- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-404-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05734-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir A. V. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo A. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. V. ir A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami patvirtinti palikėjos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą.
1.1. Pareiškėjai nurodė, kad Z. S. buvo pareiškėjų senelė. Z. S. nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 17 d. Z. S. savo ranka surašė ir pasirašė asmeninį testamentą, jame nurodė, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), po palikėjos mirties turi būti perduotas anūkams A. V. ir A. V. Minėtas testamentas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl turi būti patvirtintas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.
2.1. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2020 m. birželio 17 d. testamentas neatitinka tikrosios palikėjos Z. S. valios. Testamento surašymo metu Z. S. buvo 88 m. amžiaus, ji buvo įgijusi vidurinį išsilavinimą. Akivaizdu, kad neturėdama jokių teisinių žinių, Z. S. pati asmeniškai negalėjo surašyti asmeninio testamento, atitinkančio CK 5.30 straipsnyje 1 dalies reikalavimus, todėl testamento turinį jai turėjo nurodyti kitas asmuo. Pažymėtina, kad asmeniniame testamente nurodyti pareiškėjų vardai ir pavardės, asmens kodai, nors testamento sudarymo metu testatorė dėl savo sveikatos būklės jų pažinti ar žinoti pareiškėjų asmens duomenų negalėjo. Z. S. taip pat neturėjo VĮ Registrų centro išrašų apie butą, todėl negalėjo žinoti buto unikalus numerio. Remiantis byloje pateiktais medicininiais dokumentais, Z. S. nesiorientavo laike ir vietoje, negalėjo atpažinti ją kasdieną lankiusio sūnaus A. S., jos gebėjimas suprasti ir rašyti buvo sutrikęs, todėl akivaizdu, kad Z. S. dėl savo sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti, t. y. negalėjo išreikšti savo tikrosios valios sudarytame asmeniniame testamente.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjų A. V. ir A. V. pareiškimą atmetė, priteisė iš pareiškėjų A. V. ir A. V. po 1 476,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. S.
Šalies argumentai
3.1. Teismas nurodė, jog palikėja Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjai su pareiškimu dėl Z. S. asmeninio testamento patvirtinimo kreipėsi 2021 m. rugpjūčio 18 d., todėl nepraleido įstatymo nustatyto termino asmeniniam testamentui patvirtinti. Įvertinus byloje pateiktus Z. S. rašysenos pavyzdžius, darytina išvada, kad 2020 m. birželio 17 d. testamentas buvo surašytas Z. S. ranka. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ginčo testamentas surašytas palikėjos ranka.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Teismas pažymėjo, kad, remiantis bylos duomenimis, nuo 2018 m. Z. S. buvo teikiama socialinė pagalba į namus. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų taip pat nustatyta, jog 2020 m. birželio 30 d. VšĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja O. F. atliko Z. S. apžiūrą ir nustatė, kad Z. S. yra neorientuota laike ir vietoje, jos trumpalaikė atmintis sutrikusi, Z. S. nekoncentruoja dėmesio, išsisukinėja nuo užduočių atlikimo, konkrečiai neatsako į klausimus, pati neapsitarnauja, negeba atsiskaityti už komunalines paslaugas („mokesčius“), pati į lauką neišeina, būna tik namuose, pacientės drabužiai netvarkingi, ji nesileidžia apžiūrima, yra nerimastinga, atsisako vartoti medikamentus. 2020 m. birželio 30 d. apžiūros metu Z. S. preliminariai diagnozuota nepatikslinta kraujagyslinė demencija ir suteiktas siuntimas gydytojo neurologo konsultacijai. 