Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovui, nuosavybės teise priklauso statiniai ir patalpos, esančios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 0101-0052-0132, kadastrinis Nr. 0101/0052:132 Vilniaus m. k. v., plotas: 9.4401 ha, esančiame adresu Vilnius, Savanorių pr. 124 (toliau – Žemės sklypas);

2.2. Visas Žemės sklypas 1998-06-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 322 N01/98-15853 buvo išnuomotas minėtų gamybinių pastatų kompleksui eksploatuoti. Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta 2008-12-05, motyvuojant tuo, jog ieškovo nuomos teise valdomame žemės sklype yra pastatai bei patalpos nuosavybės teise priklausančios UAB „Garantas“, t. y. ne visi statiniai esantys minėtame žemės sklype nuosavybės teise priklauso ieškovui. Po sutarties su ieškovu nutraukimo pastatų savininkams inicijavus nuomos sutarčių sudarymo procedūras, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo pastatų savininkus apie vykstantį prašymų nagrinėjimą ir pakvietė aptarti situaciją. Po pasitarimo, kuriame dalyvavo ieškovo, atsakovo NŽT, UAB „Savanorių pr. 124” ir UAB „Diduva” atstovai, NŽT nusprendė, jog Žemės sklype esančių statinių savininkai turi susiderinti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo planą, kuriame būtų nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingos dalys, o tokio plano nepateikus iki nustatytos datos, sprendimą dėl dalių nustatymo turėjo priimti Vilniaus miesto savivaldybė. Dalis žemės sklype esančių pastatų savininkų (išskyrus pasitarime dalyvavusią UAB „Savanorių pr. 124”), vykdydami minėtame NŽT rašte nurodytą įpareigojimą, susiderino išsinuomotinas žemės sklypo dalis, pateikdami bendrą prašymą dėl nuomos sutarčių sudarymo, pagal kurį ieškovui priklausantiems statiniams eksploatuoti teko 7,8581 ha iš 9,4401 ha, UAB „Diduva” – 0,2327 ha iš 9,4401 ha, UAB „Erama” – 0,7161 ha iš 9,4401 ha, UAB „Litectus” – 0,2463 ha iš 9,4401 ha, o UAB “Savanorių pr.124” nesutiko geranoriškai susitarti dėl žemės sklypo ploto dalių nustatymo, todėl bendrovės pateikusios bendrą prašymą nurodė, jog neprieštarauja, kad UAB “Savanorių pr.124” būtų išnuomota likusi 0,3869 ha sklypo dalis. 2010 m. NŽT Žemės sklypo pastatų savininkus informavo, jog, NŽT vertinimu, savininkai nesusitarė dėl sklypo dalių nustatymo ir paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatyti Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis. Daugiau jokios informacijos dėl žemės sklypo dalių nustatymo ir nuomos sutarties sudarymo ieškovas negavo;

