- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-16
- Bylos Nr.
- e2A-881-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04873-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Milda Skersienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- E. U.
- Atsakovas
- E. U.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. U. ieškinį atsakovui E. U. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo E. U. priešieškinį ieškovei E. U. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ž. R., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-252-769/2020, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis patenkinti iš dalies. Pagal ieškovės ieškinį teismas, be kita ko, nusprendė priteisti iš atsakovo E. U. išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui R. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 205,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 5 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant E. U. uzufrukto teisę į šias lėšas ir priteistas lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Minėtu sprendimu teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, t. y. reikalavimą pripažinti, kad ieškovas E. U. nėra R. U. tėvas, panaikinant tėvystės įraše, atliktame (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą E. U.. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1108-642/2020, nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėta nutartimi Klaipėdos apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmesta atsakovo priešieškinio dalis dėl tėvystės nuginčijimo, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui ir priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
2. Ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė E. U. teismo prašė priteisti iš atsakovo E. U. nepilnametei dukrai R. U. 300,00 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę lėšų, skirtų nepilnametės dukters išlaikymui, tvarkytoja, pradedant mokėjimus vykdyti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas E. U. su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo sutiko iš dalies, prašė šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį priteisti po 150,00 Eur.
Šalies argumentai
4. Priešieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo atsakovas E. U. prašė pripažinti, kad jis nėra R. U. tėvas, panaikinti tėvystės įraše, atliktame (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą E. U.. Atsakovas nurodė, kad vieno iš paskutinių konfliktų metu ieškovė pareiškė atsakovui, jog jis nėra tikrasis R. U. tėvas, ieškovė pripažino, kad draugystės metu nebuvo jam lojali, net nurodė galimą tėvą – Ž. R.. Dėl to atsakovui kilo pagrįstų abejonių, ar tikrai gimimo liudijime įrašas, nurodantis jo tėvystę, atitinka tikrovę. Atsakovas neneigia, kad stiprių socialinių ryšių su dukra nebuvo ir santuokos metu, o nutrūkus bendram ūkiui su atsakove iš viso ryšių nebepalaiko ir neketina palaikyti. Vaikas yra jauno amžiaus, todėl, jei pasitvirtintų faktas, kad atsakovas nėra tikrasis vaiko tėvas, pagrindo socialinei tėvystei konstatuoti taip pat nebūtų. Be to, ieškovei žinant, kas yra tikrasis vaiko tėvas, vaikas neliktų be tėvo. Atsakovas pažymėjo, kad jis formaliai laikė save vaiko tėvu, kol abejonių sukėlė pati ieškovė bei jos nurodytos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė E. U. nurodė, kad ginčo byloje dėl to, jog atsakovas nėra biologinis dukters R. U. tėvas, nėra. Ieškovė patvirtina, kad R. U. nėra biologinė atsakovo duktė, todėl skirti DNR ekspertizę nėra pagrindo. Tačiau tai, kad atsakovas nėra biologinis R. U. tėvas, atsakovui buvo žinoma tiek jam pripažįstant tėvystę, tiek šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį. Tėvystė atsakovo pripažinta jo paties savanorišku kreipimusi į civilinės metrikacijos įstaigą, kartu su ieškove (vaiko motina) paduodant šiai įstaigai pareiškimą. Atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisėmė ir su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui, kaip tėvui, bendravus su vaiku ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa vaiko prisirišimas ir jausmai. Socialinis ryšys iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti ilgametį ryšį su tėvu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas susipažino internetu 2015 m. rugsėjo mėn. ir pradėjo artimai bendrauti. Šalims susipažinus, ieškovė jau buvo nėščia ir atsakovui tokios aplinkybės buvo žinomos. R. U. gimė nuo šalių pažinties praėjus 8 mėnesiams. Kadangi ieškovė ir atsakovas po R. U. gimimo draugavo, ketino kurti šeimą, atsakovas pareiškimu pripažino R. U. tėvystę, vaikui buvo suteikta atsakovo pavardė, o (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką ir tapo šeima. Šalys kartu gyveno nuo pat dukters R. U. gimimo ir nuo pat jos gimimo atsakovas rūpinosi dukra. R. U. pažino atsakovą kaip tėvą ir jai nėra žinoma, kad atsakovas nėra biologinis jos tėvas. R. U. visada atsakovą laikė tėvu, kai gyveno su mama ir tėvu, nuolat kartu leisdavo laiką, poilsiavo, atostogavo. Šalys kaip šeima gyveno iki 2019 m. birželio 28 d., todėl tarp vaiko ir atsakovo susiformavo dukros ir tėvo socialinis ryšys. Dukra pažįsta atsakovą kaip tėvą ir pasiilgsta jo bei nori su juo bendrauti, tik dėl konfliktinių šalių santykių ir iš esmės dėl atsakovo nenoro bendrauti dukra daugiau nei 4 mėnesius nėra mačiusi atsakovo. Priešingai, nei teigia atsakovas, R. U. yra pakankamo amžiaus, jog suprastų, kas yra jai artimi asmenys ir kad atsakovas nėra jai svetimas asmuo, o yra jos tėvas, kuris iki išsiskyrimo su ieškove ja rūpinosi. Tai, kad atsakovas laikė ir pripažino save R. U. tėvu ir vaikas su atsakovu artimai bendravo, patvirtina teismui pateikiamos fotolentelės iš įvairių vaiko gyvenimo periodų. Kadangi atsakovas apie tai, jog jis nėra biologinis R. U. tėvas, žinojo nuo pat jos gimimo, jokių duomenų apie tai, kada sužinojo apie neteisingus duomenis vaiko gimimo liudijime, nepateikia, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas, teikdamas reikalavimą panaikinti tėvystę, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl priešieškinis turi būti atmestas ir šiuo pagrindu.
