- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-16
- Bylos Nr.
- e2-485-752/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16696-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Atsakovas
- B. T.
- Ieškovas
- V. C.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Advokatai
- Dainė Mikėnaitė
- Kategorijos
nedalyvaujant ieškovui V. C., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. C. ieškinį atsakovei B. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno butų ūkis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas 2022-12-15 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2024-01-03 pareiškimu atsisakė dalies reikalautos sumos ir kompensuojamųjų palūkanų) ir prašo priteisti iš atsakovės 4 093,48 Eur turtinę žalą, 289,95 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kauno m., (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis Kauno m., (duomenys neskelbtini), esantis virš ieškovui priklausančio buto Nr. 11. 2021 m. liepos 14 d. ieškovas kreipėsi į gyvenamąjį namą administruojančią įmonę – UAB „Kauno butų ūkis“ dėl buto užliejimo, t. y. vandens pratekėjimo iš viršaus. Į įvykio vietą atvykusi būsto administratoriaus siųsta avarinė tarnyba ieškovui priklausančiame bute Nr. 11, virtuvės patalpoje užfiksavo vandens nutekėjimo iš viršaus ženklus (drėgnos lubos, nubėgimai siena). Ieškovas būsto administratoriui paaiškino, kad toks buto užpylimas iš viršaus yra ne pirmas, tačiau apie ankstesnius atvejus administratoriui nėra pranešęs. Paaiškėjo, jog nuo vandens pratekėjimo iš viršaus yra nukentėjęs ir butas Nr. 10, esantis šalia ieškovui priklausančio buto. Po minėto įvykio būsto administratorius ėmėsi veiksmų vandens prabėgimo priežasčiai nustatyti. 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais administratoriaus siųsti specialistai tyrė ir vertino pastato Kęstučio g. 16, Kaune stogo būklę. Vandens prasiskverbimo iš viršaus į butus Nr. 10 ir Nr. 11 per pastato stogą ir palėpės patalpas buvo atmesta nepastebėjus jokių pastato stogo defektų, stogo būklė buvo įvertinta kaip labai gera. 2021 m. rugpjūčio 11 d. būsto administratoriaus atstovai pateko į virš buto Nr. 11 esantį butą Nr. 12, priklausantį atsakovei. Darbininkams pašalinus prieigą prie unitazo dengusias dušo kabinos dalis, buvo nustatyta butų Nr. 10 ir Nr. 11 užpylimo vandeniu priežastis – gedimas buto Nr. 12 tualeto patalpoje – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl ko iš vandens bakelio ilgą laiką nuolat lašėjo vanduo, kaupėsi ir skverbėsi į žemiau esančius butus. Buvo surašytas 2021 m. liepos 22 d. Statinio apžiūros aktas. Dėl čia nurodytų faktinių aplinkybių ieškovas patyrė turtinę žalą – užpylimu buvo sugadintos gyvenamosios patalpos lubos, sienos bei medinės grindys, taip pat įmontuojamų baldų komplektas virtuvėje, patalpoje įsimetė pelėsis. Dėl patirtos žalos buvo kreiptasi į specialistą - profesionalų sąmatininką, kuris, atvykęs į vietą ir įvertinęs padarytą žalą, parengė patalpų remonto bei įmontuojamų virtuvės baldų remonto darbų sąmatą 2021 m. spalio mėnesio kainomis. Specialisto paskaičiuota žala sudaro 4 490,50 Eur. Ieškovas 2022 m. balandžio 4 d. per savo teisinį atstovą kreipėsi į atsakovę su pretenzija, siūlydamas spręsti žalos atlyginimo klausimą ne teismo keliu, tačiau atsakovė nesutiko tartis dėl žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad užpylimo šaltinis nebuvo jos bute ir kad paskaičiuota žalos suma yra per didelė.
Atsiliepimas
1.2. Ieškovas dublike nurodė, kad nors atsiliepime į ieškinį atsakovė nesutinka, kad ieškovo buto užpylimo vandeniu šaltinis buvo atsakovei priklausančiame bute, su šiuo teiginiu ieškovas nesutinka, nes jos teigimu, namo administratorius nustatė ir vėliau rašytiniuose paaiškinimuose plačiau paaiškino, kad dėl nustatyto netinkamo unitazo mechanizmo pajungimo atsakovės bute, lašant vandeniui, perdanga ir ieškovui priklausančio buto lubos drėko nuolat ir pamažu. Nustatytas gedimas negalėjo sukelti staigaus užpylimo, o butų Nr. 10 ir Nr. 11 užpylimai praeityje įvykdavo staiga ir reikšmingais kiekiais. Atsakovės manymu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad užpylimų priežastis negalėjo būti unitazo pajungimo gedimas atsakovės bute. Tačiau ieškovas pažymi, kad jokie staigūs ir žymūs užpylimai ieškovui priklausančiame bute anksčiau nebuvo fiksuoti. Toks atsakovės teiginys neturi jokio faktinio pagrindo. Ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybę, kad mažesni, ne tokie žymūs užpylimai (tiksliau - lubų padrėkimai) yra buvę ir anksčiau. Ieškovas paaiškina, kad kreiptis į gyvenamojo namo administratorių atskiru pranešimu dėl šių padrėkimų nebuvo būtinybės visų pirma dėl to, kad ši problema trečiajam asmeniui jau buvo žinoma, bendromis kartu su kitų butų savininkais pastangomis namo administratorius jau aktyviai ieškojo užpylimų (pratekėjimų) priežasties. Tuo tarpu 2021 m. liepos 14 d. ieškovas raštu kreipėsi į namo administratorių dėl užpylimo vandeniu iš viršaus, prašydamas ištirti šio įvykio priežastis. Ieškovas negyvena Kauno mieste, žalos atsiradimo momentu butu nesinaudojo ir nebuvo perdavęs buto naudotis kitiems asmenims. Minėtą 2021 m. liepos 14 d. ieškovas, lankydamasis Kaune, užsuko apžiūrėti jam priklausančios nuosavybės. Įėjęs į butą ieškovas pamatė žymius užpylimo vandeniu iš viršaus požymius: sudrėkusias lubas, gabalais nuo lubų nubyrėjusį tinką, iš nuo drėgmės susiformavusių tinko „pūslelių“ nutekančio vandens žymes, sudrėkusią ir supelijusią patalynę, išbrinkusius virtuvės baldus, sugadintus maisto produktus, laikomus virtuvės spintelėse. Ieškovas niekada neteigė, kad užpylimas buvo staigus. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose yra matyti nubėgimai sienomis. Rusva nubėgimų spalva rodo, kad tai yra pastovėjusio vandens nubėgimai. Ieškovo vertinimu, ilgą laiką į pastato pertvaras besiskverbęs vanduo nuolat drėkino pertvaros konstrukcijas, kol, susikaupęs vanduo galiausiai prasiskverbė į ieškovo butą per lubas. Nuolat kaupiantis neišgaruojančiai drėgmei ant lubų atsirado tinko „pūslelės“, kuriose užsilaikė tam tikras vandens kiekis. Ieškovo buto lubos yra glaistytos storu tinko sluoksniu ir nudažytos plaunamais dažais. Dėl šios priežasties tinko sluoksnio atsparumas yra daug didesnis, nei įprastai. Tinko „pūslelėse“ susikaupęs vanduo kurį laiką laikėsi, „pūslelės“ plėtėsi, kol, galiausiai, neatlaukusios susikaupusio vandens svorio, jos plyšdavo ir žymesnis vandens kiekis iš pūslelės išsiliedavo nuo buto lubų ant buto sienų, bute esančių baldų, daiktų bei grindų. Manytina, kad tokie susilaikiusio vandens prabėgimai per tinko sluoksnį vyko kurį laiką, nebuvo staigaus užpylimo pasekmė. Iš kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų vėlgi yra matyti tinko nubyrėjimo žymės, iš kurių galima pagrįstai spręsti apie tai, kad vanduo ne nubėgo lubomis, bet kaupėsi tarp lubų ir tinko sluoksnio. Akivaizdžiai matoma, kad tinkas nuo lubų ir sienų yra atitrūkęs gabalais. Matyti ir dar netrūkusios tinko „pūslelės“. Mano, kad nėra jokio pagrindo abejoti trečiojo asmens pateikta išvada dėl užpylimo šaltinio dar ir todėl, kad po to, kai buvo nustatyta užpylimo vandeniu priežastis 2021 m. rugpjūčio mėnesį, ir atsakovei sutvarkius unitazo sistemos pajungimo defektą, daugiau jokių užpylimų, matomų sienos ar lubų padrėkimų iki šio dokumento surašymo datos nėra buvę.
