Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-1138-794/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41213-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.1.2.4.1.1; 2.6.16.8 (S)

2018 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Silikatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Silikatas“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Blulita“ dėl sutarčių, administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – UAB „Savanorių 124“, UAB „Amatų mokymo centras“, UAB „Megamesta“, N. J. įmonė „Regio orbis“, UAB „Eklipsė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia Valstybinės žemės nuomos 2012-05-17 sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-151 su vėlesniais jos pakeitimais – 2013-07-13 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-272, kuri buvo pakeista 2013-12-27 Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-599 ir 2013-07-17 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-271, pakeistą 2013-12-27 Susitarimu pakeisti sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-600; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 dėl Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo bei sklypo dalies išnuomojimo UAB „Diduva“ (toliau – Įsakymas); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu ne mažesnio nei 4,9928 ha ploto valstybinės žemės dalį, esančią žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksais C, D, E, F, I, J, K, prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų komplekso ir pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ne ilgesniam terminui nei ekonomiškai pagrįstai pastatų naudojimo trukmei ir atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus; priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai ir patalpos, esančios Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). k. v., plotas: 9.4401 ha, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Visas Žemės sklypas 1998-06-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. 322 N01/98-15853 buvo išnuomotas ieškovui priklausančių gamybinių pastatų kompleksui eksploatuoti. Žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta 2008-12-05, motyvuojant tuo, jog ieškovo nuomos teise valdomame žemės sklype yra pastatai bei patalpos nuosavybės teise priklausančios UAB „Garantas“, t. y. ne visi statiniai esantys minėtame žemės sklype nuosavybės teise priklauso ieškovui. Po sutarties su ieškovu nutraukimo pastatų savininkams inicijavus nuomos sutarčių sudarymo procedūras, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo pastatų savininkus apie vykstantį prašymų nagrinėjimą ir pakvietė aptarti situaciją. Po pasitarimo, kuriame dalyvavo ieškovo, atsakovo NŽT, UAB „Savanorių pr. 124” ir UAB „Diduva” atstovai, NŽT nusprendė, jog Žemės sklype esančių statinių savininkai turi susiderinti ir pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo planą, kuriame būtų nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingos dalys, o tokio plano nepateikus iki nustatytos datos, sprendimą dėl dalių nustatymo turėjo priimti Vilniaus miesto savivaldybė. 2010 m. NŽT Žemės sklypo pastatų savininkus informavo, jog, NŽT vertinimu, savininkai nesusitarė dėl sklypo dalių nustatymo ir paprašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nustatyti Žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti reikalingas dalis. Iš paskutinio 2016-10-10 ieškovo gauto 2012-05-14 NŽT Įsakymo paaiškėjo, jog susitarimo tarp pastatų savininkų nebuvimas nėra kliūtis žemės nuomos sutartims sudaryti. NŽT nustatė kitokias pastatams eksploatuoti priskirtas žemės sklypo dalis, nei šalys buvo suderinusios bendrame prašyme, t. y. vietoj suderinto su UAB „Diduva“ ploto – 0,2327 ha, jai buvo priskirta ir išnuomota iš viso 1,6594 ha Žemės sklypo dalis, ieškovo pastatams, kurie proporcingai užima daugiau nei pusę Žemės sklype esančių pastatų ploto, buvo priskirta 1,7824 ha ploto dalis, tačiau ji nebuvo išnuomota, UAB „Garantas“ statiniams eksploatuoti buvo priskirta 0,2575 ha Žemės sklypo dalis. Ieškovo teigimu, kaip paaiškėjo iš NŽT 2017-01-04 atsiliepimo į ieškinį ankstesnė nuomos sutartis dėl 0,8545 ha sklypo dalies išnuomojimo UAB „Garantas“ buvo nutraukta. Nuomos sutarties nutraukimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre 2017-01-03. Ieškovas iki šiol siekia išsinuomoti jo pastatų komplekso eksploatavimui skirtą ne mažesnę nei 4,9928 ha Žemės sklypo dalį tam, kad galėtų rekonstruoti jam priklausančius pastatus, nuomojamoje teritorijoje susitvarkyti infrastruktūrą, užtikrinti išnuomotos teritorijos ir joje sandėliuojamos produkcijos saugumą, ko negali atlikti neturėdamas teisių į Žemės sklypo dalį. Ieškovas nurodė, jog dėl nustatyto dviprasmiško ir neproporcingo teritorijos naudojimo režimo, kuris buvo nustatytas skirtingais laikotarpiais ir pagrindais dėl nepagrįstų ir neteisėtų valstybinės žemės patikėtinio sprendimų bei veiksmų sudarant nuomos sutartis, ieškovui yra apribotos teisės išsinuomoti ir naudotis žemės sklypo dalimi, kuri yra būtina pastatų kompleksui eksploatuoti pagal tikslinę jų paskirtį.