6. Trečiasis asmuo Ž. R. pateikė atsiliepimą, su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo nesutiko, teismo prašė šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis 2015 m. vasarą du ar tris kartus buvo susitikęs su ieškove E. U., vieną kartą su ją turėjo lytinių santykių, kurių metu jis saugojosi nuo galimo E. U. nėštumo. Kadangi trečiasis asmuo lytinių santykių metu saugojosi, jis nemano, kad yra R. U. biologinis tėvas. Trečiasis asmuo yra sudaręs santuoką, šeimoje augina vaiką, jo nesieja jokie santykiai ir ryšiai su R. U.. Tuo tarpu atsakovas E. U. R. U. tėvystę pripažino nuo jos gimimo, juos sieja artimi šeiminiai (tėvo ir dukros) bei emociniai ryšiai.
7. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą byloje ir nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas yra jo tėvas. Šioje byloje, jei būtų nuginčyta tėvystė, kyla didelė rizika, kad nepilnametis vaikas gali likti be tėvo. Atstovas pažymėjo, jog trečiasis asmuo nurodė, kad tik vieną kartą turėjo lytinių santykių su ieškove, kurių metu jis saugojosi nuo ieškovės galimo nėštumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens tėvystę, trečiasis asmuo atsisakė atlikti DNR tyrimą. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, įstatymuose yra nustatyta trumpa vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo senatis. Nekyla abejonių, kad atsakovas jau seniau žinojo, jog galbūt nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau pats savo noru pripažino tėvystę. Atsakovas ne iš karto įrodinėjo, kad jis nėra mažametės tėvas. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, prioritetas turi būti suteikiamas vaiko, o ne tėvo interesams, todėl nėra pagrindo atsakovui atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl tėvystės nuginčijimo. Nors atsakovas yra visiškai atsiribojęs nuo nepilnametės dukros ir neliko vaiko bei tėvo tarpusavio socialinio ryšio, svarbu, kad išliktų jų tarpusavio teisinis ryšys. Yra itin svarbu užtikrinti mažametės interesus, kadangi vaikas gali likti be tėvo. Vaikas kaip savo tėvą identifikuoja būtent atsakovą. Dėl nurodytų aplinkybių išvadą byloje teikianti institucija mano, kad turi būti atmesta priešieškinio dalis dėl tėvystės nuginčijimo, o ieškovės ieškinio dalis atsakovui dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo tenkinta iš dalies, atsižvelgiant į valstybės teikiamą kasmėnesinę išmoką vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškovės E. U. ieškinys dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, atsakovo E. U. priešieškinis dėl tėvystės nuginčijimo atmestas. Nuspręsta priteisti iš atsakovo E. U. išlaikymą nepilnametei dukrai R. U., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. liepos 5 d.) iki R. U. pilnametystės. Dukros R. U. išlaikymui skirtas pinigines lėšas uzufrukto teise pavesta tvarkyti ieškovei E. U.. Taip pat nuspręsta priteisti iš atsakovo E. U. ieškovei E. U. 87,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės E. U. atsakovui E. U. 123,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo E. U. 54,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; priteisti iš atsakovo E. U. trečiajam asmeniui Ž. R. 300,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nuspręsta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą – panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
8.1 Ieškovė į priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atsikerta, be kita ko, tuo, kad atsakovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad susipažino su atsakovu internetu 2015 m. rugsėjo mėn. jau būdama nėščia ir kad atsakovas visada žinojo, kad nėra biologinis R. U., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas E. K. davė parodymus, kad buvo susitikęs su atsakovu E. U. ir E. U. koncerte, jo metu atsakovas jam nurodė, kad susirado žmoną, ruošiasi krikštynoms, turi vaiką, kuris nėra atsakovo. Teismas labiau tikėtina laiko tą aplinkybę, kad atsakovui tiek vaiko gimimo momentu, tiek pareiškimu pripažįstant tėvystę buvo žinoma, kad R. U. nėra jo biologinė dukra. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas yra praleidęs senaties terminą tėvystei nuginčyti. Teismas nenustatė jokių svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti senaties terminą tėvystei nuginčyti.
8.2 Nagrinėjamoje byloje ieškovei ir išvadą teikiančiai institucijai buvo išaiškintos jų teisės reikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė tokia savo teise nepasinaudojo, o išvadą teikianti institucija laikosi pozicijos, kad byloje nepakanka duomenų tokiam ieškiniui pareikšti. Nagrinėjamu atveju atsakovo tėvystė galėtų būti nuginčyta tik tuo atveju, jeigu būtų aiški galimybė nustatyti biologinio tėvo, šiuo atveju galbūt trečiojo asmens, tėvystę ir vaikui nekiltų grėsmė likti be tėvo. Trečiasis asmuo savo biologine tėvyste nėra įsitikinęs, dėl praėjusio laiko tarpo ir atsakovo vaidmens vaiko gyvenime ryšių su galimu savo biologiniu vaiku palaikyti nenori.
8.3 Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nesutiko su DNR ekspertize vaiko biologinei tėvystei nustatyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, galimam tėvui atsisakius DNR ekspertizės, tai būtų papildomas įrodymas, kuris turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais asmens tėvystę. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo bendro ūkio nevedė, trečiasis asmuo savo tėvyste abejoja, lytiniai santykiai tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo vieną kartą, jų metu buvo saugomasi nėštumo, teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos išvada, kad, nuginčijus atsakovo tėvystę, kitų objektyvių duomenų, be trečiojo asmens atsisakymo atlikti ekspertizę, sudarančių galimybę nustatyti biologinį vaiko tėvą, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai. Vadinasi, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų reali grėsmė likti be tėvo.
8.4 Byloje esančios nuotraukos, šalių paaiškinimai, vaiko nuomonė patvirtina, kad šalių vaikas atsakovą pažįsta kaip savo tėvą, taigi, atsakovą ir vaiką sieja ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo vaidmuo.
