Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-01-16 · Civilinė byla Nr. e2S-269-1097/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-16
Bylos Nr.
e2S-269-1097/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10569-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Atsakovas
E. R.
Ieškovas
A. J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-269-1097/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10569-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 16 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. J. R. (toliau – ieškovė) 2024 m. liepos 4 d. teismui pateiktą ieškinį atsakovui E. R. (toliau – atsakovas) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriuo ieškovė prašė: iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančios patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2024 m. balandžio 25 d. jos atstovas kreipėsi į antstolį, kad šis įteiktų atsakovui ieškovės 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriuo atsakovo buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 31 d. išsikelti iš Buto, įskaitant iškraustyti visus savo daiktus bei atiduoti visus turimus Buto raktus. Minėtą reikalavimą antstolio padėjėjas asmeniškai atsakovui įteikė 2024 m. gegužės 8 d. Ieškovės reikalavimo išsikelti iš Buto iki 2024 m. gegužės 31 d. atsakovas neįvykdė, Bute tebėra atsakovo daiktai, iki šiol atsakovas naudojasi ir būna Bute bei į jį neša savo daiktus. Ieškovės teisės pažeidžiamos – atsakovas naudojasi ir gyvena ieškovės nekilnojamajame turte, nesant tam teisinio pagrindo ir ieškovės sutikimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė ieškinį atmesti, o civilinę bylą nutraukti, nurodydamas, kad atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d. Išsikėlęs, atsakovas bandė susisiekti su ieškove per messenger programėlę, tačiau ieškovė į jo skambučius neatsiliepė. Atsakovas bandė susisiekti su savo broliu, ieškovės tėvu, tačiau į jo skambučius taip pat nebuvo atsakyta. Į bylą pateiktas ieškovės rašytas pranešimas buvo vienintelis kreipimasis, po kurio atsakovas išsikėlė. Iš Buto išsikraustęs atsakovas dėl ieškovės nenoro bendrauti neturi objektyvios galimybės perduoti Buto raktų.

Šalies argumentai

4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad ginčo objektą šiuo metu yra perėmusi savo žinion ir valdymui, tačiau nurodė, jog tai buvo padaryta ne 2024 m. birželio 30 d., o 2024 m. rugpjūčio 27 d., ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-0008-24-3482. Ieškovės teigimu, tiek bylos iniciavimą, tiek ir jos nutraukimą lėmė išimtinai atsakovo nesąžiningi veiksmai, todėl ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apie atsakovo išsikraustymą ieškovė sužinojo tik gavusi byloje jo atsiliepimą, kuriame ir buvo teigiama, jog Butas yra atlaisvintas. Butas ieškovei nebuvo perduotas geranoriškai, t. y. atsakovas neperdavė Buto ir jo raktų, nors buvo prašyta. Į Butą ieškovė buvo priversta pateikti tik išlaužus spyną. Atsakovas atsiliepime į ieškovės rašytinius paaiškinimus nurodė, kad iš Buto galutinai išsikėlė 2024 m. birželio 30 d., t. y. iki ieškinio padavimo. Šį faktą gali patvirtinti liudytojai bei atsakovo pateikti įrodymai dėl bandymo susisiekti su ieškove. Faktinis ieškovės Buto perėmimas savo žinion nepaneigia fakto, jog atsakovas iš minėto Buto išsikraustė 2024 m. birželio 30 d. Ieškovė vengė bendrauti su atsakovu, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės pastarajai (ar jos tėvui, savo broliui) perduoti Buto raktų.