Iš paskutinio 2016-10-10 ieškovo gauto 2012-05-14 NŽT įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 dėl Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo bei sklypo dalies išnuomojimo UAB „Diduva“ bei prie įsakymo pridėto žemės sklypo plano, paaiškėjo, jog susitarimo tarp pastatų savininkų nebuvimas nėra kliūtis žemės nuomos sutartims sudaryti. NŽT nustatė kitokias pastatams eksploatuoti priskirtas žemės sklypo dalis, nei šalys buvo suderinusios bendrame prašyme, t. y. vietoj suderinto su UAB „Diduva“ ploto – 0,2327 ha, jai buvo priskirta ir išnuomota iš viso 1,6594 ha Žemės sklypo dalis, ieškovo pastatams, kurie proporcingai užima daugiau nei pusę Žemės sklype esančių pastatų ploto, buvo priskirta 1,7824 ha ploto dalis, tačiau ji nebuvo išnuomota, UAB „Garantas“ statiniams eksploatuoti buvo priskirta 0,2575 ha Žemės sklypo dalis. Kaip paaiškėjo iš NŽT 2017-01-04 atsiliepimo į ieškinį ankstesnė nuomos sutartis dėl 0,8545 ha sklypo dalies išnuomojimo UAB „Garantas“ buvo nutraukta. Nuomos sutarties nutraukimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre 2017-01-03. Ieškovas iki šiol siekia išsinuomoti jo pastatų komplekso eksploatavimui skirtą ne mažesnę nei 4,9928 ha Žemės sklypo dalį tam, kad galėtų rekonstruoti jam priklausančius pastatus, nuomojamoje teritorijoje susitvarkyti infrastruktūrą, užtikrinti išnuomotos teritorijos ir joje sandėliuojamos produkcijos saugumą, ko negali atlikti neturėdamas teisių į Žemės sklypo dalį;Dėl nustatyto dviprasmiško ir neproporcingo teritorijos naudojimo režimo, kuris buvo nustatytas skirtingais laikotarpiais ir pagrindais dėl nepagrįstų ir neteisėtų valstybinės žemės patikėtinio sprendimų bei veiksmų sudarant nuomos sutartis, ieškovui yra apribotos teisės išsinuomoti ir naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra būtina pastatų kompleksui eksploatuoti pagal tikslinę jų paskirtį;Ieškovui nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl jo priteisimo. Teismas konstatavo, jog ieškovė faktiškai naudoja 4,9928 ha Žemės sklypo dalį, todėl iki šiol ieškovas moka nuomos mokestį. Ieškovui gavus Įsakymą, paaiškėjo, jog įsakymas buvo parengtas iš esmės vieno nuomininko – UAB „Diduva“, kurios dabartinis teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Blulita“, iniciatyva ir interesais, kadangi minėto įsakymo pagrindu Žemės sklype buvo išskirtos visiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, tačiau nuomos sutartis buvo sudaryta su vienintele UAB „Diduva“. Minėtas įsakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms;Įsakymu dalių nustatymas sukuria tiesiogines teises ir pareigas asmenims – pastatų savininkams, kadangi nustatomas, pavyzdžiui 1 metro pločio perimetras aplink pastatus neleidžia pastatų normaliai eksploatuoti net kasdienėms reikmėms, jau nekalbant apie savininkų galimybes, pavyzdžiui, įrengti pastolius pastato rekonstrukcijai vykdyti. Kadangi Įsakymu yra sukuriami ribojimai naudotis asmenims priklausančia nuosavybe, ieškovo įsitikinimu, toks įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu apie kurio priėmimą atsakovas NŽT privalėjo pranešti individualaus administracinio akto adresatams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tačiau aptariamas įsakymas ieškovui įteiktas nebuvo, nors tiesiogiai sukūrė teises ieškovui pretenduoti išsinuomoti tik apytikriai 1,7 ha žemės sklypo dalį statiniams eksploatuoti, ir pareigas nenaudoti didesnio žemės sklypo dalies, nei šiuo metu faktiškai naudoja ieškovas. Be to, akto neįteikimas ieškovui apribojo jo galimybes ginčyti atitinkamą aktą iš karto po jo priėmimo, įsakymo pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Diduva“, kuri galimai nebūtų buvusi sudaryta ir ieškovui nereikėtų jos papildomai ginčyti patiriant papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatyta įsakymo priėmimo tvarka;Ieškovo įsitikinimu, Įsakymas negalėjo būti priimtas nebaigus 2010 m. pradėtos administracinės sutarčių sudarymo procedūros pagal bendrą UAB „Diduva“, ieškovo ir kitų sklype esančių savininkų prašymą sudaryti nuomos sutartis. Joks įgaliotos institucijos sprendimas dėl pradėtos bendros žemės nuomos sutarčių sudarymo procedūros nebuvo priimtas, ieškovui nebuvo įteiktas, todėl, viena vertus, atsakovė NŽT, pradėtoje nuomos sutarčių sudarymo administracinėje procedūroje nepagrįstai sprendė, jog UAB „Diduva“ bendrame prašyme nurodžiusi, jog siekia išsinuomoti 0,2327 ha vėliau, būtų įgijusi teisę išsinuomoti 1,6594 ha Žemės sklypo dalį, kadangi tokia dalis nebuvo derinama ar suderinta su kitais prašymą pateikusiais asmenimis. Kita vertus, atsakovė pažeidė VAĮ 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose bei 8 straipsnyje nustatytus objektyvumo ir proporcingumo principus, kadangi be jokių motyvų, nereikalaudama papildomo tarpusavio susiderinimo ir iškreipdama šalių susitartas žemės sklypo nuomos proporcijas priėmė sprendimą UAB „Diduva“ pastatams priskirti ir išnuomoti daugiau nei 7 kartus didesnę žemės sklypo dalį, atitinkamai apribojant ieškovo teises išsinuomoti bendrame prašyme nurodytą sklypo dalį. Toks valstybinės žemės patikėtinio elgesys ir veiksmai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, asmenų lygiateisiškumo principus; Įsakymu pažeistas proporcingumo principas, kadangi UAB „Blulita“ šiuo metu valdomiems parduotuvei ir sandėliui, užimantiems iš viso 818,61 kv. m. eksploatuoti buvo išnuomotas iš viso 16594 kv. m. ploto žemės sklypas, kai tuo tarpu ieškovo valdomiems pastatams, kurių plotas sudaro bent jau 12833,68 kv. m. nustatytus teismo sprendimu. Ieškovo skaičiavimu – 13400,84 kv. m. buvo priskirta 17824 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Ieškovo nuomone, ši ginčijamu įsakymu priskirtų plotų disproporcija, nepagrįsta jokiais objektyviais motyvais nei dėl faktinio žemės sklypo naudojimo, nei dėl statinių paskirties, nei dėl to, ar konkretūs išskirti plotai yra būtini UAB „Blulita“ statiniams eksploatuoti;Įsakyme ir nuomos sutartyje nėra nurodytos jokios priežastys ar motyvai, kodėl administracinio ir sandėliavimo pastatų eksploatavimui buvo išnuomotas beveik 20 kartų didesnis valstybinės žemės plotas, nei jį užimančių statinių plotas, nėra paaiškinta ar kažkokiais objektyviais duomenimis pagrįsta, kodėl būtent toks plotas (16594 kv. m.) yra būtinas statiniams eksploatuoti ir kas lemia tokią būtinybę. Todėl aptariamas įsakymas ir ginčijama nuomos sutartis prieštarauja tuo metu galiojusiems imperatyviems Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir juos detalizuojančių tuo metu galiojusios Žemės nuomos taisyklių 8, 33 punktų reikalavimams, teismų praktikai, todėl yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl neproporcingai didelio atsakovui UAB „Blulita“ išnuomoto žemės sklypo ploto, atitinkamai ginčijamu įsakymu nustatytos žemės sklypo dalys priskirtos ieškovo statiniams eksploatuoti yra nepagrįstai mažos ir riboja ieškovo teisę eksploatuoti pastatus pagal tiesioginę jų paskirtį; NŽT ginčijamo įsakymo priede – žemės sklypų išskyrimo plane nustatydamas po 1 metro pločio perimetrą aplink ieškovo statinius, neatsižvelgė į tai, jog: 1) ieškovas planuoja jam priklausančių statinių rekonstrukciją, kurios vykdymui aplink kiekvieną statinį reikalingas bent 4 metrų pločio perimetras statybinei technikai privažiuoti ir laikyti; 2) pagal nutrauktą 1998-06-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 322 N01/98-15853 žemės sklypas buvo išnuomotas gamybinių pastatų kompleksui eksploatuoti; 3) ieškovui priklausantys gamybinės, sandėliavimo ir kitos paskirties statiniai iki šiol sudaro