- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-65-397/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02907-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau ir – Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. RV-22-10940 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, dalis, 5 dalies 2 punktą – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirtos bausmės dalis ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo.
2. Nuteistojo M. P. bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. RV-22-10940 nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija pažymėjo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė M. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir akivaizdi nuteistojo daroma pažanga bausmės atlikimo metu. Stebimas rizikos mažėjimas srityse: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „piktnaudžiavimas narkotikais“, „piktnaudžiavimas alkoholiu“. Nuteistasis lanko paskirtus užsiėmimus, stengiasi atsiriboti nuo neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų kalėjime, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nepertraukiamai disciplinuotas, skatintas du kartus. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija suponuoja prielaidą, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, Apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo elgesio korekcija dar neleidžia daryti išvados, kad jis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi.
5. Nuteistasis M. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. gruodžio 6 d. priimtą nutarimą Nr. RV-22-10940.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, jog Apylinkės teismo pasirinktas „išskirtinių aplinkybių“ instituto „išradimas“ lygtinio paleidimo taikymui yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nėra nurodyta, kad nuteistajam, kuris prašo taikyti lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos, būtina elgtis taip, kaip jam privaloma (juo labiau, kai nėra duomenų, kad kiti nuteistieji elgiasi taip pat, kaip privaloma, tai yra ne blogiau nei nuteistasis) ir yra būtina papildomai atitikti kažkokias ypatingas, teisėjo vidiniu įsitikinimu, privalomas sąlygas. Tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju, nereiškia, kad ši teisė gali ir turi būti grindžiama subjektyviomis teisės aktuose nenurodytomis „išskirtinėmis aplinkybėmis“, kai nuteistojo išskirtinumą pretenduoti į lygtinį paleidimą patvirtinanti aplinkybė yra ta, kad Komisija ne pirmą kartą vertindama nuteistąjį ir ne kartą atsisakydama pripažinti, kad nuteistasis yra vertas būti paleistas lygtinai, šį kartą įžvelgė pagrindus ir sąlygas teikti teismui nuteistąjį lygtinai paleisti.
5.2. Nuteistasis pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso 1 dalyje numatyti du atskiri materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui, tai yra ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai priešingai logikai susiejo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą kaip neatsiejamą nuo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo vertinti vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos kaip kliūties taikyti lygtinį paleidimą, o akivaizdžią pažangą ignoruoti kaip individualiai vertintiną sąlygą taikyti lygtinį paleidimą. Be to, Apylinkės teismas nepagrįstai nenagrinėjo, ar Komisija, ne pirmą kartą konstatuodama akivaizdžios nuteistojo pažangos darymą, pagrįstai nevertina to kaip prielaidos mažėti nusikalstamo elgesio rizikos laipsniui.
5.3. Skundo autorius akcentuoja ir tai, kad jam ne kartą buvo sudaryta galimybė išvykti pas artimuosius bei atostogauti, be to, 2024 m. gruodžio 9 d. jis sudarė naują darbo sutartį, pagal kurią jis dirba ne nuotoliniu būdu, o tiesiogiai darbovietėje. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistojo izoliavimas pataisos įstaigos požiūriu nėra tikslingas ir būtinas, nes nuteistasis įrodė pataisos įstaigai, kad nebūdamas izoliuotas, jis vertas pataisos įstaigos pasitikėjimo, kadangi juo nepiktnaudžiauja ir jį pateisina. Nuteistasis nurodo, kad Komisijai yra pateikiama socialinio tyrimo išvada, kurioje turi būti informacija apie jam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu, o ne nusikalstamos veikos padarymo metu, nes pastaroji rizika jau buvo įvertinta teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pasitelkiant BK įtvirtintus bausmių skyrimo kriterijus.
5.4. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad teismų praktikoje lygtinis paleidimas pripažįstamas kaip viena iš sąlygų, galinti skatinti pozityvų nuteistųjų asmenų elgesį įkalinimo įstaigoje. Tikėtina galimybė būti paleistam lygtinai ir likusią dalį bausmės atlikti laisvėje skatina nuo pat bausmės atlikimo pradžios siekti šio tikslo. Taikant lygtinį paleidimą įgyvendinamas įkalinto asmens resocializacijos siekis. Galimybė būti paleistam lygtinai ir prižiūrimam gyventi laisvėje gali labiau padėti susidoroti su kylančia rizika ir pagerinti ateities perspektyvas, tačiau šios galimybės atėmimas gali neigiamai paveikti nuteistojo motyvaciją taisytis. Taigi, teismo argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas asmenį paleisti lygtinai turi būti tinkamai motyvuoti ir negali būti paremti bendro pobūdžio teiginiais. Aplinkybės, svarbios skiriant bausmę negali būti vertinamos analogiškai jomis grindžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti vertinami ne tiek bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo taikymo tikslai bei principai, skatinantys asmenis pasitaisyti.