2021 m. gegužės 19 d. buvo atlikta Z. S. apžiūra namuose, joje dalyvavo socialinė darbuotoja ir Z. S. sūnus. Apžiūros metu Z. S. negalėjo įvardyti, kas pas ją atvyko, buvo neorientuota laike ir vietoje, negalėjo atlikti matematinių užduočių, jos atmintis, supratimas, rašyba sutrikusi, pacientė teigė, kad jai greitai bus 70 m., jos dukra yra gyva, nors pastaroji mirė prieš 2 m., Z. S. išvaizda netvarkinga, drabužiai nesvarūs, higiena prasta, pacientė pati maisto negamina, mokesčių mokėjimu rūpinasi sūnus; preliminari diagnozė – nepatikslinta kraujagyslinė demencija. Teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos Z. S. šeimos gydytoja O. F. ir socialinio darbuotojo padėjėja V. B. patvirtino aplinkybes apie nuolat blogėjusią Z. S. psichinės sveikatos būklę. Liudytoja O. F. taip pat pažymėjo, jog Z. S. sveikatos pablogėjimas nebuvo ūmus, t. y. laikotarpiu nuo testamento surašymo dienos (2020 m. birželio 17 d.) iki pirmosios šeimos gydytojos apžiūros (2020 m. birželio 30 d.) jos sveikatos būklė negalėjo žymiai pablogėti. Remiantis bylos duomenimis ir pareiškėjo A. V. parodymais teismo posėdžio metu, būtent jis iniciavo ginčo testamento surašymą, šiuo tikslu testamento surašymo dieną nuvyko pas Z. S., buvo pasiruošęs reikiamas priemones (baltą popieriaus lapą, tušinuką, duomenis iš VĮ Registrų centro apie butą, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjų ir testatorės asmens duomenis) ir padiktavo palikėjai testamento tekstą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat patvirtino, kad Z. S. viena ginčo testamento nebūtų surašiusi, t. y. jei pareiškėjas nebūtų nuvykęs pas Z. S., pastaroji testamento nebūtų parengusi. Be to, pareiškėjas A. V. patvirtino, jog, testamento surašymo dieną nuvykęs pas Z. S., pirmiausia jai pranešė apie savo mamos, t. y. Z. S. dukters, mirtį, o po to pradėjo su ja kalbėti apie testamento sudarymą. Akivaizdu, kad žinia apie dukters mirtį neabejotinai turėjo paveikti Z. S. psichologinę, emocinę būseną. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, ir įvertinus į Z. S. amžių, sveikatos, emocinę būklę, darytina išvada, kad suinteresuotų įpėdinių veiksmai peržengė įprasto įkalbinėjimo ar prašymo sudaryti jiems palankų testamentą ribas. Be to, pareiškėjai negalėjo paaiškinti, kodėl jie nesikreipė į notarą dėl Z. S. testamento patvirtinimo. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad 2020 m. birželio 17 d. testamente nėra išreikšta tikroji (laisvai susiformavusi) palikėjos valia, todėl šis dokumentas negali būti patvirtintas kaip asmeninis Z. S. testamentas.
3.3. Teismas nurodė, kad, remiantis bylos duomenimis, Z. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo surašiusi dar vieną testamentą. CK 5.35 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentu Z. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat paliko pareiškėjams. Taigi akivaizdu, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. testamente Z. S. išreiškė valią dėl jai priklausančio buto paveldėjimo, todėl šiuo testamentu panaikinamas anksčiau sudarytas testamentas.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjai A. V. ir A. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų A. V. ir A. V. pareiškimą tenkinti, arba klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Z. S. 2020 m. birželio 17 d. testamentas yra negaliojantis, kadangi ji buvo surašiusi 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentą. Nagrinėjamu atveju Z. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentas neprieštarauja jos 2020 m. birželio 17 d. testamentui, abiejuose testamentuose aiškiai išreikšta testatorės valia po mirties jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), palikti pareiškėjams, todėl 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentas nepanaikina ankstesnio testamento ir nepakeičia jo sąlygų. Tai reiškia, kad Z. S. 2020 m. birželio 17 d. testamentas laikytinas galiojančiu ir gali būti tvirtinamas.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Pareiškėjų pateikti duomenys patvirtina, jog suinteresuotas asmuo A. S. buvo nesąžiningas, t. y. pardavė Z. S. priklausiusį butą, tačiau neperdavė jai už minėtą turtą gautų piniginių lėšų, įkeitė Z. S. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo jos pensija ir kitomis piniginėmis lėšomis, todėl Z. S. ginčo testamentu nutarė butą, adresu (duomenys neskelbtini), palikti pareiškėjams, o ne suinteresuotam asmeniui.
