Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovams antstolei J. Ž., I. R., tretiesiems asmenims UAB „Gelvora“ bei E. T. dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis bei akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taigi, nors įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra visiems privalomas (CPK 18 straipsnis), tačiau tai neužkerta galimybės tiems, kurie nebuvo byloje dalyvaujantys asmenys, kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą analogišku pagrindu, dėl ko įsiteisėjo teismo sprendimas (nutartis) byloje, kurioje jie nedalyvavo, taip pat ginčytis dėl faktų ir teisinių santykių, nors jie buvo nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) byloje, kurioje šie asmenys nedalyvavo. Taigi konstatuotina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios, o sprendimo (nutarties) visuotinio privalomumo principas nevaržo byloje nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos tapačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje, dėl ko jau įsiteisėjo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2013).\

Apibendrinant konstatuotina, kad prejudiciniu faktu civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-1052/2020 nustatytos aplinkybės, kad 2019 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, akto Nr. 3124 EKZ-2019 AGA KAUN, buvo atlikta tinkamai, o nustatyta 56000 Eur ginčo turto rinkos vertė yra teisinga.

Be to, civilinėje byloje Nr. 2YT-16779-1088/2020 buvo nagrinėjamas B. T. skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų. Šiuo skundu ieškovė skundė 2020 m. gegužės 27 d. ir 2020 m. birželio 2 d. Patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01525, Nr. 0161/15/01526, prašydama juos panaikinti ir nustatyti vieno mėnesio terminą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjui surasti, per tą laiką neskelbti varžytynių; atšaukti vykdomas varžytynes Nr. 192344. B. T., be kita ko, skunde rėmėsi argumentais, kad ji antstolei pateikė prašymą dėl termino suteikimo turto pirkėjui surasti. Antstolė 2020 m. gegužės 27 d. patvarkymu netenkino jos prašymo, antstolės patvarkymas naikintinas, kadangi patvarkymas nepagrįstas teisės aktų nuostatomis, ilgas vykdymo procesas yra pačios antstolės ilgo darbo pasekmė, kreditorius neprieštaravo tam, jog skolininkė surastų turto pirkėją. B. T. nurodė, kad antstolė, iki varžytynių paskelbimo, neinformavo ir nenurodė, apie skolininkės galimybę pasinaudoti teise pasiūlyti savo pirkėją; jokia forma iš anksto neinformavo skolininkės apie ketinamas skelbti varžytynes. Be to, varžytynėse parduodamo turto plotas buvo padidintas neteisėtai ir prieš skolininkės valią. Skolininkei nežinant ir nedavus jokio sutikimo, buvo atliktas buto apžiūra bei buvo nustatyta nauja buto kvadratūra. Bendras buto plotas nurodytas 53,85 kv. m., nors įteisintas plotas buvo 49,80 kv. m. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmetė B. T. skundą ir, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją, tačiau pasiūlymų parduoti turtą surastam pirkėjui CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka vykdomosiose bylose negauta, pareiškėjos argumentas, jog prašymui suteikti terminą surasti turto pirkėją neprieštaravimo kreditorius, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad antstolė pažeidė vykdymo proceso normas. Be to, nustatė, jog 2020 m. birželio 5 d. patvarkymas parduoti turtą Nr. S20-12918 pareiškėjai įteiktas 2020 m. birželio 10 d. Be to, konstatavo, jog nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ekspertizės, atliktos 2019 m. birželio 6 d., akte nurodyta, kad buto plotas yra 53,85 kv. m.

Dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti antstolio patvirtintą aktą, be CPK 602 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015).

CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Ši speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas išieškotojui už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016). Taip pat reikalinga atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą. Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

Patvirtinančiais minėtą išimtinio atvejo taisyklę gali būti laikomi ir tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytynių akto (ar, atitinkamai, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

Pažymėtina, kad būtent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl varžytynių pripažinimo neteisėtomis, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir restitucijos taikymo. Ieškovai teigia, kad vykdymo procese buvo nustatyta pernelyg maža pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina.