5.5. Nuteistasis kaip reikšmingą argumentą skunde nurodo ir tai, kad jo atvejis neatitinka nė vieno iš BVK 83 straipsnyje nurodytų atvejų, kai lygtinis paleidimas netaikomas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas ignoruodamas akivaizdžias ir nuolatines ligšiolines jo pastangas siekti pažangos, pademonstravo ne motyvuojantį požiūrį siekti dar didesnės pažangos, o požiūrį, skatinantį nuteistąjį kvestionuoti resocializacijos prasmę ir tikslingumą. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. skundas tenkintinas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuojama, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje Apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo M. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. P. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė ankstesniems jo padarytiems nusikaltimams, nusikalstamų veikų už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apylinkės teismas visapusiškai neįvertino duomenų, kad daroma akivaizdi nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu. Stebimas rizikos mažėjimas srityse: „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinimas“, „piktnaudžiavimas narkotikais“, „piktnaudžiavimas alkoholiu“. Nuteistasis lanko paskirtus užsiėmimus, stengiasi atsiriboti nuo neigiamas pasekmes galinčių turėti situacijų kalėjime, jo elgesys viso bausmės atlikimo metu nepertraukiamai disciplinuotas, jis skatintas du kartus ir nei karto nebaustas drausminėmis nuobaudomis. Be to, M. P. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikta teisė kartą per savaitę dviem parom parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, jokių pažeidimų nefiksuota. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Apylinkės teismo nutartyje akcentuojamos ir aptariamos neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau nuteistajam palankūs, jo teigiamus elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčių aspektus atskleidžiantys, socialinės reabilitacijos procesui reikšmingi duomenys išvardinti formaliai, jų plačiau neanalizuojant ir nevertinant, kokią įtaką nuteistojo pastangos aktyviai dalyvauti pataisos procese turėjo jo socialinės reabilitacijos sėkmei, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymui. Nevisapusiškas duomenų vertinimas lėmė, kad Apylinkės teismas be pagrindo atsisakė patvirtinti Komisijos priimtą nutarimą, kuriame padarytos išvados atitinka su nuteistojo pataisos procesu susijusias faktines aplinkybes ir kuris priimtas tinkamai taikant BVK įtvirtintas lygtinio paleidimo instituto nuostatas.
10. Iš skundžiamos nutarties turinio, joje nurodytų atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvų matyti, kad viena iš reikšmingų aplinkybių teismas laikė nuteistajam M. P. nustatytus kriminogeninius veiksnius. Iš tiesų, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo nustatyti šie statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Taip pat dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Vis dėl to, viso bausmės atlikimo laikotarpiu fiksuoti teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, mąstymo ir elgesio, psichiką veikiančių medžiagų ir nuostatų srityse. Nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir šių pastangų pozityvią įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui rodo ir tai, kad nuteistasis M. P. bausmės atlikimo metu stengėsi riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius valdyti ir jo pastangos buvo rezultatyvios. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu stebimi M. P. pozityvūs pokyčiai rizikos veiksnių valdyme. Stebima nuteistojo motyvacija darbui tiek įstaigoje, tiek laisvėje, M. P. ir šiuo metu dirba. Taip pat nuteistasis geba atpažinti socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Be to, bausmės atlikimo metu nebuvo fiksuota nuteistojo agresijos ar savitvardos praradimų epizodų. Nors socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo vykdomiems nusikaltimams didelę įtaką darė nesaikingas alkoholio vartojimas, tačiau ir pats nuteistasis suvokia, kad alkoholio vartojimas buvo vienas iš veiksnių susijusių su nusikalstamumu, todėl šiuo metu alkoholio nebevartoja, dalyvavo priklausomybių prevenciniuose užsiėmimuose, rodė motyvaciją keisti psichiką veikiančių medžiagų vartojimo įpročius. Baigė anoniminių alkoholikų/anoniminių narkomanų užsiėmimų programą, todėl šiuo metu jo turėtos alkoholio vartojimo problemos nuteistojo pastangomis yra kontroliuojamos. Taip pat bausmės atlikimo vietoje nuteistasis stengiasi vengti rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas, bendrauja su artimaisiais, su kuriais palaiko pozityvius santykius, bendrauja tiek telefonu, tiek išvykęs trumpalaikėms išvykoms į namus.