4.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad medicininiai dokumentai apie Z. S. sveikatos būklę buvo surašyti po testamento sudarymo. Z. S. sveikatos būklė buvo tikrinama 2020 m. birželio 30 d., 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gegužės 19 d. ir 2021 m. liepos 8 d., tačiau nepatikslinta kraujagyslinė demencija jai buvo diagnozuota tik 2020 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. apžiūros metu. Be to, nurodyta diagnozė yra preliminari, o Z. S. konsultavusi šeimos gydytoja neskyrė jai vaistų, skirtų kraujagyslinei demencijai gydyti, ar kitokio pobūdžio gydymo. 2020 m. birželio 30 d. Z. S. atliktas Protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE) neatitinka formos ir turinio reikalavimų, t. y. dokumentas neįkeltas į elektroninę sistemą „E.sveikata“; dokumente nėra ligos istorijos (kortelės) numerio, nenurodyta Z. S. gimimo data, nėra jos parašo; nenustatyta, jog šeimos gydytoja būtų bandžiusi atlikti laikrodžio piešimo testą ir pan.; dokumento viršutiniame dešiniajame kampe matyti taisymai juodu šriftu, tačiau dokumento data ir pacientės pavardė parašyti mėlynu šriftu; minėtą tyrimą atlieka gydytojai neurologai ar psichiatrai, o ne šeimos gydytojai. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Z. S. šeimos gydytoja O. F. patvirtino, jog iki 2020 m. birželio 30 d. pas Z. S. nesilankė, tačiau 2020 m. birželio 30 d. medicininiame išraše nurodyta, jog Z. S. sveikatos būklė jau apie 2 m. yra pablogėjusi. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog šalys patvirtino, kad Z. S. buvo griežto ir tvirto charakterio, nenoriai bendraudavo su nepažįstamais žmonėmis, todėl atsainų jos elgesį su nepažįstama gydytoja galėjo lemti asmeninės būdo savybės, o ne protinė būklė.
4.4. Aplinkybė, kad testamento sudarymo metu dalyvavo vienas iš pareiškėjų, nesudaro pagrindo teigti, kad Z. S. valiai buvo daromas neleistinas poveikis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad žinia apie dukros mirtį galėjo padaryti įtaką Z. S. būklei, tačiau nėra pagrindo teigti, jog būtent ši aplinkybė lėmė jos valią sudaryti testamentą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų mama rūpinosi Z. S., o po jos mirties (2020 m. birželio 1 d.) pastarąją dažnai lankė ir ja rūpinosi pareiškėjai, todėl Z. S. ginčo turtą po savo mirties siekė palikti jiems. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino to, jog teisės aktuose nenumatytas reikalavimas, jog asmeninis testamentas būtų patvirtintas notaro. Be to, ginčo testamento sudarymo metu Lietuvos Respublikos buvo įvestas karantinas, todėl, atsižvelgiant į Z. S. amžių, pas notarą vykti nebuvo tikslinga.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias asmeninio testamento sudarymą ir tvirtinimą, ir pagrįstai vertino byloje pateiktus duomenis. Teismo posėdžio metu kaip liudytojos apklaustos Z. S. šeimos gydytoja O. F., R. B. ir V. B. patvirtino Z. S. medicininiuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, jog Z. S. negalėjo suprasti asmeninio testamento turinio ar suvokti jo sudarymo teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad ginčo testamente nenurodyta, jog tai asmenimis testamentas, todėl manytina, kad Z. S. galėjo būti suklaidinta dėl šio dokumento reikšmės.
