- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2-564-637/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00952-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Hadrovska
- Ieškovas
- P. J., I. J.
- Atsakovas
- UAB ,,D.“, uždarajai akcinei bendrovei „D.“
- Advokatai
- Vaidas Batūra
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. J. ir I. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „D.“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo kiekvienam ieškovui po 2500 Eur netesybų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai su atsakovu sudarė 2021-02-10 preliminarią nepastatyto nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Preliminari sutartis), 2022-01-12 papildomą susitarimą Nr. 1, kurių pagrindu 2021-02-03 mokėjimo pavedimu, 2021-02-10 mokėjimo pavedimu, 2022-02-13 mokėjimo pavedimu, 2022-05-02 mokėjimo pavedimu sumokėjo 15000,00 Eur avansą. Preliminaria sutartimi ieškovas rezervavo teisę sudaryti pagrindinę sutartį iki 2022-06-30 dėl statomo buto daugiabučiame name su daline apdaila ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimo. Atsakovas 2022-01-11 elektroniniu laišku siūlydamas padidinti avansą iki 15000 Eur įsipareigojo kainos už parduodamą būstą nekelti. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį. Pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui, atsakovas 2022-07-06 pranešimu padidino parduodamo turto kainą 12 883 Eur. P. J. su kainos padidinimu nesutiko ir apie tai informavo 2022-07-15 pranešimu, pagal Preliminarios sutarties 5.8 punktą pareikalavo grąžinti 15000 Eur avansą ir sumokėti 5000 Eur netesybas (baudą). Atsakovas 2022-07-20 atsiųstu raštu nurodė, kad per 10 dienų nuo pranešimo išsiuntimo grąžins avansą, tačiau baudos nemokės, pasiūlė derėtis dėl kompensacijos. Pardavėjui neįvykdžius sutartinio įsipareigojimo - atsisakius už Preliminarioje sutartyje numatytą kainą bei Preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis iki 2022-06-30 sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovui pagal Preliminarios sutarties 5.8 punktą kilo pareiga grąžinti sumokėtą 15000 Eur avansą ir sumokėti 5000 Eur baudą. Atsakovas 2022-08-02 mokėjimo pavedimu 15000,00 Eur avansą gražino, tačiau nevykdo sutartinės pareigos sumokėti 5000,00 Eur dydžio netesybas (baudą). Ieškovams patikrinus NTR duomenis dėl jų rezervuoto buto, paaiškėjo faktas, kad atsakovas 2022-09-28 rezervuotą butą pardavė kitiems pirkėjams, tačiau nėra sumokęjęs ieškovams 5000 Eur netesybų, nors pagal Sutarties 5.8 punktą netesybos turėjo būti sumokėtos ne vėliau kaip Preliminarios sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dieną. Ieškovai nurodo, kad atsakovas pažeidė Preliminarią sutartį, nes joje numatytomis sąlygomis atsisakė sudaryti Ppagrindinę sutartį, neįvykdė Preliminarios sutarties 5.8 punkte numatytos prievolės sumokėti 5000 Eur baudą, todėl ieškovams liko skolingas 5000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodant, kad ieškovai nepagrindė jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad bankas jiems būtų suteikęs paskolą. Atsakovas, vykdydamas Preliminarią sutartį informavo ieškovą, kad turtas paruoštas registracijai Nekilnojamojo turto registre ir kad ieškovas gali “startuoti” su turto vertinimu. Pažymėjo, kad ginčo turtas ne dėl atsakovo kaltės nebuvo laiku priduotas Valstybinei komisijai. Nors Preliminarios sutarties terminas pasibaigė 2022-06-30, tačiau atsakovas vedė su ieškovais toliau derybas, 2022-07-06 pasiūlydamas sudaryti papildomą susitarimą, kuriuo būtų nustatyta kita parduodamo objekto kaina. Ieškovai derybų tęsti nesutiko. Kadangi ieškovai nesutiko vesti tolimesnių derybų, ginčo butas 2022-09-27 buvo parduotas kitiems pirkėjams.
