- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2-712-1099/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idola“
- Advokatai
- Karolis Ušinskas, Aleksandras Vancevičius
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ atstovams vadovei V. S. ir advokatui Karoliui Ušinskui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idola“ atstovams vadovui K. B. ir advokatui Aleksandrui Vancevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“ dėl netinkamai atliktų darbų, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl (ne)tinkamo statybos rangos darbų atlikimo, rangos kainos sumažinimo, nuostolių dėl galimai netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo priteisimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Otimus“ kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Idola“ 68 622,63 Eur nuostolius, 8 proc. metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė pradiniame ieškinyje ir dublike nurodo, kad ieškovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip rangovė, 2022 m. balandžio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IDL-G-L46A-002 (toliau – rangos sutartis, sutartis), pagal kurią sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovė savo jėgomis ir rizika objekte (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas), įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, kurie detalizuoti sutarties prieduose, ir perduoti darbų rezultatą ieškovei šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka; lokalinėje sąmatoje (sudarytoje prie sutarties) buvo nurodyta, kad atsakovė turi atlikti: 1. polių betonavimą – 5,50 m³, suma be PVM – 3 308,53 Eur; 2. rosverkų betonavimą – 7,50 m³, suma be PVM – 3 268,25 Eur; 3. atraminių sienų betonavimą – 67,00 m³, suma be PVM – 35 745,00 Eur; 4. monolitinę perdangą – 58 m³, suma be PVM – 30 012,07 Eur; 5. silikatinių blokų 200 mm mūro darbus – 65 m³, suma be PVM – 16 744,25 Eur; 6. laikančiųjų sąramų montavimą – 14 m³, suma be PVM – 965,20 Eur; 7. monolitinio žiedo įrengimą – 8 m³, suma be PVM 4 010 Eur; visa sutarties suma su PVM 113 804,49 Eur.
4. Anot ieškovės, atsakovė pateikė PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus: 2022 m. balandžio 14 d. Nr. IDOIS 12 (išankstinė; avansas, kurio dalimi, vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, yra dengiama 25 proc. sumos, mokėtinos už atliktus darbus) 28 451,12 Eur sumai; 2022 m. gegužės 31 d. Nr. IDO 97 10 999,90 Eur sumai; 2022 m. birželio 15 d. Nr. IDO 100 11 990,51 Eur sumai; 2022 m. liepos 1 d. Nr. IDO 101 30 570,12 Eur sumai; 2022 m. liepos 24 d. Nr. IDO 106 31 852,96 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO 118 27 723,13 Eur sumai. Be to, atsakovė pateikė ieškovei bendrai 5 atliktų darbų aktus. Nurodo, kad ieškovė paskutinio akto Nr. 5 nepriėmė ir atitinkamai neapmokėjo pagal jį išrašytos paskutinės sąskaitos (2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO 118).
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, ji bendrai sumokėjo atsakovei 92 511,23 Eur (pagal išankstinę ir 4 sąskaitas faktūras). Nurodo, kad yra permokėjusi atsakovei 7 097,74 Eur avanso, kuris, kaip minėta, buvo sumokėtas visas, o darbai priimti ne visi. Pažymi, kad atsakovė darbus atliko netinkamai, taip pat netinkamai suskaičiavo darbų kiekį; šias aplinkybes, anot ieškovės, patvirtina: – 2022 m. lapkričio 14 d. surašytas neeilinės apžiūros aktas (surašytas atsakovės vadovės V. S., statybos techninės priežiūros inžinieriaus J. Ž. ir architekto V. P.; toliau – neeilinės apžiūros aktas), kuriame buvo nurodyti atsakovės atliktų darbų defektai; – taip pat 2022 m. gruodžio 9 d. surašytas statybos darbų kokybės vertinimas-išankstinė tyrimo ataskaita Nr. IT-2022/12/09 teismo ekspertų A. S. ir D. K. (toliau – ataskaita), kurioje iš esmės nurodyti tokie patys defektai, kaip ir neeilinės apžiūros akte; ataskaitoje nurodyta, jog nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo vertė, pagal sudarytą sąmatą, yra 61 395,40 Eur su PVM (50 740 Eur be PVM); be to, ataskaitoje nurodyta, jog atsakovės atliktų statybos darbų kiekiai yra mažesni nei atliktų darbų aktuose įrašyti kiekiai bei atitinkamai ieškovės paskaičiavo, kad atsakovės deklaruotų (atliktų darbų aktuose), bet neatliktų darbų kaina sudaro 7 999,89 Eur (be PVM). Teigia, kad už neeilinės apžiūros aktą ieškovė patyrė 785 Eur, o už ataskaitą – 2 000 Eur išlaidų.
6. Anot ieškovės, ji 2022 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, nurodydama pateikti pasiūlymus dėl situacijos sprendimo; atsakovei nepateikus atsakymo, defektų neištaisius, ieškovė pasamdė UAB „Lithuanian import trade and export“, kuri už 2 720 Eur (be PVM) atliko minimalius statybos darbų trūkumų šalinimo darbus ginčo objekte.
7. Taigi, ieškovė pradiniame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad ji patyrė šiuos nuostolius: 1) neatlikti užaktuoti darbai – 7 999,89 Eur be PVM; 2) 2022 m. balandžio 14 d. išankstinės sąskaitos Nr. IDOIS 12 sumokėto avanso nepanaudotas likutis, be pagrindo likęs atsakovės žinioje, 7 097,74 Eur; 3) už neeilinės apžiūros aktą sumokėti 785 Eur; 4) už akto/ataskaitos surašymą sumokėti 2 000 Eur be PVM; 5) už trūkumų šalinimą UAB „Lithuanian import trade and export“ sumokėti 2 720 Eur be PVM; 6) atsakovės nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo kaina 48 020 Eur be PVM (pagal vertinimą bendra trūkumų šalinimo vertė 50 740 Eur be PVM, tačiau ieškovė minusuoja jau sumokėtą 2 720 Eur be PVM sumą UAB „Lithuanian import trade and export“). Bendra ieškovės patirtų nuostolių dėl atsakovės netinkamai/nekokybiškai atliktų darbų ir netinkamai paskaičiuotų darbų kiekio suma sudaro 68 622,63 Eur.