3. Ieškovui gavus Įsakymą, paaiškėjo, jog įsakymas buvo parengtas iš esmės vieno nuomininko – UAB „Diduva“, kurios dabartinis teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Blulita“, iniciatyva ir interesais, kadangi minėto įsakymo pagrindu Žemės sklype buvo išskirtos visiems statiniams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, tačiau nuomos sutartis buvo sudaryta su vienintele UAB „Diduva“. Kadangi Įsakymu yra sukuriami ribojimai naudotis asmenims priklausančia nuosavybe, ieškovo įsitikinimu, toks įsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu apie kurio priėmimą atsakovas NŽT privalėjo pranešti individualaus administracinio akto adresatams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tačiau aptariamas įsakymas ieškovui įteiktas nebuvo, nors tiesiogiai sukūrė teises ieškovui pretenduoti išsinuomoti tik apytikriai 1,7 ha žemės sklypo dalį statiniams eksploatuoti, ir pareigas nenaudoti didesnio žemės sklypo dalies, nei šiuo metu faktiškai naudoja ieškovas. Be to, akto neįteikimas ieškovui apribojo jo galimybes ginčyti atitinkamą aktą iš karto po jo priėmimo, įsakymo pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis su UAB „Diduva“, kuri galimai nebūtų buvusi sudaryta ir ieškovui nereikėtų jos papildomai ginčyti patiriant papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo įsitikinimu, buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatyta įsakymo priėmimo tvarka. Ieškovo įsitikinimu, Įsakymas negalėjo būti priimtas nebaigus 2010 m. pradėtos administracinės sutarčių sudarymo procedūros pagal bendrą UAB „Diduva“, ieškovo ir kitų sklype esančių savininkų prašymą sudaryti nuomos sutartis. Įsakymu pažeistas proporcingumo principas, kadangi UAB „Blulita“ šiuo metu valdomiems parduotuvei ir sandėliui, užimantiems iš viso 818,61 kv. m. eksploatuoti buvo išnuomotas iš viso 16594 kv. m. ploto žemės sklypas, kai tuo tarpu ieškovo valdomiems pastatams, kurių plotas sudaro bent jau 12833,68 kv. m. nustatytus teismo sprendimu. Ieškovo skaičiavimu – 13400,84 kv. m. buvo priskirta 17824 kv. m. ploto žemės sklypo dalis. Ieškovo nuomone, ši ginčijamu įsakymu priskirtų plotų disproporcija, nepagrįsta jokiais objektyviais motyvais nei dėl faktinio žemės sklypo naudojimo, nei dėl statinių paskirties, nei dėl to, ar konkretūs išskirti plotai yra būtini UAB „Blulita“ statiniams eksploatuoti. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog Įsakyme ir nuomos sutartyje nėra nurodytos jokios priežastys ar motyvai, kodėl administracinio ir sandėliavimo pastatų eksploatavimui buvo išnuomotas beveik 20 kartų didesnis valstybinės žemės plotas, nei jį užimančių statinių plotas, nėra paaiškinta ar kažkokiais objektyviais duomenimis pagrįsta, kodėl būtent toks plotas (16594 kv. m.) yra būtinas statiniams eksploatuoti ir kas lemia tokią būtinybę. Todėl aptariamas įsakymas ir ginčijama nuomos sutartis prieštarauja tuo metu galiojusiems imperatyviems Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir juos detalizuojančių tuo metu galiojusios Žemės nuomos taisyklių 8, 33 punktų reikalavimams, teismų praktikai, todėl yra niekinė ir negalioja. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad NŽT ginčijamo įsakymo priede – žemės sklypų išskyrimo plane nustatydamas po 1 metro pločio perimetrą aplink ieškovo statinius, neatsižvelgė į tai, jog: 1) ieškovas planuoja jam priklausančių statinių rekonstrukciją, kurios vykdymui aplink kiekvieną statinį reikalingas bent 4 metrų pločio perimetras statybinei technikai privažiuoti ir laikyti; 2) pagal nutrauktą 1998-06-12 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 322 N01/98-15853 žemės sklypas buvo išnuomotas gamybinių pastatų kompleksui eksploatuoti; 3) ieškovui priklausantys gamybinės, sandėliavimo ir kitos paskirties statiniai iki šiol sudaro vientisą pastatų kompleksą, yra skirti vienas kito aptarnavimui, tarpusavyje sujungti inžinerinėmis komunikacijomis, jiems priklauso aptarnaujantys įrenginiai (krovos įranga). Visus teritorijoje, pažymėtoje indeksu „D“ pastatus jungia inžineriniai elektros, kanalizacijos, lietaus nuotėkų, fekaliniai tinklai, teritorijoje esanti transformatorinė garantuoja elektros tiekimą administraciniam ir gamybiniams pastatams. Katilinė esanti pastate užtikrina garo ir šilumos gamybą kuri yra perduodama tiek administraciniam pastatui, tiek gamybinėms patalpoms, garas naudojamas technologiniame gamybos procese. Toje pačioje teritorijoje, plane pažymėtoje indeksu „D“ AB „Silikatas“ priklauso dujų katilinė ir kuro kolonėlė su kuro talpa, kurioms reikalingos apsauginės zonos. Ieškovas teritorijoje taip pat eksploatuoja geležinkelį žaliavoms gabenti, kas riboja pašalinio transporto eismą į teritoriją. Be to, pagamintos produkcijos – t. y. plytų ir blokelių gamyba pasižymi sezoniškumu, didžiausi gamybos kiekiai vykdomi šiltuoju metu sezonu, todėl siekiant nenutraukti gamybos ir prekiauti gaminiais visus metus, šaltuoju metų sezonu produkciją būtina sandėliuoti ieškovui priklausančiuose pastatuose ir aplink juos. Šios aplinkybės, į kurias atsakovas NŽT neatsižvelgė priimdamas ginčijamą įsakymą ir sudarydamas ginčo nuomos sutartį, rodo, jog statinių faktiniam naudojimui ir eksploatacijai pagal jų paskirtį yra reikalinga mažiausiai 4,9928 ha žemės sklypo dalis, nurodyta ieškovo matininko parengtame Žemės sklypo dalių išskyrimo plane, t. y. gerokai didesnė nei ginčijamu įsakymu išskirta žemės sklypo dalis. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog nei ginčijamuose nuomos sutartyje, nei įsakyme nėra nurodyti jokie motyvai dėl nustatyto 63 m. nuomos termino. Ieškovas taip pat nurodė, kad Įsakyme ir prie jo pridėtame plane nėra nurodyta ir detalizuota, kuriems pastatams ir kokio pobūdžio bendro naudojimo teritorijos ar privažiavimai yra reikalingos ir yra išskirtos, todėl aptariama įsakymo dalis dėl bendro naudojimo plotų nustatymo prieštarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 daliai ir Žemės nuomos taisyklių 8 punkte nustatytiems imperatyviems reikalavimams. Dėl nepagrįsto bendro naudojimo plotų nustatymo pastatų savininkams yra apribotos teisės išsinuomoti didesnius plotus, kurie realiai yra būtini pastatams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Be to, ginčijamu Įsakymu priskirta žemės sklypo dalis 1,7824 ha, skirta ieškovo pastatams eksploatuoti, prieštarauja Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012 nustatytam faktui, jog pagal ieškovo turimų pastatų plotą jam tenkanti proporcinga naudojamo žemės sklypo dalis sudaro 4,9928 ha, už kurios naudojimą ieškovas iki šiol moka nuomos mokestį.

4. A. N. žemės tarnyba pateikė atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, prašė ieškinį atmesti.

5. Atsakovė paaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams išskiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva. Be to, ne Nacionalinė žemės tarnyba, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių / pastatų eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus – matininkus, parengia žemės sklypo planą, su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojančių statinių / pastatų eksploatavimui. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Atsakovės teigimu, metodikos, detaliai reglamentuojančios, kokia tvarka turėtų būti nustatomos žemės sklypų dalys, reikalingos pastatų eksploatavimui, nėra, todėl nustatant žemės sklypų dalis, reikalingas pastatų eksploatavimui, turi būti vadovaujamasi bendraisiais principais, išdėstytais Taisyklių 8 punkte. Be to, teisės aktuose iš esmės nėra numatyta, kokia apimtimi Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys privalo vykdyti pateikto žemės sklypo plano, su išskirtomis dalimis kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio / įrenginio eksploatavimui, turinio reviziją, o įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo įsitikinimu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys tik įvertina, ar parengtas žemės sklypo planas atitinka bendrus principus, išdėstytus Taisyklių 8 punkte. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog Bendro naudojimo žemės sklypo dalys yra skirtos bendram naudojimui, todėl kiekvienam konkrečiam naudotojui tenkanti bendro naudojimo dalis yra išreiškiama matematine išraiška, t. y. žemės sklypo plane nėra išskiriama ir pažymima grafiškai kiek bendro naudojimo žemės sklypo dalies žemės priklauso konkrečiam naudotojui, visi naudotojai šiomis žemės sklypo dalimis naudojasi bendrai. Įsakymu nustatytos ne tik atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys, tenkančios Žemės sklype esančių statinių / įrenginių eksploatavimui, tačiau jo 1.1.23 papunktyje nustatytas ir bendro naudojimo plotas (60130 kv. m.), skirtas visų pastatų bendram naudojimui. Taigi ieškovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovui, valdančiam žemės sklype esančius pastatus, kurių plotas sudaro apie 12833,68 kv. m., nepagrįstai priskirta tik 1,7824 ha ploto Žemės sklypo dalis, kai tuo tarpu atsakovui UAB „Blulita“, valdančiam parduotuvę ir sandėlį, užimančius iš viso 818,61 kv. m., išnuomota 16594 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis, tokiu būdų pažeidžiant proporcingumo principą, kadangi ieškovas neatsižvelgia į jai proporcingai tenkančią bendro naudojimo Žemės sklypo ploto dalį. Atsakovės teigimu, Įsakymas nepažeidžia Žemės sklypo naudotojų interesų, kadangi Žemės sklypo dalys, skirtos atskiram konkrečių statinių naudojimui, yra išskirtos po statiniais ir greta jų, yra vientisos, taisyklingos formos, prie atskirai naudojamų dalių yra numatyti privažiavimai, bendri plotai, todėl negalima teigti, kad paminėtas planas ir jo pagrindu priimtas įsakymas per se yra ydingi. Taigi nustačius, kad ginčijamas Įsakymas paliktinas galioti, nėra pagrindo naikinti sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad valstybinės žemės patikėtinis, priimdamas sprendimus dėl Žemės sklypo nuomos, privalėjo vadovautis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba nedalyvavo paminėtoje civilinėje byloje, todėl šiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės neturėjo būti žinomos Nacionalinei žemės tarnybai ir neturi prejudicinės galios šioje byloje. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą, inter alia prašydamas teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškovu ne aukciono būdu valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria ieškovui būtų išnuomota Žemės sklypo dalis. Tačiau prieš reikšdamas tokio pobūdžio reikalavimus teisme, ieškovas nesikreipė į valstybinės žemės patikėtinį dėl nuomos sutarties sudarymo, nors teisės aktai numato, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos sutartį. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė ieškovo teisę nuomoti Žemės sklypo dalį.

