- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-236-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02907-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- M. P.
- Advokatai
- Girius Ivoška
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir M. P. paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. kovo 31 d., bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam M. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nustatyta pakartotinio šio klausimo svarstymo data – 2024 m. rugsėjo 12 d. Komisija sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistojo M. P. gynėjas advokatas Girius Ivoška, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs ir nuoseklus, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
6. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistojo M. P. gynėjas advokatas Girius Ivoška pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
6.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui teigiama, jog nuo pirmojo 2022 m. balandžio 28 d. nuteistajam atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigoje, jam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, pastebėtina akivaizdžiai nuteistojo M. P. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 2023 m. rugsėjo 7 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu fiksuota, jog nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą, patvirtino savo gyvenamosios vietos adresą bei galimybę taikyti intensyvią priežiūrą, nuteistasis daro pažangą siekiant keisti psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio vartojimo įpročius, drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių.
6.2. Skunde taip pat nurodoma, jog įkalinimo įstaigos viršininkas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą dėl pavedimo M. P. vykdyti darbinę veiklą, t. y. dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose kalėjimo gamybos teritorijoje, o 2023 m. spalio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymą, jog nuteistajam suteiktų darbo vietą. Taip pat nuteistasis perkeltas iš uždaro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. 2024 m. kovo mėnesį nuteistasis pasirašė darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2024 m. kovo 19 d. pradėjo dirbti pagal darbo sutartį.
6.3. Nuteistojo gynėjas skunde apygardos teismui pabrėžia aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad M. P. jau dirba, skundžiamoje nutartyje visiškai neskyrė dėmesio nei tai aplinkybei, kad nuteistasis savo elgesiu ir pastangomis įrodė galintis būti perkeltas į atviro tipo kalėjimą, nei tai aplinkybei, kad nuteistasis buvo ir yra motyvuotas skirti maksimaliai laiko ne tik darbui kaip socialiai vertingai užimtumo formai, bet ir kaip tikslui atsiriboti nuo nusikalstamo elgesio riziką skatinančių veiksnių. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai priešingai logikai susiejo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą kaip materialųjį pagrindą lygtiniam paleidimui su akivaizdžia pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nes kiekvienas iš šių materialiųjų pagrindų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) yra nurodytas atskirai, t. y. bent vieno iš šių materialiųjų pagrindų pakanka, o ne tik vienas iš materialiųjų pagrindų galimas, kad sprendimas dėl lygtinio paleidimo būtų pagrįstas, todėl teismas neturėjo teisės vertinti tik vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos, bet nevertinti atskirai akivaizdžios pažangos ar vidutinę nusikalstamo elgesio riziką preziumuoti kaip kliudančią individualiai vertinti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką taikymo pagrįstumą.
6.4. Gynėjas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nekorektiškai nurodė, kad nuteistojo dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, nuolatinėmis pastangomis gauti darbą pagal savo turimą profesinę patirtį pasiektas tikslas - įsidarbinimas, individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymas, skatinimas už gerą, pavyzdingą elgesį yra tai, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistas, bausmę atliekantis asmuo. Tokiu pareiškimu akivaizdžiai ignoruotas individualizavimo principas, nes tai, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, nereiškia nei to, kad kiekvienas nuteistasis yra taip pasielgęs, kaip iki šiol elgėsi nuteistasis M. P., nei to, kad vertinant M. P. pažangą turi būti remiamasi kitų bausmę atliekančių asmenų pažanga kaip kažkokiu pažangos standartu.
6.5. Skunde apygardos teismui taip pat nurodoma, jog Komisijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuteistasis turi nestabilią darbo patirtį, yra subjektyvi ir deklaratyvi, nes nei Komisijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje neatskleidžiama, kokie duomenys šiuo atveju pagrindžia darbo patirties nestabilumą, o profesinės kvalifikacijos neturėjimas savaime neįrodo to, kad nuteistasis negeba ar negebėtų dirbti tokio pobūdžio darbo, kurį dirbo ankstesnėse darbovietėse. Taip pat Komisijos nutarime, ir skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad, nuosprendžio duomenimis, nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu, tačiau ši aplinkybė yra reikšminga tik sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo griežtumo (ką nuosprendžiu teismas ir padarė skirdamas nuteistajam griežtesnę bausmę), o bausmės vykdymui reikšminga aplinkybe laikomas tik asmens buvimas pavojingu recidyvistu (BVK 68 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 69 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o M. P. toks nėra. Šiame kontekste itin svarbu atkreipti dėmesį į BVK 85 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad lygtinio paleidimo komisijai yra pateikiama socialinio tyrimo išvada, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas resocializacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir su šia rizika susijusius pokyčius bausmės atlikimo metu, o ne nusikalstamo elgesio rizika nusikalstamos veikos padarymo metu, nes pastaroji rizika jau buvo įvertinta teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pasitelkiant BK įtvirtintus bausmių skyrimo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, gynėjas atkreipia dėmesį, kad M. P. pavojingu recidyvistu nėra pripažintas, todėl recidyvas nepagrįstai buvo įvertintas kaip kriminogeninis veiksnys, atsiradęs bausmės atlikimo metu, todėl juo negalima motyvuoti atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Nuteistojo gynėjas taip pat nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „nuteistajam grįžus gyventi kartu su buvusia sutuoktine iškyla pakartotinio nusikalstamumo rizika, kadangi M. P. yra nuteistas, nes sutuoktinės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, išėjęs į laisvę planuoja su ja kartu gyventi" patvirtina, kad teismas akivaizdžiai ignoruoja šiuo atveju reikšmingą Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus dar 2022 m. gegužės 12 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl socialinės priežiūros (socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo) paslaugų M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), ir M. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), šeimai nutraukimo, kuris reiškia, kad nuteistasis tinkamai ir teisingai suvokė pareigą atsakyti už padarytą nusikalstamą veiką, kita vertus, nuteistajam suteiktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos nuo 2022 m. gegužės 5 d. tapo nebebūtinos dėl nuteistojo gebėjimo atkurti ryšį su šeima (M. P. ir jųdviejų sūnumi).
