- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 2S-1013-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-26149-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- B. T.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3149-638/2016 pagal pareiškėjos B. T. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolės J. Ž. kontoroje vykdomi Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015 m. balandžio 27 d. vykdomieji įrašai Nr. MK-3075 ir Nr. MK-3074 dėl 94 211,28 Eur išieškojimo iš skolininkų B. T. ir Egidijaus Taraškevičiaus išieškotojui AB Nordea Bank Lietuvos skyriui naudai. 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S5-47083 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“. 2015 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S5-52161 antstolė įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją, kada būtų galima apžiūrėti butą turto vertinimo tikslu.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. T. kreipėsi skundu į antstolę, prašydama panaikinti 2015 m. spalio 26 d. antstolės J. Ž. patvarkymą dėl ekspertizės turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti skyrimo Nr. S5-47083 vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01525, Nr. 0161/15/01526, taip pat panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. antstolės J. Ž. patvarkymą Nr. S5-52161 dėl informacijos pateikimo. Pareiškėja įrodinėjo, kad antstolė, paskirdama ekspertizę turto vertei nustatyti, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias normas, nes skyrė ekspertizę, nors turto, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę galėjo nustatyti atsižvelgusi į skolininko ir išieškotojo nuomones.
Antstolė J. Ž. 2015 m gruodžio 30 d. patvarkymu Nr. S5-55720 pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo panaikinti 2015 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S5-47083 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo paliko nenagrinėtą, o dalį dėl prašymo turto vertę nustatyti atsižvelgiant į pareiškėjos ir išieškotojo nuomonę ir dėl prašymo panaikinti 2015 m. gruodžio 1 d. patvarkymą Nr. S5-52161 dėl informacijos pateikimo – netenkino, vykdomąsias bylas Nr. 0161/15/01525 ir Nr. 0161/15/01526 kartu su pareiškėjos skundu perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos B. T. skundo dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmetė.
Teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą, nurodo, kad nesutinka su antstolės padėjėjos pozicija, jog praleidus 20 dienų terminą, skirtą antstolio veiksmų apskundimui, pirmiausiai išsprendžia jo priėmimo klausimą, ir tokiu atveju, jeigu yra praleistas terminas, antstolis patvarkymu atsisako tokį skundą priimti arba atnaujina praleistą terminą, jei praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Teismas laikė, kad pareiškėjos skundas buvo priimtas ir nagrinėtas, todėl antstolės padėjėjos atmestas, teismas nagrinėjo pareiškėjos skundą, laikydamas, kad antstolė jo netenkino.
Teismas nagrinėjamoje byloje taip pat nustatė, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui 2015 m. gegužės 18 d., tos pačios dienos patvarkymu priimtas ir raginimas įvykdyti sprendimą, kuris išsiųstas registruotu laišku, tačiau grąžintas antstolei kaip neįteiktas. Dokumentai buvo siųsti ir pareiškėjos nurodytu adresu Baltijos g. 55-34, Kaunas. 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo skundo objektas paskirtosios ekspertizės turto vertei nustatyti teisėtumas.
Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl paskirtos ekspertizės turto vertei nustatyti teisėtumo, nurodė, kad vykdymo proceso šalių prieštaravimai nėra vienintelis pagrindas skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti. Savarankiškas pagrindas tokio pobūdžio ekspertizei skirti yra tada, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Tuo atveju, jei pačiam antstoliui nėra aiški turto vertė, jis turi diskreciją spręsti dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo. Teismas laikė, kad turto vertės nustatymas atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo nuomones arba vertės nustatymas skiriant ekspertizę, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl areštuoto turto vertės, yra savarankiški vertės nustatymo pagrindai ir jie negali būti vertinami kaip vertės nustatymo proceso stadijos, t. y. antstoliui esant abejonių ar neaiškumų dėl vertės, jis gali skirti ekspertizę vertei nustatyti prieš tai neatsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Esant tokiam norminiam reguliavimui teismas sprendė, kad antstolė teisėtai 2015 m. spalio 26 d. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.
Teismas padaręs išvadą, kad priimtas patvarkymas dėl vertės nustatymo yra teisėtas, taip pat sprendė, kad skolininkė turi sudaryti sąlygas ir pateikti informaciją dėl galimybės apžiūrėti vertinamą daiktą, todėl atmetė skundo dalį dėl 2015 m. gruodžio 1 d. patvarkymo Nr. S5-52161 neteisėtumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja B. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirais skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Nurodo, kad antstolė pažeidė skolininkės interesus, kadangi netinkamai vykdė bei nevykdė imperatyvių įstatyminių nuostatų. Pažymi, kad vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, antstolis turto vertinimo ekspertizę skiria tik tokiu atveju, kai skolininkas ir išieškotojas prieštarauja dėl antstolio turto vertės nustatymo arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju antstolė neatliko pirminių būtinų veiksmų, t. y. net nebandė nustatyti turto vertės ir neklausė pareiškėjos nuomonės dėl jai priklausančios ½ buto vertės, nors tą atlikti privalėjo.