4. Pasiruošimas bylos nagrinėjimui nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.
Šalies argumentai
5. Ieškovai dubliku nurodė, kad ieškovai iki 2022-06-30 laukė atsakovo pakvietimo sudaryti Pagrindinę sutartį, tačiau atsakovas neišsiuntė pranešimo apie Pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, nenurodė notaro kontoros. Atsakovas neprašė pratęsti Preliminarioje sutartyje numatytų terminų. Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimą nedidinti kainos. Taip pat atsakovas iki 2022-06-30 nebuvo įforminęs statybos užbaigimo, nepakvietė pirkėjo pasirašyti statybos darbų atlikimą patvirtinantį aktą. Sandoris iki 2022-06-30 iš pardavėjo pusės nebuvo galimas, nes faktiškai butas buvo įregistruotas tik 2022-09-15, atsakovas statybos darbų iki 2022-06-30 nebuvo užbaigęs ir neatlikęs statybos užbaigimo teisinės registracijos, todėl neturėjo dokumentų, kuriuos galėtų pateikti notarinės formos sandoriui. Ieškovai neturėjo atlikti turto vertinimo, nes neketino imti banko paskolos.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, kad ieškovas dar 2022-03-25 informavo ieškovą el. paštu, kad nori pradėti ruošti notarinę sutartį, nes turi buto bylutę. Atsakovas 2022-06-22 informavo ieškovą kad yra įregistruotas 85 proc. baigtumas, ieškovai ketino pirkti butą su daline apdaila, taigi atsakovas įvykdė Preliminariosios sutarties sąlygas. Ieškovai neatsiliepė į šį atsakovo kvietimą. Mano, kad ieškovai neįrodė, kad apskritai turėjo galimybę pirkti butą, nes nepateikė atsakovui duomenų, kad jiems bus suteiktas banko kreditas.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas P. J. paaiškino, kad norėjo įsigyti būstą, sudarė Preliminarią sutartį, laukė kol būstas bus pastatytas ir gavo informaciją, kad pardavėjas padidino kainą. Pagal sutartį sumokėjo atsakovo reiklaujamą sumokėti avansą. Būstui pirkti turėjo visus pinigus, nes prieš tai pardavė kitą butą. Atsakovas padidino kainą, nors ir nebuvo pabaigti nebaigtos statybos darbai, ieškovai nebuvo pakviesti įvertinti statybos darbų užbaigtumo. Į notarų biurą atsakovas nepakvietė. Nekilnojamojo turto registre jų norimas pirkti butas buvo įregistruotas tik 2022 m. rugsėjo mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovė I. J. paaiškino, kad netikėtai buvo informuoti apie padidintą kainą. Nurodė, kad turėjo buto pirkimui pinigus, nes buvo pardavę savo senesnės statybos būstą, gal 3 mėnesiai iki rezervuojant norimą įsigyti naujos statybos butą, banko paskola jiems nebuvo reikalinga. Kito buto taip ir nebenusipirko, nes “nebeįperka”, nuvertėjo pinigai.
9. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB ,,D.“ vadovas paaiškino, kad visiems klientams išsiuntė bendrą pranešimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, paprašyta papildomų duomenų notariniam sandoriui. Į kurį iš ieškovų nebuvo gautas atsakymas. Taip pat buvo dar vienas pranešimas apie statybos baigtumą 85 proc. Registrų centre įrašas atsirado vėliau, tačiau tai netrukdė sudaryti notarinę pagrindinę sutartį. Statybos darbų baigtumui trukdė biurokratiniai valstybinių institucijų veiksmai. Kai pasibaigė Preliminarios sutarties terminas, kaina buvo padidinta. Kainos padidinimą įtakojo pasaulyje vykstantys ekonominiai pokyčiai. Ieškovai nesutiko, paprašė grąžinti sumokėtą avansą. Galvojo, kad neturi sumokėti ieškovams visos avanso kainos, nes mano, kad patys ieškovai pažeidė Preliminarios sutarties įsipareigojimus. Siūlydami pakeistą (padidintą) kainą, tikėjosi, kad ieškovai sutiks pratęsti Preliminarios sutarties terminą, todėl ir negrąžino iš karto avanso. Avansą grąžino ieškovams kreipusis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl pagrindinės sutarties nesudariusiai preliminariosios sutarties šaliai atsiradusios civilinės atsakomybės atlyginti kitos preliminariosios sutarties šalies nuostolius
10. Ieškovai reikalavimą grindžia 2021 m. vasario 10 d. Preliminariaja sutartimi (toliau ir „Preliminari sutartis“, „Sutartis“), pagal kurią ieškovai iki 2022 m. birželio 30 d. rezervavo teisę sudaryti pagrindinę statomo buto daugiabučiame name su daline apdaila ir dalies automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimo sutartį. Ieškovai nurodo, kad atsakovas iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos savo įsipareigojimų neįvykdė ir atsisakė pasirašyti pagrindinę sutartį. Todėl pagal Preliminarios sutarties 5.8 punktą atsakovui kilo pareiga grąžinti ieškovų sumokėtą 15 000 Eur avansą bei sumokėti 5 000 Eur baudą. Po bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. rugpjūčio 2 d., atsakovas grąžino 15 000 Eur avansą, tačiau baudos nesumokėjo.
11. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą ( LR Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1 straipsnis).
12. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).
13. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Preliminariąja sutartimi buvo sutarta pagrindinę sutartį sudaryti ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. Pagrindinė nekilnojamojo turto pardavimo pirkimo sutartis per šį laikotarpį sudaryta nebuvo.
14. Ginčo šalys savaip traktuoja sutartinių įsipareigojimų turinį bei iš sutarties kylančių, joms tenkančių prievolių vykdymą. Tokiu būdu nagrinėjamam ginčui esminę reikšmę turi sutarties sąlygų aiškinimas, kas daroma neatsietai nuo viso sutarties turinio (CK 6.193 straipsnis), t. y. kokią prasmę sutarties sąlygoms suteikė sutarties šalys, koks sutarties sąlygų tarpusavio ryšys, šalių elgesys sutarties vykdymo metu ir po jos pasibaigimo. Sutarties aiškinimui svarbu ir tai, kas siūlė tokias sutarties sąlygas.
15. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
16. Iš atsakovo byloje teiktų duomenų, paaiškinimų nustatyta, kad preliminarias sutartis rengė atsakovas ir jas teikė savo klientams, t.y. būsimiems jų statomo daugiabučio namo butų pirkėjams.
17. Atsakovas neginčijo, kad Preliminaria sutartimi atsakovas, kaip pardavėjas, įsipareigojo pastatyti ieškovams, kaip pirkėjams, butą su daline apdaila, priduotą 85 proc. baigtumu, atliktą pagal Sutarties priedą Nr. 4 (1.1. punktas). Pardavėjas įsipareigojo organizuoti pastato, kuriame yra perkamas butas, statybos darbus norminių teisės aktų ir Sutartyje nustatyta tvarka bei pastačius pastatą atlikti perkamo buto įrengimo darbus (5 punktas). Atlikęs pastato statybos darbus, pardavėjas užregistruoja pastatą NTR bei pradeda vykdyti buto įrengimo darbus pagal dalinės apdailos reikalavimus (85 proc. registruotas baigtumas) (7.1 punktas). Pastato, kuriame yra perkamas butas, statybos darbų pabaiga pagal priedą Nr. 1 prie Sutarties numatyta 2022 m. gegužės 31 d. Pirkėjai įsipareigojo butą nupirkti pagal pagrindinę sutartį, kuri turėjo būti sudaryta iki 2022 m. birželio 30 d. (Sutarties 9.1. punktas, priedas Nr. 1 prie Sutarties). Sutarties 8.6. punktu šalys sutarė, kad turtas yra priduodamas valstybinei komisijai ir užregistruojamas NTR, atsakovas, kaip pardavėjas, per 30 kalendorinių dienų nuo šių dviejų sąlygų įvykdymo išsiunčia ieškovams, kaip pirkėjams, pranešimą apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą, nurodydamas notarų biurą.
18. Akivaizdu, kad pareiga informuoti apie pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir pasirinkti notarą, o taip pat dviejų virš minėtų sąlygų tam sudarymas, o būtent, kad turtas yra priduotas valstybinei komisijai ir užregistruotas NTR, tenka atsakovui. Sutarties 5.5. punktu nustatyta pareiga pardavėjui raštu informuoti pirkėjus apie tai, kad yra reikalinga pratęsti Sutartyje numatytus terminus. Atsakovas, nurodydamas, kad statybos darbų užbaigimas užtruko dėl valstybinių institucijų neteisėtų veiksmų nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Be to, net jeigu ir būtų buvusios tam tikros priežastys, atsakovas tokios informacijos ieškovams nepateikė, nesiūlė pratęsti termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveu atsakovas UAB “D.” yra verslininkas, bendrovės vadovo paaiškinimai leidžia teismui spręsti apie tai, kad bendrovė turi patirtį savo vykdomoje veikloje. Bendrovės direktorius inicijavo papildomo susitarimo dėl papildomo avanso sumokėjimo sudarymą, todėl puikiai suprato, kaip turi būti įforminti bet kokie šalių sudarytos Sutarties pakeitimai.