Šalies argumentai
8.5 Ieškovė nurodė, kad dukrai per mėnesį vidutiniškai reikia skirti 638,00 Eur sumą, o kadangi nepilnamečiams vaikams išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, ieškovės nuomone, dukros išlaikymui atsakovas turėtų skirti 300,00 Eur kasmėnesinę sumą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos siekia apie 550,00 Eur sumą, ieškovė taip pat gauna apie 70,00 Eur valstybės paramą, teikiamą nepilnamečiams vaikams. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo iš jo vykdomos individualios veiklos gaunamos pajamos siekia apie 500,00 Eur sumą, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo gaunamų pajamų, dirbant Švedijoje, dydį. Teismas neturi pagrindo manyti, kad vaiko tėvų materialinė padėtis leistų tėvams teikti didesnį išlaikymą vaikui nei būtinas išlaikymas, vadovaujantis orientaciniu minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi (470,00 Eur), ar kad būtų pagrindas nukrypti nuo lygios tėvų pareigos išlaikyti vaiką. Be to, nuo 2021 m. sausio 1 d. išmoka vaikui yra 70,00 Eur, todėl minėta suma yra mažintinas tarp tėvų paskirstytino vaikui reikalingo išlaikymo dydis. Prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo tėvai turi prisidėti 400,00 Eur (470,00 – 70,00) suma, todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 200,00 Eur mėnesinis išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas E. U. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą ir patenkinti jo reikalavimą – pripažinti, kad E. U. nėra vaiko R. U. tėvas, panaikinant tėvystės įrašą „duomenys apie tėvą – E. U., a. k. (duomenys neskelbtini)“, atliktą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti iš ieškovės visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas ir panaikinti išlaidų priteisimą trečiojo asmens Ž. R. naudai iš apelianto. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
9.1 Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylos dalį dėl tėvystės nuginčijimo, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo išvadas ir vertinti nurodytus faktus, esminių aplinkybių netyrė ir skundžiamu sprendimu neįvertino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakako įrodymų nustatyti biologinį vaiko tėvą, tačiau į tai spręsdamas bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.
9.2 Apeliantas pažymi, jog jis galėjo teikti reikalavimą tik dėl tėvystės nuginčijimo, o ne dėl tėvystės nustatymo. Tačiau siekdamas paneigti ieškovės teiginius, kad biologinio tėvo nebėra tarp gyvųjų, kad nėra galimybės jo nustatyti, rodė iniciatyvą surandant ir nustatant potencialų biologinį tėvą byloje. Atsakovo nuomone, tėvystės nuginčijimas negali būti siejamas su privalomu tėvystės nustatymu, jo negalima absoliutinti ir tik tuo pagrindu netenkinti apelianto reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo.
Atsiliepimas
9.3 Trečiasis asmuo neneigė turėjęs lytinių santykių su ieškove, patvirtino, kad ieškovė buvo jam nurodžiusi, jog laukiasi jo vaiko, o dėl praėjusio laiko tarpo ryšių su galimu savo biologiniu vaiku palaikyti nenori. Be to, trečiasis asmuo nesutiko su DNR ekspertize vaiko biologinei tėvystei nustatyti.
9.4 Ieškovė pripažino, kad apeliantas nėra biologinis vaiko tėvas. Procesas dėl tėvystės nustatymo – išimtinai ieškovės valios reikalas, tad atsakovas negali tapti ieškovės neveikimo įkaitu ir tik dėl šios priežasties būti toliau laikomas formaliu R. U. tėvu.
9.5 Apelianto vertinimu, visos bylos aplinkybės leido teismui tenkinti apelianto reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir spręsti klausimą dėl trečiojo asmens tėvystės nustatymo, t. y. atsakovas nėra biologinis R. U. tėvas, ieškovė atsisakė DNR ekspertizės, taip pat trečiasis asmuo atsisakė ją atlikti, proceso metu ieškovė rašė trečiajam asmeniui žinutes, reikalaudama pradėti rūpintis vaiku ir jo išlaikymu, nuo nėštumo pradžios ieškovė buvo nurodžiusi trečiajam asmeniui jo tėvystę. Atsakovo nuomone, šių faktų visuma nurodo galimą biologinį tėvą, o atsisakymas daryti DNR tyrimą tik patvirtina tokias abejones. Apelianto nuomone, byloje pakako duomenų, sudarančių pagrindą vertinti, kad trečiasis asmuo yra biologinis R. U. tėvas.
9.6 Atsakovas mano, kad trečiasis asmuo dėl savanaudiškų motyvų nenori prisiimti atsakomybės už savo biologinį vaiką, siekia išvengti vaiko išlaikymo ir nepagrįstai šią prievolę perkelia apeliantui.
9.7 Pažymi, jog apeliantas bendro gyvenimo su ieškove ilgai neturėjo, jo socialiniai ryšiai su R. U. nėra stiprūs, apelianto nenorą rūpintis šeima ir dukra patvirtino ir pati ieškovė. Tai, kad gyvenimo pradžioje buvo atlikta nuotraukų, ryšio stiprumo neįrodo. Be to, specialisto išvada liudija apie vaiko nuomonės nesavarankiškumą, galimą ieškovės įtaką vaiko atsakymams ir pozicijai.
9.8 Atsakovas mano, jog nesant stiprių ir glaudžių emocinių ryšių, patenkinus apelianto reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko interesai nenukentės. Vaikas yra mažas, tad turi visas sąlygas sukurti glaudžius socialinius ryšius su biologiniu tėvu.
9.9 Be to, ieškovė pripažino, kad jos pagrindinis tikslas byloje yra vaiko išlaikymas, o ne tėvystės išsaugojimas.
Atsiliepimas
9.10 Apelianto nuomone, išvadą teikianti institucija nepagrindė, kodėl, esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti biologinio tėvo tapatybę, nepareiškė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Be to, teismas nebuvo aktyvus ir atsižvelgdamas į vaiko interesus rašytine nutartimi nesustabdė bylos nagrinėjimo, nesikreipė į išvadą byloje teikiančią instituciją, prašydamas įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Pažymi, jog nagrinėjant pirmą kartą bylą teisme išvadą teikiančios institucijos atstovas neneigė, jog vaiko amžius dar pakankamai nedidelis ir ypatingų socialinių ryšių tarp apelianto ir vaiko galėjo nesusiformuoti. Be to, palaikė poziciją dėl vaiko teisės pažinoti savo tikrąjį tėvą. Sprendžiant bylą pakartotinai atstovas pateikė kitokią nuomonę, tačiau nepagrindė, kodėl nebepalaikė savo pradinės pozicijos.
