Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „I asset management“, valdančios uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Elektrinio transporto sistemos“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d., nemokumo administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino pradinį bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

3. Suinteresuotasis asmuo (kreditorė) UAB „I asset management“, valdanti uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtą, į paskolas investuojantį investicinį fondą „NuCapital“ (toliau – fondas „NuCapital“), pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 307 002,12 Eur finansinis reikalavimas. Nurodė, kad: 1) nėra pirminių dokumentų, kurie pagrįstų finansinio reikalavimo dydį; 2) nėra pateikti skolos detalizavimai ir apskaičiavimai, taip pat ir dėl bendrovei skirtų baudų bei delspinigių, o galimai egzistuoja pagrindas taikyti senatį reikalavimams dėl šių sumų; 3) bendrovės atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo, o tai reiškia, kad VMI reikalavimas tikėtinai pagrįstas neteisingomis (suklastotomis) ataskaitomis.

4. Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Elektrinio transporto sistemos“ nemokumo administratorė 2025 m. rugsėjo 15 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti patikslintą VMI reikalavimą. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. gavo VMI prašymą ,,Dėl finansinio reikalavimo patikslinimo“, kuriuo informuota, jog po ankstesnio finansinio reikalavimo patvirtinimo pateikus trūkstamas ir patikslintas deklaracijas už laikotarpį iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, atsirado pagrindas prašyti patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą: 466 451,34 Eur (459 775,26 Eur įmokų (nesumokėti mokesčiai ir vykdymo išlaidos) ir 6 676,08 Eur delspinigių).

5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi bendrovės bankroto byloje panaikino 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI reikalavimas, ir jį išskyrė į atskirą civilinę bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas, 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi išnagrinėjęs VMI finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, jį patenkino, įtraukdamas VMI į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ kreditorių sąrašą ir patvirtindamas jos 466 451,34 Eur (459 775,26 Eur įsiskolinimo ir 6 676,08 Eur delspinigių) finansinį reikalavimą.

7. Teismas konstatavo, kad VMI prašymo pateikimas nemokumo administratorei nepažeidžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalies nuostatų, o bylos dokumentai leido įsitikinti finansinio reikalavimo pagrįstumu.

8. Teismas nustatė, kad VMI finansinis reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. forma GPM313, forma FR0600 ir pateiktomis mokesčių bei delspinigių apskaičiavimo ataskaitomis. Susidariusias gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio mokestines nepriemokas patvirtina VMI pateikti duomenys. VMI pateikė skaičiavimus, kurie nekelia pagrįstų abejonių, atsižvelgiant į tai, jog skaičiavimai atlikti pagal pateiktas deklaracijas (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 66 straipsnio 1 dalis), kurių teisingumas preziumuojamas (MAĮ 73 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai (priskaičiuotų delspinigių ataskaita), patvirtina, jog VMI pagrįstai apskaičiavo BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ 9 348,07 Eur delspinigius už pradelstus mokesčių mokėjimo laikotarpius. Teismas, įvertinęs VMI pateiktą delspinigių ataskaitą, nustatė, kad per visą laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2025 m. vasario 22 d. delspinigiai nebuvo skaičiuoti ilgiau kaip 180 dienų (MAĮ 97 straipsnis). Teismas iš VMI pateiktų duomenų nustatė, kad bendrovė dalį delspinigių yra sumokėjusi (2 602,29 Eur), likusi mokėtina delspinigių suma yra 6 676,08 Eur, t. y. tiek, kiek nurodyta nemokumo administratorės 2025 m. rugsėjo 15 d. prašyme patvirtinti patikslintą VMI reikalavimą.

10. Teismo vertinimu, VMI įrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl teismas įtraukė ją į BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ kreditorių sąrašą su 466 451,34 Eur finansiniu reikalavimu (459 775,26 Eur nesumokėtų mokesčių ir 6 676,08 Eur delspinigių) (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis, 42 straipsnio 2 dalis).

