- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e2-783-1030/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04873-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- E. U.
- Trečiasis asmuo
- Ž. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos miesto savivaldybėje
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui E. U. dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir atsakovo E. U. priešieškinį ieškovei E. U. dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. R., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-252-769/2020, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis buvo patenkinti iš dalies. Pagal ieškovės ieškinį teismas, be kita ko, priteisė iš atsakovo E. U. išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 205 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant E. U. uzufrukto teisę į šias lėšas ir priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Be to, minėtu sprendimu teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, t. y. reikalavimą pripažinti, kad ieškovas E. U. nėra R. U. tėvas, panaikinant tėvystės įraše, atliktame (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą E. U.
Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1108-642/2020, nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodyta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino minėto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti atsakovo priešieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo, sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. U. dukrai R. U. priteistas išlaikymas kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis po 205,00 Eur, bei sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškiniu (dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai R. U. išlaikymą po 300 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja, pradedant mokėjimus vykdyti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovė nurodė, kad vienam vaikui išlaikyti reikia vienos minimalios mėnesio algos. Atsakovas dirba Švedijoje, jo gaunamas darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 3 000 Eur suma. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai, jis yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė darbo neturi. Dukrai per mėnesį vidutiniškai reikia skirti 638 Eur sumą, kadangi nepilnamečiams vaikams išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ieškovės nuomone, dukros išlaikymui atsakovas turėtų skirti 300 Eur kasmėnesinę sumą.
Priešieškiniu (dalyje dėl tėvystės nuginčijimo) atsakovas E. U. teismo prašo pripažinti, kad jis nėra R. U. tėvas, panaikinant tėvystės įraše, atliktame (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą E. U.. Atsakovas nurodė, kad vieno iš paskutinių konfliktų metu ieškovė pareiškė atsakovui, jog jis nėra tikrasis R. U. tėvas, ieškovė pripažino, kad draugystės metu nebuvo jam lojali, net nurodė galimą tikrą tėvą – Ž. R. Dėl to atsakovui kilo pagrįstų abejonių, ar tikrai gimimo liudijime įrašas, nurodantis jo tėvystę, atitinka tikrovę. Atsakovas neneigia, kad stiprių socialinių ryšių su dukra nebuvo ir santuokos metu, o, nutrūkus bendram ūkiui, su atsakove išvis ryšių nebepalaiko ir neketina palaikyti. Vaikas yra jauno amžiaus, todėl, jei pasitvirtintų faktas, jog atsakovas nėra tikrasis vaiko tėvas, pagrindo socialinei tėvystei konstatuoti taip pat nebūtų. Be to, ieškovei žinant ir turint pagrindo numanyti, kas yra tikrasis vaiko tėvas, vaikas neliktų be tėvo, kadangi būtų galimybė nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Atsakovas pažymėjo, kad tokie ieškovės akivaizdūs ir nekeliantys abejonių pareiškimai jam nurodyti pirmą kartą, kadangi iki minėto momento jis formaliai laikė save vaiko tėvu, kol abejonių nesukėlė pati ieškovė bei jos nurodytos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė, be kita ko, nurodo, kad ginčo