Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2023 m. liepos 2 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,14 promilės alkoholio koncentracija), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės L. J. atžvilgiu, t. y. naudodamas psichologinį smurtą, tyčiodamasis iš nukentėjusiosios dėl jos išvaizdos, nuo stalo mėtydamas bei daužydamas lėkštes, tyčia stumdydamas L. J., sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų ir bandydamas ją parklupdyti, paėmęs desertinę šakutę tyčia vieną kartą įdūręs L. J. į dešinį kelį, tampė ją už plaukų, po ko nukentėjusiąją parvertęs ant žemės, klūpančiai ant grindų sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, veido sritį, šaukdamas, kad užmuš, tokiu būdu nukentėjusiajai L. J. padarydamas nosies kaulų lūžį su odos įbrėžimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlės minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, blauzdose, tris taškinius odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. J. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. parodė, kad šventė (duomenys neskelbtini), išgėrė. Išėjus svečiams susipyko, apsižodžiavo ir paskui prasidėjo apsistumdymai. Jis bandė ją nustumti iš virtuvės, kad neprovokuoti konflikto. Tačiau ji jam sudavė su telefonu į pakaušį, tai jis labai supyko ir sudavė jai du smūgius su ranka. Suprato, kad neturėjo teisės taip elgtis, jos atsiprašė bei liepė jai išeiti. Buvo abu neblaivūs. Ji supykus jį aptalžė, bet jis leido jai tai padaryti, išsilieti. Tačiau ji pradėjo jį labai stipriai talžyti, talžė rankomis ir kojomis. Jis nustūmė ją nuo savęs ir ji tuo metu užkliuvusi trenkėsi sau į nosį. Jis, supratęs, kad nesibaigs geruoju, iškvietė policiją. L. J. po apklausos buvo išvežta į areštinę. Jis paskui nuvažiavo į areštinę ir norėjo atsiimti L., tačiau jam pasakė, kad tokios galimybės nėra.

Jis iškvietė policiją, nes L. J. buvo labai supykusi ir jį smarkiai mušė, tai jis išsigando, kad gali baigtis viskas blogiau. Nematė kitos išeities. Jai bėgo iš nosies kraujas, o jam – iš galvos. Jis jai trenkė su delnu į pakaušį. Ji stovėjo tuo metu. Ji pradėjo mušti jį per galvą, tai jis ją paguldė ant grindų ir atsisėdo ant sofos. Tačiau ji šoko prie jo ir pradėjo jį spardyti. Jis tada atsistojęs nustūmė ją. Pačioje pabaigoje jis jai kliudė nosį. Viskas vyko pirmame aukšte prie sofos. Jis stovėjo viduryje kambario. Sugriebęs jos rankas, atstūmė ją ir su jos pačios ranka kliudė jos nosį. Jis ją gan stipriai nustūmė nuo savęs. Nepanašu, kad būtų galėjęs ją badyti šakute. Tikrai neatsimena, kad būtų badęs ją šakute. Jis skaitė apie visus sužalojimus, kurie buvo nustatyti. Jis mėtė ir daužė lėkštes, jie apsižodžiavo. Jis griebė ją už pečių ir galimai prilietė plaukus. Galimai ta šakutė buvo ant grindų ir kai jis ją pasodino, tai ji ant tos šakutės ir atsisėdo. Neturi tikslo neigti viską. Jis ją sodino, nes ji mušė jį. Jis netampė jos už plaukų, tik parvertė ant grindų. Tikrai nebuvo daužyta ir kojomis tikrai nespardė. Pripažįsta, kad L. sudavė kelis kartus ir ją įžeidinėjo. Labai gailisi dėl viso to įvykio.

Pripažįsta, kad dėl jo suduoto smūgio jai lūžo nosis. Tai nebuvo specialiai padaryta. Jis gynėsi ir ją nustūmė, juk buvo padarytos apžiūros nuotraukos, kuriose matyti, kad pas jį buvo mėlynių ir kitų sužalojimų viršutinėje kūno dalyje. Pripažįsta kaltę. Jis nesudavė smūgio L. J. į veidą, tai buvo susistumdymas. Jis paėmęs ją už rankų labai stipriai ją pastūmė nuo savęs gindamasis. Pripažįsta, kad padarė sužalojimus, kurie yra nurodyti R. G. išvadoje. Jos sužalojimai buvo jo veiksmų pasekmė. Jis jai nesakė, kad nori ją nužudyti. Jų santykiai buvo įtempti apie metus laiko dėl finansinių dalykų. Gailisi, kad taip gavosi, savo veiksmus vertina blogai.