11. Pasisakydamas dėl fondo „NuCapital“ teiginių, kad bendrovės atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo, o tai reiškia, kad VMI reikalavimas tikėtinai pagrįstas neteisingomis (suklastotomis) ataskaitomis, teismas pažymėjo, kad pasitvirtinus įtarimams bendrovės mokestinės prievolės turėtų būti perskaičiuotos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Fondas „NuCapital“ (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti VMI prašymą patvirtinti 466 451,34 Eur (459 775,26 Eur įmokų ir 6 676,08 Eur delspinigių) finansinį reikalavimą BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje; 2) netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismui išskyrus VMI finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą nagrinėti į atskirą bylą, ji turėjo pareigą iki teismo nustatytos 2025 m. spalio 24 d. pateikti savo poziciją dėl fondo „NuCapital“ 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirajame skunde nurodytų argumentų, o teismas turėjo per vieną 2025 m. spalio 29 d. paskirtą teismo posėdį kreditorės finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą išnagrinėti iš esmės.

12.2. Tai, kad fondas „NuCapital“ atskirajame skunde nurodė, kokių duomenų trūksta, o VMI aplaidžiai įrodinėjo savo finansinį reikalavimą ir nepateikė visų duomenų, kurie jį pagrįstų, iki teismo nustatyto termino (2025 m. spalio 24 d.), nereiškia, kad teismas įgijo teisę imtis įrodinėti finansinį reikalavimą už kreditorę, dėl to du kartus atnaujindamas bylos nagrinėjimą, du kartus įpareigodamas VMI teikti tai, ko, teismo nuomone, dar trūksta tam, kad kreditorės finansinis reikalavimas būtų patvirtintas. 2025 m. lapkričio 21 d. nutartyje teismas tiesiogiai nurodė kreditorei, ką ji turi pateikti į bylą, o tai, apelianto vertinimu, yra nesuderinama su ginčo teisenoje galiojančiais šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais.

12.3. Bankroto procese egzistuojantis viešasis interesas ir teismo aktyvus vaidmuo yra nukreiptas į bankrutuojančios bendrovės ir visų jos kreditorių teisėtų interesų apsaugą, o ne į pavienių kreditorių protegavimą, kai civilinis procesas tampa begalinis, šiurkščiai nepaisant bylos nagrinėjimo stadijų ir netaikant teisinių pasekmių, kurias sukelia procesinių terminų praleidimas arba pareigų neįvykdymas laiku. Viešasis interesas bankroto procese reiškia, kad, viena vertus, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos operatyviai, kita vertus, bankrutuojanti bendrovė teismo turi būti ginama nuo nepagrįstų ir pavėluotų finansinių reikalavimų. Šiuo atveju teismo aktyvumas, grindžiant jį viešuoju interesu, akivaizdžiai naudotas priešingam tikslui – kad būtų patvirtintas pagal JANĮ ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas laiku ir tinkamai neįrodytas reikalavimas, t. y. teismas veikė prieš bendrovės interesus, dėdamas maksimalias pastangas, kad būtų patvirtintas vienos kreditorės finansinis reikalavimas.

12.4. VMI pavėluotai pateikė rašytinius paaiškinimus į bylą ir jie vis tiek nebuvo pakankami tam, kad jos reikalavimas būtų patvirtintas – tą pripažino ir teismas, tačiau 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą antrą kartą ir vėl įpareigojo kreditorę įrodyti reikalavimą, t. y. pateikti tai, ką VMI turėjo pateikti dar per JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą (iki 2025 m. birželio 16 d.) arba jau į išskirtą bylą iki teismo nustatyto termino (2025 m. spalio 24 d.). Toks teismo aktyvumas bankroto procese, veikiant prieš bendrovę, t. y. aktyviai siekiant maksimaliai padidinti jos turimas skolas, kai kreditorė pagal CPK taisykles tinkamai ir laiku skolos neįrodė, negali būti laikomas viešojo intereso gynimu.

12.5. Kiekvienas kreditorius pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį privalo pateikti pirminius savo finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. VMI privalėjo pateikti atitinkamas deklaracijas, patikrinimo aktus ir kitus dokumentus, taip pat turėjo būti pateikti detalūs skolos apskaičiavimai. VMI laiku nepateikus duomenų, už kokį laikotarpį bendrovei priskaičiuotos baudos ir delspinigiai, buvo neįmanoma nustatyti, ar nepraleistas ieškinio senaties terminas, kurį pritaikius, bendrovės skola VMI būtų mažesnė. Fondas „NuCapital“, 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskiruoju skundu ginčijęs VMI finansinį reikalavimą, kėlė klausimą, kad nėra pateiktas VMI reikalavimo apskaičiavimas ir nėra aišku, ar nepraleistas senaties terminas reikalauti delspinigių, taigi, faktiškai prašė taikyti ieškinio senatį.

12.6. VMI yra patyrusi bankroto proceso dalyvė, turinti atsakingų darbuotojų, dirbančių su nemokiais skolininkais, todėl jai žinomos bankroto bylos nagrinėjimo stadijos ir nustatyta pareiga laiku bei tinkamai dalyvauti bylos nagrinėjime, teikti poziciją ir įrodymus. Tačiau iki teismo nustatyto 2025 m. spalio 24 d. termino ir iki paskirto 2025 m. spalio 29 d. teismo posėdžio reikiamų duomenų į bylą VMI nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad VMI poziciją pateikė kitą darbo dieną (2025 m. spalio 30 d.) po bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (2025 m. spalio 29 d.), išskirtos bylos nagrinėjimą atnaujino, nors turėjo atmesti VMI reikalavimą, kaip neįrodytą. Nepaisant to, kad VMI pavėluotai pateikė savo paaiškinimus, ji vis tiek nepateikė duomenų, apie kuriuos 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirajame skunde rašė apeliantas, akcentuodamas ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių. Teismas savo iniciatyva antrą kartą atnaujino išskirtos bylos nagrinėjimą ir vėl įpareigojo VMI pateikti tai, ką ji jau turėjo pateikti bent su 2025 m. spalio 30 d. paaiškinimais. Teismas sudarė VMI privilegijuotas sąlygas įrodinėti savo reikalavimą, o apeliantui ir nemokumo administratorei nebuvo suteiktas net minimalus terminas pateikti poziciją dėl VMI pateiktų papildomų duomenų. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su naujais įrodymais (VMI pateiktais tik 2025 m. lapkričio 27 d.) ir pateikti savo poziciją dėl VMI pavėluotai pateiktų delspinigių skaičiavimų. Apelianto teisė būti išklausytam buvo paneigta, o priimta nutartis jam tapo siurprizinė.

12.7. Bendrovei bankroto byla iškelta 2025 m. gegužės 14 d., todėl VMI turi teisę skaičiuoti delspinigius tik už paskutinius šešis mėnesius (nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2025 m. gegužės 13 d.), tačiau ji delspinigius skaičiavo nuo 2024 m. liepos 2 d. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties delspinigiams, kurie apskaičiuoti už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį.

12.8. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytųsi pozicijos, jog VMI prašymas negali būti atmestas dėl šiurkščių procesinių pažeidimų, ši byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui dėl to, kad teismas netaikė ieškinio senaties delspinigiams. Apelianto nuomone, ieškinio senaties klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme, kad visi proceso dalyviai neprarastų teisės į apeliaciją šiuo klausimu.

13. VMI atsiliepime į fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. VMI vertinimu, ji laiku bendrovės nemokumo administratorei pateikė pagrįstą prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, o teismas, išsamiai išnagrinėjęs finansinio reikalavimo pagrįstumą, teisėtai ir pagrįstai patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis.

13.2. VMI savo reikalavimą bendrovės nemokumo administratorei pateikė 2025 m. gegužės 29 d., nepraleisdama nustatyto termino (iki 2025 m. birželio 16 d.) finansiniams reikalavimams pareikšti. JANĮ nuostatos, reglamentuojančios finansinio reikalavimo pateikimą ir tvirtinimą, nenumato nemokumo administratoriui pareigos teikti teismui kreditorių finansinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus. Nemokumo administratorius įvertina pateiktus finansinius reikalavimus ir išdėsto teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Nuo bankroto bylos iškėlimo būtent nemokumo administratorius yra atsakingas už mokesčių deklaracijų pateikimą, jų tikslinimą, jis turi prisijungimą prie visų VMI duomenų apie bendrovę. Šiuo atveju nemokumo administratorė, turėdama pirminius dokumentus, kurių pagrindu susidariusi nepriemoka ir apskaičiuoti delspinigiai, dėl VMI finansinio reikalavimo prieštaravimų nereiškė, perdavė jį tvirtinti teismui.

13.3. Apelianto argumentas, kad VMI reiškiamas finansinis reikalavimas tikėtinai yra pagrįstas neteisingomis (suklastotomis) bendrovės VMI teiktomis deklaracijomis, nėra paremtas įrodymais, tik prielaidomis. VMI reikšdama finansinį reikalavimą vadovaujasi pateiktų deklaracijų duomenimis, kurių teisingumas preziumuojamas (MAĮ 73 straipsnio 1 dalis).

13.4. VMI nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad galimai egzistuoja pagrindas taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį. Pagal MAĮ 97 straipsnio 1 dalį, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos (MAĮ 98 straipsnio 2 dalis). Teisė išieškoti deklaruotą mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti mokesčio deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po deklaracijos pateikimo dienos. Taigi, mokesčių mokėtojui pavėluotai pateikus mokesčio deklaraciją, delspinigiai yra pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos.

13.5. VMI 2025 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. RNA-33550 pateikė į bylą išsamų delspinigių apskaičiavimo pagrindimą, kurį teismas patikrino ir pagrįstai nustatė, kad delspinigių apskaičiavimas nekelia abejonių, atsižvelgiant į tai, jog skaičiavimai atlikti pagal pateiktas deklaracijas, kurių teisingumas preziumuojamas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas.

15. Apeliantas atskirajame skunde neginčija VMI pareikšto reikalavimo dydžio pagrįstumo (pagrindo reikalauti mokestinės nepriemokos), nekelia klausimų dėl jo apskaičiavimo teisingumo, savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas VMI finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, pažeidė proceso taisykles – peržengė galimas aktyvumo ribas, VMI nepagrįstai suteikdamas pranašumą, apribojo apeliantui ir nemokumo administratorei galimybę susipažinti su naujais įrodymais bei dėl jų pasisakyti ir priėmė siurprizinį sprendimą, be to, apelianto teigimu, VMI reikalavimo daliai dėl delspinigių turėjo būti pritaikyta ieškinio senatis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas VMI finansinis reikalavimas BUAB „Elektrinio transporto sistemos“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas atskirajame skunde ginčijama apimtimi ir aspektais.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

16. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, nustatė kreditoriams 30 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 14 d.

17. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių reikalavimai, jie patikslinti 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi. Kreditorė VMI įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą su 307 002,12 Eur finansiniu reikalavimu (299 030,26 Eur tenkinamu pirmuoju etapu ir 7 971,86 Eur – antruoju etapu), pagal VMI 2024 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-242198 ir 2024 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-290972 išieškoti mokestines nepriemokas iš turto.

18. Fondas „NuCapital“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI finansinis reikalavimas.

19. 2025 m. rugsėjo 15 d. bendrovės nemokumo administratorė pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą patvirtinti patikslintą VMI reikalavimą.

20. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties ir 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtintas kreditorės VMI 307 002,12 Eur finansinis reikalavimas. Teismas nutarė VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskirti į atskirą civilinę bylą. Ta pačia nutartimi teismas pasiūlė kreditorei iki 2025 m. spalio 24 d. pateikti paaiškinimus raštu ir papildomus įrodymus dėl reiškiamo reikalavimo bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. spalio 29 d. Šią dieną Klaipėdos apygardos teismas bylą išnagrinėjo ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. lapkričio 5 d.

21. VMI 2025 m. spalio 30 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Nurodė, kad ieškovė pateikė bendrovės nemokumo administratorei prašymą patikslinti finansinį reikalavimą pagal bendrovės pateiktas deklaracijas. VMI 2025 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (17.26-40) RES-99243 nuo 2025 m. gegužės 30 d. išregistravo bendrovę iš pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų. Bendrovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikė paskutiniojo laikotarpio PVM deklaraciją, kurioje tikslinta iki bankroto bylos iškėlimo dienos pritaikyta PVM atskaita, dėl to pakito ir VMI finansinio reikalavimo apimtis.

22. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, priėmė VMI pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, nutarė išsiųsti juos susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, suteikiant teisę iki 2025 m. lapkričio 12 d. pateikti nuomonę dėl jų, ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. lapkričio 17 d. Byloje dalyvaujantys asmenys per teismo nustatytą procesinį terminą nuomonės dėl ieškovės papildomų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų, nepateikė, prašymų nereiškė. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą išnagrinėjo ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2025 m. lapkričio 24 d.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, nustatė VMI terminą pateikti išsamią ir detalią reikalavimo skaičiuoklę, kurioje būtų nurodyti laikotarpiai, sumos, priskaičiuoti delspinigiai, kuriais grindžiamas reiškiamo finansinio reikalavimo dydis. Ta pačia nutartimi teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 1 d. Proceso dalyviams 2025 m. lapkričio 21 d. nutartis išsiųsta ir įteikta CPK nustatyta tvarka.

24. VMI, vykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, 2025 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus dėl ieškovės pateikto finansinio reikalavimo apskaičiavimo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi bylą išnagrinėjo ir įtraukė VMI į bendrovės kreditorių sąrašą, patvirtindamas jos 466 451,34 Eur (459 775,26 Eur įsiskolinimo ir 6 676,08 Eur delspinigių) finansinį reikalavimą.

Dėl teismo vaidmens nagrinėjant nemokumo byloje kilusį ginčą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir proceso teisės normų (ne)pažeidimo

26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Taigi apeliantas teisus, teigdamas, kad VMI turėjo reiškiamą finansinį reikalavimą įrodyti, tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nagrinėjamu atveju įrodinėjimo proceso taisyklių pažeidimai nulėmė pagrindą VMI finansinio reikalavimo nepatvirtinti.

27. VMI pateikė finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo administratorei JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminu. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį būtent nemokumo administratorius atlieka pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Esant poreikiui, nemokumo administratorius gali kreiptis į finansinį reikalavimą pateikusį bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių su prašymu (siūlymu) pateikti papildomus jo reikalavimą patvirtinančius dokumentus. Sutiktina su VMI atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bendrovei bankroto bylą, būtent nemokumo administratorius tampa atsakingu už bendrovės mokesčių deklaracijų pateikimą, jų tikslinimą, gauna prieigą prie visų su bendrove susijusių duomenų ir dokumentų, kuriais disponuoja VMI (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1, 17 punktai, 2 dalies 2 punktas). Šiuo atveju nemokumo administratorė, prieš kreipdamasi į teismą su prašymu patvirtinti VMI pateiktą reikalavimą atlikusi pirminį jo pagrįstumo patikrinimą, nenustatė pagrindo jo ginčyti ir pateikė tvirtinti bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vėlesnį poreikį kreiptis dėl VMI finansinio reikalavimo patikslinimo lėmė nemokumo administratorės atliktų deklaracijų patikslinimų pagrindu VMI bendrovei perskaičiuotos mokestinės prievolės, taigi, nemokumo administratorė neabejotinai turėjo galimybę patikrinti ir patikslintą VMI finansinį reikalavimą.

28. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023). Teismo vaidmuo byloje, kurioje sprendžiama dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje, yra aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktyvų teismo vaidmenį nemokumo bylose lemia viešojo intereso apsauga, daugiapoliškas kreditorių santykių pobūdis ir būtinybė užtikrinti sąžiningą bei teisėtą nemokumo proceso rezultatą. Dispozityvumo ir rungimosi principai nemokumo bylose pasireiškia ribotai, nes būtent teismui tenka pareiga užtikrinti kreditorių ir bankrutuojančio juridinio asmens interesų pusiausvyrą bei JANĮ 3 straipsnyje aptartų nemokumo proceso principų įgyvendinimą, be to, teismas turi užtikrinti, kad nemokumo procese nebūtų pažeisti valstybės, darbuotojų, smulkiųjų kreditorių interesai.

30. Taigi, šiuo atveju, teismui kilus abejonių dėl VMI reikalavimo, kildinamo iš viešosios teisės, dydžio apskaičiavimo (byloje nuo pat pradžių nekilus ginčui dėl pačios reikalavimo teisės), teismas ne tik galėjo, bet ir turėjo imtis priemonių tokioms abejonėms pašalinti, nes būtent teismas turėjo atlikti galutinį VMI pateikto reikalavimo patikrinimą – įsitikinti, ar VMI reikalavimas teisėtas, ar tinkamai apskaičiuotas, atitinka įstatymus (mokesčių teisę, bankroto teisę).

