Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-568-855/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-02
Bylos Nr.: 2A-568-855/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20075-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: R. J.
Atsakovas: VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija"
Trečiasis asmuo: AB "Kelių priežiūra"

Kategorijos

2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-568-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20075-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" (buvęs pavadinimas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija", trečiasis asmuo - AB "Kelių priežiūra" dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, prašydamas priteisti iš atsakovės 5 000 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2019-05-21 apie 12 val. motociklu Harley Davidson XL 1200R, v. n. (duomenys neskelbtini), važiavo Geležinkelio gatve Lentvaryje, Trakų rajone, ir ties Geležinkelio g. 10 namu laiku nepastebėjo įrengto plataus greičio mažinimo kalnelio bei pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas ir buvo apgadinta transporto priemonė, dėl ko ieškovas patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėjo, kad greičio mažinimo kalnelis nebuvo pažymėtas nustatytu kelio ženklu, o horizontalusis kelio ženklinimas ant važiuojamosios kelio dalies buvo išblukęs ir neatitiko kelio ženklinimo reikalavimų, todėl ieškovas greičio mažinimo kalnelio nepastebėjo. Ieškovas važiavo neviršydamas leistino greičio, vėliau pamatęs jokiais ženklais nepažymėtą kliūtį kelyje, nespėjo sustabdyti, trenkęsis į greičio mažinimo klanelį nesuvaldė sumėtytos transporto priemonės ir kartu su transporto priemone krito, patyrė sužalojimų, motociklas buvo apgadintas. Eismo įvykio būtų išvengta, jeigu greičio mažinimo kalnelis būtų buvęs tinkamai pažymėtas.

1.2. Ieškovas nurodė, kad yra patyręs motociklo vairuotojas, vairavimo A kategoriją įgijo 1978-02-16. Pažymėjo, jog Policijos komisariato nutarime konstatuota, jog įvykis įvyko ne dėl ieškovo kaltės, administracinė teisena buvo nutraukta, nes ieškovas nepadarė jokio administracinio nusižengimo.

1.3. Būtent atsakovė atsako už valstybinės reikšmės kelių priežiūros organizavimą ir koordinavimą, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą kelio ženklų įrengimą ir horizontalųjį ženklinimą Geležinkelio gatvėje, Lentvaryje. Kadangi teisės aktų reikalaujami kelio ženklai, įspėjantys apie greičio mažinimo kalnelį, nebuvo įrengti, o privalomas horizontalusis kelio ženklinimas buvo išblukęs ir neįžiūrimas, atsakovė pažeidė jai priskirtas pareigas ir teisės aktų reikalavimus dėl kelių priežiūros ir saugių eismo sąlygų organizavimo ir koordinavimo, todėl yra atsakinga už eismo įvykio metu ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

1.4. Nukritęs nuo transporto priemonės patyrė daugybinius kūno sužalojimus, įskaitant abiejų blauzdų plėštines žaizdas, įvairių kūno sričių paviršinius sužalojimus ir nubrozdinimus, sužalojimai gijo sunkiai, ieškovas nuo 2019-05-21 iki 2019-06-14 buvo nedarbingas, iki šiol patiria skausmus, yra priverstas riboti iki eismo įvykio įprastą aktyvų gyvenimo būdą. Be to, į eismo įvykį pateko savo 60-ojo jubiliejaus dieną, besiruošdamas šventei su šeima, iš užsienio atvykusiais artimaisiais ir seniai nematytais draugais, dėl ieškovo patirtų sužalojimų šventė didžiąja dalimi vyko be ieškovo. Dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą ieškovas vertina 5000 Eur.

1.5. Nurodė, kad pagal Harley Davidson motociklų ekspertų atliktą defektaciją transporto priemonės remontas kainuotų 4487,18 Eur, įvertinęs remonto kainą, defektacijos paslaugas, motociklo gabenimo sąnaudas, ieškovas bendrą eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą vertina 5000 Eur.

2. Atsakovė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad Geležinkelio gatvė yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4727 tąsa ir yra valdoma patikėjimo teise atsakovės. Pagal informacinės sistemos „LAKIS“ duomenis eismo įvykio vietoje 2019-05-27 iš tikrųjų nebuvo ženklo „Greičio mažinimo kalnelis“, nors toks šioje vietoje buvo įrengtas anksčiau, taip pat, 2015 m. duomenimis, perėja buvo pažymėta ir horizontaliuoju ženklinimu. Kita vertus, kad prieš greičio mažinimo kalnelį eismo įvykio metu buvo įspėjamasis ženklas „Žiedinė sankryža“ ir ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Pats ieškovas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nes ieškovas šioje vietoje privalėjo jį sulėtinti, kad galėtų įvertinti, ar reikalinga praleisti pėsčiuosius ir žiedinėje sankryžoje pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Greičio mažinimo kalnelis įrengtas tokiu būdu, kad net ir važiuojant leistinu greičiu, jis neturėjo sukelti avarinės situacijos. Atsakovė nurodė, kad nežinojo apie trūkstamą apie greičio mažinimo priemonę įspėjantį ženklą, kuris 2015 m. buvo įrengtas, tačiau dingo, tuo tarpu jos pareiga ištaisyti pažeidimus siejama su sužinojimo momentu, o ne su būtinybe nepertraukiamai užtikrinti ženklo buvimą. Paskutinį kartą perėjos ženklinimas buvo atnaujintas 2018 m. rugsėjį, kelio ženklinimo garantinis terminas galiojo iki 2019-03-21. Atsakovė visas pareigas, susijusias su valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4727 priežiūra, vykdė tinkamai, rūpindamasi tinkama kelio būkle, sudarė sutartį dėl kelio priežiūros su AB „Kelių priežiūra“, kuri kelyje turėjo vykdyti patrulines apžiūras, rūpintis sulaužytais ar pavogtais kelio ženklais. Būtent todėl dėl ženklo nebuvimo atsakinga ne atsakovė, o trečiasis asmuo AB „Kelio priežiūra“, ir netinkamas atsakovas turėtų būti byloje pakeistas į tinkamą. Be to, pats ieškovas nepasirinko saugaus greičio, buvo neatsargus ir neatidus, todėl yra kaltas dėl eismo įvykio.

