perduoti į akcinės bendrovės balansą, leidžiant juos registruoti nuosavybės teise. Tačiau apie ginčo objektu tapusius statinius aikštelę expressis verbis (tiesiogiai) nėra kalbama, todėl spręstina, ar minėti statiniai perėjo ieškovui kaip pagrindinio daikto priklausiniai ar jie nėra perėję kitų savininkų nuosavybėn kartu su parduotais ar kitaip nuosavybėn perduotais pagrindiniais daiktais (šiuo atveju pastatais).

48. Byloje nustačius, kad teritorijoje, kurioje randasi ginčo statiniai veikia ne tik ieškovas bet ir kiti byloje suinteresuotais asmenimis patraukti asmenys, užsiimantys verslais, kitokia veikla, kuriems kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro buvo perleista nuosavybėn dalis adresu Savanorių pr. 124, Vilniuje esančių pastatų. Todėl remiantis CK 4.14 straipsniu perleidžiant pastatus (pagrindinius daiktus) antraeilius daiktus (aikšteles, šaligatvius privažiavimo takus ir kt.) turėjo ištikti pagrindinių daiktų likimas. Laikytina, jog pareiškėjas, siekdamas, kad ne ginčo tvarka būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl statinių traktavimo atitinkamų pastatų priklausiniais turėjo pateikti įrodymus, pirma, kad atitinkamas statinys yra funkciniu ryšių susietas tik su atitinkamu pareiškėjui priklausančiu statiniu ir netarnauja kitų statinių funkcijoms atlikti, t.y. neįrodė, kad ginčo statiniai pagal savo funkcinę paskirtį skirti tik jam priklausančio gamybinio komplekso aptarnavimui, eksploatacijai, gamybinei veiklai užtikrinti ir todėl atlieka tik šiam kompleksui tarnaujančių antraeilių daiktų statusą (CK 4.13 straipsnis).

49. Byloje esant duomenų, kad statiniais, kuriuos pareiškėjas prašo pripažinti jam priklausančių pastatų priklausiniais galimai naudojasi ir kiti pastatų adresu Savanorių g. 124, Vilniuje savininkai pareiškėjas ginčą turėtų spręsti ieškininės teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį dėl nuosavybės teisės į daiktus pripažinimo.

50. Todėl pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad statiniai, kuriuos jis siekia pripažinti kaip administracinio pastato, gamybinio pastato, sandėlio, kontrolės punkto bei transformatorinės priklausiniais negalinčiais funkcionuoti savarankiškai ir kad egzistuoja funkcinis ryšys tarp šių statinių bei pagrindinių pastatų, t.y. gamybinio komplekso yra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

51. Remiantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 04 08 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 11 08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2018 12 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018).

52. Kolegija konstatuoja, jog apeliantas be pagrindo teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių vien ta aplinkybė kad teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą priėjo apeliantą netenkinančių išvadų nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

53. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

54. Apibendrinant tai kas pasakyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus į bylą įrodymus, tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias materialinės teisės normas, rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

55. Netenkinus apeliacinio skundo, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš apelianto, suinteresuoto asmens UAB „Blulita“ naudai, turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti. Suinteresuotas asmuo UAB „Blulita“ yra pateikęs prašymą dėl 2 862,26 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tačiau pažymėtina jog dalis jų buvo patirtos dar prieš teismo sprendimo paskelbimą todėl negali būti traktuojamos kaip turėtos apeliacinėje instancijoje, tai išlaidos pagal 2018 07 05 darbų ataskaitą ir 2018 07 20 sąskaitą faktūrą 36.75 Eur sumai, nes ataskaitoje užfiksuotos advokato paslaugos, darbai atlikti iki pirmosios instancijos teismo priėmimo. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos remiantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis dėl advokatų teisinių paslaugų apmokėjimo bei įvertinant bylos sudėtingumą mažinamos iki 1800 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo AB „Silikatas“, juridinio asmens kodas 221968760, suinteresuoto asmens UAB „Blulita“, juridinio asmens kodas 302336337, naudai 1800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.