Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-496/2024 pagal ieškovės I. Z. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui T. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį ieškovei I. Z. ir atsakovui T. P. (2010-09-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).

17. Iš elektros instaliacijos darbų preliminarios sąmatos, sudarytos A. B., nustatyta, kad elektros laidų tiesimo darbai, kabelis, rozetės, šviestuvai ir kt. darbai bei medžiagos kainuotų 1125,40 Eur. Reikalinga: dviejų rūšių kabelis (3x1,5 ir 3x2,5), iš viso 170 metrų; 13 rozečių; 6 šviestuvų jungikliai; 19 įleidimo dėžučių; tvirtinimo elementai. Taip pat reikalingas betoninės sienos štrobavimas (kanalo gręžimas) 210 metrų laidui montuoti. Į bylą pateiktas A. B. atestatas, kuriuo jam suteikta teisė verstis elektros įrenginių eksploatavimu.

18. Iš elektros instaliacijos darbų preliminarios sąmatą, sudarytos K. B., nustatyta, kad sąmatoje nurodyta atliktinų darbų kaina – 790,00 Eur. Reikalinga: dviejų rūšių kabelis (3x1,5 ir 3x2,5), iš viso 90 metrų; 6 rozetės; 2 šviestuvų jungikliai; 10 įleidimo dėžučių; tvirtinimo elementai. Taip pat reikalingas betoninės sienos štrobavimas (kanalo gręžimas) 90 metrų laidui montuoti.

19. Iš 2022-10-25 buto patalpų remonto preliminarios darbų sąmatos, sudarytos MB „G. B.“ vadovo G. L., nustatyta, kad bendra darbų kaina sudarytų 3259,68 Eur. Reikalinga: senų sienų, grindų išplėšimas, išardymas, pakrovimas ir išvežimas – 350,00 Eur; virtuvės sienų, lubų tinkavimas, glaistymas – 1180,00 Eur; virtuvės grindų betonavimas ir grindų išklojimas plytelėmis – 349,68 Eur; koridoriaus sienų, lubų tinkavimas, glaistymas, dažymas – 640,00 Eur; koridoriaus grindų betonavimas ir grindų išdėjimas – 180,00 Eur; miegamojo kambario lubų perdažymas – 240,00 Eur; svetainės lubų perdažymas – 320,00 Eur.

20. Iš 2023-09-25 preliminarios darbų sąmatos, sudarytos UAB „VB1“ pavaduotojo V. B., nustatyta, kad bendra darbų kaina sudarytų 3209,68 Eur be PVM. Reikalinga: drėgmės rinkiklio nuoma – 300,00 Eur; virtuvės sienų, lubų tinkavimas, glaistymas, dažymas – 1180,00 Eur; virtuvės grindų betonavimas ir grindų išklojimas plytelėmis – 349,68 Eur; koridoriaus sienų, lubų tinkavimas, glaistymas, dažymas – 640,00 Eur; koridoriaus grindų betonavimas ir grindų išdėjimas – 180,00 Eur; miegamojo kambario lubų perdažymas – 240,00 Eur; svetainės lubų perdažymas – 320,00 Eur.

21. Iš ieškovės pateiktų apgadintų baldų ir įrangos kainų nustatyta, kad ieškovės 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais apskaičiuota baldų ir įrangos kaina: virtuviniai baldai – 395,00 Eur; mikrobangų krosnelė – 120,00 Eur; viryklė – 100,00 Eur; miegamojo čiužinys „Dormeo“ – 600,00 Eur; miegamojo lova – 200,00 Eur; dvi naktinės spintelės – 70,00 Eur.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

22. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo CPK 185 straipsniu, 12 straipsniu, 178 straipsniu, 179 straipsniu. Teismas faktiškai atleido ieškovę nuo pareigos pateikti įrodymus apie padarytos žalos dydį, neteisingai vertino liudytojų parodymus, pateiktas preliminarias sąskaitas. Teismo sprendimas priimtas objektyviai nenustačius padarytos žalos dydžio, kadangi ieškovė, siekdama padidinti nebūtą žalą, neatliko įvykio vietos apžiūros, nekvietė ekspertų ir atsakovo dėl įvykio vietos apžiūros bei žalos įvertinimo, neprašė paskirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti.

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso po ½ dalį ieškovei I. Z. ir atsakovui T. P.. 2022-08-06 namo antrame aukšte, priklausančiame atsakovui, trūko unitazo vandens žarna. Iš trūkusios unitazo vandens žarnos bėgo vanduo ir užliejo ieškovei priklausančias patalpas, esančias pirmame namo aukšte. Dėl gausiai bėgusio vandens vandeniu buvo užlietos ieškovės patalpų lubos, sienos, grindys, sulieti baldai, dingo elektros maitinimas.

24. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš griežtosios deliktinės atsakomybės atvejų, t. y. statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016).