6. Atsakovas UAB „Blulita“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

7. Atsakovas be reikalavimo taikyti ieškinio senatį taip pat nurodė, jog ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad Įsakymu Parduotuvei ir Sandėliui buvo priskirta 1,6594 ha Žemės sklypo dalis, o ieškovo statiniams tik 1,7824 ha Žemės sklypo dalis. Įsakymu buvo priskirta tik 0,1859 ha Parduotuvei ir 0,4165 ha Sandėliui, t. y., šiems statiniams kartu naudoti tiesiogiai priskirta tik 0,6024 ha Žemės sklypo dalis, o ne 1,6594 ha, kaip nurodo ieškovas. Proporcingai šiam plotui buvo priskirta ir išnuomota ir bendro naudojimo Žemės sklypo dalis: Parduotuvei priskirta 0,3262 ha, o Sandėliui 0,7308 ha, t. y. 1,0570 ha bendro naudojimo Žemės sklypo dalis. Viso konkreti ir bendro naudojimo Žemės sklypo dalis – 1,6594 ha. Atsakovo teigimu, didelė bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis nėra naudinga UAB „Blulita“ (ar ankstesniems statinių savininkams), nes ja atsakovas praktiškai nesinaudoja. Parduotuvės ir Sandėlio savininkai naudojosi ir naudojosi tik konkrečiai šiems statiniams priskirta Žemės sklypo dalimi (0,6024 ha), kuri ir yra reikalinga šių statinių naudojimui. Likusia išnuomota bendrojo naudojimo dalimi (1,0570 ha) naudojasi visi statinių savininkai, t. y. daugiausia ieškovas, nors nuomos mokestį už šią dalį moka tik UAB „Blulita“. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog ieškovo statiniams NŽT įsakymu priskirta 1,7824 ha konkreti Žemės sklypo dalis, todėl, atsakovo skaičiavimais, ieškovui kreipusis dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, ieškovui proporcingai turėtų būti priskirta ir 3,1274 ha bendro naudojimo Žemės sklypo dalis. Atsakovo vertinimu, ieškovas NŽT įsakymo pagrindu šio metu turi teisę išsinuomoti 4,9098 ha Žemės sklypo dalį (1,7824 ha +3,1274 ha), t. y. artimą tai daliai, kurios reikalauja ieškiniu (4,9928 ha). Atsakovui nėra suprantama, kodėl ieškovas nesikreipė ir nesudaro tokios nuomos sutarties, tačiau tokie ieškovo veiksmai nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovo turima nuomos sutartis yra neteisėta ar negaliojanti. Be to, atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis Žemės sklypo dalies nuomos teises ir pareigas perėmė iš UAB „MEGAMESTA“ ir N. J. įmonės „REGIO ORBIS“. Ieškovas taip pat klaidina teismą nurodydamas, kad jam turi būti išnuomota Žemės sklypo dalis proporcinga jo statinių Žemės sklype plotui. Atsakovo teigimu, minėta taisyklė taikoma tik tuo atveju, kuomet keli savininkai turi nuosavybės teise vieną statinį. Tuomet jiems nuomojamas plotas išnuomojamas atsižvelgiant į kiekvienų iš jų turimą statinio plotą. Ieškovas nėra Parduotuvės ar Sandėlio bendraturtis. Šie statiniai yra savarankiški ir atskirai įregistruoti pagrindiniai daiktai nuosavybės teise (šiuo metu) priklausantys UAB „Blulita“, todėl nustatant nuomojamo Žemės sklypo dalį buvo tinkamai vadovautasi Taisyklių 8 punktu, o ne priskiriamas Žemės sklypo plotas proporcingas statinių plotui (Taisyklių 7 punktas). Be to, ieškovo statinius ir atsakovo priskirtą žemės sklypo dalį skiria ne tik judrus Savanorių prospektas, tačiau ir geležinkelis. Ieškovas niekada nesinaudojo ir nereiškė pretenzijų į Parduotuvei ir Sandėliui priskirtą ir išnuomotą Žemės sklypo dalį. Tuo tarpu, tiek atsakovas, tiek ankstesni savininkai, naudojosi išnuomota Žemės sklypo dalimi ir mokėjo nuomos mokestį ne tik už ją, tačiau ir už proporcingai priskirtą bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalį. Tai patvirtina, kad atsakovui išnuomota Žemės sklypo dalis buvo ir yra reikalinga Parduotuvei ir Sandėliui naudoti pagal paskirtį, o ieškovui ji nėra ir nebuvo reikalinga tinkamai naudoti ieškovo statinius pagal paskirtį. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad jam išnuomota per maža, o atsakovui per didelė, Žemės sklypo dalis. Įsakymas neužkerta kelio ieškovui kreiptis į NŽT ir sudaryti Žemės sklypo dalies, kuria ieškovas faktiškai naudojasi, nuomos sutartį, todėl nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti NŽT sudaryti būtent jo prašomo dydžio Žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

8. Tretysis asmuo UAB „Savanorių 124“ pateikė atsiliepimą su vėlesniais patikslinimais, prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. patenkinti reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia Valstybinės žemės nuomos sutartį su vėlesniais jos pakeitimais; panaikinti Įsakymą, tačiau atmesti reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnuomoti ieškovei ne aukciono būdu ne mažesnio nei 4,9928 ha ploto valstybinės žemės dalį ne ilgesniam terminui nei ekonomiškai pagrįsta pastatų naudojimo trukmė ir atlikti visus su šiuo įpareigojimu susijusius veiksmus.

9. Tretysis asmuo nurodė, jog Įsakymas akivaizdžiai prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-17 įsakymui Nr. 2.3.-16734-(01) (toliau – 2008 Įsakymas), kuris galioja ir nėra nei pakeistas, nei panaikintas. 2008-12-17 Įsakyme yra nustatyta 8 545 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, kuri yra būtina UAB „Savanorių 124“ iš UAB „GARANTAS“ perimtiems statiniams eksploatuoti. Tuo tarpu Įsakyme nustatyta Žemės sklypo dalis tiems patiems statiniams eksploatuoti yra nepagrįstai sumažinta net kelis kartus. Įsakyme nustatyta Žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „Savanorių 124“ iš UAB „GARANTAS“ perimtiems statiniams eksploatuoti, yra neabejotinai per maža. Istoriškai susiklostę nuomos teisiniai santykiai ir aplinkybės patvirtina, kad 8 545 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis yra ne tik būtina UAB „Savanorių 124“ iš UAB „GARANTAS“ perimtiems statiniams eksploatuoti, bet ir visą laiką nuo 2008 m. iki šiol buvo faktiškai naudojama statiniams eksploatuoti bei už ją buvo ir yra mokamas nuomos mokestis. Be to, Įsakyme nustatyta Žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „Diduva“ (UAB „BLULITA“) statiniams eksploatuoti, yra akivaizdžiai per didelė. 2010-09-30 prašyme pati UAB „Diduva“ buvo nurodžiusi, kad jai priklausantiems statiniams eksploatuoti yra reikalinga 2 327 kv. m. ploto Žemės sklypo dalis. Tuo tarpu Įsakymu jai visiškai nepagrįstai buvo priskirta beveik 8 kartus didesnė Žemės sklypo dalis (16 594 kv. m.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovo ieškinį dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 bei valstybinės žemės nuomos 2012-05-17 sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-151, su vėlesniais jos pakeitimais, pripažinimo negaliojančia bei jų panaikinimo atmetė, likusioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

11. Teismas sutiko su NŽT argumentais, jog Valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems ir turintiems teisę sudaryti nuomos sutartį. Todėl pastarajam asmeniui tenka pareiga pateikti Taisyklių 34.3 punkte nurodytus dokumentus. Teismas teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, jog po 2010 m., kuomet šalims nepavyko sutarti dėl žemės sklypo dalių nustatymo, būtų kreipęsis į NŽT dėl žemės nuomos sutarties sudarymo bei būtų pateikęs Taisyklių 34.3. punkte nurodytus dokumentus. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas į NŽT kreipėsi tik prasidėjus teisminiam ginčui. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo spręsti, jog ginčijamas Įsakymas bei jo pagrindu sudarytos nuomos sutartys, pažeidžia, ar pažeidė ieškovo interesus. Teismo teigimu, vien ieškovo subjektyvaus pobūdžio abstraktūs samprotavimai, apie tai, kad atsakovui UAB „Blulita“ buvo išnuomota neproporcingai daug ploto, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, ieškovas taip pat nepateikė duomenų, jog valstybinio žemės sklypo dalies išnuomavimas atsakovui trukdo ieškovui naudoti jam priklausančius statinius pagal jų paskirtį ar kitaip realiai pažeidžia ieškovo teises, taip pat duomenų, jog būtų reiškęs pretenzijas dėl atsakovo trukdymo naudoti ieškovui priklausančius statinius pagal paskirtį.

12. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovas siekė įrodyti, jog atsakovui išnuomotas žemės sklypas neproporcingai didelis, tačiau iš byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pats ieškovas nėra nuoseklus, prašydamas įpareigoti NŽT išnuomoti 4,9928 ha žemės sklypo dalį. Vienu atveju, 2010-09-30 prašyme ieškovas nurodė, jog jam priklausytų 7,8581 ha žemės sklypo dalis, kitu atveju, ieškovas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012 neigė, jog naudojosi 4,9928 ha žemės sklypo dalimi, o šioje byloje prašo įpareigoti NŽT sudaryti 4,9928 ha žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Teismo nuomone, toks ieškovo elgesys rodo jo paties veiksmų nenuoseklumą, o tai papildomai įrodo, jog remiantis ieškovo samprotavimaisi teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl jo tariamų teisų pažeidimo, juo labiau, kaip jau minėta, kad įrodymų, jog ginčijamų žemės sklypo nuomos sutarčių sudarymas trukdo ieškovui naudoti jam priklausančius statinius pagal jų paskirtį ar kitaip realiai pažeidžia ieškovo teises, ieškovas nepateikė.

13. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog nuo 2010 m. nesulaukė jokios informacijos dėl žemės sklypo dalių nustatymo, nuomos sutarties sudarymo, nesudarė pagrindo teismui vertinti ginčijamą Įsakymą kaip neteisėtą, kadangi byloje nėra duomenų, jog pats ieškovas, būdamas verslininkas, būtų domėjęsis nuomos sutarties sudarymo klausimu ir, ar skundęs viešojo administravimo subjektų veiksmus dėl jų neveikimo ar atsisakymo sudaryti nuomos sutartį ir pan. Taigi, teismo teigimu, net ir priteisus žemės nuomos mokestį, ieškovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant įteisinti valstybinės žemės naudojimo fakto.

14. Teismas sprendė, jog pats ieškovas elgėsi nerūpestingai bei savo veiksmais išreiškė nenorą spręsti žemės nuomos sutarties sudarymo klausimą, todėl remdamasis ieškovo nurodytais argumentais teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog NŽT būtų pažeidusi Viešojo administravimo įstatymo nuostatas bei konstatuoti ginčijamo Įsakymo bei nuomos sutarčių neteisėtumą. Todėl ieškinį dalyje dėl ginčijamo Įsakymo ir nuomos sutarčių panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovo minima išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-435-574/212 neįrodė Įsakymo bei sudarytų sutarčių neteisėtumo, kadangi, pirma, išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas nuomos mokesčio priteisimo, o ne ieškovo statiniams naudoti pagal paskirtį priklausančios žemės sklypo dalies nustatymo klausimas. Antra, išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo vertinama, ar ieškovo faktiškai naudojama žemės sklypo dalis nepažeidžia kitų statinių savininkų interesų. Todėl vien ta aplinkybė, jog teismas priteisė žemės nuomos mokestį už faktiškai naudojamą sklypo dalį, savaime nereiškia, jog toks naudojimasis nepažeidė kitų statinių interesų bei valstybinės žemės sklypų naudojimosi tvarkos, juo labiau, kad iki civilinės bylos iškėlimo dienos ieškovas nėra sudaręs žemės nuomos sutarties. Trečia, nesant duomenų, kokia sklypo dalis kompetentingos institucijos sprendimu gali būti priskirta ieškovui, nėra pagrindo spręsti, jog ginčijamo Įsakymo priėmimas pažeidžia ieškovo interesus. Ketvirta, ieškovas nepagrįstai nurodė, jog atsakovo sandėliui ir parduotuvei eksploatuoti buvo priskirtos 16594 kv. m. žemės sklypas. Įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovo UAB „Blulita“ priklausančiam pastatui – parduotuvei buvo priskirta 0,1859 ha, o sandėliui – 0,4165 ha sandėliui (viso 0,6024 ha). Proporcingai šiam plotui buvo priskirta ir išnuomota ir bendro naudojimo žemės sklypo dalis: parduotuvei priskirta 0,3262 ha, o sandėliui – 0,7308 ha, t. y. 1,0570 ha bendro naudojimo žemės sklypo dalis (viso 1,6594 ha). Taigi, parduotuvei ir sandėliui priskirta žemės sklypo dalis sudaro 1,0570 ha, o likusi dalis yra bendro naudojimo.

16. Dėl nuomos sutarties sudarymo termino teismas iš dalies sutiko su ieškovu, jog turėtų būti nurodyti nuomos termino motyvai (Taisyklių 30.6. punktas), kita vertus, remiantis ieškovo nurodytais argumentais teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog tokio termino nustatymas pažeistų ieškovo interesus, todėl remiantis ieškovo argumentais teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti ginčijamą Įsakymą neteisėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Ieškovas AB “Silikatas” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nuspręsta ieškinį dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 bei valstybinės žemės nuomos 2012-05-17 sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-151, su vėlesniais jos pakeitimais, pripažinimo negaliojančia bei jų panaikinimo atmesti panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šioje dalyje ieškovo ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė valstybinį žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Apelianto teigimu, teismas priimdamas ginčijamą sprendimo dalį, nei ginčijamo Įsakymo, nei Nuomos sutarties atitikimo LR Žemės įstatymo, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, bei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų normoms netikrino ir nevertino, netikrino ir nevertino, kokio dydžio Žemės sklypo dalis pastatams eksploatuoti reikalinga realiai, o tik kai kurias iš šių normų pacitavo ir padarė visiškai priežastinio ryšio su ieškiniu keliamais reikalavimais, ieškinyje nurodomais argumentais bei valstybinės žemės nuomos bendranaudotojams teisiniu reguliavimu neturinčią išvadą ir jos pagrindu atmetė ieškovo reikalavimus dėl Įsakymo panaikinimo ir Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Apelianto nuomone, teisės aktai nenumato išimčių sąlygų, pagal kurias, šiuo konkrečiu atveju, nustatant Žemės sklypo bendranaudotojams išnuomotinas Žemės sklypo dalis, NŽT turėtų teisę nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Apeliantas nekvestionuoja teisės aktuose nustatyto reguliavimo, pagal kurį valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyva priklauso potencialiam nuomininkui, tačiau toks reguliavimas nelemia, jog valstybinės žemės patikėtinis, spręsdamas to paties valstybinės žemės sklypo išnuomojimo kitiems bendranaudotojams klausimą, gali tokio žemės sklypo dalis formuoti nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir akivaizdžiai pažeisdamas kitų bendranaudotojų teises ir teisėtus interesus. Apelianto teigimu, ši pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pripažįstama teisėtu pagrindu atmesti ieškovo reikalavimus dėl Įsakymo panaikinimo ir Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, o ja paremta ginčijama sprendimo dalis – naikintina. Priešingu atveju, teismų praktikoje būtų įteisinta nuostata, jog valstybinės žemės patikėtinis laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų valstybinės žemės sklypo dalių nustatymui (formavimui) ir užtikrinti visų viename žemės sklype esančių statinių savininkų teises ir teisėtus interesus privalo tik tuo atveju, kai prašymus pateikia absoliučiai visi tokiame žemės sklype esančių statinių savininkai.