byloje dėl to, jog atsakovas nėra biologinis dukters R. U. tėvas, nėra. Ieškovė patvirtina, kad R. U. nėra biologinė atsakovo duktė, todėl skirti DNR ekspertizės pagrindo nemato, nes tokiu būdu tik būtų didinamos šalių patiriamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovui tai, kad jis nėra biologinis R. U. tėvas, buvo žinomos tiek šiam pripažįstant tėvystę, tiek šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Tėvystė atsakovo pripažinta jo paties savanorišku kreipimusi į civilinės metrikacijos įstaigą, kartu su ieškove (vaiko motina) paduodant šiai įstaigai pareiškimą. Atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisėmė ir su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas ir jausmai. Socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, todėl laikytina, kad šiuo atveju esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Ieškovė ir atsakovas susipažino internetu 2015 m. rugsėjo mėn. ir pradėjo artimai bendrauti. Šalims susipažinus, ieškovė jau buvo nėščia ir atsakovui tokios aplinkybės buvo žinomos. R. U. gimė (duomenys neskelbtini), tai yra nuo pažinties su ieškovu praėjus 8 mėnesiams. Kadangi ieškovė ir atsakovas po R. U. gimimo draugavo, ketino kurti šeimą, atsakovas pareiškimu pripažino R. U. tėvystę, R. buvo suteikta atsakovo pavardė, o (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką ir tapo šeima. Šalys kartu gyveno nuo pat dukters R. U. gimimo ir nuo pat jos gimimo atsakovas rūpinosi dukra, R. U. pažino atsakovą kaip tėvą ir jai nėra ir nebuvo žinoma, kad atsakovas nėra biologinis jos tėvas. R. U. visada atsakovą laikė tėčiu, kai gyveno su mama ir tėčiu, nuolat kartu leisdavo laiką, poilsiavo, atostogavo. Šalys kaip šeima gyveno iki 2019 m. birželio 28 d., todėl tarp vaiko ir atsakovo susiformavo dukros ir tėvo socialinis ryšys. Dukra pažįsta atsakovą kaip tėvą ir pasiilgsta jo bei nori su juo bendrauti, tik dėl konfliktinių šalių santykių ir iš esmės dėl atsakovo nenoro bendrauti dukra daugiau nei keturis mėnesius nėra mačiusi atsakovo. Priešingai nei teigia atsakovas byloje, R. U. yra pakankamo amžiaus, jog suprastų, kas yra jai artimi asmenys ir kad atsakovas nėra jai svetimas asmuo, o yra jos tėvas, kuris iki išsiskyrimo su ieškove, ja rūpinosi. Tai, kad atsakovas laikė ir pripažino save R. tėvu bei vaikas su atsakovu artimai bendravo, patvirtina teismui pateikiamos fotolentelės iš įvairių R. gyvenimo periodų, iš kurių matyti, kad atsakovas su R. bendravo artimai ir kaip tėvas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apie tai, jog jis nėra biologinis dukters R. U. tėvas žinojo nuo pat jos gimimo, jokių duomenų apie tai kada neva tai jis sužinojo apie neteisingus duomenis vaiko gimimo liudijime nepateikia, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas, teikdamas reikalavimą panaikinti tėvystę, yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl priešieškinis atmestinas ir šiuo pagrindu.
Trečiasis asmuo Ž. R. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo nesutinka, teismo prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis 2015 m. vasarą du ar tris kartus buvo susitikęs su ieškove E. U., vieną kartą su ją turėjo lytinių santykių, kurių metu trečiasis asmuo saugojosi nuo galimo E. U. nėštumo. Kadangi trečiasis asmuo lytinių santykių metu saugojosi, jis nemano, kad yra R. U. biologinis tėvas. Trečiasis asmuo yra sudaręs santuoką, šeimoje augina vaiką, trečiojo asmens nesieja jokie santykiai ir ryšiai su R. U.. Atsakovas E. U. dukros R. U. tėvystę pripažino nuo jos gimimo, juos sieja artimi šeiminiai (tėvo ir dukros) ir emociniai ryšiai, todėl, esant artimiems E. U. ir jo dukros R. U. santykiams ir praėjus daugiau nei keturiems metams nuo R. U. gimimo, trečiasis asmuo nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Trečiasis asmuo dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pozicijos neišreiškė.
Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje ir nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti kas yra jo tėvas. Šioje byloje, jei būtų nuginčyta tėvystė, kyla didelė rizika, kad nepilnametis vaikas gali likti be tėvo. Atstovas pažymėjo, kad trečiasis asmuo nurodė, jog tik vieną kartą turėjo lytinių santykių su ieškove, kurių metu pastarasis saugojosi nuo ieškovės galimo nėštumo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių trečiojo asmens tėvystę, trečiasis asmuo atsisakė atlikti DNR testą. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, įstatymuose yra nustatyta trumpa vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo senatis. Nekyla abejonių, kad atsakovas jau kur kas seniau žinojo, jog galimai nėra vaiko biologinis tėvas ir pats savo noru pripažino tėvystę. Atsakovas ne iš karto įrodinėjo, kad jis nėra mažametės tėvas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, prioritetas turi būti suteikiamas vaiko, o ne tėvo, interesams, todėl nėra pagrindo atsakovui atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Išvadą teikiančio institucijos atstovas pažymėjo, kad nors atsakovas yra visiškai atsiribojęs nuo nepilnametės dukros ir neliko vaiko ir tėvo tarpusavio socialinio ryšio, svarbu, kad išliktų jų tarpusavio teisinis ryšys. Šioje byloje yra itin svarbu užtikrinti mažametės interesus, kadangi byloje nėra konkrečių duomenų patvirtinančių, jog būtent trečiasis asmuo yra nepilnametės dukros tėvas, tad vaikas gali likti be tėvo. Nepilnametė savo tėvu identifikuoja būtent atsakovą. Dėl nurodytų aplinkybių išvadą teikianti institucija mano, kad turi būti atmesta priešieškinio dalis dėl tėvystės nuginčijimo, o ieškovės ieškinio dalis atsakovui dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkintina iš dalies, iš vaiko poreikių atimant valstybės teikiamą kasmėnesinę išmoką vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių dokumentų – nepilnamečio vaiko R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo, prašymo įregistruoti vaiko gimimą, pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo – matyti, kad atsakovas E. U. vaiko tėvu buvo įregistruotas, jam (duomenys neskelbtini) pareiškimu pripažinus tėvystę.
Dėl senaties termino tėvystei nuginčyti
Ieškovė E. U. į priešieškinio reikalavimą nuginčyti tėvystę atsikerta, be kita ko, tuo, kad atsakovas E. U. yra praleidęs ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021, kadangi asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, tačiau vėliau siekdamas paneigti savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, faktiškai nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo, tai, atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. Įstatymų leidėjas CK 3.152 straipsnio 1 dalimi suteikia galimybę asmeniui, nesančiam vaiko tėvu ir tai sužinojusiam, laisva valia išreikšti ketinimą ginčyti tėvystę ar jos neginčyti, tačiau taip pat yra nustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo gali išreikšti savo valią. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad tiek tėvystės pripažinimas, tiek tėvystės ginčijimas yra kiekvieno konkretaus asmens teisė, kuria jis naudojasi savo nuožiūra.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė laikosi pozicijos, kad susipažino su atsakovu internetu 2015 m. rugsėjo mėn. jau būdama nėščia ir kad atsakovas visada žinojo, kad nėra biologinis R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas teigia, kad su ieškove susipažino 2015 m. vasarą ir, praėjus trumpam laikui nuo pažinties, ieškovė pranešė apie nėštumą. Nors šalys tikslaus jų pažinties laiko konkrečiais įrodymais nepagrindė, tačiau pirmiau išdėstytos aplinkybės, t. y. apie 7-10 mėnesių laikotarpis nuo šalių pažinties iki vaiko gimimo, leidžia daryti išvadą, kad, ieškovei pastojus, atsakovui nuo pat vaiko gimimo turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje ekspertizės vaiko biologinei kilmei nustatyti nepageidavo, motyvuodamas nenoru didinti bylinėjimosi išlaidas, tai patvirtina, kad atsakovui tas faktas, kad R. U. nėra jo biologinis vaikas, nekelia abejonių. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. K. davė parodymus (2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9-11 min.), kad buvo susitikęs su atsakovu E. U. ir E. U. koncerte, kurio metu atsakovas jam nurodė, kad susirado žmoną, ruošiasi krikštynoms, turi vaiką, kuris nėra atsakovo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas labiau tikėtina laiko tą aplinkybę, kad atsakovui tiek vaiko gimimo momentu, tiek pareiškimu pripažįstant tėvystę buvo žinoma, kad R. U. nėra jo biologinė dukra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas yra praleidęs senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 27, 28 punktai). Pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad atsakovas laisva valia ir žinodamas, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, pripažino tėvystę ir per įstatyme nustatytą vienerių metų terminą nepasinaudojo teise ją nuginčyti, nes tokio ketinimo neturėjo. Todėl teismas nenustatė jokių svarbių, su atsakovo subjektyviu požiūriu į situaciją susijusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Šią bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1108-642/2020 pažymėjo, kad nagrinėjamas ginčas pirmiausia susijęs ne su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę. Todėl nagrinėjamu atveju senaties termino atnaujinimui pagrindą galėtų sudaryti tik būtinybė apsaugoti vaiko teises ir interesus, tarp jų, teisę žinoti savo kilmę. Todėl teismas šioje byloje taip pat pasisakys dėl to, ar nagrinėjamu atveju tėvystė gali būti nuginčyta vaiko interesais, t. y. užtikrinant jam teisę žinoti savo kilmę.