1.3. Dėl reikalaujamos žalos (nuostolių) dydžio nurodė, kad nors atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau nurodytų nuostolių dydis grindžiamas specialisto pagrįstais skaičiavimais. Netikėti šiais skaičiavimais ieškovas neturi jokio pagrindo.
1.4. Teismo posėdžių metu ieškovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
2.1. Savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini), Kaune, esantis Kauno centre - (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, kuriame yra ieškovui ir atsakovei priklausantys butai, buvo statytas tarpukaryje (namo statybos pabaigos metai – 1935 m.). Kadangi namas yra senas ir niekada nebuvo renovuotas, jame buvo ir tebėra daug įvairių problemų, tarp jų – ir stogo problemos, dėl kurių vis kartodavosi patalpų užliejimai. Po to, kai atsakovei buvo atkurtos nuosavybės teisės į namą ir ji pradėjo rūpintis namu, atsakovė pastebėjo tendenciją: patalpų užliejimai kartodavosi po stiprių liūčių (vasarą) arba ant stogo tirpstant sniegui (paprastai žiemos pabaigoje). To priežastis – lietaus nuotekų sistemos nebuvimas. Dėl šios priežasties daugelį metų atsakovė, kiek leisdavo jos sveikata ir finansinė būklė, pati nukasdavo ir/arba samdydavo žmones sniego nuo namo stogo nukasimui, taip pat atliko smulkius stogo remonto darbus.
2.2. 2016 m. kovo 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-562 trečiasis asmuo UAB Kauno butų ūkis buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų administratoriumi bei turėjo perimti visas su namo priežiūra susijusias funkcijas. Iš atsakovei pateikto UAB Kauno butų ūkio 2017 m. birželio 16 d. Statinio apžiūros akto Nr. KA-231 matyti, jog bendro naudojimo konstrukcijos – stogo ir kaminų būklė nurodyta kaip patenkinama, bendro naudojimo inžinerinės įrangos – vandentiekio vamzdynų būklė taip pat nurodyta kaip patenkinama, lietaus nuotekų vamzdynų – nėra. Atsakovės žiniomis, 2018 m. gruodžio mėnesį tirpstant sniegui buvo aplietas butas Nr. 10, esantis(duomenys neskelbtini), Kaune. Trečiasis asmuo UAB Kauno butų ūkis tvarkė stogą ir 2019 m. sausio mėn. išrašė namo butų ir kitų patalpų savininkams sąskaitas už stogo tvarkymo darbus. 2019 m. spalio 9 d. A. T. (buto, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas) trečiajam asmeniui UAB Kauno butų ūkiui pateikė prašymą dėl namo stogo remonto, kadangi 2018 metų žiemą tirpstantis sniegas apliejo jo butą Nr. 10. Be to, ir atsakovė 2019 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB Kauno butų ūkį, prašydama prieš priimant bet kokį sprendimą dėl namo stogo (ar jo dalies) remonto, be kitų aplinkybių, įvertinti viso namo stogo būklę, nustačius stogo trūkumus, juos užfiksuoti, nustatyti stogo remontui reikalingas medžiagas ir darbus, sudaryti sąmatą ir ją pateikti gyventojams. Kokius sprendimus dėl stogo tvarkymo UAB Kauno butų ūkis priėmė po atsakovės prašymo, atsakovei nėra žinoma.
2.3. 2021 m. birželio 4 d. atsakovė gavo AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, kuria buvo informuojama apie 2021 m. vasario 24 d. įvykusį buto, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, apliejimą, nurodoma, jog atsakovė yra atsakinga už šio buvo apliejimą, bei reikalaujama atsakovės sumokėti žalos atlyginimą. Atsakovės atstove kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, siekdama išsiaiškinti, kokiu pagrindu buvo nustatyta būtent B. T. atsakomybė už padarytą žalą bei paskaičiuotas reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Be to, atsakovės atstovė kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB Kauno butų ūkį, prašydama kuo skubiau nustatyti buto Nr. 10, apliejimo priežastį. Trečiojo asmens darbuotojai kreipėsi į atsakovės atstovę dėl atsakovės buto Nr. 12 apžiūros. 2021 m. liepos 30 d. apžiūros metu jokių požymių, kad buto Nr. 10 apliejimo priežastimi galėtų būti butas Nr. 12 (ar jo vonios kambarys) trečiojo asmens įgalioti asmenys (komisija) nenustatė.
2.4. 2021 m. rugpjūčio 17 d. atsakovė gavo AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, kuria buvo informuojama apie naują – 2021 m. rugpjūčio 1 d. įvykusį buto, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, apliejimą. 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė gavo dar vieną AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, kuria buvo informuojama apie dar vieną naują – 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykusį buto, esančio(duomenys neskelbtini), Kaune, apliejimą. Atsakovės atstovė pareikalavo iš AB „Lietuvos draudimo“ papildomų dokumentų, tačiau jokių atsakovės atsakomybę dėl naujai įvykusių užliejimų patvirtinančių įrodymų AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė. 2021 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės atstovė išsiuntė trečiojo asmens darbuotojams prašymą kuo skubiau pateikti buto Nr. 12 apžiūros, įvykusios 2021 m. liepos 30 d., rezultatus įforminantį dokumentą. 2021 m. rugpjūčio 27 d. gavo iš trečiojo asmens UAB „Kauno butų ūkis“ atsakymą, kad „2021-07-14 adresu (duomenys neskelbtini), Kaune buvo kviesta avarinė tarnyba dėl vandens pratekėjimo - užpiltos virtuvės lubos. 11-o buto virtuvės patalpa yra aukštu žemiau palėpės bei 12-o buto, kur toje vietoje įrengta dušo patalpa. Toks užliejimas fiksuotas ne pirmą kartą. 2021-07-16 avarinė tarnyba buvo kviesta dar kartą, tačiau į 10-ą ir 11-ą butus patekti nepavyko. Apžiūrėjus 12-ą butą buvo nustatyta, jog ant sienos yra sena pajuodusi dėmė. Pratekėjimai nenustatyti, wc patalpa sausa. Gavus gyventojų prašymą patikrinti ar stogas nepraleidžia užpylimo vietoje, buvo įvertinta stogo danga, uždėta alsuoklio kepurė bei patepta silikonu aplink patį alsuoklį. 2021-07-22 sudarius komisiją buvo nuvykta į 10-ą ir 11-ą butus. Nustatyta, kad yra matomos stiprios apliejimo dėmės. Į 12-ą butą tuo metu patekti nepavyko. Suderinus laiką su buto savininku buvo apžiūrėtas ir 12-as butas. Išorinis pratekėjimas nenustatytas, dušo kabina bei kiti inžineriniai tinklai buvo sausi, tačiau nustatyta praliejimo priežastis - gedimas yra 12-o buto nuosavybės ribose - nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat laša vanduo, taip gadinant 10-o ir 11-o butų kaimynų turtą. Pridedamas statinio apžiūros aktas.“ Gavusi tokį atsakymą, atsakovė prašė papildomos informacijos. Teigia, kad vėliau tarp atsakovės ir trečiojo asmens vykusio susirašinėjimo gauti duomenys parodo, jog trečiojo asmens UAB Kauno butų ūkio tariamai nustatyta butų Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimo priežastis - vandens nuolatinis lašėjimas iš vandens bakelio, esančio atsakovės buto Nr. 12 vonios kambaryje – yra neteisinga, prieštarauja faktinėms aplinkybėms (net ir paties trečiojo asmens nurodytoms), iš AB „Lietuvos draudimas“ gautiems duomenims ir dokumentams. Trečiojo asmens atsakymai į atsakovės atstovės klausimus (o tiksliau - vengimas ir galiausiai atsisakymas pateikti konkrečius atsakymus į konkrečius klausimus) atskleidžia, jog vietoj to, kad pasistengtų nustatyti tikrąją butų Nr. 10 ir Nr. 11 užliejimo priežastį (ar priežastis), trečiasis asmuo bandė visaip pateisinti savo „nustatytą“ minėtų butų užliejimo priežastį, kol galiausiai negalėdamas paneigti akivaizdžių faktų (jog buvo atskiri didelės apimties butų užliejimai, o ne vienas tęstinis), apskritai atsisakė atsakyti į atsakovės atstovės klausimus.
