Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Kelių priežiūra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų AB „Kelių priežiūra“ nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 str. 4 d., 6 d., byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Šalių prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-05-21 12.03 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio ieškovas R. J., vairuodamas motociklą Harley Davidson XL 1200R, v. n. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į greičio mažinimo kalnelį, nesuvaldė motociklo, nuo jo nukrito ir susižalojo bei apgadino motociklą. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato 2019-10-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas. Nutarime nurodyta, kad motociklo vairuotojas R. J., vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas Lentvaryje Geležinkelio gatve nuo miesto centro link geležinkelio pervažos, laikėsi Kelių eismo taisyklių, tačiau artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, iš anksto pažymėtos kelio ženklu Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“ (kurį matė), nepastebėjo greičio mažinimo kalnelio, kuris kelyje nebuvo iš anksto pažymėtas nustatytu kelio ženklu, o horizontalusis kelio ženklinimas ant važiuojamosios kelio dalies buvo išblukęs ir neatitiko nustatytų kelio ženklinimo reikalavimų, kad jais galėtų vadovautis eismo dalyviai.

Iš byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, kad ieškovas po eismo įvykio GMP pristatytas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam diagnozuota: abiejų blauzdų plėštos žaizdos, paviršiniai sužalojimai, apimantys kitus kūno sričių derinius, dešinės plaštakos, kairio dilbio, abiejų blauzdų nubrozdinimai. Dėl nelaimingo atsitikimo ieškovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2019-05-21 iki 2019-06-14.

Ieškovas nurodė, kad dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą, už kurią atsakingas atsakovas, nes nebuvo įrengti reikalingi kelio ženklai ir kelio ženklinimas. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 str. 2 d. atsakomybės subjektas gali būti asmuo, valdantis daiktą ne tik nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. VĮ „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-7-57/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ruože. Kelių įstatymo 4 str. 2 d. (redakcija, galiojusi eismo įvykio metu) nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Kelių įstatymo 2 str. 5 d. nustatyta, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal Kelių įstatymo 2 str. 20 d. techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kitos techninės priemonės eismui reguliuoti.

Taigi kelio ženklai ir kelio ženklinimas yra kelio, kaip inžinerinio statinio, elementai. Dėl nurodyto atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog šiuo atveju žala kildinama ne iš kelio konstrukcinių dalių trūkumų.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas, šių darbų organizavimo funkcijas, kontrolės funkcijas (Kelių įstatymo 5 str. 3 d.).

Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 1 d., saugių eismo sąlygų valstybinės reikšmės keliuose užtikrinimą įgyvendinant eismo saugumo priemones organizuoja ir koordinuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžios valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčios valstybės įmonės. Pagal šio įstatymo 11 str. 7 d. kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgdamas į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.

Kelių įstatymo 2 str. 10 d. nurodyta, kad kelio priežiūra - nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi.

Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 str., kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-03-22 nutarimo Nr. 212 redakcija) patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (toliau – Aprašas) numatyta, kad Aprašo 3.1 papunktyje nenurodytų miestų, gyvenamosiose vietovėse ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, technines eismo reguliavimo priemones prižiūri Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės (3.2.1. p.). Aprašo 4 p. nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; taip pat prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus (4.1. p., 4.2. p.).

Taigi minėtų teisės normų pagrindu konstatuotina, kad valstybinės reikšmės kelią, kuriame įvyko ginčo eismo įvykis, patikėjimo teise valdo atsakovas, jam nustatyta pareiga valstybinės reikšmės kelią ir jo elementus (nagrinėjamu atveju technines eismo reguliavimo priemones - kelio ženklus ir kelio ženklinimą) prižiūrėti, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal KET 2 p. kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar kitų įstatymų, nustatančių eismą keliuose, įgyvendinamieji teisės aktai negali prieštarauti KET. KET 1 priedo „Kelio ženklai“ 1 skyriuje numatyta, kad įspėjamieji kelio ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, yra šie: „Nelygus kelias“ (120) - Kelio ruožas su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, kalneliai, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir kita); „Greičio mažinimo priemonė“ (151) - Įspėja apie kelyje įrengtą greičio mažinimo priemonę (kalnelį ir kitą). KET numatyta, kad įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101–137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Atstumas iki objekto“, pavojingas kelio ruožas prasideda už atstumo, nurodyto papildomoje lentelėje „Atstumas iki objekto“. Jeigu nurodyti įspėjamieji kelio ženklai įrengiami kartu su papildoma lentele „Galiojimo zona į priekį“, ši lentelė nurodo, kokio ilgio yra pavojingas kelio ruožas, kuris prasideda už 50–100 m gyvenvietėse ir 150–300 m ne gyvenvietėse nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos.

Vertikaliųjų kelio ženklų ir vertikaliojo ženklinimo projektavimo ir įrengimo reikalavimus nustato Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-83. Šių taisyklių 33 p. numatyta, kad įspėjamieji ženklai naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Įspėjamieji ženklai, išskyrus ženklus Nr. 138, 139, 146–149, gyvenvietėse įrengiami 50–100 m atstumu, o ne gyvenvietėse – 150–300 m atstumu prieš pavojingo ruožo pradžią (Taisyklių 34 p.). Pagal Taisyklių 63 p. ženklas Nr. 120 „Nelygus kelias“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą su važiuojamosios dalies nelygumais (kelio bangos, duobės, nesklandžios sandūros su tiltais ir pan.). Ženklas taip pat naudojamas prieš greičio mažinimo kalnelius ir važiuojamosios dalies paaukštinimus. Ženklo prieš greičio mažinimo priemones leidžiama neįrengti, jei leidžiamas važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 30 km/h.

Byloje nekilo ginčo, kad eismo įvykio vietoje yra įrengtas greičio mažinimo kalnelis. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. įvykio vietoje buvo įrengtos visos eismo saugumo priemonės. Tačiau iš ieškovo paaiškinimų, administracinio nusižengimo bylos duomenų nustatyta, kad ginčo eismo įvykio metu kelyje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo, pagal paminėtus teisės aktus turinčio būti įrengto prieš greičio mažinimo kalnelį (120 arba 151). Atsakovas nepateikė duomenų, kad eismo įvykio metu buvo įrengti kelio ženklai, įspėjantys apie šią greičio mažinimo priemonę.

Atsakovas Lietuvos automobilių kelių direkcija ir trečiasis asmuo AB „Kelių priežiūra“ 2018-03-02 sudarė Papildomą susitarimą prie sutarčių dėl privalomų kelių priežiūros darbų (užduočių) vykdymo Nr. PAR-48, pagal kurią AB „Kelių priežiūra“ įsipareigojo atlikti privalomuosius kelių priežiūros darbus (užduotis) pagal nustatytus kelių priežiūros lygius bei specialiuosius pavedimus, o atsakovas įsipareigojo mokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus (1.1 p.). Iš sutartimi prisiimtų šalių įsipareigojimų matyti, kad atsakovas įsipareigojo apžiūrėti trečiojo asmens prižiūrimus kelius, pastebėjus nukrypimus nuo nustatytų reikalavimų, pranešti apie juos trečiajam asmeniui, surašyti valstybinės reikšmės automobilių kelių būklės patikros ir priežiūros normatyvinių techninių dokumentų reikalavimo pažeidimo aktus, trečiasis asmuo įsipareigojo atlikti darbus tinkamai, kokybiškai ir laiku, šalinti darbų trūkumus, derinti su atsakovu kelio elementų pasikeitimo duomenis, darbus pradėti vykdyti tik atsakovui patvirtinus darbų sąmatas ir kt.

Įvertinus sutarties nuostatų turinį, spręstina, kad trečiasis asmuo pagal sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus. Iš sutarties nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas. Nagrinėjamu atveju Sutarties nuostatos rodo, jog realią, savarankišką kelio valdymo teisę ir iš jos kylančią sprendimų priėmimo teisę turėjo atsakovas, o ne trečiasis asmuo. Taigi šios sutarties nuostatų sisteminė analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas neperdavė AB „Kelių priežiūra“ savarankiško valdymo teisės, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog tinkamas atsakovas pagal ieškovo reikalavimus yra trečiasis asmuo. Atsakovas neįrodė, jog 2018-03-02 sutartimi atsakovas perdavė trečiajam asmeniui ginčo gatvės valdymą CK 6.266 str. prasme, todėl būtent Lietuvos automobilių kelių direkcija yra tinkamas atsakovas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą atlyginti žalą.

Minėta, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Nagrinėjamu atveju atsakovas neturėjo duomenų, kokį laikotarpį įspėjamasis kelio ženklas ginčo vietoje nebuvo įrengtas, nepateikė duomenų, kokių stebėsenos, kontrolės ar kitų priemonių ėmėsi tam, kad ginčo kelio ruože būtų užtikrintos eismo saugumo priemonės. Iš nurodytų teisės aktų reikalavimų nustatyta, kad įspėjamasis kelio ženklas ginčo įvykio vietoje turėjo būti, tačiau jo dėl nežinomų priežasčių nebuvo, o už tinkamą kelio elementų įrengimą atsakingas atsakovas.

Atsakovas, nesutikdamas su jam kylančia atsakomybe, kvestionuoja žalos ieškovui ir jo transporto priemonei kilimo priežastinį ryšį su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. neįrengtu įspėjamuoju kelio ženklu. Ieškovo patirta žala susijusi priežastiniu ryšiu su aplinkybe, jog nebuvo įspėjamojo ženklo prie greičio mažinimo kalnelį, nes jeigu nebūtų kalnelio arba apie įrengtą kalnelį būtų teisės aktų nustatyta tvarka įspėta, tikėtina, jog ginčo eismo įvykis nebūtų įvykęs. Atsakovas taip pat tvirtino, kad dėl eismo įvykio (taigi ir dėl atsiradusios žalos) kaltas automobilio vairuotojas, kuris buvo nerūpestingas, neatidus, nepasirinko saugaus greičio. Šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o yra grindžiami tik prielaidomis. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. J. sveikata sužalota ir vairuotas motociklas apgadintas, atsitrenkus į greičio mažinimo kalnelį, nes nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, horizontalusis kelio ženklinimas buvo išblukęs. Nurodytų aplinkybių visuma, kuri byloje nepaneigta jokiais kitais įrodymais (CPK 178 str., 185 str.), liudija, kad vairuotojo veiksmuose nebuvo neatsargumo ir neatidumo (Kelių eismo taisyklių 4, 9 p.), nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie greičio mažinimo priemones, jis neturėjo pareigos važiuoti dar lėčiau ar stabdyti, nes važiavo leistinu greičiu. Dėl nurodytų priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kad automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, kad jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių. Kompetentinga institucija nustatė, kad ieškovo veiksmuose nėra jokių administracinio nusižengimo požymių. Nenustačius automobilio valdytojo kaltės dėl eismo įvykio, nėra pagrindo atleisti visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės atsakovą.

Pagal CK 6.249 str. 1 d. įtvirtintą žalos sąvoką žala, kuri yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos, ir yra tiesioginiai nuostoliai. Siekdama įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 str.), bylos šalis paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str. 1 d.). Pagal CK 6.283 str. fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismas neturi pagrindo abejoti byloje pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovo sveikatos sužalojimai ir transporto priemonės sugadinimai, nurodyti defektacijos akte, atsirado būtent aptariamo eismo įvykio metu. Atsakovas nepaneigė fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 str.).

Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius 20,44 Eur išlaidas medicininėms priemonėms, 135,52 Eur išlaidas už motociklo defektaciją. Turtinės žalos dydį, susijusį su motociklo sugadinimu, ieškovas grindė defektacijos aktu, kuriame nurodytos apgadintų detalių bei reikalingų remonto darbų kainos, iš viso – 4487,18 Eur su PVM. Tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad motociklo remonto darbus atliko pats, taigi darytina išvada, kad ieškovas defektacijos akte nurodytų remonto darbų (įskaitant dažymo darbus) kaštų nepatyrė. Dėl nurodyto 919,53 Eur suma už remonto darbus iš atsakovo nepriteistina.

Atsakovas kėlė abejones dėl byloje prašomo priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumo. Tačiau savo teiginiams pagrįsti atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, savo paskaičiavimų ar turimų kitų duomenų. Iš atsakovo ieškovui priteistinos turtinės žalos dydis nustatytinas pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir siekia 3723,61 Eur (20,44+135,52+4487,18-919,53).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Priteistiną neturtinės žalos atlyginimą nustato teismas ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius. Byloje nustatyta, kad ieškovas dėl patirtų kūno sužalojimų apie mėnesį buvo nedarbingas, ieškovui sukeltas fizinis skausmas ir nepatogumai sutrikdė jo įprastą gyvenimo būdą, šie sutrikdymai tęsiasi iki šiol, nes ieškovas patiria skausmus, eismo įvykis įvyko ieškovo 60-ojo jubiliejaus dieną, jis negalėjo pilnavertiškai dalyvauti šventėje. Tačiau ieškovo profesinei ir darbinei veiklai sveikatos pažeidimas įtakos neturėjo, laisvalaikio, asmeninio gyvenimo apribojimai ir dvasiniai išgyvenimai dėl negalėjimo pilnavertiškai dalyvauti visuomeninėje veikloje, važinėti motociklu buvo laikini. Teismas, atsižvelgdamas į pažeistos vertybės pobūdį (sveikata), pakenkimo sveikatai laipsnį ir mastą, neturtinės žalos padarinius, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kaip kelio valdytojui, civilinė atsakomybė kyla pagal CK 6.266 str., kadangi atsakovas netinkamai prižiūrėjo kelią (kelio elementą), kuriame įvyko eismo įvykis, todėl yra priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos būtinosios atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovui iš atsakovo priteistina 3723,61 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.249 str., 6.250 str., 6.283 str.).

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, todėl jos neskirstomos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, j. a. k. 188710638, 3723,61 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.