Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovės atstovui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jurkaitienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvystės nustatymo

21. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė J. K. yra vaiko M. A. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie M. A. K. tėvą nėra.

22. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

23. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra prima facie įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

24. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Pažymėtina, kad apie ekspertizės atsisakymą spręstina ne vien iš nenuvykimo į ekspertinę įstaigą fakto ir to priežasčių, kartu vertintina ir atsakovo pozicija skiriant ekspertizę, jos pagrindimas, samprotavimai apie ekspertizės būtinumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai išaiškinta, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta (patvirtina), kad atsakovas M. M. vengė šio teisminio proceso, nors buvo tinkamai informuotas, kartu darytina išvada, jog jis vengė ir DNR ekspertizės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, atsakovui bylos procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Teismo šaukimas į 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. paskirtus teismo posėdžius atsakovui buvo siunčiamas tiek tuo pačiu adresu, kuriuo jam buvo įteikti bylą inicijuojantys dokumentai, tiek darbovietės adresu, vėliau įteiktas viešo paskelbimo būdu, tačiau jis neatvyko, taip pat neinformavo teismo apie neatvykimo priežastis, objektyvių neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, prašymų (pvz., atidėti teismo posėdį) teismui taip pat nepateikė. Be to, ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu pagrindžia, kad jam buvo žinoma apie tai, kad ieškovė ketina kreiptis į teismą, tačiau jis pasirinko poziciją bylos nagrinėjime nedalyvauti. Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, atsakovas vengė šio teisminio proceso ir DNR ekspertizės neatliko. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus jokių pateisinamų savo tokio elgesio priežasčių, tokį atsakovo elgesį galima vertinti kaip sąmoningą vengimą ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas (neatlikta ekspertizė) būtų patvirtinusi (contra spoliatorem prezumpcija), kadangi nekonstatuotas atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę svarbių priežasčių, paneigiančių jo tėvystę, buvimas. Toks atsakovo elgesys, byloje nustatytų aplinkybių visetas (pateikti ir ieškovės papildomai įrodymai – ieškovės susirašinėjimas su atsakovu, atsakovo susirašinėjimas su sūnumi, ieškovės paaiškinimai), leidžia pripažinti tokį atsakovo elgesį siekiu išvengti tiesioginio įrodymo, kad jis yra ieškovės sūnaus tėvas, gavimo.

26. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

27. Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų ieškovės ieškiniui. Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl jos ir atsakovo bendravimo buvo įrodinėjami ir kitais bylos duomenimis. Byloje pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas apie vaiką (iš kurių tikėtinai matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog jis yra vaiko tėvas, domisi vaiku ir pan.), atsakovo ir ieškovės sūnaus susirašinėjimas (pavyzdžiui, susirašinėjimas Kalėdų laikotarpiu, kur atsakovas vaiką vadina savo sūnumi, nurodo, jog jį myli, ilgisi ir pan.). Atsakovas neneigė (neteikė prieštaravimų) dėl šių aplinkybių. Taigi, šie įrodymai (jų visuma) kartu su įrodymu (atsakovo vengimu dalyvauti šiame teisminiame procese ir atlikti DNR ekspertizę), tikėtinai patvirtina, kad atsakovas M. M. yra nepilnamečio vaiko M. A. K. tėvas. Minėta, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę atlikti ekspertizę ir tokiu būdu gauti įrodymą, patikimai patvirtinantį ar paneigiantį tėvystę, tačiau ja pasinaudoti nepagrįstai atsisakė, taip pat atsakovas galėjo dalyvauti šiame teisminiame procese ir atsikirsti į ieškovės reikalavimus, teikti savo įrodymus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tarnyba, teikusi byloje išvadą, taip pat palaikė ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir prašė šį reikalavimą tenkinti, siekiant užtikrinti vaiko interesus.

28. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, taip pat į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 straipsnis), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 straipsnio 2 dalis), daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, jog ieškovės vaiko M. A. K. tėvas yra atsakovas M. M., todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkinamas. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos medžiagą, toks teismo sprendimas atitiks vaiko interesus ir bus teisingas.

29. Taip pat ieškovė prašo nustačius tėvystę, sūnui M. A. K. suteikti pavardę K..

30. Pažymėtina, jog nepilnametis vaikas ir šiuo metu turi būtent pavardę K., todėl ieškovei nesiekiant jos pakeisti, prašymas palikti esamą pavardę ir tokio prašymo tenkinimas iš esmės nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl toks prašymas iš esmės laikytinas pertekliniu ir dėl jo plačiau teismas nepasisako.

Dėl periodinio išlaikymo priteisimo

31. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio M. A. K. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia reguliaraus ir pakankamo išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

32. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

33. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. – 840 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro apie 633,20 Eur (t. y. apie 315 Eur išlaikymas laikomas orientaciniu).

34. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo yra vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur periodinį išlaikymą (t. y. artimą kasacinio teismo praktikoje suformuotam orientaciniam dydžiui), kartu nurodė vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu ieškovė kad sūnaus išlaikymui reikalingas išlaidas vertino pagal realiai patiriamas išlaidas, kurios sudaro ne mažiau kaip 600 Eur/mėn. Be to, ieškovė netgi neįtraukė galimai atsirasiančių pasiruošimo studijoms išlaidų.

36. Vertinant tėvų (ginčo šalių) turtinę padėtį, matyti, kad ieškovė J. K. dirba, gauna nuolatines nedideles pajamas (dėl ko ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba), jai nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji gyvena kartu su šalių sūnumi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį teismas neturi, atsakovas gyvena Italijoje, yra šios valstybės pilietis. Ieškovės teigimu, atsakovas dirba mėsininku, turi geros kokybės mėsos parduotuvę, mėgsta pasididžiuoti gera turtine padėtimi. Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras.

37. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nors šiuo atveju teismas neturi duomenų apie tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja atsakovas, ar tos pajamos reguliarios, kokio dydžio turtas valdomas, ar turi kitų išlaikytinių, bet iš ieškovės paaiškinimų, kurių atsakovas neginčijo (nes nutarė nedalyvauti bylos nagrinėjime ir neišreikšti savo pozicijos) matyti, kad atsakovas M. M. yra darbingo amžiaus, sveikas asmuo. Byloje nenustatyta, kad būtų tenkinami vaiko prabangos poreikiai, tačiau tenkinami vaiko būtinieji ir kiti svarbūs poreikiai, kurie užtikrina vaiko interesus ir vaikui reikalingi.

38. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas vyras, todėl gali dirbti ir gauti nuolatines pajamas, kad užtikrinti savo vaiko poreikius. Mažesnis išlaikymas (nei nustatytas pagal poreikius) gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

39. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis (300 Eur) yra artimas teismų praktikoje įtvirtintam orientaciniam dydžiui, bei į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo dydžio, įvertinęs Tarnybos pateiktą išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, taip pat į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą ir byloje nėra duomenų, jog atsakovas neturi galimybės prašomo išlaikymo teikti, sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio šalių sūnaus M. A. K. išlaikymui iš atsakovo M. M. priteisiamas išlaikymas po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2021 m. gruodžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai J. K., pavedant lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai J. K.; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

41. Ieškovė J. K. taip pat prašo priteisti iš atsakovo M. M. 10 800 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

43. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

44. Nagrinėjamu atveju, turimais bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vaikas M. A. K. gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas dar iki vaiko gimimo pradėjo gyventi skyrium, vaikui gimus, kartu negyveno. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų ir sūnaus neišlaikė (per visą sūnaus gyvenimą atlikti 3 pervedimai, iš viso 300 Eur sumai), t. y. iš esmės nei materialine, nei jokia kita forma atsakovas išlaikymo sūnui neteikė, išskyrus minėta 300 Eur suma (kurią jis pervedė kaip dovanėlę sūnui, o netgi ne išlaikymą, kuris būtinas vaikui kasdien).

45. Nustačius, kad vieno iš tėvų vaikui teiktinas periodinio išlaikymo dydis yra 300 Eur, išlaikymo įsiskolinimo dydis skaičiuojamas būtent pagal šią sumą. Atsižvelgiant į tai ir į pirmiau minėtą kasacinio teismo praktiką, į tai, kad atsakovas nuo pat gimimo vaikui išlaikymo neteikė, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį, atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo ieškovės, nepateikė įrodymų, kad trejus metus iki ieškovės kreipimosi į teismą būtų teikęs vaikui išlaikymą, prašomos priteisti įsiskolinimo sumos neginčijo, atsiliepimo teismui neteikė, ieškinio reikalavimams neprieštaravo, darytina išvada, kad byloje nepaneigta, jog atsakovas tinkamai vaiko išlaikymo pareigos nevykdė, dėl to vaikui priteisiamas priklausantis išlaikymo įsiskolinimas, t. y. 10 800 Eur suma. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog atsakovas per visą vaiko gyvenimą yra jai pervedęs 300 Eur. Kita vertus, kaip paaiškino ieškovė, šie pinigai buvo pervesti kaip dovanos vaikui, iš esmės nevertinant to kaip išlaikymo pareigos vykdymo. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visumą, į atsakovo neteikto išlaikymo laikotarpį, sutinka su ieškovės teiginiais, kad pervesta suma galėjo būti skirta sūnaus dovanoms ir šia suma išlaikymo įsiskolinimo sumos nemažina. Todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas taip pat tenkinamas, t. y. priteistina iš atsakovo 10 800 Eur įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. už nepilnamečio vaiko M. A. K. išlaikymą.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

46. Patikslintu ieškiniu prašoma nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove.

47. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

48. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

49. Tarnyba pateiktoje išvadoje nurodė, jog kadangi M. A. K. nuo gimimo auga su motina, yra jos prižiūrimas, ugdomas, išlaikomas ir pan., dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo su motina Tarnyba neprieštarauja.

50. Vertinant buities sąlygų vaikui užtikrinimą (pagal kartu su išvada Tarnybos pateiktus dokumentus), akivaizdu, jog ieškovė gali suteikti tinkamas sąlygas sūnaus gyvenimui. Be to, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

51. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad sūnus visą gyvenimą gyvena su motina, su tėvu gyvai nėra net susitikęs.

52. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, ieškovės paaiškinimus bei sūnaus nuomonę (užfiksuotą 2022 m. vasario 24 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte) sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi, neužtikrintų jo interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina, todėl teismas sprendžia, kad toks ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 99 straipsnyje teismui nustatytas įpareigojimas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimą išspręsti savo iniciatyva pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-891-5748 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Šiuo Tarnybos sprendimu ieškovei suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, taip pat ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.32)PT-4570 apie tai, kad buvo patirta bendra 950,31 Eur suma antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, visa ši bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą suma priteistina iš atsakovo.

55. Taip pat iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista, t. y. žyminis mokestis už 2 neturtinius reikalavimus (dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) ieškinio pateikimo teismui metu sudarė 166 Eur (2 x 100 Eur x 110,5 koeficientas x 75 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1, 2 dalys), už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 81 Eur (300 x 12 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms) bei 243 Eur žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą (10 800 x 3 proc. x 75 proc. kreipiantis elektroninių ryšių priemonėms), iš viso – 409 Eur žyminio mokesčio. Be to, byloje taip pat patirta 31,57 Eur pašto išlaidų. Taip pat priteistina 950,31 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismo vertinimu, šių išlaidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas.

56. Papildomai apie priimtą teismo sprendimą atsakovui pranešti viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, nurodant, kad vaiko M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (trys šimtai eurų) per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. gruodžio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, pinigus iki einamojo mėnesio 20 d. sumokant vaiko motinai ieškovei J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 800 Eur (dešimt tūkstančių aštuoni šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 31,57 Eur (trisdešimt vieną eurą ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 409 Eur (keturis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 950,31 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 31 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank.

Skelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio pobūdžio skelbimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-452-1157/2023 išnagrinėtas ieškovės J. K. ieškinys atsakovui M. M. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsakovui M. M. procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, todėl šis 2023 m. gegužės 25 d. teismo sprendimas įteikiamas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Su minėtu sprendimu galima susipažinti Vilniaus miesto apylinkės teisme (Vilniuje, Laisvės pr. 79A). Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali pateikti dėl priimto sprendimo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Bylą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė. Daugiau informacijos teirautis tel. (8 5) 210 19 77“.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.