19. Atsakovo argumentas, kad ieškovai patys pažeidė Preliminarią sutartį nėra patvirtintas jokiu įrodymu. Pažymėtina, kad atsakovas padidino pagal Preliminarią sutartį sutarto pradinio avanso dydį, tačiau ieškovai sumokėjo visą prašomą sumokėti avanso sumą, tą įrodo ieškovų pateikti įrodymai. Atsakovo argumentas, kad ieškovai atsisakė pasirašyti papildomą susitartimą pagal atsakovo 2022-07-06 teiktą pasiūlymą, teismo negali būti vertinamas kaip Preliminarios sutarties pažeidimas. Visų pirma, toks atsakovo pasiūlymas buvo pateiktas jau pasibaigus Preliminarioje sutaryje nustatytam terminui dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Taip pat niekuo nepagrįstas atsakovo argumentas, kad jis turėjo teisę vienašališkai keisti sutartą kainą.
20. Sutarties 9.8. punkte numatyta, kad jeigu per nustatytą terminą pardavėjas nekviečia pirkėjo sudaryti pagrindinę sutartį, pasibaigus pranešime nustatytam terminui laikoma, kad pardavėjas vienašališkai ne teismo tvarka nutraukė Sutartį, o pirkėjo sumokėtas avansas grąžinamas pirkėjui ir pirkėjui sumokama 5 000 Eur dydžio bauda per 30 kalendorinių darbo dienų nuo rašytinio pirkėjo pareikalavimo. Sutarties 5.8 punktas nustato, kad jeigu pardavėjas nutraukia Sutartį ar atsisako sudaryti Pagrindinę sutartį nesant Sutarties esminio pažeidimo, pirkėjui grąžina jo sumokėtą avansą ir sumoka 5000 Eur baudą, kaip sutartines netesybas. Nesumokėtą netesybų dalį pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui ne vėliau, kaip Sutarties nutarukimo ar pasibaigimo dieną.
21. Atsakovo argumentas, kad atsakovas 2022 m. birželio 22 d. el. laišku informavo visus pirkėjus jog yra įregistruotas 85 proc. pastato baigtumas ir kad galimas notarinis pirkimas, nepatvirtintas įrodymu, kad NTR registre toks namo baigtumas buvo įregistruotas, kad pirkėjai buvo supažindinti su pardavėjo parengtu turto statybos darbų atlikimą patvirtinančiu aktu (Sutarties 7.2 punktas). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad iki 2022 m. birželio 30 d. buto statybos baigtumas buvo 56 proc. ir tai patvirtina ieškovų į bylą pateiktas 2022-08-01 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas. Atsakovas nurodo, kad tai netrukdė notarui tvirtinti pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas su tuo sutinka. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes įsipareigojimas pirkėjams (ieškovams) buvo parduoti butą su 85 proc. baigtumu. Pažymėtina, kad pagal ieškovų į bylą papildomai pateiktą 2022-10-03 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, ginčo butas parduotas su 85 proc. baigtumu. Iš šio išrašo taip pat nustatyta, kad pažyma apie statinio statybą yra 2022-08-19. Taip pat sutiktina su ieškovų argumentu, kad pirkėjams nebuvo nurodyta koks notarų biuras tvirtins sandorį, kokiam notarų biurui reikia pateikti reikalingus duomenis (Sutarties 9.3; 9.5 punktai). Taip pat teismas atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovai turėjo atlikti turto vertinimą, privalėjo atsakovui pateikti duomenis, kad neims banko paskolos ir kad turi lėšų sandoriui įvykdyti. Visų pirma, tokių įsipareigojimų ieškovai neprisiėmė šalių sudaryta Sutartimi. Antra, pati atsakovo paruošta Sutartis numatė pasekmes pirkėjams, jeigu jie neįvykdys sąlygos sumokėti turto kainą (Sutarties 4.5-4.7 punktai). Pažymėtina, kad ieškovai, pateikdami bankinės sąskaitos išrašą, patvirtino nurodytą aplinkybę, kad jie turėjo lėšų.
22. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
23. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018 išaiškino, kad ginčijant jog yra aplinkybės, dėl ko netesybų nereikia mokėti, reikia įrodyti, kad preliminarioji sutartis yra įvykdyta. Kitas teisių gynybos būdas yra įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes (pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos). Tai – juridiniai faktai, dėl kurių yra pagrindas pagal įstatymą arba sutartį netaikyti civilinės atsakomybės. Civilinės atsakomybės netaikymo pagrindą turi įrodyti asmuo, kuris juo remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovas UAB “D.” civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų neįrodė ir kadangi neįvykdė preliminariosios sutarties, atsirado teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, galinčią turėti netesybų arba nuostolių formą (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016).