9.11 Pažymi, jog apeliantas ilgą laikotarpį nepalaiko ryšių su vaiku, todėl teismas nepagrįstai darė išvadą dėl socialinių ryšių tarp apelianto ir nepilnametės dukros buvimo. Stiprių socialinių ryšių atsakovas su dukra neturėjo ir santuokos metu, bendravimas buvo epizodinis. Įvertinus laikotarpį, kiek laiko šalys negyvena kartu, nepalaiko ryšių, ryšys su dukra ne tik nedidėja, bet yra itin nutolęs ir faktiškai neegzistuojantis, todėl tėvystės nuginčijimas vaiko interesų nepažeis. Dėl šių priežasčių apeliantas nekėlė bendravimo ir gyvenamosios vietos klausimo.
9.12 Mano, jog teismui nebuvo pagrindo spręsti apie apelianto socialinę tėvystę, juolab kad šio fakto ieškovė neįrodinėjo. Be to, sprendžiant tokį socialiai jautrų klausimą ieškovė buvo pasyvi, bylą vedė tik per atstovą, pati procese nedalyvavo ir apelianto argumentų nepaneigė.
Šalies argumentai
9.13 Apeliantas nurodo, jog teismas neanalizavo ir nevertino kasacinio teismo praktikos, kur nurodyta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.
9.14 Apeliantas mano, jog teismas neatskleidė, kokio stiprumo socialinis ryšys šiuo metu yra tarp apelianto ir R. U.. Nepaisant to, kad apeliantas klaidingai pripažino tėvystę, pakrikštijo vaiką, kurį laiką bendravo su mergaite kaip tėvas, būtina atsižvelgti ir į ieškovės paaiškinimus, jog apeliantas nesirūpino šeima, nenorėjo šeimos išsaugoti, vaikui trūko apelianto dėmesio. Vien tai, kad apeliantas, gyvendamas santuokoje, palaikė ryšį su vaiku, nereiškia, jog tas ryšys su dukra ir dabar yra išlikęs. Byloje taip ir neatskleistas vaiko požiūris į apeliantą šiuo metu, neatskleista, kokie galimi tolesni santykiai, ar galima tikėtis apelianto tolesnio vaiko pripažinimo ir bendravimo. To būti negali, kadangi ryšiai su vaiku nutrūkę daugiau nei dvejus metus.
9.15 Mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 376 straipsnyje įtvirtintą teismo pareigą būti aktyviam sprendžiant dėl vaiko tėvystės. Nagrinėjamas ginčas pirmiausia susijęs ne su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę. Teismas vaiko interesais turėjo aiškintis aplinkybes ne tik dėl socialinės tėvystės, bet ir dėl galimybės nustatyti biologinę tėvystę.
9.16 Egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams to nenorint. Jeigu asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nėra ir socialinis tėvas, nenuginčijant tėvystės vien remiantis vaiko interesų pažeidimu, būtų ribojama vaiko teisė žinoti savo kilmę ir tai, kad jo tėvu būtų tikrasis vaiko tėvas. Taip pat būtų pažeidžiamos asmens, kuris įrašytas kaip vaiko tėvas, teisės. Teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti atsakovo teisės ginčyti tėvystę.
9.17 Apeliantas nemano, jog yra pagrindai taikyti ieškinio senatį. Atsižvelgiant į vaiko amžių, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu apeliantas visiškai nesuinteresuotas, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujinamas, jei būtų vertinama, kad jis praleistas.
9.18 Apeliantas pažymi, kad procesinis poreikis dalyvauti Ž. R. procese buvo nulemtas ieškovės, o ne atsakovo veiksmais, siekiant pagrįsti, kad R. U. turi biologinį tėvą, todėl ir jo patirtos išlaidos procese negalėjo būti priteistos iš apelianto, kadangi ne jo veiksmai lėmė minėto asmens procesinę padėtį byloje.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. U. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
10.1 Ieškovė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad dukra vaiko tėvu laiko apeliantą, todėl reikalavimo dėl biologinės tėvystės nustatymo byloje nereiškė. Tokia ieškovės pozicija susiformavo atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. R. U. pažįsta apeliantą kaip vienintelį savo tėvą ir nori su juo bendrauti, todėl nutraukti šių ryšių ieškovė neketina ir neprivalo. Tarp apelianto ir dukros yra susiklostęs stiprus emocinis ryšis, šis ryšys iš vaiko pusės tebėra išlikęs, todėl nustačius, jog vaiko tėvas yra trečiasis asmuo, tokia situacija visiškai neatitiktų vaiko interesų.
10.2 Trečiasis asmuo neketina ir nenori bendrauti su R. U. ir nėra pagrindo manyti, jog jo nuomonė pasikeis. Pripažinus Ž. R. tėvu, jo tėvystė būtų formali, jokių galimybių susiklostyti tėvo ir dukros santykiams tarp trečiojo asmens ir vaiko nėra. Dukra visiškai nepažįsta Ž. R. ir nėra aišku, kaip dukra reaguotų į tai, kad pastarasis taptų jos tėvu. Ž. R. bendrauti su R. U. nenori, todėl dukra net neturėtų galimybės susitikti su savo galimu biologiniu tėvu, vadinasi, tokia situacija neatitiktų vaiko interesų. Panaikinus tėvystę yra didelė rizika, kad vaikas gali likti be tėvo.
10.3 Be to, apeliantas biologinę tėvystę įrodinėja ieškovės nuomone, t. y. tuo, jog ieškovė nurodė Ž. R. kaip galimą biologinį R. U. tėvą. Tačiau ieškovės nuomonė ir spėjimas dėl biologinės tėvystės nėra objektyvus pagrindas pripažinti Ž. R. tėvystę.
10.4 Nors apeliantas akcentuoja, kad jis su dukra ilgą laiką nebendrauja, nėra jos matęs ir nei bendrauti, nei susitikti nepageidauja, tačiau toks pasirinktas apelianto elgesys negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės turėti tėvą, kurį pažįsta kaip vienintelį savo tėvą.
10.5 Pažymi, jog vaiko teisė žinoti savo kilmę nėra absoliuti, biologinės tėvystės nustatymas nelaikytinas prioritetiniu ar besąlyginiu vaiko interesu.
