- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-3010-1097/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16696-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- V. C.
- Atsakovas
- B. T.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovei B. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. C. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. T. (toliau – atsakovė) dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 093,48 Eur turtinę žalą, 289,95 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), esantis virš ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini). 2021 m. liepos 14 d. ieškovas kreipėsi į gyvenamąjį namą administruojančią įmonę UAB „Kauno butų ūkis“ dėl buto užliejimo, t. y. vandens pratekėjimo iš viršaus. Į įvykio vietą atvykusi būsto administratorės siųsta avarinė tarnyba ieškovui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) virtuvės patalpoje užfiksavo vandens nutekėjimo iš viršaus ženklus (drėgnos lubos, nubėgimai siena). Paaiškėjo, jog nuo vandens pratekėjimo iš viršaus yra nukentėjęs ir butas (duomenys neskelbtini), esantis šalia ieškovui priklausančio buto. Po minėto įvykio būsto administratorė ėmėsi veiksmų vandens prabėgimo priežasčiai nustatyti. 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais administratorės siųsti specialistai tyrė ir vertino pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo būklę. Vandens prasiskverbimo iš viršaus į butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) per pastato stogą ir palėpės patalpas buvo atmesta, nepastebėjus pastato stogo defektų, stogo būklė buvo įvertinta kaip labai gera. 2021 m. rugpjūčio 11 d. būsto administratorės atstovai pateko į atsakovei priklausantį butą (duomenys neskelbtini) ir buvo nustatyta butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užpylimo vandeniu priežastis – gedimas buto (duomenys neskelbtini) tualeto patalpoje – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl ko iš vandens bakelio ilgą laiką nuolat lašėjo vanduo, kaupėsi ir skverbėsi į žemiau esančius butus. Buvo surašytas 2021 m. liepos 22 d. Statinio apžiūros aktas.
3. Ieškovo teigimu, dėl nurodytų faktinių aplinkybių ieškovas patyrė turtinę žalą – užpylimu buvo sugadintos gyvenamosios patalpos lubos, sienos bei medinės grindys, taip pat įmontuojamų baldų komplektas virtuvėje, patalpoje įsimetė pelėsis. Dėl patirtos žalos buvo kreiptasi į specialistą-profesionalų sąmatininką, kuris, atvykęs į vietą ir įvertinęs padarytą žalą, parengė patalpų remonto bei įmontuojamų virtuvės baldų remonto darbų sąmatą 2021 m. spalio mėnesio kainomis. Specialisto paskaičiuota žala – 4 490,50 Eur. Ieškovas 2022 m. balandžio 4 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, siūlydamas spręsti žalos atlyginimo klausimą ne teismo keliu, tačiau atsakovė nesutiko tartis dėl žalos atlyginimo, motyvuodama, kad užpylimo šaltinis nebuvo jos bute ir kad paskaičiuota žalos suma yra per didelė. Dėl to ieškovas kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
4. Atsakovė B. T. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jos priteisti žalos atlyginimą, nes atsakovė neatsakinga dėl ieškovo nurodomos jo patirtos žalos. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra senas (namo statybos pabaigos metai – 1935 m.), dėl namo stogo problemų vis kartodavosi patalpų užliejimai. Patalpų užliejimai kartodavosi po stiprių liūčių (vasarą) arba ant stogo tirpstant sniegui (paprastai žiemos pabaigoje). To priežastis – lietaus nuotekų sistemos nebuvimas. Atsakovės teigimu, trečiojo asmens tariamai nustatyta butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apliejimo priežastis – vandens nuolatinis lašėjimas iš vandens bakelio, esančio atsakovės buto (duomenys neskelbtini) vonios kambaryje – yra neteisinga, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Atsakovės teigimu, butai apliejami dėl prastos namo stogo bei lietaus surinkimo sistemos būklės.
Atsiliepimas
5. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas prašo pernelyg didelės žalos atlyginimo sumos. Nors ieškovo buto nusidėvėjimas yra didelis (58 proc.), jame iki šiol yra autentiškos beveik 100 metų senumo nusidėvėjusios parketo grindys, tačiau žalą ieškovas skaičiuoja naujomis, aukščiausios kokybės medžiagomis, „labai geru“ dažymu. Viso ieškovo buto plotas – 9,58 kv. m, gyvenamasis plotas – 7,44 kv. m. Iš ieškovo pateiktos sąmatos matyti, kad ieškovas siekia iš esmės atsinaujinti visą buto gyvenamąjį plotą (7,44 kv. m). Toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Atsakovės nuomone, reikalaujamu žalos atlyginimu ieškovas neteisėtai ir nesąžiningai siekia susitvarkyti ne tik 2021 m. liepos 14 d. įvykusio apliejimo, bet ir ankstesnių užliejimų pasekmes. Atsakovės teigimu, ieškovo nesąžiningumą ir norą praturėti atsakovės sąskaita patvirtina ir ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo bei kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas (skaičiuojant už 518 dienų, t. y. nuo 2021 m. liepos 14 d., kaip ieškinyje nurodoma – nuo žalos padarymo dienos, iki 2022 m. gruodžio 13 d.). Atsakovės ir ieškovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl piniginės prievolės įvykdymo termino atsakovė nepraleido.
6. Trečiasis asmuo UAB „Kauno butų ūkis“ sutiko su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškinio išsprendimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2021 m. liepos 14 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo kviesta avarinė tarnyba dėl vandens pratekėjimo bute (duomenys neskelbtini), virtuvės patalpoje fiksuotos užpiltos lubos, aplinkybių fiksavimo metu lubos džiūvo. Minėto buto virtuvė yra aukštu žemiau negu buto (duomenys neskelbtini) dušo patalpa bei namo palėpė. Buto (duomenys neskelbtini) savininkas teigė, kad tokio pobūdžio užliejimų buvo ir anksčiau, tačiau į trečiąjį asmenį nesikreipė ir gedimo neregistravo. Buvo keliamos dvi avarijos versijos – pratekėjimas per stogą (palėpės patalpas) lyjant lietui arba nesandari buto (duomenys neskelbtini) santechnikos įranga. 2021 m. liepos 15 d. avarinės tarnyba buvo kviesta dar kartą pakartotinai dėl to paties įvykio, tačiau atvykus darbuotojams, į butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko, tačiau buvo patekta į butą (duomenys neskelbtini), kurio apžiūros metu nustatyta, kad ant sienos yra įsisenėjusi tamsi dėmė, pratekėjimai nenustatyti, bute bei wc patalpoje sausa. 2021 m. liepos 22 d., suderinus laiką su butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojais, buvo atlikta butų apžiūra. Užfiksuotos žymios apliejimo dėmės. Taip pat apžiūrėta ir palėpė. Apžiūros aktas buvo pradėtas pildyti 2021 m. liepos 22 d., tačiau galutinis sprendimas ir tiksli avarijos priežastis buvo nustatyta tik 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2021 m. liepos 30 d. avarinė tarnyba vyko į butą (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo nustatyta, kad sienos sausos, pratekėjimų nematyti. Buto (duomenys neskelbtini) santechnikos įrenginių būklės įvertinti nebuvo galimybės dėl įrengtos apdailos, kuri dengė priėjimą prie įrenginių prijungimo. Tačiau gyventojai pasakė, kad sienos galimai drėksta esant smarkiam lietui, sniegui tirpstant per palėpės patalpas. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo įvertinta stogo dangos būklė, atlikti smulkūs stogo remonto darbai – uždėta alsuoklio kepurė, kurios anksčiau nebuvo, pasilikonuota aplink alsuoklį. Fiksuota gera stogo būklė, apliejimo priežasties versija per stogą ir palėpės patalpas atmesta. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pavykus patekti į butą (duomenys neskelbtini) bei gyventojams leidus, buvo nuimti dušo kabinos uždengimai, dekoratyvinė sienelė, atidarytas priėjimas prie unitazo bakelio bei pajungimo. Tuo metu nustatytas defektas, kuris įrašytas į 2021 n. liepos 22 d. pradėtą pildyti apžiūros aktą. Nustatyta apliejimo priežastis – gedimas buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės ribose – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat laša vanduo, taip gadinant butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turtą. Butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apliejimai nevykdavo staiga, lašant vandeniui lubos drėko nuolatos. Tai patvirtina ir tai, kad buto (duomenys neskelbtini) lubų sudrėkimas užėmė apie 4 kv. m; buto (duomenys neskelbtini) – 1 kv. m. Apžiūrų bei darbų metu fiksuotas ne apliejimo faktas, bet apliejimo pasekmės. Pabrėžė, kad, nustačius gedimo priežastį, į UAB „Kauno butų ūkis“ avarinę tarnybą nei butas (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) dėl naujų apliejimų ir drėgnų sienų daugiau nesikreipė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-485-752/2024, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 942,51 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 502 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitos dalies ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovo atsakovei 3 037,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir valstybei 15,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 14 d. ieškovas pastebėjo jam priklausančio buto užliejimą vandeniu iš viršaus. Dėl buto užliejimo priežasties nustatymo ieškovas kreipėsi į gyvenamojo namo administratorę, t. y. trečiąjį asmenį. Administratorės atsiųsta avarinė tarnyba ieškovo patalpoje užfiksavo vandens nutekėjimo iš viršaus ženklus (drėgnos lubos, nubėgimai siena). Avarinės tarnybos darbuotojai, atlikę atsakovės buto apžiūrą, nustatė, jog ieškovo buto apliejimo priežastis – gedimas buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės ribose – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat laša vanduo, taip gadina butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimynų turtą. Ši užliejimo priežastis nurodyta UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. liepos 22 d. Statinio apžiūros akte Nr. KA-3441. 2022 m. balandžio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 4 490,50 Eur žalos atlyginimo. Atsakovei su pretenzija nesutikus, ieškovas kreipėsi į teismą dėl buto užliejimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės.