vientisą pastatų kompleksą, yra skirti vienas kito aptarnavimui, tarpusavyje sujungti inžinerinėmis komunikacijomis, jiems priklauso aptarnaujantys įrenginiai (krovos įranga), t. y. AB Silikatas produkcijos gamybai naudojamos žaliavos bei pagaminta produkcija rūšiuojama, perkraunama, sandėliuojama aplink gamybinius pastatus atvirose aikštelėse, kuriose veikia kranai ir kurioms reikalinga pokraninė saugos zona, kuriose juda autokrautuvai ir sunkioji technika, skirta produkcijai išvežti. Visus teritorijoje, pažymėtoje indeksu „D“ pastatus jungia inžineriniai elektros, kanalizacijos, lietaus nuotėkų, fekaliniai tinklai, teritorijoje esanti transformatorinė garantuoja elektros tiekimą administraciniam ir gamybiniams pastatams. Katilinė esanti pastate užtikrina garo ir šilumos gamybą kuri yra perduodama tiek administraciniam pastatui, tiek gamybinėms patalpoms, garas naudojamas technologiniame gamybos procese. Toje pačioje teritorijoje, plane pažymėtoje indeksu „D“ AB „Silikatas“ priklauso dujų katilinė ir kuro kolonėlė su kuro talpa, kurioms reikalingos apsauginės zonos. Ieškovas teritorijoje taip pat eksploatuoja geležinkelį žaliavoms gabenti, kas riboja pašalinio transporto eismą į teritoriją. Be to, pagamintos produkcijos – t. y. plytų ir blokelių gamyba pasižymi sezoniškumu, didžiausi gamybos kiekiai vykdomi šiltuoju metu sezonu, todėl siekiant nenutraukti gamybos ir prekiauti gaminiais visus metus, šaltuoju metų sezonu produkciją būtina sandėliuoti ieškovui priklausančiuose pastatuose ir aplink juos. Šios aplinkybės, į kurias atsakovas NŽT neatsižvelgė priimdamas ginčijamą įsakymą ir sudarydamas ginčo nuomos sutartį, rodo, jog statinių faktiniam naudojimui ir eksploatacijai pagal jų paskirtį yra reikalinga mažiausiai 4,9928 ha žemės sklypo dalis, nurodyta ieškovo matininko parengtame Žemės sklypo dalių išskyrimo plane, t. y. gerokai didesnė nei ginčijamu įsakymu išskirta žemės sklypo dalis. Ši ieškovui reikalinga žemės sklypo dalis atitinka jo turimų statinių ploto ir jiems tenkančio žemės sklypo ploto proporcijas, tačiau dalis ieškovui reikalingo išnuomotino žemės sklypo patenka į ginčijama nuomos sutartimi ir Įsakymu nepagrįstai atsakovo UAB „Blulita“ nuomojamą neproporcingai didelę teritoriją, todėl riboja ieškovo teises sudaryti nuomos sutartį ir naudotis minėtam pastatų kompleksui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalimi; Nei ginčijamuose nuomos sutartyje, nei įsakyme nėra nurodyti jokie motyvai dėl nustatyto 63 m. nuomos termino. Kadangi ginčijamuose nuomos sutartyje ir įsakyme nenurodyti nuomos termino nustatymo motyvai, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 30.4. 30.6. punktai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, VAĮ 8 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo ir pagrįstumo reikalavimai administraciniam aktui;Įsakyme ir prie jo pridėtame plane nėra nurodyta ir detalizuota, kuriems pastatams ir kokio pobūdžio bendro naudojimo teritorijos ar privažiavimai yra reikalingos ir yra išskirtos, todėl aptariama įsakymo dalis dėl bendro naudojimo plotų nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 daliai ir Žemės nuomos taisyklių 8 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams. Dėl nepagrįsto bendro naudojimo plotų nustatymo pastatų savininkams yra apribotos teisės išsinuomoti didesnius plotus, kurie realiai yra būtini pastatams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį;Ginčijamu įsakymu priskirta žemės sklypo dalis 1,7824 ha, skirta ieškovo pastatams eksploatuoti, prieštarauja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012 nustatytam faktui, jog pagal ieškovo turimų pastatų plotą jam tenkanti proporcinga naudojamo žemės sklypo dalis sudaro 4,9928 ha, už kurios naudojimą ieškovas iki šiol moka nuomos mokestį.

9. Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl žemės sklypo sutarties bei administracinių aktų panaikinimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog Įsakymas negalėjo būti priimtas, kol nebuvo baigtos 2010 m. pradėtos administracinės sutarčių sudarymo procedūros, apie priimtą Įsakymą ieškovas nebuvo informuotas, atsakovui priskirtų plotų disproporcija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, ieškovui apribotos teisės išsinuomoti didesnius plotus, kurie realiai yra būtini pastatams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį; Įsakyme nėra nurodyti jokie motyvai dėl nustatyto 63 m. nuomos termino. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu iš esmės įrodinėjo, jog tiek Įsakymo priėmimas, tiek nuomos sutarties sudarymas nepažeidė teisė aktų reikalavimų, ieškovas nesikreipė į NŽT dėl nuomos sutarties sudarymo, prašė taikyti ieškinio senatį.

13. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1998-06-12 sutartimi Nr. 322 N01/98-15853 buvo išnuomotas žemės sklypas, esantis Savanorių g. 124, Vilniuje, AB „Silikatas“, kuri nutraukta Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-05 įsakymu Nr. 2.3-16108-(01) (1 t., b. l. 21-22, 24). Po sutarties su ieškovu nutraukimo tarp šalių 2010 m. rugpjūčio – spalio mėn. vyko susirašinėjimas dėl sutarčių sudarymo, tačiau šalims nesutarus dėl žemės sklypo dalių nustatymo, su ieškovu nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis (1 t. b. l. 25-32, 128-142). Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių tarp šalių nekilo. Ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, jog ieškovas apie priimtą ginčijamą Įsakymą bei žemės sklypo išnuomavimą UAB „Blulita“ sužinojo 2016 m., kuomet kreipėsi į teisininkus iškilus ginčui dėl sandėliuojamos produkcijos ir gavo iš viešo registro duomenis apie sudarytas nuomos sutartis (ieškinio 10-11 punktai, 1 t. b. l. 4). Nors ieškovas nenurodė konkrečios datos, kuomet sužinojo apie ginčijamą nuomos sutartis bei su ieškiniu nepateikė išrašo iš nekilnojamojo turto registro, kuriame būtų nurodytas žemės sklypo, esančio Savanoriu 124, Vilniuje, nuomos sutarčių sudarymo faktas, tačiau iš ieškovo ieškinyje pateiktos nuorodos į 1 priedą apie registruotus pastatus, matyti, jog registro duomenys buvo tikrinti 2016-09-02 (1 t., b. l. 12). Taip pat nustatyta, jog ieškovas 2016-09-02 kreipėsi į NŽT dėl dokumentų kopijų gavimo (1 t., b. l. 46-47), tačiau 2016-10-18 dienos raštu NŽT atsisakė pateikti prašomą informaciją (1 t. b. l. 59). Nors ieškovui nebuvo pateikti prašomi duomenys, tačiau ieškovas su ieškiniu pateikė ginčijamą Įsakymą, kurio kopija NŽT darbuotojo patvirtinta 2016-10-10 (1 t., b. l. 53).

14. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą (žr., 13 punktą), spręstina, jog, viena vertus, teismas iš dalies sutinka su atsakovo UAB „Blulita“ nurodytais argumentais, kad ginčijami sandoriai buvo išviešinti, tačiau ieškovas nuo jų išviešinimo dienos nesiėmė priemonių savo tariamai pažeistai teisei apginti. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog NŽT būtų išsiuntusi ginčijamą Įsakymą ieškovui, o iš ieškovo pateiktos Įsakymo kopijos matyti, jog ji NŽT atstovo buvo patvirtinta 2016-10-10, todėl darytina išvadą, jog atsakovas ginčijamą Įsakymą gavo 2016-10-10. Ieškinys teismui pateiktas 2016-11-10. Tokiu atveju, teismo vertinimu, ieškovas nepraleido vieno mėnesio procesinio teisės kreiptis į teismą termino bei bendro 10 metų ieškinio senaties termino. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, prašymas atmesti ieškinį aptariamu pagrindu netenkintinas.

15. Ieškovas Įsakymo bei sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių neteisėtumą iš esmės įrodinėjo tuo, kad atsakovui priskirtų plotų disproporcija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, išnuomoto žemės sklypo dalis didesnė nei atsakovui realiai yra būtini pastatams eksploatuoti. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka.

16.1. Ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai ir patalpos, esantys Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Savanorių pr. 124, Vilniuje (1 t., b. l. 12-20). Ginčo dėl šių byloje nustatytų aplinkybių nekilo;

16.2. Ginčijamu Įsakymu atsakovo UAB „Blulita“ priklausančiam pastatui – parduotuvei buvo priskirta 0,1859 ha, o sandėliui – 0,4165 ha sandėliui (viso 0,6024 ha). Proporcingai šiam plotui buvo priskirta ir išnuomota ir bendro naudojimo žemės sklypo dalis: parduotuvei priskirta 0,3262 ha, o sandėliui – 0,7308 ha, t. y. 1,0570 ha bendro naudojimo žemės sklypo dalis (viso 1,6594 ha) (1 t., b. l. 53-56; 2 t., b. l. 32-55);

16.3. NŽT su UAB „DIDUVA“ 2012-05-17 sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-151, kurios pagrindu buvo išnuomota 1,6594 ha žemės sklypo dalis (1 t., b. l. 122-123);

16.4. Nuo 2012-08-21 buvo registruota sudaryta žemės sklypo dalies nuomos sutartis su UAB „Eklipsė“. Nuo 2013-10-01 įregistruoti susitarimai pakeisti pastarąją žemės sklypo nuomos sutartį ir išnuomoti žemės sklypo dalį uždarajai akcinei bendrovei „MEGAMESTA“ ir N. Juodelio įmonei „REGIO ORBIS“. Nuo 2013-12-31 buvo registruota ir UAB „Blulita“ žemės sklypo dalies nuomos teisė (2 t., b. l. 56-87).

16.5. Šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog tiek su ieškovu, tiek su trečiuoju asmeniu UAB „Savanorių 124“ iki civilinės bylos iškėlimo nebuvo sudaryta ginčijamos teritorijos, jos dalies žemės nuomos sutartis, be to, ieškovas po 2010 m., kuomet šalims nepavyko sutarti dėl žemės sklypo dalių nustatymo, nesikreipė į NŽT dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, o prasidėjus teisminiam procesui pateikto prašymo dėl valstybinės žemės nuomos nagrinėjimas sustabdytas iki vyks teisminis procesas (Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (4 t., b. l. 70).

17. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu (redakcija galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, pakeista nuo 2014-01-01, 2013-06-27 įstatymu Nr. XII-411) valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

18. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos sutarčių sudarymo tvarką detalizuoja Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, pakeista nuo 2014-02-25, 2014-02-19 nutarimu Nr. 162) (toliau – Taisyklės), kurių 8 ir 33 punktuose nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindimais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos / parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

19. Taisyklių 34.3 papunktis numato, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, turi pateikti prašymą išnuomoti žemės sklypą, naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

22. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog nuo 2010 m. nesulaukė jokios informacijos dėl žemės sklypo dalių nustatymo, nuomos sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo vertinti ginčijamą Įsakymą kaip neteisėta, kadangi byloje nėra duomenų, jog pats ieškovas, būdamas verslininkas, būtų domėjęsis nuomos sutarties sudarymo klausimu ir, ar skundęs viešojo administravimo subjektų veiksmus dėl jų neveikimo ar atsisakymo sudaryti nuomos sutartį ir pan. Juo labiau, kad kaip nurodė pat ieškovas, jo atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas žemės nuomos mokestis bei ieškovui papildomai buvo išaiškinta prašymų dėl žemės sklypo nuomos sudarymo pateikimo tvarka ir sąlygos (1 t. b. l. 34-41). Taigi, net ir priteisus žemės nuomos mokestį, ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti valstybinės žemės naudojimo fakto.