24. Iš šalių sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys abipusiai susitarė dėl netesybų – baudos.
25. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Už sutartiniu? prievoliu? nevykdyma? ar netinkama? vykdyma? pažeidusiai sutarti? šaliai gali bu?ti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Netesybos, vadovaujantis CK 6.71 straipsniu yra dvejopos – delspinigiai ir bauda. I?statymas numato pareiga? de?l netesybu? susitarti raštu (CK 6.72 str.), ka? šalys ir atliko, sudarydamos Sutarti? ir tai aptardamos joje.
26. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sutartys turi bu?ti vykdomos tinkamai ir sa?žiningai, tode?l ieškovams ir atsakovui susitarus de?l tokio jiems priimtino baudos dydžio, atsakovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovai turi teise? reikalauti pilno sutartyje numatytos baudos sumoke?jimo.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika.)
28. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad atsakovas naudojosi ieškovų sumokėtu 15000,00 Eur avansu, ieškovai Sutarties įvykdymui turėjo rezervuoti papildomą 41280,00 Eur sumą, todėl šių pinigų negalėjo panaudoti kito turto įsigijimui. Per tą laiką pinigai nuvertėjo (prarado dalį perkamosios galios), todėl ieškovai patyrė nuostolius, kurių nebūtų atsiradę atsakovui tinkamai įvykdžius sutartinę prievolę - sudaryti pagrindinę sutartį. Sutiktina ir su ieškovų argumentu, kad atsakovas ginčo turtą pardavė, nepaneigė to, kad už didesnę negu su ieškovais sutartą kainą, gavo pelną. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad bendrovei 5000 Eur suma yra gal dviejų mėnesių atlyginimas ir bendrovė tikrai finansiškai pajėgi sumokėti tokio dydžio baudą.
29. Taigi, teismas negali daryti išvados, kad šalių abipusiai nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir tuo pagrindu jas mažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis) ir taip pažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008), paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017), sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
30. Vadovaujantis civilinio proceso kodekse įtvirtintu rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
31. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir byloje nustačius, kad pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, yra pagrindas taikyti baudą, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina 5000 Eur netesybų, pagal ieškinio reikalavimą kiekvienam ieškovui lygiomis dalimis, t.y. po 2500 Eur (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.165 straipsnio 4 dalis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis).
32. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015)
33. Iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-25031-727/2022, kurioje bylų faktinės aplinkybės iš esmės sutampa. Teismas vadovaujasi nurodytoje civilinėje byloje tiek pirmosios tiek apeliacinės instancijos teismų priimtais sprendimais kaip precedentiniais, nes, kaip jau minėta, teismas yra saistomas to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų.
Dėl procesinių palūkanų
34. Ieškovams iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Byloje rašytinais įrodymais patvirtinta, kad ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos: 113 Eur žyminis mokestis, 50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą; 220,00 Eur advokato pagalbai rengiant teismo įsakymą; 650 Eur advokato pagalbai už ieškinio parengimą, 250 Eur advokato pagalbai už dubliko parengimą; 350 Eur advokato pagalbai už atstovavimą teismo posėdyje, viso 1470 Eur už advokato teiktą teisinę pagalbą.
37. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui tam tikra rizika tenka prašymą teikiančiai šaliai, todėl darytina išvada, kad teismui prašymo netenkinus, bylą pralaimėjusi šalis kompensuoti šių išlaidų neprivalo. Todėl ieškovų sumokėtas 50 Eur dydžio žyminis mokestis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriteistinas. Išieškotinas tik sumokėtas 113 Eur žyminis mokestis. Byloje nėra nustatyta jokia ieškovų nurodyta žyminio mokesčio permoka (teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis).
38. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio, todėl priteistinos. Nepriklausomai nuo to, kad pagal pateiktus duomenis mokėjimo pavedimus atliko P. J., ieškovai yra tiek bendraieškiai, tiek sutuoktiniai, todėl bylinėjimosi išlaidos jiems priteistinos lygiomis dalimis.
39. Taigi, ieškovams iš atsakovo lygiomis dalimis priteistina po 791,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
40. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pagal teismo pažymą sudaro 0 Eur, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl valstybei iš atsakovo yra nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškovui P. J. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 791,50 (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškovei I. J. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 791,50 (septynis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.