Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2S-1282-430/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-26
Bylos Nr.: 2S-1282-430/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02497-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Braždienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“

Kategorijos

3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-1282-430/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02497-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis, M. B., H. H. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Amber Marketing“ pateikė skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų, kuriame prašo panaikinti 2022 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S-22-128-3416 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2022 m. vasario 14 d. raginimą Nr. S-22-128-3529 įvykdyti sprendimą.

2. Nurodė, kad sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio pagrindu, t. y. UAB „Amber Marketing“ buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. vasario 1 d. įleisti į patalpas išieškotoją M. B. ir jos ekspertą, sudarant jiems sąlygas apžiūrėti vandentiekio sistemą. Pareiškėja visą šį laiką buvo pasiruošusi įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Atsakovė nebuvo įpareigota atlikti jokių pranešimų apie savo pasirengimą sprendimo vykdymui. Aktyvioji teismo sprendimo vykdymo šalis neabejotinai buvo išieškotoja. Pareiškėjos vertinimu, teismo sprendimas nenustatė išieškotojai prievolės būtinai apsilankyti nurodytose patalpose, tik suteikė jai tokią teisę, kurios trukmę apribojo nurodydamas 14 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išieškotoja, per teismo sprendimu nustatytą terminą neįgyvendinusi dėl savo kaltės jai suteiktos teisės, praranda teisę į priverstinį teismo sprendimo įvykdymo reikalavimą po šio termino pabaigos. Byloje pateikiamas susirašinėjimas, kuris patvirtina, kad išieškotojos pageidaujama patekti į patalpas diena buvo vėlesnė, nei skolininkės įpareigojimo pabaigos diena, todėl išieškotoja buvo informuota, kad ji praleido teismo nustatytą terminą, dėl ko patekimas į patalpas 2022 m. vasario 4 d. nevyks. Teismas vykdomąjį raštą išdavė netikrindamas ir nevertindamas jokių bylos šalių veiksmų vykdant teismo sprendimą. Nurodo, kad antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ir nežinodamas faktinių sprendimo vykdymo po jo įsiteisėjimo aplinkybių, tikėtina, negalėjo tinkamai įgyvendinti CPK 651 straipsnyje numatyto reikalavimo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl skundžiami patvarkymai naikintini.

Žemesnės instancijos teismas

3. Antstolis 2022 m. vasario 24 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-19273-994/2021. Nustatęs, jog nėra CPK 651 straipsnyje numatytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2022 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-128-3416. Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaujantis CPK 610, 655-656 ir 659 straipsniais, skolininkei buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-128-3529 ir apmokėti vykdymo išlaidas geruoju. Pažymėjo, kad vykdo įsiteisėjusį ir galiojantį vykdomąjį dokumentą, kuriuo nustatyta pareiga antstoliui įpareigoti skolininkę leisti ieškovei M. B. ir jos pasitelktam ekspertui patekti į atitinkamas patalpas, ir tokius būtinus veiksmus vykdymo procese antstolis privalo atlikti. Atkreipė dėmesį, kad teismas įpareigojo skolininkę per 14 dienų terminą geruoju pačiai įvykdyti teismo sprendimą, jai tai įvykdžius per nustatytą terminą, papildomos sankcijos nebūtų taikomos, o neįvykdžius, skaičiuojama bauda iki sprendimo galutinio įvykdymo. Teigia, kad išieškotoja M. B. 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į skolininkę dėl patekimo į patalpas, tačiau pastaroji nesiėmė operatyvių priemonių teismo sprendimui nedelsiant įvykdyti, o priešingai, tik vilkina procesą bei menamai ignoruoja teismo sprendimo įgyvendinimą (nesiūlė išieškotojai tinkamos datos apžiūrai, skundė vykdomojo rašto išdavimą, skundžia antstolio veiksmus priimant procesinius dokumentus, kurie įtvirtinti teisės aktais).

Šalies argumentai

5. Pareiškėja teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad apskųstas antstolio patvarkymas negali būti laikomas objektyviu procesiniu dokumentu, nes šiuo atveju antstolis a priori yra materialiai suinteresuotas vykdomojo rašto vykdymu, kadangi tai jam garantuoja tam tikras pinigines pajamas. Antstolis, gavęs tokio pobūdžio vykdomąjį raštą, turėjo pareikalauti iš išieškotojos įrodymo, jog ji siekė per teismo nustatytą terminą patekti į patalpas, tačiau tokių sąlygų nesuteikė teismo sprendimu įpareigota skolininkė. Jau pasibaigus teisminiam įpareigojimui, geranoriškai, pasiūlė M. B., kaip namo bendraturtei apžiūrėti skolininkei priklausančias patalpas ir nurodė datas bei laiką, kada tai mažiausiai trukdys patalpų nuomininkų veiklą (po darbo dienos laiko, nes patalpose veikia advokatų kontora, marketingo įmonė bei gėlių salonas), tačiau pasiūlymas M. B. netiko, nes, anot jos, teismo sprendime nenurodoma, jog apžiūra turi vykti po darbo valandų. CPK 592 straipsnis nustato, kad vykdymo veiksmai atliekami darbo dienomis ne ankščiau kaip nuo šeštos valandos ir ne vėliau kaip iki dvidešimt antros valandos, todėl pareiškėjos pasiūlytas apžiūros laikas atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Atsiliepimas

6. Suinteresuoti asmenys M. B. ir H. H. B. (išieškotojai) teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka; prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, kad sprendime nustatyto įpareigojimo įvykdymo aktualumas niekur neišnyko, nes suinteresuotų asmenų gyvenamosiose patalpose jau daugiau kaip metus nėra šalto geriamojo vandens (kai tuo tarpu pareiškėjos patalpose vanduo yra) ir yra būtina ištirti bei nustatyti vandens nebuvimo priežastis suinteresuotų asmenų patalpose, todėl yra pagrindas sprendimą vykdyti priverstinai. Pažymi, kad tai ne pirmas teismo sprendimas, kuriuo buvo siekiama suinteresuotų asmenų patalpose atstatyti geriamą šaltą vandenį ir kurio pareiškėja nevykdo. Tai, jog sprendimas nėra „riboto galiojimo“, patvirtina sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje numatyta, kad pareiškėjai bauda bus skaičiuojama „iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas“. Byloje esantys duomenys liudija, kad pareiškėja ne tik nemėgino vykdyti sprendimą per 14 dienų laikotarpį pati (pareiškėja to ir neneigia), bet ji tam dar ir trukdė bei nesudarė sąlygų. Kadangi sprendimas nebuvo įvykdytas suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą ir buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstoliui. Skunde teigiama, kad vykdomasis raštas buvo išduotas formaliai, neįvertinus sprendimo neįvykdymo aplinkybių, tačiau teismas jau yra išnagrinėjęs šiuos pareiškėjos argumentus 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-19273-994/2021. Pažymėjo, kad neegzistuoja jokios CPK 651 straipsnyje nurodytos akivaizdžios kliūtys ir aplinkybės, kurios būtų neleidusios antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl skundo teiginiai, kad skundžiami patvarkymai naikintini, nepagrįsti ir atmestini.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“ skundo dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų netenkino. Priteisė iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims M. B. ir H. H. B., 726 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl antstolio veiksmų teisėtumo, t. y. nesprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo/nepagrįstumo.

10. Teismas nustatė, kad vykdomąjį dokumentą šiuo atveju pateikė tam teisę turintys asmenys (CPK 650 straipsnis), vykdomasis dokumentas vykdytinas antstolio Rimanto Vižainiškio (CPK 590 straipsnis), vykdomojo dokumento turinys atitinka įstatymo reikalavimus (CPK 648 straipsnis), prie jo pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis), vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, teismas, konstatavo, kad antstolis pagrįstai sprendė, jog CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose nurodytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti nėra.

11. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo pareiškėja, nurodytu teismo sprendimu jai buvo nustatytas 14 dienų terminas geranoriškam sprendimo įvykdymui (o ne naikinamasis terminas), o jo neįvykdžius, prasidėjo priverstinis išieškojimas ir neįvykdymo pasekmės (vykdomojo rašto išdavimas, perdavimas antstoliui jį vykdyti, baudos skaičiavimas), tačiau pareiga/įpareigojimas leisti išieškotojai M. B. ir jos pasitelktam ekspertui patekti į nurodytas patalpas pareiškėjai neišnyko. Atkreipė dėmesį, kad bauda, kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės, yra/bus skaičiuojama iki tol, kol bus įvykdytas sprendimas, o pareiškėjos argumentai dėl įpareigojimo nevykdymo priežasčių (galimo pačios išieškotojos pasyvumo ir pan.) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o galėtų/galės būti vertinami sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo neįvykdymą pareiškėjai skaičiavimo (jeigu išieškotojai pasinaudos tokia jiems suteikta teise). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Pareiškėja UAB „Amber Marketing“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8849-1099/2022 ir priimti naują sprendimą tenkinat pareiškėjos skundą ir priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1 . Teismas neatskleidė ginčo esmės, jog pareiškėja įvykdė teismo sprendimą jai nustatyto įpareigojimo apimtyje, t.y. sudarė sąlygas patekti į teismo sprendime nurodytas patalpas. Teismas nevertino tos pamatinės aplinkybės, kad teismo sprendimu, visų pirma, nustatyta išieškotojos teisė 14 dienų laikotarpyje patekti į pareiškėjo patalpas ir apžiūrėti vandentiekio sistemą, kas buvo bylos ginčo dalykas. Jokių kitokių veiksmų atlikti, įgyvendinant teismo sprendimą pareiškėja atlikti nebuvo įpareigota. Tai, kad išieškotoja per teismo nustatytą terminą nepasinaudojo savo teise apžiūrėti vandentiekį ne dėl pareiškėjos kaltės, negali būti vertinama, kaip sprendimo neįvykdymas iš pareiškėjos pusės, ir ji negali būti vėl raginama/verčiama vykdyti išieškotojos užgaidas jau pasibaigus teismo sprendimu nustatyto termino galiojimui. Teismo sprendimu nustatytas 14 dienų terminas išieškotojai įgyvendinti jai suteiktą teisę, yra naikinamasis tuo atveju, jeigu išieškotoja pati nesiima veiksmų įgyvendinti šią teisę. Pareiškėjai teismo nustatyta pareiga įleisti į savo nuosavas patalpas pašalinius asmenis yra jos nuosavybės teisės suvaržymas ir patalpų naudotojų (nuomininkų) privatumo teises apribojimas. Todėl toks įpareigojimas negali būti nustatytas neterminuotai.

12.2 . Teismo nutartyje be teisėtos argumentacijos teigiama, kad pareiškėja sprendimo neįvykdė. Teismo nutarties argumentacija padrika, prieštaringa, teismas vengia detalizuoti ir pagrįsti, kokie vykdomosios bylos dokumentai įrodo, kad pareiškėja 14 dienų laikotarpyje nebuvo sudariusi sąlygų išieškotojai patekti į jos patalpas. Priešingai nei nurodoma teismo nutartyje, pareiškėja nustatytu 14 dienų trukmės terminu vykdė teismo sprendimą, tuo ir grindė savo prieštaravimą antstolio raginimui geruoju įvykdyti teismo sprendimą. Teismo nutartis motyvuojama paradoksaliais argumentais. Pripažįstama, kad pareiškėja „neįvykdė“ sprendimo dėl išieškotojos „pasyvumo“ , t.y. pastarajai per 14 dienų terminą nesikreipus dėl patekimo į patalpas, tačiau, anot teismo, tokia aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokia nutarties argumentacija patvirtina, kad teismas neatskleidė ginčo teisinės esmės.

12.3 . Teismas konstatuodamas, kad sprendimas nėra įvykdytas, nepagrįstai rėmėsi 2022 m. vasario 4 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pareiškėjai nustatyto įpareigojimo, o tuo pačiu ir teismo sprendimo vykdymą – įleidimą į patalpas, galima buvo patikrinti ir konstatuoti jo įvykdymą/ neįvykdymą tik 14 dienų laikotarpyje po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Su atskiruoju skundu pareiškėja pateikia įrodymus, kad išieškotojai pateikti į patalpas galimybė buvo užtikrinta visas teismo nustatytas 14 dienų. Antstolis turėjo teisę ir pareigą patikrinti šią aplinkybę prieš priimant vykdymui vykdomąjį raštą ir vertinti siunčiant pareiškėjai raginimą geruoju įvykdyti sprendimą. Antstolis vykdomąjį raštą gavo 2022 m. vasario 11 d. jau žinodamas apie išieškotojos neįvykdytus jai teismo leistus veiksmus per sprendime nurodytą terminą. Vien tai turėjo būti įvertinta, kaip pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį raštą, pačiai išieškotojai praleidus terminą jį įvykdyti priverstinai. Skundžiamoje nutartyje nurodoma teismo motyvacija reiškia, kad priverstinis vykdymas yra sąlygotas vien tik teismo nustatyto termino pabaigos, visiškai nevertinant ir neatsižvelgiant į sprendimo vykdymo dalyvių veiksmus ir elgesį vykdant/nevykdant teismo sprendimą. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad M. B. nėra suinteresuota kuo greitesniu sprendimo vykdymu.

12.4 Taigi, antstolio patvarkymas dėl raginimo pareiškėją įvykdyti sprendimą geruoju, grasinant baudomis, vertintinas, kaip neteisėtas, nesąžiningas procesinis sprendimas ir savanaudiškas elgesys, siekiant užsidirbti iš šio neteisėto vykdomojo proceso. Teismas turėjo ne formaliai, o iš esmės vertinti antstolio procesinį elgesį, nevertinant jo priimtų procesinių dokumentų kaip neišvengiamai privalomų procesinių veiksmų atlikimo apraiškos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys M. B. ir H. H. B. prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1 . Susipažinus su visu skundžiamos nutarties tekstu (o ne su atskiromis jos ištraukomis kaip tai daro pareiškėja) nekyla abejonių, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir pagrįstai nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku yra antstolio veiksmų teisėtumas. Tuo tarpu kiti subjektyvaus ir emocinio pobūdžio pasvarstymai, kurių nevengia pareiškėja, nesudaro bylos esmės arba jau buvo išnagrinėti kitose bylose ir turi res judicata galią. Pavyzdžiui šiuo atveju nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo/nepagrįstumo, nes jis jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-19273-994/2021.

Žemesnės instancijos teismas

13.2 . Pirmosios instancijos teismas pagal byloje gautą medžiagą, šalių paaiškinimus ir įrodymus teisingai konstatavo, kad nepasitvirtino pareiškėjos argumentai dėl to, kad antstolis galėjo nepagrįstai priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes teismas nenustatė jokių (net ir neakivaizdžių) kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Tas pas pasakytina ir apie antstolio 2022 m. vasario 14 d. Raginimą Nr. S-22-128-3529 įvykdyti sprendimą, kurį antstolis privalėjo surašyti, vykdydamas konkrečius procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytus veiksmus.

13.3 . Iš vykdytino teismo sprendimo rezoliucijos aišku, kad 14 dienų terminas buvo nustatytas tam, kad pareiškėja sprendimą įvykdytų geranoriškai. Tai, kad sprendimas nėra galiojantis tik 14 dienų, o šis terminas nėra naikinamasis, patvirtina sprendimo rezoliucijos žodžiai, jog pareiškėjai bauda bus skaičiuojama „iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas“. Pareiškėjos skunde dėstomų argumentų kontekste paradoksaliai skamba tvirtinimai teismui, kad ji nustatytu 14 dienų trukmės terminu vykdė teismo sprendimą ar net yra jį įvykdęs, kai byloje esantys objektyvūs duomenys liudija ką kitą.

13.4 Suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį, kad ši civilinė byla, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėti skundžiami vykdymo veiksmai, kaip ir daugelis kitų bylų, buvo pradėta dėl to, kad pareiškėja nesilaiko įstatymų ir šiurkščiai pažeidžia suinteresuotų bei kitų asmenų teises. Geriamo vandens tiekimas į suinteresuotų asmenų gyvenamąsias patalpas nėra atstatytas, kai tuo tarpu pareiškėjos patalpose vanduo yra ir ten įsikūręs gėlių salonas tęsia veiklą, todėl sprendime nustatyto įpareigojimo įvykdymo aktualumas niekur neišnyko. Priešingai nei teigiama atskirajam skunde, ne suinteresuoti asmenys, o pati pareiškėja ne tik, kad nesudarė sąlygų jiems bei jų pasitelktam specialistui patekti į jai priklausančias patalpas iki vykdomojo rašo išdavimo, bet tam net gi sąmoningai trukdė/tyčia sudarė kliūtis, nes 2022 m. vasario 4 d. (penktadienį), siekiant patekti prie namo vandentiekio įrangos (kaip užfiksavo antstolis), pareiškėjai priklausančių patalpų, tame tarpe, ir gėlių salono, durų niekas neatidarė. Tuo tarpu pareiškėja siūlo apžiūros laiką ne darbo metu, kas dėl savaime suprantamų priežasčių nėra tinkama ekspertui.

13.5 Pareiškėjos pateiktą neva jai priklausančių patalpų naudojos „Liudijimą“ suinteresuoti asmenys laiko dar viena pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patvirtinančia fikcija. Be to apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-19273-944/2021 yra galiojantis, nepanaikintas ir iki šiol neįvykdytas.

14.2 . Teismas, siekdamas sprendimo įvykdymo garantijų, kad nebūtų piktnaudžiavimo, priimdamas sprendimą įpareigojo pareiškėją per protingą 14 dienų terminą įvykdyti teismo sprendimą bei nustatė sankcijas ( baudą ), jei pareiškėjas nevykdys sprendimo.

14.3 . Pareiškėjo UAB „Amber Marketing“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, negali būti svarstomas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas Nr. e2-19273-944/2021 yra piktybiškai nevykdomas, ir dar prašoma priteisti išlaidas, kurias pareiškėja pati sukuria savo neveikimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

18. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0128/22/00241 duomenų nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-19273-994/2021, kuriuo atsakovė UAB „Amber Marketing“ įpareigota leisti ieškovei M. B. ir jos pasitelktam ekspertui patekti į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusrūsyje (cokoliniame aukšte) ir antrame aukšte esančias patalpas – butą Nr. 2, sudarant sąlygas atlikti namo vandentiekio sistemos natūrinius tyrimus ir apžiūrą; atsakovei UAB „Amber Marketing“ per 14 dienų nuo sprendimo įsitesėjimo dienos neįvykdžius sprendime nurodyto įpareigojimo, skirti 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas, kuri mokama solidariai ieškovams M. B. ir H. H. B. Vykdymo procese antstolis 2022 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-128-3416; priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, skolininkei buvo išsiųstas 2022 m. vasario 14 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-128-3529 ir apmokėti vykdymo išlaidas geruoju. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti minėtus patvarkymus.

Dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti

19. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

20. Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti neįvertino, kad išieškotoja per teismo sprendimu nustatytą terminą nepasinaudojo savo teise apžiūrėti vandentiekį ne dėl pareiškėjos kaltės, todėl tokią teisę prarado ir tai negali būti vertinama, kaip sprendimo neįvykdymas ir ji negali būti vėl raginama vykdyti sprendimą jau pasibaigus teismo nustatyto termino galiojimui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad šie pareiškėjos argumentai nėra pagrindas pripažinti antstolio veiksmus, priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, neteisėtais.

22. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą akcentavo, jog antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti jo teisėtumo. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent antstolės veiksmų, o ne vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo įvertinimas. Taigi teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

23. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pagal byloje esančią medžiagą, antstoliui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą, kadangi nenustatyta jokių akivaizdžių kliūčių numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad priverstinai vykdomas teismo sprendimas buvo įvykdytas iki vykdomojo rašto išdavimo ar vėliau. Kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2022 m. kovo 24 d. dokumentas pavadintas „Liudijimas“ taip pat nelaikytinas pakankamu įrodymu konstatuoti, kad realiai buvo įgyvendinta sprendimu pripažinta suinteresuoto asmens teisė apžiūrėti patalpas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis nepažeidė CPK nuostatų priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą ir nėra teisinio pagrindo naikinti tokį antstolio patvarkymą.

25. Pareiškėjos pozicija, kad praėjus 14 dienų terminui, suinteresuotų asmenų teisė gauti savo teisme pripažinto reikalavimo realų įvykdymą išnyko, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitų bendrųjų civilinio proceso principų. Vadovaujantis tokia logika bet kuris skolininkas, kuriam nustatytas įpareigojimas atlikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, per nustatytą terminą atitinkamais būdais (pavyzdžiui šiuo atveju šalims nepavykus susitarti dėl sprendimo įvykdymo laiko) išvengęs sprendimo vykdymo, nebeturėtų pareigos jo vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu būtų paneigtas ne tik kreditoriaus interesas apginti savo pažeistą teisę, bet ir sprendimo privalomumo principas. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su suinteresuotų asmenų pozicija, kad sprendimu nustatytas 14 dienų terminas laikytinas ne naikinamuoju terminu nustatytu atsakovei, o terminu, per kurį pareiškėja turėjo teisę sprendimą įvykdyti geranoriškai, nesinaudojant priverstinio vykdymo proceso institutu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomasis raštas, šiuo atveju, išduotas jau suėjus sprendime nustatytam 14 dienų terminui. Kad teismo sprendimu nustatytas terminas nėra naikinamasis, po kurio suinteresuotas asmuo praranda teismo sprendimu pripažintą teisę, taip pat patvirtina vykdomo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad neįvykdžius sprendime nurodyto įpareigojimo, skirti 50 Eur dydžio piniginę baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki kol bus įvykdytas teismo sprendimas, kuri mokama solidariai ieškovams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis pareiškėjos argumentų susijusių su tuo, kad ginčo šalys neranda bendro sutarimo dėl sprendimo įvykdymo laiko, gali būti vertinama sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių, o ne nagrinėjamoje byloje, kurioje vertinamas tik antstolio veiksmų teisėtumas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nemotyvuotą nutartį.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad teismas pasisakydamas dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą, tinkamai nustatė nagrinėjamos bylos ribas ir jai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė esminius teisinius argumentus bei nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką, taip pat argumentavo, kodėl antstolio veiksmų priėmus vykdomąjį dokumentą pripažinti neteisėtais nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė nemotyvuotą nutartį, atmetamas kaip nepagrįstas.

29. Nurodytų argumentų pagrindų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti reglamentuojančias nuostatas ir nenukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos, pagrįstai sprendė, kad panaikinti skundžiamą 2022 m. vasario 11 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-128-3416, nėra teisinio pagrindo.

30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nesusijusių su antstolio veiksmų teisėtumu nepasisako, kadangi jie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Dėl antstolio raginimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju

31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

32. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

33. CPK 613 straipsnyje nustatyta, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Antstolio priimti patvarkymai skundžiami CPK 510 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas.

34. Remiantis CPK 655 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas 2022 m. vasario 14 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-128-3529 yra informacinio pobūdžio, t. y. raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas įvykdyti sprendime numatytą įpareigojimą ir vykdymo išlaidas pareiškėjai. Antstolio raginimo apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis nutarties 32 punkte nurodytų teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo bylą pagal pareiškėjos skundą dalyje dėl 2022 m. vasario 14 d. raginimo įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo panaikinimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

36. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį iš dalies pakeisti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti dalyje dėl 2022 m. vasario 14 d. raginimo įvykdyti sprendimą panaikinimo (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

38. Byloje pateikti įrodymai, kad suinteresuotas asmuo H. H. B. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

39. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija; toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunktį maksimalus priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, nagrinėjamu atveju atsiliepimą į atskirąjį skundą sudarytų 639,24 Eur (2021 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 1598,1 Eur × 0,4).

40. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, sprendžia, jog byloje nėra susidariusi išimtinė situacija, kuomet būtų pagrindas priteisti viršijančią Rekomendacijose nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi sumą mažina ir priteisia iš apeliantės 639,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį pakeisti iš dalies ir civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti dalyje dėl 2022 m. vasario 14 d. raginimo įvykdyti sprendimą panaikinimo. Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Amber Marketing“, j. a. k. 110580079, suinteresuotam asmeniui H. H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 639,24 Eur (šešis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 24 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Loreta Braždienė