- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- TS-139-753/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02907-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo M. P. gynėjo advokato G. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8044 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2021 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį – galutine 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. kovo 15 d.
Bausmės pradžia 2022 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga 2026 m. liepos 29 d.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 10 mėnesių 8 dienos (Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos posėdžio dieną – 2023 m. rugsėjo 21 d.).
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-8044 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuotas tuo, pakartotinio vertinimo metu 2023 m. rugsėjo 7 d., atliekant pakartotinį rizikos vertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta nuteistojo M. P. vidutinė rizika, pastarajam vis dar išlieka pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakotas aocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu: ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai vertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/ nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas laisvės atėmimo vietų įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/ bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusiklastamą elgesį. Komisija pažymėjo, kad apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta. Nors M. P. aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame Recozialicazijos plane numatytas priemones, tačiau Komisija nutarė, kad atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jai yra pasiekti. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad M. P. anksčiau buvo teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Asmuo naujus nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo adidėjimo laikotarpiu, nuteistasis iš turėto patyrimo nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo polegių nedaro, yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Komisija atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinbas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas G. I. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą ir prašo jį panaikinti, nes Komisija nepagrįstai atsisakė M. P. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl nutarimą prašo panaikinti ir priimti nuratį taikyti lygtinį paleidimą iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. P.. Skunde nurodė, kad nuteistasis M. P. laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 13 d. iki 2023 m. liepos 27 d. išklausė Teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimų programą skirtą asmenims, kuriuos ruošiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Atlikdamas bausmę M. P. išlaikė įspanų kalbos įskaitą ir išklausė anglų kalbos įskaitą, taip pat davyvo mokymuose temomis „Mano tapatybė“, „Prisitaikymas prie pokyčių, motyvacija“, „Steriotipai ir klaidingi įsitikinimai“, o tai rodo, kad pastarasis aktyviai siekia resocializacijos ir tobulinti bendravimo įvairiomis kalbomis įgūdžius. M. P. atitinka visas BVK 36 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, įskaitant ir tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė nusiklastamo elgesio rizika ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tik bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, skatinantys asmenį pasitaisyti. Be to, atžsivelgtina ir į tai, kad M. P. atvejis nėra atitinkantis nė vieno iš BVK 83 straipsnyje nurodytų atvejų, kai lygtinis paleidimas netaikomas. Skunde nurodo, jog nutarime nurodyta aplinkybė, kad „nuosprendžio duomenimis, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu“, ši aplinkybė yra reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo griežtumo (ką nuosprendžiu teismas ir padarė skirdamas nuteistajam griežtesnę bausmę), o bausmės vykdymui reikšmiga aplinkybe laikomas tik asmens buvimas pavojingu recidyvistu (BVK 68 straipsnio 5 dalies 2 punktas bei 69 straipsnio 1 dalies 6 punktas). BVK 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijai yra petikiama socialinio tyrimo išvada, kurioje turi būti informacija apie nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu, o tai reiškia, kad šiuo atveju turėjo būti vertinama nuteistojo M. P. nusikalstamo elgesio rizika ir su ja susiję pakyčiai bausmės atlimimo metu, o ne nusikalstamo elgesio rizika veikos padarymo metu. Komisijos teiginys, kad nuteistasis turi nestabilią darbo patirtį yra subjektyvus ir deklaratyvus, nes nutarime neatskleidžiama, kokie duomenys šiuo atveju pagrindžia darbo patirties nestabilumą, o profesinės kvalifikacijos neturėjimas savaime neįrodo, kad nuteistasis negeba ar negebėtų dirbti tokio pobūdžio darbo, kurį dirbo ankstesnėse darbovietėse. Be to, laisvės atėmimo vietų administracija 2023 m. birželį gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimą dirbti autoelektriko pareigose, tačiau laisvės atėmimo vietų administracijos iniciatyva M. P. nebuvo sudaryta galimybė dirbti minėtoje bendrovėje. Taip pat nutarime nurodytas smurtas/prievarta artimoje aplinkoje kaip kriminogeninis veiksnys neteko esminės reikšmės vertinat pakartotinio nusikalstamumo riziką, kadangi atlygino civilinei ieškovei nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei atkūrė ryšį su savo šeima. Laisvės atėmimo vietoje M. P. laiką skiria veiklai, skatinančiai jo integraciją į visuomenę, lavinančiai jo pažinimo ir bendravimo įgūdžius. Skunde nurodė, kad nutarime nurodoma, kad nuteistasis dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, tačiau nepatikslinama, ar turima tai, kad nuteistasis, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokia veikla užsiima laisvės atėmimo vietoje, o jeigu ne – tai nėra aišku, kokia veikla, skatinanti nusikalstamumą, vertinama kaip dažna. Taip pat nesutinka, jog Komisija nepagrįstai nustatė maksimalų terminą pakartotiniam svarstymui atlikti nors konstatavo, jog M. P. lankėsi 4 iš 5 smurtinio elgesio prevenciniuose užsiėmimuose, įkalinimo metu nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) Kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. RV-23-8044 ir taikyti M. P. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. RV-22-8044 dėl lygtinio paliedimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra M. P., Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimas Nr. RV-23-8044 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
M. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad nežymiai sutrikdė asmens sveikatą bei neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo parduoti ar jų platinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pasižymi asocialios asmenybės bruožais, stebima empatijos, savivokos stoka. Atpažįsta tam tikras savo problemines sritis, tačiau stokoja motyvacijos, valios sprendžiant jas. Analogiškų nusikaltimų darymas rodo, jog nepasimoko iš praeities klaidų, todėl linkęs jas kartoti. Nuteistojo ne gebėjimas numatyti bei spręsti probleminių sričių, prognostinių įgūdžių stoka didina jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Naujus nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį laikotarpiu. Ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, pakartotinai darant nusikalstamas veikas. Interviu metu nuteistasis teigė, jog įkalinimo metu subkultūros nepalaiko ir jos nesilaiko, diskriminacinių nuostatų kitų asmenų atžvilgiu neturi, teigia, jog supranta, kad reikia laikytis įstatymų ir įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos. Nuteistasis remia visuomenės vertybes, tačiau linkęs vadovautis savo asmeniniais įsitikinimais, kurie ne visuomet sutampa su visuomenėje deklaruojamomis nuostatomis, todėl išlieka destibilizuojančios aplinkos įtakos tikimybė jo elgesiui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su intensyvia priežiūra klausimą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, skatintas vieną kartą, nedirba, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsipareigojimų. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, M. P., šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu nepažeidė nustatytus pataisos įstaigos tvarkos ir režimo reikalavimus, tačiau skatintas tik vieną kartą. Be to, pagal „OASys“ metodiką M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat išlieka nuteistojo atžvilgiu kriminogeniniai (dinaminiai) veiksniai, kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, smurto/ prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, būdingas neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai: 2022 m. balandžio 28 d. nuteistajam atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, taikant OASys metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. rugsėjo 7 d. atliktu pakartotiniu vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu gautą informaciją, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga. Ankstesniojo vertinimo metu nebuvo įvertintas nusikaltimo modelis statinėje dalyje. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame Resocializacijos plane numatytas priemones t. y. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (seminaruose, paskaitos bei sporto turnyruose). M. P. kalėjime nedirba, tačiau dėl įsidarbinimo galimybės kalbėjo su Reagavimo skyriaus specialistu atsakingu už būrį. Šiemet baigė 9-ąją bendrojo ugdymo klasę, o nuo rugsėjo mokosi 10-oje klasėje, siekia įsigyti pagrindinį išsilavinimą. Rizikos mažėjimas fiksuotas gyvenimo sąlygų srityje, nes patvirtino savo gyvenamosios vietos adresą bei galimybę taikyti intensyvią priežiūrą laisvėje. Priklausomybių srityse fiksuota nuteistojo daroma pažanga siekiant keisti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio vartojimo įpročius, kadangi išklausė reikiamas paskaitas, dalyvavo specializuotoje programoje. Emocinės gerovės srityje teigiamas rizikos pokytis dėl sumažėjusio atsiribojimo nuo aplinkos. Nuteistasis lanko paskirtus užsiėmimus, stengiasi atsiriboti nuo neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų kalėjime. Drausmine tvarka baustas nebuvo, skatintas vieną kartą, tačiau atsižvelgiant į turimą informaciją nuteistojo M. P. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Kriminogeniniai veiksniai. Dinaminiai: turi nestabilią darbo patirtį, neturi profesinės kvalifikacijos, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, būdingas neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Apsauginių veiksnių vertinimo metu nenustatyta.
Teismas įvertina ir tai, kad M. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis paskutinę veiką įvykdė veikdamas vienas bei nebuvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau fiksuojamas smurtinis elgesys, būnant apsvaigus nuo alkoholio. Interviu metu M. P. tokį savo pasirinkimą vertina kritiškai, pripažįsta, jog tuo metu buvo priimtas netinkamas sprendimas. Apibendrinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai nepasižymėjo išskirtiniu asocialumu, tačiau M. P. nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinkos įtakos, gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška. Vertinimo metu negauta duomenų, jog nuteistasis šiuo metu įsitrauktų į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą įkalinimo įstaigoje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas, skatintas vieną kartą. Dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai buvo susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška praeityje. Nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, laisvalaikio praleidimas, organizuotumas turėtų būti esminė vertybinė turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Vertinimo metu nuteistasis teigė, kad prieš du metus apie pusmetį parūkydavo marihuanos, 1-2 kartus per mėnesį, kadangi turėjo problemų su sveikata, kad apmalšinti skausmą ir teistas už narkotinių medžiagų laikymą, kurias laikė savo reikmėms. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog šiuo metu narkotinių medžiagų nevartoja ir problemų dėl to neturi. Priklausomybių centre nebuvo registruotas. Įkalinimo metu ir laisvėje iki įkalinimo asmuo dalyvavo priklausomybių prevenciniuose užsiėmimuose, rodė motyvaciją keisti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročius. Remiantis vertinimo metu gauta informacija, bausmės atlikimo metu nuteistasis nesusiduria su priklausomybėmis, tačiau atsiradus galimybei išlieka tokia tikimybė. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog išgėręs alkoholio naudodavo savo buvusios žmonos atžvilgiu fizinį smurtą. 2005 m. padarė autoavariją būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kurioje žuvo žmogus. M. P. teigia, jog šiuo metu alkoholio nevartoja ir problemų dėl to neturi. Priklausomybių centre nebuvo registruotas. Remiantis vertinimo metu gauta informacija galima teigti, kad nusikaltimai tiesiogiai susiję su alkoholio vartojimu.
Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo M. P. gynėjo G. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8044 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Nuteistojo M. P. gynėjo advokato G. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. RV-23-8044 netaikyti M. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.