Remiantis civilinėse bylose Nr. 2YT-1954-1052/2020, Nr. 2YT-16779-1088/2020 nustatytomis aplinkybėmis, kad 2019 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, akto Nr. 3124 EKZ-2019 AGA KAUN, buvo atlikta tinkamai, teismas daro išvadą, kad ieškinys šiuo pagrindu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tokią išvadą teismas daro remdamasis šiais argumentais:

1) Aplinkybės dėl 2019 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, akto Nr. 3124 EKZ-2019 AGA KAUN, atitikimo teisės aktams įvertintos įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-1052/2020. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2YT-16055-490/2021, rėmėsi ieškovų pateiktų įrodymų visuma bei išsprendė kiek įrodymų, susijusių su turto vertės nustatymu yra pakankama, jog nebūtų pažeistos skolininkų ir išieškotojo teisės vykdymo procese. Šioje byloje ieškovai pakartotinai teikė prašymą dėl turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, vertės ekspertizės paskyrimo, kuris buvo patenkintas Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Nekilnojamojo turto vertės tyrimo ekspertizės akte Nr. 293, atliktame 2021 m. gruodžio 21 d. – 2022 m. sausio 19 d., teismo eksperto J. U., teismui paskyrus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra 560800 Eur. Pažymėtina, kad palyginus abiejų ekspertizių, atliktų skirtingų ekspertų, išvadas, ginčo turto vertė skiriasi 800 Eur. Taigi, skirtingi ekspertai, kurių vieno išvados teisingumas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1954-1052/2020, o dėl kito išvados neteisingumo ieškovai nepateikė jokių įrodymų, turtą įvertino labai panašia verte. Todėl teismas daro išvadą, jog ginčo turto kainos nustatymas buvo teisingas, o varžytynių vykdymas esant nustatytai tokiai turto kainai buvo teisėtas.

2) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, galimybė varžytynėse parduoti daiktą už realią rinkos kainą priklauso nuo anksčiau įvardytų aplinkybių. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-66-881/2022). Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 6 d. atlikta Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė vykdymo procese. Ginčo turto vertė nustatyta 56000 Eur. Priverstinio vykdymo procese buvo vykdomos varžytynės, pradinė turto kaina 44800 Eur. Varžytynėse dalyvavus tik vienai pirkėjai, turtas už pradinę kainą ir buvo nupirktas. Atsižvelgiant į tai, kad varžytynės yra viešos, kiekvienas asmuo turėjo galimybę jose dalyvauti, tačiau kitų turto pirkimu susidomėjusių asmenų neatsirado, leidžia spręsti, kad turto rinkos kaina (t. y. suma, už kurią buvo nupirktas turtas) ir buvo 44800 Eur.

3) Teismas atsižvelgia į trečiojo asmens E. T. argumentus, jog turto vertės nustatymo ekspertizių aktai yra suklastoti, nes lyginamieji objektai neegzistuoja. Trečiasis asmuo teigė, jog VĮ Registrų centras duomenimis lyginamieji objektai, kuriais rėmėsi turtą vertinę ekspertai, t.y. ekspertizių aktuose nurodyti butai, neegzistuoja. Teismas pažymi, kad šioms aplinkybėms įrodyti trečiasis asmuo 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu teikė rašytinius įrodymus, tačiau teismas, įvertinęs, kad trečiasis asmuo teikiamais rašytiniais įrodymais įrodinėja aplinkybes dėl 2018 m., 2019 m., ir 2022 m. sausio mėn. ekspertizių aktuose esančių duomenų neteisingumo, šiuo įrodymus galėjo teikti anksčiau, sprendė, kad toks įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl rašytinius įrodymus priimti atsisakė. Kita vertus, iš paties E. T. paaiškinimų matyti, jog, jo supratimu, ekspertizių aktuose nurodyti tikslūs lyginamųjų pavyzdžių adresai, pvz., 2019 m. birželio 6 d. Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, akto Nr. 3124 EKZ-2019 AGA KAUN 21 puslapyje lyginamojo objekto Nr. 1 adresas Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. 60..70. Akivaizdu, kad asmens duomenų apsaugos tikslais ekspertizės akte nurodomas sandoris dėl nekilnojamojo daikto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), name, kurio numeris yra tarp 60 ir 70, o ne tikslus nekilnojamojo daikto adresas. Todėl trečiojo asmens argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Be to, ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad antstolė nesuteikė galimybės ieškovei pasiūlyti savo pirkėją; varžytynėse parduodamas butas, kurio plotas buvo padidintas neteisėtai ir prieš ieškovės valią; antstolė neinformavo ieškovės apie ketinamas skelbti varžytynes. Kaip jau minėta, šiuos ieškovės argumentus civilinėje byloje Nr. 2YT-16779-1088/2020 jau yra išnagrinėjęs teismas, teismo nutartis įsiteisėjusi, ieškovė šių argumentų negrindžia jokiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Todėl teismas neturi pagrindo kitaip.