17.2. Teismas , nagrinėdamas ginčą, absoliučiai nevertino ir nenustatė, ar ginčijamu Įsakymu ir Nuomos sutartimi nustatytų Žemės sklypo dalių dydis atitinka realiai būtiną Žemės sklype esamiems statiniams tinkamai eksploatuoti, nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo byloje pateiktus įrodymus ir argumentus, patvirtinančius jog tiek Įsakyme, tiek Nuomos sutartyje nustatytos Žemės sklype esantiems statiniams priskirtinos Žemės sklypo dalys neatitinka to dydžio, kuris statiniams eksploatuoti reikalingas realiai. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pateikta daugiau nei pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui tinkamam Žemės sklype esančių jo statinių, sudarančių veikiantį gamybinį kompleksą, yra būtina ne mažesnis kaip 4.992815 ha ploto vientisa Žemės sklypo dalis. Pirmine nuomos sutartimi, galiojusia nuo 1998-06-12 iki 2008-12-05, ieškovui buvo nuomojamas 9.4450 ha dydžio valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kaip būtinas gamybinių pastatų kompleksui eksploatuoti. Dėl pasikeitimų Žemės sklype esančių statinių savininkų struktūrai, tačiau iš esmės nesikeičiant ieškovo gamybinio komplekso teritorijai ir kompleksą sudarančių statinių sudėčiai, bendru Žemės sklype esančių statinių savininkų sutarimu ieškovui buvo, gamybinių pastatų kompleksui eksploatuoti buvo skirta 7.8581 ha ploto Žemės sklypo dalis. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Žemės sklype, sudarančių gamybinį kompleksą, sudėtis pasikeitė taip esmingai, kad esamiems statiniams tinkamai eksploatuoti ieškovui realiai būtina Žemės sklypo dalis gali būti pagrįstai sumažinta nuo 7.8581 ha iki Įsakyme nustatyto 1.7824 ha. Apeliantas taip pat pažymi, jog teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai galiojantį Vilniaus miesto apylinkės teismas (tuo metu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas) 2012-02-10 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012 nepripažino tinkamu įrodymu, galinčiu patvirtinti minimalų Žemės sklypo dalies, faktiškai (realiai) ieškovui būtinos Žemės sklype esamiems statiniams eksploatuoti, plotą, teigdamas, neva šiuo teismo sprendimu nevertinamas nustatomo ploto naudojimo teisėtumas. Apelianto nuomone, teismo 2012-02-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012, turinys vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovui, kaip nuomotinas ir kaip realiai reikalingas Žemės sklype esantiems ieškovo statiniams eksploatuoti Žemės sklypo dalies plotas yra 4.992815 ha dydžio. Apeliantas taip pat pabrėžia, jog byloje nėra nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotais statiniais ieškovas neteisėtai ir(arba) jais realiai nesinaudoja, ir(arba) šie statiniai nėra tinkami naudoti, faktiškai sunykę ar pan. Taigi, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovui realiai esamiems Žemės sklype statiniams eksploatuoti reikalingas mažesnio nei 4.992815 ha ploto Žemės sklypo dalis. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, jog pats atsakovas UAB „Blulita“ savo atsiliepime į ieškinį nurodo, jog didelė bendrojo naudojimo Žemės sklypo dalis nėra naudinga UAB „Blulita“ (ar ankstesniems statinių savininkams), nes ja atsakovas praktiškai nesinaudoja. Tokia atsakovo UAB „Blulita“ pozicija papildomai patvirtina, jog ginčijamu Įsakymu nustatytos bei Nuomos sutartimi išnuomotos Žemės sklypo dalys neatitinka bendranaudotojams esamiems statiniams eksploatuoti faktiškai reikalingų Žemės sklypo dalių plotų ir įrodo tiek Įsakymo, tiek Nuomos sutarties prieštaravimą teisės aktų reikalavimams. Apelianto nuomone, visa tai vienareikšmiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimo dalį priėmė pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Nuomotinų, konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypų dalių nustatymas – tai valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, todėl būtent valstybinės žemės nuomotojas priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas su visais žemės sklypo naudotojais, juose taip pat nėra numatyta, kad tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, kadangi šią funkciją atlieka valstybinės žemės nuomotojas.

18.2. Apeliantas nepagrįstai žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, reikalingomis kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio eksploatacijai, vertina kaip naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypo bendranaudotojų nustatymą. Atsakovės teigimu, susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimosi tvarkos nustatymo yra galimi tik tarp šio objekto bendraturčių, kiti asmenys, nesantys šio objekto savininkais, neturi teisinio pagrindo naudojimosi tvarkos nustatymui.

18.3. Apeliantas netinkamai vertina ginčijamo Įsakymo turinį ir klaidina teismą dėl Įsakymu apelianto valdomiems statiniams nustatytų Žemės sklypo dalių ploto, nurodydamas, kad apelianto valdomiems statiniams teiktų tik 1,7824 ha ploto Žemės sklypo dalis. Atsakovė pažymi, jog ginčijamu Įsakymu nustatyto ne tik atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys, tenkančios Žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, tačiau jo 1.1.23 p. nustatytas ir bendro naudojimo plotas, skirtas visų pastatų bendram naudojimui. Taigi apeliantas neatsižvelgia į jam proporcingai tenkančią bendro naudojimo Žemės sklypo ploto dalį.

18.4. Apelianto byloje pateikto 2016-11-03 Žemės sklypo plano analizė suponuoja išvadą, kad ieškovo valdomų statinių eksploatacijai nėra reikalingas 4,992815 ha vientisas Žemės sklypo plotas, kadangi, viena vertus, ir pats ieškovas, išskirdamas dalis savo valdomų statinių eksploatacijai, išskyrė kelis savarankiškus plotus, o ne vieną vientisą Žemės sklypo dalį, kita vertus, Žemės sklypo dalys, reikalingos ieškovo valdomų statinių eksploatacijai, plane išskirtos neatsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Be to, ieškovo valdomų statinių eksploatacijai yra skirtos Žemės sklypo dalys, galimai nesusijusios su apelianto valdomais pastatais (t. y. statiniais neužstatyta Žemės sklypo dalis bei Žemės sklypo dalis, kurios plotas yra žymiai didesnis už statinio, kurio eksploatacijai ji reikalinga, plotą).

18.5. Apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimu, kadangi atsakovė šioje byloje nedalyvavo, be to, teismas šioje byloje nesiekė nustatyti, koks plotas reikalingas ieškovo valdomų statinių eksploatacijai, tačiau siekdamas apskaičiuoti ieškovo mokėtiną mokestį, įvertino, koks plotas proporcingai tektų apelianto valdomiems statiniams. Taigi teismas netyrė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę konkrečių statinių eksploatacijai priskirti konkretų Žemės sklypo plotą, taip pat plačiau neanalizavo valstybės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų.

18.6. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Įsakymo ydingumą ir patvirtinančių, kad statinių eksploatacijai nustatytos dalys yra nustatytos neteisingai, o toks jų nustatymas realiai pažeidžia ieškovo interesus, užkerta kelią ieškovui patogiai naudotis Žemės sklype esančiais, nuosavybės teise valdomais statiniais. Be to, apeliantas nepateikia teisės aktų nuostatas atitinkančių alternatyvų, kokiu būdu turėtų būti nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvieno statinio eksploatacijai taip, kad nebūtų pažeisti jokių subjektų interesai. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su ieškovu, nebuvo identifikuota, kokia konkrečia Žemės sklypo dalimi apeliantas gali naudotis atskirai nuo kitų Žemės sklypo naudotojų ir atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. iki ieškinio pateikimo teisme dienos ieškovas nesikreipė į Vilniaus miesto skyrių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, darytina prielaida, kad ieškovą tenkino buvusi situacija. Taigi Įsakymas ir jo pagrindu sudaryta Nuomos sutartis nepažeidė jokių realių apelianto teisių ir teisėtų interesų.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB “Blulita” prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad ginčijamas Įsakymas numato galimybę ieškovui išsinuomoti tik „apytikriai 1,7000 ha ploto“. Iš tiesų ieškovui priskirta 1,7824 ha konkreti Žemės sklypo dalis, tačiau jam priklauso bendro naudojimo Žemės sklypo dalis proporcinga konkrečiai daliai, t. y. dar 3,1274 ha. Todėl ieškovas turi teisę iš viso išsinuomoti net 4,9098 ha, kuri būtų panaši į jo reikalaujamą. Skirtumas tarp to, ko reikalauja ieškovas ir kas numatyta ginčijamu Įsakymu, yra vos 0,083 ha arba mažesnis nei 2%. Atsakovas taip pat pažymi, kad ir pats ieškovas 2012-02-10 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012 neigė, jog naudojosi 4,9928 ha žemės sklypo dalimi ir siekė mokėti kuo mažesnį nuomos mokestį, todėl ieškovas visiškai be pagrindo teigia, kad ginčijamas Įsakymas pažeidžia jo interesus. Be to, ieškovas niekada nesinaudojo atsakovo naudojama Žemės sklypo dalimi ir ši dalis ieškovui nėra reikalinga jo statinių naudojimui. Tai tik dar kartą patvirtina, kad atsakovui išnuomota Žemės sklypo dalis buvo ir yra reikalinga Parduotuvei ir Sandėliui naudoti pagal paskirtį, o ieškovui ji nėra ir nebuvo reikalinga tinkamai naudoti ieškovo statinius pagal paskirtį. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, kad jam išnuomota per maža, o atsakovui per didelė Žemės sklypo dalis ir/ar, kad ginčijamas Įsakymas ir/ar Nuomos sutartis pažeidė jo teises ar teisėtus interesus.