5. 2024 m. spalio 31 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo ieškovė prašė priimti ir tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nutraukti civilinę bylą, grąžinti 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (82,50 Eur), priteisti iš atsakovo 25 proc. sumokėto ir negrąžinto žyminio mokesčio (27,50 Eur) bei 1 739,38 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškime ieškovė nurodė, kad po ieškinio pateikimo atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. Butą ieškovė perėmė savo žinion. Tiek bylos iniciavimą, tiek ir bylos nutraukimą lėmė išimtinai atsakovo nesąžiningi veiksmai, todėl ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovui 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimas dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų buvo įteiktas dar 2024 m. gegužės 8 d., tačiau jokio žodinio ar rašytinio atsakymo dėl ketinimo išsikelti ieškovė nėra gavusi iki šiol. Joks atsakymas ar informacija apie atsakovo išsikėlimą ieškovei nebuvo pateiktas net iniciavus bylą. Apie atsakovo išsikraustymą ieškovė sužinojo tik gavusi byloje jo atsiliepimą, kuriame ir buvo teigiama, jog Butas yra atlaisvintas. Su įgaliotu ieškovės atstovu, apie kurio įgaliojimus buvo informuotas atsakovas, atsakovas net nebandė susiekti ir patvirtinti savo išsikėlimą. Net laikant, kad atsakovas tariamai bandė informuoti ieškovės tėvą apie išsikraustymą, iš paties atsakovo pateikto telefono nuotraukos matyti, jog skambučiai buvo daromi praėjus beveik mėnesiui po ieškinio pateikimo. Butas ieškovei nebuvo perduotas geranoriškai, t. y. atsakovas neperdavė Buto ir jo raktų, nors buvo prašyta. Į Butą ieškovė buvo priversta pateikti išlaužus spyną. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai su ieškiniu kreipėsi į teismą, o byla nutrauktina išimtinai tik dėl paties atsakovo kaltės, jam iš esmės įvykdžius reikalavimą po ieškinio pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-16306-819/2024, priėmė ieškovės A. J. R. ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei 82,50 Eur žyminio mokesčio, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 766,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas vertino, kad ieškovės ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktu, nutraukė.

8. Teismas konstatavo, kad kaltė (atsakomybė) dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamu atveju tenka atsakovui: ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai atsakovas neįvykdė pastarosios ikiteisminės pretenzijos dėl išsikraustymo iš ginčo Buto jos nurodytu terminu. Civilinė byla iškelta 2024 m. liepos 16 d., teismui priėmus ieškovės 2024 m. liepos 4 d. teismui pateiktą ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo iš Buto. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iki teikdama ieškinį teismui ieškovė, elgdamasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, raštu reikalavo atsakovą atlaisvinti Butą iki 2024 m. gegužės 31 d. Šis ieškovės reikalavimas atsakovui buvo įteiktas 2024 m. gegužės 8 d. Byloje nėra duomenų, kad į šį ieškovės reikalavimą atsakovas būtų kaip nors sureagavęs, susisiekęs su ieškove, pranešęs jai apie negalimumą atlaisvinti Butą iki 2024 m. gegužės 31 d., to priežastis. Teismas vertino, kad toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio. Aplinkybę, kad Buto atsakovas iki 2024 m. gegužės 31 d. neatlaisvino, patvirtina pats atsakovas, nurodydamas, kad iš Buto jis išsikėlė po 2024 m. gegužės 31 d. Aplinkybė, ar atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d., ar vėliau iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes atsakovas neįrodinėja, kad ieškovės reikalavime nurodytas terminas išsikelti iš Buto jos buvo pratęstas ar atsakovas kokiu nors būdu informavo ją, kad jam pavyks iš Buto išsikelti tik 2024 m. birželio 30 d. ar vėliau, o ieškovė su tuo sutiko.

9. Įvertinęs aptartus argumentus, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 766,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkino (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu atsakovas E. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės A. J. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio. Teismas nevertino kitos šalies procesinio elgesio, t. y. to, kad ieškinys buvo paduotas atsakovui jau išsikėlus (tai patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti). Teismas nevertino, kad atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d., t. y. iki ieškinio pateikimo teismui. Atsakovas nevengė vykdyti ieškovės reikalavimo.

10.2. Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas informuoti ieškovę, rašė jai pranešimus per messenger programėlę, per kurią jie bendravo (kas reiškia, kad išsikraustymo faktas ieškovei buvo žinomas), bandė susisiekti su savo broliu (ieškovės tėvu).

10.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad išsikraustymui iš Buto, kuriame atsakovas gyveno beveik visą gyvenimą, buvo nustatytas itin trumpas terminas. Ieškovės reikalavimas atsakovui buvo įteiktas 2024 m. gegužės 8 d., o Butą atlaisvinti pareikalauta iki 2024 m. gegužės 31 d., t. y. duotas mažesnis nei vieno mėnesio terminas.

