Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2024 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. RV-22-2786, kuriuo buvo atsisakyta taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis 5 dalies 2 punktą - 1 metų 1aisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės dalis - galutinė bausmė 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 29 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2786 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo elgesyje vis dar išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo sumažinti siekiant savo asmenybės pokyčio išimtinai teigiama linkme. Komisija pažymi, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos švelnesnės bausmės, tačiau nepaisant taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, jis reikiamų išvadų nepadarė ir vykdė naujus nusikaltimus. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais, o visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių. Visos šios aplinkybės kartu rodo ir padidintą nuteistojo pavojingumą visuomenei, nugebėjimą objektyviai save vertinti, analizuoti, prisiimti atsakomybe dėl netinkamo požiūrio ir elgesio, kas sudaro pagrindą dvejoti dėl probacijos sąlygų laikymosi lygtinio paleidimo atveju. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl Komisijos vertinimu, nesudarė pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį nekviečiant nuteistojo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienu atveju sprendimas dėl lygtinio paleidimo, yra individualizuojamas, vertinant nuteistąjį bei aplinkybių visumą, kuri charakterizuoja nuteistąjį, net ir esant analogiškoms aplinkybėms, sprendžiant skirtingų nuteistųjų lygtinio paleidimo klausimą, tai nesaisto teismo priimti tapačius sprendimus, kadangi kaip jau minėta kiekviena situacija vertinama individualiai.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. RV-22-2786 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. RV-22-2786 netaikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Tačiau įstatymu numatytos, atliktos bausmės dalis, yra vertinama tik kaip formalaus pagrindo egzistavimas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o norint nustatyti ar lygtinio paleidimo taikymui yra visos būtinos sąlygos reikalinga įvertinti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus pakartotinį nuteistojo M. P. nusikalstamos elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika vertinama kaip vidutinė, kas pagal BVK nuostatas iš esmės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šioje vietoje reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir šios pastangos tokios įtikinančios, jog leistų spręsti, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas, šioje pataisos stadijoje, jau būtų aktualus. Vis tik įvertinus byloje esančių duomenų visumą tokios išvados daryti nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama trečią kartą, tačiau beveik nestebima jokia teigiama dinamika, kadangi tiek pirmojo (2022 m. balandžio 28 d.), tiek antrojo (2023 m. rugsėjo 7 d.), tiek paskutiniojo trečiojo (2024 m. kovo 7 d.) vertinimų metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, o tai jau iš esmė labiau neigiamai nei teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes atskleidžia, jog jis nepakankamai aktyviai siekia keisti savo priešingą teisei elgesį. Tuo tarpu tai, ką nuteistasis įvardino kaip išskirtinai teigiamus elgesio pokyčius – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, už gerą, pavyzdingą elgesį ir gerą darbą buvo du kartus paskatintas, nėra baustas drausmine tvarka - teismo nevertinama išskirtinai teigiamai, priešingai spręstina, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistas, bausmę atliekantis asmuo, o tai nėra laikytina išskirtinai teigiamu nuteistojo elgesiu, kuris leistų spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus. Pritartina Komisijos nutarime padarytai išvadai, kad nuteistojo elgesyje vis dar fiksuojami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Šie veiksniai, teismo vertinimu, šiuo metu ne tik, kad gali, tačiau ir privalo būti toliau koreguojami, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, kad leistų spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Juo labiau, kad nuteistojo elgesyje nėra fiksuojama apsauginių kriminogeninių veiksnių, kurie būtų akstinas nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Tai, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeima (tėvais, sese, broliu, buvusiomis žmonomis, vaikais), turi patvirtintą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju, laisvės atėmimo vietų įstaigoje motyvuotai dirba, neturi skolų, dėl kurių vykdomas priverstinis išieškojimas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas negali šių aplinkybių vertinti kaip apsauginių veiksnių. Šioje vietoje pažymėtina, kad ir prieš pastaruosius nusikaltimus M. P. turėjo šeimą, su kuria, kaip pats teigė palaikė artimus ryšius ir akcentavo šeimos svarbą, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Atvirkščiai, jo praeities įvykiai atskleidžia, kad vartojo narkotines medžiagas, vartojo alkoholinius gėrimus. Apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu sumušė savo sutuoktinę. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų normų, be to nusikaltimuose vyrauja impulsyvus, spontaniškas elgesys, ypač apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, nuteistasis stokoja kritinio mąstymo, nusikalstamas veikas racionalizuoja, bando pateisinti savo elgesį, atsakomybę perkelti aplinkai, nukentėjusiajai (buvusiai žmonai), pasižymi asocialios asmenybės bruožais, stebima empatijos, savivokos stoka. Atpažįsta tam tikras savo problemines sritis, tačiau stokoja motyvacijos, valios sprendžiant jas. Analogiškų nusikaltimų darymas rodo, jog nepasimoko iš praeities klaidų, todėl yra linkęs jas kartoti. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtų moralinių normų.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistajam grįžus gyventi kartu su buvusia sutuoktine iškyla pakartotinio nusikalstamumo rizika, kadangi M. P. yra nuteistas, nes sutuoktinės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, išėjęs į laisvę planuoja su ja kartu gyventi. Nagrinėjamu atveju nuteistąjį itin neigiamai apibūdina sekančios aplinkybės, kad M. P. anksčiau teistas 5 kartus, nusikaltimai yra nusikaltimo modelio dalis - 2005 m. nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus ir padarė autoavariją, kurios metu žuvo žmogus, šiuo nuteisimu bausmę atlieka už 2 epizodus, kurių vienas yra smurtas prieš partnerę, esant taip pat neblaiviam, be to nuteistasis naujus nusikaltimus padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendį, laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. Buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nustatytas sąlygas nuteistasis pažeidė, bausmės vykdymo atidėjimo metu darė naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, vis daro naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu butų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis neatlikęs dar gana didelės jam paskirtos bausmės dalies - 2 metų 4 mėnesių ir 15 dienų (paskirta bausmė - 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Vertinant aplinkybes, itin svarbiu pripažintinas atitinkamais reikšmingais argumentais pagrįstas manymas, kad lygtinai paleidus asmenį, jo nusikalstamas elgesys nebepasikartos ir jis daugiau nebepažeis įstatymų. Teismui susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatais, nustatytais kriminogeniniais veiksniais, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals bei tai, kad koregavo savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs ir nuoseklus, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. RV-22-2786 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. RV-22-2786 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.