25. Taigi, byloje nėra ginčo, jog žala ieškovės patalpoms buvo padaryta trūkus atsakovo patalpose esančiai unitazo vandens žarnai ir iš jos išsiliejus vandeniui bei užliejus žemiau esančias ieškovės patalpas. Šiuo atveju atsakomybė už kilusią žalą tenka atsakovui, kaip patalpų savininkui, įvykio metu turėjusiam pareigą tinkamai prižiūrėti savo patalpų vandens įrenginių būklę, o to nepadarius, vandens žarna trūko, tekėjo vanduo, kuris ieškovės turtui padarė žalą (priežastinis ryšys).

26. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, neteisingai vertino liudytojų parodymus, į bylą pateiktus rašytiniu įrodymus, teismo sprendimas buvo priimtas objektyviai nenustačius padarytos žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

27. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016).

28. Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

29. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikta: elektros instaliacijos darbų preliminari sąmata, sudaryta A. B.; elektros instaliacijos darbų preliminari sąmata, sudaryta K. B.; buto patalpų remonto preliminari darbų sąmata, sudaryta MB „G. B.“ vadovo G. L.; preliminari darbų sąmata, sudaryta UAB „VB1“ pavaduotojo V. B.; apgadintų baldų ir įrangos kainos vertinimas, atliktas ieškovės.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje yra įrodyta, kad ieškovei priklausančioje virtuvėje ir kambaryje vanduo bėgo gausiausiai, todėl šiose patalpose keisti elektros instaliaciją nauja yra reikalinga, todėl ieškovei priteistinas žalos atlyginimas už elektros instaliacijos pakeitimą virtuvėje ir koridoriuje pagal K. B. sąmatą (790,00 Eur). Teismas sprendė, kad yra būtinas ieškovės buto virtuvės, koridoriaus sienų ir lubų remontas, miegamojo kambario lubų dažymas, o priteisti svetainės lubų perdažymo išlaidų nėra pagrindo, kadangi į bylą nepateikta įrodymų dėl jų sugadinimo. Teismas vertino, kad priteisti iš atsakovo atlyginimą už betonavimo darbus taip pat nėra pagrindo, todėl grindų remonto darbus mažino pusiau (virtuvės 349,68 : 2 = 174,84 Eur, koridoriaus 180 : 2 = 90,00 Eur). Teismas iš V. B. pateiktos preliminarios darbų sąmatos, kurios suma 3209,68 Eur, atėmė 320,00 Eur už svetainės lubų dažymą, 174,84 Eur ir 90,00 Eur už grindų betonavimą, ir už patalpų remonto darbus priteisė 2624,84 Eur sumą. Teismas sprendė, kad miegamojo baldų sugadinimas yra neįrodytas, tačiau yra pagrindas priteisti ieškovei žalos atlyginimą už virtuvės baldus – 395,00 Eur, mikrobangų krosnelę – 120,00 Eur, viryklę – 100,00 Eur (pagal ieškovės teiktą apskaičiavimą, įvertinus ieškovės nurodytų sumų dydį).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistiną žalos atlyginimo dydį, vadovavosi į bylą pateiktomis patalpų remonto sąmatomis, elektros instaliacijos remonto sąmatomis, ieškovės pateiktais skaičiavimais, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais. Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendė, kokius konkrečius remonto darbus, medžiagas bei jų kiekį, už kokius sugadintus baldus, virtuvės buitinę įrangą pripažįsta reikalinga kompensuoti, kad būtų teisingai atlyginta ieškovei padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, keliančių abejonių ar paneigiančių pirmosios instancijos teismo kompensuoti nurodytus darbus, jų kiekį, apimtį, kainą ir pan. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti patalpų remonto darbai yra nebūtini, nereikalingi ar jų atlikimo kaina yra apskaičiuota netinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka teisingam padarytos žalos dydžiui nustatyti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas objektyviai nenustačius padarytos žalos dydžio.

33. Pasisakydamas dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodyto argumento dėl ekspertizės skyrimo žalos dydžiui nustatyti, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016). Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakako žalos dydžiui nustatyti, be to, atsakovas, byloje atstovaujamas profesionalaus teisininko, prašymo skirti ekspertizę neteikė.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

36. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).

37. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

38. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų), kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas. Be to, kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015), ginčo šalies nesutikimas su tuo, kaip teismas įvertino įrodymus, nėra pakankamas konstatuoti, kad įrodymai įvertinti netinkamai; nė vienas įrodymas neturi teismui išankstinės galios, išvada dėl bylos faktų turi būti daroma visumos įrodymų vertinimo pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė I. Z. prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2024-03-12 sąskaita-faktūra Nr. 20, kurios suma 400,00 Eur (susipažinimas su apeliaciniu skundu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konsultacija, atsiliepimo paruošimas, atstovavimas), bei 2024-03-13 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis apie 400,00 Eur sumos sumokėjimą už teisines paslaugas.

42. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

43. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei I. Z. iš atsakovo T. P. priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. P. (gimusio (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Z. (gimusiai (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.