19.2. Atsakovui išnuomota Žemės sklypo dalis nustatyta laikantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, t. y. buvo priskirta vientisa, taisyklingos formos Žemės sklypo dalis, kuria užtikrinamas statinių naudojimas pagal jų paskirtį. Priskirtos Žemės sklypo dalies formą sąlygoja ir jo gretimybės, šalia esantis kelias, miškas, įvažiavimas į priskirtą žemės sklypo dalį, jame esanti aikštelė ir kt. Ginčijamu Įsakymu taip pat numatyta konkreti ieškovui priskirtina minimali dalis, kuri atitiktų Taisyklių 8 str. reikalavimus, įskaitant užtikrintas ieškovo statinių naudojimas pagal paskirtį, privažiavimas prie jų ir kt. Nuo pat ginčijamo Įsakymo priėmimo (2012 m. gegužės 14 d.) iki ieškinio pateikimo ieškovas neturėjo jokių kliūčių naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Atsakovas taip pat pažymi, kad ginčijama Nuomos sutartis buvo išviešinta nekilnojamojo turto registre nuo jos sudarymo momento, kaip ir visi jos pakeitimai perleidžiant Parduotuvės ir Sandėlio nuosavybės teises. Ginčo situacija susidarė tik todėl, kad ieškovas nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomos sutarties sudarymo net ir po to, kai iš jo buvo priteistas valstybinės žemės nuomos mokestis. Jis turėjo ir turi teisę išsinuomoti dalį Žemės sklypo, bet ja negali pasinaudoti tik todėl, kad pats pasirinko tęsti teisminį ginčą, kuriam vykstant nėra nagrinėjamas jo pateiktas prašymas sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį.

19.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo pirmos instancijos teismas nevertino kokio dydžio Žemės sklypo dalis pastatams eksploatuoti reikalinga realiai, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatyti konkretų statiniams naudoti plotą nėra teismo užduotis. Tai nustatoma administracinės procedūros metu ir teismas turėtų tik įvertinti ar konkrečiu atveju nėra pažeisti protingumo bei proporcingumo principai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai nurodęs, kad asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas privalėjo pagrįsti kaip pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai, bet to nepadarė.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB “Savanorių 124” prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Valstybinė žemė be aukciono gali būti išnuomojama tik tuo atveju jeigu egzistuoja realus poreikis statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Taip pat jeigu valstybinės žemės sklype yra bendro naudojimo plotas, jis turi būti skirstomas proporcingai kiekvienam nuomininkui. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime šiuo aspektu byloje pateiktų duomenų tinkamai neįvertino. Teismas atmesdamas ieškovo ieškinį dalyje dėl 2012-05-14 Įsakymo ir nuomos sutarčių panaikinimo nepagrįstai sureikšmino Taisyklių 34.3 p.1. Trečiojo asmens teigimu, Taisyklių 34. 3 p. nustatyto reguliavimo, pagal kurį valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyva priklauso potencialiam nuomininkui, tačiau toks reguliavimas negali reikšti, kad valstybinės žemės patikėtinis, spręsdamas to paties valstybinės žemės sklypo išnuomojimo kitiems bendranaudotojams klausimą, gali tokio žemės sklypo dalis formuoti nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir akivaizdžiai pažeisdamas kitų bendranaudotojų teises ir teisėtus interesus.

20.2. 2012-05-14 Įsakymas akivaizdžiai prieštarauja 2008-12-17 Įsakymui, kuris, priešingai nei teigia teismas, galioja ir nėra nei pakeistas, nei panaikintas. 2008-12-17 Įsakyme yra nustatyta 8 545 kv. m ploto Žemės sklypo dalis, kuri yra būtina UAB „Savanorių 124“ iš UAB „GARANTAS“ perimtiems statiniams eksploatuoti. Tuo tarpu 2012-05-14 Įsakyme nustatyta Žemės sklypo dalis tiems patiems statiniams eksploatuoti yra nepagrįstai sumažinta net kelis kartus. Be to, 2012-05-14 Įsakyme nustatyta Žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „Savanorių 124“ iš UAB „GARANTAS“ perimtiems statiniams eksploatuoti, yra neabejotinai per maža. Istoriškai susiklostę nuomos teisiniai santykiai ir aplinkybės patvirtina, kad 8 545 kv. m ploto Žemės sklypo dalis yra ne tik būtina UAB „Savanorių 124“ iš UAB „GARANTAS“ perimtiems statiniams eksploatuoti, bet ir visą laiką nuo 2008 m. iki šiol buvo faktiškai naudojama statiniams eksploatuoti bei už ją buvo ir yra mokamas nuomos mokestis. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, jog 2012-05-14 Įsakymu UAB „Diduva“ (UAB „BLULITA“) visiškai nepagrįstai buvo priskirta beveik 8 kartus didesnė Žemės sklypo dalis (16 594 kv. m).

20.3. 2012-05-14 Įsakymo neteisėtumą papildomai įrodo ir faktas, kad 2012-05-14 Įsakymas nebuvo pateiktas Žemės sklypo naudotojams (nuomininkams ir (ar) Žemės sklype esančių statinių savininkams), nors jis tiesiogiai daro (gali daryti) įtaką jų teisėms. Dėl šios priežasties 2012-05-14 Įsakymas savalaikiai net negalėjo būti ginčijamas ir realiai negalėjo būti atlikta jo teisėtumo kontrolė. Taigi trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju 2012-05-14 Įsakymas ir jo pagrindu sudaryta Nuomos sutartis akivaizdžiai pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, kurios numato, jog valstybinė žemė turi būti išnuomojama tik esant realiam poreikiui, o esant bendram naudojimo plotui, jis turi būti skirstomas proporcingai kiekvienam nuomininkui. Bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma patvirtina faktą, kad 2012-05-14 Įsakyme ir jo pagrindu sudarytose nuomos sutartyse nustatyta Žemės sklypo dalis, reikalinga UAB „Diduva“ (UAB „BLULITA“) statiniams eksploatuoti, yra akivaizdžiai per didelė ir tikrai nėra būtina statiniams eksploatuoti. Taigi darytina išvada, kad atsakovo priimtas 2012-05-14 Įsakymas ir jo pagrindu sudaryta Nuomos sutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ir atsiliepimuose į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

23. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK12, 178 str.).