2) Antstolė paskirdama savavališkai ekspertizę, dar labiau padidino priverstinio išieškojimo išlaidas. Antstolė, pavesdama ekspertizę atlikti UAB „Ober-Haus“, visiškai to nemotyvavo, kodėl minėta įmonė paskirta turto vertei nustatyti, nesuteikė pareiškėjai teisės pačiai rinktis turto vertinimo ekspertizę atliekančią įmonę.
Šalies argumentai
3) Pareiškėja nurodo, kad antstolė pareiškėjos turtą turėjo įkainoti dar jį areštuodama, o vėlesnis ekspertizės skyrimas buvo galimas, tik tuo atveju, jeigu antstolei būtų iškilę abejonių dėl jau nustatytos turto vertės, kuomet jis buvo areštuojamas. Be to, ekspertizė skiriama ne bet kada, tik tuo atveju, kai antstoliui kyla abejonių, kurias kelia kitokią vertę pagrindžiantys argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai. To tarpu antstolė nėra nurodžiusi, kokios konkrečiai aplinkybės ir kokie įrodymai jai kelia abejones, dėl kurių buvo būtina paskirti ekspertizę.
4) Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolės teisės paskirti turto vertinimo ekspertizę, nepasisakė dėl savavališkai paskirto turto vertintojo UAB „Ober-Haus“. Minėta įmonė turto vertinimo paslaugas atlieka labai brangiai, tuo tarpu šalims net nebuvo suteikta teisė pasirinkti turto vertinimo ekspertizę atliekančią įmonę. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nepasisakius ir pareiškėjos skundo šioje dalyje nenagrinėjus, daro išvadą, kad nutartis šioje dalyje yra be motyvų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos B. T. atskirąjį skundą antstolės padėjėja prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tikslus nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas reikalauja specialių turto vertinimo žinių, taip užtikrinant tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus, įkainojant parduodamą turtą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turto vertės nustatymas, atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo nuomones, arba vertės nustatymas, kai pačiam antstoliui kyla abejonių dėl areštuoto turto vertės, yra savarankiški vertės nustatymo pagrindai ir jie negali būti vertinami kaip vertės nustatymo proceso stadijos. Vadinasi, antstoliui abejojant dėl turto vertės, jis gali skirti ekspertizę vertei nustatyti prieš tai neatsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones. Taip pat nurodo, kad antstolis neprivalo atsižvelgti ir į pareiškėjos nuomonę dėl turto vertintojo, priešingu atveju tai būtų CPK 682 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Antstolis savo nuožiūra paskiria nepriklausomą turto vertintoją, o ne pasirinktą skolininko, taip užtikrindamas vykdymo proceso skaidrumą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė J. Ž. vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro 2015 m. balandžio 27 d. vykdomuosius įrašus Nr. MK-3075 ir Nr. MK-3074 dėl 94 211,28 Eur išieškojimo iš skolininkų B. T. ir Egidijaus Taraškevičiaus išieškotojui AB Nordea Bank Lietuvos skyriui naudai. 2015 m. spalio 26 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S5-47083 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“. 2015 m. gruodžio 1 d. patvarkymu Nr. S5-52161 antstolė įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją, kada būtų galima apžiūrėti butą turto vertinimo tikslu.
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą ypatingos teisenos tvarka realizuojama skundo (pareiškimo) instituto pagalba. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje, kurio 1 punkte nustatyta, kad teismas atsako priimti ieškinį (skundą), jeigu jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
Vykdymo procesą reglamentuoja VI dalies normos. CPK 613 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundu dėl antstolio veiksmų gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Apeliantė ginčija antstolės veiksmų, susijusių su ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimu, teisėtumą.
Pažymėtina, kad CPK yra išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1, 3 d.); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu reglamentuoja specialiosios CPK 682 straipsnio normos. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, kuriame turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę) gali būti skundžiamas teismui, tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo nei dėl ekspertizės skyrimo, nei dėl ekspertizės išlaidų sumokėjimo atidėjimo, todėl daroma išvada, kad skundas dėl antstolio veiksmų negalėjo būti priimtas teisme.
Kaip jau minėta, diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 str.), tuo tarpu vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tokie antstolio veiksmai, kai yra skiriama turto vertės nustatymo ekspertizė, skolininkės teisių pažeisti negali, kadangi areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija, kurios metu turi būti kuo objektyviau įkainotas areštuotas turtas. Antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą, tačiau, jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti gali skirti ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 str. 4 d.). Taigi, teismas, atsižvelgęs į nustatytas byloje aplinkybes, sprendžia, kad antstolio veiksmai skirti ekspertizę negali būti skundo dėl antstolio veiksmų objektu.
CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jei byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, civilinė byla nutrauktina.
Apeliacinės instancijos teismui skundo reikalavimus įvertinus kaip nenagrinėtinus teisme, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas ginčą ir priimdamas nutartį dėl skundo pagrįstumo padarė esminį procesinį pažeidimą, laikytiną pakankamu pagrindu ginčijamai nutarčiai panaikinti (CPK 329 str. 1 d.) ir bylai nutraukti (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p., 338 str.). Nutarus bylą nutraukti, kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos B. T. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0161/15/01525, Nr. 0161/15/01526, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos skyrius.