Dėl tėvystės nuginčijimo
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad, sprendžiant su vaikais susijusius šeimos klausimus, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146-3.148, 3.150 straipsniai).
Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nuginčyti tėvystę būtina tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-378/2021).
Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamoje byloje vaiko tėvystę ginčija tėvas, nurodytas vaiko gimimo įraše, kuris pats pripažino tėvystę. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, kt.).
Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (žr. CK 3.152 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 18 punktą).
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 28 punktas).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovei ir vaiko teisių apsaugos institucijai buvo išaiškintos jų teisės byloje reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė tokia savo teise nepasinaudojo, o vaiko teisių apsaugos institucija laikosi pozicijos, kad byloje nepakanka duomenų tokiam ieškiniui pareikšti.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju atsakovo tėvystė galėtų būti nuginčyta tik tuo atveju, jeigu būtų aiški galimybė nustatyti biologinio tėvo, šiuo atveju galbūt trečiojo asmens, tėvystę ir vaikui nekiltų grėsmė likti be tėvo.
Pažymėtina, kad trečiasis asmuo neneigia turėjęs lytinių santykių su ieškove, taip pat neneigia, kad ieškovė buvo jam nurodžiusi, jog laukiasi jo vaiko. Kartu trečiasis asmuo paaiškino, kad lytinius santykius su ieškove turėjo vieną kartą, kurių metu saugojosi nėštumo, ieškovė atsisakė atlikti DNR ekspertizę, todėl trečiasis asmuo savo biologine tėvyste nėra įsitikinęs, dėl praėjusio laiko tarpo ir atsakovo vaidmens vaiko gyvenime ryšių su galimu savo biologiniu vaiku palaikyti nenori.
Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nesutiko su DNR ekspertize vaiko biologinei tėvystei nustatyti.
Pažymėtina, kad tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo institutus, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 45 punktas).
Pažymėtina, kad alternatyvios priemonės yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes.
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
CPK 389 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada; jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Kaip yra pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, CK 3.148 straipsnio 1 dalyje ir CPK 389 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas papildomai nurodė, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
Vadinasi, CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, reiškia, kad, galimam tėvui atsisakius DNR ekspertizės, tai būtų papildomas įrodymas, kuris turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais asmens tėvystę. Todėl, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo bendro ūkio nevedė, trečiasis asmuo savo tėvyste abejoja, lytiniai santykiai tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo vieną kartą, kurių metu buvo saugomasi nėštumo, teismas sutinka su vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kad, nuginčijus atsakovo tėvystę, kitų objektyvių duomenų, be trečiojo asmens atsisakymo atlikti ekspertizę, sudarančių galimybę nustatyti biologinį vaiko tėvą, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų reali grėsmė likti be tėvo.
Šiame kontekste paminėtina, kad byloje esančios nuotraukos, šalių paaiškinimai, vaiko nuomonė patvirtina, kad šalių vaikas atsakovą žino savo tėvu, taigi atsakovą ir vaiką sieja ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo vaidmuo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje, nesant objektyvių duomenų, kad galėtų būti nustatyta biologinio tėvo tėvystė, nėra teisinio pagrindo nuginčyti atsakovo tėvystę, o taip pat nėra pagrindo dėl vaiko intereso žinoti savo kilmę atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti. Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Teismui atmetus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovui E. U. esant nepilnametės R. U. tėvu, byloje yra būtina išspręsti išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimą.
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.