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras nurodė, jog sutinkama su skundžiama teismo nutartimi padaryta išvada, jog šiuo metu dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundas atmetamas
8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. P. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą netenkinti nuteistojo gynėjo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Šiuo konkrečiu atveju iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 7 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistajam M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
11. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui nekyla: M. P. laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, du kartus skatintas (2023 m. liepos 14 d. ir 2024 m. sausio 19 d.), aktyviai dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, t. y. viktorinose, sporto turnyruose, saviugdos užsiėmimuose. Laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario mėn. dalyvavo trisdešimt dvejose pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai įsitraukė į resocializacijos procesą, vykdant individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn. tęsė darbinę veiklą darbinės veiklos organizavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini). Perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kreipėsi dėl įsidarbinimo galimybių, išreiškia motyvaciją darbinei veiklai. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, jog nuteistasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba autoelektromechaniku. Apygardos teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja M. P. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau vis dėlto šios korekcijos nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo jo atžvilgiu galimybės. Ir nors skunde gynėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje konstatuotu, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tačiau aukštesnysis teismas pritaria ir pažymi, jog kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi, todėl nekyla abejonių, jog nuteistasis šiuo metu įkalinimo įstaigoje išties elgiasi taip kaip tikimąsi iš laisvės atėmimo įstaigoje esančių asmenų. Tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra veiksminga.
12. Vis tik, aukštesnės instancijos teismas atkreipia tiek nuteistojo M. P., tiek jo gynėjo advokato Giriaus Ivoškos dėmesį, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Sutinkant su skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentais, apygardos teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad nuteistajam vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (2022 m. balandžio 28 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika; 2023 m. rugsėjo 7 d., atsižvelgiant į nuteistojo teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimus nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų ypatumus, asmens bylos duomenis, M. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika; 2024 m. kovo 7 d. atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, taikant OASys metodiką, nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika). Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, jog M. P. įkalinimo įstaigoje esant jau ne trumpą laiką, jam vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, iš jų statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, bei daugiau nei dvidešimt dinaminių, kuriuos nuteistasis gali ir privalo mažinti, – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarbu tai, kad kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ir nors nuteistojo gynėjas advokatas Girius Ivoška skunde apygardos teismui nurodo, jog laisvės atėmimo įstaigoje siekia taisyti savo elgesį, dirbti bei kuo greičiau integruotis į visuomenę, apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl nuteistojo įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertino išlikusius nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus.
13. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimų, numatytų BK 253 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija (įstatymas įsigaliojo 2000 m. spalio 25 d., kodeksas įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.), 140 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje. Nors iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinimo metu nuteistasis kaltę pripažino, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas, o naujus nusikaltimus nuteistasis įvykdė būtent bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės rodo, jog M. P. negerbė ir nevertino teismo jam suteikto pasitikėjimo, nuteistasis turi susiformavusį polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų. Nors M. P. gynėjas skunde pabrėžia, jog jo ginamasis lygtinio paleidimo taikymo atveju gyventų kartu su buvusia sutuoktine, o skundžiama apylinkės teismo nutartimi padaryta išvada, jog tokiu būdu iškyla pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra neteisinga, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Pažymėtina, jog M. P. nusikalstamas veikas darė turėdamas šeimą, sutuoktinę bei vaikus, o tai rodo, jog turimi socialiniai ryšiai bei šeima, nuo nusikalstamų veikų darymo jo neapsaugo ir neatgraso.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau visgi darytina pagrįsta išvada, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – daugiau nei dveji metai. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
15. Pažymėtina, kad išvada dėl nuteistosios atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su jos resocializacijos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius ją duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo M. P. resocializacijos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nors ir mažėjančią, bet vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai vertina lygtinio paleidimo institutą, neanalizuojant apeliantui nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Taigi, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. gynėjo advokato Giriaus Ivoškos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.