2.5. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad namo stogas yra senas, neturi geros lietaus nuotekų sistemos; per beveik 100 metų tvarkytas tik epizodiškai ir tik nedidele dalimi; dėl namo stogo problemų jau daug metų vis įvyksta namo butų ir kitų patalpų apliejimai. Pateikti AB „Lietuvos draudimas“ duomenys ir dokumentai patvirtina, jog 2021 m. vasario 24 d. buto Nr. 10 užpylimas buvo momentinis ir vienkartinis; vanduo nustojo bėgti savaime; po 2021 m. rugpjūčio 1 d. buto Nr. 10 apliejimo sąmatą sudaręs AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų vertintojas nurodė, jog po 2021 m. vasario 24 d. apliejimo buvo padarytas remontas, matomas naujas dažas; ankstesnio (t. y. 2021 m. vasario 24 d.) apliejimo žymės buvo didesnių gabaritų nei naujo (t. y. 2021 m. rugpjūčio 1 d.). Taigi, jeigu, kaip teigia trečiasis asmuo, lubos būtų drėkę nuolatos, nebūtų nei staigių vandens užpylimų, nei galimybės po jų atlikti remonto. Buto Nr. 10 savininkas nurodė AB „Lietuvos draudimas“ apie buvusius 3 (tris) atskirus buto užliejimus. Buto Nr. 11 savininkas (t. y. ieškovas) taip pat kreipėsi dėl įvykusio konkretaus apliejimo. Be to, ne tik AB „Lietuvos draudimas“, bet ir paties trečiojo asmens nurodytos aplinkybės paneigia trečiojo asmens teiginius esą „nustatyta praliejimo priežastis - gedimas yra 12-o buto nuosavybės ribose - nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat lašą vanduo, taip gadinant 10-o ir 11-o butų kaimynų turtą“; „apliejimai nevykdavo staiga, lašant lubos drėko nuolatos“. Faktą, jog trečiojo asmens nurodyta informacija yra nepatikima ir neatitinka tikrovės patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovės atstovei teiktuose atsakymuose trečiasis asmuo neigė, kad jo darbuotojai buvo nuėmę apatinę dušo kabinos dalį 2021 m. liepos 30 d. buto Nr. 12 vonios kambario apžiūros metu, nors šiuos veiksmus juos atliekant matė tiek buto savininkė, tiek jos atstovė, tiek buto Nr. 12 nuomininkai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog ieškovas visiškai nepagrįstai ir neteisingai, remdamasis iš trečiojo asmens gautais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kaltina atsakovę jo buto Nr. 10 užliejimu. Iš kartu su šiuo atsiliepimu teikiamų namo(duomenys neskelbtini), Kaune, nuotraukų matyti, jog nuo namo stogo yra didelių plotų nubėgimai ir defektai (virš antro aukšto langų esančioje sienos dalyje). Defektai ir vandens nubėgimai nuo stogo aiškiai matyti ir buto Nr. 10 bei buto Nr. 11 zonose. Visi šie net iš gatvės pusės aiškiai matomi defektai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog namo stogo bei lietaus surinkimo sistemos būklė yra prasta.
2.6. Taip pat nurodė, kad jog ieškovas savo bute yra įsirengęs antrą aukštą, t. y. virš ieškovo virtuvės yra įrengta antresolė (miegamasis). Antresolė buvo įrengta naujas konstrukcijos dalis, tarp jų – ir balkius įleidžiant į buto sieną (atliekant konstrukcijos sutvirtinimus). Kaip minėta, ieškovo buto nusidėvėjimas – 58 proc. Todėl 58 proc. nusidėvėjimo bute, esančiame kultūros paveldo apsaugos zonoje (pastate) atlikti radikalūs pertvarkymai (įrengtas antras aukštas) taipogi galėjo turėti neigiamą poveikį namo konstrukcijoms (buto sienoms) ir jose esantiems vamzdynams bei sąlygoti ieškovo buto apliejimą.
2.7. Taip pat, atsakovė nesutinka su ieškovo reikalaujamu turtinės žalos atlyginimu, kadangi nelaiko save atsakinga dėl ieškovo nurodomos jo patirtos žalos. Tuo pačiu atsakovė vertina, jog ieškovas prašo pernelyg didelės žalos atlyginimo sumos. Nors ieškovo buto nusidėvėjimas yra didelis (58 proc.), jame iki šiol yra autentiškos beveik 100 metų senumo nusidėvėjusios parketo grindys, tačiau žalą ieškovas skaičiuoja naujomis, aukščiausios kokybės medžiagomis, „labai geru“ dažymu (ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodoma: „paruoštų dažymui lubų labai geras dažymas vandens emulsiniais dažais“, „paruoštų dažymui sienų surenkamųjų konstrukcijų labai geras dažymas vandens emulsiniais dažais“. Viso ieškovo buto plotas - vos 9,58 kv. m, gyvenamasis plotas - 7,44 kv. m. Taigi, kaip iš ieškovo pateiktos sąmatos matyti, visą buto gyvenamąjį plotą - 7,44 kv. m ieškovas siekia iš esmės atsinaujinti. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir nesąžiningas.
Šalies argumentai
2.8. Be to, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė buto nuotraukas, kurias nurodo buvus padarytas iki žalos atsiradimo, ieškovui siekiant parduoti butą. Tačiau kada būtent šios nuotraukos darytos, ieškovas nenurodė ir jokių nuotraukų padarymo datą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš pateiktų nuotraukų taip pat neaišku, kaip atrodė buto lubos (t. y. antras aukštas) iki apliejimo, kadangi ieškovas pateikė tik virtuvės nuotraukas (pirmas aukštas). Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, jog buto užliejimų buvo ir anksčiau, tik apie juos ieškovas nebuvo pranešęs administratoriui. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kaip butas atrodė po ankstesnių užliejimų iki įvykstant 2021 m. liepos 14 d. apliejimui. Todėl akivaizdu, jog reikalaujamu žalos atlyginimu ieškovas siekia susitvarkyti ne tik 2021 m. liepos 14 d. įvykusio apliejimo, bet ir ankstesnių užliejimų pasekmes. Toks ieškovo tikslas yra neteisėtas ir nesąžiningas atsakovės atžvilgiu. Ieškovo nesąžiningumą ir norą praturėti atsakovės sąskaita patvirtina ir ieškovo reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo bei kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas (skaičiuojant už 518 dienų, t. y. nuo 2021-07-14, kaip ieškinyje nurodoma – nuo žalos padarymo dienos, iki 2022 m. gruodžio 13 d.). Atsakovė pažymi, jog jos ir ieškovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl piniginės prievolės įvykdymo termino atsakovė nepraleido.
