Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-252-769/2020 pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui E. U. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo D. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, ir atsakovo priešieškinį ieškovei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: santuoką, tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės dukters R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai R. U., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 300 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters R. U. bendravimo tvarką; padalyti santuokos metu įgytą transporto priemonę BMW SERIE 5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant automobilį atsakovui E. U.; priteisti ieškovei E. U. 2 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui E. U. atitenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę U.; termino susitaikyti neskirti, bylą nagrinėti iš esmės žodinio proceso tvarka; patenkinus ieškinio reikalavimus, priteisti iš E. U. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Ieškinyje nurodė, jog nuo 2018 m. vasaros atsakovo elgesys ėmė keistis. Ieškovė teigė, jog atsakovas visiškai nebeteikia jokios pagalbos, nebepadeda nei emociškai, nei finansiškai. Nuo 2019 m. sausio mėnesio pareiškęs, kad turi kitą moterį, paliko šeimos gyvenamąją vietą. Atsakovas akivaizdžiai rodo, kad nebenori bendro gyvenimo, nevykdo savo kaip sutuoktinio pareigų, nebeteikia jokios pagalbos, moralinės bei materialinės paramos, nesirūpina šeima, matydamas ieškovės sunkią sveikatos būklę, sąmoningai kelia neigiamas emocijas, tokiu būdu piktybiškai veikia priešingai šeimos interesams. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovas pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2019 m. kovo 3 d. įgijo automobilį BMW X REIHE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties suma – 7 200 Eur. Minėta suma automobiliui pirkti gauta pagal vartojimo kredito (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp K. V. ir Bigbank AS filialo (bendra finansavimo suma – 7 800 Eur). Taip pat 2018 m. rugsėjo 30 d. pirktas automobilis „Mercedes E270CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (sandorio suma – 1 600 Eur), kuriuo atsakovas teikia keleivių vežimo paslaugas. Automobiliais naudojasi atsakovas, todėl ieškovė sutinka, kad jie būtų priteisti atsakovui. Už automobilį „Mercedes E270CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nori iš atsakovo 800 Eur kompensacijos. Ieškovė nurodė santuokos iširimo priežastis: atsakovai nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, gyvenant kartu išryškėjo charakterių skirtumai ir skirtingas požiūris į šeimą, atsakovas rūkė „žolę“, vartojo alkoholinius gėrimus, kėlė konfliktus.

3. Atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašo ieškovo E. U. ir atsakovės E. U. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko R. U. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; automobilį BMW SERIE 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise, priteisiant už tai ieškovei 250 Eur piniginę kompensaciją; po santuokos nutraukimo palikti šalims jų turėtas santuokines pavardes; 2 500 Eur kreditinį įsipareigojimą kreditorei D. K. po santuokos nutraukimo palikti asmeniškai vykdomą atsakovo; pripažinti, kad ieškovas E. U. nėra R. U. tėvas, panaikinant tėvystės įrašą – duomenis apie tėvą E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliktą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini); tėvystei nuginčyti skirti DNR ekspertizę, priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir santuokinio gyvenimo nebegyvena; jiems gyvenant kartu išryškėjo nesutarimai, ieškovė bendraudavo su kitais vyrais internetu, nieko nesakiusi su vaiku išvyko iš (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė nurodė atsakovui, jog jis nėra tikrasis vaiko tėvas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesta atsakovo priešieškinio dalis dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat dėl sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

23. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

24. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

25. Tėvystė yra teisinis tėvo ir vaiko ryšys, reiškiantis socialinį ir teisinį jų ryšio pripažinimą. Kaip minėta anksčiau, tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju siekis nustatyti tikrąją vaiko kilmę nepaneigia socialinės tėvystės reikšmės vaikui, tačiau objektyvus ir šalių neginčijamas faktas, kad E. U. nėra biologinis R. U. tėvas, ir tai, kad byloje pateikti paaiškinimai suteikia pagrindą manyti, jog yra galimybė nustatyti biologinį nepilnamečio vaiko tėvą, įpareigoja teismą spręsti tėvystės nuginčijimo klausimą iš esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tokio pobūdžio bylose svarbių aplinkybių, o padaryta išvada, kad nėra galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvą, šiuo atveju neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