Per kitą posėdį nurodė, kad visiškai pripažįsta visus kaltinime nurodytus veiksmus ir aplinkybes. Jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia stumdė nukentėjusiąją L. J., buvo sugriebęs jai už plaukų ir bandė ją parklupdyti. Tyčia jai su desertine šakute vieną kartą įdūrė į dešinį kelį. Tyčia L. J. tempė už plaukų ir sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas ir veido sritį. Pripažįsta, kad nurodytais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai L. J. padarė kūno sužalojimus ir nosies kaulų lūžį. Duodamas parodymus 2024-04-29 kiek netiksliai nurodė atskiras aplinkybes. Dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo stipriai neblaivus, jam buvo pykčio priepuolis, todėl aiškiai ir tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. Jis neneigia L. J. visų parodymų dėl jo tyčinio smurto prieš ją. Pripažįsta, kad padarė visus sužalojimus, kuriuos nustatė teismo medicinos tarnyba. Kritiškai vertina savo veiksmus prieš nukentėjusiąją ir nuoširdžiai gailisi. Dar kartelį nori jos atsiprašyti ir įsipareigoja jai atlyginti padarytą žalą. Jis nusikalto pirmą kartą ir prižada laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikaltimų. Teismo prašo juo patikėti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. B.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 2085/2023 (01) nustatyta, kad L. J. nustatytas nosies kaulų lūžis su odos įbrėžimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlės minkštuose audiniuose, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, blauzdose, trys taškiniai odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Odos įbrėžimas padarytas kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu, taškiniai odos nubrozdinimai – aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai gulėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2023-07-02. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 113-114).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. B. 2023 m. liepos 2 d. 04.05 val. nustatytas 2,14 promilės girtumas (2 t., b. l. 5).

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti 3 garso įrašai Bendrajam pagalbos centrui (BPC), kuriuose užfiksuota, kad 2023 m. liepos 2 d. 03.33 val. skambina vyras, prisistato V. B., praneša, kad sugyventinė jam praskėlė galvą; 03.39 val. skambina moteris, informuoja, kad vyras, kuris ką tik kvietė policiją, sulaužė jai nosį; 05.10 val. skambina vyras, nurodo, kad nori atsiimti moterį, kurią policija išvežė į Ševčenkos g. 26 (2 t., b. l. 52-54).

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas įrašas „PSS-20230702-035535UTC+0300“, įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užeina į gyvenamąjį namą, ten juos pasitinka ant laiptų sėdintis vyras, kuris dėvi rudos spalvos švarkelį, šviesios spalvos džinsus, ties keliais suplėšytus, avi juodus sportbačius. Paėjus pareigūnui kiek toliau, pasirodo šviesių plaukų moteris, kuri sėdi ant sofos. Pareigūnas sako moteriai: „Tai sakykit, iš jūsų pusės noriu išgirst kas įvyko“ moteris atsako: „Mano draugas man nosį sulaužė“, pareigūnas klausia: „Medikų pagalbos reikia?“, moteris palinksėjo galva, davė suprasti, kad nereikia. Pareigūnas sako: „Tai jeigu nosis galimai sulaužyta, galbūt tada iškviest, tegul atvažiuoja medikai, apžiūri“, moteris atsako: „Ne, ta prasme, dabar nieko nėra“. Pareigūnas klausia: „O tai kraujas bėgo iš nosies?“, moteris palinksėjo galva, davė suprast, kad taip, pareigūnas klausia: „O kas buvo?“ moteris sako: „Jisai trenkė“. Pareigūnas sako: „Tai gerai, gal tada pradėkit nuo pat pradžių, kas čia įvyko“, moteris atsako: „Pas mus yra skyrybos, jis man yra skolingas krūvą pinigų, jis dabar išsip... ir dabar pas mus buvo svečiai, po to, kai visi išėjo, pradėjo išsip..., pradėjo trankytis, pradėjo daužyt mane ir taip toliau“. pareigūnas klausia: „Bet nuo ko viskas prasidėjo, nuo konflikto ar nuo kažko?