2.2. Ieškovo reikalaujamos žalos atlyginimo sumos yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais įrodymais.

3. Trečiasis asmuo AB "Kelių priežiūra" atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui R. J. iš atsakovės VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" 3 723,61 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2019-05-21, 12.03 val. Geležinkelio g., Lentvaryje, Trakų r. įvyko eismo įvykis, kurio ieškovas R. J., vairuodamas motociklą Harley Davidson XL 1200R, v. n. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į greičio mažinimo kalnelį, nesuvaldė motociklo, nuo jo nukrito ir susižalojo bei apgadino motociklą; po eismo įvykio GMP pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam diagnozuota: abiejų blauzdų plėštos žaizdos, paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius, dešinės plaštakos, kairio dilbio, abiejų blauzdų nubrozdinimai; dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019-05-21 iki 2019-06-14.

6. Teismas nustatė, kad eismo įvykis įvyko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4727 „Trakai – Lentvaris – Mūrinė Vokė“ ruože, kuris Kelių įstatymo 4 str. 2 d. pagrindu išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei ir kuriuos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kadangi pagal Kelių įstatymo 2 str. 5 d. kelias kelio ženklai ir kelio ženklinimas yra kelio, kaip inžinerinio statinio, elementai ir žala šiuo atveju kildinama iš kelio konstrukcinių dalių trūkumų, atsakovei taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė pagal LR CK 6.266 straipsnio 1 dalį.

7. Teismas pažymėjo, kad būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, šių darbų organizavimo funkcijas, kontrolės funkcijas, o taip pat organizuoja saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones. Vadovaujantis teisės aktais kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgdamas į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

8. Teismas pažymėjo, kad Kelių įstatymo 15 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (toliau – Aprašas) numatyta, kad Aprašo 3.1 papunktyje nenurodytų miestų, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, technines eismo reguliavimo priemones prižiūri Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės, o Aprašo 4 p. nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; taip pat prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus. Taigi, valstybinės reikšmės kelią, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, patikėjimo teise valdo atsakovė, jai nustatyta pareiga valstybinės reikšmės kelią ir jo elementus (nagrinėjamu atveju technines eismo reguliavimo priemones - kelio ženklus ir kelio ženklinimą) prižiūrėti, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

9. Teismas nustatė, kad pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie: „Nelygus kelias“ (120) - Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita); „Greičio mažinimo priemonė“ (151) - Įspėja apie kelyje įrengtą greičio mažinimo priemonę (kalnelį ir kitą), ir tokiai įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101–137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas kelio ruožas, kuris prasideda už 50–100 m gyvenvietėse ir 150–300 m ne gyvenvietėse nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83, kurių 33 p. numatyta, kad įspėjamieji ženklai naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Įspėjamieji ženklai, išskyrus ženklus Nr. 138, 139, 146–149, gyvenvietėse įrengiami 50–100 m atstumu, o ne gyvenvietėse – 150–300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią (Taisyklių 34 p.). Pagal Taisyklių 63 p. ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir pan.). Ženklas taip pat naudojamas prieš greičio mažinimo kalnelius ir važiuojamosios dalies paaukštinimus. Ženklo prieš greičio mažinimo priemones leidžiama neįrengti, jei leidžiamas važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 30 km/h.

10. Kadangi eismo įvykio vietoje yra įrengtas greičio mažinimo kalnelis, iš ieškovo rašytinių paaiškinimų, administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad ginčo eismo įvykio metu kelyje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo, pagal paminėtus teisės aktus turinčio būti įrengto prieš greičio mažinimo kalnelį (120 arba 151), atsakovė nepateikė duomenų, kad eismo įvykio metu buvo įrengti kelio ženklai, įspėjantys apie šią greičio mažinimo priemonę, teismas sprendė apie neteisėtus atsakovės veiksmus. Teismas pabrėžė, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo duomenų, kokį laikotarpį įspėjamasis kelio ženklas ginčo vietoje nebuvo įrengtas, nepateikė duomenų, kokių stebėsenos, kontrolės ar kitų priemonių ėmėsi tam, kad ginčo kelio ruože būtų užtikrintos eismo saugumo priemonės, nors įspėjamasis kelio ženklas ginčo įvykio vietoje turėjo būti, tačiau jo dėl nežinomų priežasčių nebuvo, o už tinkamą kelio elementų įrengimą atsakingas atsakovas.

11. Teismas sprendė, kad ieškovo patirta žala susijusi priežastiniu ryšiu su aplinkybe, jog nebuvo įspėjamojo ženklo prie greičio mažinimo kalnelį, nes jeigu nebūtų kalnelio arba apie įrengtą kalnelį būtų teisės aktų nustatyta tvarka įspėta, tikėtina, jog ginčo eismo įvykis nebūtų įvykęs. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. J. sveikata sužalota ir vairuotas motociklas apgadintas, atsitrenkus į greičio mažinimo kalnelį, nes nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, horizontalusis kelio ženklinimas buvo išblukęs. Vairuotojo veiksmuose teismas nenustatė neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie greičio mažinimo priemones, jis neturėjo pareigos važiuoti dar lėčiau ar stabdyti, nes važiavo leistinu greičiu. Kompetentinga institucija - policija, nutraukdama ieškovo atžvilgiu buvusią pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną, nustatė, kad ieškovo veiksmuose nėra jokių administracinio nusižengimo požymių, o nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą.

12. Vadovaudamasis ieškovo pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovo sveikatos sužalojimai ir transporto priemonės sugadinimai, nurodyti pateiktame defektacijos akte, atsirado būtent aptariamo eismo įvykio metu ir atsakovei nepaneigus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu, teismas priteisė ieškovui 3 723,61 Eur turtinės žalos atlyginimą, o taip pat 500 Eur neturtinės žalos kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovė VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovo R. J. ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

14. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei taikė CK 6.266 straipsnyje numatytą deliktinę statinio valdytojo (savininko) atsakomybę, kadangi pagal teismų praktiką kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę - tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Nagrinėjamu atveju teismas kildino atsakovės padarytą žalą iš netinkamos ir nepakankamos kelio priežiūros, ir be jokio pagrindo laikė, kad vertikalusis bei horizontalusis kelio ženklinimas priskirtinas prie kelio konstrukcijų, kelio elementų.

Žemesnės instancijos teismas

Kelio konstrukcija – tai statinio dalis, kurią sudaro dangos konstrukcija, kelkraščio konstrukciją, vandens nuleidimo sistemos arba jų dalis ir žemės sankasa, tuo tarpu įspėjamųjų kelio ženklų ir horizontalaus kelio ženklinimo priskyrimas kelio konstrukcijai prieštarauja tiek lingvistiniam, tiek loginiam šių sąvokų aiškinimui.