10.6 Ieškovė mano, kad teisinis pagrindas panaikinti socialinę tėvystę šioje civilinėje byloje neegzistuoja, kadangi tarp vaiko ir apelianto yra susiformavęs socialinis ryšys. Šalys kūrė stiprius šeimos santykius, tai patvirtina ir po daugiau nei metų bendro gyvenimo sudaryta bažnytinė santuoka. Apeliantas rūpinosi ir bendravo su dukra kaip tėvas. Dukra buvo pristatyta ir apelianto giminaičiams. D. K. byloje patvirtino, kad šalims gyvenant kartu ji bendravo su R. U. kaip su anūke. Taip pat šalys pasirinko dukrai krikšto tėvus iš apelianto giminaičių. Tai įrodo, kad šalims gyvenant kartu emocinis ryšis tarp apelianto ir dukros buvo stiprus ir apeliantas ketino auginti ir augino R. U. kaip savo dukrą.
10.7 Ieškovė taip pat pažymi, jog net ir praėjus dvejiems metams po šalių gyvenimo skyrium pradžios dukra atsimena apeliantą ir gali paaiškinti, koks ryšys ją su apeliantu sieja. Vaikas nori bendrauti su apeliantu, jo pasiilgo, laukia, kada jis grįš iš Švedijos. Pagrindas panaikinti socialinę tėvystę būtų abipusis noras nutraukti tėvo ir vaiko santykius. Nagrinėjamoje byloje toks noras yra vienpusis, tik iš apelianto pusės, todėl pagrindo panaikinti socialinę tėvystę nėra.
10.8 Atsakovas žinodamas, kad nėra biologinis R. U. tėvas, pareiškimu pripažino tėvystę tik vaikui gimus ir laisva valia prisėmė iš to išplaukiančias teises bei pareigas. Tokių pareigų negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Be to, apeliantas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi tik tada, kai nutrūko šalių santykiai ir ieškovė pradėjo procesą dėl santuokos nutraukimo.
10.9 Be to, teismas nustatė, kad apeliantas apie tai, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, žinojo pripažindamas tėvystę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta argumentų, paneigiančių šias teismo išvadas. Duomenų, kad atsakovas buvo apgautas, nuo jo nuslėpta tiesa, kad jis buvo priverstas pripažinti tėvystę, nėra, tėvystės pripažinimas buvo laisva valia apelianto priimtas sprendimas, todėl toks sprendimas sukūrė tiek teisines, tiek gyvenimiškas pasekmes, t. y. buvo įregistruota teisinė apelianto tėvystė ir susiklostė tėvo bei dukros santykiai tarp apelianto ir R. U..
10.10 Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad trečiojo asmens dalyvavimas procese buvo nulemtas ieškovės. Pažymi, jog byloje ieškovės ir trečiojo asmens pozicija buvo ta pati, tiek trečiasis asmuo, tiek ieškovė prašė atmesti priešieškinio reikalavimus. Jeigu atsakovas nebūtų pareiškęs priešieškinio, trečiasis asmuo nebūtų buvęs įtrauktas į bylą ir nebūtų turėjęs rašyti atsiliepimo į priešieškinį, kuris lėmė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui atmetus priešieškinio reikalavimus, teisėtai ir pagrįstai bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui priteistos iš atsakovo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ž. R. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš apelianto visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1 Atsakovas dar prieš vaiko gimimą žinodamas, kad jis nėra biologinis R. U. tėvas, pripažino R. U. tėvystę. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad jis apie neteisingus duomenis vaiko gimimo įraše sužinojo tik prieš pat ieškovei E. U. kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas yra praleidęs senaties terminą tėvystei nuginčyti.
11.2 Dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to, siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teikiamas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja.
11.3 Mano, jog tarp R. U. ir E. U. yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, todėl faktas, kad E. U. galbūt nėra biologinis R. U. tėvas, nėra pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę, nes dėl psichologinių, emocinių priežasčių, prieraišumo R. U. savo tėvu laiko atsakovą. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau yra tai, ką ji pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė.
11.4 Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje, nesant objektyvių duomenų, kad galėtų būti nustatyta biologinio tėvo tėvystė, nėra teisinio pagrindo nuginčyti atsakovo tėvystę, taip pat nėra pagrindo dėl vaiko intereso žinoti savo kilmę atnaujinti ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.
Atsiliepimas
11.5 Mano, jog apeliantas tėvystę ginčija tik siekdamas materialinio suinteresuotumo, t. y. siekdamas išvengti vaiko išlaikymo prievolės.
11.6 Pažymi, jog tėvystės nuginčijimas buvo inicijuotas atsakovo. Reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo atmestas, todėl teismas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai priteisė iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, konstatavo, jog šalių vaikas atsakovą pažįsta kaip savo tėvą, atsakovą ir vaiką sieja ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo vaidmuo. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad galėtų būti nustatyta biologinio tėvo tėvystė, nėra teisinio pagrindo nuginčyti atsakovo tėvystę.
16. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl tėvystės nuginčijimo, pateikė apeliacinį skundą, išdėstė išsamius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentus.
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, taip pat šalių teikiamus argumentus ir paaiškinimus, šiuos visus duomenis susiejusi tarpusavyje, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde teikiamais argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, jo motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde atsakovo nurodytų argumentų.
Dėl tėvystės nuginčijimo
18. Atsakovo nuomone, bylos aplinkybių visuma (t. y. tai, kad trečiasis asmuo Ž. R. neneigė turėjęs lytinių santykių su ieškove; ieškovė pripažino, kad atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas; ieškovė nuo nėštumo pradžios trečiajam asmeniui buvo nurodžiusi, jog laukiasi jo vaiko; ieškovė ir trečiasis asmuo atsisakė atlikti DNR ekspertizę vaiko biologinei tėvystei nustatyti; ieškovė rašė žinutes trečiajam asmeniui reikalaudama pradėti rūpintis vaiku ir jo išlaikymu) leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog biologinis mažametės R. U. tėvas yra būtent trečiasis asmuo Ž. R.. Tačiau tokiems apeliacinio skundo argumentams apeliacinės instancijos teismas nepritaria dėl žemiau išvardytų motyvų.