Atsiliepimas

11. Ieškovė A. J. R. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir ieškovės procesinį elgesį. Net, jei, kaip teigia atsakovas, teismas ir nevertino konkretaus momento, kada ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, tai neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, nes Butas ieškovei nebuvo perduotas nei iki 2024 m. gegužės 31 d., nei 2024 m. birželio 30 d., kuomet atsakovas teigia išsikraustęs. Byloje rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina, jog Butą ieškovė perėmė ne 2024 m. birželio 30 d., kaip nurodo atsakovas, o 2024 m. rugpjūčio 27 d., ką patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas pagrįstai sprendė, kad byla inicijuota išimtinai dėl atsakovo kaltės, jam nevykdant pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog iki ieškinio pateikimo ieškovei atsakovas neperdavė Buto, apie savo išsikraustymą iki ieškinio pateikimo ieškovės neinformavo.

11.2. Priešingai atsakovo teiginiams ir bylos rašytiniems įrodymams, jokio žodinio ar rašytinio atsakymo iš atsakovo dėl ketinimo išsikelti ieškovė negavo. Joks atsakymas ar informacija apie atsakovo išsikėlimą ieškovei nebuvo pateiktas net iniciavus bylą. Apie atsakovo išsikraustymą ieškovė sužinojo tik gavusi byloje jo atsiliepimą į ieškinį, kuriame ir buvo teigiama, jog Butas atlaisvintas. Atsakovo teiginiai, jog jis, neva, rašė ieškovei pranešimus per messenger programėlę, neatitinka tikrovės. Įrodymų dėl bandymų informuoti ieškovę apie išsikraustymą atsakovas nepateikė. Ieškovės tėvas neturi ir neturėjo įgaliojimu atstovauti ieškovę. Net jei b9tū laikoma, kad atsakovas bandė informuoti ieškovės tėvą apie išsikraustymą, iš paties atsakovo pateikto telefono fotonuotraukos matyti, jog skambučiai atlikti 2024 m. liepos 28 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui po ieškinio pateikimo.

11.3. Atsakovo argumentai dėl jo gyvenimo trukmės Bute neturi teisinės reikšmės nutarties teisėtumui ar klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovui buvo žinoma, kad Butas nuosavybės teise priklauso ieškovei, Butas nėra atsakovo nuosavybė ir aplinkybė, kad atsakovas gyveno anksčiau šiame Bute savaime nesuteikia atsakovui teisės pažeisti ieškovės teisių. Atsakovo teiginys, jog jam buvo suteiktas trumpas terminas išsikraustyti neatitinka tikrovės. Byloje pateiktas susirašinėjimas su atsakovu rodo, jog jau kuris laikas ieškovė gražiuoju prašė atsakovo atlaisvinti Butą, tačiau ieškovės pastangos klausimą išspręsti bendradarbiavimo būdu buvo ignoruojamos. Atsakovas vengė bet kokios konstruktyvios komunikacijos su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

14. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl ieškinio atsisakymo priėmimo, civilinės bylos nutraukimo ieškovei atsisakius ieškinio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Ieškovė nuo 2020 m. kovo 10 d. yra Buto savininkė (e. t. 1, b. l. 11).

16. 2024 m. balandžio 25 d. ieškovės atstovas kreipėsi į antstolį, kad šis įteiktų atsakovui ieškovės 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimą dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriuo atsakovo buvo prašoma ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 31 d. išsikelti iš Buto, įskaitant iškraustyti visus savo daiktus bei atiduoti visus turimus Buto raktus (e. b. t. 1, b. l. 6). Minėtas reikalavimas atsakovui asmeniškai įteiktas 2024 m. gegužės 8 d. (e. t. 1, b. l. 8). Ieškovės reikalavimo išsikelti iš Buto iki 2024 m. gegužės 31 d. atsakovas neįvykdė; dėl to ginčo byloje nėra.

17. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 16 d. iškelta civilinė byla pagal 2024 m. liepos 4 d. teismui pateiktą ieškovės ieškinį atsakovui dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, kuriuo ieškovė prašė iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančios patalpos – Buto, bei priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Antstolio Irmanto Gaidelio 2024 m. rugpjūčio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FA-0008-24-3482 užfiksuota, kokios būklės Butą paliko atsakovas (e. t. 1, b. l. 31–60).

19. Ieškovė 2024 m. spalio 31 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašė priimti ir tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nutraukti civilinę bylą, grąžinti 75 proc. už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Šiame faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 4 punktu, nutraukė bei nutarė grąžinti ieškovei 75 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Be to, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, konstatavęs, kad kaltė (atsakomybė) dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamu atveju tenka atsakovui, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovo prašymo dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų netenkino. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad atsakovas kaltas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes: 1) ieškovė į teismą su ieškiniu dėl atsakovo iškeldinimo kreipėsi tik po to, kai atsakovas neįvykdė pastarosios ikiteisminės pretenzijos išsikelti iš Buto jos nurodytu terminu; 2) atsakovas, nors ir suėjus ikiteisminėje pretenzijoje nurodytam terminui, iš Buto išsikėlė, taip įvykdydamas ieškovės ikiteismine tvarka teiktą pretenziją; 3) į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad iki teikdama ieškinį teismui, ieškovė, elgdamasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, raštu reikalavo atsakovą atlaisvinti Butą iki 2024 m. gegužės 31 d.; šis ieškovės reikalavimas atsakovui buvo įteiktas 2024 m. gegužės 8 d.; 4) byloje nėra duomenų, kad į šį ieškovės reikalavimą atsakovas būtų kaip nors sureagavęs, susisiekęs su ieškove, pranešęs jai apie negalimumą atlaisvinti Butą iki 2024 m. gegužės 31 d., to priežastis; toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio; 5) aplinkybė, ar atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d., ar vėliau iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes atsakovas neįrodinėja, kad ieškovės reikalavime nurodytas terminas išsikelti iš Buto jos buvo pratęstas ar atsakovas kokiu nors būdu informavo ją, kad jam pavyks iš Buto išsikelti tik 2024 m. birželio 30 d. ar vėliau, o ieškovė su tuo sutiko.

21. Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos – tenkintas ieškovės prašymas ir, atitinkamai, atmestas atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Atsakovas argumentuoja, kad: teismas nevertino ieškovės procesinio elgesio, t. y. to, kad ieškinys buvo paduotas atsakovui jau išsikėlus, o atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d.; teismas nevertino, kad atsakovas dėjo maksimalias pastangas informuoti ieškovę, rašė jai pranešimus per messenger programėlę, per kurią jie bendravo (kas reiškia, kad išsikraustymo faktas ieškovei buvo žinomas), bandė susisiekti su savo broliu (ieškovės tėvu); teismas nevertino aplinkybės, kad išsikraustymui iš Buto buvo nustatytas itin trumpas, mažesnis nei vieno mėnesio, terminas. Taigi, atskirajame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą ieškovei atsisakius ieškiniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus civilinę bylą

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti atsakovo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltė (atsakomybė) dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamu atveju tenka atsakovui, todėl pagrįstai tenkintas ieškovės prašymas, ir, atitinkamai, atmestas atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o atskirojo skundo argumentai to nepaneigia. Ši išvada grindžiama žemiau nurodytais argumentais.

23. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

24. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

25. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir, atitinkamai, – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir, atitinkamai, – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

27. Aptartų išaiškinimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ir inicijuojant patį bylos procesą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju kaltė (atsakomybė) dėl proceso ir bylinėjimosi išlaidų tenka atsakovui, o atsakovo elgesys ginčo atveju neatitiko apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio.

