- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-11
- Bylos Nr.
- 2YT-19739-1134/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14551-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Prunskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Nemėžio komunalininkas“ (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėja (skolininkė) Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-21-68-4885 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913 vykdomojoje byloje Nr. 0068/21/005526 dalyje dėl skolos dalies (2 229,60 Eur), susidariusios iki palikėjo D. J. mirties.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad valstybė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio D. J. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/32 dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (2021 m. kovo 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas).
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškovei UAB ,,Nemėžio komunalininkas“ 3 336,31 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 336,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pareiškėja 2021 m. balandžio 27 d. gavo antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913.
5. Paaiškino, kad pagal teismo sprendimą VĮ „Turto bankas“ 2021 m. gegužės 7 d. apmokėjo UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2 053,01 Eur. Taigi liko neapmokėta 2 229,60 Eur skolą, priteista iš Lietuvos Respublikos, o ne VĮ „Turto bankas“, tačiau antstolė skolininke nurodo VĮ Turto banką. 2 229,60 Eur skola, kaip ir 5 proc. palūkanos nuo 2 229,60 Eur, turi būti dengiama iš tikrosios turto vertės, pardavus valstybės iš D. J. paveldėtą turtą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nesutinka su patvarkymu ir raginimu apmokėti skolos dalį, susidariusią iki palikėjo D. J. mirties (duomenys neskelbtini).
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pro viribus hereditatis principo (kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės), todėl palikėjo skolos, atsiradusios iki palikėjo mirties, gali būti dengiamos neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Tuo tarpu prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.
8. Pažymėjo, kad priteista skola civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 susidarė ne tik po palikėjo D. J. mirties, bet ir jam esant gyvam, todėl valstybė atsako už palikėjo skolas (2 229,60 Eur skolos dalį), neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, t. y., kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą. Turto vertė yra teisės aktų nustatyta tvarka už realizuotą turtą gauta pinigų suma.
9. Taip pat pažymėjo, kad antstolei nurašius ginčijamą 2 229,60 Eur skolos dalį nuo VĮ Turto banko sąskaitų, bus pažeistos CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes paskirsčius už parduotą turtą gautas lėšas visiems palikėjo D. J. kreditoriams, gali nelikti lėšų antstolės vykdomam išieškojimui vykdomoje byloje Nr. 0068/21/00526. Nelikus lėšų, tolimesnis išieškojimas iš pareiškėjos nėra galimas, nes valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto verte.
10. Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme nenumatyta, jog VĮ turto banko lėšos skiriamos dengti palikėjų kreditoriniams reikalavimams, susidariusiems iki jų mirties. Pareiškėjos teigimu, tai yra valstybės, kaip įpėdinio skola, o ne VĮ turto banko. Šiuo atveju skola yra valstybės ir ji dengiama iš valstybės (įpėdinio) lėšų.
11. Antstolė Daiva Prunskienė 2021 m. gegužės 20 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
12. Antstolė pažymėjo, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
13. Nurodė, kad UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2021 m. balandžio 22 d. pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3348-1101/2021 dėl 4 259,41 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, išieškotojos UAB „Nemėžio komunalininkas“ naudai. Nenustačius kliūčių priimti vykdomąjį raštą vykdymui, 2021 m. balandžio 27 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2021 m. balandžio 27 d. parengtas raginimas įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas.
14. Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjos atžvilgiu jokių priverstinio išieškojimo priemonių nebuvo imtasi, jokios skolininkės turtinės teisės nebuvo apribotos ar suvaržytos.
15. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2021 m. kovo 8 d. sprendimo neginčijo, jis yra įsiteisėjęs, todėl vykdomasis raštas yra galiojantis ir turi būti vykdomas.
16. Antstolė pažymėjo ir tai, kad dalis skolos sumokėta tik po antstolio procesinių dokumentų įteikimo pareiškėjai.
17. Pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kokio dydžio prievoles paveldėjo, kokia paveldėto turto tikroji vertė ir kad paveldėto turto tikrosios vertės neužtenka prievolės įvykdymui.
18. Suinteresuotas asmuo UAB „Nemėžio komunalininkas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo skundo netenkinti.
19. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, išsamiai pasisakė, kodėl skola, susidariusi iki palikėjo mirties, turėtų būti priteista. Teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, todėl pakartotinai kelti klausimo dėl skolos pagrįstumo pareiškėja negali.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016 pasisakyta, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybės atsakomybė už palikėjo skolas ribojama pro viribus hereditatis principo, todėl palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kokio dydžio prievoles paveldėjo, kokia paveldėto turto tikroji vertė ir kad paveldėto turto tikrosios vertės neužtenka prievolės įvykdymui. Išieškotojos manymu, tai būtų buvę esminiai įrodymai, vertinant pareiškėjos argumentus. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė, jog antstolė išieškojimą vykdė nepagrįstai ir kad išieškojus skolą pagal vykdomąjį dokumentą bus viršyta valstybės paveldėto turto tikroji vertė.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. birželio 11 d. 14:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. gegužės 25 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Skundas netenkintinas.
22. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
23. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).
24. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
25. Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0068/21/00526 medžiagos nustatyta, kad antstolė 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu Nr. S-21-68-4885 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021 dėl 3 336,31 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 336,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 923,10 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, išieškotojos UAB „Nemėžio komunalininkas“ naudai. Tos pačios dienos raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913 antstolė paragino skolininkę (pareiškėją) per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėti 4 259,41 Eur skolą (3 336,31 Eur skola, 923,10 Eur bylinėjimosi išlaidos) ir 5 proc. metines palūkanas nuo 3 336,31 Eur nuo 2020 m. gruodžio 4 d. bei 92,39 Eur vykdymo išlaidas. Išieškotoja UAB „Nemėžio komunalininkas“ 2021 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku informavo antstolę, kad išieškotoja 2021 m. gegužės 7 d. gavo 2 053 Eur dydžio pavedimą iš VĮ Turto banko.
26. Pareiškėja skundu prašo panaikinti antstolės 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-21-68-4885 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913 dalyje dėl 2 229,60 Eur skolos, susidariusios iki palikėjo D. J. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesutinka su patvarkymu ir raginimu apmokėti skolos dalį, susidariusią iki palikėjo D. J. mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, ji sumokėjo 2 053,01 Eur, o likusi neapmokėta skolos dalis (2 229,60 Eur) yra priteista ne iš VĮ Turto banko, bet iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja pažymėjo, kad valstybė atsako už palikėjo skolas (2 229,60 Eur skolos dalį), neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Pareiškėjos teigimu, 2 229,60 Eur skola, kaip ir 5 proc. palūkanos nuo 2 229,60 Eur sumos, turi būti dengiama iš tikrosios turto vertės, pardavus valstybės iš D. J. paveldėtą turtą. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad turto tikroji vertė gali būti nustatyta tik pardavus turtą, t. y., kai žinoma, kokia pinigų suma buvo sumokėta už parduotą turtą.
27. Teismas pažymi, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3348-1101/2021, kurio pagrindu išduotas 2021 m. balandžio 21 d. vykdomasis raštas, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, priteista 3 336,31 Eur skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. suteiktas komunalines paslaugas. Taigi šiuo teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl prievolės, tenkančios Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ turto banko, apimties. Pažymėtina, kad visi argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai, susiję piniginės prievolės pagrindu ir dydžiu, turėjo būti teikiami nurodytą civilinę bylą nagrinėjusiam teismui, ir nebegali būti analizuojami bei vertinami nagrinėjami skundą dėl antstolio veiksmų. Šiuo atveju teismo sprendimas, kuriuo buvo pasisakyta dėl ginčo esmės, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, jis yra įsiteisėjęs, todėl turi būti vykdomas.
28. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
29. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymu vykdomąjį raštą priėmė vykdyti. Teismas, įvertinęs byloje bei vykdomosiose bylose esančius įrodymus, konstatuoja, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad vykdomojo rašto pateikimo antstolei metu būtų egzistavusios CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti būtų negalimas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir paragino skolininkę sumokėti visą vykdomajame rašte nurodytą skolą. Teismas pažymi, kad dalis skolos pareiškėjos buvo sumokėta jau po 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymo priimti vykdomąjį raštą priėmimo, todėl skundžiamame patvarkyme ir raginime pagrįstai nurodyta visa teismo sprendimu priteista skola.
30. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, jog teisės teorijoje ir praktikoje ši įpėdinio atsakomybės ribojimo sistema (vertinant kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus) žinoma kaip pro viribus hereditatis – kai kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio įpėdinio turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės. Taigi pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, palikėjo skolos gali būti dengiamos ne tik iš paties paveldėto turto, bet ir iš kitų valstybės, paveldėjusios palikėjo turtą, lėšų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016, 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017, 15 punktas).
31. Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja antstolei nepateikė jokių įrodymų apie paveldėto turto tikrąją vertę ir kad turto tikrosios vertės neužtenka prievolei įvykdyti. Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog antstolė nėra atlikusi jokių priverstinio išieškojimų veiksmų, kuriais būtų pažeista pirmiau aptarta CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostata, ribojanti valstybės, kaip įpėdinės, atsakomybę paveldėto turto verte.
32. Pažymėtina ir tai, kad vykdomajame dokumente pareiškėja nurodoma kaip Lietuvos Respublikos vardu veikiantis asmuo, todėl išieškojimas pagrįstai vykdomas iš pareiškėjos VĮ Turto banko.
33. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad antstolė, priimdama 2021 m. balandžio 27 d. patvarkymą Nr. S-21-68-4885 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-21-68-4913, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundo dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.