2.9. Dėl ieškovo dublike nurodytų aplinkybių, atsakovė triplike nurodė, kad su jomis nesutinka. Priešingai nei dublike teigia ieškovas, butų Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimo aplinkybes yra būtina vertinti kartu, kadangi ieškovas šioje byloje remiasi trečiojo asmens nustatyta ta pačia abiejų butų apliejimo priežastimi – esą nesandariu unitazu atsakovės bute Nr. 12. Be to, ir pats ieškovas ieškinyje yra susiejęs abiejų butų – Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimus, kas akivaizdžiai parodo, jog ir ieškovo pradinė pozicija šioje byloje buvo butų Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimo aplinkybes vertinti kartu, o ne atskirai. Ieškovo pozicijos pasikeitimą dublike, nurodant jog 10-ojo buto užpylimo aplinkybės neturėtų būti vertinamos kartu su ieškovui priklausančio buto Nr. 11 užpylimo aplinkybėmis, lėmė atsakovės atsiliepime nurodyti faktai bei kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog trečiasis asmuo akivaizdžiai neteisingai nustatė, kad butų Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimo priežastimi yra nesandarus unitazas atsakovės bute Nr. 12. Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikta AB „Lietuvos draudimas“ medžiaga dėl buto Nr. 10 apliejimo aplinkybių patvirtina, jog, priešingai, nei teigia trečiasis asmuo – buto Nr. 10 apliejimai vyko staiga, tarp apliejimų buvo laiko tarpai ir tarp apliejimų net buvo atliktas buto Nr. 10 remontas (kas nebūtų įmanoma, jei buto Nr. 10 lubos būtų „drėkę nuolatos“). Atsakovės atstovė daug kartų kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydama paaiškinti, kaip trečiasis asmuo nustatė, jog bute Nr. 10 „lubos drėko nuolatos“, t. y. kad buvo 1 (vienas) tęstinis užliejimas, o ne 3 (trys) atskiri užliejimai (vienas - 2021 m. vasario mėn. ir du – 2021 m. vasarą). Tačiau trečiasis asmuo taip ir nepaaiškino, kokiu būdu padarė išvadas, kad buto Nr. 10 „lubos drėko nuolatos“. Akivaizdu, jog po atsakovės atsiliepimo į ieškinį (su priedais) pateikimo paaiškėjus visoms šioms aplinkybėms, ieškovas atsitraukia nuo savo pradinės pozicijos, ir dublike jau prašo buto Nr. 10 užpylimo aplinkybių nevertinti kartu su ieškovui priklausančio buto Nr. 11 užpylimo aplinkybėmis. Atsakovės įsitikinimu, butų Nr. 10 ir Nr. 11 užliejimų negalima vertinti atsietai, nes abiejų butų apliejimų priežastis nurodyta viena ir ta pati – atsakovės unitazo esą nesandarus pajungimas. Ieškovo dublike nurodytas prašymas buto Nr. 10 užpylimo aplinkybių nevertinti kartu su ieškovui priklausančio buto Nr. 11 užpylimo aplinkybėmis yra visiškai nepagrįstas ir paremtas tik nesąžiningu ieškovo siekiu išvengti bylai reikšmingų, tačiau jam nepalankių aplinkybių vertinimo.
2.10. Dublike ieškovas taipogi nurodo naują aplinkybę – neva jokie staigūs ir žymūs užpylimai ieškovui priklausančiame bute Nr. 11 anksčiau nebuvo fiksuoti, bet vanduo kaupėsi ir lubos esą drėko kurį laiką. Pirmiausia, dubike ieškovas melagingai teigia esą ieškovas ieškinyje nurodo aplinkybę, kad mažesni, ne tokie žymūs užpylimai (tiksliau - lubų padrėkimai) yra buvę ir anksčiau. Iš tikrųjų tokių teiginių – nei apie mažesnius užpylimus, nei apie lubų „padrėkimus“ ieškinyje nėra. Ieškinyje ieškovas dėl ankstesnių apliejimų nurodo tik tiek, kad buto savininkas V. C. būsto administratoriui paaiškino, kad toks buto užpylimas iš viršaus yra ne pirmas, tačiau nurodė, kad apie ankstesnius atvejus administratoriui nėra pranešęs. Be to, atsakovės įsitikinimu, ieškovo dublike naujai pateiktas aiškinimas - apie staigių užpylimų nebuvimą ir lubų padrėkimus kurį laiką - vėlgi buvo sąlygotas iš atsakovės atsiliepimo sužinotos naujos informacijos turint aiškų tikslą: kad ieškovo nurodomos aplinkybės sutaptų su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis apie tariamą nuolatinį butų Nr. 10 ir Nr. 11 lubų drėkimą dėl vandens lašėjimo. Paties ieškovo pateikta informacija byloje leidžia pagrįstai vertinti, jog ieškovo teiginiai apie staigių ir žymių užpylimų nebuvimą bei lubų drėkimą kurį laiką, neatitinka tikrovės. Ieškinyje ieškovas kalba būtent apie 2021 m. liepos mėnesį įvykusį užpylimą vandeniu, apliejimą įvardija kaip konkretų „įvykį“ bei nurodo, jog jis įvyko 2021 m. liepos 14 d. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad tikrasis žalos mastas paaiškėjo ne iškart po užpylimo, bet vėliau, kai drėgmės prisigėręs medienos pluoštas, iš kurio buvo pagamintas virtuvės baldų komplektas, išbrinko, atsirado išsipūtimai“. Tačiau dublike ieškovas jau nurodo, kad 2021 m. liepos 14 d. lankydamasis Kaune, užsuko apžiūrėti jam priklausančios nuosavybės ir įėjęs į butą pamatė žymius užpylimo vandeniu iš viršaus požymius išbrinkusius virtuvės baldus. Taigi, ieškinyje ieškovas nurodė, jog virtuvės baldų komplektas esą išbrinko ne iškart po užpylimo, bet vėliau, o dublike teigia, jog jau 2021 m. liepos 14 d. pamatė išbrinkusius virtuvės baldus. Tuo pačiu ieškovo ieškinyje naudojama formuluotė „išbrinko ne iškart po užpylimo“, vėlgi tik dar kartą patvirtina, jog užpylimas buvo staigus, žymus ir vienkartinis. Akivaizdu, jog po atsakovės atsiliepimo su įrodymais pateikimo bandydamas „pritempti“ įvykusio apliejimo aplinkybes ir pasekmes prie trečiojo asmens atsakovės atstovei pateiktų aiškinimų, ieškovas pats susipainiojo savo mele.
2.11. Dublike ieškovas nurodo, jog bute Nr. 11 negyvena ir nebuvo buto perdavęs naudotis kitiems asmenims, o į butą užsuko lankydamasis Kaune. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad bute nebuvo staigaus užpylimo, nes bute kurį laiką apskritai nebuvo. Atsakovės nuomone, ieškovas į butą 2021 m. liepos 14 d. galėjo atvykti ir po A. T., kurio butas Nr. 10 tuo metu taipogi buvo aplietas, skambučio. Be to, trečiojo asmens 2021 m. liepos 14 d. užduotyje-paskyroje nurodoma, jog 2021 m. liepos 14 d. apžiūros metu lubos bute Nr. 11 džiūvo. Akivaizdu, jog buto Nr. 11 lubos nebūtų galėję džiūti jau 2021 m. liepos 14 d., jei buto Nr. 11 apliejimo priežastimi iš tikrųjų būtų buvusi nesandarus unitazas atsakovės bute, kadangi tariama butų apliejimo priežastis (nesandarus unitazas atsakovės bute), anot trečiojo asmens, buvo nustatyta ir pašalinta tik 2021 m. rugpjūčio 11 d. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog patalpų užliejimai įvykdavo po stiprių liūčių (vasarą) arba ant stogo tirpstant sniegui, t. y. tada, kai sename name ištirpusio sniego arba stipraus lietaus vanduo „keliauja“ nuo stogo per sienų plyšius. Trečiojo asmens pateiktoje 2021 m. liepos 14 d. užduotyje-paskyroje, be kita ko, nurodoma ir galima ieškovo buto Nr. 11 apliejimo priežastis, kad gali ir nuo lietaus, kai būna vėjas iš tos pusės ir stiprus lietus. Kaip tik vakar 13 d. buvo stiprus lietus.
2.12. Byloje ieškovas įrodinėja atsakovės atsakomybę dėl jo buto užliejimo trečiojo asmens 2021 m. liepos 22 d. statinio apžiūros aktu. Šį aktą atsakovės atstovė gavo 2021 m. rugpjūčio 27 d. el. paštu. Aktas darbų vadovo nebuvo pasirašytas, nurodyta tik jo data. Tuo tarpu kartu su ieškovo ieškiniu pateiktas 2021 m. liepos 22 d. statinio apžiūros aktas jau yra pasirašytas, po darbų vadovo vardu ir pavarde ranka įrašyta data – 2021-08-11. Visa tai parodo, jog iš tikrųjų minėtas aktas buvo pasirašytas ne 2021 m. rugpjūčio 11 d., bet po 2021 m. rugpjūčio 27 d. datos ir tai dar kartą patvirtina, jog 2021 m. liepos 22 d. akte nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Atsakovei iki šiol yra nesuprantama, kaip galėjo nutikti taip, kad po 2021 m. liepos 30 d. trečiojo asmens dviejų darbuotojų atliktos detalios jos buto Nr. 12 vonios kambario apžiūros, kuomet trečiojo asmens darbuotojai išsamiai apžiūrėjo ir ištyrė, kaip sumontuota dušo kabina (nuėmė apatinę dušo kabinos dalį), kokia vamzdžių būklė, patikrino, ar kur nors esama vandens pralaidumo, bei nerado jokių požymių, kad butų Nr. 10 ar Nr. 11 apliejimo priežastimi galėtų būti butas Nr. 12 (ar jo vonios kambarys), vėliau staiga buvo „nustatyta“ butų Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimo priežastis – nesandarus unitazas atsakovės bute. Kodėl priežastis nebuvo surasta 2021 m. liepos 30 d., kuomet apžiūroje dalyvavo atsakovė ir jos atstovė, ir kodėl, trečiojo asmens teigimu, vėliau nustačius apliejimo „priežastį“ atsakovės bute atsakovei ir jos atstovei jau nedalyvaujant, atsakovei apie tai net nebuvo pranešta, kodėl „priežastis“ atsakovei net nebuvo parodyta bei iš karto po jos „nustatymo“ pašalinta paties trečiojo asmens darbuotojų? Į visus šiuos klausimus atsakovė iki šiol neturi atsakymų.
2.13. Dublike ieškovas teigia, jog nėra jokio pagrindo abejoti trečiojo asmens pateikta išvada dėl užpylimo šaltinio dar ir todėl, kad po to, kai buvo nustatyta užpylimo vandeniu priežastis 2021 m. rugpjūčio mėnesį, ir atsakovei sutvarkius unitazo sistemos pajungimo defektą, daugiau jokių užpylimų, matomų sienos ar lubų padrėkimų iki šio dokumento surašymo datos nėra buvę. Su tokiu ieškovo vertinimu nėra jokio pagrindo sutikti. Kaip atsakovė jau yra nurodžiusi, namo butų užpylimai vykdavo nereguliariai. Tarp apliejimų galimos pusmečio, metų ar net ne vienerių metų pertraukos, kadangi jie vykdavo tik sparčiai tirpstant dideliam kiekiui sniego ant namo stogo arba esant stiprioms liūtims su atitinkamos krypties stipriu vėju. Jeigu tokios oro sąlygos po ieškovo buto apliejimo 2021 m. liepos 14 d. nesusiklostė, apliejimų nuo to laiko iki šiol ir nebuvo.
Atsiliepimas
2.14. Dublike ieškovas pakartoja, jog nuostolių dydį. Su paskaičiavimais atsakovė nesutinka palaiko atsiliepime nurodytus argumentus.
2.15. Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovė palikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį atmesti, iš ieškovo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, bei ieškinio išsprendimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
3.1. Nurodė, kad 2021 m. liepos 14 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune buvo kviesta avarinė tarnyba dėl vandens pratekėjimo bute Nr. 11 virtuvės patalpoje fiksuotos užpiltos lubos, aplinkybių fiksavimo metu lubos džiūvo. Minėto buto virtuvė yra aukštu žemiau negu buto Nr. 12 dušo patalpa bei namo palėpė. Buto Nr. 11 savininkas teigė, kad tokio pobūdžio užliejimų buvo ir anksčiau, tačiau į UAB Kauno butų ūkį nesikreipė ir gedimo neregistravo. Buvo keliamos dvi avarijos versijos – pratekėjimas per stogą (palėpės patalpas) lyjant lietui arba nesandari buto Nr. 12 santechnikos įranga. 2021 m. liepos 15 d. avarinės tarnyba buvo kviesta dar kartą pakartotinai dėl to paties įvykio, tačiau atvykus darbuotojams, į butus Nr. 10 ir Nr. 11 patekti nepavyko, tačiau buvo patekta į butą Nr. 12, kurio apžiūros metu nustatyta, kad ant sienos yra įsisenėjusi tamsi dėmė, pratekėjimai nenustatyti, bute bei wc patalpoje sausa.
3.2. 2021 m. liepos 22 d. suderinus laiką su butų Nr. 10 ir Nr. 11 gyventojais, buvo atlikta butų apžiūra, kadangi į patalpas įsileista nebuvo. Užfiksuotos žymios apliejimo dėmės. Taip pat apžiūrėta ir palėpė. Pažymėtina, kad statinio apžiūros akto data automatiškai formuojama užregistravus neeilinę apžiūrą. Apžiūros aktas buvo pradėtas pildyti 2021 m. liepos 22 d., tačiau galutinis sprendimas ir tiksli avarijos priežastis buvo nustatyta tik 2021 m. rugpjūčio 11 d. 2021 m. liepos 30 d. avarinė tarnyba vyko į butą Nr. 12. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad sienos sausos, pratekėjimų nematyti. 12 buto santechnikos įrenginių būklės įvertinti nebuvo galimybės dėl įrengtos apdailos, kuri dengia priėjimą prie įrenginių prijungimo. Tačiau gyventojai pasakė, kad sienos galimai drėksta esant smarkiam lietui, sniegui tirpstant per palėpės patalpas. Atsižvelgiant į tai, reikia tikrinti stogo būklę. 2021 m. rugpjūčio 3 d. buvo įvertinta stogo dangos būklė, atlikti smulkūs stogo remonto darbai – uždėta alsuoklio kepurė, kurios anksčiau nebuvo, pasilikonuota aplink alsuoklį. Fiksuota gera stogo būklė, apliejimo priežasties versija per stogą ir palėpės patalpas – atmetama.
3.3. 2021 m. rugpjūčio 11 d. atsakovei nebuvo pranešta apie buto Nr. 12 apžiūrą, kadangi UAB Kauno butų ūkio darbuotojai vyko atlikti remonto darbų butuose Nr. 10 ir Nr. 11. Tai nebuvo planuota apžiūra, o organizuoti remonto darbai dėl pakartotinų butų Nr. 10 ir Nr. 11 nusiskundimų dėl apliejimo. Kaip ir minėta, buvo numatyta vykdyti remonto darbus butuose Nr. 10 ir Nr. 11, ardyti lubas bei sienas ir ieškoti pratekėjimų priežasties. Tačiau darbininkams pavykus patekti į butą Nr. 12, bei gyventojams leidus, pirmiau buvo nuimti dušo kabinos uždengimai, dekoratyvinė sienelė, atidarytas priėjimas prie unitazo bakelio bei pajungimo. Tuo metu ir buvo nustatytas defektas, kuris įrašytas į 2021 n. liepos 22 d. pradėtą pildyti apžiūros aktą. Darbai buvo atliekami dėl butų Nr. 10 bei Nr. 11 gyventojų skundų. Nustatyta apliejimo priežastis – gedimas buto Nr. 12 nuosavybės ribose – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat laša vanduo, taip gadinant butų Nr. 10 ir Nr. 11 turtą. Paminėtina, kad butų Nr. 10 ir Nr. 11 apliejimai nevykdavo staiga, lašant vandeniui lubos drėko nuolatos. Tai patvirtina ir tai, kad buto Nr. 11 lubų sudrėkimas užėmė apie 4 kv.m.; buto Nr. 10 – 1 kv.m. Apžiūrų bei darbų metu fiksuotas ne apliejimo faktas, bet apliejimo pasekmės. Taip pat pabrėžiame, kad nustačius gedimo priežastį į UAB Kauno butų ūkio avarinę tarnybą nei butas Nr. 10 nei Nr. 11 dėl naujų apliejimų ir drėgnų sienų daugiau nesikreipė. Šiuo atveju 2021 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrint 12 butą, nustatyta, kad nesandarus WC bakelio mechanizmas, nesandarus unitazo pajungimas į vamzdyną – gedimas buto nuosavybės ribose. Todėl minėtas mechanizmas nėra bendroji inžinerinė įranga, o tiesiog aptarnauja išskirtinai tik buto savininko reikmes, o tai reiškia, kad priskirtina prie inžinierinės sistemos, priklausančios vartotojui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso vieno kambario patalpa – butas, esantis antrame aukšte Kauno m., (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa a-1 (1/5 nuo 12.49 kv.m.). Atsakovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių patalpa – butas, esantis antrame aukšte, Kauno m., (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpa a-1 (1/5 nuo 12.49 kv.m.) ir rūsio patalpomis. Nors VĮ Registrų centro duomenimis, abu butai yra antrame namo aukšte, tačiau iš šalių paaiškinimų ir byloje gauto ekspertizės akto tiriamosios dalies, joje esančių namo Kęstučio g. 16, fotonuotraukų, antro aukšto ir pastogės patalpų plano, nustatyta, kad atsakovės butas randasi namo pastogėje ir suformuotas iš pastogės patalpų. Ieškovo butas Nr. 11 susideda iš tambūro, sanmazgo patalpos ir patalpos, kurioje vienoje erdvėje yra virtuvė, valgomasis ir svetainė/miegamasis. Virš ieškovo buto dalies, namo pastogėje yra atsakovės buto Nr. 12 sanmazgo ir dušo patalpa, kur buvo sumontuotas klozetas bei dušo patalpa (šiuo metu tiek klozetas, tiek dušo patalpa yra demontuoti). Pastatas, kuriame yra šalims priklausančios patalpos, yra 1935 metų statybos, nerenovuotas.
5. 2021 m. liepos 14 d. ieškovas pastebėjo savo buto užliejimą vandeniu iš viršaus. Pažymėtina, kad ieškovas pripažino, jog toks jo buto užliejimas yra ne pirmas, tačiau apie ankstesnius atvejus namo administratoriui jis nėra pranešęs. Byloje yra pateikti duomenys, jog 2021 m. liepos 13 d. Kaune buvo stiprus lietus. Dėl buto užliejimo, užliejimo priežasties nustatymo, ieškovas kreipėsi į gyvenamojo namo administratorių, t.y. trečiąjį asmenį. Administratoriaus atsiūta avarinė tarnyba ieškovo virtuvės/svetainės/miegamojo patalpoje užfiksavo vandens nutekėjimo iš viršaus ženklus (drėgnos lubos, nubėgimai siena), tai pagrindžia su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos. Avarinės tarnybos darbuotojai atlikę atsakovės buto apžiūrą, nustatė, jog ieškovo buto apliejimo priežastis – gedimas 12 buto nuosavybės ribose – nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl to iš bakelio nuolat laša vanduo, taip gadina 10 ir 11 butų kaimynų turtą. Ši užliejimo priežastis nurodyta UAB „Kauno butų ūkis“ 2021-07-22 Statinio apžiūros akte, Nr. KA -3441. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2022 m. kovo 18 d. elektroniniu laišku, kuriame UAB „Kauno butų ūkis“ išsamiau aprašė avarinės tarnybos veiksmus, atsakovės dušo ir sanmazgo patalpos apžiūrą, gedimo nustatymą. Be kitų aplinkybių, laiške nurodyta, kad 2021-08-11 avarinės tarnybos darbuotojai pateko į atsakovės butą, atidarius priėjimą prie unitazo bakelio ir jo pajungimo, buvo nustatytas defektas - nesandarus unitazas, jo mechanizmas ir pajungimas, dėl ko iš bakelio nuolat lašėjo vanduo. Konstatuota ir ieškovo buto apliejimo priežastis – gedimas buto Nr. 12 nuosavybės ribose.
6. Kaip matyti iš UAB „Kauno butų ūkis“ el. laiško, byloje pateikto trečiojo asmens atsiliepimo, byloje apklaustų liudytojų - avarinės tarnybos darbuotojų paaiškinimų, buvo tiriamos dvi ieškovo buto užliejimo priežastys – pastato(duomenys neskelbtini), Kaune stogo būklė ir gedimas atsakovės buto dušo ir sanmazgo patalpoje. Vandens prasiskverbimo į ieškovo butą per pastato stogą buvo atmesta, UAB „Kauno butų ūkis“ nepastebėjus jokių stogo defektų ir stogo būklę įvertus kaip gerą.
7. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas parengė užliejimu apgadintos patalpos ir virtuvės baldų remonto sąmatą. Paskaičoiuota, kad ieškovui padaryta 4 490,50 Eur žala. 2022-04-04 ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, siūlydamas žalos atlyginimo klausimą spręsti ne teismo tvarka, nurodė, kad jis yra linkęs į kompromisus dėl žalos dydžio. Tačiau atsakovė su jai pareikšta pretenzija nesutiko.
8. Ginčui persikėlus į teismą, atsakovė laikėsi analogiškos pozicijos – nesutiko su ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Kauno butų ūkis“ nurodyta ieškovo buto užpylimo priežastimi, taip pat, su ieškovo prašomos priteisti žalos dydžiu. Pažymėtina, jog dėl buto apliejimo patirtus nuostolius ieškovas sumažino, vadovaudamasis 2023 m. spalio 4 d. patikslinta lokaline sąmata, įvertinus medžiagų nusidėvėjimo faktorių, iki 4 093,00 Eur.
9. Atsakovei nesutinkant su ieškiniu, kilus ginčui dėl ieškovo buto apliejimo priežasties ir padarytos žalos dydžio, atsakovės prašymu, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui Sergej Zverev. 2024-03-27 teisme gautas ekspertizės aktas. Teismo ekspertas, išsamiai įvertinęs jam pateiktą civilinės bylos medžiagą, pastato stogo, pastogės patalpų apžiūrą, atsakovei priklausančių sanmazgo ir dušo patalpos vietų, kur buvo sumontuotas sanmazgas ir dušo kabina, apžiūros ir kitas faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad ieškovo buto užliejimo priežastis yra kompleksinė (sudėtinė), t.y. dalį pažeidimų, kurie yra prie išorinės (lauko) sienos, atsiradimą lėmė namo stogo būklė, o dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau /prie pertvaros tarp butų Nr. 11 ir Nr. 10, atsirado dėl užliejimo iš viršuje esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (labiausiai tikėtina dėl iš klozeto bakelio lašančio vandens.. Ekspertas taip pat nustatė vandens patekimo į ieškovo butą mechanizmą – t.y. nustačius, kad ieškovo buto pažeidimas yra kompleksinis, t.y. dėl užliejimo atmosferiniu (lietaus) vandeniu ir dėl užliejimo iš viršuje esančio buto (dėl vandens lašėjimo iš klozeto bakelio), ekspertas nustatė, kad dalis pažeidimų (prie išorinės (lauko) sienos) atsirado dėl atmosferinės drėgmės, kai lietaus vanduo pateko po stogo danga, dėl nepakankamai apsaugotos stogo dangos prijungimo prie vertikalių konstrukcijų (parapetų) vietų ir per pastogės bei atsakovės buto sanmazgo iš vidinės pusės permirkusią sieną tekėjo žemyn. Dalis pažeidimų, kurie yra virš virtuvės baldų įrengtos antresolės erdvėje arčiau /prie pertvaros tarp butų Nr. 11 ir Nr. 10, atsirado, labiausiai tikėtina, dėl užliejimo per perdangą iš viršuje esančio atsakovės buto. Ekspertas taip pat nustatė, kad yra dvi vandens patekimo į butą lokacijos (dalies vandens patekimo į butą židinio ašis (horizontali projekcija) yra buto gyvenamojoje patalpoje, statmenai lauko sienos, apie 0,6 m atstumu nuo pertvaros tarp ieškovo buto Nr.11 ir buto Nr.10, toje vietoje, virš kurios yra atsakovės buto Nr.12 sanmazgo ir dušo patalpa. Kitų pažeidimų lokalizacija yra taip pat gyvenamojoje patalpoje ant lubų, tačiau prie išorinės (lauko) sienos. Ekspertas, įvertinęs apžiūros ir tyrimo rezultatus, taip pat padarė išvadą, kad vanduo galėjo kauptis namo perdangoje, kol neprisotino perdangos konstrukcijos betoną, o paskui kurį laiką galėjo bėgti/lašėti į ieškovo butą Nr. 11.
10. Teismas pažymi, kad netikėti byloje atliktos ekspertizės išvada, teismas neturi jokio pagrindo. Ekspertizės akte yra atlikta išsami ekspertui pateiktos medžiagos ir faktinių aplinkybių analizė, natūroje apžiūrėtas pastatas, jo stogas, pastogės patalpos, ir išsamiai atsakyta į šalių suformuluotus ir teismo pateiktus klausimus. Nei ieškovas, nei atsakovė nekėlė klausimo dėl ekspertizės neišsamumo, ekspertizės akto nepagrįstumo.
11. Teismas įvertinęs ekspertizės aktą, sprendžia, kad byloje atlikta ekspertizė pilnai patvirtina, kad ieškovo buto apliejimas yra sudėtinis/kombinuotas ir buvo ne iš vieno šaltinio, o iš dviejų, t.y. iš atsakovės buto ir dėl lietaus poveikio, per nesandarų gyvenamojo namo stogą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad dalis ieškovo buto buvo užlieta iš viršuje esančio atsakovei priklausančios patalpos, dėl klozeto bakelio pajungimo gedimo lašėjusio vandens.
12. Nustačius, kad dalies ieškovo buto apliejimo židinys atsakovei priklausančiame bute, atsakovės argumentai, kad vanduo į ieškovo butą pateko tik per nesandarų namo stogą, gausaus lietaus pasėkoje, atmestini, kaip nepagrįsti.
13. Vadovaujantis LR CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatomis, spręstinas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas,
14. Pažymėtina, kad minėta teisės norma reglamentuoja griežtąją civilinę atsakomybę. Esant šiai atsakomybės rūšiai, pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas atsako be kaltės, t.y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.).
15. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
16. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
17. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovo patalpa buvo užlieta iš viršuje esančios atsakovei priklausančios patalpos. Užliejimas įvyko dėl atsakovei priklausančio klozeto bakelio gedimo. Teismo vertinimu, ši byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Kaip minėta anksčiau, CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kaip minėta, pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovė neįrodė, kad minėtos CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės šiuo atveju egzistavo. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti faktą, kad atsakovė elgėsi nepakankamai atidžiai, atsargiai ir rūpestingai, t. y. nesilaikė įstatymo įtvirtintos pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
18. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
19. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė priteisti 4 093,48 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas žalos dydžiui pagrįsti pateikė specialisto 2022 m. kovo 21 d. parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta žalos suma 2024 m. sausio 3 d. buvo patikslinta, ieškovui atsisakius dalies ieškinio pagal 2023 m. sausio 3 d. patikslintą lokalinę sąmatą, kurioje buvo paskaičiuota žala, taikant apdailos medžiagų nusidėvėjimo koeficientą. Byloje atliktos ekspertizės išvadoje nurodoma, kad ieškovui padaryta 942,51 Eur su PVM.
20. Ieškovas nesutinka su eksperto nustatytu žalos dydžiu. Nurodo, kad ekspertas be pagrindo į žalos paskaičiavimą neįtraukė vandens pažeisto lubų ploto prie išorinės sienos virš lango. Taip pat, ekspertas žalą paskaičiavo 2021 m. kainomis, tuo tarpu ieškovas atstatydamas sugadintą turtą į pradinę padėtį už tokias kainas šiuo metu tikrai negalėtų.
21. Kaip jau minėta aukščiau, ieškovo butas apliejimas yra kompleksinis (sudėtinis/kombinuotas). Kaip nustatyta ekspertizės akte, ieškovo butas aplietas dvejose vietose, t.y. dalies vandens patekimo į butą židinio ašis (horizontali projekcija) yra buto gyvenamojoje patalpoje, statmenai lauko sienos, apie 0,6 m atstumu nuo pertvaros tarp ieškovo buto Nr. 11 ir buto Nr. 10, toje vietoje, virš kurios yra atsakovės buto Nr.12 sanmazgo ir dušo patalpa; kitų pažeidimų lokalizacija yra taip pat gyvenamojoje patalpoje, tačiau prie išorinės (lauko) sienos. Taigi, dalis ieškovo buto aplieta iš virš ieškovo buto esančio atsakovei priklausančio buto, o kita dalis aplieta dėl nesandaraus stogo.
22. Teismas pažymi, kad pareiga atlyginti padarytą žalą kyla dėl žalos padarymo kaltam asmeniui. Nagrinėjamu atveju, dėl dalies buto, kuris yra po atsakovės buto sanmazgu, apliejimo kalta pripažinta atsakovė. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, 2021 m. liepos 13 d. Kaune buvo smarkus lietus, 2021 m. liepos 14 d. ieškovas pastebėjo savo buto Nr. 11 užliejimą. Ekspertizės akte konstatuota, kad nuo drėgmės pažeista vieta ieškovo bute yra prie atitvarų (išorinės sienos ir perdangos) susikirtimo vietos. Šitie pažeidimai ant lubų atsirado dėl atmosferinės drėgmės, kai lietaus vanduo pateko po stogo danga, dėl nepakankamai apsaugoto stogo dangos prijungimo prie vertikalių konstrukcijų (parapetų) vietų. Ekspertizės akte pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti akivaizdūs stogo apskardinimo defektai: prieš vertikalų apskardinimą tinkamai neparuoštas (neužtinkuotas) plytų mūro paviršius; parapeto skarda pradurta iš viršaus tvirtinimo elementais (varžtais); vietomis skardos lakštai tarpusavyje jungiami paprasto kraštų užleidimo būdu, o ne stačiais užlankais, arba tiesiog nekontroliuojamai užtepama hermetiku; neuždengti sujungimo falcų (siūlių) galai; nepakankamas stogo dangos pakėlimo (apskardinimo) aukštis, stogo apskardinimo šoniniai kraštai nors ir užlenkti, bet mechaniškai nepritvirtinti, neužtikrinant konstrukcijos sandarumo, paliekant tarpus (plyšius), per kurios tirpstančio sniego vanduo, o taip pat ir lietus su vėju (įstrižas lietus) pateks į konstrukcijos vidų. Teismas pažymi, kad dėl nesandaraus stogo atsakovės kaltės nėra, tad jai ir nekyla pareiga pro nesandarų gyvenamojo namo stogą patekusio vandens į ieškovo butą žalai atlyginti.
23. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo eigoje, gavus ekspertizės išvadas, ieškovui buvo pasiūlyta tikslinti ieškinį. Tačiau ieškovas teismo siūlymu nepasinaudojo, atsakovų netikslino, atsižvelgiant į tai, prisiėmė atsakomybę dėl ieškinio reikalavimų reiškimą netinkamam atsakovui, t.y. atsakovei, kuriai nekyla pareiga atsakyti dėl ieškovui padarytos žalos dėl vandens patekimo į jo butą pro nesandarų gyvenamojo namo stogą.
24. Ieškovo argumentai, kad šalinant ieškovo turtui padarytą žalą, ieškovas privalo remontuoti visą buto sienų ir lubų plotą, siekdamas atstatyti buvusį estetinį vaizdą, laikytini neturinčiais juridinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos atlyginimo yra svarbus kaltės aspektas, o kaip jau minėta, atsakovė nėra kalta dėl ieškovo buto sugadinimo dėl per nesandarų stogą patekus lietaus vandeniui. Pripažinus ieškovo argumentus, kad jo turtas turi būti atstatytas į prieš suliejimą buvusią padėtį, ir neįvertinus kaltės aspekto, nagrinėjamu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė pagerinti savo padėtį atsakovės sąskaita, taip sudarant sąlygas ieškovui nepagrįstai praturtėti. Tokia situacija, teismo vertinimu, yra nesuderinama su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais ir yra negalima.
25. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo argumentai, kad atsakovė privalo atlyginti visą, ieškovo butui padarytą žalą yra atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
26. Ieškovas teigia, kad ekspertas, paskaičiuodamas ieškovo turtui padarytos žalos dydį, netinkamai nurodė darbų ir medžiagų kainas, kad šiuo metu žalos pašalinimo kaištai yra žymiai didesni. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.
27. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Taigi, žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta.
28. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su tuo, kad žalos šalinimo kainos nustatytos pagal 2021 m. liepos 14 d. (žalos padarymo momentas) galiojusį kainų lygį. Šis atskaitos terminas buvo nurodytas teismo nutartyje skiriant ekspertizę, skiriant ekspertizę šalys turėjo galimybes ekspertui suformuluoti klausimus, klausimai buvo suformuluoti, ginčo dėl ekspertui užduodamų klausimų nekilo. Pažymėtina, kad nustatant žalos dydį turi būti apibrėžtumas, turi būti konkretus atskaitos laikas, žalos dydis negali būti nustatomas apytikslis, ir akivaizdu, kad šalinant žalos padarinius, kainos gali būti pakitusios tiek padidėjusios, tiek ir sumažėjusios. Teismo vertinumu, ekspertizės akte atskaitos kriterijumi imant žalos padarymo laiką, atitinka teisės aktų reikalavimus ir teismų formuojamą praktiką.
29. Be to, ekspertizės akte ekspertas aiškiai nurodė, kokiomis metodikomis bei teisės aktais vadovaujantis apskaičiavo žalos dydį. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto paskaičiavimais, nepateikė jokių argumentuotų motyvų dėl taikytų metodikų, skaičiavimo neatitikimų ar klaidų. Pažymėtina, kad teismas neturi reikiamos kvalifikacijos ir žinių, kad imtųsi kvestionuoti eksperto atliktų skaičiavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant pagrįstai ir objektyviai įvertinti ieškovui padarytos žalos dydį ir buvo byloje paskirta ekspertizė, ją pavedant tam žinių ir įgūdžių turinčiam specialistui – ekspertui. Ieškovas su paskirta ekspertize bei su eksperto kandidatūra sutiko, ekspertui nušalinimų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi jokių pagrįstų argumentų abejoti byloje atliktos ekspertizės pagrįstumu ir patikimumu.
30. Dėl kitų šalių išsakytų argumentų teismas nepasisako, kadangi jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste.
31. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad ieškovas byloje įrodė visas tris atsakovės B. T. civilinei atsakomybei kilti reikalingas sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui padarytus nuostolius, 942,51 Eur dydžio.
32. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kompensuojamas palūkanas. Atsakovė nurodo, kad kompensuojamos palūkanos ieškovui nepriklauso, kadangi šalių nesiejo sutartiniai santykiai.
33. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.
34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Toks apibrėžimas bei plėtojama kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų palūkanų prigimties ir jų vertinimo kaip minimalių nuostolių leidžia daryti išvadą, kad įstatymo įtvirtintos palūkanos, kurios yra orientuotos į galimybės naudotis kreditoriui priklausančiais pinigais ir gauti iš to ekonominės naudos praradimo kompensavimą, yra sudėtinė patirtos žalos dalis. Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintas kompensacinis žalos (nuostolių) atlyginimo pobūdis, t. y. žala turi būti atlyginama visiškai ir ne daugiau negu patirta žala, todėl kreditorius negali nepagrįstai praturtėti atlyginant jo patirtą žalą. Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą.
35. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio ginčo dėl atsakomybės už žalą, be to, ieškovas prašo priteisti procesines palūkanas. Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos specifinės aplinkybės, t. y. kad atsakovės pareiga atlyginti visus ieškovo prašomus nuostolius nebuvo akivaizdi, kad buvo kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, kad įstatymo nustatytos palūkanos yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostoliams dėl negalėjimo naudotis pinigais ir jos turi būti įskaitomos į kreditoriaus nuostolius, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas įgyja teisę į įstatymo nustatytas palūkanas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Dėl nurodytų motyvų teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, jog kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos ir turi būti priteisiamos iš atsakovės. Teismas pažymi, kad dėl kompensuojamų palūkanų priteisimo, kai šalis sieja deliktiniai santykiai, analogiškos nuomonės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).
36. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
38. Ieškovas byloje turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 107 Eur žyminis mokestis ir 2 224,68 Eur už teisinę pagalbą, viso 2 331,68 Eur. Atsakovė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 470 Eur už byloje atliktą ekspertizę bei 2 400 Eur už teisinę pagalbą, viso 3 870 Eur. Ieškovo ieškinys tenkintas 21,50 proc., atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteisiama 502 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei priteisiama 3 037,95 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
39. Byloje susidarė 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, bei ieškinį tenkinus iš dalies iš ieškovo valstybės naudai priteistina 15,64 Eur. Iš atsakovės valstybei išlaidos už dokumentų siuntimą nepriteistinos, kadangi iš atsakovės išieškotina suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri yra 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2023, Nr. 24579)).
40. Ieškovui išaiškintina, kad priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 942,51 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 23 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2022 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 502 Eur (penkių šimtų dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 037,98 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt septynių eurų 98 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15,64 Eur (penkiolikos eurų 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.