24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 bei valstybinės žemės nuomos 2012-05-17 sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-151, su vėlesniais jos pakeitimais, pripažinimo negaliojančia bei jų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymo, kuriuo nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatavimui, teisėtumą ir jo pagrindu sudarytas valstybines žemės nuomos sutartis, vadovaujantis kuriomis atsakovas UAB „Blulita“ išsinuomojo Žemės sklypo dalį (t. y. 1,6394 ha), nurodydamas, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai paskirstė atitinkamas žemės sklypo dalis konkretiems pastatams, tuo pažeisdama apelianto teises ir apribodama jo galimybes naudotis nuosavybės teise valdomus statinius pagal tiesioginę jų paskirtį.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

25. Apeliantas kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus dėl ginčijamo Įsakymo bei Nuomos sutarties, su vėlesniais pakeitimais, pripažinimo negaliojančiais bei jų panaikinimo, nurodo, jog ginčijamas Įsakymas ir jo pagrindu sudarytos nuomos sutartis prieštarauja tuo metu galiojusiems imperatyviems Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir juos detalizuojančių tuo metu galiojusios Žemės nuomos taisyklių 8, 33 punktų reikalavimams, tačiau pirmosios instancijos teismas, nei ginčijamo Įsakymo, nei Nuomos sutarties atitikimo valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų normoms netikrino ir nevertino. Apelianto teigimu, teismas taip pat netikrino ir nevertino, kokio dydžio Žemės sklypo dalis pastatams eksploatuoti reikalinga realiai, o tik kai kurias iš šių normų pacitavo ir padarė visiškai priežastinio ryšio su ieškiniu keliamais reikalavimais, ieškinyje nurodomais argumentais bei valstybinės žemės nuomos bendranaudotojams teisiniu reguliavimu neturinčią išvadą ir jos pagrindu atmetė ieškovo reikalavimus.

26. Teisėjų kolegijos teigimu, sprendžiant klausimą dėl apelianto reikalavimų pagrįstumo, visų pirma, būtina įvertinti teisės aktų nuostatas, skirtas valstybinės žemės nuomos teisinių santykių reglamentavimui.

27. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nurodytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (redakcija galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, pakeista nuo 2014-01-01, 2013-06-27 įstatymu Nr. XII-411), valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (redakcija galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, pakeista nuo 2014-02-25, 2014-02-19 nutarimu Nr. 162) (toliau – Taisyklės). Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, kurie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 33 punktas). Pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas: parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas (2 dalis). Remiantis šia nuostata, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi vadovaujantis šiais kriterijais turi būti nustatomos žemės sklypo dalys, reikalingos jame esančių statinių ir pastatų eksploatavimui.

28. Taisyklių 34.3 papunktis numato, jog asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, turi pateikti prašymą išnuomoti žemės sklypą, naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta kopija. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

29. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems ir turintiems teisę sudaryti nuomos sutartį. Todėl pastarajam asmeniui tenka pareiga pateikti Taisyklių 34.3. punkte nurodytus dokumentus. Tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą, sprendimą dėl konkrečių dalių, reikalingų kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio eksploatacijai, priima ne potencialūs žemės sklypo nuomininkai, bet Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai teisės aktais yra suteikta kompetencija dalyvauti valstybinės žemės nuomos teisiniuose santykiuose kaip valstybinės žemės nuomotojai.

30. Remiantis byloje pateiktu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-08-30 raštu „Dėl valstybinės žemės sklypo Savanorių per. 124, Vilniuje, nuomos“, teisėjų kolegija nustatė, jog tuometiniame Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2010-08-20 įvyko pasitarimas dėl Žemės sklypo nuomos, kuriame buvo nuspręsta, kad Žemės sklype esančių statinių savininkai iki 2010-10-01 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui pateiks suderintą Žemės sklypo planą, kuriame bus nustatytos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Šiame rašte taip pat nurodoma, jog iki nustatyto termino suinteresuotiems asmenims nepateikus tarpusavyje suderinto Žemės sklypo plano, sprendimą dėl Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo priims Vilniaus miesto savivaldybė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, žemės sklypo naudotojams nepavyko pasiekti susitarimo, todėl sprendimas dėl žemės sklypo dalių priimtas nebuvo. Kadangi, kaip jau aukščiau buvo minėta, nuomotinų, konkretiems statiniams reikalingų žemės sklypo dalių nustatymas – valstybinės žemės nuomotojo prerogatyva, todėl būtent valstybinės žemės nuomotojas, įvertinęs pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, priima galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypų dalių.

31. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jog kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje, teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14 – 951/2007). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju įvertinus byloje keliamus klausimus, teismo kompetencijai nepavesta atsakyti į klausimą, kokio ploto žemės sklypas, yra būtinas konkretiems pastatams eksploatuoti, tačiau teismas, remdamasis bylos medžiaga ir teisiniu reglamentavimu nustato, ar ginčijamais administraciniais aktais ir nuomos sutartimis asmeniui eksploatuoti suteiktas žemės sklypas atitiko teisės aktų reikalavimus ir protingumo bei proporcingumo principus.

32. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, jog po 2010 m., kuomet šalims nepavyko sutarti dėl žemės sklypo dalių nustatymo, būtų kreipęsis į NŽT dėl žemės nuomos sutarties sudarymo bei būtų pateikęs Taisyklių 34.3. punkte nurodytus dokumentus. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas į NŽT kreipėsi tik prasidėjus teisminiam ginčui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo spręsti, jog ginčijamas Įsakymas bei jo pagrindu sudarytos nuomos sutartys, pažeidžia, ar pažeidė ieškovo interesus.

33. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Taigi ieškovas, siekdamas teisminės savo teisių gynybos, turi ne tik nurodyti, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, tačiau ir pagrįsti savo teiginius leistinais įrodymais.

34. Kaip matyti iš byloje pateikto patikslinto ieškinio, ieškovas iš esmės nepateikė jokių realių įrodymų, pagrindžiančių ginčijamo Įsakymo ir Nuomos sutarčių neteisėtumą ir patvirtinančių, kad statinių eksploatacijai nustatytos dalys yra nustatytos neteisingai, o toks jų nustatymas realiai pažeidžia apelianto interesus ir užkerta kelią naudotis Žemės sklype esančiais, nuosavybės teise valdomais statiniais. Tokios aplinkybės, t. y. kad valstybinio žemės sklypo dalies išnuomavimas atsakovui UAB „Blulita“ trukdo ieškovui naudoti jam priklausančius statinius pagal jų paskirtį ar kitaip realiai pažeidžia ieškovo teises, apeliantas nepagrindė ir neįrodė taip pat ir savo pateiktame apeliaciniame skunde. Be to, apeliantas nepateikė ir jokių teisės aktų nuostatas atitinkančių alternatyvų, kokiu būdu turėtų būti nustatytos Žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvieno statinio eksploatacijai, taip, kad nebūtų pažeisti jokių subjektų, inter alia ir apelianto interesai, o tik deklaratyviai nurodo, jog ginčijamas Įsakymas ir Nuomos sutartys prieštarauja tuo metu galiojusiems imperatyviems Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir juos detalizuojančių tuo metu galiojusios Žemės nuomos taisyklių 8, 33 punktų reikalavimams. Taigi bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ginčijamo Įsakymo bei nuomos sutarčių neteisėtumą.

35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Žemės sklypo nuomos sutartis, kurios pagrindu apeliantas valdė Žemės sklypą, nutraukta Vilniaus apskrities viršininko 2008-12-05 įsakymu „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“. Taigi nuo šio įsakymo priėmimo momento, ieškovas nėra Žemės sklypo ar jo dalies nuomininkas. Vadinasi, nesant valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su apeliantu, nebuvo ir identifikuota, kokia konkrečia Žemės sklypo dalimi apeliantas gali naudotis atskirai nuo kitų Žemės sklypo naudotojų, ir atsižvelgiant į tai, kaip jau buvo konstatuota, kad nuo 2010 metų iki ieškinio pateikimo teisme dienos apeliantas nesikreipė į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, darytina išvada, kad apeliantą tenkino buvusi situacija ir jis nepageidavo atskirai valdyti jokio konkretaus Žemės sklypo ploto. Tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad ginčijamas Įsakymas ir Nuomos sutartis nepažeidė ir nepažeidžia ieškovo teisių.

36. Apibendrinant aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija vertinimu, apelianto teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, nei ginčijamo Įsakymo, nei Nuomos sutarties atitikimo valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų normoms netikrino ir nevertino, taip pat netikrino ir nevertino, kokio dydžio Žemės sklypo dalis pastatams eksploatuoti reikalinga realiai, nelaikytini įrodytais, todėl atmetami kaip neteisėti ir nepagrįsti.