5.2. Teisės aktai numato, jog galioja paskutinis testatoriaus surašytas testamentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė patvirtinti pradinį, t. y. 2020 m. birželio 17 d., o ne paskutinį, t. y. 2020 m. rugsėjo 29 d., palikėjos testamentą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas patvirtinti palikėjos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Taigi testamento instituto paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
10. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai. Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 . liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009, 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).
12. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).
13. Remiantis bylos duomenimis, Z. S., mirusi (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 17 d. sudarė asmeninį testamentą, kuriuo nusprendė palikti jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), savo anūkams pareiškėjams A. V. ir A. V. Testamentas surašytas ranka, jame nurodytas testatorės vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta. Testamente išreikšta testatorės valia – butą, adresu (duomenys neskelbtini), palikti anūkams A. V. ir A. V. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad testamentą surašė Z. S. ir ginčo dėl to apeliacinės instancijos teisme nėra. Taigi prašomas patvirtinti testamentas atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus formalius asmeniniam testamentui keliamus privalomus reikalavimus.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą patvirtinti ginčo testamentą, konstatuodamas, jog, remiantis bylos duomenimis, asmeninis testamentas nebuvo sudarytas Z. S. laisva valia.
15. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino testamento surašymo aplinkybes ir Z. S. sveikatos (psichikos) būklę jo sudarymo metu.
16. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. CK 5.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad negalioja testamentas: 1) sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens; 2) sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens; 3) kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. CK 5.17 straipsnyje reglamentuota, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
17. Testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Testatoriaus valia – sudėtingas ir individualus reiškinys, kuriam formuotis turi įtakos ar jį gali netgi nulemti įvairiausi testatoriaus fizinės ir emocinės būsenos aspektai. Dėl to, nustatant tikrąją testatoriaus valią, reikšmingi testamento sudarymo metu buvusią testatoriaus būseną patvirtinantys faktai. Kai, aiškinant testamento sąlygas, taikoma sutarčių aiškinimo taisyklė, pagal kurią reikalaujama nustatyti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi protingi asmenys, būtina atsižvelgti į tai, kad testatoriaus valia ir jos išraiška ne visada atitinka protingo asmens elgesio standartą. Tokio pobūdžio sandoriams kaip testamentas reikšmingesni subjektyvūs, o ne bendri objektyviai egzistuojantys elgesio kriterijai, kuriems priskirtini, pavyzdžiui, atvejai, kai tėvai vaikams turtą palieka vienodai ar palieka tam vaikui, kuriam labiau reikia, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2013).
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).
19. Remiantis bylos duomenimis, Z. S. asmeninio testamento sudarymo metu buvo 88 metų amžiaus. Neringos socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) 2018 m. balandžio 4 d. rašte nurodyta, kad 2018 m. kovo mėn. į Centrą kreipėsi Z. S. kaimynai, teigdami, jog pastaroji prašo jų maisto. 2018 m. kovo 4 d. Centro darbuotojai aplankė Z. S. ir nustatė, jog pastarosios gyvenimo sąlygos prastos – namuose vyrauja blogas kvapas, netvarka, šildomas tik vienas kambarys, mažai maisto, Z. S. buvo apsirengusi suplyšusiais rūbais, ji nepaminė, kada maudėsi, tvarkė namus, buvo pas gydytoją. 2018 m. liepos 11 d. tarp Centro ir Z. S. dukters E. V. buvo sudaryta socialinių paslaugų namuose teikimo sutartis, ja Centras įsipareigojo teikti Z. S. pagalbos į namus paslaugas, t. y. bendrąsias bendravimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas ir specialiąsias pagalbos į namus paslaugas. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau nuo 2018 m. kovo mėn. Z. S. iš esmės negalėjo savarankiškai savimi pasirūpinti ir tvarkytis buityje, jai buvo reikalinga kito asmens pagalba. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nei pareiškėjai, nei suinteresuotas asmuo neginčijo ir patvirtino, kad Centro teikiama pagalba Z. S. buvo reikalinga.
20. Remiantis byloje pateiktais medicininiais dokumentais, nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d. S. B. individualios įmonės (privatus gydytojo kabinetas) gydytoja S. G. atliko Z. S. apžiūrą ir diagnozavo jai nepatikslintą kraujagyslinę demenciją, organinį asmenybės sutrikimą. 2020 m. birželio 30 d. VšĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja O. F. atliko Z. S. apžiūrą ir diagnozavo jai nepatikslintą kraujagyslinę demenciją, taip pat išrašė siuntimus pas gydytoją neurologą ir gydytoją psichiatrą, siekiant atlikti išsamesnį Z. S. sveikatos būklės tyrimą, patikslinti diagnozę, sudaryti stebėjimo ir gydymo planą, įvertinti specialiuosius poreikius. 2020 m. birželio 30 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime šeimos gydytoja O. F. nurodė, kad Z. S. nesiorientuoja vietoje ir laike; jos trumpalaikė atmintis sutrikusi; pacientė nekoncentruoja dėmesio, išsisukinėja nuo užduočių ir jų neatlieka, konkrečiai neatsako į klausimus; negali pati apsitarnauti ir atsiskaityti už mokesčius; pati į lauką neišeina, laiką leidžia tik namuose; pacientės drabužiai netvarkingi; atsisako vartoti medikamentus; pacientė nesileidžia apžiūrima, nerimastinga, konsultacijos metu nuolat vaikšto. 2021 m. gegužės 19 d. apžiūros metu VšĮ Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja O. F. nustatė Z. S. nepatikslintos kraujagyslinės demencijos diagnozę ir išrašė siuntimą pas gydytoją psichiatrą, siekiant atlikti išsamesnį Z. S. sveikatos būklės tyrimą, patikslinti diagnozę, įvertinti specialiuosius poreikius ir skirti gydymą. 2021 m. gegužės 19 d. medicinos dokumentų išraše / siuntime šeimos gydytoja O. F. nurodė, kad Z. S. negali įvardyti, kas pas ją atvyko; pacientė nesiorientuoja vietoje ir laike, iš dalies orientuojasi aplinkoje; negali atlikti matematinių veiksmų; atmintis, rašyba, supratimas sutrikę; Z. S. teigia, kad jos dukra yra gyva, nors pastaroji mirė prieš dvejus metus; pacientės išvaizda netvarkinga, higiena prasta, drabužiai nešvarūs, sklinda nemalonus kvapas; pati maisto negamina, mokesčius moka sūnus. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 8 d. iki (duomenys neskelbtini) (mirties) Z. S. buvo hospitalizuota VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Remiantis 2021 m. liepos 30 d. VŠĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės duomenimis, Z. S., be kita ko, diagnozuotas delyras, esant demencijai, ir demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad jau nuo 2020 m. kovo 20 d. buvo nustatyta, kad Z. S. pasireiškia psichikos sutrikimai.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino duomenis, susijusius su 2020 m. birželio 30 d. šeimos gydytojos O. F. atlikta apžiūra, kadangi šeimos gydytojos O. F. pateikta diagnozė yra preliminari, išsamesnio Z. S. psichikos sveikatos būklės tyrimai nebuvo atlikti, o gydytojos atliktas Protinės būklės trumpas tyrimas (MMSE) taip pat neatitinka formos ir turinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka.
22. Visų pirma, kaip jau minėta, aplinkybė apie Z. S. psichikos sutrikimus buvo nustatyta ne tik šeimos gydytojos O. F. 2020 m. birželio 30 d. atliktos apžiūros metu, bet ir 2020 m. kovo 20 d. gydytojos S. G. atliktos apžiūros metu, taip pat Z. S. hospitalizacijos VŠĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje metu. Pažymėtina, kad minėti duomenys nėra prieštaringi, yra nuoseklūs, patvirtina iš esmės tas pačias aplinkybes apie Z. S. sveikatos būklę. Antra, teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta O. F. patvirtino, kad jos atliktas vertinimas yra preliminarus, o tikslią diagnozę turi nustatyti gydytojas specialistas, šiuo atveju – neurologas ir (ar) psichiatras, todėl ji išrašė Z. S. siuntimus pas šiuos gydytojus. Taigi sutiktina su apeliantais, jog šeimos gydytojos O. F. atliktas Z. S. sveikatos būklės vertinimas buvo preliminarus. Vis dėlto šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad gydytoja O. F. nurodė neteisingas aplinkybes apie Z. S. sveikatos būklę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis apie Z. S., gebėjimą išreikšti savo tikrąją valią rėmėsi ne tik išimtinai šeimos gydytojos O. F. 2020 m. birželio 30 d. apžiūros metu pateikta diagnoze, tačiau ir nurodytomis konkrečiomis aplinkybėmis apie Z. S. elgesį ir būklę apžiūros metu. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta O. F. paaiškino, kad 2020 m. birželio 30 d. vizito metu Z. S. negalėjo pateikti informacijos apie save, įvardinti turimų maisto produktų, perpiešti piešinio, atlikti elementarių skaičiavimo veiksmų, jos atmintis buvo sutrikusi, Z. S. išvaizda ir namai buvo netvarkingi, pacientė stotojo higienos. Trečia, teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Centro socialinio darbuotojo padėjėja V. B. nurodė, kad nuo 2018 m. kovo mėn. lankė Z. S. ir teikė jai pagalbą. Liudytoja paaiškino, kad tam tikrus Z. S. elgesio sutrikimus ji pastebėjo jau 2018 m. ir toliau pastarosios būklė blogėjo. Z. S. nesiorientavo laike ir vietoje, dažnai neprisimindavo V. B. ir nežinodavo, kodėl pastaroji lankosi pas Z. S., neleisdavo jai tvarkyti namų. Taigi liudytoja V. B. patvirtino O. F. nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų O. F. ir V. B. parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius duomenis, liudytojos neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
23. Apeliantai pažymi, jog nepatikslintos kraujagyslinės demencijos diagnozę šeimos gydytoja O. F. Z. S. nustatė tik 2020 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. apžiūrų metu, o 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. liepos 8 d. apžiūrų metu Z. S. buvo nustatytas tik šlapino nelaikymas. Vis dėlto teismo posėdžio metu kaip liudytoja O. F. paaiškino, kad minėti vizitai vyko nuotoliniu būdu, jie buvo skirti išrašyti Z. S. receptus dėl vaistų, kuriuos ji nuolat vartoja, todėl pacientės psichikos sveikatos būklės ji atskirai nevertino, juolab, kad tai buvo atlikta anksčiau ir jai buvo išrašyti siuntimai dėl vizito pas gydytojus specialistus, t. y. neurologą ir psichiatrą. Šiuo atveju teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. birželio 30 d. vykusi šeimos gydytojos vizitą pas Z. S. iniciavo apeliantas A. V. Teismo posėdžio metu liudytoja O. F. paaiškino, kad A. V. susiekė su ja prašydamas atlikti močiutės Z. S. apžiūrą ir nurodė, jog tai reikalinga siekiant įvertinti jos specialiuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog apeliantui taip pat buvo kilę dvejonių dėl Z. S. sveikatos, įskaitant psichikos, būklę.
24. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai kad Z. S. sveiktos būklės apžiūra vyko po 2020 m. birželio 17 d. testamento sudarymo. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, remiantis bylos duomenimis, Z. S. apžiūra buvo atlikta jau 2020 m. kovo 20 d. Minėtos apžiūros metu taip pat buvo nustatyta nepatikslintos kraujagyslinės demencijos diagnozė. Aplinkybę, jog tam tikri Z. S. psichikos sveikatos sutrikimai buvo pastebimi jau 2018 m. kovo mėn. patvirtino kaip liudytoja apklausta Centro socialinio darbuotojo padėjėja V. B. Be to, nuo 2020 m. birželio 17 d. testamento sudarymo iki 2020 m. birželio 30 d. Z. S. apžiūros buvo praėjusios tik 13 d., todėl labiau tikėtina, kad minėtu laikotarpiu jos būklė reikšmingai nepakito. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta šeimos gydytoja O. F., nurodydama, jog pagal Z. S. sveikatos sutrikimo pobūdį, jos psichinės sveikatos būklė negalėjo žymiai pablogėti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantai nesutinka su liudytojos O. F. nurodytomis aplinkybėmis, tačiau pastarieji nepateikė tai patvirtinančių duomenų, o savo poziciją grindžia bendrojo pobūdžio samprotavimas.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti asmeninį testamentą, pagrįstai atsižvelgė ne tik į anksčiau nurodytą Z. S. sveikatos būklę testamento sudarymo metu, tačiau ir aplinkybes, sąlygojusias testamento sudarymą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. V. patvirtinto, kad būtent jis buvo asmeninio testamento surašymo iniciatorius, t. y. 2020 m. birželio 17 d. pas Z. S. vyko siekdamas įkalbėti ją sudaryti testamentą, kuriuo pastaroji butą, adresu (duomenys neskelbtini), po jos mirties turėjo palikti pareiškėjams, jis iš esmės diktavo Z. S. testamento turinį. Pažymėtina, kad Z. S. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nežinojo apie teisės aktuose nustatytus reikalavimus asmeniniam testamentui ir jo turiniui, pati neturėjo pareiškėjų asmens duomenų ir pan. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. birželio 17 d. susitikimo metu, t. y. prieš testamento sudarymą, pareiškėjas A. V. pranešė Z. S. apie jos dukters mirtį. Akivaizdu, kad šios aplinkybės galėjo turėti įtakos Z. S. emocinei būklei, gebėjimui savarankiškai priimti sprendimą dėl testamento sudarymo.
26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abejonių kelia ir ta aplinkybė, kad testamentas nebuvo sudarytas pas notarą ar atitinkamai perduotas jam saugoti. Pareiškėjas A. V. patvirtino, kad jam buvo žinomos teisės aktų nuostatos dėl testamento sudarymo, šiuo klausimu jis taip pat konsultavosi su notaru. Kaip jau minėta, 2020 m. birželio 17 d. testamento sudarymo metu Z. S. buvo 88 metų amžiaus, negalėjo savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, turėjo sveikatos sutrikimų, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas užtikrinti, jog testamento sudarymo metu būtų išreikšta tikroji Z. S. valia, pastaroji būtų tinkamai informuota apie ginčo testamento sudarymo reikšmę ir pasekmes, galėjo imtis veiksmų, kad ginčo testamentas būtų sudarytas pas notarą, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abejones dėl Z. S. gebėjimo tinkamai išreikšti savo valią ir suprasti savo veiksmus sudarant 2020 m. birželio 17 d. testamentą, kelia tai, jog pastaroji taip pat sudarė iš esmės identišką 2020 m. rugsėjo 29 d. asmeninį testamentą. Nėra aišku, kodėl, esant apeliantų nurodytoms aplinkybėms, jog Z. S. 2020 m. birželio 17 d. testamento sudarymo metu suprato savo veiksmus ir jų reikšmę, ji pareiškėjo A. V. akivaizdoje taip pat sudarė dar vieną 2020 m. rugsėjo 29 d. asmeninį testamentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog tuo atveju, jei pastaroji būtų tinkamai supratusi, kad 2020 m. birželio 17 d. sudarė testamentą, kuriuo ginčo turtą paliko apeliantams, ji 2020 m. rugsėjo 29 d. testamento nebūtų surašiusi.
27. Apeliantu teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Z. S. valią 2020 m. birželio 17 d. testamentu ginčo turtą palikti apeliantams lėmė suinteresuoto asmens A. S. nesąžiningumas, t. y. tai, jog pastarasis pardavė Z. S. priklausiusį butą, tačiau neperdavė jai už minėtą turtą gautų piniginių lėšų, įkeitė Z. S. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai disponavo jos pensija ir kitomis piniginėmis lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantai nepateikė duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. jog minėti veiksmai neatitiko Z. S. valios, lėmė jos valią ginčo turtą palikti būtent pareiškėjams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, apeliantų nurodyta buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2010 m. balandžio 15 d., t. y. daugiau nei prieš 11 m., tačiau nenustatyta, kad Z. S., apeliantai ar jų mama E. V. būtų reiškusi suinteresuotam asmeniui A. S. pretenzijas dėl minėtos sutarties, jos vykdymo ir pan. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta Centro socialinio darbuotojo padėjėja V. B. paaiškino, kad Z. S. pretenzijų dėl savo šeimos narių elgesio, veiksmų ar sprendimų nereiškė. Be to, nors apeliantai teigė, kad Z. S. ginčo turtą norėjo palikti būtent E. V., o ne suinteresuotam asmeniui A. S., tačiau pastaroji tokio pobūdžio testamento sudariusi nebuvo, taip pat nebuvo atėmusi paveldėjimo teisės iš A. S.
28. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinus byloje esančius duomenis ir pagrįstai nustatė, jog 2020 m. birželio 17 d. testamente nėra išreikšta tikroji (laisvai susiformavusi) palikėjos Z. S. valia, todėl pagrįstai atsisakė jį tvirtinti.
29. Nagrinėjamu atveju apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Z. S. sudarius 2020 m. rugsėjo 29 d. asmeninį testamentą, kuriuo testatorė butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko apeliantams, 2020 m. birželio 17 d. testamentas neteko galios.
30. CK 5.35 straipsnyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (1 dalis); vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (2 dalis); testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį tik ta apimtimi, kuria juo panaikinamas ar pakeičiamas ankstesniajame testamente esantis patvarkymas. Todėl, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti teisiniai padariniai taikytini tik tiems anksčiau sudarytiems testamentams ar toms jų dalims (tiems patvarkymams), kurios buvo panaikintos ar pakeistos vėlesniu testamentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).
32. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Z. S. 2020 m. birželio 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentų turinys yra vienodas, t. y. ji abiem testamentais nutarė butą, adresu (duomenys neskelbtini), palikti apeliantams. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. testamentas nepakeitė ir nepanaikino 2020 m. birželio 17 d. testamento. Šią išvadą patvirtina tai, kad testatorės nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas ankstesniame testamente, vėlesniu testamentu paliekamas tiems patiems asmenims – apeliantams, t. y. vėlesniame testamente iš esmės pakartotas patvarkymas dėl minėto buto, buvęs ankstesniame testamente.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
36. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidos ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
37. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjai patyrė 980 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą. Pareiškėjų atskirąjį skundą atmetus, jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantų ir suinteresuoto asmens A. S. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, todėl apeliantų atskirąjį skundą atmetus, yra pagrindas priteisti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Remiantis bylos duomenimis, suinteresuotas asmuo A. S. patyrė 926,28 Eur bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo parengimą, todėl suinteresuotam asmeniui iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 926,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 463,14 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo A. V. 463,14 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suinteresuotam asmeniui A. S.
Priteisti iš pareiškėjo A. V. 463,14 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo suinteresuotam asmeniui A. S.