31. Aptarti ypatumai lemia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, jo ginčyto VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo procesas negalėjo atitikti ginčo proceso dispozityvumo grynąja prasme, juolab šis reikalavimas, kildintas iš viešosios teisės, negalėjo būti atmestas kaip neįrodytas, teismui neįsitikinus jo nepagrįstumu.

32. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko ir apelianto argumentą, kad VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas turėjo būti išnagrinėtas per vieną, pirmąjį paskirtą rašytinį teismo posėdį. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 162² straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 256 straipsnį teismas, iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. JANĮ nėra draudimo atidėti teismo posėdį ar atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kai, teismo vertinimu, tai būtina, taip pat nėra įpareigojimo išnagrinėti bylą per vieną teismo posėdį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas įsitikinti, kad tam tikros bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja, pagrįstai naudojosi aptartais proceso institutais.

33. Sutiktina, kad VMI procesinis elgesys, laiku nepateikiant teismo reikalautų duomenų, šioje byloje kelia pagrįstų abejonių šio proceso dalyvio pareigingumu ir atsakingumu, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo veiksmų, kaip suteikiančių nepagrįstą prioritetą vienam kreditoriui ir (ar) pažeidžiančių JANĮ ar CPK nuostatas.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jam (ir nemokumo administratorei) nebuvo suteikta galimybė susipažinti su VMI pateiktais papildomais dokumentais, dėl jų pasisakyti, pateikti poziciją dėl VMI pateiktų delspinigių apskaičiavimų, o teismo priimta nutartis apeliantui buvo siurprizas.

35. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovės nemokumo administratorė, būdama susipažinusi tiek su savo disponuojamais, tiek su teismui pateiktais VMI dokumentais, šios kreditorės finansinio reikalavimo pagrįstumo, jo apimties nekvestionavo, klausimų dėl galimo savo ir (ar) bendrovės procesinių teisių pažeidimo nekėlė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teisių pažeidimų pirmosios instancijos teisme vykusio proceso analizė taip pat nepatvirtina.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI 2025 m. spalio 30 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, šiuos dokumentus išsiuntė kitiems proceso dalyviams, suteikdamas teisę iki 2025 m. lapkričio 12 d. pateikti dėl jų nuomonę, tačiau apeliantas, su jais susipažinęs, nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau savo papildomų paaiškinimų ar prašymų nepateikė. Teismas, 2025 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujinęs bylos nagrinėjimą, ieškovei nustatė terminą pateikti išsamią ir detalią finansinio reikalavimo skaičiuoklę, kurioje būtų nurodyti laikotarpiai, sumos, delspinigiai ir kiti duomenys, pagrindžiantys finansinio reikalavimo dydį. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 1 d. Apeliantui ši nutartis buvo įteikta CPK nustatyta tvarka, taigi jis buvo informuotas tiek apie faktą, kad papildomų duomenų iš VMI pareikalauta, tiek apie terminą, kada VMI juos turi pateikti, tiek apie teismo posėdį, kuriame šie papildomi duomenys, kartu su kitais bylos dokumentais, bus teismo nagrinėjami. VMI, tinkamai įvykdydama Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytus įpareigojimus, 2025 m. lapkričio 27 d. pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, juos priėmęs, bylą dėl VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje išnagrinėjo kaip planuota – 2025 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, jog teismo procesinis sprendimas priimtas byloje dalyvaujančiam asmeniui nepareiškus savo pozicijos tam tikru bylos klausimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad proceso teisės normos buvo pažeistos, o teismo priimtas procesinis sprendimas yra siurprizinis. Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024).

38. Apeliantas šioje byloje nuo pat pradžių buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato. Byla nagrinėjama elektronine forma, visi jos dokumentai skaitmenizuoti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apeliantui atstovaujantis advokatas V. Stančikas yra aktyvus elektroninių paslaugų portalo (EPP) vartotojas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas turėjo galimybę susipažinti su visais bylos dokumentais, įskaitant ir VMI 2025 m. lapkričio 27 d. pateiktus papildomus paaiškinimus bei įrodymus. Apeliantui buvo (turėjo būti) žinomas jų pateikimo teismui faktas, taigi, galėjo būti žinomas ir jų turinys, jis bylos nagrinėjimo metu naudojosi profesionalia teisine pagalba, turėjo pareigą domėtis proceso eiga. Aktyviai sekdamas procesą, elgdamasis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, apeliantas turėjo realią galimybę pateikti procesinius prašymus, nuomonę visais su byla susijusiais klausimais iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pabaigos. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo procesinis sprendimas ieškovui buvo netikėtas.

39. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo padaryta proceso teisės pažeidimų, kurie lemtų pagrindą skundžiamą nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta.

Dėl senaties

40. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis iš esmės prašė taikyti byloje senatį dar 2025 m. rugpjūčio 19 d. atskirajame skunde, keldamas klausimą, jog VMI nepateikus delspinigių apskaičiavimų nėra galimybės įvertinti, ar jų reikalauti nėra praliestas ieškinio senaties terminas. Atskirajame skunde apeliantas aiškina, kad senaties terminą prašyti didžiosios dalies delspinigių VMI yra praleidusi, tačiau teismas nesudarė apeliantui galimybės susipažinti su VMI pavėluotai pateiktu delspinigių apskaičiavimu ir šiuo klausimu išdėstyti savo nuomonę, taip pat ir atskirai pakartoti prašymą taikyti senatį.

41. Teisėjų kolegija šioje byloje reikšminga aplinkybe laiko tai, kad bendrovės vardu veikianti jos nemokumo administratorė senatimi nuo VMI reiškiamo finansinio reikalavimo nesigynė, o apeliantas tokios teisės neturi, dėl to jo dėstomos aplinkybės apie tai, ar jis yra pareiškęs prašymą dėl senaties taikymo, ar jam buvo tinkamai sudaryta galimybė tai padaryti, nėra svarbios ginčo situacijos teisiniam įvertinimui. Ši išvada daroma toliau nurodomais motyvais.

42. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Taigi, gynybos senatimi teisė priklauso tik konkretaus materialiojo teisinio santykio, iš kurio kildinamas reikalavimas, dalyviui – tik tas asmuo, kurio pareiga vykdyti prievolę, gali pasirinkti gintis senatimi.

43. Ieškinio senaties terminas yra skirtas pažeistos arba ginčijamos teisės, arba įstatymo saugomo intereso gynybai. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2025). Šioje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tik atsakovas, kaip materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turinti šalis, turi teisę nurodyti su ginčo dalyku susijusius materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus, kuriais siekia paneigti pareikšto ieškinio pagrįstumą.

44. Tai, kas nurodyta, leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog tam, kad proceso dalyvis galėtų prašyti taikyti byloje senatį, būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos: 1) jis turi būti ginčo materialiojo teisinio santykio šalis; 2) reikalavimas turi būti nukreiptas tiesiogiai į jį.

45. Šiuo atveju materialusis teisinis santykis (mokestinės prievolės) sieja bendrovę ir VMI, apeliantas šiuose santykiuose nedalyvauja. Bankroto byla nesukuria naujo prievolinio santykio tarp kreditorių, kiekvieno kreditoriaus reikalavimas išlieka atskiras, savarankiškas ir tiesiogiai nukreiptas į bankrutuojantį juridinį asmenį. Kreditoriaus interesas ginčyti kito kreditoriaus reikalavimus skolininko bankroto byloje pagrįstas ekonominiu interesu išlaikyti kuo didesnę skolininko turto masę, tikintis savo reikalavimo realaus patenkinimo kuo didesne proporcija. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik finansinis (net ir tiesioginis) suinteresuotumas nelygus materialiajam teisiniam suinteresuotumui, kurį turi tik konkretaus santykio, iš kurio kilęs ginčas, dalyviai. Dėl to kreditorius, nesantis ginčijamo prievolinio santykio subjektu, negali naudotis gynybos priemone, kuri priklauso tik skolininkui. Kreditorius gali ginčyti kito kreditoriaus reikalavimo pagrindą, jo dydį, apskaičiavimą, pateiktus įrodymus, tačiau negali naudotis asmeninėmis skolininko gynybos teisėmis, taigi ir senatimi.

46. Pagal kasacinio teismo praktiką, net ir tais atvejais, kai kitiems teismo proceso dalyviams yra suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, jie neturi teisių ir pareigų, susijusių su disponavimu ginčo dalyku, nes tokia teisė priskirta tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-1075/2025). Tik ieškovas gali didinti, mažinti ieškinio reikalavimus, jų atsisakyti, juos atsiimti (nuo atsakovo sužinojimo apie juos – tik atsakovo sutikimu), tik atsakovas gali ieškinį pripažinti visiškai ar iš dalies, tik šalys gali sudaryti taikos sutartį. Teisė reikalauti ieškinio senaties taip pat yra įstatymo galimybė disponuoti ginčo dalyku, suteikta būtent atsakovui (skolininkui), nes tai gynybos priemonė, galinti lemti reikalavimo atmetimą, nepriklausomai nuo jo faktinio pagrįstumo.

47. Juridinio asmens bankroto atveju jo nemokumo administratorius yra vienintelis subjektas, turintis teisę naudotis šia išimtine skolininko gynybos priemone ir prašyti teismą taikyti senatį bankroto byloje prašomam patvirtinti kreditoriaus reikalavimui. Toks aiškinimas paremtas tuo, kad tik nemokumo administratorius veikia bankrutuojančio juridinio asmens vardu, dėl to tik jis turi diskreciją spręsti, reikšti ar ne prašymą taikyti senatį dėl juridiniam asmeniui reiškiamo reikalavimo. Taip įgyvendinama skolininko valios, susijusios su ginčo dalyku, išraiška, kuri negali būti pakeista kitų kreditorių iniciatyva.

48. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, manantis, jog kitas kreditorius yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti, gali kreiptis į bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo administratorių, siūlydamas prašyti ieškinio senaties taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-64-567/2026). Teisėjų kolegija pažymi, kad gavęs tokį kreipimąsi nemokumo administratorius nėra automatiškai įpareigotas prašyti taikyti senatį. Nors, siekdamas bankrutuojančio juridinio asmens ir jo kreditorių interesų gynybos (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nemokumo administratorius privalo patikrinti ir įsitikinti pagrindo tam (ne)buvimu, tačiau jis yra nepriklausomas nuspręsti, kreiptis į teismą su prašymu taikyti senatį ar ne. Net ir nemokumo administratoriaus pasyvumas nesukuria teisės kitam kreditoriui perimti išimtinių skolininko gynybos teisių (tokiu atveju kreditorius gali naudotis kitomis teisinėmis priemonėmis, keldamas klausimą dėl nemokumo administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumo).

49. Tokia tvarka saugo juridinio asmens nemokumo administratoriaus nepriklausomumą, atitinka nemokumo procese taikomus efektyvumo, profesionalumo, kreditorių lygiateisiškumo principus bei padeda užtikrinti bankroto proceso veiksmingumą.

50. Apeliantas atskirajame skunde be pagrindo teigia, kad teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį VMI reikalavimui dėl delspinigių. Pirmosios instancijos teismas senaties klausimo šioje byloje apskritai nesprendė, juolab kad neturėjo tam pagrindo. Primintina, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CPK nėra numatyta išimtis teismui taikyti ieškinio senatį savo iniciatyva net ir byloje esant viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-861/2014). Šiuo atveju, kaip minėta, bendrovės nemokumo administratorė nuo VMI finansinio reikalavimo senatimi nesigynė (jokiu pagrindu šio reikalavimo neginčijo). Apelianto minimame skundžiamos nutarties 14 punkte pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, kad VMI neskaičiavo delspinigių už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį ir nurodė besiremiantis MAĮ 97 straipsniu. Ši specialiojo įstatymo norma nustato pagrindą atsirasti materialiajai teisei, jos apimčiai, tačiau ieškinio senaties klausimus reglamentuoja CK I knygos VII skyriaus nuostatos, kuriomis pirmosios instancijos teismas nesirėmė, jų nagrinėjamoje byloje netaikė.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, apelianto teises ir nepagrįstai patvirtino VMI finansinį reikalavimą bendrovės nemokumo byloje, priešingai, teismo nutartis priimta, reikalavimo nagrinėjimo teisme proceso metu pašalinus abejones jo pagrįstumu. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pagrindo spręsti ieškinio senaties klausimo, nes teisę ja remtis turinti bendrovės nemokumo administratorė prašymo senatį taikyti byloje nereiškė. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.

52. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

53. Atmetus fondo „NuCapital“ atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui jo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.