11. Aukštesnio teismo vertinimu, sėkmingą nuteistojo socialinę reabilitaciją rodo ir jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija vyksta išimtinai pozityviai, kadangi jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, tuo tarpu už pavyzdingą elgesį, gerą darbą, skatintas 2 kartus. Ši aplinkybė rodo nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį, valdyti kriminogeninius veiksnius bei įrodo, kad socialinės reabilitacijos procesas nuteistajam, taikant individualizuotas pataisos priemones ir jas vykdant, yra sėkmingas. Tokia išvadą leidžia daryti ir kitos aplinkybės.
12. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis M. P. tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek bausmės atlikimo metu savo kaltę pripažįsta, suvokia, kad reikia laikytis įstatymų ir nustatytų taisyklių, problemų neneigia ir yra motyvuotas jas spręsti – aktyviai dalyvauja
tiksliniuose užsiėmimuose, gerina socialinius įgūdžius, užsiima darbine veikla. Nuteistasis
kriminalinės subkultūros, diskriminacinių nuostatų nepalaiko, taikomą priežiūrą vertina
palankiai, su pareigūnais bendrauja mandagiai, taktiškai, linkęs bendradarbiauti, jaučia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Teisės pažeidėjo nuostatos yra pasikeitusios ir jis yra motyvuotas keisti savo nusikalstamą elgesį. Nuteistojo požiūris į darbą teigiamas, bausmės
atlikimo metu mokėsi, dirbo. Nuteistasis M. P. dalyvauja organizuojamuose
renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose. Aptartos aplinkybės yra neabejotinai palankios nuteistajam, jų visuma atskleidžia lygtinio paleidimo taikymui aktualius nuteistojo socialinės reabilitacijos proceso aspektus ir kartu su duomenimis apie nuteistojo pastangas aktyviai dalyvauti pataisos procese patvirtina Komisijos nutarime padarytą išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas jo atžvilgiu taikant probaciją.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo padarytų tyčinių nusikalstamų veikų pobūdis bei
pavojingumas didina ir paties nuteistojo pavojingumą, ir tai suponuoja reikalingumą elgesio
pokyčius bausmės atlikimo metu vertinti itin atidžiai. Tačiau sutiktina su nuteistojo skundo
argumentais, kad nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmes, ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti
taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti
atsižvelgiama visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Apygardos teismas
konstatuoja, kad pirmiau aptarti, su nuteistojo elgesiu, jo dalyvavimu socialinės reabilitacijos procese susiję aspektai teikia pagrindą išvadai, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai, kurie nuteistajam taikomi ženklų laiką, jo mąstymo, požiūrio pokyčiams, elgesio korekcijai
turėjo teigiamą poveikį, nuoseklus ir kryptingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos
mažinimas bei teigiami pokyčiai riziką nusikalsti didinančiose kriminogeninėse srityse yra
stabilūs ir tai leidžia pagrįstai spręsti, kad pokyčiai yra ilgalaikiai. Šiame kontekste pažymima, kad BVK 82 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas nesukelia tokių teisinių pasekmių, kaip bausmės laiko sutrumpinimas ar atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo. Taigi nėra pagrindo ir išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, bus paneigti bausmės tikslai, jos paskirtis. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis privalės atlikti visą likusią
bausmės dalį probacijos sąlygomis, tai yra, lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra,
vykdoma jo elgesio kontrolė, taikomos resocializacijos priemonės, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl vien tik padarytų nusikaltimų pavojingumas, nuteistajam atitinkant visas kitas lygtinio
paleidimo sąlygas, negali būti pagrindu netaikyti šio instituto. Laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju apygardos teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti M. P. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių skundžiamoje nutartyje nenurodė ir Apylinkės teismas.
14. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje be kriminogeninių veiksnių yra išskirti ir apsauginiai veiksniai: 1) turima gyvenamoji vieta; 2) turima darbinė vieta. Apsauginių veiksnių buvimas, kartu vertinus nuteistojo dedamas pastangas koreguoti savo elgesį ir valdyti kriminogeninius veiksnius bausmės atlikimo metu, didina nuteistojo sėkmingos integracijos į visuomenę galimybę ir tuo pačiu teikia pagrindą išvadai, kad paleidus nuteistąjį lygtinai, jam taikoma probacija bus sėkminga.
15. Pažymėtina, kad vertinamu atveju Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui, socialinio tyrimo išvadoje išskirtiems kriminogeniniams veiksniams, kurių didžioji dalis susijusi išimtinai tik su nuteistojo elgesiu iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Apylinkės teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių M. P. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingai, negu nustatė Apylinkės teismas, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. M. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, kadangi, kaip jau minėta, lygtinis paleidimas nėra asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo.
16. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikinama ir priimamas naujas sprendimas – nuteistojo M. P. skundą tenkinti bei patvirtinti Komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. RV-22-10940 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. RV-22-10940 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.