“ moteris atsako: „Iš pradžių nuo to, kad jis pasiskolino šimtas gabalų ir bl.. neturi iš kur jų grąžint“. Pareigūnas klausia: „Čia jūsų vyras?“, moteris atsako: „Čia mano sugyventinis, dabar svetimas žmogus“. Pareigūnas klausia: „Kiek kartų jums sudavė?“ moteris atsako: „Nežinau, daug, pas mane bėgo kraujas iš nosies ir dabar ji yra ištinus ir va čia yra kažkoks randas ir rankos visos sudaužytos“. Vėliau vyras priėjo prie moters ir pareigūnas klausia jo: „Bet jūs galit rišliai kažką paaiškint, aš nesuprantu, jūs gėrėt ir po to šokinėjo, kas įvyko iki to?“, vyras atsako: „Nu ta prasme, nu prigėrėm, nu buitinis konfliktas, nenoriu jos mušt, nu tikrai nenoriu, jinai šokinėja, ką aš turiu daryt, nu atstumdai atstumdai ir iškviečiau policiją, nes kitaip nu, ką aš turiu daryt“. Pareigūnas klausia: „O tai kurioj vietoj jinai šokinėjo jums ant galvos, jeigu virtuvėj jūs ją atstūmėt?“, vyras atsako: „va šitoj (parodo ranka kurioje vietoje)“, pareigūnas klausia: „Tai įterpkit į savo pasakojimą, kuriuo momentu jinai pradėjo taip elgtis, nes jūs sakot konfliktavot, aš ją atstūmiau ir iškviečiau policiją, o aš matau kitokį vaizdą“; vyras atsako: „Kokį?“ pareigūnas atsako: „Kad jūs sumuštas, kad moteris ten kruvina. Kaip tai viskas įvyko?“, vyras atsako: „Nu labai paprastai, kad jinai pradėjo šokinėt, aš ją atstūmiau“. Pareigūnai klausia: „Ant jūsų pradėjo šokinėt?“, vyras atsako: „Jo, jo“ pareigūnas sako: „Tai jūs gulėjot čia kažkur?“, vyras atsako: „Ne, nu ta prasme“. Pareigūnas klausia: „Tai kaip jinai galėjo ant jūsų šokinėt, nu jūs vyras stovit, sėdit, kaip jinai galėjo ant jūsų galvos šokinėt?“, vyras atsako: „Nu labai paprastai, jinai pradėjo stumdytis, aš ją atstūmiau ir po to sakau, viskas, nusiramink, jinai pradėjo mušt mane“. Pareigūnas klausia: „Kokiu būdu, kaip mušė, su kuom, su rankom, kojom, pagaliu?“, vyras atsako: „Rankom, kojom“. Pareigūnas klausia: „Tai šokinėjo ant galvos ar ne?“, vyras atsako: „Jo, jo, jo, tiesiog sakau apsiramink ir jinai pradėjo šokinėt“. Pareigūnas klausia: „Iš kur atsirado pas merginą randas ant nosies, iš kur kraujai?“, vyras atsako: „Pastūmiau ją, pastūmiau“. Toliau policijos pareigūnai pradėjo tikrinti blaivumą. Vyrui nustatyta 2,14 prom., moteriai nustatyta 1,50 prom. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas įrašas „PSS-20230702-035535UTC+0300“. Įrašo trukmė 30 min. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas išlipa iš policijos automobilio ir su kitu pareigūnu prieina prie kotedžo atidarytų durų ir užeina į vidų. Ant laiptų sėdintis vyras pasisveikina ir sako, kad jis iškvietė dėl buitinio konflikto. Vienas pareigūnas šnekasi su vyru, o kitas pareigūnas prieina prie moters, kuri sėdi ant sofos užsidengusi nosį kruvina servetėle, ir jos klausia: „Tai sakykit, iš jūsų pusės noriu išgirsti kas įvyko.“ Moteris sako: „Aš manau jis man nosį sulaužė.“ Pareigūnas sako: „Medikų pagalbos reikia?“. Moteris atsisako ir teigia, kad minėtas vyras trenkė jai į nosį. Toliau detaliau aiškina: „Pas mus yra skyrybos, jis man skolingas krūvą pinigų, jis dabar išsip... ir pas mus buvo dabar svečiai, bet kai jie išėjo, jis pradėjo išsip... iš manęs, viską daužyt, trankyt mane pradėjo.“ Pareigūnas sako: „Tai nuo ko viskas prasidėjo.“ Moteris sako : „Aš pasakiau, kad jis pasiskolino 100 gabalų ir neturi iš kur jų grąžint.“ Moteris aiškina, kad tas vyras dabar tik sugyventinis yra ir kad 7 metus jie kartu yra. Moteris aiškina, kad anksčiau yra buvęs smurtas prieš ją, tačiau nekvietė policijos anksčiau. Vyras aiškina, kad viskas svetainės patalpoje įvyko. Moteris pareigūnui rodo, kur vyras sudavė į nosį ir paliko randą, ir kad rankos visos sudaužytos. Vyras paduoda savo asmens dokumentą pareigūnui ir kai pareigūnas paprašo moters dokumento, vyras moteriai sako: „Eik ieškok, auka.