- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-13-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- S. Č.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-196-1118/2020 pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. Č. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-417-04/2004 patvirtintos taikos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą ir priteisti iš atsakovo R. B. nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį po 300,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimo priėmimo yra pasikeitusi padėtis ir pasikeitę vaiko poreikiai – sūnus greitai auga, nuo 2004 m. viskas labai pabrango, Lietuvoje įvestas euras. Sūnaus išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia po 500,00 Eur. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Ieškovės skiriamų lėšų dalies neužtenka, todėl ji negali užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų. Ieškovė šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, todėl mano, kad atsakovas turėtų prisidėti didesne dalimi – po 300,00 Eur sūnaus išlaikymui. Atsakovas šiuo metu yra nusišalinęs nuo tėvo pareigos, visiškai vaiku nesidomi ir nebendrauja.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. B. elektroniniu paštu teismui pateikė paaiškinimą dėl ieškovės ieškinio, kuriame pažymėjo, kad su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma nesutinka. Nemano, kad vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga 500,00 Eur suma. Jo vertinimu, sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimui pakaktų 300,00 Eur, nes jis nėra nei neįgalus, nei turintis specialiųjų poreikių. Jis galėtų sūnui per mėnesį skirti 150,00 Eur išlaikymą, nes tokia pačia dalimi prie vaiko išlaikymo turi prisidėti ir ieškovė. Taip pat mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš abiejų šalių.
4. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. B. priteistas beveik prieš penkiolika metų, t. y. 2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu, todėl jo poreikiai šiai dienai yra neabejotinai pasikeitę, t. y. padidėję. L. B. išaugo, lanko mokyklą, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, pomėgiais ir pan., be to, per penkiolika metų pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Skyrius, vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos, ir gynimo principu, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus gauti atitinkantį jo poreikius išlaikymą, mano, kad ieškovės S. Č. ieškinys dėl priteisto išlaikymo padidinimo atitinka nepilnamečio L. B. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-417-04/2004 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktą ir priteisė iš atsakovo R. B. nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui kas mėnesį po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. lapkričio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę S. Č. paskyrė nepilnamečio vaiko L. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo R. B. 58,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai ir ieškovei S. Č. 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas daugiau kaip prieš penkiolika metų (2004 m. gruodžio 13 d.). Visuotinai žinoma, kad vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl per šį laikotarpį šalių vaikui paaugus, akivaizdu kad atitinkamai padidėjo ir jo poreikiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo esminį vaiko poreikių padidėjimą ir pripažino, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (36,20 Eur) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.
7. Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį sūnų J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro tik Valstybės mokamos išmokos, skirtos vaikams. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ieškovė ir gyvena su nepilnamečiais vaikais bei sutuoktiniu I. Č.. Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei trys transporto priemonės taip pat įgytos santuokos metu. Atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų, nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas iki paskirto parengiamojo posėdžio jokių procesinių veiksmų nesiėmė, nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą, nors 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi jis buvo įpareigotas teismui pateikti šiuos duomenis. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jos duomenimis, atsakovas yra dirbantis Didžiojoje Britanijoje, su sugyventine augina nepilnametę dukrą.