26. Apeliacinės instancijos teismas kaip svarbią aplinkybę vertina tai, kad pati ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašydama tenkinti atsakovo E. U. priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinti, kad E. U. nėra R. U. tėvas, nustatyti, kad R. U. yra Ž. R. duktė, skirti byloje DNR ekspertizę biologinei tėvystei nustatyti. Patikslintame ieškinyje nurodyta: „Bylą nagrinėjant 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, liudytoju buvo apklaustas Ž. R., kuris galimai yra biologinis dukters R. U. tėvas. Ž. R. nurodė, kad jis yra turėjęs lytinių santykių su ieškove, kuomet ieškovė pastojo, bendravo su ja, siūlė pasidaryti DNR testą, tačiau ieškovė nesutiko, įsitikinęs dėl savo tėvystės nėra. Tuo tarpu ieškovė nuosekliai viso proceso metu teigė, jog biologinis dukters R. U. tėvas yra Ž. R..“ Ir nors ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti (nesumokėtas žyminis mokestis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės civilinėje byloje sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad egzistuoja reali galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą.

27. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tarp dukters ir apelianto, teismo vertinimu, susiformavo tėvo ir dukters santykiai, nepaneigia vaiko teisės sužinoti savo kilmę. Socialinės tėvystės, kuri akcentuojama teismų priimtuose sprendimuose bei ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, svarba ir reikšmė vaikui nėra paneigiama, tačiau, vaiko motinai tvirtinant, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, tiek atsakovui, tiek vaiko motinai nurodant spėjamą vaiko tėvą, kuris taip pat kategoriškai nepaneigė galimybės būti biologiniu vaiko tėvu, teismas tokiu atveju turi spręsti tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimus, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio procesiniu aspektu spręstina dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimų sprendimo vienoje byloje, nes, nustatant socialinės tėvystės faktą, itin svarbu išsiaiškinti, ar vaikas turi tikrąjį biologinį tėvą, ar įmanoma jį nustatyti, ir kt.

28. Teismas, skundžiamame sprendime pabrėždamas socialinių ryšių svarbą, nepakankamai tyrė ir neanalizavo, koks stiprus yra (ar nėra) ryšys tarp apelianto ir nepilnametės dukros. Teismas rėmėsi ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas pripažino tėvystę, pakrikštijo vaiką, visą laiką bendravo su mergaite kaip tėvas, tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu, t. y. į tai, kad ieškovė teigė, jog atsakovas nesirūpino šeima, nenorėjo šeimos išsaugoti, vaikui trūko atsakovo dėmesio, be to, vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas neneigė, jog vaiko amžius dar pakankamai nedidelis ir ypatingų socialinių ryšių tarp apelianto ir vaiko galėjo nesusiformuoti. Vien tai, kad atsakovas, gyvendamas santuokoje, palaikė ryšį su vaiku, nereiškia, jog tas ryšys su dukra R. U. ir dabar yra išlikęs.

29. Taigi, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, būtina nustatyti ne tik faktą, kad atsakovas nėra biologinis tėvas (šiuo atveju ginčo dėl to nėra), bet ir nustatyti, kokie yra socialiniai ryšiai, tėviški santykiai tarp tėvo ir vaiko. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, kokie yra atsakovo ir vaiko santykiai, ar vaikas pripažįsta, jog atsakovas yra jo tėvas, įvertinti laikotarpį, kurį vaikas laikė atsakovą savo tėvu, tai, ar vaikas pažįsta galimą savo biologinį tėvą, galimo biologinio tėvo požiūrį į vaiką ir tolesnių santykių perspektyvą.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam, sprendžiant dėl vaiko tėvystės; nagrinėjamas ginčas pirmiausia susijęs ne su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę. Teismas nepilnamečio vaiko interesais turėjo aiškintis aplinkybes ne tik dėl socialinės tėvystės, bet ir galimybės nustatyti biologinę tėvystę.