9. Teismas paskyrė teismo ekspertizę ieškovo buto apliejimo priežasčiai ir padarytos žalos dydžiui nustatyti. 2024 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovo buto užliejimo priežastis yra kompleksinė (sudėtinė), t. y. dalies pažeidimų, kurie yra prie išorinės (lauko) sienos, atsiradimą lėmė namo stogo būklė, o dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau / prie pertvaros tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsirado dėl užliejimo iš viršuje esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (labiausiai tikėtina dėl iš klozeto bakelio lašančio vandens). Ekspertas nustatė vandens patekimo į ieškovo butą mechanizmą: dalis pažeidimų (prie išorinės (lauko) sienos) atsirado dėl atmosferinės drėgmės, kai lietaus vanduo pateko po stogo danga, dėl nepakankamai apsaugotos stogo dangos prijungimo prie vertikalių konstrukcijų (parapetų) vietų ir per pastogės bei atsakovės buto sanmazgo iš vidinės pusės permirkusią sieną tekėjo žemyn; dalis pažeidimų, kurie yra virš ieškovo virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau / prie pertvaros tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsirado, labiausiai tikėtina, dėl užliejimo per perdangą iš viršuje esančio atsakovės buto. Teismo vertinimu, teismo ekspertizės akte yra atlikta išsami ekspertui pateiktos medžiagos ir faktinių aplinkybių analizė, apžiūrėtas pastatas, jo stogas, pastogės patalpos, ir išsamiai atsakyta į šalių suformuluotus ir teismo pateiktus klausimus. Šalys nekėlė klausimo dėl ekspertizės neišsamumo, ekspertizės akto nepagrįstumo.
10. Teismas konstatavo, kad byloje atlikta ekspertizė visiškai patvirtina, jog ieškovo buto apliejimas yra sudėtinis / kombinuotas ir buvo ne iš vieno šaltinio, o iš dviejų, t. y. iš atsakovės buto ir dėl lietaus poveikio, per nesandarų gyvenamojo namo stogą. Nustatęs, kad dalies ieškovo buto apliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad vanduo į ieškovo butą pateko tik per nesandarų namo stogą, gausaus lietaus pasėkoje. Teismas sprendė, kad, nustačius, jog ieškovo patalpa buvo užlieta iš viršuje esančios atsakovei priklausančios patalpos, užliejimas įvyko dėl atsakovei priklausančio klozeto bakelio gedimo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
11. Teismas pažymėjo, kad dėl nesandaraus stogo atsakovės kaltės nėra, tad jai nekyla pareiga atlyginti pro nesandarų gyvenamojo namo stogą į ieškovo butą patekusio vandens padarytą žalą. Pareiga atlyginti padarytą žalą kyla dėl žalos padarymo kaltam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, dėl dalies buto, kuris yra po atsakovės buto sanmazgu, apliejimo kalta pripažinta atsakovė. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, 2021 m. liepos 13 d. Kaune buvo smarkus lietus, 2021 m. liepos 14 d. ieškovas pastebėjo savo buto (duomenys neskelbtini) užliejimą. Ekspertizės akte konstatuota, kad nuo drėgmės pažeista vieta ieškovo bute yra prie atitvarų (išorinės sienos ir perdangos) susikirtimo vietos. Šie pažeidimai ant lubų atsirado dėl atmosferinės drėgmės, kai lietaus vanduo pateko po stogo dangą, dėl nepakankamai apsaugoto stogo dangos prijungimo prie vertikalių konstrukcijų (parapetų) vietų. Ekspertizės akte pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti akivaizdūs stogo apskardinimo defektai: prieš vertikalų apskardinimą tinkamai neparuoštas (neužtinkuotas) plytų mūro paviršius; parapeto skarda pradurta iš viršaus tvirtinimo elementais (varžtais); vietomis skardos lakštai tarpusavyje jungiami paprasto kraštų užleidimo būdu, o ne stačiais užlankais, arba tiesiog nekontroliuojamai užtepama hermetiku; neuždengti sujungimo falcų (siūlių) galai; nepakankamas stogo dangos pakėlimo (apskardinimo) aukštis, stogo apskardinimo šoniniai kraštai nors ir užlenkti, bet mechaniškai nepritvirtinti, neužtikrinant konstrukcijos sandarumo, paliekant tarpus (plyšius), per kurios tirpstančio sniego vanduo, o taip pat ir lietus su vėju (įstrižas lietus) pateks į konstrukcijos vidų. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu, gavus teismo ekspertizės išvadą, ieškovui buvo pasiūlyta tikslinti ieškinį, tačiau ieškovas teismo siūlymu nepasinaudojo, atsakovų netikslino ir taip prisiėmė atsakomybę dėl ieškinio reikalavimų reiškimo netinkamam atsakovui, t. y. atsakovei, kuriai nekyla pareiga atsakyti dėl ieškovui padarytos žalos dėl vandens patekimo į jo butą pro nesandarų gyvenamojo namo stogą.