28. Pirma, ginčo atveju vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, svarbu tai, kad ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo nulemtas būtent atsakovo elgesio – ieškovė ieškiniu siekė apginti pažeistą ieškovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu Butu, šios ieškovės teisės pažeidimą nulėmė atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. Butas ieškovei nebuvo perduotas ieškovės 2024 m. balandžio 24 d. reikalavime dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovė 2024 m. balandžio 24 d. reikalavimu dėl išsikėlimo iš gyvenamųjų patalpų prašė atsakovo ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 31 d. išsikelti iš Buto, įskaitant iškraustyti visus savo daiktus bei atiduoti visus turimus Buto raktus. Ieškovės reikalavimo išsikelti iš Buto iki 2024 m. gegužės 31 d. atsakovas neįvykdė. Atsakovas neperdavė ieškovei Buto ir jo raktų, nors to buvo prašyta, nei iki 2024 m. gegužės 31 d., nei vėliau. Iš byloje esančio 2024 m. rugpjūčio 27 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovė į Butą pateko 2024 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas ieškovės ieškinio reikalavimo iš esmės neginčijo – iš ginčo Buto išsikraustė ir būtent dėl to ieškovė ieškinio atsisakė. Taigi, byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio dėl to, kad atsakovas jos reikalavimus įvykdė, o tai suponuoja išvadą, jog atsakomybė dėl proceso tenka atsakovui.

29. Antra, vien atsakovo nurodoma aplinkybė, jog jis iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d., t. y. dar iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2024 m. liepos 4 d.), nepaneigia išvados, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovės pažeistą teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu Butu, nes byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad atsakovas apie savo išsikraustymą iš Buto būtų informavęs ieškovę iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Be to, kaip minėta, bylos duomenimis atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos neperdavė ieškovei Buto raktų. Bylos duomenys patvirtina, kad nei ieškovė, nei jos atstovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nebuvo informuoti nei apie atsakovo ketinimą / galimybes išsikelti iš Buto iki 2024 m. gegužės 31 d. ar vėliau, nei apie atsakovo išsikėlimą iš Buto, kaip teigia atsakovas, 2024 m. birželio 30 d., nei apie atsakovo ketinimą perduoti ieškovei Buto raktus. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Atsižvelgiant į paminėtą, byloje nesant priešingų duomenų, pripažintina pagrįsta teismo išvada, kad ieškovė, o taip pat ir jos atstovas, kreipimosi į teismą su ieškiniu metu, t. y. 2024 m. liepos 4 d., nežinojo apie galimą atsakovo išsikėlimą iš Buto 2024 m. birželio 30 d. Dėl šio nežinojimo ir jo nulemto kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo, atsakomybė tenka atsakovui, nepateikusiam duomenų nei apie tai, jog jis būtų išsikėlęs iš Buto iki ieškovės nurodyto termino, nei apie tai, jog jis būtų informavęs ieškovę apie planus / galimybes išsikelti iš Buto tam tikru laiku ir / ar faktinį išsikraustymą.

30. Trečia, nors atsakovas nurodo, kad iš Buto išsikėlęs atsakovas neturėjo objektyvios galimybės perduoti ieškovei Buto raktus dėl ieškovės (taip pat ir jos tėvo, atsakovo brolio) nenoro bendrauti, tačiau šiuos atsakovo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip neįrodytus. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, jog, išsikėlęs iš Buto, atsakovas bandė susisiekti su ieškove per messenger programėlę, tačiau ieškovė į jo skambučius neatsiliepė, bei, kad atsakovas bandė susisiekti su savo broliu, ieškovės tėvu, tačiau į jo skambučius taip pat nebuvo atsakyta. Atsakovo pateikta jo telefono ekrano nuotrauka nepatvirtina, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą bandė susisiekti su ieškovės tėvu, – telefono ekrano nuotraukoje užfiksuoti atsakovo skambučiai adresatui „Raimis“ atlikti jau po ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Pagal CPK 178 straipsnyje suformuluotą taisyklę, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kuris teigia, taigi, atsakovui tenka įrodyti atsiliepimo faktinį pagrindą. Atsiliepime į ieškinį teigiant, kad iš Buto išsikėlęs atsakovas neturi objektyvios galimybės perduoti ieškovei Buto raktus dėl ieškovės (ir jos tėvo) nenoro bendrauti, būtent atsakovui teko pareiga įrodyti tokias aplinkybes, bet, minėta, tokių įrodymų byloje nėra. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, jog ieškovės tėvas nėra įgaliotas atstovauti ieškovę sprendžiant atsakovo išsikėlimo iš Buto klausimą, atsakovė yra įgaliojusi jos interesus sprendžiant atsakovo išsikėlimo iš Buto klausimą atstovauti advokatą, todėl atsakovas turėjo galimybę informaciją dėl atsakovo išsikėlimo iš Buto pateikti ieškovės atstovui. Toks atsakovo nebendradarbiavimas su ieškove, neteikiant ieškovei ir/ar jos atstovui informacijos nei apie atsakovo ketinimą / galimybes išsikelti iš Buto iki 2024 m. gegužės 31 d. ar vėliau, nei apie atsakovo išsikėlimą iš Buto, kaip teigia atsakovas, 2024 m. birželio 30 d., nei apie atsakovo ketinimą perduoti ieškovei Buto raktus, vertintinas kaip atsakovo bendradarbiavimo pareigos bei atsakovo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Šių atsakovo pareigų netinkamas vykdymas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė kreipimosi į teismą su ieškiniu metu, t. y. 2024 m. liepos 4 d., nežinojo apie galimą atsakovo išsikėlimą iš Buto 2024 m. birželio 30 d. ir/ar ketinimą perduoti ieškovei Buto raktus, taigi, atsakovo netinkamas elgesys lėmė ieškovės kreipimąsi į teismą ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra atsakingas dėl proceso ir šalių bylinėjimosi išlaidų susidarymo.