8. Ieškovė pažymėjo, kad informavo atsakovę (žodžiu, telefonu), jog bus atliekama neeilinė objekto apžiūra, taip pat bus vykdoma ekspertų apžiūra bei vertinimas, tačiau atsakovė tai ignoravo, su ieškove nebendradarbiavo. Be to, teigia, kad jokie projekto ir/ar darbų pakeitimai/patikslinimai nebuvo derinami su ieškove, atitinkamai nebuvo pasirašyti; atsakovė žodžiu taip pat neteikė jokių pastabų/pasiūlymų.
Šalies argumentai
9. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės 35 394,50 Eur faktiškai sumažinant atliktų darbų kainą, 2 720 Eur patirtų trūkumų šalinimo išlaidų, 2 785 Eur išlaidų, susijusių su patirtos žalos įvertinimu, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.
10. Aiškina, kad po pradinio ieškinio pateikimo ieškovės užsakovė ir statybos objekto savininkė UAB „Mirtona“ 2023 m. rugsėjo 3 d. pastatą pardavė kitam asmeniui, todėl ieškovė savo pažeistas teises gali ginti tik prašydama sumažinti atliktų darbų kainą, apmokant atsakovei už jos atliktus darbus, kurių atlikti kiekiai yra ginčijami tik iš dalies.
11. Pažymi, kad atsakovei už faktiškai atliktus darbus pagal 5 atliktų darbų aktus turėjo būti sumokėta iš viso 113 136,62 Eur be PVM suma; viso buvo sumokėta 92 511,23 Eur, todėl iš viso atsakovei buvo nesumokėta 20 625,39 Eur be PVM suma (skola). Anot ieškovės, įvertinus tai, kad atsakovė aktavo ir ieškovei pateikė apmokėjimui 7 999,89 Eur per didelį neatliktų darbų kiekį, ieškovė iš viso liko neapmokėjusi už faktiškai atliktus darbus 12 625,50 (20 625,39 - 7 999,89) Eur sumą.
Šalies argumentai
12. Ieškovės teigimu, atsakovė atliko statybos darbus nekokybiškai, kurių remonto darbų vertė yra 50 740 Eur be PVM, todėl ieškovė prašo mažinti faktiškai atliktų statybos darbų kainą šia 50 740 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasitelkė UAB „Lithuanian import trade and export“, kurie už 2 720 Eur be PVM atliko minimalius statybos (trūkumų šalinimo) darbus, šios ieškovės patirtos trūkumų šalinimo išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės, todėl priteistinos ieškovei. Taigi, prašoma faktiškai sumažinti atliktų darbų kainą 48 020 (50 740 - 2 720) Eur be PVM suma.
13. Nurodo, kad kadangi ieškovė nėra sumokėjusi atsakovei aukščiau nurodytos 12 625,50 Eur sumos, prašoma iš faktiškai prašomos sumažinti atliktų darbų kainos – 48 020 Eur be PVM, užskaityti 12 625,50 Eur sumą, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteisti 35 394,50 Eur sumą. Be to, kaip minėta ir pradiniame ieškinyje, ieškovė yra patyrusi 2 785 (785 + 2 000) Eur išlaidas, atliekant atsakovės padarytų statybos trūkumų įvertinimą, kurios priteistinos iš atsakovės.
14. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Paaiškino, kad tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis, sumokėtas avansas; vėliau, darbų eigoje, apmokėtos 4 sąskaitos pagal atsakovės atliktų darbų aktus (kurie nepasirašyti ieškovės); gavus aktą Nr. 5, ieškovės vadovė su kitais asmenimis nustatė atsakovės darbų trūkumus, tuo pagrindu buvo siųstos pretenzijos, į kurias atsakovė nereagavo. Pažymėjo, kad ieškovės vadovė žodžiu buvo susitarusi su L. P. dėl ginčo objekto priežiūros, kadangi ji pati nedažnai vykdavo į objektą; iš jo gaudavo ir atsakovės siųstus aktus, pasikalbėdavo dėl darbų kokybės. Be to, ieškovės vadovė teigė, kad techninę priežiūrą iš esmės vykdė V. P. (atsakovė apie tai informuota žodžiu), kuris jai žodžiu perduodavo pastabas dėl darbų kokybės; bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas teigė, kad techninis prižiūrėtojas visgi nebuvo paskirtas. Anot ieškovės vadovės, atsakovės darbų trūkumai matėsi vizualiai, bet atsakovės atstovai žadėjo, jog juos ištaisys, todėl ir buvo apmokama už atliktus darbus; patvirtino, jog darbų eigoje objekto projektas keitėsi, tačiau nedetalizavo/neatsiminė kas. Anot ieškovės atstovų, į atliktų darbų apžiūras atsakovės atstovus kvietė L. P.. Po nustatytų trūkumų atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, todėl ieškovė pasamdė kitą bendrovę dėl minimalių trūkumų ištaisymo (angų/plyšių užtaisymas, šiukšlių išvežimas ir kt.). Ieškovės vadovė nurodė, kad rekomendaciją atsakovei rašė jos prašymu, norėjo draugiškai padėti. Dėl patikslinto ieškinio paaiškino, kad ieškovė pripažįsta skolą (20 625,39 Eur) pagal atliktų darbų aktą Nr. 5, tačiau įskaito šią skolą į kainos sumažinimą (48 020 Eur) ir nuostolius (7 999,89 Eur) dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, taip pat užaktuotų, bet neatliktų darbų; taip pat prašo priteisti 2 720 Eur išlaidų atsakovės darbų trūkumų šalinimui bei 2 785 Eur išlaidų, patirtų nustatant atsakovės darbų defektus; ieškinio patikslinimo poreikis iškilo užsakovei pardavus ginčo objektą, todėl neliko galimybės prašyti išlaidų defektų pašalinimui.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Idola“ atsiliepime į ieškinį, triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
16. Nurodo, kad ieškovė neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos – 2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO118 (27 723,13 Eur be PVM sumai), išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5. Anot atsakovės, visi darbai buvo atlikti ir perduoti ieškovei, tačiau ieškovė nepagrįstai vengia apmokėti už atliktus darbus.
17. Pažymi, kad pagal rangos sutarties 3.2.1 punktą ieškovė įsipareigojo per dvi dienas nuo sutarties įsigaliojimo paskirti asmenis, kurie vykdys techninę ir autorinę priežiūrą, ir raštu pranešti atsakovei jų vardus, pavardes ir telefono numerius, tačiau šio sutartinio įsipareigojimo ieškovė nevykdė – nepaskyrė techninės priežiūros. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju darbai buvo atlikti nenukrypstant nuo rangos sutarties sąlygų, norminių ir technologinių reikalavimų.
18. Teigia, kad ieškovė pateiktus atliktų darbų aktus (tarpinius) ir PVM sąskaitas faktūras priėmė bei sąskaitas apmokėjo (išskyrus paskutinę); priimant darbus pagal pateiktus atliktų darbų aktus bei sumokant už šiuos darbus ieškovei neabejotinai buvo žinomi atlikti darbai, jų apimtis ir kokybė, kurie ieškovę tenkino. Pasak atsakovės, ieškovė jokių pastabų dėl perduotų darbų neteikė, bet juos priėmė ir apmokėjo pateiktas sąskaitas, todėl šiuo atveju kelti pretenzijas dėl perduotų darbų tariamų trūkumų (tuo labiau nepaslėptų) neturi teisinio pagrindo. Anot atsakovės, ieškinyje nurodomi tariami darbų trūkumai – atšokusi termoizoliacija, blokelių sumūrijimas, blokelių mūro prasilenkimai, per siauros sąramos, gelžbetonio sienos nelygumai, porėtumas ir kt., nepriskirtini paslėptiems trūkumams, todėl priimant darbus ieškovė matė jų atlikimą ir jokių dėl to pretenzijų nereiškė, taigi, remiantis norminiu reglamentavimu, neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų dėl darbų, kuriuos priėmė be pastabų, nenurodant jokių tariamų trūkumų.
19. Be to, pažymi, kad nei į neeilinę objekto apžiūrą, nei į ekspertų apžiūrą bei vertinimą atsakovės atstovai nebuvo kviečiami, objektas apžiūrėtas atsakovės atstovams nedalyvaujant, todėl atsakovei net nebuvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimų, kurie paneigtų daromas prielaidas dėl tariamų darbų trūkumų. Atsakovės manymu, ieškovės pateikiamuose aktuose nurodomi neesminiai, pastato konstrukcijai, eksploatavimui jokios realios įtakos nedarantys tariami trūkumai.
20. Aiškina, kad pradėjus vykdyti darbus pagal pateiktą pirminį projektą rasta daug neatitikimų, sienų betonavimo storis nebuvo pritaikytas prie išbetonuotų polių inkarinės armatūros, todėl konsultuojantis su konstruktoriumi sienas teko storinti, dėl ko padidėjo monolitinių sienų betonavimo apimtis, pvz., laikančiosios sienos šlaito pusėje projekto dokumentacijoje nurodytos 250 mm storio pagal esamą polių padėtį storintos iki 280 mm projektinėje dalyje, o vietoje realiai buvo storinama pagal faktą, tiek, kad apimtų polių inkarinę armatūrą, su kuo sutiko pati ieškovė. Atsakovės teigimu, visa tai buvo žinoma ieškovei ir buvo gautas jos pritarimas, ką, be kita ko, patvirtina ir atliktų darbų aktų priėmimas bei sąskaitų apmokėjimas; kiekių padidėjimas projektinėje dalyje nebuvo pakoreguotas, siekiant išvengti projektinės dokumentacijos nuolatinio keitimo, o buvo sutarta, jog viskas bus užbaigta pagal faktinę situaciją.
21. Be to, atsakovė nurodo, kad II aukšto komercinių patalpų dalyje, laikančiųjų mūro sienų konstrukcijos buvo pakeltos nuo projekte nurodyto iki apytiksliai 1,75-1,8 m aukščio (skaičiuojant nuo perdangos lygio), stengiantis išgauti daugiau naudingo ploto šioje dalyje; tai buvo atliekama tariantis vietoje su užsakovu bei gautas toks jo nurodymas. Pabrėžia, kad statybos metu buvo remiamasi konstrukcinės dalies projekto brėžiniais – šioje dalyje nebuvo numatytos praėjimo angos, kurios vėliau ieškovės nurodymu buvo išgriautos ir pakoreguotos; šis atliktų darbų kiekis taip pat buvo aktuotas. Taip pat aiškina, kad statybų eigoje atsirado problema su statybinių blokelių tiekimu, blokeliai rinkoje pasibaigė ir atvežti nebebuvo įmanoma, kadangi šioms medžiagoms buvo taikomos sankcijos, todėl II aukšto gyvenamosios dalies išorinėms laikančiosioms konstrukcijoms buvo pasirinktas kito gamintojo statybinis blokelis, kurio matmenys skyrėsi, todėl blokelių surišimas nebuvo galimas; dėl to, konsultuojantis su konstruktoriumi, buvo priimtas sprendimas inkaruotis į blokelį inkariniais elementais ir užtikrinti jų stabilumą monolitinio žiedo pagalba; tas pats atlikta ir su vidinėmis pertvaromis. Darbų eigoje taip pat buvo pastorinta namo gyvenamosios dalies monolitinė perdanga – pritaikytas toks pat storis kaip ir komercinių patalpų, dėl ko buvo fiksuotas nežymus kiekių padidėjimas.
22. Atsakovė aiškina, kad ieškovė prašo priteisti 68 622,63 Eur tariamų nuostolių, kurių realiai net nėra patyrusi. Be to, reikalaudama tokio dydžio nuostolių, vengia apmokėti paskutinę atsakovės pateiktą sąskaitą (27 723,13 Eur). Pažymi, kad nors ieškovė reikalauja priteisti 7 999,89 Eur neva už neatliktus užaktuotus darbus, tačiau tariamas atliktų darbų kiekių neatitikimas buvo apskaičiuotas vertinant visų 5 atliktų darbų aktų duomenis, nors ieškovė nėra visų jų apmokėjusi, t. y. ieškovė yra realiai sumokėjusi už ženkliai mažesnį darbų kiekį, nei faktiškai atsakovė yra atlikusi ginčo objekte. Taip pat nepagrįstai reikalaujama priteisti tariamas išlaidas už neva UAB „Lithuanian import trade and export“ atliktą darbų trūkumų šalinimą, kadangi ieškovė nepateikia nei kokius darbus tariamai ši bendrovė objekte vykdė, nei kada, nei kokia apimtimi neva buvo atliekami darbai, nei kokiu pagrindu bei kad šie darbai realiai buvo perduoti ieškovei.
23. Pasak atsakovės, atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros buvo persiunčiami/perduodami ieškovės atstovui L. P. (kuris, anot atsakovės, turėjo asmeninį turtinį suinteresuotumą ginčo objekto statyboje, iš esmės atstovavo tiek ieškovę, tiek ir tikrąjį ginčo pastato statytoją (užsakovą)), kuris, būdamas statybos srityje besispecializuojantis advokatas, aiškiai žinojo ir suprato perduodamų dokumentų – atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų teisinę reikšmę bei sukeliamas teisines pasekmes. Tačiau, kaip minėta, perduoti darbai buvo priimti be pastabų, apmokėtos pateiktos sąskaitos faktūros, niekuomet (iki penkto atliktų darbų akto pateikimo) iš ieškovės pusės nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl atliktų darbų, jų kokybės, apimties, kas tik patvirtina, kad darbai buvo atliekami būtent pagal tuometį šalių susitarimą ir tai visiškai tuo metu atitiko ieškovės poreikius, lūkesčius, reikalavimus. Visa situacija pasikeitė tuomet, kai ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo toliau apmokėti už atliktus/atliekamus darbus. Be to, nurodo, kad ieškovės direktorė V. S. 2022 m. rugsėjo 19 d. raštu/rekomendacija patvirtino, jog darbai ginčo objekte vykdomi be nukrypimo nuo projekto, kokybiškai, ir šį raštą ieškovės atstovui elektroniniu paštu tą pačią dieną persiuntė minėtas L. P.. Ši rekomendacija ieškovės buvo surašyta jau po to, kai atsakovė atliko visus darbus ir ieškovės atstovams perdavė visus 5 atliktų darbų aktus ir pagal juos išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
24. Atsakovė papildomai pabrėžia, kad dar 2023 m. vasario 13 d. buvo surašyta (ir užregistruota Registrų centre) pažyma, kuri patvirtina, jog ginčo statinio statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Be to, ginčo objektą statinio savininkė UAB „Mirtona“ 2023 m. rugsėjo 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė naujam statinio savininkui, kuris nuo 2024 m. sausio/vasario mėn. objekte vykdo statybos/griovimo darbus. Teigia, kad minėtos pirkimo-pardavimo sutarties 3.3. punkte pirkėjas (naujasis statinio savininkas) patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo pirkėjas turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti (patikrinti) daiktus ir su jais susijusius dokumentus, įskaitant dokumentus, susijusius su projektavimu, statyba, registravimu; daiktai visomis prasmėmis atitinka pirkėjo reikalavimus; pirkėjas neturi pardavėjui jokių pretenzijų, ir patvirtina, kad daiktų charakteristikos atitinka jo, kaip pirkėjo, keliamus reikalavimus; tuo tarpu pardavėja UAB „Mirtona“ (kurios akcininkas tuo metu buvo minėtas L. P.) patvirtino, kad daiktai yra tinkami naudoti pagal jų paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų. Taigi, atsakovės vertinimu, ieškovė bei tikrasis statybos darbų užsakovas (nebaigtos statybos statinio savininkas) UAB „Mirtona“, kuriuos ginčo laikotarpiu iš esmės atstovavo L. P., darbų rezultatą priėmė, juo naudojosi ir galiausiai perleido naujam savininkui.
Šalies argumentai
25. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu tiek su pradiniu, tiek su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė juos atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad visi atsakovės atlikti darbai buvo perduoti ieškovei, kurią iš esmės atstovavo L. P. (profesionalas, kuris turėjo suprasti aktų ir sąskaitų reikšmę); jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ar kiekių nebuvo pareikšta (nei žodžiu, nei raštu); už didžiąją dalį darbų atsiskaityta; liko neapmokėta tik paskutinė sąskaita, todėl, anot atstovų, ieškovė negali remtis trūkumų faktu; tuo labiau, jei tie trūkumai, kaip nurodė pati ieškovė, buvo akivaizdūs/matomi (nepaslėpti); po visų darbų atlikimo ieškovės vadovė net parašė rekomendaciją atsakovei dėl tinkamo darbų atlikimo. Pažymėjo, kad ieškovė viso statybų proceso metu nebuvo paskyrusi techninio prižiūrėtojo. Teigė, kad atsakovės atstovai nei į vieną apžiūrą ar vertinimą nebuvo kviečiami, todėl neaišku kas tų apžiūrų metu buvo matuojama, kaip, kokiais būdais, taip pat kaip buvo nustatinėjami ir vertinami tariami trūkumai; vėliau patikrinti šių darbų/tariamų defektų nebuvo galimybės, nes ginčo objektas buvo parduotas. Kita vertus, aiškino, kad objektui buvo išduota pažyma dėl darbų atlikimo nenukrypstant nuo projekto; objektą parduodant nurodyta, kad statybos darbų trūkumų nėra, t. y. objektas priimtas, naudojamas ir net realizuotas. Nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog ieškovė faktiškai būtų patyrusi bent kažkokius nuostolius, jog taisė atsakovės atliktus darbus. Papildomai pažymėjo, kad darbų eigoje ne vieną kartą keitėsi projekto sprendiniai, dėl ko keitėsi darbų kiekiai (kai kurie darbai buvo atliekami, o vėliau perdaromi, įrenginėjamos papildomos pertvaros, durų/langų angos ir pan.), todėl tarp atliktų darbų ir užaktuotų darbų galėjo susidaryti skirtumai. Aiškino, kad ieškinio patikslinimas yra ydingas; užskaitymai bylos/ginčo nagrinėjimo metu nėra galimi pagal norminį reglamentavimą; atstovų vertinimu, ieškovė pasirinko netinkamą gynybos būdą ir priemones jį grindžiant.
26. Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra statybos techninės priežiūros inžinierius; ieškovės iniciatyva atliko ginčo objekto neeilinę apžiūrą ir surašė (kartu su ieškovės vadove bei V. P.) aktą, kuriame nurodė tam tikrus statybos darbų defektus; palaikė akte nurodytas aplinkybes.
27. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo ginčo objekto konstrukcinės projekto dalies vadovas, projektavo konstrukcinę ginčo objekto dalį. Aiškino, kad darbų eigoje bendravo su atsakovės vadovu, architektu V. P., taip pat L. P.; patvirtino, kad darbų eigoje buvo tam tikri pakeitimai (atsirado papildomos pertvaros). Teigė, kad kai jam buvo pateiktas neeilinės apžiūros aktas, nuvažiavo į objektą ir įvertino, jog nurodyti defektai nebuvo esminiai. Pažymėjo, kad po ginčo objekto pardavimo naujoji savininkė prašė pakeisti ginčo objekto projektą, nes siekia perdaryti pastatą pagal savo poreikius.
28. Liudytojas V. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra architektas; statant ginčo objektą jį užsakė ieškovė, jis vykdė architektūrinės dalies priežiūrą. Teigė, kad iš esmės jis atliko ir objekto techninę priežiūrą, nors nebuvo paskirtas techniniu prižiūrėtoju; informuodavo tiek ieškovę, tiek atsakovę žodžiu apie atsakovės darbų defektus (kurie buvo matomi, nepaslėpti); vėliau surašė neeilinės apžiūros aktą. Patvirtino, kad darbų eigoje tam tikri projekto keitimai buvo (neprisiminė kokie). Pažymėjo, kad pažyma apie statybos užbaigimą nereiškia kokybės patikrinimo, o tik ar objektas pastatytas pagal projektą.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
29. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys 2022 m. balandžio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. IDL-G-L46A-002, pagal kurią sutartyje nustatytomis sąlygomis atsakovė savo jėgomis ir rizika objekte „Vienbutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis“, adresu (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus, kurie detalizuoti sutarties prieduose. Pagal prie sutarties patvirtintą lokalinę sąmatą, atsakovė įsipareigojo atlikti darbų už bendrą 94 053,30 Eur kainą (be PVM); pastabose nurodyta, jog pasiūlymas (lokalinė sąmata) parengtas pagal pateiktą techninį darbo projektą.
30. Nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus: 2022 m. balandžio 14 d. Nr. IDOIS 12 (išankstinė; avansas, kurio dalimi, vadovaujantis sutarties 5.2 punktu, yra dengiama 25 proc. sumos, mokėtinos už atliktus darbus) 28 451,12 Eur sumai; 2022 m. gegužės 31 d. Nr. IDO 97 10 999,90 Eur sumai; 2022 m. birželio 15 d. Nr. IDO 100 11 990,51 Eur sumai; 2022 m. liepos 1 d. Nr. IDO 101 30 570,12 Eur sumai; 2022 m. liepos 24 d. Nr. IDO 106 31 852,96 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 17 d. Nr. IDO 118 27 723,13 Eur sumai. Atsakovė pateikė ieškovei bendrai 5 atliktų darbų aktus, kurių pagrindu buvo išrašytos nurodytos sąskaitos (išskyrus išankstinę sąskaitą).
31. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė bendrai yra sumokėjusi atsakovei 92 511,23 Eur sumą (laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.), t. y. neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos, išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5. Taip pat nustatyta, kad visi aktai ir sąskaitos ieškovei buvo siųsti (jų išrašymo dieną ar per porą dienų nuo išrašymo) per L. P. (elektroniniu paštu).
32. Į bylą pateikta ieškovės (jos vadovės) 2022 m. rugsėjo 19 d. surašyta rekomendacija, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad vykdant statybos darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo; darbai atliekami laikantis saugumo ir technologinių reikalavimų, kokybiškai ir neatsiliekant nuo darbų vykdymo grafiko; atsakovė pasižymi geru darbų organizavimu, operatyviu susidariusių problemų sprendimu bei atliktų darbų kokybiškumu.
33. Nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 14 d. J. Ž., UAB „Otimus“ direktorė V. S. ir V. P. sudarė Neeilinės apžiūros aktą, kuriame nurodyti tokie ginčo objekto defektai: – netinkamai įrengti pamatai; pamatas pilnai nesiremia ant polių; dėl blogai sutankinto grunto po pamatais visas šiltinimo sluoksnis yra kreivas bei nelygus; – mūro sienos yra kreivos ir išsipūtusios; išmūrytų pertvarų rišimas prie kapitalinių sienų yra netinkamas arba jo nėra; mūro sienoje matosi ertmės; blogai atlikti monolitinių sienų įrengimo darbai; daug kur matosi išlindusi armatūra; – nelygūs, aptrupėję langų bei durų angokraščiai; blogai sumontuotos kai kurios langų bei durų sąramos, sąramų galai sutampa su mūro siūlėmis.
34. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už neeilinės apžiūros aktą 2022 m. lapkričio 8 d. J. Ž. sumokėta 785 Eur suma.
35. Nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Baltic Property“ (vertintojai A. S. ir D. K.) sudarė Statybos darbų kokybės vertinimą – išankstinio tyrimo ataskaitą Nr. IT-2022/12/09, kurioje, be kita ko, nurodė, kad: – po pamatais įrengta termoizoliacija yra atšokusi nuo pamato apačios ir pasislinkusi žemyn; sienų mūro darbai atlikti nekokybiškai; blokeliai sumūryti neišlaikant siūlių vertikalumo ir horizontalumo; blokeliai yra pakrypę vieni kitų atžvilgiu; tarp blokelių paliktos neužtaisytos siūlės; daugelis siūlių yra nepakankamai užpildytos blokelių klijais ar skiediniu; – nekokybiškai atlikti durų ir langų angų formavimo darbai; atskelti arba nupjauti blokelių šonai atsukti į angos pusę, nėra suformuoti lygūs angokraščiai; angų kraštuose sumūryti labai maži blokelių gabaliukai, kurie trapūs ir angokraščių formavimui netinkami; – mūro sienų paviršiai nelygūs; vieni blokeliai išsikišę labiau nei kiti; I a. blokelių mūro plokštumos prasilenkia su II a. blokelių mūro plokštumomis; perdangos šonai taip pat nesulyginti su sienų mūro išorine plokštuma; – nekokybiškai sumūryta kolona; vienos plytos yra labiau išsikišusios už kitas, nelygūs kolonos šonai; kolona yra šiek tiek pakrypusi; – kai kurie mūro blokeliai yra suskilę; – sienų mūro išoriniai kampai nelygūs; vieni blokeliai išsikišę labiau už kitus; skirtumai siekia net 3 cm; – sąramos atremtos į nepilną blokelį; sąramų galų vertikalios siūlės sutampa su blokelių vertikaliomis siūlėmis; virš sąramų esančio mūro vertikalios siūlės taip pat atkartoja žemiau esančią siūlę; – sumontuotos per siauros sąramos; – vienos mūro sienos su kitomis nėra perrištos kampuose; per visą sienos aukštį, kiekvienoje mūro eilėje vertikali siūlė yra toje pačioje vietoje; dėl sienų skirtingų deformacijų ir nesurišto mūro jau formuojasi vertikalūs plyšiai; plyšiai formuojasi ir tose vietose, kur tarp skirtingų pastato korpusų nėra įrengtos deformacinės siūlės; per siūles, žvelgiant iš pastato vidaus, matosi laukas; – gelžbetonio sienos įrengtos nekokybiškai; sienų paviršius nelygus, betonas daugelyje vietų nesutankintas, porėtas; matosi neįbetonuota ir be apsauginio betono sluoksnio įrengta armatūra, armatūros korozijos žymės; kai kuriose vietose betonas nutrupėjęs; sienų paviršių bandyta užtepti neaiškios paskirties skirtingais mišiniais; – betonuojant monolitinio gelžbetonio sienas, klojiniai buvo netinkamai sumontuoti, kadangi skirtingais etapais išbetonavus sienas tarp jų susiformavo laiptelis; laipteliai yra susiformavę ir tarp blokelių mūro bei gelžbetonio žiedo; – nekokybiškai įrengta deformacinė siūlė tarp mūro ir gelžbetonio sienų; putų polistireno intarpas yra per siauras ir nedengia visos siūlės; – skirtingų pastato dalių pamatai prasilenkia vieni su kitais net 6,5 cm skirtumu; sienų mūras kai kuriose dalyse 2,5 cm atstumu nuo pamato kybo ore, mūras nėra visu pagrindu atremtas į pamatą. Apibendrinant konstatuota, kad ginčo objekte UAB „Idola“ statybos darbai atlikti nekokybiškai.
36. Be to, ataskaitoje buvo sudaryta nekokybiškai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo lokalinė sąmata, kurioje nurodyta, kad remonto darbų vertė yra 61 395,40 Eur su PVM (50 740 Eur be PVM; pagal 2022 m. spalio mėn. kainas).
37. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad buvo palyginti pagrindinių rangovo atliktų darbų faktiniai kiekiai su atliktų darbų aktuose įrašytais kiekiais: faktiškai išmatavus visas monolitinio gelžbetonio atramines sienas nustatyta, kad atraminių sienų faktiškai yra išbetonuota 70,98 m³ – nustatytas faktinis kiekis yra 3,02 m³ mažesnis nei atliktų darbų aktuose įrašyta; faktiškai išmatavus visą monolitinio gelžbetonio perdangą nustatyta, kad perdangos faktiškai yra išbetonuota 63,34 m³ – nustatytas faktinis kiekis yra 1,86 m³ mažesnis nei atliktų darbų aktuose įrašyta; faktiškai išmatavus visas silikatinių blokelių 200 mm storio sienas nustatyta, kad 200 mm storio sienų faktiškai yra sumūryta 52,95 m³ – nustatytas faktinis kiekis yra 0,72 m³ mažesnis nei atliktų darbų aktuose įrašyta; faktiškai išmatavus visas silikatinių blokelių 180 mm storio sienas nustatyta, kad 180 mm storio sienų faktiškai yra sumūryta 32,92 m³ – nustatytas faktinis kiekis yra net 18,35 m³ mažesnis nei atliktų darbų aktuose įrašyta.
38. Už ataskaitos surašymą 2023 m. sausio 9 d. ieškovė sumokėjo UAB „Baltic Property“ 2 420 Eur.
39. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje nurodė iki 2023 m. sausio 10 d. pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo bei informavo, jog atsakovei iki pretenzijoje nurodyto termino nepateikus pasiūlymų dėl susiklosčiusios situacijos sprendimo, ieškovė savo pažeistas teises gins įstatymų numatyta tvarka.
40. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Lithuanian import trade and export“ 2023 m. sausio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bendrai 2 720 Eur sumai (be PVM; su PVM – 3 291,20 Eur), kurioje nurodyta, jog ji išrašyta už statybos darbus (trūkumų šalinimą) (duomenys neskelbtini); minėta sąskaita ieškovės buvo apmokėta 2023 m. sausio 24 d.
41. Nustatyta, kad ginčo objekto savininkė, rangos sutarties sudarymo metu, buvo UAB „Mirtona“, kuri kaip rangovę statybos darbams pasitelkė ieškovę, kuri, kaip minėta, pasitelkė atsakovę. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. UAB „Mirtona“ perleido, be kita ko, ginčo objektą kitam asmeniui.
42. Dėl ginčo objekto 2023 m. vasario 13 d. buvo surašyta pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių.
43. Į bylą pateiktas E. K., inžinieriaus-konstruktoriaus, 2022 m. lapkričio 25 d. aktas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. lapkričio 14 d. neeilinės apžiūros akte nustatyti defektai nėra kritiniai, pastato laikomajai galiai ir pastovumui įtakos neturi.
Ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
44. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).
45. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.
46. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.
47. Kaip minėta, byloje tarp šalių ginčas iš esmės kilo dėl darbų defektų (ne)egzistavimo, ieškovės darbų priėmimo/nepriėmimo ir ieškovės teisės sumažinti rangos kainą ir/ar reikalauti nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimo (ne)egzistavimo.
Dėl darbų perdavimo/priėmimo ir jų defektų; kainos sumažinimo ir nuostolių priteisimo
48. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
49. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
50. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
52. Kasacinis teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).
53. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
54. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
55. CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.
56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
57. Ieškovei, kaip užsakovei, įstatymas suteikia teisę pasinaudoti vienu iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, t. y. prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą arba atitinkamai sumažinti sutartyje nustatytą kainą už atliktus darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina ir aukščiau nurodyta CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma. Tokią teisminę praktiką šios kategorijos bylose yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).
58. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. rugsėjo 17 d. pateikė ieškovei 5 atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras (išankstinė sąskaita buvo pateikta ir apmokėta iki darbų pradžios – 2022 m. balandžio 15 d.), siųsdama juos L. P. (ieškovės vadovė patvirtino, jog iš esmės minėtą objektą prižiūrėjo/kuravo būtent minėtas asmuo). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 4 sąskaitos iš esmės operatyviai po jų išrašymo ieškovės buvo apmokėtos. Ieškovės vadovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad sąskaitas faktūras apmokėjo, nors, anot jos, atsakovės atliktų darbų defektai buvo matomi iš karto, tačiau buvo vis žadama, jog jie bus pašalinti.
59. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus (šioje dalyje pasisakoma dėl atliktų darbų aktų Nr. 1-4) – atsakovei persiunčiant ieškovės paskirtam asmeniui minėtus aktus ir sąskaitas, o vėliau šias sąskaitas (išrašytas pagal atliktų darbų aktus), ieškovei apmokant; be to, teismo vertinimu, nurodyti darbai buvo priimti be jokių pastabų/pretenzijų (byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų). Nors ieškovės atstovai įrodinėjo, kad viso statybų proceso metu reiškė žodines pretenzijas atsakovei dėl darbų kokybės, tačiau atsakovei su tokia pozicija nesutinkant/nepripažįstant, nesant kitų tai galinčių įrodymų, laikytina, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Tuo labiau, kad šią poziciją, nors ir netiesiogiai, paneigia pačios ieškovės veiksmai, elektroniniu paštu gaunant atliktų darbų aktus, jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras ir jas visiškai apmokant.
60. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
61. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė neapmokėjo paskutinės atsakovės sąskaitos, išrašytos pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 (nors patikslintame ieškinyje iš esmės pripažino savo pareigą ją apmokėti). Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovė minėtą aktą ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą siuntė jų sudarymo dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 17 d., tam pačiam ieškovės paskirtam asmeniui L. P. (kaip ir ankstesnius aktus ir sąskaitas), tačiau ieškovė jokių pastabų/pretenzijų dėl darbų, atliktų pagal minėtą aktą, per protingą terminą atsakovei nereiškė (nors 2022 m. rugsėjo 17 d. sąskaitos apmokėjimo terminas buvo iki 2022 m. rugsėjo 27 d.). Pažymėtina, kad ieškovė tik po beveik dviejų mėnesių, t. y. 2022 m. lapkričio 14 d., vienašališkai surašė neeilinės apžiūros aktą (nors ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė buvo informuota ir kviečiama į minėtą apžiūrą, tačiau šios aplinkybės neįrodė jokiais įrodymais – atsakovei neigiant šią aplinkybę, nesant kitiems šią aplinkybę galintiems patvirtinti įrodymams, ieškovei deklaratyviai nurodant, jog apie ją atsakovę žodžiu informavo L. P.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei iš neeilinės apžiūros akto, nei iš vėliau surašytos ataskaitos nėra galimybės tiksliai nustatyti kokie atsakovės atlikti darbai buvo vertinami, t. y. ar visi, ar tik atlikti pagal atliktų darbų aktą Nr. 5; nors, kaip minėta, ieškovė atsakovės atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-4 priėmė be jokių pretenzijų jas apmokėdama. Taip pat pažymėtina ir tai, kad po poros dienų nuo minėto atliktų darbų akto Nr. 5 išrašymo ir pateikimo ieškovei (per šį laikotarpį, teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę patikrinti atsakovės darbus, atliktus pagal minėtą aktą), ieškovės vadovė 2022 m. rugsėjo 19 d. surašė rekomendaciją, kurioje, be kita ko, nurodė, jog vykdant statybos darbus nukrypimų nuo projekto nebuvo; darbai atliekami laikantis saugumo ir technologinių reikalavimų, kokybiškai ir neatsiliekant nuo darbų vykdymo grafiko.
62. Taigi, teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė priėmė atsakovės darbus ir pagal atliktų darbų aktą Nr. 5 (kaip ir pagal ankstesnius aktus), jokių pretenzijų dėl jų nereiškė protingą terminą ir tik po 2-3 mėnesių pradėjo vienašališkai organizuoti apžiūras (nekviesdama į jas atsakovės atstovų – tokiu būdu pažeisdama pareigą bendradarbiauti), siekdama nustatyti visų atsakovės atliktų darbų trūkumus. Iš neeilinės apžiūros akte ir ataskaitoje nurodytų defektų akivaizdžiai matyti, jog nustatyti trūkumai/defektai buvo/turėjo būti matomi jų perdavimo metu, t. y. nebuvo paslėpti, nereikėjo laiko jų nustatymui; šią aplinkybę iš esmės patvirtinto ir patys ieškovės atstovai, todėl laikytina, jog ieškovė buvo patenkinta atsakovės darbais ir jų kokybe, t. y. ją tenkino atsakovės atlikti darbai, net jeigu ir būtų nustatyta, jog tam tikri darbai atlikti su trūkumais.
63. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į nenuoseklią ieškovės poziciją dėl techninio prižiūrėtojo – bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai iš pradžių teigė, kad techninis prižiūrėtojas buvo paskirtas – juo buvo J. Ž., po to nurodyta, jog juo buvo V. P.; taip pat, kad atsakovė informuota apie techninio prižiūrėtojo paskyrimą, tačiau galiausiai ieškovės atstovas patvirtino, kad joks techninis prižiūrėtojas nebuvo paskirtas (ką atsakovė ir įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu). Taigi, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, nepaskyrusi techninio prižiūrėtojo ir be jokių pastabų/pretenzijų, kaip pasisakyta aukščiau šiame sprendime, priėmusi atsakovės atliktus darbus, juos apmokėjusi (didžiąją dalį), prisiėmė dėl šių veiksmų galinčias atsirasti pasekmes.
64. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, jog ieškovė, veikusi iš esmės kaip generalinė ginčo objekto rangovė, visus darbus, įskaitant ir atliktus atsakovės, perdavė užsakovei; nors ieškovė teigė, kad užsakovė dėl darbų kokybės jai reiškė pretenzijas, tačiau šiai pozicijai nepateikė jokių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, vėliau užsakovė ir ginčo objekto savininkė pardavė, be kita ko, ir ginčo objektą, sutartyje patvirtinusi, jog jokių objekto trūkumų nėra. Taigi, šios aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė visus atsakovės atliktus darbus priėmė ir jais naudojosi. Teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
65. CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai).
66. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia (iš esmės pritardamas atsakovės pozicijai), kad ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus be jokių pastabų/pretenzijų, didžiąją dalį jų apmokėjo, vėliau ieškovės nustatyti atsakovės atliktų statybos darbų defektai/trūkumai buvo/turėjo būti matomi ir jų perdavimo metu, todėl šiuo atveju kelti pretenzijas dėl perduotų darbų nepaslėptų trūkumų ieškovė neturi teisinio pagrindo, atitinkamai ieškovės reikalavimas dėl rangos kainos sumažinimo 48 020 Eur suma (kaip buvo paskaičiuota ataskaitoje) vertinamas kaip nepagrįstas ir atmestinas.
67. Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės reikalavimą sumažinti rangos kainą 7 999,89 Eur suma, kurią ieškovė apskaičiavo kaip atsakovės užaktuotą (nurodytą darbų atlikimo aktuose), bet faktiškai neatliktą darbų kiekį. Visų pirma, teismas (detaliai nekartodamas) remiasi tais pačiais argumentais, kaip ir dėl 48 020 Eur sumos sumažinimo, t. y. kad ieškovė, priėmusi visus atsakovės darbus (įskaitant ir jų kiekius) be jokių pastabų, net galimai ir nepatikrinusi perduodamų darbų kiekių, vėliau negali remtis šiuo argumentu. Antra, nagrinėjamu atveju visi byloje dalyvavę asmenys pripažino, kad darbų eigoje keitėsi projektas (pagal kurį buvo atliekami darbai), atitinkamai atsakovės darbų apimtys galėjo didėti/mažėti, tačiau nesant byloje pateiktam projektui, nėra galimybės patikrinti šių projekto keitimų pobūdžio, apimties ir įtakos darbų kiekiams. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu šalims buvo siūlyta jį pateikti į bylą, tačiau ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimus ir buvusiai ginčo objekto generalinei rangovei (kuri privalėjo turėti savo dispozicijon šį projektą), šio projekto nepateikė. Trečia, šie ieškovės nurodomi atsakovės tariamai neatlikti darbai buvo nustatyti tik 2022 m. gruodžio 9 d. UAB „Baltic Property“ ataskaitoje, tačiau, kaip minėta, byloje nustatyta, jog ieškovė atsakovės į apžiūras/vertinimus nekvietė, nesuteikė jai teisės tuo metu teikti pastabas, pastebėjimus; vėliau ginčo objektas buvo parduotas ir iš esmės perstatytas/perstatomas, todėl nei atsakovei, nei teismui nėra galimybės įsitikinti nurodytų skaičiavimų teisingumu. Ketvirta, ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad bendra atsakovei nesumokėta suma (skola) sudaro 20 625,39 Eur, todėl net jeigu ir laikyti įrodytą ieškovės poziciją, jog atsakovė užaktavo ir perdavė ieškovei faktiškai neatliktų darbų už 7 999,89 Eur sumą, atsakovei neatsiranda prievolė šią sumą grąžinti (pačiai ieškovei esant skolingai už darbų atlikimą).
68. Be to, nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ji pasitelkė trečiuosius asmenis dėl atsakovės atliktų darbų defektų pašalinimo ir tai jai kainavo 2 720 Eur sumą, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė šios aplinkybės neįrodė, iš esmės apsiribodama tik savo deklaratyviais teiginiais (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ieškovės į bylą pateikta UAB „Lithuanian import trade and export“ 2023 m. sausio 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra bendrai 2 720 Eur sumai (be PVM; su PVM – 3 291,20 Eur), teismo vertinimu, nepatvirtina, kad šios ieškovės išlaidos patirtos būtent šalinant atsakovės atliktų darbų defektus; sąskaitoje deklaratyviai nurodyta, jog ji išrašyta už statybos darbus (trūkumų šalinimą) (duomenys neskelbtini), tačiau nei sąskaitoje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai negalėjo aiškiai paaiškinti/nurodyti kokie darbai už šią sumą buvo atliekami. Antra, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iš pradžių būtų kreipusis į atsakovę ir reikalavusi pašalinti jos nustatytus defektus; kaip minėta, 2022 m. gruodžio 22 d. pretenzijoje buvo prašoma tik pateikti pasiūlymus dėl susidariusios situacijos sprendimo. Trečia, kaip minėta, ieškovė visus atsakovės darbus priėmė be jokių pastabų, nors jų priėmimo metu matė/turėjo matyti darbų trūkumus, todėl netgi jeigu vėliau ir šalino atsakovės darbų trūkumus savo sąskaita, ji neturi teisės reikšti reikalavimų dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės. Taigi, šis ieškovės reikalavimas dėl 2 720 Eur nuostolių priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
69. Netenkinus pagrindinių ieškovės reikalavimų dėl rangos kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, netenkintini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl išlaidų, patirtų nustatinėjant minėtus trūkumus, t. y. 785 Eur už neeilinės apžiūros aktą ir 2 000 Eur už ataskaitą, ir procesinių palūkanų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
70. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, faktiškai siekė įskaityti savo skolą atsakovei į jos šioje byloje įrodinėjamus nuostolius/rangos kainos sumažinimą, tačiau CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kita vertus, šiuo sprendimu konstatavus, jog ieškovė neturi teisės nei į rangos kainos sumažinimą, nei į patirtų nuostolių atlyginimą, teismas plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako (neatsiradus jokių pasekmių dėl tokio reikalavimo).
71. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.662 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl baudos skyrimo
72. Atsakovės atstovas prašė skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant neaiškų patikslintą ieškinį.
73. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
74. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
75. Nors nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintas ieškinys šiuo sprendimu netenkintas, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovės veiksmus (teikiant patikslintą ieškinį) vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose ieškovės veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei atmestinas.
76. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
77. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
78. Ieškovė patyrė byloje 5 639 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 839 Eur žyminis mokestis (mokėtinas už patikslinto ieškinio reikalavimus) ir 4 800 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
79. Atsakovė patyrė byloje 3 218,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
80. Teismo vertinimu, ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
81. Ieškinio netenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos; atsakovei priteistinos jos patirtos 3 218,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
82. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 1 254 Eur dydžio žyminį mokestį; kaip minėta, mokėtinas žyminis mokestis pagal patikslintą ieškinį sudaro 839 Eur, todėl ieškovei grąžintina 415 (1 254 - 839) Eur žyminio mokesčio.
83. Byloje iš viso patirta 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos, ieškinio netenkinus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis). Atlikus įskaitymą, ieškovei grąžintina 401,72 (415 - 13,28) Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“ dėl netinkamai atliktų darbų, žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Otimus“, j. a. k. 305379984, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idola“, j. a. k. 304157144, 3 218,60 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Otimus“, j. a. k. 305379984, 401,72 Eur (keturis šimtus vieną eurą 72 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZM16676).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.