15. Nors iš įstatymų išplaukia apeliantės pareigos, kaip valstybinės reikšmės kelius valdančiai, naudojančiai ir disponuojančiai valstybės įmonei, rūpintis jų priežiūra, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad AB „Kelių priežiūra“ neturi savarankiško valdymo teisės. AB „Kelių priežiūra“ buvo patikėtos analogiškos funkcijos, kaip savivaldybės administracijos patiki UAB „Grinda“, kiek tai susiję su savivaldybei priklausančiais keliais, o bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės už žalą, padarytą savivaldybės valdomuose keliuose, pripažįstama, jog būtent UAB „Grinda“ pripažintina gatvių valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą. Atsakovė savarankiškų resursų vykdyti darbus keliuose ir stebėti jų būklę neturi, todėl tam pasitelkia kitus asmenis. Taigi, atsakovė yra patikėjusi pareigą atlygintinai vykdyti kelio patrulines apžiūras pasitelktam subjektui - AB „Kelių priežiūra“, o kadangi dėl kelio priežiūros darbų ir patrulinių apžiūrų, kuriose būtų nustatyti pavogti ar sulaužyti kelio ženklai, samdyta būtent AB „Kelių priežiūra“, tik nuo jos veikimo ar neveikimo priklausė įspėjamojo ženklo eismo įvykio vietoje atstatymas. Taigi, būtent AB „Kelių priežiūra“ de facto atiteko savarankiška teisė valdyti kelio ženklų atstatymo procesą. Kas liečia horizontalųjį kelio ženklinimą, tai pagal teismų praktiką nusidėvėjęs horizontalusis ženklinimas apskritai nelaikytina eismo įvykių priežastimi.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas netinkamai įvertino priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir neatsižvelgė į nerūpestingą ir neapdairų paties ieškovo, šviesiu paros metu nepastebėjusio kliūties kelyje, elgesį. Teismas nepagrįstai prioritetinį vaidmenį suteikė administracinio nusižengimo byloje priimtam nutarimui, neįvertino Kelių eismo taisyklėse nustatytas pareigas pačiam ieškovui, kaip vairuotojui.

17. Ieškovo pateiktas defektacijos aktas tik išvardina, kiek kainuoja visų įbrėžtų ar įlenktų detalių pakeitimas naujomis ir tai niekaip neatspindi realiai ieškovo dėl eismo įvykio patirtos žalos. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl eismo įvykio motociklui padaryta žala gali būti ištaisyta tik pakeičiant visas įbrėžtas ar įlenktas detales naujomis, nepateikė realiai remontuojant motociklą patirtas išlaidas patvirtinančių sąskaitų, nors pats vykdydamas remontą, jas privalėjo turėti.

18. Nors teismas sumažino ieškovui priteistiną neturtinę žalą iki 500 Eur, vertindamas ieškovo patirtus sužalojimus neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nebuvo gydytas stacionariai, jau eismo įvykio dieną buvo paleistas gydytis ambulatoriškai, ieškovo profesinei ir darbinei veiklai sveikatos pažeidimas įtakos neturėjo, laisvalaikio, asmeninio gyvenimo apribojimai ir dvasiniai išgyvenimai dėl negalėjimo pilnavertiškai dalyvauti visuomeninėje veikloje, važinėti motociklu buvo laikini, todėl teismo priteistinas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai dideli.

Atsiliepimas

19. Ieškovas R. J. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Nurodė, kad policijos komisariato nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatuota, kad ieškovas eismo įvykio dieną su transporto priemone važiavo leistinu greičiu, vadovaudamasis esamu kelio ženklinimu. Atsakovė nepateikė jokių eismo įvykio ekspertinio vertinimo išvadų, kurios leistų paneigti šias nutarimo išvadas. Ieškovas turi A vairuotojo kategoriją nuo 1978 m., šiltuoju sezono metu motociklą vairuoja bent keletą kartų per savaitę, yra patyręs vairuotojas, ir iki eismo įvykio nebuvo patekęs į jokį kitą eismo įvykį. Eismo įvykis įvyko išimtinai dėl netinkamo kelio ženklinimo, ieškovui neturėjus galimybės išvengti laiku kliūties, dėl to, kad nebuvo įrengtas įspėjantis apie greičio mažinimo kalnelį kelio ženklas bei netinkamai eksploatuojant kelio ženklinimą – patį greičio mažinimo kalnelį, t. y. dėl nepaženklintos ir pavojingos kliūties kelyje, o ne dėl kokių nors neteisėtų ar neapdairių ieškovo veiksmų.

21. Dėl eismo įvykio ieškovas patyrė daugybinius kūno sužalojimus, kurie sunkiai gijo, iki šiol yra jaučiamos sužalojimų pasekmės, ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, teismo sprendimu priteista iš atsakovės neturtinė žala yra absoliučiai minimali ir negali būti laikoma neproporcinga.

22. Nelaukdamas bylos pabaigos ieškovas ne oficialiame servise, o padedamas draugų pats už minimalią kainą sutvarkė transporto priemonę ir vėliau ją pardavė asmeniui, kuris ketino pabaigti remontą iki eksploatacijai tinkamo lygio, o teismo priteista kompensacija yra absoliučiai minimali.

23. Būtent atsakovei įstatymų leidėjo nustatyta išimtinė viešoji pareiga organizuoti ir koordinuoti valstybinės reikšmės kelių priežiūrą, todėl tik ji ir yra atsakinga už ieškovui padarytą žalą, kadangi pati turėjo užtikrinti tinkamą kelio ženklų įrengimą ir horizontalųjį ženklinimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos saugiam eismui per įrengtą greičio mažinimo kalnelį, t. y. jį laiku pamatyti ir saugiai įveikti nesukeliant grėsmės sau ir kitiems eismo dalyviams. Atsakovės ir jos rangovų sutartiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsiliepimas

24. Trečiasis asmuo AB "Kelių priežiūra" atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą toje dalyje, kurioje patenkinti ieškovo R. J. reikalavimai.

25. Pažymėjo, kad pareiga numatyti poreikį, įrengi kelio ženklus, pažymėti kalnelius horizontaliuoju ženklinimu bei šiuos ženklinimus atnaujinti priskirta ne trečiajam asmeniui, o atsakovei. Atsakovė šią pareigą atliko tinkamai, paskutinį kartą perėjos ženklinimas buvo atnaujintas 2018-09, ir šio kelio ženklinimo garantinis laikotarpis galiojo iki 2019-03-21. Trečiasis asmuo, kaip kelio prižiūrėtojas, vykdo tik kelio patrulines apžiūras, ir tą atlikdamas 2019-05-20 nenustatė, kad įspėjamojo ženklo apie mažinimo kalnelį nebuvo, taigi periodinės apžiūros metu įspėjamasis ženklas apie kalnelį dar buvo, todėl negali būti laikoma, kad trečiasis asmuo netinkamai vykdė kelio priežiūrą.

26. Nors eismo įvykio dieną nebuvo įspėjamojo ženklo apie greičio mažinimo kalnelį, tačiau buvo įspėjamasis ženklas apie pėsčiųjų perėją, todėl jei pats ieškovas būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių ir pasirinkęs ne maksimalų leistiną, o saugų greitį, kurio metu sugebėtų laiku pastebėti kliūtis bei sustabdyti transporto priemonę, įvykio būtų išvengta, juo labiau, kad įvykis įvyko 12 val. dienos, nepalankių meteorologinių sąlygų nebuvo, tad nėra pagrindo jokios atsakomybės nepriskirti ieškovui.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamos kelio priežiūros ir ženklinimo - neįrengto apie greičio ribojimo priemonę įspėjančio vertikaliojo ženklo bei išbukusio / nematomo greičio mažinimo kalnelio horizontalaus ženklinimo, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, jog už tokio pobūdžio žalą negali būti taikoma griežtoji deliktinė statinio valdytojo (savininko) civilinė atsakomybė (be kaltės), jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, taip pat jog dėl eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta žala transporto priemonei ir asmens sveikatai, yra vairuotojo (ieškovo) kaltė ir nėra atsakovės kaltės, bei tuo, kad ieškovas neįrodė patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Dėl giežtosios civilinės atsakomybės (ne)taikymo

31. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 21 d., 12.03 val., Geležinkelio g., Lentvaryje, Trakų r., įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovas R. J., vairuodamas motociklą Harley Davidson XL 1200R, v.n. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į greičio mažinimo kalnelį, nesuvaldė motociklo, nuo jo nukrito, susižalojo ir apgadino transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už įvykio metu atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą atsakinga valstybinės reikšmės kelio valdytoja – atsakovė VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" (buvęs pavadinimas - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) pagal CK 6.266 straipsnį, įtvirtinantį griežtąją deliktinę pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę dėl šių objektų sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodoma, kad buvo šio kodekso CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Atsakovė su tokia teismo išvada nesutiko, teigdama, kad už padarytą žalą kelio savininkas/valdytojas nagrinėjamos bylos atveju turėtų atsakyti bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi nustatyti kelio ar jo dalies trūkumai nebuvo susiję su kelio konstrukcijomis ir atsirado dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, nes kelio horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas yra priskirtini techninėms eismo reguliavimo priemonėms ir nelaikytini kelio konstrukcija. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

32. Kelių įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, kurį sudaro šie elementai: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Šio įstatymo 2 str. 21 d. nustatyta, kad techninės eismo reguliavimo priemonės – tai kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti. Taigi, įstatyme expresis verbis techninės eismo reguliavimo priemonės, t. y. visos techninės priemonės eismui reguliuoti, tarp kurių yra ir nagrinėjamai bylai aktualūs kelio ženklai (eismo įvykio metu neįrengti/nepastatyti bei detaliai pirmosios instancijos teismo aprašyti įspėjamieji kelio ženklai "Nelygus kelias", "Greičio mažinimo priemonė", taip pat su jais susijusios papildomos lentelės, nurodančios atstumą iki objekto/pavojingo kelio ruožo) bei kelių ženklinimas (horizontalusis greičio mažinimo kalnelis) yra priskiriami prie kelio, kaip inžinerinio statinio, sudėtinių elementų. Tokiu būdu pilnai sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija atmesti atsakovės argumentus, jog žala kildintina ne iš kelio konstrukcinių dalių trūkumų.

33. Teismų praktika dėl griežtosios civilinės atsakomybės taikymo už kelio, kaip statinio, trūkumų sąlygotą žalą būtent pagal CK 6.266 straipsnį yra išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta, o taip pat žemiau šioje nutartyje pateikiama kasacinio teismo praktika), tuo tarpu vadovautis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktu kasacinės instancijos teismo pavyzdžiu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014 - nagrinėjamu atveju negalima dėl skirtingų faktinių aplinkybių ir santykiui taikytinų teisės normų. Minėtoje byloje kalbama apie eismo įvykį, kuris įvyko dėl kelio važiuojamosios juostos dalyje buvusių kliūčių - krovininio automobilio padangų atplaišų ir stambaus akmens, bei apie civilinę atsakomybę bendraisiais pagrindais už netinkamą kelio priežiūrą, neatliekant darbų, susijusių su kelio dangų ir elementų valymu, pavojingų eismui kliūčių nepašalinimu nuo kelio, t. y. apie atsakomybę dėl kilnojamųjų objektų, nesančių kelio elementais, su keliu neatsiejamai nesusijusių ir nepriskirtinų prie kelio, kaip inžinerinių statinio, trūkumų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje turtinės ir neturtinės žalos ieškovui atsiradimas susijęs su paties kelio, kaip statinio, sudėtinių, įstatyme expresis verbis išskirtų elementų (konkrečiai - kelyje buvusių/privalėjusių būti techninių eismo reguliavimo priemonių) trūkumais, šių objektų, neatsiejamai susijusių su keliu, kaip statiniu, netinkama priežiūra, jų imperatyviai privalomo buvimo kelyje neužtikrinimu ir pan.

34. Dar daugiau, netgi pačioje apelianto minimoje 2014-03-31 nutartyje c.b. Nr. 3K-7-57/2014 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį kelias – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro įrenginių kompleksas, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; visos šioje normoje išvardintos kelio konstrukcijos yra sukurtos statybos darbais naudojant statybos medžiagas ir tvirtai sujungtos su žeme bei sudaro vientisą statinį („Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „konstrukcija“ aiškinamas kaip pastato, kelių ir kitų statinių dalių sutvarkymas, struktūra, sąveika; sudedamoji statinio dalis ar jų grupė, turinti vieną paskirtį), todėl vieno ar kelių kelio struktūrinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (žr., taip pat pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyrius v. Rokiškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-507/2010).