“ Moteris atsako: „Eik tu na..., ta prasme nelįsk prie manęs.“ Toliau moteris nuėjo pasiimti piniginę iš rankinės. Vyras aiškina, kaip moteris prieš jį smurtavo: „Jinai pradėjo stumdytis, aš ją atstūmiau ir po to sakau viskas, atstok nuo manęs, ir tada jinai pradėjo mušt mane.“ Pareigūnas klausia: „Tai kaip ir su kuo jis mušė tave?“. Vyras atsako: „Nu su rankom ir kojom.“ Pareigūnas tada klausia: „Iš kur atsirado pas merginą randas tada.“ Vyras sako: „Pastūmiau ją.“ Toliau pareigūnai klausia moters, kas atsitiko, ir ji sako, kad vyras ją įžeidinėjo, jie susiginčijo ir jis ją pradėjo daužyt. Moteris sako, kad ji vyrą ranka daužė ir dėl to jam kakta ištino. Pareigūnas patikrina vyro alkoholio lygį. Toliau patikrina moters alkoholio lygį. Vyras teigia, kad pageidauja duoti parodymus prieš moterį, o moteris sako, kad nori duoti parodymus prieš vyrą. Toliau pareigūnas aiškina moteriai, kad ji yra sulaikoma ir važiuos į policijos įstaigą. Toliau moteris vyrui sako: „Atšauk šitą ch..., atšauk šitą ch....“ Pareigūnai toliau moteriai aiškina, kad vyras negali atšaukti ir ji turi keliauti su pareigūnais. Moteris tada sako: „Vežkit tada mane, man po... išviso.“ Moteris pradeda mėtyti savo daiktus ir rėkauti, kad niekur nevažiuos. Toliau moteris išeina į lauką ir pradeda rūkyti kartodama, kad nenori niekur važiuoti. Toliau įėjus į namus nueina į tualetą persirengti. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas įrašas pavadinimu „PSS-20230702-042535UTC+0300“, įrašo trukmė 5 min. 36 s. Moteris sako pareigūnams: „Va čia yra mano kraujas, ta prasme jisai mane dubasino, ant tų laiptų, ir po to aš jam daviau atgal, ir dėl to aš esu kalta, jo, jisai man sulaužė nosį, man iš nosies bėgo kraujas, jisai mane daužė, mėtė į mane daiktus, ir jisai buvo agresorius, ir šiuo momentu jūs mane vežat į areštinę, vežkit, prašom,“ pareigūnas atsako: „Turit teisę rašyt, kai būsit paleista, galit surašyt ką jūs galvojat apie tai“, moteris atsako: „Ne, aš tai parašysiu, bet tai nu“. Pareigūnas sako: „Pas mus yra viskas užfiksuota, garso, vaizdo įrašas daromas nuo pat pradžių, mes viską užfiksavom, jūsų elgesį, tiek jūsų sugyventinio“. Toliau policijos pareigūnai su moterimi išeina iš namo, moterį pasodina į tarnybinį automobilį. Daugiau reikšmingos tyrimui informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimas įrašas pavadinimu „PSS-20230702-042536UTC+0300“, įrašo trukmė 5 min. 40 s. Vaizdo įrašas filmuotas iš kito pareigūno, viskas analogiškai girdisi ir matosi, kaip ir 3 vaizdo įraše pavadinimu „ PSS-20230702-042535UTC+0300“. Vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 56-58).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis V. B. 2023 m. liepos 2 d. apie 03.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,14 promilės alkoholio koncentracija), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės L. J. atžvilgiu, t. y. naudodamas psichologinį smurtą, tyčiodamasis iš nukentėjusiosios dėl jos išvaizdos, nuo stalo mėtydamas bei daužydamas lėkštes, tyčia stumdydamas L. J., sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų ir bandydamas ją parklupdyti, paėmęs desertinę šakutę tyčia vieną kartą įdūrė L. J. į dešinį kelį, tampė ją už plaukų, po to nukentėjusiąją parvertęs ant žemės, klūpančiai ant grindų sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, veido sritį, šaukdamas, kad užmuš, tokiu būdu nukentėjusiajai L. J. padarydamas nosies kaulų lūžį su odos įbrėžimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlės minkštuose audiniuose, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, blauzdose, tris taškinius odos nubrozdinimus dešiniame kelyje, tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. J. sveikatą.

Kaltinamasis savo kaltės neneigė, pripažino, kad išėjus svečiams jie susipyko, apsižodžiavo ir susistumdė. Iš pradžių V. B. teigė, kad nosį L. J. susižalojo pati susistumdymo metu. Vėliau kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio tyčia stumdė nukentėjusiąją L. J., buvo sugriebęs jai už plaukų ir bandė ją parklupdyti, su desertine šakute vieną kartą įdūrė į dešinį kelį ir sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas ir veido sritį. Dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo stipriai neblaivus, jam buvo pykčio priepuolis, todėl aiškiai ir tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių. V. B. kaltę patvirtina ir nukentėjusiosios L. J. parodymai, kad jis ją stumdė rankomis ir ją bandė sugriebti, laikė ją už rūbų ir plaukų. Ji bandė jį nustumti, o jis ją bandė pasodinti. Jis visą laiką rėkė. Ji buvo susilenkusi, ir tada jis jai dūrė į kelį. Neatsimena, į kurį kelį, bet pajuto skausmą, kai dūrė. Jis toliau ją tąsė ir daužė per veidą ir kūną. Ji nematė, ar jis ją daužė delnu, ar kumščiu. Tada jai iš nosies ėmė bėgti kraujas ir jis iškvietė policiją; alkotesterio duomenys, kad V. B. nustatytas vidutinis girtumas, 2,14 promilės; įvykio vietos apžiūros rezultatai ir pareigūnų vaizdo įrašai; Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2085/2023 ( 01), kad L. J. nustatytas nosies kaulų lūžis su odos įbrėžimu ir poodine kraujosruva nosies nugarėlės minkštuose audiniuose, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, blauzdose, trys taškiniai odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Odos įbrėžimas padarytas kietu, mažą kontaktuojantį paviršių ar briauną turinčiu daiktu, taškiniai odos nubrozdinimai – aštrią briauną ar smailumą turinčiu daiktu ar įrankiu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai gulėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku, t. y. 2023 m. liepos 2 d. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis V. B. būtų norėjęs nesunkiai sužaloti nukentėjusiosios L. J. sveikatą ir to būtų siekęs. Tačiau kaltininko veika kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas yra kvalifikuojama ne tik tada, kai kaltininkas, kėsindamasis į kito žmogaus sveikatą, siekia ją sutrikdyti, bet ir tada, kai kaltininkas bendrai numato galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (sunkiam, nesunkiam ar nežymiam sveikatos sutrikdymui), tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip tyčinis sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Suduodamas kumščiu L. J. smūgį į veidą, šakute į koją, tampydamas už plaukų ir stumdydamas V. B. neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – būti sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet savo pavojingo elgesio nekeitė ir neatsisakė, tokiu būdu sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), ir jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusius padarinius – kaip nesunkus kūno sužalojimas. Be to, kadangi nukentėjusioji ir kaltinamasis iki įvykio buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį apie 7-8 metus, kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas V. B. ir L. J. susitarimas dėl susitaikymo (2 t., b. l. 176), kurio nukentėjusioji teisme nepalaikė. Tuomet buvo pateiktas prašymas atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo motinos M. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 182). Kaip įrodymą dėl žalos (jos dalies) atlyginimo V. B. pateikė mokėjimo nurodymus, kad 2024 m. liepos 22 d. sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai į banko sąskaitą 101,17 Eur, taip visiškai atlygindamas ieškinį (2 t., b. l. 1723), ir kad 2024 m. liepos 24 d. sumokėjo L. J. į banko sąskaitą 4500 Eur, taip iš dalies atlygindamas jos ieškinį (2 t., b. l. 181). Tačiau teismui nepriėmus nuosprendžio, buvo gauta informacija ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. pranešimas iš L. J., kad iki šio pranešimo L. J. į savo sąskaitą pinigų negavo. Taip pat nurodyta, kad buvo bandoma aiškintis su V. B., dėl kokių priežasčių pinigai nepasiekė nukentėjusiosios sąskaitos, tačiau aiškaus ir suprantamo atsakymo nebuvo gauta, o šiuo metu V. B. neatsakinėja į L. J. skambučius ir vengia bet kokio bendravimo. Nukentėjusioji mano, kad kaltinamasis teismui pateikė suklastotą mokėjimo pavedimą (2 t., b. l. 196). Vilniaus teritorinė ligonių kasa taip pat 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikė pranešimą, kad žala PSDF biudžetui nėra atlyginta (3 t., b. l. 14-16).

Teismui V. B. aiškino, kad pavedimai neatlikti dėl to, kad jo pervedimai yra blokuojami. Jis neturėjo galimybės įsitikinti, ar adresatai gavo pinigus. Be to, jam pablogėjo sveikata, todėl neturėjo galimybės sumokėti nukentėjusiajai grynaisiais pinigais.

Vis tik teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamuoju, kad jis pasirengęs sumokėti padarytą turtinę ir neturtinę žalą (jos dalį). Po to, kai 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam ne kartą buvo suteikta galimybė atlyginti žalą ar jos dalį, tačiau iki gruodžio mėnesio jis savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl teismas sprendžia, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų svarstyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – žalos atlyginimo ar kaltininko įsipareigojimo žalą atlyginti. V. B. įsipareigojimas, įvertinus žalos atlyginimo atidėliojimą, neatvykimą į teisiamuosius posėdžius, laikytinas deklaratyviu, todėl nėra pagrindo vertinti, ar yra kitos sąlygos taikyti laidavimą. Šioje byloje teismas nenagrinėja, ar pateikti mokėjimo pavedimai buvo suklastoti. V. B. pateikė, kaip pats įvardijo, puslapį apie sankcijas, kuriame „V. B.“ ir „B. V. V.“ įvertinti kaip atitinkantys 100 procentų. Pažymėtina, teismas iš šio puslapio negali daryti jokių patikimų išvadų, kad/ar V. B. sąskaita buvo užblokuota dėl tarptautinių sankcijų, sutapus su kito asmens duomenimis. Galbūt ir buvo, tačiau akivaizdu, jog ir sužinojęs apie tai, kad jo sąskaita užblokuota, V. B. nesiėmė jokių priemonių informuoti nukentėjusiąją, civilinį ieškovą ar teismą, o ėmė vengti nukentėjusiosios ir teismo. Toks elgesys nesudaro pagrindo pasitikėti kaltinamuoju.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą. Jis neteistas (1 t., b. l. 72); per 5 metus (2023 m. pažyma) daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 74-93); dirba. Atsiprašė nukentėjusiosios.

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), už kurį numatyta vienintelė bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų. Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, V. B. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį. V. B. teisiamas pirmą kartą, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant jam įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose, t. y. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Nors V. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, tačiau duodamas pirminius parodymus teisme kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad negalėjo besti L. J. šakute ir kad ji pati bemosikuodama sudavė sau per nosį, dėl to buvo šaukiama teismo medicinos ekspertė. Esant šioms aplinkybėms, nenustatyta pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

BK 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės laiką įskaitytinas laikas, V. B. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gruodžio 13 d. 11.30 val. (3 t., b. l. 50-51) iki 2024 m. gruodžio 23 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. B.

paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 75-76) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 (toliau – ir CK) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 101,17 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo už nukentėjusiosios L. J. gydymą. Pridėjo 2023 m. rugpjūčio 17 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2023 m. liepos 4-5 d. L. J. buvo suteiktos radiologo (kai atliekamas rentgenologinis tyrimas) paslaugos, nustatyta diagnozė: kitas kelio bursitas, nosies paviršiaus sužalojimas, sumušimas; 2023 m. liepos 19 d. VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikose suteiktos otorinolaringologo, kai atliekama 1 iš šių intervencijų: prienosinių ančių endoskopinis tyrimas, mikrobiologinis tyrimas, audiograma, chirurginė intervencija, pagrindinė diagnozė: iškrypusi nosies pertvara; bendra paslaugų suma 101,17 Eur (1 t., b. l. 120-122). Civilinio ieškovo atstovas į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko. V. B. su ieškiniu sutiko. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 15 straipsnį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, o šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Pagal bylos duomenis kaltinamojo neteisėtas veikimas sukūrė sąlygas žalingiems padariniams atsirasti ir tokius padarinius sukėlė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu jau yra aptarti kaltinamojo veiksmai, jo kaltė, priežastinis ryšys su padarinių – žalos kilimu, į civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, savo argumentų nekartoja, iš esmės civilinį ieškinį laiko pagrįstu. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Kadangi L. J. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo kaltais veiksmais, suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai, civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 101,17 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, – 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji L. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 9). Perdavus bylą teismui, nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 120-125). Ieškinyje aptarė įstatymo reikalavimus, teismų praktiką, faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumų,, pažeminimą bei kurį laiką įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą, ypač dar ir dėl to, kad į jos sveikatą pasikėsino jai itin artimas žmogus, su kuriuo ji puoselėjo artimus santykius. Tokios pasekmės yra nepalankios, nepriimtinos ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti sukeltos.

Teisminio nagrinėjimo metu L. J. ieškinį palaikė. Nurodė, kad yra moraliniai išgyvenimai. Vaikšto pas psichologą po to įvykio, teko tirtis pas gydytojus. Iki šiol tęsiasi visi dalykai. Ji tiek įvertina padarytą žalą. Visų pirma, tai ji su vaiku išvaryta iš namų. Pusę metų negalėjo grįžti namo. Ji pati būtų kvietusi policiją, bet nespėjo suvokti visko. Skausmas truko apie mėnesį, dar reikėjo daryti operaciją. Ji sportuoja visą gyvenimą. Tai ramus sportas, ji užsiima joga, pilatesu. Turtinės žalos nereikalauja. Įeina viskas į tą neturtinę. Kai buvo pirmas ieškinys, tai nežinojo, kaip dirba visa sistema. Pasirodo, reikia pradėti ir kitą bylą. Ji nepamena nieko, kodėl ji taip parašė. Mano, kad jis galėtų sumokėti ir dar daugiau už tai, ką ji patyrė.

