Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka šalims teismo posėdyje nedalyvaujant, išnagrinėjusi pareiškėjos B. T. skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Nordea Bank AB Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja laiko, kad antstolė, paskirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, būtent, CPK 681 straipsnio nuostatas, nes skyrė ekspertizę, nors turto vertę galėjo nustatyti atsižvelgdama į skolininko ir išieškotojo nuomones. Tokiu būdu paskirdama ekspertizę antstolė didina vykdymo išlaidas. Pareiškėja laiko, kad ekspertizė yra skiriama tik tokiu atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja dėl antstolio turto vertės nustatymo arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Todėl pareiškėja daro išvadą, kad tokiais antstolės veiksmais pareiškėjai buvo užkirstas kelias į sąžiningą vykdomosios bylos vykdymą, užkirsta teisė pačiai siūlyti ir su išieškotoju bei antstole suderinti turto vertę.

Antstolės Jurgitos Žilinskaitės padėjėja N. L., išnagrinėjusi skundą CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, pareiškėjos dalį skundo paliko nenagrinėtu, o kitą dalį skundo atmetė. Patvarkyme atmesti skundą nurodoma, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Konstatavus, kad skundas gautas praleidus dvidešimt dienų terminą, antstolės padėjėja skundo dalį dėl ekspertizės skyrimo paliko nenagrinėtą. Kitą skundo dalį dėl patvarkymo dėl informacijos pateikimo atmetė, nurodydama, kad vykdomojoje byloje reikalinga atlikti priverstinio vykdymo veiksmus - parduoti hipoteka įkeistą turtą iš varžytynių, antstolis turi teisę įpareigoti skolininkę sudaryti sąlygas turto apžiūrai. O skolininkė nenurodė tikslaus ir konkretaus laiko – valandos – turto apžiūrai atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolės Jurgitos Žilinskaitės padėjėja N. L., išnagrinėjusi skundą CPK 510 straipsnyje numatyta tvarka, dalį pareiškėjos skundo - dėl 2015 m. spalio 26 d. patvarkymo - paliko nenagrinėtu, o kitą skundo dalį – dėl 2015 m. gruodžio 1 d. patvarkymo - atmetė.

Priimtame patvarkyme nurodoma, kad skundas yra gautas praleidus dvidešimties dienų terminą, todėl pareiškėjos skundas atsisakytas nagrinėti. Teismas su tokia antstolės padėjėjos pozicija nesutinka ir laiko, kad antstolis negali priimti procesinio sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą. Antstolis gavęs skundą dėl savo veiksmų, pirmiausiai išsprendžia jo priėmimo klausimą. Tuo atveju, jeigu yra praleistas dvidešimties dienų terminas, antstolis patvarkymu atsisako tokį skundą priimti arba atnaujina praleistą terminą, jei praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Termino atnaujinimas yra antstolio diskrecija, jeigu nėra suėjęs naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas. Dokumento priėmimas, kai jis paduotas praleidus terminą, ir tokio dokumento nagrinėjimas reiškia, kad terminas buvo atnaujintas. Teismas laiko, kad pareiškėjos skundas buvo priimtas ir nagrinėtas, ir antstolės padėjėjos atmestas. Todėl teismas nagrinėja pareiškėjos pateiktą skundą laikydamas, kad antstolė jo netenkino.

Civilinės bylos ir prijungtų vykdomųjų bylų Nr. 0161/15/01525 ir 0161/15/01526 duomenimis nustatyta, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro 2015 m. balandžio 27 d. vykdomąjį įrašą dėl 94007,62 Eur išieškojimo iš B. T. ir E. T. Nordea Bank AB naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui 2015-05-18. Tą pačią dieną priimtas ir raginimas įvykdyti sprendimą (23 v.b.l.). Raginimas išsiųstas registruotu laišku. Neįteiktas grąžintas antstolei (31 v.b.l.). Dokumentai buvo siųsti ir pareiškėjos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (54 v.b.l.).

2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-haus“.

Nagrinėjamo skundo objektas paskirtosios ekspertizės turto vertei nustatyti teisėtumas. CPK 681 straipsnis nurodo, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tinkamas priverstinai realizuojamo turto įkainojimas yra esminė areštuoto turto pardavimo, taip pat ir parduodant turtą skolininko pasirinktam pirkėjui, sąlyga. Aiškinant minėtą CPK normą, kasacinio teismo praktikoje akcentuojama antstolio ir šalių bendradarbiavimo pareiga siekiant teisingai įkainoti skolininko turtą. Tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008).

Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Minėtame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teismas pažymio, kad vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti nurodytas atvejis yra ir tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės.

Taigi, tuo atveju, jei pačiam antstoliui nėra aiški turto vertė, jis turi diskreciją spręsti dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Teismas laiko, kad turto vertės nustatymas atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo nuomones arba vertės nustatymas skiriant ekspertizę, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl areštuoto turto vertės, yra savarankiški vertės nustatymo pagrindai ir jie negali būti vertinami kaip vertės nustatymo proceso stadijos. Tai reiškia, kad antstoliui esant abejonių ar neaiškumų dėl vertės, jis gali skirti ekspertizę vertei nustatyti prieš tai neatsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Esant tokiam norminiam reguliavimui teismas laiko, kad antstolė teisėtai 2015 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.

Teismui padarius išvadą, kad priimtas patvarkymas dėl vertės nustatymo yra teisėtas, teismas taip pat daro išvadą, kad skolininkė turi sudaryti sąlygas ir pateikti informaciją dėl galimybės apžiūrėti vertinamą daiktą, todėl atmestina ir skundo dalis dėl 2015 m. gruodžio 1 d. patvarkymo neteisėtumo.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis minėtomis teisės normomis, teismas sprendžia pareiškėjos skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos B. T. skundą dėl antstolės Jurgitos Žilinskaitės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.