19. Visų pirma, pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Remiantis CK 3.147 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu, vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Nors ieškovė proceso metu teikė reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, tačiau, jai neištaisius patikslinto ieškinio trūkumų (nesumokėjus žyminio mokesčio), reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytas nepaduotu. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai paaiškina tokį savo procesinį elgesį, t. y. kadangi šalių dukra vaiko tėvu laiko apeliantą, reikalavimo dėl biologinės tėvystės nustatymo byloje nereiškė. Tokia ieškovės pozicija susiformavo atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus. R. U. pažįsta apeliantą kaip vienintelį savo tėvą ir nori su juo bendrauti, todėl nutraukti šių ryšių ieškovė neketina ir neprivalo. Tarp apelianto ir dukros yra susiklostęs stiprus emocinis ryšis, šis ryšys iš vaiko pusės tebėra išlikęs, todėl nustačius, jog vaiko tėvas yra trečiasis asmuo, tokia situacija visiškai neatitiktų vaiko interesų. Išvadą byloje teikianti institucija pirmosios instancijos teismui taip pat paaiškino, kodėl byloje nereiškia reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, t. y. dėl to, kad byloje nepakanka duomenų tokiam ieškiniui pareikšti. Atsižvelgiant į tai, priešingai, negu teigia apeliantas, nebuvo jokio teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismui rašytine nutartimi stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į išvadą byloje teikiančią instituciją, prašant įvertinti, ar nėra pagrindo byloje pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Kadangi byloje buvo aiški išvadą teikiančios institucijos pozicija šiuo klausimu, bylos stabdymas būtų buvęs netikslingas ir be pagrindo užvilkinęs nuo 2019 m. liepos 5 d. tebesitęsiantį šios civilinės bylos nagrinėjimą.
20. Taip pat neteisus atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, jog nagrinėjamu atveju ieškovė buvo pasyvi, bylą vedė tik per atstovą, pati procese nedalyvavo ir apelianto argumentų nepaneigė. Remiantis visos civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė ne tik teikė procesinius dokumentus ir įrodymus šioje byloje, tačiau taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose, davė teismui išsamius paaiškinimus nagrinėjamu klausimu.
21. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei asmuo atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį asmens atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi tam, jog būtų galima asmens atsisakymą atlikti ekspertizę įvertinti kaip tėvystės įrodymą, vien ekspertizės atsisakymo nepakanka, būtina įvertinti ir kitas bylai aktualias aplinkybes.
22. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).
23. Trečiasis asmuo Ž. R. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog lytinius santykius su ieškove turėjo tik vieną kartą ir jų metu saugojosi dėl galimo ieškovės nėštumo. Taip pat apklausiamas 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdyje jis nurodė, jog, praėjus 3–4 mėnesiams po lytinių santykių su ieškove, ieškovė parašė žinutę, kad reikia susitikti. Susitikimo metu ieškovė parodė echoskopo nuotrauką, pasakė, kad tai jų vaikas. Jis ieškovei pasakė, jog netiki, kadangi lytinius santykius turėjo tik vieną kartą ir jų metu saugojosi, todėl pasiūlė pasidaryti DNR tyrimą. Ieškovė pasakiusi, jog pagalvos, dingo, į skambučius ir žinutes neatsakė. Todėl jis suprato, kad E. U. jam pamelavo. Jis visą laiką galvojo, kad vaikas ne jo, nes pati ieškovė nesutiko daryti DNR tyrimo. Jo nuomone, nėra jokios tikimybės, kad jis galėtų būti vaiko biologinis tėvas. Apklausiamas 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo Ž. R. nurodė, jog patvirtina anksčiau duotus parodymus, yra įsitikinęs, kad vaikas yra ne jo, nes saugojosi nuo galimo ieškovės nėštumo. Taip pat abiejų apklausų metu Ž. R. nurodė, jog epizodiškai nei iš šio, nei iš to ieškovė jam parašydavo trumpąsias sms žinutes, klausdama, ar jis nesiruošia prisidėti prie vaiko išlaikymo, nurodydama, kad jis nematys savo vaiko. Tačiau jis vis tiek visą laiko galvojo, kad vaikas yra ne jo, nes ieškovė nesutiko darytis DNR tyrimo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė E. U. ir trečiasis asmuo Ž. R. kartu niekada negyveno, jie bendro ūkio nevedė, nuolatinių, ilgalaikių santykių nepalaikė. Be to, trečiasis asmuo Ž. R. niekada savo tėvystės R. U. nepripažino. Tad nors nagrinėjamu atveju šalys ir teigia, kad biologinis vaiko R. U. tėvas yra Ž. R., kuris atsisakė atlikti DNR tyrimą biologinei tėvystei patvirtinti arba paneigti, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokios išvados, kad biologinis vaiko R. U. tėvas yra Ž. R., padaryti negali, kadangi tai tik šalių aiškinimas, kuris neparemtas jokiais kitais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės pozicija dėl biologinės Ž. R. tėvystės nėra nuosekli ir nekelianti abejonių, kadangi ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog tai tik ieškovės nuomonė, o ieškovės nuomonė ir spėjimas dėl biologinės tėvystės nėra objektyvus pagrindas pripažinti Ž. R. tėvystę.
24. Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, trečiajam asmeniui atsisakius atlikti DNR tyrimą, kitų objektyvių duomenų, sudarančių galimybę nustatyti biologinį mažametės R. U. tėvą, nagrinėjamu atveju nėra.
25. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostytų, nes, nuginčijus atsakovo E. U. tėvystę, šalių vaikui R. U. kiltų grėsmė likti be tėvo, kadangi trečiasis asmuo Ž. R. 2020 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, jog nėra jokios tikimybės, kad jis galėtų būti biologinis vaiko tėvas, taip pat nesutiktų su vaiku bendrauti. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo nenori ir neketina bendrauti su R. U., todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog jo nuomonė pasikeis, nėra jokios tikimybės, kad tarp trečiojo asmens ir R. U. galėtų susiklostyti tėvo ir dukros santykiai.