Kaltinamasis V. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Teikdamas prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad sutinka sumokėti L. J. 4500 eurų. Po to nurodė, kad įsipareigoja sumokėti tiek, kiek teismas priteis.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų. Smurtą pavartojo artimas žmogus, su kuriuo siejo ilgamečiai santykiai; ne tik sužalojimo mastas, bet ir smurtinių veiksmų pobūdis bei skaičius, o būtent daugybiniai smūgiai rankomis ir kojomis, tampymas už plaukų, netgi bedimas šakute į koją sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinių išgyvenimų, kurių įvertinti pinigais nėra galimybės. Teismas sutinka su nukentėjusiosios atstovo argumentais, kad bedimas šakute į nukentėjusiosios kūną laikytinas cinišku veiksmu, sukeliančiu ypatingų išgyvenimų, pažeminimą. Akivaizdu, kad papildomų išgyvenimų sukėlė ir tai, jog L. J. buvo išvežta iš namų į policijos komisariatą, po to negalėjo grįžti namo. Tačiau teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajai buvo sutrikdyta nesunkiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jos sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Nedarbingumo L. J. neturėjo, jos išvaizdoje nematyti jokių liekamųjų reiškinių. Į gydytojus ji kreipėsi tik po trijų dienų, nosikaulių lūžis nustatytas be ženklesnės dislokacijos (1 t., b. l. 4-8). Duomenų, kad nukentėjusiajai teko ilgą laiką vartoti medikamentus ar patirti daugiau nei vieną operaciją, nepateikta. Priešingai – ji neneigė, kad jau kitą dieną po įvykio ji lankėsi sporto klube, sportavo. Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad neturtinę žalą atitiktų 10 000 eurų suma, nenustatyta. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji nuolat akcentavo turtinius santykius, V. B. įsiskolinimus, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiosios atžvilgiu pasekmes, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta (nepateikta duomenų), į sužalojimo laipsnį (nesunkus), traumos (nosies kaulų lūžimas) pobūdį, nukentėjusiosios emocinį diskomfortą, nukentėjusiosios elgesį po konflikto (ji atvykus policijos pareigūnams atsisakė medikų paslaugų, kas sudaro pagrindą abejoti itin reikšminga neturtine žala), spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tame tarpe susijusiose su nosies kaulų lūžiais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007 – 800 Lt (kaktikaulio lūžis), 2K-263/2013 – 8000 Lt (2316,96 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-202-693/2015 – 9000 Lt (2607 Eur) (skruostikaulio ir žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-531-699/2015 – 2500 Lt (724,05 Eur) (nosies kaulų lūžis), 2K-21-942/2016 – 4000 Lt (1158 Eur) (skruostikaulio-viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžis), 2K-24-895/2017 – 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-291-942/2018 – 1 200 Eur (nosies kaulų lūžis), 2K-289-693/2019 – 4000 Eur (apatinio žandikaulio lūžis), 2K-105-222/2019 – 2200 Eur (galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai, lūpų vidinio paviršiaus ir žandų žaizdos, nuskelti šeši kandžiai); Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla 1A-567-932/2023 – 3000 Eur (daugybiniai sužalojimai – akiduobės dugno lūžis, dešinės pusės viršutinio žandikaulio lūžis, dešinės pusės skruostikaulio lūžis, nosikaulio lūžis), 1A-346-1036/2023 – 1000 Eur (nosikaulio lūžis), 1A-364-988/2022 – 2800 Eur (nosikaulio lūžis, randai veide), 1A-156-929/2022 – 2400 Eur (nosikaulio lūžiai ir daugybiniai veido nubrozdinimai), Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byloje Nr. 1A-46-606/2022 – 2000 Eur (dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas)), neturtinės žalos dydis mažintinas. Nors V. B. buvo pareiškęs, kad sutinka sumokėti 4500 eurų, vis tik iš jau aptarto jo elgesio proceso metu, o būtent pirma įsipareigojimo sumokėti, po to vengimo bendrauti, darytina išvada, kad 4500 suma buvo nurodyta siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas nelaiko tokio sutikimo nuoširdžiu ir juo nesivadovauja. Nukentėjusiajai L. J. iš kaltinamojo V. B. priteistina 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji L. J. prie ieškinio pridėjo 2023 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ji pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo advokatui G. Vainiui 600 eurų (2 t., b. l. 126). Prašo priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo. V. B. prieštaravimo nepareiškė.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis, nukentėjusioji patyrė 600 eurų išlaidų už jai teiktą teisinę pagalbą baudžiamojo proceso metu. Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtų advokato išlaidų, atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, kaltinamojo turtinę padėtį bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nukentėjusiosios atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį; bylos nagrinėjimas užsitęsė ir įrodymų tyrimas buvo atnaujintas iš esmės dėl kaltinamojo neatsakingo elgesio. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma dėl turėtų atstovavimo išlaidų nėra neprotingai didelė ar neproporcinga bylos trukmei bei joje advokato atliktiems veiksmams, turėtos išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajai L. J. priteistina 600 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD laikmena su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro ir policijos pareigūno Body kamera darytais įrašais paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B. ) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 13 d. 11.30 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo V. B. 101,17 Eur (šimtą vieną eurą 17 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios L. J. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti L. J. iš kaltinamojo V. B. 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 (šešis šimtus) Eur proceso išlaidų už advokato teisines paslaugas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.