Ieškiniu (dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo) ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai R. U. išlaikymą po 300 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja, pradedant mokėjimus vykdyti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad dukrai per mėnesį vidutiniškai reikia skirti bendrą 638 Eur sumą, kadangi nepilnamečiams vaikams išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ieškovės nuomone, dukros išlaikymui atsakovas turėtų skirti 300,00 Eur kasmėnesinę sumą. Ieškovės teigimu, bendrą 638,00 Eur išlaikymo sumą sudaro: 248,00 Eur išlaidos maistui; 40,00 Eur išlaidos rūbams; 40,00 Eur išlaidos avalynei; 10,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 15,00 Eur išlaidos sveikatai; 40,00 Eur išlaidos pramogoms; 30,00 Eur išlaidos žaislams ir lavinimo priemonėms; 65,00 Eur išlaidos darželiui; 150,00 Eur išlaidos būstui (būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos siekia apie 550,00 Eur sumą (ieškovės atstovo paaiškinimais šiuo metu jos finansinė padėtis itin prasta), ieškovė taip pat gauna apie 70,00 Eur valstybės paramą, teikiamą nepilnamečiams vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo iš jo vykdomos individualios veiklos gaunamos pajamos siekia apie 500,00 Eur sumą, byloje nėra duomenų pagrindžiančių atsakovo gaunamų pajamų, dirbant (duomenys neskelbtini), dydį.
Pažymėtina, kad 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1114 patvirtino minimalią mėnesinę algą 642,00 Eur (su mokesčiais), apie 470 Eur be mokesčių. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas neturi pagrindo manyti, kad vaiko tėvų materialinė padėtis leistų tėvams teikti didesnį išlaikymą vaikui nei būtinas išlaikymas, vadovaujantis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi (470 Eur), ar kad būtų pagrindas nukrypti nuo lygios tėvų pareigos išlaikyti vaiką.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali vaiko išmoka yra 70 Eur, todėl būtent minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis.
Todėl laikytina, kad prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo tėvai turi prisidėti 400,00 Eur (470-70) suma, todėl iš atsakovo nepilnamečiui vaikui R. U. priteistinas 200 Eur (400,00/2) dydžio mėnesinis išlaikymas, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 131,00 Eur žyminį mokestį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai patenkintini iš dalies, t. y. patenkinta 2/3 ieškinio reikalavimų, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 87,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: reiškiant priešieškinį sumokėjo 184,00 Eur žyminį mokestį bei reiškiant apeliacinį skundą, atsakovas sumokėjo 129,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai patenkintini iš dalies, t. y. patenkinta 2/3 priešieškinio reikalavimų, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 123,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suma. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovo apeliacinio skundo pagrindu iškeltoje byloje Nr. e2A-1108-642/2020 Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau išnagrinėjus grąžintą bylos dalį, atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo pakartotinai atmestas, ko pagrindu atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (129,00 Eur žyminis mokestis) iš ieškovės nepriteistinos.
Ieškovė už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atitinkamai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 54,00 Eur žyminio mokesčio suma, už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Trečiasis asmuo byloje Ž. R. patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už advokato suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo nesutiko su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo ir tai, kad paminėtas atsakovo reikalavimas atmestas, trečiojo asmens naudai iš atsakovo priteitina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.
Byloje nėra duomenų patvirtinančių kitas bylos šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinamos nuo sprendimo priėmimo. Pagal 2019 m. liepos 5 d. nutartį sumokėtos ar išieškotos lėšos įskaitytinos į priteistą išlaikymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės E. U. ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies.
Atsakovo E. U. priešieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. U. išlaikymą nepilnametei dukrai R. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki R. U. pilnametystės. Dukros R. U. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei E. U..
Priteisti iš atsakovo E. U. ieškovei E. U. 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynis Eur 00 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. U. atsakovui E. U. 123,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris Eur 00 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. U. 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovo E. U. trečiajam asmeniui Ž. R. 300,00 Eur (tris šimtus Eur 00 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi (ankstesni bylos Nr. e2-8048-769/2019, e2-252-769/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą – panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.