8. Teismas vertino, kad ieškovė šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių L. B., yra ieškovės ir atsakovo sūnus, pilnametis šalių sūnus D. B. šiais metais pradėjo studijuoti, tad akivaizdu, jog ieškovė, neturėdama nuolatinio darbo ir negalėdama šiuo metu dirbti dėl nepilnamečio J. Č. sveikatos, negali viena pati teikti išlaikymą šalių nepilnamečiui sūnui L. B.. Šalių nepilnametis sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagal pagrindinio ugdymo programą, jam – (duomenys neskelbtini)metų, gyvena kartu su ieškove jai priklausančiame būste, todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis būsto priežiūros ir komunalinių paslaugų išlaidų. Teismas sprendė, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Ieškovė patyrė ir papildomų išlaidų vaiko poreikiams patenkinti, t. y. pirko mobilųjį telefoną, kompiuterį, kas patvirtina, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, tenka didesnė materialinio vaiko išlaikymo našta. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad tokio amžiaus vaikui kas mėnesį reikalinga ieškovės nurodoma 500,00 Eur suma yra protinga ir pagrįsta.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nebendrauja nei su vienu sūnumi, teismas pripažino, kad ieškovei tenka didesnė našta pasirūpinti sūnaus pragyvenimu bei jam skirti papildomų lėšų. Teismas vertino, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebuvo aktyvus, neteikė jokių įrodymų dėl galėjimo sūnaus išlaikymui teikti tik 150,00 Eur sumą, teismas sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis yra darbingo amžiaus, sveikas (priešingų duomenų nepateikta), ir gali teikti didesnį išlaikymą nei pats nurodo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bei jos sutuoktinis ir taip prisideda didesne dalimi prie nepilnamečio L. B. poreikių tenkinimo, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui priteisė didesnę išlaikymo dalį. Valstybė moka tikslinę išmoką, kuri siekia 60,06 Eur, todėl iš nustatytos vaiko poreikiams per mėnesį tenkančios sumos teismas išskaitė šią sumą, ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. B. priteisė po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d., iki jo pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo R. B. nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui kas mėnesį po 170,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019-11-07) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto teigimu, teismas turėjo kritiškai vertinti duomenis apie vaiko būtinąsias išlaidas, nes tam tikros išlaidos įvardintos kaip laisvalaikio išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Vaikas yra sveikas, neturi nusiskundimų sveikata, todėl nėra poreikio kiekvieną mėnesį pirkti vaistų ar papildų už 20 Eur. Apeliantas nesutinka, kad vaiko poreikis yra komunalinių paslaugų apmokėjimas, kurio dydis kiekvieną mėnesį siekia 80 Eur ir interneto paslauga už 30 Eur kiekvieną mėnesį. Tai nėra būtinasis vaiko poreikis, vaikas turi telefoną, kuriame interneto paslauga, be to, namų internetu naudojasi ne tik vaikas, bet ir kiti šeimos nariai, todėl šis poreikis turėtų būti proporcingai mažinamas šeimos narių skaičiui. Vaiko gyvybės draudimas nėra būtinosios išlaidos, todėl jos neturėtų būti skaičiuojamas kaip vaiko išlaikymo poreikis, kadangi įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjas yra įmokas mokėjęs tėvas, o ne vaikas.
10.2. Apeliantas mano, kad atėmus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, kurie nurodyti pernelyg dideli, vaiko realus išlaikymas sudaro ne daugiau kaip 400 Eur kiekvieną mėnesį. Nekvestionuodamas ieškovės pasirinkimo nedirbti, apeliantas įsitikinęs, kad tai negali lemti jo pareigos dengti visas vaiko išlaikymo išlaidas, neatsižvelgiant į tėvų pareigą vaikus išlaikyti lygiomis dalimis. Įvertinus, kad ieškovė gauna 60,06 Eur paramą iš valstybės, tėvams lieka dengti mažesnė nei 400,00 Eur suma, todėl jo išlaikymo dalis kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomas yra 170 Eur (340 Eur/2).
10.3. Apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino, kad atsakovas dabar turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vienas kartu negyvena, o kitas auginamas šeimoje, todėl turi papildomų išlaidų. Atsakovo pajamos yra pernelyg mažos pajamos, kad galėtų abiem vaikams skirti vienodą išlaikymą, todėl šiuo metu lanko vairuotojo kursus, kad ateityje galėtų gauti didesnes pajamas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuolatinių pajamų neturėjo, taip pat neturi jokio registruotino turto. Teismas nevertino ir to, kad tėvai turi kartu spręsti dėl nepilnamečio vaiko ugdymo ir auklėjimo, todėl jei ateityje vaikui būtų reikalingos papildomos mokamos paslaugos, atsakovas neatsisako vertinti jų būtinumo ir jas apmokėti.
11. Atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė S. Č. įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
15. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo teismo priteistą 250 Eur išlaikymo dydį sumažinti iki 170 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas turėjo kritiškai vertinti duomenis apie vaiko būtinąsias išlaidas, nes tam tikros išlaidos įvardintos kaip laisvalaikio išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais. Vaikas yra sveikas, neturi nusiskundimų sveikata, todėl nėra poreikio kiekvieną mėnesį pirkti vaistų ar papildų už 20 Eur. Apeliantas nesutinka, kad vaiko poreikis yra komunalinių paslaugų apmokėjimas, kurio dydis kiekvieną mėnesį siekia 80 Eur ir interneto paslauga už 30 Eur kiekvieną mėnesį. Apelianto teigimu, vaiko gyvybės draudimas nėra būtinosios išlaidos, todėl jos neturėtų būti skaičiuojamas kaip vaiko išlaikymo poreikis, kadangi įvykus draudžiamajam įvykiui naudos gavėjas yra įmokas mokėjęs tėvas, o ne vaikas.
16. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 500,00 Eur suma, į kurią įeina: 100,00 Eur aprangai (rūbai mokyklai, avalynė, laisvalaikiui), 100,00 Eur maistui (gaminamas namie), maistui mokykloje papildomai apie 40,00–60,00 Eur (kiekvieną dieną po 3,00–4,00 Eur), 10,00 Eur telefonui, sąskaitos papildymui, 15,00 Eur gyvybės draudimui, 20,00 Eur vaistams, papildams, 30,00 Eur už internetą, 80,00 Eur už sūnaus daliai atitenkančius mokesčius už būstą (vanduo, elektra), 50,00 Eur laisvalaikiui, papildomiems užsiėmimams, kelionėms, ekskursijoms, sporto salės lankymui, 85,00 Eur kanceliarinėms prekėms, pratyboms per metus (po 7,08 Eur per mėnesį). Taip pat minėjo, kad ji nepilnamečiui sūnui pirko mobilų telefoną bei kompiuterį, už kuriuos sumokėjo apie 500,00 Eur.
17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrįsti ieškovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai dėl nepilnamečiui sūnui skirto išlaikymo dydžio aprangai (100,00 Eur), 100,00 Eur maistui (gaminamas namie), maistui mokykloje (40,00–60,00 Eur ) per mėnesį (kiekvieną dieną po 3,00–4,00 Eur), telefonui, sąskaitos papildymui (10,00 Eur), gyvybės draudimui (15,00 Eur), nors iš pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad gyvybės draudimui 2019 m. kovo – spalio mėn. mokėta po 26,07 Eur per mėnesį, vaistams, papildams, (20,00 Eur), už internetą (30,00 Eur), jo daliai atitenkantiems mokesčiams už būstą (vanduo, elektra) (80,00 Eur), kanceliarinėms prekėms, pratyboms (85,00 Eur per mokslo metus, po 8,50 Eur/10 mėn.). Teismas pripažino, kad ieškovės skiriama 50,00 Eur suma laisvalaikiui, į kurią įeina ir kelionės, ekskursijos, įvairūs būreliai (sporto salė), taip pat yra pagrįsta. Be to, ieškovė pirko mobilųjį telefoną, kompiuterį, kas patvirtina, kad ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, tenka didesnė materialinio vaiko išlaikymo našta, todėl teismas padarė išvadą, kad tokio amžiaus vaikui kas mėnesį reikalinga ieškovės nurodoma 500,00 Eur suma yra protinga ir pagrįsta. Teismas vadovavosi tuo, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA, kas ieškinio padavimo metu (2019 m. lapkričio mėn.) sudarė 555,00 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. 607,00 Eur.
18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
19. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su vaiko poreikių patenkinimui nustatyta suma, būtent dalyje dėl išlaidų vaistams ir papildams, komunalinių mokesčių paskaičiavimo ir vaiko draudimui ir laisvalaikiui skirtinų sumų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, sprendžia, kad jie nepagrįsti ir atmestini dėl žemiau nurodomų motyvų.
21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
22. Apeliantas nurodo, kad teismas, skaičiuodamas 80 Eur išlaidas, tenkančias vaikui dėl gyvenamosios vietos komunalinių išlaidų ir interneto paslaugos už 30 Eur kiekvieną mėnesį, nepadalino šios sumos šeimos narių skaičiui.