37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog apeliantas nepagrįstai žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, reikalingomis kiekvieno savarankiškai funkcionuojančio statinio ar įrenginio eksploatacijai, vertina kaip naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypo bendranaudotojų nustatymą. Remiantis CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį, o CK 4.81 str. 1 d. nustatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi įvertinus šias išdėstytas teisės normas, darytina išvada, jog susitarimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto naudojimosi tvarkos nustatymo yra galimi tik tarp šio objekto bendraturčių, kiti asmenys, nesantys šio objekto savininkais, neturi teisinio pagrindo naudojimosi tvarkos nustatymui. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovas, atsakovas UAB „Blulita“ ir tretieji asmenys žemės valdymo ir naudojimosi prasme yra ne bendraturčiai, o nuomininkai, besinaudojantys valstybinio žemės sklypo dalimis, todėl jų atžvilgiu CK 4. 75 str. nuostatos netaikytinos.

38. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apelianto teiginius, jog ginčijamu Įsakymu nustatytos dalys neatitinka teisinio reglamentavimo ir pažeidžia apelianto interesus, kadangi jo valdomų statinių eksploatacijai tenkanti Žemės sklypo dalis sumažinta nuo 7,8581 ha iki 1,7824 ha, nors Žemės sklype esančių ir apeliantui nuosavybės teise priklausančių statinių naudojimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 4,992815 ha ploto vientisa Žemės sklypo dalis.

39. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, apeliantas netinkamai vertina ginčijamo Įsakymo turinį, kadangi remiantis byloje pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 matyti, jog yra jame yra nustatytos ne tik atskirai naudojamos Žemės sklypo dalys, tenkančios Žemės sklype esančių statinių ir įrenginių eksploatavimui, tačiau jo 1.1.23 p. nustatytas ir bendro naudojimo plotas (t. y. 60 130 kv. m.), skirtas visų pastatų bendram naudojimui. Taisyklių 8 punkte numatyta, jog bendro naudojimo plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui, kuriam išskirtas bendro naudojimo plotas, išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas statinių ar įrenginių, kuriems išskirtas šis bendro naudojimo plotas, savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Kitaip tariant, konkretaus statinio eksploatavimui tenkančios bendro naudojimo dalies dydis priklauso nuo šiam statiniui nustatytos atskirai naudojamos dalies dydžio, kuo atskirai naudojamo ploto daugiau, tuo daugiau proporcingai teks ir bendrai naudojamo ploto. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jo valdomų statinių eksploatavimui yra išskirta tik 1,7824 ha ploto Žemės sklypo dalis, kadangi apeliantas neatsižvelgia į jam proporcingai tenkančią bendro naudojimo Žemės sklypo ploto dalį. Pažymėtina, jog apeliantui pageidaujant realizuoti jam teisės aktų suteiktą teisę išsinuomoti Žemės sklypo dalį, reikalingą savarankiškai funkcionuojančių statinių eksploatacijai, bus atsižvelgta į apelianto valdomiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, kurių eksploatacijai reikalinga žemė, tenkančias ginčijamame Įsakyme nustatytas atskirai naudojamas Žemės sklypo dalis. Be to, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nors apeliantas siekia įrodyti, jog atsakovui išnuomotas žemės sklypas neproporcingai didelis, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pats apeliantas nėra nuoseklus, prašydamas įpareigoti NŽT išnuomoti 4,9928 ha žemės sklypo dalį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vienu atveju, 2010-09-30 prašyme ieškovas nurodė, jog jam priklausytų 7,8581 ha žemės sklypo dalis (1 t., b. l. 28-29), kitu atveju, ieškovas išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-435-574/2012 neigė, jog naudojosi 4,9928 ha žemės sklypo dalimi (1 t., b. l. 36), o šioje byloje prašo įpareigoti NŽT sudaryti 4,9928 ha žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Taigi toks ieškovo elgesys rodo jo paties veiksmų nenuoseklumą, o tai papildomai įrodo, jog remiantis ieškovo samprotavimais teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų dėl jo tariamų teisų pažeidimo. Tokios teismo pozicijos nepaneigia ir apelianto teiginys, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių sudėtis pasikeitė taip esmingai, kad esamiems statiniams tinkamai eksploatuoti ieškovui būtina Žemės sklypo dalis gali būti pagrįstai sumažinta iki Įsakyme nustatyto 1,7824 ha.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, jog tiek Įsakyme, tiek Nuomos sutartyje nustatytos Žemės sklype esantiems statiniams priskirtinos Žemės sklypo dalys neatitinka to dydžio, kuris statiniams eksploatuoti reikalingai realiai. Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

41. Apeliantas taip pat nepagrįstai remiasi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimu, priimtu išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-435-547/2012 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį dėl įsiskolinimo už naudojimosi valstybine žeme priteisimo iš apelianto, kurioje, apelianto teigimu, nustatytas nagrinėjamai bylai reikšmingas faktas, kad apeliantas valdė 4,992815 ha ploto Žemės sklypo dalį. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovo nurodytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimas neįrodo Įsakymo bei sudarytų sutarčių neteisėtumo ir pakartotinai pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas tik papildomai atkreipia dėmesį, jog teismas civilinėje byloje Nr. 2-435-547/2012 nesiekė nustatyti, koks plotas, vadovaujantis valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiais teisės aktais, reikalingas apelianto valdomų statinių eksploatacijai, tačiau siekdamas apskaičiuoti apelianto mokėtiną mokestį už naudojimąsi Žemės sklypo dalimi, įvertino, koks plotas proporcingai tektų apelianto valdomiems statiniams. Taigi šios bylos dalyku nebuvo apelianto valdomų statinių eksploatacijai tenkančių Žemės sklypo dalių nustatymas. Vadinasi, teismas civilinėje byloje Nr. 2-435-547/2012, kuria remiasi apeliantas, netyrė ir nevertino įrodymų, pagrindžiančių būtinybę konkrečių statinių eksploatacijai priskirti konkretų Žemės sklypo plotą, taip pat plačiau neanalizavo valstybinės žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-02-10 sprendimo turinys patvirtina, kad ieškovui, kaip nuomotinas ir kaip realiai reikalingas Žemės sklype esantiems ieškovo statiniams eksploatuoti Žemės sklypo dalies plotas yra 4,992815 ha dydžio, atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

42. Šiame kontekste taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ginčijamo Įsakymo priėmimas neužkirto ir šiuo metu neužkerta kelio apeliantui realizuoti jam teisės aktų suteiktą teisę nuomoti valstybinės žemės sklypo dalį. Kitaip tariant, ieškovas turi teisę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, bet ja negali pasinaudoti tik todėl, kad pats pasirinko tęsti teisminį ginčą, kuriam vykstant nėra nagrinėjamas jo pateiktas prašymas sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Taigi tai tik papildomai patvirtina faktą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti ginčijamo Įsakymo bei nuomos sutarčių neteisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje, kurią skundžia apeliantas.

43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tinkamai atskleidė bylos esmę, nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 str.), tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-14 įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1145 bei valstybinės žemės nuomos 2012-05-17 sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-151, su vėlesniais jos pakeitimais, pripažinimo negaliojančia bei jų panaikinimo, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu, atsakovas UAB „Blulita” turi teisę į jo patirtas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. Atsakovas UAB „Blulita” pateikė prašymą priteisti 1258,40 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-15 sprendimo parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti atsakovas taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2017 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitą – faktūrą, r 2017 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą ir 2017 m. gruodžio 20 d. darbų ataskaitą.

47. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi fakto ir (ar) teisės klausimai, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs advokatas atstovavo atsakovui ir pirmosios instancijos teisme, tad faktinės bylos aplinkybės jam jau buvo žinomos, todėl jam reikėjo mažiau laiko suteikti atsakovui teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 p.), sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti priteistiną sumą iki 800,00 EUR.

49. Trečiasis asmuo UAB „Savanorių 124” taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiais asmuo visiškai palaikė apeliantą ir prašė ieškovo apeliacinį skundą patenkinti visa apimtimi, teisėjų kolegija trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmeta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo AB “Silikatas” apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Blulita” iš ieškovo AB “Silikatas” 800,00 EUR (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo asmens UAB „Savanorių 124” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.