Be to, CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta pareiga sąžiningai naudotis savo civilinėmis teisėmis ir galimybė atsisakyti ginti nesąžiningo asmens teises. Teismas įvertina ir bendrą procesinę situaciją vykdymo procese bei kitų civilinių bylų kontekste. Pažymėtina, kad antstolė J. Ž. vykdymo procesą dėl priverstinio skolos išieškojimo pradėjo 2015 m. gegužės 18 d. Priverstinio skolos išieškojimo procese B. T. ir E. T. ne kartą skundė antstolės veiksmus, inicijavo kitus civilinius procesus. Teismo vertinimu būtent dėl šių ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų, o ne dėl antstolės veiksmų, priverstinio vykdymo procesas ne kartą buvo stabdomas. Visi (išskyrus vieną skundą) B. T. ir E. T. skundai ir prašymai tiek antstolio, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Iš Liteko esančių duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. užvesta civilinė byla Nr. e2-39-877/2022 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams B. T. ir E. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. 2021 m. birželio 7 d. civilinė byla buvo sustabdyta iki Kauno apygardos teisme civilinė byla pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovei antstolei J. Ž., tretiesiems asmenims I. R., E. T., Luminor Bank AS dėl varžytynių ir turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiais ir joje įsiteisės teismo sprendimas. Taigi, ieškovei ir trečiajam asmeniui nuolat inicijuojant civilinius procesus, vykdymo veiksmai nuolat stabdomi ir taip pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Akivaizdu, kad iki šios bylos išnagrinėjimo turtą iš varžytynių įgijusi atsakovė I. R. neturi galimybės įgyvendinti savo teisės į turto valdymą, nes civilinė byla sustabdyta. Todėl, vien ieškovės ir trečiojo asmens procesinis elgesys vykdymo procese teikiant tai konkrečiai situacijai naudingus argumentus ir siekiant vilkinti vykdymo procesą, yra pagrindas pripažinti jų nesąžiningumą ir yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

Apibendrinant darytina išvada, kad teismas jau yra pasisakęs dėl 2019 m. birželio 6 d. turto vertės ekspertizės ir nustatęs, jog turto rinkos vertė, pagal kurią buvo apskaičiuota pradinė turto pardavimo kaina varžytynėse, yra teisinga; ieškovė ir šioje byloje neįrodė, kad turto rinkos vertė 2019 m. birželio 6 d. buvo nustatyta neteisingai; nustačius rinkos, pagal kurią buvo apskaičiuota pradinė turto kaina varžytynėse, vertę, ieškovės teisės nebuvo pažeistos; be to teismas įsiteisėjusia nutartimi jau yra išnagrinėjęs ir kitus ieškovės ieškinio argumentus, kuriais ji įrodinėja varžytynių neteisėtumą ir prašo panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti restituciją, ir juos atmetęs; ieškovė savo teises įgyvendina nesąžiningai.

Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimo, kitų vykdymo proceso normų pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, varžytynių Nr. 192344, neteisėtomis ir negaliojančiomis; negaliojančiu 2020 m. rugpjūčio 8 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-20-161-5633 ir taikyti restituciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė I. R. patyrė ir prašo priteisti iš ieškovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Eur konsultacijos, 1200 Eur atsiliepimo į ieškinį parengimas, 200 Eur pasiruošimas bylos nagrinėjimui ir advokatės atstovavimas teismo posėdžiuose.

Atsakovė Antstolė J. Ž. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 51,48 Eur pašto išlaidų, kurios iš ieškovės priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi, 93, 96 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės B. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir 51,48 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 48 ct) pašto išlaidas valstybei.

Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.