31. Teismas, atmesdamas reikalavimą nuginčyti tėvystę, rėmėsi ir tuo, kad ją nuginčijus bus pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams to nenorint. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu, būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę ir tai, kad jo tėvu ir būtų tikrasis vaiko tėvas, taip pat būtų pažeidžiamos ir asmens, kuris įrašytas vaiko tėvu, teisės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti atsakovo teisės ginčyti tėvystę – tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu susiję klausimai turi būti sprendžiami ne tik įvertinus esamus vaiko ir tėvo santykių aspektus, būtina žvelgti ir į būsimų santykių perspektyvą.

32. EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus – asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi (EŽTT 2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64); šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Znamenskaya prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 77785/01). Atkreiptinas šalių dėmesys, kad manipuliavimas vaikui svarbia informacija, taip pat ir apie jo tikrąją kilmę, yra vaiko teisių pažeidimas, todėl turėtų būti siekiama išsiaiškinti vaiko biologinę tėvystę.

33. Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojas apklaustas Ž. R.. Kaip matyti iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų, bylos medžiagos visumos (ieškovė pati kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Ž. R. yra vaiko tėvas, pats Ž. R. nepaneigė, kad turėjo lytinių santykių su ieškove), pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus ir šeimos bylose turėdamas galimybę veikti ex officio, turėtų imtis iniciatyvos, siekdamas patvirtinti arba paneigti Ž. R. galimą biologinę tėvystę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visame šiame procese pagal Konvencijos 8 straipsnį (procesinis aspektas) labai svarbu, kad į procesą būtų pakankamai įtraukti jame dalyvaujantys asmenys ir kad būtų apginti geriausi vaiko interesai (EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28609/08), par. 72). Nagrinėjamu atveju teismas turėtų siūlyti ieškovei tikslinti ieškinį ar reikšti papildomus ieškinio reikalavimus, pasiūlyti ieškovei atsakovu įtraukti į procesą Ž. R.. Esant ieškovės sunkiai finansinei padėčiai, teismas turėtų spręsti klausimą dėl galimybės ieškovę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar galimybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, jei ieškovei nėra teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo; kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui, atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011 ir kt.).

35. Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą (2002 m. vasario 7 d. sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 53176/99), par. 64).

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovas praleido CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo momento, kai asmeniui paaiškėjo aplinkybės, teikiančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, nurodė, kad atsakovui nuo pat vaiko gimimo turėjo būti žinoma arba susidaryti rimtų abejonių dėl to, kad jis galbūt nėra biologinis vaiko tėvas, šiuo metu mergaitei yra 4 metai, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas yra praleistas.

37. Siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatymas numato trumpą vienerių metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas pagal du kriterijus. Pirmiausia, jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai ieškovas sužino, kad vaiko gimimo įraše nurodyti duomenys yra ginčijami. Kitas kriterijus yra paaiškėjusios aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 straipsnis). Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas neprašė teismo atnaujinti senaties termino, teigdamas, kad šis terminas nėra praleistas, tačiau teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir gali peržengti reikalavimo ribas (CPK 376 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į vaiko amžių, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu atsakovas visiškai nėra suinteresuotas, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismas formaliai pritaikė senaties terminą, nesiaiškindamas aplinkybių, kurioms esant galima terminą atnaujinti.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą ir nustatymą, nenustatinėjo aplinkybių, būtinų nagrinėjamam ginčui išspręsti, be kita ko, atsižvelgiant į vaiko interesus, nesiėmė iniciatyvos, siekiant nustatyti biologinį vaiko tėvą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus.

40. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia, nes, tik priėmus galutinį sprendimą, galima išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 93 straipsnis).

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatskleidė bylos dalies dėl tėvystės nuginčijimo esmės, nesiekė išsiaiškinti visų bylai reikšmingų aplinkybių, nebuvo aktyvus, todėl dėl šios dalies priėmė neteisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

42. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisė po 205 Eur išlaikymo, mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

43. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl tėvystės nuginčijimo, yra pagrindas panaikinti ir sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas dukrai R. U., ir šią dalį taip pat perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Kadangi apeliacinės instancijos teismas dalį sprendimo panaikino ir nutarė šias dalis perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą spręsti išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmesta priešieškinio dalis dėl tėvystės nuginčijimo, šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. U. dukrai R. U. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 205 Eur, ir šią dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.