35. Iš aukščiau pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad yra daromas skirtumas tarp situacijų, kuomet taikytina griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, jeigu atliekama nepakankama ar netinkama kelio struktūrinių įrenginių, t. y. kelią kaip inžinerinį statinį sudarančių sudėtinių elementų ir struktūrinių įrenginių, sudarančių vientisą statinį, priežiūra, ir situacijų, kuomet taikytina civilinė atsakomybė bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, jeigu nepakankama ar netinkama kelio priežiūra pasireiškia trūkumais, nesusijusiais su kelio konstrukcijomis, t. y. nesusijusiais su kelio, kaip vientisą inžinerinį statinį sudarančiais sudėtiniais įstatyme aiškiai išvardintais elementais/įrenginiais. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju ieškovui padaryta žala kildinama iš netinkamos ir nepakankamos kelią, kaip vientisą inžinerinį statinį, sudarančių tam tikrų jo struktūrinių įrenginių - konkrečių techninių eismo reguliavimo priemonių, įeinančių į kelią sudarančių įrenginių kompleksą - priežiūros, egzistuoja pagrindas taikyti tokio kelio savininkui (valdytojui) griežtąją deliktinę civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį, ką šiuo atveju pagrįstai ir padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl tinkamo atsakomybės subjekto

36. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už įvykio metu ieškovui atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą atsakinga būtent atsakovė VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija", kadangi ji, vadovaujantis LR Kelių įstatymu, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, yra valstybinės reikšmės kelių valdytoja, organizuojanti ir koordinuojanti tokių kelių atkūrimą, priežiūrą, plėtrą, atliekanti tokių kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto), priežiūros darbų užsakovo funkcijas, šių darbų organizavimo ir kontrolės funkcijas, organizuojanti ir koordinuojanti saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones, atitinkamai privalanti užtikrinti ir LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše bei Kelių eismo taisyklėse numatytų techninių eismo reguliavimo priemonių laikymąsi, buvimą, priežiūrą ir pan. Kitaip tariant, teismas sprendė, jog būdama valstybinės reikšmės kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja patikėjimo teise bei turėdama įstatyminę pareigą valstybinės reikšmės kelią ir jo elementus (nagrinėjamu atveju - technines eismo reguliavimo priemones - kelio ženklus ir kelio ženklinimą) prižiūrėti taip, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas, būtent atsakovė VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija", neįvykdžiusi/netinkamai įvykdžiusi šią pareigą (o ginčo, kad eismo įvykio metu pagal teisės aktus privalomųjų vertikalių kelio ženklų kelyje nebuvo, tuo tarpu horizontalusis kelio ženklinimas buvo netinkamas, iš esmės byloje ir nėra, atsakovei pripažįstant šių kelio techninių eismo reguliavimo priemonių trūkumų faktą), privalo atsakyti už dėl to atsiradusią ieškovui žalą. Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutiko, teigdama, kad ginčo kelio savarankiško valdymo teisė, atitinkamai ir pareiga tokį kelią prižiūrėti bei visos su tuo susijusios funkcijos buvo sutartiniu pagrindu perduotos trečiajam asmeniui AB "Kelių priežiūra", kuri privalėjo kelyje reguliariai vykdyti patrulines apžiūras, identifikuoti įspėjamųjų kelio ženklų trūkumus (sulaužymą, vagystę ir kt.) ir pan., tuo tarpu pati atsakovė neturi resursų ir objektyvių galimybių vykdyti darbus keliuose, stebėti jų būklę, taip pat ir žinoti, kad keliuose nėra ženklų, kad kelio ženklinimas yra netinkamos būklės ir pan. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

37. Kaip jau buvo minėta, CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas jau minėtais LR Kelių įstatymu bei LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu būtent atsakovę VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcijai" expresis verbis paskyrė valstybės reikšmės kelių valdytoja, ir jai pavedė organizuoti bei koordinuoti valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, atlikti įvairias su kelių valdymu, taip pat ir eismo saugumo priemonių organizavimu bei koordinavimu, susijusias funkcijas: valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas; valstybinės reikšmės kelių būklės ir eismo tyrimus; tvarkyti ir analizuoti duomenis apie valstybinės reikšmės kelius; teikti Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros, modernizavimo ir priežiūros užtikrinimo programų rengimo; atlikti planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę; atlikti valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų, kurie finansuojami valstybės biudžeto lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių, kokybės vertinimą, kokybės kontrolinius patikrinimus ir techninę, ekonominę ir aplinkos apsaugos stebėseną ir t.t.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir apžvalgoje nurodytą kasacinė praktika). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, tai: 1) kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį, t. y. ar statinys (kelias) perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti ar perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija, kadangi statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio (kelio) techninės priežiūros funkcija; 2) tokios sutarties turinys analizuojamas pagal sutarties pažodinę reikšmę, sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika).

39. Taigi, pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskirų griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje apžvalga Nr. AC-48-1 ir joje nurodyta kasacinė praktika). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnio suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau pateiktą nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, taip pat išnagrinėjęs Sutarties tarp atsakovės VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" bei trečiojo asmens AB "Kelių priežiūra", kuria remiasi atsakovė, įrodinėdama valstybinės reikšmės kelio valdytojo statuso ir valdymo teisės neturėjimą bei jos perleidimą trečiajam asmeniui, turinį, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl to, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir kad šiuo atveju ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, valdytoja bei atsakomybės subjektas CK 6.266 straipsnio prasme yra būtent atsakovė, o ne trečiasis asmuo AB "Kelių priežiūra", kuris neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti tam tikrus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus atsakovės pavedimu.

41. Iš atsakovės ir trečiojo asmens sudaryto 2018-03-02 Papildomo susitarimo prie Sutarčių dėl privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) vykdymo Nr. PAR-48 matyti, kad juo AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo atlikti privalomuosius (nuolatinius ir periodinius) kelių priežiūros darbus (užduotis) pagal nustatytus kelių priežiūros lygius bei specialiuosius pavedimus, o atsakovė įsipareigojo mokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus (1.1 p.); pati atsakovė įsipareigojo nustatyti atitinkamais metais prižiūrimų valstybinės reikšmės kelių privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) ir jų finansavimo sąrašą pagal darbų grupes, lygius ir pan. (1.2. p.); pati atsakovė įsipareigojo, be kita ko, apžiūrėti trečiojo asmens prižiūrimus kelius, pastebėjus nukrypimus nuo nustatytų reikalavimų, pranešti apie juos trečiajam asmeniui, surašyti valstybinės reikšmės automobilių kelių būklės patikros ir priežiūros normatyvinių techninių dokumentų reikalavimo pažeidimo aktus (3.1. p.); taip pat atsakovei išliko teisė bet kuriuo metu tikrinti kelio elementų būklės atitikimą nustatytiems reikalavimams, surašyti valstybinės reikšmė automobilių kelių būklės patikros ir priežiūros normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų pažeidimo aktus, teikti trečiajam asmeniui dokumentus ir instrukcijas, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų darbų atlikimą, derinti trečiojo asmens darbų atlikimo grafikus ir planuoti darbų vykdymą bei tvarką, atsiradus objektyviam poreikiui keisti darbų vietas, kelius ir darbų rūšis (3.2. p.); trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus tinkamai, kokybiškai ir laiku, šalinti darbų trūkumus, taip pat įsipareigojo derinti su atsakove kelio elementų pasikeitimo duomenis, darbus pradėti vykdyti tik atsakovei patvirtinus darbų sąmatas ir kt. (3.3. p.).

42. Pažymėtina, kad savo procesiniuose dokumentuose tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde atsakovė, remdamasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus patvirtintu 2009-01-26 įsakymu Nr. V-32, Kelių priežiūros vadovo VI dalimi pati nurodė trečiojo asmens įsipareigojimų apimtį - trečiasis asmuo turėjo atlikti patrulines apžiūras, kurių metu apvažiuoti kelius ir atitinkamos formos akte užrašyti atsiradusias pažaidas (tarp jų ir sulaužytus, pavogtus kelio ženklus), apie tai informuoti atsakovę. Taip pat savo procesiniuose dokumentuose pati atsakovė buvo nurodžiusi, kad vienokių ar kitokių kelio ženklinimo darbų įsigijimas, kelio ženklų trūkumų šalinimas yra derinami su atsakove, tai didžiąja dalimi priklauso nuo atsakovės turimo finansavimo tokio pobūdžio darbams ir paslaugoms įsigyti, o tai savo ruožtu reiškia, kad pati atsakovė, gavusi atitinkamą informaciją tiek iš trečiojo asmens, tiek iš kitų subjektų, įvertinusi savo finansines, organizacines ir kitokias aplinkybes, sprendžia dėl vienokių ar kitokių su kelio ženklinimu bei nustatytų kelio ženklų trūkumų pašalinimu susijusių darbų ir paslaugų, kurių atlikimui pasitelkiami kiti subjektai, pirkimo galimybių.

43. Pagaliau, į bylą yra pateikta atsakovės VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" ir UAB "Biseris" sudaryta 2017-10-11 viešojo pirkimo sutartis Nr. S-666 bei 2019-01-30 Susitarimas Nr. 4 dėl šios sutarties pratęsimo, kuriuo minėta įmonė atskirai įsipareigojo pagal atsakovės nurodymą atlikti konkrečius kelių horizontalaus ženklinimo darbus ir paslaugas (ženklinti kelius dažais, polimerinėmis medžiagomis, šalinti ženklinimą, frezuoti triukšmo linijas, valyti ženklinimo ruožus ir t.t.).

44. Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovė yra delegavusi ir pavedusi trečiajam asmeniui AB "Kelių priežiūra" tik tam tikras su kelių priežiūra susijusias funkcijas ir veiksmus, iš esmės apimančias kelių, įskaitant kelio ženklų ir ženklinimo apžiūrą, pažeidimų ir defektų juose fiksavimą bei atsakovės informavimą apie juos, taip pat tokių trūkumų ištaisymą, esant atitinkamam atsakovės nurodymui (užduočiai), prieš tai atitinkamus darbus su ja suderinus, tačiau negalima konstatuoti, kad AB "Kelių priežiūra" būtų deleguota teisė savarankiškai spręsti dėl kelių priežiūros apimčių, atsakovei įstatymu priskirtų funkcijų įgyvendinimo ir pan., t. y. prižiūrėti kelių valdymą savarankiškai. Sutartimi ir Papildomu susitarimu AB „Kelių priežiūra“ numatytos teisės yra ribotos, sutarties nuostatos labiau pagrindžia tai, kad AB „Kelių priežiūra“ priskirta tik techninės kelių priežiūros/apžiūros/faktinės padėties fiksavimo bei informavimo funkcija bei atitinkamų priežiūros/remonto darbų vykdymas atsakovės nurodymu, tuo tarpu tiek spręsti dėl vienokių ar kitokių pažeidimų šalinimo, tiek dėl remonto darbų ar konkrečių paslaugų suteikimo trečiasis asmuo savarankiškai negalėjo ir negali, visus darbus ir paslaugas privalėjo ir privalo derinti su atsakove ir juos atlikti iš esmės tik pagal atsakovės užsakymus (užduotis).

45. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" yra tinkamas atsakovas šioje byloje, ir kad nėra pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo AB "Kelių priežiūra" savarankiškai įgyvendintų priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei galėtų būti laikomas kelio valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Byloje nustatytos aplinkybės nepagrindžia, jog atsakovė būtų perdavusi savarankišką valdymo teisę trečiajam asmeniui su visomis iš to išplaukiančiomis pareigomis.

46. Atmesdamas atsakovės apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į teismų praktiką panašiose bylose, kuriose buvo sprendžiama tiek dėl valstybinės reikšmės, tiek dėl savivaldybei priklausančių kelių, tiek dėl kitų statinių valdymo teisių perleidimo kitiems subjektams (bendrovėms) pagal tokių objektų savininkų (patikėtinių) ir tų subjektų sudarytas sutartis, analizuojami panašaus pobūdžio susitarimai, ir kuriuose teismai taip pat laikėsi pozicijos, kad vis dėlto, kelių savininkai (patikėtiniai) nebuvo perleidę kelių ar konkrečių gatvių valdymo teisių ir kad būtent jie, o ne bendrovės, teikiančios atskiras su kelių priežiūra, remontu ir pan., susijusias paslaugas, yra tinkami atsakovai bylose sprendžiant žalos, kilusios dėl netinkamos konstrukcijos kelių, atlyginimo klausimą (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1598-430/2020; 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1899-854/2020 ir kt.). Vadovautis atsakovės apeliaciniame skunde pateiktu kasacinės instancijos teismo pavyzdžiu - LAT 2013-01-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013 - šiuo atveju negalima, kadangi: a) minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl savivaldybei priklausančio kelio valdytojo, vertintos savivaldybės administracijos bei UAB "Grinda" sudarytos sutarties nuostatos, ir nors atsakovė apeliaciniame skunde teigė, kad jos pačios su AB "Kelių priežiūra" sudarytos sutarties sąlygos yra identiškos savivaldybės administracijos ir UAB "Grinda" buvusios sudarytos sutarties sąlygoms, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, o teismui susipažinus su LAT 2013-01-16 nutartyje pateikta sutarties su UAB "Grinda" sąlygų analize bei nagrinėjamoje byloje esančios atsakovės ir AB "Kelių priežiūra" sutarties turiniu akivaizdžiai matyti, kad tiek sutarties objektas, tiek paslaugų teikėjui perleidžiamų vykdyti funkcijų ir darbų pobūdis, apimtis, tiek kitos sąlygos nėra vienodos ir identiškos; b) atsakovės pateikta 2013 metų kasacinio teismo praktika vėliau buvo pakeista ir vėlesniuose tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek žemesnių instancijų teismų precedentuose, kuriose buvo sprendžiama dėl atsakomybės už kelių nepriežiūra ar netinkama priežiūra padarytą žalą atlyginimo, pripažįstama, jog savivaldybės administracija nebuvo perdavusi UAB "Grinda" kelių ir gatvių valdymo teisių, ir būtent pati savivaldybės administracija, o ne UAB „Grinda“, yra tinkama atsakovė byloje sprendžiant žalos, kilusios dėl netinkamos konstrukcijos kelių, atlyginimo klausimą. Kasacinio teismo vėlesnėje praktikoje yra pateikti nuoseklūs ir susiformavę CK 6.266 straipsnyje numatytos valdytojo sampratos išaiškinimai, pagal kuriuos tik savarankiško teisinio subjektiškumo daryti statiniui ūkinį ir fizinį poveikį turėjimas yra aplinkybė, pagal kurią CK 6.266 straipsnio prasme identifikuotinas statinio valdytojo statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 ir kt.).

47. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio, o juo labiau pakankamo pagrindo spręsti apie tai, kad atsakovė būtų perleidusi trečiajam asmeniui AB "Kelių priežiūra" savarankišką teisiniu subjektiškumu pagrįstą valdymo teisę daryti ginčo keliui, kuriame įvyko eismo įvykis, poveikį, egzistuoja pagrindas būtent pačią atsakovę VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija", kaip įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas funkcijas turinčią valstybinės reikšmės kelio patikėtinę, laikyti tinkamu atsakovu byloje, ką šiuo atveju pagrįstai ir padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl ieškovo kaltės (ne)buvimo

48. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl kilusio eismo įvykio egzistuoja ir vairuotojo kaltė, kad jis nebuvo pakankamai atidus ir apdairus kelyje, dėl ko šviesiu paros metu nepastebėjo kliūties kelyje, nors galėjo pastebėti greičio mažinimo kalnelį, taip pat kitus kelyje buvusius ženklus, informuojančius apie artėjančią žiedinę sankryžą ir pėsčiųjų perėją, pasirinkti saugų važiavimo greitį ar apskritai sustoti, imtis kitų būtinų atsargumo priemonių ir pan. Teigia, kad būtent ieškovo elgesys, o ne apie greičio mažimo priemonę įspėjančio kelio ženklo ar aiškaus kelio ženklinimo nebuvimas, lėmė eismo įvykį ir buvo su juo susijęs priežastiniu ryšiu. Sutikti su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

49. Visų pirma, pažymėtina, kad kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, jo motyvuojamojoje dalyje itin detaliai ir išsamiai išanalizuotos ginčo situacijai aktualių įstatyminių ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos, be kita ko, įtvirtinančios privalomus keliuose įrengti įspėjamuosius ženklus, jų išdėstymo vietą, kelio ženklinimo reikalavimus, subjektus, kuriems tenka su tuo susijusios pareigos, bei visa tai įvertinta atsakovei tenkančių teisės aktuose numatytų pareigų kontekste. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, o nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė teismui duomenų, kokį laikotarpį įspėjamasis kelio ženklas ginčo vietoje nebuvo įrengtas, nepateikė duomenų ir įrodymų, kad ir kokių stebėsenos, kontrolės ar kitų priemonių ėmėsi tam, kad ginčo kelio ruože būtų užtikrintos eismo saugumo priemonės, o kadangi įspėjamasis kelio ženklas ginčo įvykio vietoje turėjo būti, tačiau jo dėl nežinomų priežasčių nebuvo, už tinkamą kelio elementų įrengimą atsakingas atsakovė, spręstina dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo ir priežastinio ryšio tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos.

50. Kaip jau buvo minėta, CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, o tai reiškia, kad žalą sukėlusio asmens kaltės apskritai nereikia nustatyti, ir tik paties nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

51. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dispozityvių civilinių bylų procese be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).

52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas. Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu, itin pavojingai manevruodamas ar kitu būdu elgęsi neapdairiai, jog jis būtų pažeidęs kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos (CPK 178 straipsnis). Atsakovės argumentai dėl vairuojamo motociklo greičio, šviesaus paros meto yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir iš esmės laikytini tik gynybine pozicija teigiant, kad minėtos aplinkybės galėjo lemti paties automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio.

53. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai ir detaliai įvertino ieškovo elgesį įvykio kontekste bei priežastinį ryšį tiek tarp atsakovės, tiek ir tarp ieškovo veiksmų bei atsiradusios žalos. Teismas vertino atsakovės iškeltus aspektus dėl galimai nerūpestingo, neatidaus ieškovo elgesio, saugaus greičio nepasirinkimo ir pan., ir byloje esačių įrodymų kontekste padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės iškelti aspektai grindžiami tik prielaidomis, bet ne įrodymais. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų ar itin neatsargių ir neatidžių veiksmų. Įsiteisėjusiu kompetentingos institucijos - Vilniaus apskrities VPK Trakų policijos komisariato 2019-10-09 nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje konstatuota, kad joks administracinis nusižengimas (Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų pažeidimas) ieškovo R. J. nebuvo padarytas, jokių duomenų apie padarytą ar tebevykdomą administracinį nusižengimą nenustatyta, ir dėl to administracinio pažeidimo teisena nutraukta. Jokių kitų duomenų apie tai, kad ieškovas būtų viršijęs leistiną greitį ar kitaip elgęsis nerūpestingai, byloje nėra, juo labiau, kad nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie greičio mažinimo priemones, taip pat nematydamas tokių greičio mažinimo priemonių dėl jų netinkamo / išblukusio/išnykusio ženklinimo, jis neturėjo pareigos važiuoti dar lėčiau ar stabdyti, nes važiavo ir taip leistinu greičiu. Minėtame 2019-10-09 nutarime taip pat konstatuota, kad būtent dėl to, jog greičio mažinimo kalnelis nebuvo iš anksto pažymėtas nustatytu kelio ženklu, o horizontalusis kelio ženklinimas ant važiuojamosios kelio dalies buvo išblukęs ir neatitiko nustatytų kelio ženklinimo reikalavimų, kad jais galėtų vadovautis eismo dalyviai, R. J., atsiradus kliūčiai kelyje, neturėjo galimybės laiku sulėtinti važiavimo greičio ar sustabdyti transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti policijos priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukentėjusio asmens, t. y. ieškovo teiktais nuosekliais paaiškinimais tiek policijai, tiek ir teismui (procesiniuose dokumentuose), kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl daro išvadą, kad transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo nebuvo, o nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nebuvo ir nėra pagrindo atsakovę visiškai ar iš dalies atleisti nuo atsakomybės.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio

54. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio, nepateikė įrodymų, kad motociklui padaryta žala negalėtų būti ištaisyta tik pakeičiant visas įbrėžtas ar įlenktas detales naujomis, nepateikė realiai remontuojant motociklą patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, o taip pat ir nepagrindė prašomo priteisti neturtinės žalos kompensacijos dydžio. Šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma – ieškovo rašytiniai paaiškinimai, Defektacijos aktas, aplinkybė, kad motociklas po remonto buvo parduotas - pakankamu tikėtinumo laipsniu patvirtina tiek patį turtinės žalos patyrimo faktą, tiek ir ieškovo patirtos turtinės žalos dėl motociklo sugadinimo eismo įvykio metu dydį. Jokio pagrindo abejoti šiais ieškovo pateiktais įrodymais ir spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta turtinės žalos už tokio modelio ir būklės motociklą, suma - 3123,61 Eur, kurią sudaro 20,44 Eur išlaidos medicininėms priemonėms (patvirtintos pateiktu vaistinės čekiu), 135,52 Eur išlaidos už motociklo defektaciją (patvirtintos UAB „Priedas“ PVM sąskaita faktūra bei čekiu), 3567,65 Eur išlaidos motociklo remontui (patvirtintos UAB „Priedas“ 2019-06-27 Defektacijos aktu), apimant apgadintų/keistinų detalių kainą ir darbo įvertinimą, - būtų netinkama, nereali, neprotinga, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas neturi. Apeliantė, nesutikdama su žalos dydžiu, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, pvz., kitokią remontuotinų motociklo detalių kainą, neprašė byloje skirti ekspertizės (CPK 178 straipsnis).

56. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta 500 Eur kompensacija už ieškovo patirtą dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykyje neturtinę žalą būtų nustatyta netinkamai pritaikius CK 6.250 str., 6.283 str. nuostatas, juose įtvirtintus bei teismų praktikoje išvystytus reikšmingus sveikatos sutrikdymo situacijoje ieškovo patirtų fizinių ir dvasinių kančių įvertinimo kriterijus, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ar teismų praktikos tendencijų panašiose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad viena vertus, dėl eismo įvykio buvo pažeista viena svarbiausių absoliučių kiekvieno asmens asmeninių neturtinių vertybių - sveikata, ieškovas patyrė pakankamai rimtus ir skausmingus fizinius sužalojimus (abiejų blauzdų plėštines žaizdas, paviršinius nubrozdinimus ir sužalojimus įvairiose kūno vietose), dėl kurių beveik visą mėnesį buvo nedarbingas, kentė fizinį skausmą, patyrė su gydymusi susijusių nepatogumų, neigiamų emocinių išgyvenimų ir kitų skaudžių pasekmių, eismo įvykio padarinius jaučia iki šiol periodiškai patiriamų fizinių skausmų forma, eismo įvykis įvyko ieškovo 60-ojo jubiliejaus dieną, dėl ko jis negalėjo pilnavertiškai dalyvauti rengtoje šventėje, kita vertus, ženklesnių ir rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių ieškovas nepatyrė, jo galimybės dalyvauti profesinėje, visuomeninėje veikloje, mėgautis laisvalaikio pomėgiu buvo apribotos neilgai ir tik laikinai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovui priteista 500 Eur dydžio neturtinės žalos kompensacija šiuo atveju laikytina adekvačia ir proporcinga ieškovo patirtų neigiamų fizinių ir dvasinių potyrių restitucija. Vien ta atsakovės apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad ieškovas nebuvo gydytas stacionariai, o gydėsi tik ambulatoriškai, nesudaro pagrindo jam atsiradusius sveikatos pažeidimus vertinti kaip nereikšmingus ar menkaverčius, kadangi aukščiau minėtų sveikatos sutrikdymų ir fizinių sužalojimų, o tuo pačiu ir fizinio skausmo patyrimo faktas patikimai įrodytas į bylą pateiktais medicininio pobūdžio dokumentais (VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos medicinos dokumentų išrašais, VSDFV duomenimis apie nedarbingumą), ieškovo rašytiniais paaiškinimais, dėl patirtų sužalojimų ieškovas buvo neteikęs darbingumo pakankamai ilgą laikotarpį (beveik visą mėnesį), o tai reiškia, kad dar labiau mažinti pirmosios instancijos teismo ir taip santykinai nedidelę neturtinės žalos atlyginimo sumą, kurios dydžio pats ieškovas net nekvestionavo ir neskundė, nėra jokio pagrindo, tai nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų neturtinės žalos kompensavimo instituto paskirties ir esmės, pažeistų sąžiningumo ir teisingumo principus.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atsakovės VĮ "Lietuvos automobilių kelių direkcija" apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko