- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-2145-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14551-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė D. P., uždaroji akcinė bendrovė „Nemėžio komunalininkas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (toliau – pareiškėja) pateiktu skundu prašė panaikinti 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-21-68-4885 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 2 229,60 Eur skolos sumos, susidariusios iki palikėjo D. J. (toliau – palikėjas) mirties.
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., ir 1/32 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškovei UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ 3 336,31 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 336,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėja 2021 m. balandžio 27 d. gavo antstolės D. P. patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913.
5. Paaiškino, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 VĮ „Turto bankas“ 2021 m. gegužės 7 d. apmokėjo suinteresuotam asmeniui UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2 053,01 Eur. Taigi liko neapmokėta 2 229,60 Eur skolos dalis, priteista iš Lietuvos Respublikos, o ne VĮ „Turto bankas“, tačiau antstolė D. P. skolininke nurodo VĮ Turto banką. 2 229,60 Eur skola, kaip ir 5,00 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2 229,60 Eur skolos sumos, turi būti dengiamos iš tikrosios turto vertės, pardavus valstybės paveldėtą palikėjo turtą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nesutinka su patvarkymu ir raginimu apmokėti skolos dalį, susidariusią iki palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)). Skola susidarė ne tik po palikėjo mirties, bet ir jam esant gyvam, todėl valstybė atsako už palikėjo skolas (2 229,60 Eur skolos dalį), neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, t. y., kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Turto vertė yra teisės aktų nustatyta tvarka už realizuotą turtą gauta pinigų suma.
7. Taip pat pažymėjo, kad antstolei D. P. nurašius ginčijamą 2 229,60 Eur skolos dalį nuo VĮ Turto banko sąskaitų, bus pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes paskirsčius už parduotą turtą gautas lėšas visiems palikėjo kreditoriams, gali nelikti lėšų antstolės D. P. vykdomam išieškojimui vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nelikus lėšų, tolimesnis išieškojimas iš pareiškėjos nėra galimas, nes valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte.
8. Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme nenumatyta, jog VĮ turto banko lėšos skiriamos dengti palikėjų kreditoriniams reikalavimams, susidariusiems iki jų mirties. Pareiškėjos teigimu, tai yra valstybės, kaip įpėdinės skola, o ne VĮ turto banko. Šiuo atveju skola yra valstybės ir ji dengiama iš valstybės (įpėdinės) lėšų.
9. Antstolė D. P. atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2021 m. balandžio 22 d. pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3348-1101/2021 dėl 4 259,41 Eur skolos ir 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko. Nenustačius kliūčių priimti vykdomąjį raštą vykdymui, 2021 m. balandžio 27 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2021 m. balandžio 27 d. parengtas raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Pareiškėjos atžvilgiu jokių priverstinio išieškojimo priemonių nebuvo imtasi, neapribojant ir nesuvaržant turtinių teisių.
10. Pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 neginčijo, šis yra įsiteisėjęs, todėl vykdomasis raštas – galiojantis ir turi būti vykdomas.
11. Dalis skolos buvo sumokėta tik po antstolės D. P. procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai.
12. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kokio dydžio prievoles paveldėjo, kokia paveldėto turto tikroji vertė ir kad paveldėto turto tikrosios vertės neužtenka prievolės įvykdymui.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, išsamiai pasisakė, kodėl skola, susidariusi iki palikėjo mirties, turėtų būti priteista. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl pakartotinai kelti klausimo dėl skolos pagrįstumo pareiškėja negali.
14. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kokio dydžio prievoles paveldėjo, kokia paveldėto turto tikroji vertė ir kad paveldėto turto tikrosios vertės neužtenka prievolės įvykdymui. Išieškotojos manymu, tai būtų buvę esminiai įrodymai, vertinant pareiškėjos argumentus. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, jog antstolė D. P. išieškojimą vykdė nepagrįstai ir kad išieškojus skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3348-1101/2021 bus viršyta valstybės paveldėto turto tikroji vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19739-1134/2021 pareiškėjos skundą dėl antstolės D. P. veiksmų netenkino.
16. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 buvo nuspręsta dėl prievolės, tenkančios pareiškėjai, apimties; visi argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai, susiję piniginės prievolės pagrindu ir dydžiu, turėjo būti teikiami nurodytą civilinę bylą nagrinėjusiam teismui ir nebegali būti analizuojami bei vertinami nagrinėjami skundą dėl antstolės D. P. veiksmų. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021, kuriuo buvo pasisakyta dėl ginčo esmės, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas.
17. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomojo rašto Nr. e2-3348-1101/2021 pateikimo antstolei D. P. metu būtų egzistavusios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti būtų negalimas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad antstolė D. P. pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir paragino pareiškėją sumokėti visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomajame rašte Nr. e2-3348-1101/2021 nurodytą skolą. Teismas pažymėjo, kad dalis skolos pareiškėjos buvo sumokėta jau po 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymo priimti vykdomąjį raštą Nr. S-21-68-4885 priėmimo, todėl skundžiamame patvarkyme ir raginime pagrįstai nurodyta visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 priteista skola.
18. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja antstolei D. P. nepateikė jokių įrodymų apie paveldėto turto tikrąją vertę ir kad turto tikrosios vertės neužtenka prievolei įvykdyti. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog antstolė D. P. nėra atlikusi jokių priverstinio išieškojimų veiksmų, kuriais būtų pažeista CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata, ribojanti valstybės, kaip įpėdinės, atsakomybę paveldėto turto verte.
19. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomajame rašte Nr. e2-3348-1101/2021 VĮ Turto bankas įvardijama kaip Lietuvos Respublikos vardu veikiantis asmuo, todėl išieškojimas pagrįstai iš jos vykdomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-19739-1134/2021 ir tenkinti VĮ Turto banko skundą dėl antstolės D. P. veiksmų. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pareiškėja pagrįstai manė, jog VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre ir vykdomojoje byloje esanti informacija pakankama įsitikinti, kad be skolos išieškotojai UAB „Nemėžio komunalininkas“ egzistuoja įsipareigojimai ir kitiems kreditoriams, pretenduojantiems atgauti skolą iš valstybės paveldėto ir nustatyta tvarka parduoto turto lėšų. Taigi, jei pirmosios instancijos teismas manė, kad reikalingi papildomi įrodymai, jis privalėjo pareiškėjai išaiškinti ir patikslinti jos įrodinėjimo pareigą (CPK 225 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties pareiškėja apeliacinėje instancijoje teikia informaciją apie kreditorinius reikalavimus bei prašo ją prijungti prie bylos, būtinybei ją pateikti iškilus rengiant atskirąjį skundą.
20.2. Palikėjo žinomų skolų iki mirties bendra suma – 33 002,36 Eur (be 2 229,60 Eur skolos nagrinėjamoje byloje), o turto bendra vertė – 28 312,50 Eur, todėl akivaizdu, jog neužteks palikėjo turto atsiskaityti su visais kreditoriais.
20.3. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (2 053,01 Eur skolos dalis, susidariusi po pareiškėjo mirties, kurią apmokėjo VĮ Turto bankas).
20.4. Atsižvelgiant į pareiškėjos papildomai pateiktus įrodymus bei į tai, jog turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, tai yra, kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą, nagrinėjamu atveju būtų pažeistas pro viribus heridatis principas išieškojus lėšas iš VĮ Turto banko, nes visų kreditorių reikalavimams patenkinti palikėjo turto vertės neužteks.
20.5. Palikėjo turtą paveldėjo valstybė, o ne VĮ Turto bankas, todėl skolos likutis (2 229,60 Eur), susidaręs iki palikėjo mirties, negali būti išieškomas ir apmokamas iš VĮ Turto banko lėšų. Pažymi, kad VĮ Turto banko 2021 m. gegužės 7 d. apmokėta suinteresuotam asmeniui UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ 2 053,01 Eur skolos dalis susidarė po palikėjo mirties, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ir už skolą iki mirties atsako VĮ Turto bankas, o ne valstybė.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-19739-1134/2021 nepakeistą; atsisakyti priimti pareiškėjos teikiamus papildomus įrodymus; priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ naudai patirtas 363,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas, todėl privalo žinoti apie prievolę įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
21.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, skųsdama antstolės D. P. veiksmus, iš esmės rėmėsi tik argumentu, kad paveldėto turto vertės nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų ir nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta reali paveldėto nekilnojamojo turto vertė, pavyzdžiui, atliktas turto vertinimas, pateikdama tik VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.
21.3. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų apie kitą palikėjo paveldėtą turtą (banko sąskaitų išrašų, kaupiamųjų fondų ataskaitų, ar pan.), tokiu būdu neatskleisdama viso paveldėto turto apimties ir užkirsdama galimybes įvertinti turto (ne)pakankamumą paveldėtų prievolių įvykdymui.
21.4. Pareiškėja patvirtina, kad būtinybė pateikti papildomus įrodymus jai atsirado dėl to, kad jos skundas dėl antstolės D. P. buvo atmestas, o ne dėl naujai paaiškėjusių svarbių aplinkybių, kurių pareiškėja nežinojo ir / arba negalėjo žinoti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jos teikiami papildomi įrodymai negali būti priimti ir vertinami.
21.5. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kokio dydžio prievoles paveldėjo, kokia paveldėto turto tikroji vertė ir kad paveldėto turto tikrosios vertės neužtenka prievolės įvykdymui. Suinteresuoto asmens UAB „Nemėžio komunalininkas“ manymu, tai būtų buvę esminiai įrodymai, kuriuos įvertinus antstolė D. P. ir pirmosios instancijos teismas būtų galėję priimti objektyvų sprendimą. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, jog antstolė D. P. išieškojimą (išsiųsdama raginimą vykdyti prievolę) vykdė nepagrįstai, o išieškojus skolą pagal vykdomąjį dokumentą bus viršyta valstybės paveldėto turto tikroji vertė.
21.6. Valstybė palikimą privalo priimti per įmanomai trumpiausią laiką be išlygų. Pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų, kad realizuotų paveldėtą turtą, išsiaiškintų tikrąją nekilnojamojo turto vertę ir atsiskaitytų su kreditore. Priešingai, pareiškėja elgiasi pasyviai, tokiu būdu pažeisdama suinteresuoto asmens UAB „Nemėžio komunalininkas“ teises ir teisėtus lūkesčius.
21.7. Nuo palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) yra praėję du su puse metų, tačiau pareiškėja skolą pradėjo grąžinti tik po vykdomojo dokumento perdavimo antstolei D. P. ir raginimo gavimo, iki šios dienos nesiėmė jokių veiksmų realizuoti butą adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja nurodo, kad paveldėto turto nepakaks visoms skoloms, susidariusioms iki palikimo atsiradimo momento apmokėti, tačiau vien paveldėto nekilnojamojo turto, esančio adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), reali vertė, kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų (lyginant panašių nekilnojamojo turto objektų kainą), siekia apie 50 000,00 Eur sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolės D. P. veiksmų netenkintas. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo netenkinti pareiškėjos skundo dėl antstolės D. P. veiksmų buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė D. P. 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-68-4885 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 dėl 3 336,31 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 336,31 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, išieškotojos UAB „Nemėžio komunalininkas“ naudai; antstolė D. P. 2021 m. balandžio 27 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913 siūlė pareiškėjai per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės D. P. depozitinę sąskaitą sumokėti 4 259,41 Eur skolą (3 336,31 Eur skola, 923,10 Eur bylinėjimosi išlaidos) ir 5,00 procentų metines palūkanas už 3 336,31 Eur sumą nuo 2020 m. gruodžio 4 d. bei 92,39 Eur vykdymo išlaidas. Išieškotoja UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2021 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku informavo antstolę D. P. apie 2021 m. gegužės 7 d. gautą 2 053 Eur dydžio pavedimą iš VĮ Turto banko.
26. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registrų centrų duomenų bazės išrašus, antstolės B. P. 2020 m. gruodžio 2 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo kopija, antstolio D. T. 2019 m. gruodžio 4 d. pareiškimo kopiją. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs aplinkybę, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos, apeliacinės instancijos teismas juos priimti atsisako, nevertindamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
27. Atskirajame skunde nurodoma, kad palikėjo turtą paveldėjo valstybė, o ne VĮ Turto bankas, todėl skolos likutis (2 229,60 Eur), susidaręs iki palikėjo mirties, negali būti išieškomas ir apmokamas iš VĮ Turto banko lėšų; VĮ Turto banko 2021 m. gegužės 7 d. apmokėta suinteresuotam asmeniui UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ 2 053,01 Eur skolos dalis susidarė po palikėjo mirties, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ir už skolą iki mirties atsako VĮ Turto bankas, o ne valstybė.
28. Pažymėtina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res iudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra vykdytinas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimui įgijus res iudicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Įsiteisėjusio sprendimo res iudicata galia gali būti panaikinta tik naudojantis bylos proceso atnaujinimo institutu, kada nustatomi bylos proceso atnaujinimo pagrindai.
29. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teise ginčyti išieškotojos UAB „Nemėžio komunalininkas“ reikalavimą pirmosios instancijos teisme ar teikti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 nepasinaudojo. Taigi išieškotojai UAB „Nemėžio komunalininkas“ kreipusis į antstolę D. P. dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, ši, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3348-1101/2021 vykdyti, pagrįstai jį 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-21-68-4885 priėmė vykdyti. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad pateikiant vykdymui vykdomąjį dokumentą būtų buvę nustatytos akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, todėl, kaip pagrįstai pabrėžęs pirmosios instancijos teismas, argumentai, susiję su piniginės prievolės pagrindu ir dydžiu, nebegali būti analizuojami bei vertinami nagrinėjant skundą dėl antstolės D. P. veiksmų, įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 turint vykdyti.
30. Be to, nors pareiškėja teigia, kad skolos likutis, susidaręs iki palikėjo mirties, negali būti išieškomas ir apmokas iš VĮ Turto banko lėšų, palikėjo turtą paveldėjus valstybei, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-300 patvirtintų Valstybės įmonės Turto banko įstatų (toliau – Įstatai) 6 punktu, VĮ Turto bankas turi Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatytas teises ir pareigas, taip pat kitas civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams, įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Taigi būtent VĮ Turto bankui, kaip centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojai, teisės aktai yra suteikę pareigą imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti ir įtraukti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą į savo apskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).
31. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir praktikoje ši įpėdinio atsakomybės ribojimo sistema (vertinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus) žinoma kaip pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Taigi pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).
32. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtų pažeistas pro viribus heridatis principas išieškojus lėšas iš VĮ Turto banko, nes visų kreditorių reikalavimams patenkinti palikėjo turto vertės neužteks.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja nurodytiems argumentams pagrįsti pateikusi VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, iš kurių matyti, jog buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir priklausinio – 1/32 dalies ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 28 312,50 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėja, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, atitinka realią individualaus turto, t. y. buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir priklausinio – 1/32 dalies ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. vertę, šiai nustatyti pareiškėjai nesiėmus aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, neatlikus turto vertinimo). Atsižvelgiant į tai, negalima būtų vienareikšmiškai paneigti išieškotojos UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ nurodytos aplinkybės, kad reali turto vertė (turimas omenyje butas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)), įvertinus viešai prieinamą informaciją apie parduodamus panašių požymių nekilnojamojo turto objektų kainą, gali siekti apie 50 000,00 Eur.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, be kita ko, pabrėžiama, kad valstybei paveldėjus pagal įstatymą atsiranda ne tik pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, bet ir pareigos, susijusios su paveldėto turto administravimu, t. y. valstybės paveldėto turto perėmimu, įvertinimu, apskaitymu, saugojimu, realizavimo organizavimu ir kt.; valstybei paveldėjus nekilnojamąjį turtą, šias pareigas įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris dėl jų vykdymo patiria valstybės paveldėto turto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018). Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėja, teigdama, kad visų kreditorių reikalavimams patenkinti palikėjo turto vertės neužteks, turėjusi imtis visų nuo jos priklausančių veiksmų, tame tarpe ir turto realizavimo, siekdama nustatyti faktinę turto vertę, priešingu atveju, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, negalint konstatuoti, kad turto tikrosios vertės neužtenka prievolei įvykdyti.
35. Atsižvelgiant į tai, jog antstolė D. P. nėra nurašiusi nuo VĮ Turto banko atsiskaitomųjų sąskaitų piniginių lėšų ar ėmusis kitų priverstinių veiksmų vykdymo procese, pareiškėja, siekdama realizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paveldėtą turtą, kad iš gautų piniginių lėšų galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, turi reikalauti sustabdyti vykdomąją bylą CPK 628 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
37. Kadangi kiti pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolės D. P. veiksmų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-19739-1134/2021 paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
40. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, spręstinas suinteresuoto asmens UAB „Nemėžio komunalininkas“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ prašo atlyginti jos išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ir priteisti iš pareiškėjos 363,00 Eur už 2021 m. liepos 7 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Grįsdama patirtas išlaidas, suinteresuotas asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 5065. Atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. gruodžio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5065 (įvardytu kaip ,,Apmokėjimas už dubliką)“ buvo atliktas 484,00 Eur mokėjimas (mokėjimo paskirtis: ,,Apmokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija BG Nr. 22012-22“), tuo tarpu 363,00 Eur dydžio 2021 m. liepos 7 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, nurodyti prieduose, t. y. 2021 m. birželio 39 d. PVM sąskaita-faktūra Serija Nr. BG 2106-39 bei jos apmokėjimo pavedimas, nepridėti, suinteresuoto asmens UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ prašymas priteisti 363,00 Eur už 2021 m. liepos 7 d. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą netenkintinas (CPK 178 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-19739-1134/2021 nepakeistą.