26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
27. Vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi būti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Vaiko interesų svarba yra akcentuojama ir EŽTT praktikoje, kurioje pažymėta, kad tokio (tėvystės nuginčijimo) pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę. Vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus (pvz., 2014 m. vasario 18 d. sprendimas byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08, par. 65). Kasacinis teismas savo ruožtu taip pat yra pripažinęs, kad vaiko interesai, be kita ko, gali nulemti asmens, siekiančio nuginčyti savo tėvystę, teisės į privatų gyvenimą (papildomai pažymėtina, kad, pagal EŽTT praktiką, teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05)) apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018).
28. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas priešieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, papildomai aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. ar yra ryšys tarp atsakovo ir šalių nepilnametės dukros, ar R. U. pripažįsta, jog atsakovas yra jos tėvas. Tuo tikslu Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartimi mažamečiam vaikui R. U. buvo paskirtas individualus susitikimas su Klaipėdos apylinkės teismo vyriausiuoju specialistu (teismo psichologu), kurio tikslas – nustatyti vaiko ryšį su atsakovu E. U.. 2021 m. kovo 22 d. vyriausiojo specialisto (teismo psichologo) nuomonėje raštu apie individualaus pokalbio su vaiku R. U. rezultatus, be kita ko, nurodyta, jog šeimos piešinyje mergaitė pirmiausia paprašė nupiešti tėtį, kurio vardas yra E.; mergaitės teigimu, kai tėtis baigs statytis namą, grįš į Lietuvą ir vėl laimingai gyvens kartu su ja ir jos mama; šalia tėčio (iš kairės) R. paprašė pavaizduoti ją, o kitoje pusėje (tėvo dešinėje), šiek tiek atokiau – savo mamą; parodžius atsakovo nuotraukas, R. jį atpažįsta ir įvardija, kad tai yra jos tėtis E.; vaikas pateikia aiškų atsakymą į byloje nagrinėjamą klausimą: mergaitė savo tėvu laiko E. U., laukia jo grįžtant iš Švedijos, laiko jį savo šeima ir jaučia su juo stiprų emocinį ryšį, kuris susiformavo pirmaisiais jos gyvenimo metais. Tačiau mergaitės kalba ir emocijų išraiška, specialisto nuomone, kelia abejonių. Tai, kad vaikas teigia, jog prisimena savo gyvenimą kartu su atsakovu Švedijoje, kai jai buvo 2 m., gali nupasakoti, kokios šventės ir kaip buvo švenčiamos jų šeimoje, ir, nepaisant beveik dvejų metų nesimatymo su E. U., jaučia tokį pat stiprų emocinį ryšį, kuris šiuo metu nėra palaikomas, leidžia kelti prielaidą, kad mergaitė galbūt neigia arba nesupranta susiklosčiusios situacijos, kuri nėra jai paaiškinama vaikui suprantama kalba. Tai, kad vaikas nori ir turi turėti tėvą, visiškai atitinka jo interesus, tačiau nepagrįstos iliuzijos galbūt dar labiau atitolina ir taip jau iš esmės nutrūkusius R. U. ir atsakovo santykius, turi neigiamos įtakos vaiko psichosocialinei raidai ir apskritai pasaulio suvokimui.
29. Taip pat ieškovė ne tik savo atsiliepime į priešieškinį, bet ir teismo posėdžiuose duodama parodymus bandė įrodyti vaiko socialinį ryšį su atsakovu, vaiko prieraišumą atsakovui. Apklausiama 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje ieškovė E. U. parodė, jog vaikas pažįsta tėtį, sako, kad pasiilgo tėčio, kad myli tėtį. Apklausiama 2020 m. vasario 18 d. teismo posėdžio metu ieškovė E. U. parodė, jog dukra kasdien klausia apie tėvą, kur jis yra, sako, kad myli tėtį, kad jo pasiilgo.
30. Taigi, nors atsakovas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad tarp jo ir mažametės dukros R. U. nebėra jokio ryšio, jų ryšiai nutrūkę jau daugiau nei dvejus metus, tačiau šiuo atveju prioritetas teikiamas ne atsakovo siekiams nutraukti visus galimus ryšius su mažamete dukra, o mažamečio vaiko interesams turėti tėvą, kurį vaikas dėl bendro gyvenimo kartu nuo pat jo gimimo, prieraišumo, rūpinimosi juo pažįsta kaip savo tėvą ir laiko savo tėvu. Pažymėtina, jog ir pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis ne tik pripažino tėvystę, bet ir su mažamete dukra bendravo kaip tėvas. Teismo nuomone, šiuo atveju yra svarbesnis vaiko emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko savo tėvu ir kuriam jaučia prieraišumą, nei kraujo ryšys.
31. Atsakovas akcentuoja, jog egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams to nenorint. Tačiau šiuo atveju ieškovė teisi teigdama, jog, pagal kasacinio teismo praktiką, egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamu atveju šalių vaikas nori bendrauti su apeliantu, jo pasiilgo, laukia, kada jis grįš iš Švedijos. Pagrindas panaikinti socialinę tėvystę būtų abipusis noras nutraukti tėvo ir vaiko santykius. Nagrinėjamoje byloje toks noras yra vienpusis, tik iš apelianto pusės, todėl pagrindo panaikinti socialinę, teisinę tėvystę nėra.
32. Ir nors apeliantas E. U. akcentuoja, kad jis su dukra R. U. ilgą laiką nebendrauja, ilgą laiką nėra jos matęs ir nei bendrauti, nei susitikti nepageidauja, tačiau toks pasirinktas apelianto elgesys negali paneigti nepilnamečio vaiko teisinio statuso aiškumo, teisės turėti tėvą, kurį pažįsta kaip vienintelį savo tėvą ir su kuriuo nori bendrauti.
33. Vyrui, laikančiam save vaiko tėvu, tačiau nesančiam tikram dėl egzistuojančio genetinio ryšio su vaiku ar net ir žinančiam, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, suteikiama galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu būdu įtvirtinama galimybė pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo išreikšti ketinimą būti tėvu, prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę, tačiau pažymėtina, kad asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažino tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (CK 3.152 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).
34. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jis tėvystę pripažino klaidingai, tačiau nebeįrodinėja momento, kada jam tapo žinoma, kad jis nėra biologinis R. U. tėvas. Nors apeliantas nurodo, jog jis nemano, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, tačiau pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovui tiek vaiko gimimo momentu, tiek pareiškimu pripažįstant tėvystę buvo žinoma, jog R. U. nėra jo biologinė dukra, neginčija ir jokių argumentų dėl to nepateikia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu parodė, kad sužinojusi, jog laukiasi, E. U. iš karto pasakė, kad laukiasi ne jo vaiko, tačiau E. U. pasakė, jog priims vaiką, bendraus, saugos ir mylės. Liudytojas E. K. 2021 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio metu parodė, jog 2017 m. gruodžio 25 d. buvo susitikęs su atsakovu E. U. ir E. U. koncerte, jo metu atsakovas jam nurodė, kad susirado žmoną, turi vaiką, kuris nėra jo, davė vaikui pavardę. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovui tiek vaiko gimimo momentu, tiek pareiškimu pripažįstant tėvystę buvo žinoma, jog R. U. nėra jo biologinė dukra. Atsakovas savo laisva valia, niekieno neverčiamas, žinodamas, jog nėra biologinis R. U. tėvas, pripažino tėvystę, prisiėmė tėvo vaidmenį, augino dukrą kaip savo. Atsakovo artimieji R. U. taip pat priėmė kaip atsakovo vaiką, atsakovo giminaičiai tapo R. U. krikštatėviais. Tokios aplinkybės įrodo, kad apeliantas priėmė R. U. ir augino kaip savo dukrą. Kad atsakovas su ieškove planavo bendrą šeiminį gyvenimą, kurti darnius šeimos santykius, rodo ir tai, jog praėjus daugiau nei metams laiko po vaiko gimimo šalys susituokė, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Taigi, atsakovas E. U., pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikui ir jų lengvabūdiškai negali atsisakyti.
35. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nors atsakovas ir teigia priešingai, tačiau ginčas iš esmės yra susijęs ne su vaiko teise žinoti savo kilmę, o su atsakovo siekiu nuginčyti tėvystės faktą, siekiant išvengti savo, kaip tėvo, finansinių pareigų vaikui. Apeliaciniame skunde atsakovas aiškiai įvardija nesutikimą su vaiko išlaikymo prievole (pažymėtina, jog nustatyto išlaikymo dydžio apeliacine tvarka atsakovas neskundžia, todėl dėl šio ieškovės reikalavimo patenkinimo iš dalies apeliacinės instancijos teismas nepasisako). Tačiau dar kartą pažymėtina, jog atsakovas, pripažindamas tėvystę ir prisiimdamas tėvo vaidmenį, kartu prisiėmė ir visas tėvo teises bei pareigas vaikui, iš kurių viena – materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovas neteisus apeliaciniame skunde teigdamas, neva ieškovė pripažino byloje, kad jai pagrindinis interesas byloje yra vaiko išlaikymas, o ne tėvystės išsaugojimas. Pažymėtina, jog 2019 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė, atsakydama į atsakovo atstovo klausimus, nurodė, jog neprašytų vaikui išlaikymo, jeigu jos finansinė padėtis būtų gera, kad tik atsakovas grįžtų į šeimą. Taigi, kaip matyti, ieškovės pagrindinis tikslas yra ne finansinis, o tai, kad mažametė dukra turėtų tėvą, su kuriuo ją sieja artimi šeiminiai (tėvo ir dukros) bei emociniai ryšiai. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Nagrinėjamoje situacijoje esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui E. U., kaip tėvui, bendravus su vaiku R. U. nuo pat jos gimimo iki trijų metų amžiaus, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas ir jausmai atsakovui, kaip tėvui. Pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju atsakovo E. U. siekis nuginčyti savo tėvystę neatitinka šalių nepilnamečio vaiko geriausių interesų.
Dėl bylos procesinės baigties dėl tėvystės nuginčijimo
37. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo E. U. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvystės nuginčijimą, taip pat teismų praktiką aiškinant ir taikant šias teisės normas, tinkamai atsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartyje padarytas teismo išvadas bei vertinti nurodytus faktus, padarė teisingas, pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl atsakovą E. U. ir šalių vaiką R. U. siejančios socialinės, teisinės tėvystės. Naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl tėvystės nuginčijimo remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
38. Skundžiamu sprendimu, be kita ko, priteista iš atsakovo E. U. trečiajam asmeniui Ž. R. 300,00 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
39. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog procesinis poreikis dalyvauti Ž. R. procese buvo nulemtas pačios ieškovės, o ne atsakovo veiksmais, siekiant pagrįsti, kad R. U. turi biologinį tėvą, tačiau ne apelianto interesu jį nustatyti kaip biologinį tėvą, nes atsakovui net nesuteikta tokia procesinė teisė. Todėl trečiojo asmens Ž. R. patirtos išlaidos procese, anot atsakovo, negalėjo būti priteistos iš jo.
40. Bylos duomenimis nustatyta, jog Ž. R. į procesą buvo įtrauktas teismo 2019 m. gruodžio 30 d. protokoline nutartimi. Trečiasis asmuo Ž. R. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl to, kad teikė atsiliepimą į atsakovo E. U. priešieškinį, trečiasis asmuo prašė atsakovo E. U. priešieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir DNR ekspertizės skyrimo atmesti. Kadangi atsakovo priešieškinis atmestas, teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš bylą pralaimėjusios šalies, o ne iš šalies, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo šią skundžiamo sprendimo dalį keisti, kaip to prašo apeliantas. Ši skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
41. Atsakovo E. U. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
42. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti iš apelianto jos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pateikta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškovei nespręstinas.
43. Trečiasis asmuo Ž. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi teikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Į bylą yra pateikta 2021 m. liepos 9 d. sąskaita už teisines paslaugas bei 2021 m. liepos 14 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurių matyti, jog trečiasis asmuo advokatui už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 500,00 Eur. Šios trečiojo asmens turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11 punktuose, todėl trečiajam asmeniui Ž. R. iš atsakovo E. U., kurio apeliacinis skundas atmestas, priteistina 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. U. trečiajam asmeniui Ž. R. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.