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovo argumentus, jog atsakovė privalo atlyginti visą ieškovo butui padarytą žalą. Teismas vertino, kad ieškovo argumentai, jog šalinant ieškovo turtui padarytą žalą, ieškovas privalo remontuoti visą buto sienų ir lubų plotą, siekdamas atstatyti buvusį estetinį vaizdą, laikytini neturinčiais juridinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Atsakovė nėra kalta dėl ieškovo buto sugadinimo dėl per nesandarų stogą patekusio lietaus vandens. Pripažinus ieškovo argumentus, kad jo turtas turi būti atstatytas į prieš suliejimą buvusią padėtį ir neįvertinus kaltės aspekto, nagrinėjamu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė pagerinti savo padėtį atsakovės sąskaita, taip sudarant sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti. Tokia situacija yra nesuderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir yra negalima. Teismas vertino, kad žalos dydžio apskaičiavimas, ekspertizės akte atskaitos kriterijumi imant žalos padarymo laiką, atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų formuojamą praktiką. Be to, ekspertizės akte ekspertas aiškiai nurodė, kokiomis metodikomis bei teisės aktais vadovaujantis apskaičiavo žalos dydį. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto paskaičiavimais, nepateikė jokių argumentuotų motyvų dėl taikytų metodikų, skaičiavimo neatitikimų ar klaidų.
13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad ekspertas, paskaičiuodamas ieškovo turtui padarytos žalos dydį, netinkamai nurodė darbų ir medžiagų kainas, kad šiuo metu žalos pašalinimo kaštai yra žymiai didesni. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Teismas neturi jokių pagrįstų argumentų abejoti byloje atliktos ekspertizės pagrįstumu ir patikimumu.
14. Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė visas tris atsakovės civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytus 942,51 Eur dydžio nuostolius.
15. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos ir turi būti priteisiamos iš atsakovės. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio ginčo dėl atsakomybės už žalą, be to, ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos specifinės aplinkybės, t. y. kad atsakovės pareiga atlyginti visus ieškovo prašomus nuostolius nebuvo akivaizdi, kad buvo kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, kad įstatymo nustatytos palūkanos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams dėl negalėjimo naudotis pinigais ir jos turi būti įskaitomos į kreditoriaus nuostolius, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas įgyja teisę į įstatymo nustatytas palūkanas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
16. Teismas, nustatė, kad ieškovas byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas: 107 Eur žyminio mokesčio ir 2 224,68 Eur už teisinę pagalbą, viso 2 331,68 Eur. Atsakovė byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas: 1 470 Eur už byloje atliktą ekspertizę bei 2 400 Eur už teisinę pagalbą, viso 3 870 Eur. Ieškovo ieškinys tenkintas 21,50 proc., todėl iš atsakovės ieškovui priteisė 502 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei priteisė 3 037,95 Eur šios turėtų bylinėjimosi išlaidų.
17. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 16 d. papildomu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-485-752/2024, priteisė ieškovui iš atsakovės 51,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už eksperto dalyvavimą bylos nagrinėjime. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą liko neišspręstas ieškovo turėtų 240 Eur bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje paskirstymo klausimas, nors 240 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis dokumentas yra bylos medžiagoje. Teismas, vadovaudamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad minėtame teismo sprendime liko neišspręstas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje priteisimo klausimas, sprendė, kad priimtinas papildomas teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu tenkinta 21,50 proc. ieškinio reikalavimų, papildomu sprendimu nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 51,60 Eur (240 Eur x. 21,50 proc.) bylinėjimosi išlaidos už eksperto dalyvavimą bylos nagrinėjime.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Ieškovas V. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovei tenkinti; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai nustatė priteistiną nuostolių sumą, nes ekspertizės akte paskaičiuota žala dėl eksperto pasirinkto žalos apskaičiavimo metodo neapima visų ieškovo dėl atsakovės veiksmų patirtų nuostolių, todėl toks teismo sprendimas pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą, kai žalos atlyginimu yra siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Ekspertas, nustatęs dvi skirtingas vandens pratekėjimo į ieškovo butą lokacijas, į žalos dydžio apskaičiavimą neįtraukė vandens pažeisto lubų ploto prie išorinės sienos virš lango. Teismo ekspertas pasirinko tiesioginių nuostolių atlyginimo apskaičiavimo metodą, vertino tik pažeistos (lubų, sienų ar baldų) vietos atstatymo kaštus ir nevertino to, kad ieškovas, siekdamas grąžinti daiktui iki pažeidimo buvusią padėtį, patirs papildomas išlaidas, netaikė turto atkūrimo kaštų, reikalingų atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (ieškovas negali tik paglaistyti ir padažyti konkrečias pažeistas vietas ir tokiu būdu išgauti iki pažeidimo buvusį patalpos vaizdą). Lyginant dviejų ekspertų sudarytas žalos apskaičiavimo sąmatas, aiškiai matyti, kad teismo ekspertas į skaičiavimą įtraukė sąlyginai labai mažus lubų bei sienų plotus (pvz., 0,002 kv. m remontuotinas lubų plotas), lyginant su specialisto sąmatininko paskaičiuotais lubų bei sienų plotais (pvz., 0,0744 kv. m remontuotinas lubų plotas ir pan.). Teismo ekspertas skaičiavo tik tiesiogiai pažeistų lubų bei sienų atstatymo kaštus ir nevertino darbų bei medžiagų, kurie yra reikalingi, norint grąžinti daiktą (butą) į iki žalos atsiradimo buvusią pirminę padėtį. Nors ekspertas apklausos metu išreiškė nuomonę, kad jei žalos dydis būtų nustatomas vertinant viso buto sienų ir lubų atstatymo kaštus, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, gautų daugiau, nei turėjo iki žalos atsiradimo, tačiau ekspertas neįvertino, kad ieškovas neprašė žalą atlyginti natūra, o prašė priteisti piniginę žalos išraišką – nuostolius; skaičiuojant viso buto atstatymo į pradinę padėtį kaštus, galima pritaikyti patalpos ir baldų nusidėvėjimo procentą, tokiu būdu apskaičiuojant tikrąjį ieškovo patirtos žalos dydį, ieškovo nuostolius dėl visos patalpos lubų ir sienų perdažymo mažinant apdailos nusidėvėjimo procentu (ekspertas nustatė, kad apdaila yra nusidėvėjusi 10 proc.). Ieškovas turės remontuoti visos patalpos lubų bei sienų plotą, siekdamas atstatyti buvusį estetinį buto vaizdą. Tačiau, jei jam bus priteisti tik eksperto apskaičiuoti konkrečių pažeistų vietų atstatymo kaštai, tokiu būdu ieškovas patirs papildomą žalą (už nepažeistų plotų perdažymą), kurios jam niekas neatlygins. O priežastis, dėl kurios ieškovas patirs šiuos papildomus nuostolius – ir neteisėti atsakovės veiksmai, kuriuos buvus konstatavo teismas sprendime.
18.2. Sutiktina, kad teismo ekspertizės metu nustačius, kad ieškovo patalpos užpylimo šaltiniai buvo du, užpylimas buvo kombinuotas, atsakovė neturėtų pareigos atlyginti ieškovui visą nuostolių dalį dėl patalpos lubų bei sienų perdažymo. Dėl to ieškovas prašė teismą įvertinti tai, kad teismo ekspertizės aktas nėra išsamus, o teismo ekspertizės išvados teismui nėra privalomos; ieškovas prašė vadovautis ir specialisto pateiktais skaičiavimais ir, įvertinus abiejų specialistų pateiktus duomenis – nustatyti ieškovo patirtos žalos dydį teismo iniciatyva, taip pat ir įvertinus atsakovės kaltės dalį dėl tų patalpos atkūrimo išlaidų, kurios nebuvo paskaičiuotos teismo ekspertizės akte.
18.3. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas. Taikant šį turto vertinimo metodą, apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.
18.4. Teismo ekspertas nepagrįstai nurodė, kad autentiško parketo grindims nėra padaryta jokia žala. Ekspertas žalos nebuvimo faktą nustatė lygindamas ieškovo ir atsakovės butų grindų dangas (abi jos autentiško tarpukario parketo), padarydamas išvadą, kad ieškovo buto grindų danga yra net geresnės kokybės, nei atsakovės buto grindų danga. Toks pasirinktas lyginamasis metodas yra neteisingas – turėtų būti vertinama, kokia iki žalos atsiradimo buvo ieškovo buto danga (galimai lyginant pažeistų parketo lentelių ir nuo pažeidimo vietos nutolusių parketo lentelių būkles). Ekspertas padarė nepagrįstą prielaidą, kad grindų da?gos ieškovo ir atsakovės butuose turėtų būti panašios būklės. Toks metodas nėra tinkamas, nes galimai dėl skirtingos grindų dangų priežiūros, atsakovės buto grindų danga buvo daug prastesnės būklės nei ieškovo buto grindų danga. Nors parketo lentelės po užpylimo išdžiūvo ir parketas „sugulė“ į pradinę padėtį, liko žalos padaryti ženklai – nuo drėgmės pajuodavę lentelių kraštai, suaižėjusi lako danga, padidėję tarpai tarp lentelių. Ieškovas prašė teismą įvertinti šias aplinkybes ir pripažinti, kad ekspertas nepagrįstai nevertino šių žalos padarytų ženklų ir nepaskaičiavo grindų dangai padarytų nuostolių.
18.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su eksperto paskaičiavimais, nepateikė jokių argumentuotų motyvų dėl taikytų metodikų, skaičiavimo neatitikimų ar klaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo priešingai – ieškovas labai aiškiai tiek eksperto apklausos metu, tiek baigiamųjų kalbų metu išdėstė argumentus, kodėl toks tiesioginių nuostolių vertinimas, neapimant patalpos atstatymo kaštų, yra neteisingas – nes ieškovui nebus atlyginta visa jo patirta turtinė žala.
18.6. Teismas klaidingai nurodė, kad teismo nutartyje dėl ekspertizės skyrimo buvo nurodyta, kurio laikotarpio kainų lygiu buvo pavesta ekspertui apskaičiuoti žalos dydį, o ieškovas prieštaravimų dėl to nereiškė. 2024 m. vasario 14 d. nutartyje, kuria buvo skirta teismo ekspertizė, nebuvo nurodyta, kokio laikotarpio kainų lygiu yra prašoma apskaičiuoti žalos dydį. Civilinei bylai esant sustabdytai, teismas, neišklausęs proceso šalių nuomonės dėl taikytino kainų lygio, paprastu informaciniu 2024 m. kovo 5 d. raštu teismo ekspertą informavo, kad žalos dydį prašoma nustatyti 2021 m. liepos 14 d. duomenimis. Esant sustabdytai civilinei bylai bei teismui sprendimą dėl kainų lygio priėmus ne procesiniu dokumentu, ieškovas neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės (skųsti teismo nurodymą ekspertui) dėl prašomo taikyti kainų lygio.
18.7. Vienašališkas teismo sprendimas žalą nustatyti ne teismo priėmimo metu darbų bei medžiagų galiojančiomis kainomis pažeidžia ieškovo teisę į visišką nuostolių atlyginimą. Nors paties ieškovo į bylą pateikta specialisto parengta turto atstatymo sąmata buvo paskaičiuota 2021 m. spalio mėn. kainų lygiu, tačiau teismas nevertino, kad ta sąmata iš esmės ir buvo sudaryta panašiu laikotarpiu – sąmatininkas skaičiavo atstatymo kaštus, vertindamas sąmatos sudarymo metu jau pasibaigusio pusmečio kainomis. Tačiau ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2023 m., o byla buvo baigta nagrinėti 2024 m. rugsėjo mėn., visuotinai žinant apie statybos darbų ir medžiagų kainų pabrangimą (lyginant su 2021 m.).
18.8. Į ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo įtraukti 240 Eur, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą, atlyginant eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas (DOK-47624).
Atsiliepimas
19. Atsakovė B. T. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Apeliantas (ieškovas) nepagrįstai prašo priteisti jam iš atsakovės „visos patalpos atkūrimo kaštus“. Ieškovo reikalavimas dėl visos užliejimais padarytos žalos jo butui atlyginimo vien atsakovės sąskaita yra neteisingas ir nepagrįstas, dėl ko pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai atmestas. Dėl nesandaraus stogo atsakovės kaltės nėra, tad jai nekyla pareiga atlyginti pro nesandarų gyvenamojo namo stogą patekusio vandens į ieškovo butą padarytą žalą.
19.2. Ieškovas nepasinaudojo teismo siūlymu patikslinti ieškinį, naujų atsakovų, atsakingų už ieškovo buto užliejimą dėl namo stogo būklės, į bylą neįtraukė. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime pagrįstai nurodoma, jog tokiu būdu ieškovas „prisiėmė atsakomybę dėl ieškinio reikalavimų reiškimo netinkamam atsakovui, t. y. atsakovei, kuriai nekyla pareiga atsakyti dėl ieškovui padarytos žalos dėl vandens patekimo į jo butą pro nesandarų gyvenamojo namo stogą“.
19.3. Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo vadovautis tiek ieškovo specialisto, tiek teismo eksperto pateiktais duomenimis ir nustatyti ieškovo patirtos žalos dydį savo (t. y. teismo) iniciatyva. Teismas ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos dydį nustatė vadovaudamasis teismo ekspertizės aktu. Ekspertizės akte ekspertas aiškiai nurodė, kokiomis metodikomis bei teisės aktais vadovaujantis apskaičiavo žalos dydį. Ekspertizės akto 2.37 pav. ekspertas detalizavo 942,51 Eur (su PVM) žalos dydį sudarančias tiesiogines išlaidas (darbo užmokestis, medžiagų kaina, mechanizmų eksploatavimo vertė bei statybvietės išlaidos) bei netiesiogines išlaidas (pridėtinės išlaidos, pelnas). Nei po ekspertizės akto gavimo teisme, nei po eksperto apklausos iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas ir/ar jo atstovė jokių motyvuotų paaiškinimų ar pastabų dėl nesutikimo su ekspertizės išvadomis ar eksperto pateiktais paskaičiavimais teismui neteikė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės (CPK 219 straipsnis) skirti neprašė. Nesutikimą su eksperto paskaičiuotu žalos dydžiu ieškovo atstovė pareiškė tik baigiamųjų kalbų metu paskutinio – 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu. Tokie ieškovo argumentai, kurie iš esmės yra atkartojami ir apeliaciniame skunde, yra nepagrįsti ir galėjo būti pirmosios instancijos teismo atmesti jų net nevertinant, nes pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie tariamą ekspertizės akto neišsamumą yra atmestini kaip nepagrįsti.
19.4. Spręsdamas ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos dydžio klausimą, teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto, o ne ieškovo pasitelktos specialistės paskaičiavimais. Ieškovo pateiktoje patikslintoje lokalinėje sąmatoje yra nurodyta kur kas didesnė reikalingų medžiagų ir darbų apimtis, nei objektyviai turėtų būti apmokama ieškovės sąskaita, nes: dalis ieškovo žalos patirta dėl blogos namo stogo būklės, už ką atsakovė nėra atsakinga; dalies ieškovo buto – pvz., buto grindų, apskritai nereikėtų remontuoti, nes grindys tėra natūraliai nusidėvėję ir nebuvo pažeistos užliejimo iš atsakovės buto; ekspertui atlikus matavimus, paaiškėjo, jog faktinis užlietos ieškovo patalpos plotas yra mažesnis nei patikslintoje lokalinėje sąmatoje nurodytas remontuotinas patalpos plotas (7,44 kv. m).
19.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog žala ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista ne žalos atsiradimo (2021 m. liepos 14 d.), o teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) kainomis. Priteisdamas ieškovui žalos atlyginimą pagal 2021 m. liepos 14 d. (žalos padarymo dieną) galiojusias kainas, teismas vadovavosi CK 6.288 straipsnio 1 dalimi bei nurodė, jog žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu. Nors apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad žalos atlyginimas jam turėjo būti paskaičiuotas sprendimo priėmimo metu galiojusiomis kainomis, tačiau pats ieškovas jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas tai būtų galėjęs padaryti, į bylą nepateikė. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo argumentai prieštarauja kitiems jo apeliacinio skundo argumentams – jog teismas ieškovui priteistinos žalos dydį turėjo nustatyti pagal teismo eksperto ir ieškovo pasitelktos specialistės pateiktus paskaičiavimus, kurie atlikti 2021 m. kainomis (2021 m. liepos ir spalio mėn. kainomis). Iš tokių prieštaringų apeliacinio skundo argumentų ieškovo pozicija dėl jam priteistinos žalos skaičiavimo tampa visiškai neaiški ir nesuprantama. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad žalą ieškovas pastebėjo 2021 m. liepos 14 d., o dėl jos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 15 d., t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo žalos atsiradimo. Toks nepateisinamai ilgas (galimai – ir nesąžiningas) ieškovo delsimas kreiptis į teismą negali sukelti atsakovei neigiamų pasekmių, t. y. vėlesnio ir, atitinkamai, aukštesnėmis kainomis žalos dydžio skaičiavimo, kas neatitiktų ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
19.6. Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (ne)priteisimo jau yra išspręstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
23. Šioje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas, pripažinęs, kad ieškovo buto apliejimas yra sudėtinis / kombinuotas ir buvo ne iš vieno šaltinio, o iš dviejų, t. y. iš atsakovės buto ir dėl lietaus poveikio per nesandarų gyvenamojo namo stogą, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovės priteisto žalos dydžio (ne)pagrįstumo, dėl bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (ne)priteisimo. Šie klausimai apibrėžia apeliacinio nagrinėjimo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
24. Ieškovui nuosavybės teise priklauso vieno kambario patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (butas (duomenys neskelbtini)).
25. Atsakovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (butas (duomenys neskelbtini)).
26. Nors VĮ Registrų centro duomenimis abu butai yra antrame namo aukšte, tačiau iš šalių paaiškinimų ir byloje gauto ekspertizės akto tiriamosios dalies, joje esančių namo, esančio (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų, antro aukšto ir pastogės patalpų plano nustatyta, kad atsakovės butas yra namo pastogėje ir suformuotas iš pastogės patalpų. Ieškovo butas (duomenys neskelbtini) susideda iš tambūro, sanmazgo patalpos ir patalpos, kurioje vienoje erdvėje yra virtuvė, valgomasis ir svetainė/miegamasis. Virš ieškovo buto dalies, namo pastogėje yra atsakovės buto (duomenys neskelbtini) sanmazgo ir dušo patalpa, kur buvo sumontuotas klozetas bei dušo patalpa.
27. Pastatas, kuriame yra šalims priklausančios patalpos, pastatytas 1935 metais, nerenovuotas. Byloje yra pateikti duomenys, jog 2021 m. liepos 13 d. Kaune buvo stiprus lietus.
28. 2021 m. liepos 14 d. ieškovas pastebėjo savo buto užliejimą vandeniu iš viršaus. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog toks jo buto užliejimas yra ne pirmas, tačiau apie ankstesnius atvejus namo administratorei jis nėra pranešęs.
29. Dėl buto užliejimo, užliejimo priežasties nustatymo ieškovas kreipėsi į gyvenamojo namo administratorę – trečiąjį asmenį UAB ,,Kauno butų ūkis“. Administratorės avarinė tarnyba ieškovo virtuvės/svetainės/miegamojo patalpoje užfiksavo vandens nutekėjimo iš viršaus ženklus (drėgnos lubos, nubėgimai siena). Avarinės tarnybos darbuotojai, atlikę atsakovės buto apžiūrą, nustatė, jog ieškovo buto apliejimo priežastis – gedimas buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės ribose – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat laša vanduo, taip gadina butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimynų turtą. Ši užliejimo priežastis nurodyta UAB „Kauno butų ūkis“ 2021 m. liepos 22 d. Statinio apžiūros akte Nr. KA -3441. Apie tai ieškovas informuotas 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku, kuriame UAB „Kauno butų ūkis“, be kita ko, nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. avarinės tarnybos darbuotojai pateko į atsakovės butą, atidarius priėjimą prie unitazo bakelio ir jo pajungimo, buvo nustatytas defektas – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl ko iš bakelio nuolat lašėjo vanduo; konstatuota ir ieškovo buto apliejimo priežastis – gedimas buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės ribose.
30. Ieškovas parengė užliejimu apgadintos patalpos ir virtuvės baldų remonto sąmatą, kurioje paskaičiuota, kad ieškovui padaryta 4 490,50 Eur žala. 2023 m. spalio 4 d. patikslinta lokaline sąmata buto apliejimo patirtus nuostolius ieškovas sumažino, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, iki 4 093 Eur.
31. Ieškovas kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 093,48 Eur turtinę žalą, 289,95 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iri bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Atsakovei nesutinkant su ieškiniu, kilus ginčui dėl ieškovo buto apliejimo priežasties ir padarytos žalos dydžio, atsakovės prašymu, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. 2024 m. kovo 27 d. teismo ekspertizės akte konstatuota, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovo buto užliejimo priežastis yra kompleksinė (sudėtinė), t. y. dalies pažeidimų, kurie yra prie išorinės (lauko) sienos, atsiradimą lėmė namo stogo būklė, o dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau /prie pertvaros tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsirado dėl užliejimo iš viršuje esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (labiausiai tikėtina dėl iš klozeto bakelio lašančio vandens). Ekspertas taip pat nustatė vandens patekimo į ieškovo butą mechanizmą: dalis pažeidimų (prie išorinės (lauko) sienos) atsirado dėl atmosferinės drėgmės, kai lietaus vanduo pateko po stogo danga dėl nepakankamai apsaugotos stogo dangos prijungimo prie vertikalių konstrukcijų (parapetų) vietų ir per pastogės bei atsakovės buto sanmazgo iš vidinės pusės permirkusią sieną tekėjo žemyn; dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau / prie pertvaros tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsirado, labiausiai tikėtina, dėl užliejimo per perdangą iš viršuje esančio atsakovės buto. Ekspertas taip pat nustatė, kad yra dvi vandens patekimo į butą lokacijos: dalies vandens patekimo į butą židinio ašis (horizontali projekcija) yra buto gyvenamojoje patalpoje, statmenai lauko sienos, apie 0,6 m atstumu nuo pertvaros tarp ieškovo buto (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini), toje vietoje, virš kurios yra atsakovės buto (duomenys neskelbtini) sanmazgo ir dušo patalpa; kitų pažeidimų lokalizacija yra taip pat gyvenamojoje patalpoje ant lubų, tačiau prie išorinės (lauko) sienos. Ekspertas, įvertinęs apžiūros ir tyrimo rezultatus, padarė išvadą, kad vanduo galėjo kauptis namo perdangoje, kol neprisotino perdangos konstrukcijos betoną, o paskui kurį laiką galėjo bėgti / lašėti į ieškovo butą (duomenys neskelbtini). Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad ieškovui padaryta 942,51 Eur su PVM žala. Teismo ekspertas nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytos žalos dėl vandens užpylimo, pastebėto 2021 m. liepos 14 d. iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), atstatymo kaštai, apskaičiuoti 2021 m. liepos 14 d., normatyviniu kainos nustatymo metodu (t. y. skaičiuojamoji vidutinė rinkos kaina), įvertinant medžiagų nusidėvėjimą, įskaitant visas išlaidas ir mokesčius, sudaro 942,51 Eur (bendra vertė su 21 proc. PVM).
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės: 942,51 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitos dalies ieškinio netenkino, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio teismo sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl atsakovės atlygintinos žalos dydžio
34. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino, jog atsakovei kilo civilinė atsakomybė dėl dalies ieškovo buto apliejimo ir priteisė ieškovui 942,51 Eur žalos atlyginimą, apskaičiuotą pagal 2021 m. liepos 14 d. (žalos padarymo momentas) galiojusį kainų lygį. Spręsdamas ieškovui iš atsakovės priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, pirmosios instancijos argumentavo, jog: dėl nesandaraus stogo atsakovės kaltės nėra, tad jai nekyla pareiga atlyginti dėl pro nesandarų gyvenamojo namo stogą patekusio vandens į ieškovo butą padarytą žalą; pripažinus ieškovo argumentus, kad jo turtas turi būti atstatytas į prieš suliejimą buvusią padėtį ir neįvertinus kaltės aspekto, nagrinėjamu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė pagerinti savo padėtį atsakovės sąskaita, taip sudarant sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti, tokia situacija yra nesuderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir yra negalima; žalos dydžio apskaičiavimas, ekspertizės akte atskaitos kriterijumi imant žalos padarymo laiką, atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų formuojamą praktiką; ieškovas, nesutikdamas su eksperto paskaičiavimais, nepateikė argumentuotų motyvų dėl taikytų metodikų, skaičiavimo neatitikimų ar klaidų.
Žemesnės instancijos teismas
35. Apeliaciniu skundu ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo jam iš atsakovės priteistu žalos dydžiu, nurodo, kad ekspertizės akte paskaičiuota žala, dėl eksperto pasirinkto žalos apskaičiavimo metodo, neapima visų ieškovo dėl atsakovės veiksmų patirtų nuostolių, todėl toks teismo sprendimas pažeidžia visiško nuostolių atlyginimo principą, kai žalos atlyginimu yra siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Ieškovo nuomone, teismo ekspertas vertino tik pažeistos (lubų, sienų ar baldų) vietos atstatymo kaštus ir nevertino to, kad ieškovas, siekdamas grąžinti daiktui iki pažeidimo buvusią padėtį, patirs papildomas išlaidas, netaikė turto atkūrimo kaštų, reikalingų atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (negali ieškovas tik paglaistyti ir padažyti konkrečias pažeistas vietas ir tokiu būdu išgauti iki pažeidimo buvusį patalpos vaizdą), neatsižvelgė į tai, kad, siekdamas grąžinti patalpas į prieš žalos atsiradimą buvusią padėtį, ieškovas patirs visos patalpos lubų ir sienų remonto darbų kaštus. Ieškovo vertinimu, teismas turėjo vadovautis tiek ieškovo specialisto, tiek teismo eksperto pateiktais duomenimis ir nustatyti ieškovo patirtos žalos dydį teismo iniciatyva, atlyginant ieškovui visos patalpos atkūrimo kaštus, o ne tik konkrečių pažeistų vietų atkūrimo kaštus, taip pat ir įvertinus atsakovės kaltės dalį dėl tų patalpos atkūrimo išlaidų, kurios nebuvo paskaičiuotos teismo ekspertizės akte. Be to, apeliaciniame skunde ieškovas nesutinka su eksperto vertinimu, kad parketo grindims nėra padaryta žala. Ieškovas taip pat nesutinka su tuo, jog teismas priteisė žalos dydį, paskaičiuotą žalos atsiradimo dienos (2021 m. liepos 14 d.) kainomis, o ne teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) kainomis.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti ieškovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 942,51 Eur žalos atlyginimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tokia išvada daroma remiantis žemiau pateiktais argumentais.
37. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
39. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo.
41. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną.
42. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą teisinį reglamentavimą, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, spręstina, kad apeliantas (ieškovas) nepagrįstai prašo priteisti jam iš atsakovės visos patalpos atkūrimo kaštus. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo buto užliejimo priežastis yra kompleksinė (sudėtinė), t. y. dalies pažeidimų, kurie yra prie išorinės (lauko) sienos, atsiradimą lėmė namo stogo būklė, o dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau / prie pertvaros tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsirado dėl užliejimo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl nesandaraus stogo atsakovės kaltės nėra, todėl jai ir nekyla pareiga dėl pro nesandarų gyvenamojo namo stogą į ieškovo butą patekusio vandens padarytai žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, pripažinus ieškovo argumentus, jog jo turtas turi būti atsakovės lėšomis atstatytas į prieš suliejimą buvusią padėtį, neįvertinus atsakovės kaltės aspekto, nagrinėjamu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė pagerinti savo padėtį atsakovės sąskaita, taip sudarant sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti, kas neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.
44. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs teismo ekspertizės aktą, kuriame, be kita ko, pateikta išvada dėl kompleksinių (sudėtinių) ieškovo buto užliejimo priežasčių, ieškovui pasiūlė patikslinti ieškinį. Ieškovas teismo siūlymu nepasinaudojo, naujų atsakovų, atsakingų už ieškovo buto užliejimą dėl namo stogo būklės, į bylą neįtraukė. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nurodė, jog tokiu būdu ieškovas prisiėmė pasekmes dėl ieškinio reikalavimų reiškimo netinkamam atsakovui, t. y. atsakovei, kuriai, kaip minėta, nekyla pareiga atsakyti dėl ieškovui padarytos žalos dėl vandens patekimo į jo butą pro nesandarų gyvenamojo namo stogą.
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog teismo ekspertas nepagrįstai vertino, kad ieškovo buto parketo grindims buto užliejimu nepadaryta žala. Pažymėtina, kad ieškovas apeliaciniame skunde teismo eksperto paaiškinimus pateikė netiksliai, vietomis juos iškraipant. Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai teigia, kad ekspertas žalos nebuvimo ieškovo buto grindims faktą nustatė lygindamas grindis ieškovo ir atsakovės butuose. Kaip matyti iš bylos duomenų, ekspertas teismui paaiškino, kad neskaičiavo žalos ieškovo buto grindims, nes žala dėl užpylimo ieškovo buto grindims nebuvo padaryta. Ekspertas paaiškino, jog ieškovo bute yra autentiškos grindys, kurių nusidėvėjimas yra normalus, linijinis, nebuvo jokių pėdsakų, kad ieškovo buto grindys būtų pažeistos dėl iš buto (duomenys neskelbtini) prabėgusio vandens, tarpai tarp parketo lentelių ieškovo bute – linijinio nusidėvėjimo požymis (2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 58 sek. – 38 min.). Nors ieškovas teigė, kad liko padarytos žalos ženklai – nuo drėgmės pajuodavę lentelių kraštai, suaižėjusi lako danga, padidėję tarpai tarp lentelių, tačiau nepateikė įrodymų, kad nurodytus grindų pažeidimus lėmė būtent iš buto (duomenys neskelbtini) prabėgusio vandens žalingas poveikis, o ne normalus grindų nusidėvėjimas (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, teismas turėjo vadovautis tiek ieškovo specialisto, tiek teismo eksperto pateiktais duomenimis ir nustatyti ieškovo patirtos žalos dydį teismo iniciatyva, atlyginant ieškovui visos patalpos atkūrimo kaštus, o ne tik konkrečių iš atsakovės buto dėl netinkamo santechnikos įrengimo bėgusio vandens pažeistų vietų atkūrimo kaštus, taip pat ir įvertinus atsakovės kaltės dalį dėl tų patalpos atkūrimo išlaidų, kurios nebuvo paskaičiuotos teismo ekspertizės akte.
47. Pirma, teismo ekspertui nustačius, kad ieškovo buto užliejimo priežastis yra kompleksinė (sudėtinė), t. y. dalies pažeidimų, kurie yra prie išorinės (lauko) sienos, atsiradimą lėmė namo stogo būklė, o dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau / prie pertvaros tarp butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsirado dėl užliejimo iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, akivaizdu, kad ieškovo butui vandens padarytą žalą lėmė ne tik atsakovės neteisėti veiksmai. Taigi, atstatant ieškovo butą į prieš atsakovės neteisėtus veiksmus – vandens užliejimą iš atsakovei priklausančio buto – buvusią būklę, nėra pagrįsta reikalauti, kad atsakovės lėšomis būtų remontuojamos ir tos buto dalys, kurios buvo pažeistos nuo stogo bėgusio vandens. Vertinant ieškovo reikalavimo atsakovei pagrįstumą apimties požiūriu pripažintina, kad atsakovės atlygintina žalos dalis apima ieškovo buto būklės atstatymą iki tokios būklės, kuri būtų su žala, atsiradusia po vandens apliejimo nuo stogo. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad įprastai, atstatant nuo vandens nukentėjusių patalpų būklę, remontuojami patalpų paviršiai visa apimtimi, o ne lokaliai vien vandens nubėgimo vietoje, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į kompleksines apliejimo priežastis, patalpų paviršių remontas vien atsakovės lėšomis pažeistų pirmiau aptartus principus, pagal kuriuos iš neteisėtus veiksmus atlikusio asmens galima reikalauti atlyginti tik tokią žalą ir tokia apimtimi, kuri yra priežastiniu ryšiu susijusi su to asmens neteisėtais veiksmais. Dėl to visos ieškovo reikalaujamos sumos, reikalingos pilnam buto remontui, atlyginimas atsakovės lėšomis, kaip pagrįstai nurodė teismas, reikštų nepagrįstą ieškovo padėties pagerėjimą atsakovės sąskaita ir / ar, atitinkamai, sukurtų prielaidas dvigubam žalos atlyginimui, jei vėliau būtų pareikalauta atlyginti žalą ir iš subjekto, atsakingo už vandens pratekėjimą nuo namo stogo.
48. Antra, nei po teismo ekspertizės akto gavimo teisme, nei po eksperto apklausos, iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas ir/ar jo atstovė motyvuotų paaiškinimų ar pastabų dėl nesutikimo su ekspertizės išvadomis ar eksperto pateiktais paskaičiavimais teismui neteikė, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė (CPK 219 straipsnis). Nesutikimą su eksperto paskaičiuotu žalos dydžiu ieškovo atstovė pareiškė baigiamųjų kalbų metu paskutinio – 2024 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu, tuo tarpu pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Nors apeliaciniame skunde ieškovas pasisako dėl ekspertizės akto neišsamumo, tačiau, kaip minėta, skirti papildomą ekspertizę byloje ieškovas neprašė, todėl deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie tariamą ekspertizės akto neišsamumą yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
49. Trečia, pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškovui iš atsakovės priteistinos žalos dydžio klausimą, teisingai ir pagrįstai vadovavosi būtent teismo eksperto, o ne ieškovo pasitelktos specialistės skaičiavimais. Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017). Šiuo atveju teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti teismo ekspertizės išvadomis, padarytos klausimais, į kuriuos teismo ekspertui pakako duomenų atsakyti ir į kuriuos išvadoje buvo atsakyta. Ekspertizės akte pateikiamos išvados paremtos aprašomu atliktu tyrimu, argumentuotos, atsakymai į teismo iškeltus klausimus pagrįsti, nurodant reikšmingas aplinkybes. Ieškovo argumentai, kuriais remdamasis jis kritiškai vertino ekspertizės išvadas, grindžiami ieškovo užsakymu atliktu skaičiavimu, nepaneigiančiu teismo ekspertizės išvadų (CPK 185 straipsnis). Be to, minėta, nors apeliaciniame skunde ieškovas pasisakė dėl ekspertizės akto neišsamumo, tačiau skirti papildomą ekspertizę byloje ieškovas neprašė. Abejoti ekspertizės akte apskaičiuota žala nėra teisinio pagrindo, todėl ekspertizės aktas laikytinas tinkamu įrodymu. Priešingų įrodymų byloje nepateikta. Tuo tarpu ieškovo 2024 m. spalio 3 d. pateiktoje patikslintoje lokalinėje sąmatoje atliktas žalos skaičiavimas vertintinas kaip keliantis abejonių dėl jo pagrįstumo. Kaip matyti, joje žala paskaičiuota už visos, t. y. 7,44 kv. m patalpos remontą: nuo lubų iki pat grindų, pakeičiant virtuvės baldus. Taigi, ieškovo pateiktoje patikslintoje lokalinėje sąmatoje yra nurodyta didesnė reikalingų medžiagų ir darbų apimtis, nei objektyviai turėtų būti apmokama atsakovės sąskaita, nes, kaip minėta, dalis ieškovo žalos patirta dėl blogos namo stogo būklės, už ką atsakovė nėra atsakinga. Dalies ieškovo buto – pvz., buto grindų, nereikia remontuoti, nes, kaip nustatė teismo ekspertas ir nepaneigė ieškovas, grindys yra natūraliai nusidėvėjusios ir nebuvo pažeistos užliejimo iš atsakovės buto. Be to, teismo ekspertui atlikus matavimus, paaiškėjo, jog faktinis užlietos ieškovo patalpos plotas yra mažesnis nei patikslintoje lokalinėje sąmatoje nurodytas remontuotinas patalpos plotas.
50. Ketvirta, apeliaciniame skunde ieškovas deklaratyviai nurodo, jog teismas privalėjo nustatyti ieškovui priteistinos žalos dydį pagal dviejų specialistų – teismo eksperto ir ieškovo pasitelktos specialistės – žalos paskaičiavimus, tačiau nepaaiškina, kokiu būdu teismas tai turėjo padaryti, kurie skaičiavimai ekspertizės akte ir patikslintoje lokalinėje sąmatoje, ieškovo vertinimu, yra teisingi ir pan. Kita vertus, toks ieškovo argumentas prieštarauja kitam ieškovo apeliacinio skundo argumentui, kad teismas nepagrįstai priteisė žalos dydį, paskaičiuotą žalos atsiradimo dienos (2021 m. liepos 14 d.) kainomis, o ne teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) kainomis, kai tuo tarpu ieškovo pateiktoje patikslintoje lokalinėje sąmatoje žalos paskaičiavimas atliktas 2021 m. kainomis (2021 m. liepos ir spalio mėn. kainomis), eksperto išvadoje – 2024 m. liepos 14 d. kainomis. Taip pat, ieškovo teiginiai dėl teismo pareigos savo iniciatyva nustatyti žalos dydį pagal abiejų specialistų žalos paskaičiavimus prieštarauja ieškovo suformuluotam apeliacinio skundo dalykui (reikalavimui): apeliaciniu skundu ieškovas prašo jo ieškinį tenkinti, taigi, iš esmės prašo jam priteistiną žalą skaičiuoti ne pagal abiejų specialistų, bet tik pagal ieškovo pasitelktos specialistės skaičiavimus, kuriais ir buvo grindžiamas ieškovo ieškinys. Iš tokių prieštaringų apeliacinio skundo argumentų, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, ieškovo pozicija dėl jam priteistinos žalos dydžio skaičiavimo tampa neaiški ir nesuprantama. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta priežasčių abejoti teismo eksperto pateiktais skaičiavimais, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.
51. Penkta, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog jeigu žalos faktas yra įrodytas, tačiau nuostolių dydžio įrodyti ieškovas objektyviai negali, tai jų dydį nustato teismas. Pripažintina, kad šioje byloje nesusiklostė tokia situacija, jog ieškovas negalėtų objektyviai įrodyti nuostolių dydžio. Priešingai, ieškovas teikė į bylą įrodymus apie patirtos žalos dydį (lokalines sąmatas). Tai, kad po teismo ekspertizės akto gavimo ieškovas atsisakė teismo siūlymo tikslinti ieškinį ar neteikė jokių naujų įrodymų dėl žalos dydžio (dėl užpylimo iš atsakovės buto), buvo ieškovo pasirinktas procesinis elgesys, o ne objektyvus negalėjimas įrodyti savo patirtų nuotolių dydžio.
52. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė žalos dydį, paskaičiuotą žalos atsiradimo dienos (2021 m. liepos 14 d.) kainomis, o ne teismo sprendimo priėmimo dienos (2024 m. rugsėjo 16 d.) kainomis. Nors pagal CK 6.249 straipsnio 5 dalį, kurioje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės, bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną, tačiau pats ieškovas nepasinaudojo jam įstatyme numatytomis teisėmis ir pareigomis tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, teikti įrodymus, suformuluoti klausimus teismo ekspertui, prašyti skirti papildomą ekspertizę, taip prisiėmė tokio savo elgesio pasekmes. Žalos dydį ieškovas įrodinėjo kartu su ieškiniu pateikta 2022 m. kovo 21 d. lokaline sąmata, kuri buvo sudaryta pagal 2021 m. spalio mėnesio kainas. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu pareikštas pastabas, jog medžiagos 2022 m. kovo 21 d. lokalinėje sąmatoje nurodytos nauja verte, neįvertinus jų nusidėvėjimo, ieškovas 2023 m. spalio 4 d. į bylą pateikė 2023 m. spalio 3 d. patikslintą lokalinę sąmatą, kuri buvo sudaryta pagal 2021 m. spalio mėn. kainas. Daugiau lokalinės sąmatos patikslinimų ieškovas byloje neteikė. Taigi, ieškovas savo patirtos žalos dydį šioje byloje įrodinėjo būtent 2021 m. spalį, t. y. antrąjį 2021-ųjų metų pusmetį, galiojusiomis kainomis. Ieškovas įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs žalos atlyginimą apskaičiuoti sprendimo priėmimo metu galiojusiomis kainomis, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2024 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu, spręsdamas atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo, teismas tenkino ieškovo atstovės prašymą ir skyrė ieškovui 14 dienų terminą pateikti nuomonę dėl eksperto kandidatūros ir suformuluoti klausimus ekspertui. 2024 m. sausio 24 d. ieškovas suformulavo 6 klausimus ekspertui bei pateikė pastabas dėl atsakovės suformuluotų klausimų ekspertui, tačiau nenurodė, jog žala ieškovui turėtų būti skaičiuojama ne pagal žalos padarymo metu, bet, pvz., pagal ekspertizės atlikimo metu galiojusias kainas. Todėl ieškovo teiginiai, jog teismas neteisingai nurodė ekspertui žalos dydį nustatyti 2021 m. liepos 14 d. duomenimis, yra nepagrįsti. Be to, minėta, šie ieškovo argumentai dėl žalos dydžio apskaičiavimo kainų prieštarauja kitiems jo apeliacinio skundo argumentams – jog teismas ieškovui priteistinos žalos dydį turėjo nustatyti pagal teismo eksperto ir ieškovo pasitelktos specialistės pateiktus paskaičiavimus, kurie yra atlikti 2021 m. kainomis (2021 m. liepos ir spalio mėn. kainomis), dėl to ieškovo pozicija dėl priteistinos žalos dydžio yra prieštaringa. Be to, sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nors žalos sukėlusiu įvykiu ieškovas įvardija 2021 m. liepos 14 d. apliejimą, dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės ieškovas į teismą kreipėsi 2022 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgiant į tai, šiuo laikotarpiu galimai įvykę kainų pokyčiai negalėtų būti priskirti atsakovės atlygintinai žalai; priešinga išvada prieštarautų sąžiningumo bei proporcingumo principams.
53. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atsakovės padarytos turtinės žalos dydžio, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir įrodymų visumą, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo priteisimą ir įrodymų vertinimą, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo ieškovui priteisto žalos dydžio nepagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.
54. Ieškovas ieškiniu, be kita ko, vadovaudamasis CK 6.261 ir 6.288 straipsniais, prašė priteisti jam iš atsakovės 318,61 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas (nuo dalies jų – 28,66 Eur ieškovas vėliau atsisakė). Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė nesutikimo su šia teismo sprendimo dalimi (dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo) argumentų, todėl darytina išvada, jog teismo sprendimo dalies dėl kompensuojamųjų palūkanų nepriteisimo ieškovas neskundžia.
55. Kita vertus, iš apeliacinio skundo reikalavimo matyti, jog ieškovas prašo jo ieškinį tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas apeliaciniu skundu prašydamas patenkinti ieškinį, tuo pačiu nepagrįstai siekia ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2024 m. sausio 3 d. pareiškimu dėl atsisakymo nuo ieškinio dalies civilinėje byloje Nr. e2-485-752/2024 ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 425,68 Eur (t. y. 397,02 Eur žalos ir 28,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų), 2024 m. sausio 5 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo ieškinio reikalavimų dėl 397,02 Eur žalos ir 28,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atsisakymą ir nurodytą civilinės bylos dalį nutraukė. Taigi, dėl ieškinio reikalavimo dėl 28,66 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju prašomos kompensacinės palūkanos negali būti priteisiamos, nes kilęs ginčas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio ginčo dėl atsakomybės už žalą, ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas, įstatymo nustatytos palūkanos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams dėl negalėjimo naudotis pinigais ir jos turi būti įskaitomos į kreditoriaus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovas įgyja teisę į įstatymo nustatytas palūkanas nuo iš delikto atsiradusios piniginės prievolės nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).
Dėl bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (ne)priteisimo
56. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog teismui sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, į ieškovo patirtas išlaidas nebuvo įtraukti 240 Eur, sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą atlyginant eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidas.
57. Iš bylos medžiagos matyti, kad šis bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje klausimas jau yra išspręstas. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo apeliacinį skundą, vadovaudamasis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendime liko neišspręstas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje priteisimo klausimas, 2024 m. rugsėjo 16 d. papildomu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-485-752/2024, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovui iš atsakovės 51,60 Eur (240 Eur x. 21,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už eksperto dalyvavimą bylos nagrinėjime.
58. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Taigi, klausimas dėl pirmosios instancijos teismo neišspręsto dalies ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas ne teikiant apeliacinį skundą, o teikiant pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymų visumą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos ir kompensacinių palūkanų priteisimą, bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
60. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
61. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
62. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo (apelianto) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei iš apelianto priteistinas išlaidų advokato pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
63. Atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už teisines konsultacijas, ieškovo apeliacinio skundo teisinę analizę, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui per EPP; iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-131526).
64. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to šių išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovo (apelianto).
65. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo V. C. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-485-752/2024, palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei B. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.