23. Nors iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas šioje dalyje nenurodė, kokia konkreti suma iš bendros komunaliniams mokesčiams apmokėti reikalingos sumos tenka šalių nepilnamečiui vaikui, tačiau iš loginio, sisteminio teismo sprendimo turinio aiškinimo matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovas, šalių nepilnamečiui vaikui nebuvo priskirtos visos 80 Eur išlaidos už komunalines paslaugas ir 30 Eur už interneto paslaugą.
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 50,00 Eur suma laisvalaikiui, į kurią įeina ir kelionės, ekskursijos, įvairūs būreliai (sporto salė) yra pagrįsta. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti duomenis apie vaiko būtinąsias išlaidas, nes tam tikros išlaidos įvardintos kaip laisvalaikio išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais.
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
26. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, spręstina, kad nagrinėjamu atveju vaiko laisvalaikiui skirtina suma (50 Eur per mėnesį) apima laisvalaikį plačiąja prasme. Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu vaikų gyvenimo etapu laisvalaikio praleidimo formos gali kisti, todėl numatyti, kada ir kokią konkrečią sumą bus reikalinga skirti laisvalaikiui, yra sudėtinga. Šiuo atveju atsižvelgus į vaiko amžių (šalių sūnui – (duomenys neskelbtini) metų,), natūralu, kad laisvalaikio praleidimo formos, dažnumas, taip pat ir pats vaiko socializacijos poreikis didėja, todėl įvertinus ir rinkoje vyraujančias pramogų kainas, 50 Eur suma kas mėnesį nelaikytina neprotinga ar per didele (CPK 185 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad išlaidų, skirtų vaiko laisvalaikiui, nėra pagrindo mažinti.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad 20,00 Eur suma kas mėnesį vaistams ir papildams yra per didelė. Nors vaikas yra sveikas, neturi nusiskundimų sveikata, tačiau vaikui nupirkus vaistus, maisto papildus ar vitaminus, jų pakuotės neužtenka ilgesniam laikui nei vienam mėnesiui. Atsižvelgiant į gyvybės draudimo paskirtį, neteisus apeliantas teigdamas, kad vaiko gyvybės draudimas nėra būtinosios išlaidos, todėl jos neturėtų būti skaičiuojamas kaip vaiko išlaikymo poreikis.
28. Apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nevertino, kad atsakovas dabar turi pareigą rūpintis keliais vaikais, jo pajamos yra pernelyg mažos pajamos, šiuo metu lanko vairuotojo kursus, kad ateityje galėtų gauti didesnes pajamas.
29. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
30. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
31. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
32. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas prieš 15 metų, per šį laikotarpį vaiko poreikiai pasikeitė dėl šalyje besikeičiančios ekonominės situacijos, pakilo būtinųjų prekių, paslaugų kainos.
33. Byloje nustatyta, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, augina mažametį sūnų J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), jos gaunamas pajamas sudaro tik Valstybės mokamos išmokos, skirtos vaikams. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ieškovė ir gyvena su nepilnamečiais vaikais bei sutuoktiniu I. Č.. Jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei trys transporto priemonės įgytos santuokos metu.
34. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas šiuo metu Lietuvoje nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių draudžiamųjų pajamų. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas bei turimą turtą. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas dirba Didžiojoje Britanijoje, su sugyventine augina nepilnametę dukrą.
35. Visų pirma, pripažintina tai, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, todėl visos abejonės vertinamos vaiko naudai. Antra, tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį nėra priežastis nukrypti nuo sūnaus išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo lygiomis dalimis. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Trečia, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Ketvirta, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui. Jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Penkta, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymui reikalingos sumos dydžio taip pat buvo atsižvelgta į byloje esančius duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, įvertintos šalių gaunamos pajamos, turimas turtas, išlaikytinių skaičius, šeimyninė padėtis, galimybės gauti didesnes pajamas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės turtinę padėtį ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui didesnę išlaikymo dalį. Pirmosios instancijos teismas iš nustatytos vaiko poreikiams per mėnesį tenkančios sumos pagrįstai išskaitė Valstybės mokamą 60,06 Eur sumą, ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui L. B. priteisė po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 7 d., iki jo pilnametystės.
37. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas, teismui pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertintos ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurias įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
38. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.