31. Ketvirta, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nevertino ieškovės procesinio elgesio, t. y. kad ieškinys buvo paduotas atsakovui jau išsikėlus, bei kad atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės procesinį elgesį bei atsakovo nurodytą aplinkybę, jog jis iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „<...> įrodymai patvirtina, kad iki teikdama ieškinį teismui, ieškovė, elgdamasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, raštu reikalavo atsakovą atlaisvinti Butą iki 2024 m. gegužės 31 d. <....> Byloje nėra duomenų, kad į šį ieškovės reikalavimą atsakovas būtų kaip nors sureagavęs, susisiekęs su ieškove, pranešęs jai apie negalimumą atlaisvinti Butą iki 2024 m. gegužės 31 d., to priežastis <...>. Ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai atsakovas neįvykdė jos ikiteisminės pretenzijos jos nurodytu terminu, atsakovas, nors ir suėjus ikiteisminėje pretenzijoje nurodytam terminui, iš Buto išsikėlė, taip įvykdydamas ieškovės ikiteismine tvarka teiktą pretenziją. Aplinkybė, ar atsakovas iš Buto išsikėlė 2024 m. birželio 30 d., ar vėliau iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi <...>“. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovui neišsikėlus iš ginčo Buto ieškovės pretenzijoje nurodytu terminu, nebendradarbiaujant su ieškove ir neinformavus ieškovės apie išsikėlimo datą bei galimybes tai padaryti, ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą su ieškiniu, sutiktina su teismo išvada, kad neturi esminės reikšmės aplinkybė dėl faktinio atsakovo išsikraustymo iš Buto momento, įvykusio po ieškovės pretenzijoje tam nustatyto termino.

32. Penkta, remiantis pirmiau aptartomis išvadomis, jog ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo nulemtas būtent atsakovo elgesio, atsakovas yra atsakingas dėl proceso ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo, nes rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog iki ieškinio pateikimo ieškovei atsakovas neperdavė Buto ir jo raktų, apie savo išsikraustymą iki ieškinio pateikimo ieškovės neinformavo, o teikdama ieškinį ieškovė naudojosi procesine teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo; tik atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikti duomenys, jog atsakovas yra atlaisvinęs Butą, sudarė pagrindą ieškovei atsiimti ieškinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės procesinis elgesys teikiant teismui ieškinį pagrįstai teismo pripažintas tinkamu, sąžiningu, apdairiu. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą per se (savaime) negali būti vertinamas kaip netinkamas (nesąžiningas) šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

33. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būtent atsakovo veiksmai sudarė prielaidas susiklostyti situacijai, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir šalys šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, sprendė, jog atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą teismui nutraukus civilinę bylą ieškovei atsisakius ieškinio, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsakovo atskirasis skundas atmetamas, todėl jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteisiamas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 302,50 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, pateikia tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus (DOK-180424).

37. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovo priteistina 302,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų suma apeliaciniame procese.

38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-16306-819/2024, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė