- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- e2-3346-405/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- V. Š.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui V. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. C. ieškiniu atsakovui V. Š. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2903-617/2020 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį: 1) padidinti iš atsakovo V. Š. nepilnametei dukrai K. Š. prileistą išlaikymą ir priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą 250 Eur išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) padidinti iš atsakovo V. Š. nepilnamečiam sūnui D. Š. prileistą išlaikymą ir priteisti nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą 250 Eur išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.
Ieškovės atstovė adv. E. Grucytė nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko, ieškinys pagristas ir įrodytas. Šalių santuoka nutraukta 2020 m., praėjus daugiau nei trejiems metams ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama padidinti priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Šalių turtinė padėtis nepakito, o aplinkybė, kad atsakovui tenka mokėti pinigines sankcijas, kurios yra akivaizdus neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatas, pagal teismų praktiką negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį. Šalys pakankamai prastoje finansinėje būklėje – abu turi po pusę buto, kurį įgijo santuokoje, abu turi kreditų, pajamos tikrai nėra didelės, vienas turi, kitas planuoja turėti po trečią atžalą, todėl akivaizdu, kad ir išlaikymas negali būti labai didelis. Ieškiniu prašoma tik 250 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui, ši suma, pagal teismų praktiką, yra labai maža atsižvelgus į kainas, pragyvenimo lygį ir akivaizdu, kad tokią sumą, nesiekiančią net pusės minimalios algos, priteisus iš atsakovo, jis turės galimybę teikti. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jis dirbantis, byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad jam būtų diagnozuoti kažkokie susirgimai, kurie sumažintų jo gebėjimus ir galimybę užsidirbti pinigines lėšas. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovės išsakytus paaiškinimai, institucijos į bylą pateiktą išvadą, ieškinys turi būti patenkintas. Ieškovės teigimu, pasikeitė abiejų vaikų poreikiai, vaikai paaugo, priteista 100 Eur suma kiekvienam vaikui neatitinka teismų praktikos. Nutraukus santuoką liko butas, kuris padalintas po ½ dalį abiem šalims, prievolės kreditoriams nebuvo modifikuotos ir šalys privalo solidariai grąžinti buto įgijimui gautą paskolą. Atsakovas, nemokėdamas paskolos, dar labiau blogina ieškovės finansinę padėtį, nes ieškovė, mokėdama ne jai, bet ir atsakovui tenkančią kredito dalį, mažiau lėšų gali skirti šalių vaikų poreikiam tenkinti. Ieškinyje aiškiai nurodytos vaikų išlaikymui reikalingos išlaidos – drabužiams ir kitiems būtiniausiems dalykams išleidžiamos sumos. Vaikai didesnių sveikatos problemų neturi, bet jie lanko papildomus būrelius – meno mokyklą, šokių būrelį, akordeono būrelį, ir visa tai didina išlaidas nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas buvo pateikęs duomenis, kad jo draugė laukiasi jo kūdikio, ir šias aplinkybes draugė patvirtino teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja, todėl vertinama, kad šiuo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po trečią išlaikytinį – kiekvienam iš jų gimė po trečią vaiką, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas atsakovui nemokėti išlaikymo savo kitiems dviem vaikams. Šios kategorijos bylose pirmiausia turėtų būti žiūrima nepilnamečių vaikų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakęs, kad nepriklausomai nuo to, kiek tėvai dirba, kokias pajamas turi, kokia jų turtinė padėtis, vis tiek nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti patenkinti, kad asmenims, kurie prašo priteisti išlaikymą, kuris ne didesnis nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimali alga, nereikia pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių tas išlaidas. Vaikų motina, nežiūrint į tai, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, stengiasi kiek įmanoma vaikus lavinti, t. y. siekia, kad vaikai lankytų ir neformalų ugdymą, veža juos į meno mokyklas, ir tai padidina nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas. Įvertinus visas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką, atsakovo nurodyti argumentai, kad jis dabar įkalinimo įstaigoje ir kad jo turtinė padėtis sunki, vertintini kritiškai ir ieškinys turėtų būti patenkintas. Ieškinį patenkinus, prašo iš atsakovo priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė R. C. paaiškino, kad nuo santuokos nutraukimo pasikeitė vaikų poreikiai, vaikai paaugo, taip pat padidėjo prekių bei paslaugų kainos, todėl padidėjo ir lėšos, būtinos vaikų išlaikymui. Abiem vaikams išlaikyti reikalinga 500-600 Eur pagrindinė suma per mėnesį, dar prisideda įvairūs smulkesni poreikiai. Ji stengiasi kiek gali, kad jie mokykloje būtų tinkamai ir ne prasčiau už kitus apsirengę, nes berniukas paauglys, nori gražiai atrodyti, pasikirpti, todėl vaikšto du kartus per mėnesį į kirpyklą, mergaitei aštuoneri metai, ji taip pat nori pasipuošti. Ji vaikus buvo nuvežusi prie jūros buvo ir veža į baseinus, jei tik yra galimybė. Ji neskaičiuoja išlaidų, kurios susidaro jiems važiuojant pramogauti, į gamtą ar prie ežero. Drabužiams išleidžiama tiek, kiek parašyta, vaikai lanko mokyklą ir būrelius, todėl neįmanoma vaikui viską nupirkti už 100 Eur. Kiekvieną dieną duoda vaikams po 2 Eur, todėl susidaro nemaža suma. Reikalingos lėšos rinkliavoms mokykloje ir būreliuose, pavyzdžiui, apsilankymo baseine kaina 4 Eur, be to, dar reikia ir akinių, ir kepurės. Sūnus į kirpykla vos ne du kartus per mėnesį eina, kainuoja po 10 Eur. Kalėdų šventei ir ekskursijoms taip pat reikalinga nemaža suma. Sūnui striukę nupirko už 50 Eur, batus už 100 Eur, todėl 200 Eur tikrai vienam vaikui išleidžia per mėnesį, neįskaitant smulkių drabužių – apatinių, kojinių. Kitas išlaidos sunku apskaičiuoti, nes bendrai perkamos ir skalbimo, ir higienos priemones. Per mėnesį skalbimo priemonėms vaikams išleidžia apie 20 Eur. Vaikams į mokyklą įdeda sumuštinių, sausainių. Vaikai mėgsta pieną, todėl jiems savaitei perka 12 pakelių po litrą pieno. Kiekvienam vaikui per mėnesį maistui išleidžia ne mažiau 80 Eur. Europos paramą gauna – skalbimo priemonių, maisto, bet vaikai gaunamų konservų nevalgo. Vaikai lanko meno mokyklą, moka 15,90 Eur už sūnų ir 11 Eur už dukrą. Dukrai pirko triko už 7 Eur, baleto batelius už 9 Eur, šortukus už 6 Eur, dar buvo reikalingos kojinaitės, kuodukai, plaukų segtukai. Mokykloje į klasės fondą praeitą mėnesį sumokėjo 40 Eur, reikės lėšų Kalėdoms – pernai mokėjo 25 Eur, šiemet dar nežino, kiek mokės. Nuolatinės kitos išlaidos – popieriui klasei po 5, po 10 Eur, ekskursijoms 5 -7 Eur, nors ekskursijos organizuojamos rečiau nei kartą per mėnesį. Sūnus važiavo į Latviją, jam davė 40 Eur kelionei, be to, už ekskursiją sumokėjo 30 Eur. Vaikai neturi nuolatinių sveikatos sutrikimu, bet suserga ir tuomet vaistams išleidžia 30 Eur, vaikams perka vitaminus, kurių kaina 15 Eur, perka vienam mėnesiui dvi dėžutes, todėl išleidžia 30 Eur, bet vitaminus perka ne kiekvieną mėnesį. Reikia vaikams žieminių striukių ir batų, kuriuos perka mokyklos lankymui ir kasdienai. Ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame yra tik keli vaikai, todėl mokyklinis autobusas vaikų nevežioja, todėl vaikus nuveža į mokyklą, pasiima po pamokų, kai vaikams reikia ilgai laukti po pamokų būrelių, juos pasiima į namus ir vėl nuveža į būrelius. Vaikus veža pas gydytojus. Tiksliai negali pasakyti, kiek kuro išleidžia būtent vaikų vežimui, bet per savaitę sunaudoja 60 l, sumoka virš 100 Eur, todėl mano, kad per mėnesį vaikų vežiojimui išleidžia 200 Eur, be to, reikalingos lėšos mašinai remontuoti. Be to, kiekvieną mėnesį moka 180 Eur už vaikų telefonus, kompiuterį, kuris buvo būtinas nuotoliniam mokymuisi, už abiem vaikams nupirktus laikrodžius, kad galima būtų su jais susisiekti, už planšetę, kuri buvo nupirkta, kai neturėjo televizoriaus. Šeimoje augina tris vaikus, trečiam vaikui trys mėnesiai, todėl gauna 460 Eur dydžio motinystes išmoką, taip pat gauna 400 Eur dydžio išmoką visiems trims vaikams. Ji šiuo metu augina vaiką, iki motinystės atostogų dirbo pusantro etato, jai buvo mokamas 900 Eur dydžio darbo užmokestis, išskaičius mokesčius. Nutraukiant santuoką su atsakovu buvo susitarta, kad paskolą, paimtą butui, grąžins jis, dėl to buvo susitarta dėl mažesnių sumų vaikų išlaikymui, tačiau atsakovas paskolos nemoka, moka ji, taip pat moka kas mėnesį 67 Eur už komunalines paslaugas, už vandenį, už šiukšles – apie 74 Eur, nes už šiukšles nebuvo sumokėtas abonentinis mokestis, sumokėjo 4 Eur draudimui. Ji gyvena su sugyventiniu, jis dirba, gauna minimalų atlyginimą. Gyvena su vaikais pas vyrą jam priklausančiame name. Namas didelis, kūrenamas malkomis, už elektrą moka po 150-200 Eur, bet mokesčius moka vyras, ji neprisideda, todėl negali pasakyti, kokia šių išlaidų suma tenka kiekvienam vaikui. Name gyvena penkiese, anksčiau su vaikais gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), mokėjo 600 Eur, todėl su vaikais pragyventi buvo sunku. Dabar mokesčių nemoka. Jos turimas turtas – pusė buto ir automobilis, kurio įsigijimui ėmė paskolą, automobilis reikalingas vaikams vežioti. Jos turimi įsipareigojimai – automobilio paskola, buto paskola, telefonų paskola, laikrodukai, internetinės kortelės, kad vaikai galėtų naudotis. Ji išlaidžia su visomis paskolomis 500-600 Eur, dar prisideda vaikų būrelių, meno mokyklos išlaidos. Išleidžia mažiau nei 250 Eur už komunalines paslaugas, nes gyvena pas vyrą. Paramą gauna kas tris mėnesius maistu ir skalbimo priemonėmis – vienam žmogui tenka vienas indelis konservų, makaronai, skalbimo priemonės. Ši parama skiriama tuomet, kai gaunamos mažos pajamos – mažesnės nei 315 Eur asmeniui. Jos trečio vaiko tėvas neįskaičiuojamas į šią paramą. Jei ji vėliau registruosis darbo biržoje, galės gauti socialinę išmoką. Atsakovo motina neteikia nuolatinių išmokų vaikų išlaikymui.
Atsakovo atstovas adv. A. Alekna nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Ieškovė prašo padidinti priteistą išlaikymą. Ieškinys nepagrįstas, nes nenurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, kad vaikų poreikiai padidėjo, nenurodyti konkretūs vaikų poreikiai, ir nepagrindžiama, kad reikalavimas padidinti išlaikymo dydį susijęs ir atitinka tuos poreikius. Ieškinys grindžiamas ieškinio pateikimo metu buvusia atsakovo turtine padėtimi, atitinkamos aplinkybes buvo išdėstytos ir atsakovo atsiliepime. Tuo metu atsakovas dirbo ir gavo pajamas, tačiau šiuo metu jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitusi, todėl nesutinka su ieškovės atstovės išdėstytu argumentu, kad šalių turtinė padėtis nepakito. Atsakovo turtinė padėtis pakito būtent dėl to, kad šiuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, teismo nuosprendis įsiteisėjęs, paskirtas ilgas laisvės atėmimo terminas. Išlieka atsakovo pareiga išlaikyti vaikus, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad jo turtinė padėtis pasikeitė – jis neteko darbo ir pajamų, negaudamas pajamų yra išlaikomas valstybės. Kita aplinkybė, kuri paaiškėjo proceso metu – atsakovas turi šeimą ir susilaukė kūdikio su moterimi, kuri apklausta kaip liudytoja patvirtino aplinkybę, kad atsakovas kartu su ja gyveno iki suėmimo ir ji laukiasi jų bendro vaiko. Atsakovui atsirado pareiga išlaikyti dar vieną vaiką. Nuo ieškinio pateikimo atsakovo turtinė padėtis pablogėjusi. Ieškovė negalėjo pagrįsti kai kurių išlaidų, teigė nežinanti, kiek mokama už komunalinius mokesčius ir kokia šių mokesčių suma tenka vaikams, taip pat kokio dydžio išlaidos vaikams maistui. Ieškovė nurodo skirtingas išlaidų sumas, paklausus apie abiejų vaikų poreikiams kiekvieną mėnesį išleidžiamą sumą, ieškovė nurodė 500-600 Eur. Skaičiuojant pagal pateiktą pažymą apie ieškovės pajamas už vaikus, jos per paskutinius mėnesius siekė 270 Eur, todėl prie 270 Eur pridėjus iš atsakovo jau priteistą išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui, kuris antstolės pagal įstatymo reikalavimus šiuo metu indeksuojamas iki 276 Eur sumos, gaunama prašoma priteisti 500 Eur suma, nors tokiu atveju ieškovė neprisidėtų prie vaikų išlaikymo. Tuo atveju, jei būtų priteistas iš atsakovo išlaikymas po 250 Eur kiekvienam vaikui, tai bendra suma būtų 500 Eur, o pridėjus vaikams mokamą 270 Eur dydžio išmoką, vaikų išlaikymui gaunama suma žymiai viršytų ieškovės nurodomą 600 Eur dydžio reikalavimo riba, ieškovės nurodytą teismo posėdyje. Ieškovės pateikti pavieniai, epizodiniai dokumentai nepagrindžia ieškinyje nurodytų sumų, pateiktų paskaičiavimų ir lentelių, taip pat ir teismo posėdyje ieškovės nurodytų aplinkybių. Prašo ieškinio netenkinti, netenkinus ieškinio, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų..
Atsakovas V. Š. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba ir jokių pajamų negauna – neturi galimybės ir pajamų mokėti vaikams išlaikymą. Įkalinimo įstaigoje prieš tris mėnesius pateikė prašymą dėl įsidarbinimo, tačiau iki šiol darbo dar negavo. Iki bausmės atlikimo dirbo ir gaudavo virš 800 Eur atlyginimą, todėl iki gegužės mėnesio sumokėjęs ieškovei visas išlaikymo vaikams sumas. Išėjo iš darbo savo noru, nes gegužės 23 d. turėjo vykti atlikti bausmę. Ieškovė, jam nepranešusi, kreipėsi pas antstolę dėl išlaikymo indeksavimo ir iš jo turimų lėšų buvo nuskaičiuotos indeksuoto išlaikymo sumos – vieną mėnesį virš 1000 Eur, kitais mėnesiais išlaikymas iš darbo užmokesčio buvo išskaitomas po 276 Eur. Santuoką nutraukus, kartu su atsakove turi po ½ dalį buto kaime, už kurį jis ketverius metus mokėjo paskolą, atsakovė 2021 m. paskolą mokėjo penkis mėnesius ir dabar moka apie septynis mėnesius. Bandė butą išnuomoti ir gauti pajamų, tuo tikslu buvo patalpintas skelbimas socialiniuose tinkluose, atsirado vienas asmuo, bet jam butas netiko dėl didelio atstumo nuo miesto. Jis turi ir kitų įsipareigojimų bankui, nes buvo finansinių sunkumų ir ėmė paskolas. Kito turto neturi. Jei būtų buvęs laisvėje, toliau būtų mokėjęs išlaikymą vaikams, dabar susidarė įsiskolinimas. Norėtų palikti vaikams savo buto dalį, nes, gavę pinigus, jie juos išsileistų, o butas liks. Ieškovė neleidžia jam bendrauti su vaikais. Ieškovė gauna 270 Eur dydžio išmoką vaikams ir prašo priteisti išlaikymą po 250 Eur kiekvienam vaikui, kas sudaro 500 Eur sumą, todėl šią sumą reikia padalinti abiem tėvams. Pagal ieškovės paaiškinimus, labai didelės transporto išlaidos, tačiau jam žinoma, kad vaikai iš mokyklos nueina pas ieškovės motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) m., o jei ieškovė važiuoja dėl savo poreikių, šios išlaidos neturėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas, skirtas vaikų išlaikymui. Prašo ieškinio netenkinti, nes negali mokėti didesnės sumos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-2903-617/2020) nutraukta R. Š. (šiuo metu R. C.) ir V. Š. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių nepilnamečių vaikų – sūnaus D. Š. ir dukros K. Š., gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi susitarė dėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams, mokamo 100 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2020 m. vasario 19 d. iki sūnaus ir dukros pilnametystės. Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaikų motina R. Š. (šiuo metu R. C.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad teismo sprendimu patvirtintas išlaikymo dydis buvo antstolės indeksuotas Vyriausybės nustatyta tvarka, ir nustatytas 276 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį abiem vaikams.
Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo padidinimo grindžia tuo, kad atsakovo teikiamas 100 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui neatitinka išaugusių vaikų poreikių ir ekonominės situacijos šalyje.
LR CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.201 str. 1 d. numatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvų turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių pokyčiai laikotarpiu nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti esminiai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-24/2013, e3K-3-70-969/2018). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turi būti nustatytos ir vertinamos ne tik aplinkybės, reikšmingos priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai), bet ir aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo (abiejų tėvų turtinė padėtis, vaiko poreikiams tenkinti reikalinga išlaikymo suma, tėvų galimybės gauti didesnes pajamas) (LAT nutartis civilinėje byloje e3K-3-70-969/2018).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors priteisiant vaikui išlaikymą orientaciniu kriterijumi būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.). Ieškovės teismo posėdyje nurodyta dviejų vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga suma – 500-600 Eur, neviršija orientaciniu kriterijumi pripažinto MMA dydžio, tačiau teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad 500-6000 Eur suma pagrindiniams poreikiams, dar prisideda vaikų būreliams, meno mokyklai reikalingos išlaidos, prie ieškinio pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė 970 Eur dydžio išlaidų sumą, todėl ieškovė turi pagrįsti jos nurodomą vaikų išlaikymui būtiną sumą.
Iš ieškovės pateiktų dviejų vaikų poreikių lentelių matyti, kad vienoje lentelėje ieškovė nurodo dviejų vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalingą sumą – 970 Eur: gimnastikos būreliui išleidžiama 20 Eur, mokykliniams reikmenims – 50 Eur, drabužiams, avalynei –200 Eur, vaikų mobiliojo ryšio paslaugoms – 50 Eur, vaikų susisiekimui transportu į mokyklą ir būrelius, kadangi gyvena už miesto – 200 Eur, vaikų pramogoms – 150 Eur, nenumatytoms išlaidoms, pvz. vitaminams, vaistams žaislams, lavinimo priemonėms, kišenpinigiams – 100 Eur, maistui – 200 Eur, tuo tarpu kitoje lentelėje nurodoma, kad ši suma sudaro 790 Eur: mokesčiams už komunalines paslaugas išleidžiama 250 Eur, higienos prekėms – 20 Eur, būrelių išlaidos dviem vaikams – 40 Eur, mokykliniai reikmenys – 30 Eur, drabužiai, avalynė – 150 Eur, vaikų mobiliojo ryšio paslaugoms – 50 Eur, vaikų susisiekimui transportu į mokyklą ir būrelius – 100 Eur, maistui – 100 Eur, nenumatytoms išlaidoms: ekskursijoms, vaistams, lavinimo priemonėms, žaislams, dienpinigiams – 50 Eur.
Ieškovė vaikų poreikių lentelėse nurodo, kad komunalinėms paslaugoms, internetui, mobiliojo ryšio paslaugoms vidutiniškai išleidžia apie 300 Eur per mėnesį, teismo posėdyje ieškovė nurodė apie patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui, tačiau komunalinių išlaidų dydžio negalėjo tiksliai nurodyti, kadangi šias išlaidas apmoka kartu su ja neįregistravus santuokos gyvenantis vyriškis, maistą gamina namuose, vaikams įdeda maisto į mokyklą, duoda dienpinigių, todėl įvertino, kad kiekvieno vaiko maitinimui išleidžia ne mažiau kaip po 80 Eur per mėnesį, skalbimo ir higienos priemones perka bendrai, gauna paramą maistu ir skalbimo priemonėmis, tačiau tuo pačiu ieškovė nurodė, kad šiuo metu kiekvieno vaiko skalbimo priemonėms išleidžia 20 Eur, sūnui kirpyklos paslaugoms – 20 Eur. Atsižvelgus į šalies ekonominę situaciją, vertinama, kad dviejų nepilnamečių maistui išleidžiama 160 Eur dydžio suma yra protinga ir pakankama. Teismo posėdyje ieškovė teigė, kad už vaikų telefonus, kompiuterį, pirktą dėl nuotolinio mokymosi ir laikrodukus abiem vaikams, pirktus tam, kad galėtų su jais susisiekti, pirktą planšetę kiekvieną mėnesį moka 180 Eur, papildomi moka už interneto paslaugas, tačiau į bylą nepateikė įrodymų apie tokias kas mėnesį patiriamas padidėjusias išlaidas. Vaikų poreikių lentelėse ieškovė nurodo, kad vidutiniškai per mėnesį išleidžia 100-200 Eur automobilio kurui, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad šios vaikų išlaidos sudaro 200 Eur. Paaiškino, kad vaikus veža į mokyklą, į būrelius, pas gydytojus, pramogauti ir pan. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė naudoja automobilį ne tik vaikų, bet ir savo reikmėms, vertinama, kad nepilnamečiams šalių vaikams per mėnesį tenkančios šios išlaidos negali būti didesnės nei du trečdaliai visų išlaidų (200 Eur). Ieškovė nepateikė bent preliminarių skaičiavimų išlaidų kurui, sunaudotam išskirtinai vaikų poreikiams, vis tik aplinkybės, kad vaikai vežami į mokyklą, neginčijo ir atsakovas.
Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad moka paskolą už jai ir atsakovui po santuokos nutraukimo priklausantį turtą – butą, moka už šiam būstui teikiamas komunalines paslaugas, tai yra patiria papildomų išlaidų jo išlaikymui, motyvuodama tuo, kad atsakovas nevykdo savo prievolių, kadangi atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, pajamų neturi. Iš ieškovės pateiktų Registro centro duomenų matyti, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu, ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad mokami paskola ir minėti mokesčiai už komunalines paslaugas būtini vaikų poreikiams tenkinti, todėl vertinama, kad ieškovė neįrodė, jog minėti mokėjimai susiję su vaikų poreikių tenkinimu.
Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad kiekvieną dieną duoda vaikams po 2 Eur dienpinigių, todėl šios išlaidos per mėnesį sudarytų 80 Eur (2 Eur x 2 x 20 d.), išleidžia vaikams drabužiams apie 200 Eur, vaikų ugdymui – už sūnaus meno mokyklos lankymą moka 15,90 Eur, už dukros šokių pamokas – 11 Eur, rinkliavoms mokykloje – 40 Eur, popieriui klasėje – apie 10 Eur, ekskursijoms apie 5-7 Eur, sūnui ekskursijai išleido 70 Eur, išlaidos vaistams – apie 30 Eur, vitaminams – 30 Eur, Kalėdų šventei mokykloje numato sumokėti apie 25 Eur, t. y. iš viso – apie 519 Eur. Dalis šių išlaidų yra vienkartinio pobūdžio (rinkliavos, ekskursijos, sezoninių drabužių pirkimas), todėl turi būti dalijamos kiekvienam mėnesiui. Kaip jau minėta, vaikų maitinimui reikalingos 160 Eur dydžio išlaidos, skalbimo priemonėms – 20 Eur, kirpyklos paslaugoms sūnui – 20 Eur. Ieškovė negalėjo paaiškinti ir detalizuoti kai kurių sumų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad vaikų išlaikymui, nesant specialiųjų poreikių, reikalinga ne mažesnė nei minimalus darbo užmokestis suma, ir nors ieškovė nurodė, kad neteikė į bylą įrodymų kas mėnesį patiriamoms išlaidoms transportui ir telekomunikacijos prietaisų įsigijimui bei naudojimui pagrįsti, teismui nekyla abejonių, kad tokios išlaidos susiję su abiejų nepilnamečių vaikų poreikiais, ir jas ieškovė patiria. Šalių nepilnamečiai vaikai mokosi gimnazijoje – sūnus šeštoje klasėje, dukra antroje klasėje, todėl vertinama, kad po teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas šalių susitarimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, padidėjo išlaidos vaikų būtiniems poreikiams patenkinti. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad įrodyta bendra minimali būtiniems abiejų vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį suma – apie 800 Eur, t. y. kiekvienam vaikui 400 Eur.
Iš ieškovės pateiktos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šalių nepilnamečiams vaikams D. Š. ir K. Š. bei ieškovės kūdikiui, teikiama universali išmoka vaikui nuo 2023 m. birželio 25 d iki 2023 m. birželio 30 d. 30,27 Eur, nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2029 m. kovo 31 d. po 151,41 Eur mėnesiui. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. pažymos apie pajamas Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. mokama 408,66 Eur dydžio išmoka trims vaikams, tame tarpe ir D. Š. bei K. Š. (po 136,22 Eur vienam vaikui), ir, be kita ko, 2023 m. rugsėjo mėn. išmokėta 196 Eur dydžio paramos mokinio reikmėms įsigyti suma. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 m. asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 m., skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“, bazinės socialinės išmokos dydis per mėnesį yra 49 Eur, todėl universalios išmokos vaikui dydis – 85,75 Eur (49 Eur x 1,75), 6 str. 2 d. 2 p., nustatyta, kad papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama, be kita ko, kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 m. arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 m. asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos ar nėštumo, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 m., skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl papildomos universalios išmokos vaikui dydis šiuo atveju – 50,47 Eur (49 Eur x 1,03), ir išmoka vaikui tokiu atveju bendroje sumoje sudaro 136,22 Eur (85,75 Eur + 50,47 Eur). Nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažinamas ieškovei mokamos vaikui išmokos dydžiu ir nustatomos tėvų teikiamo išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Iš Sodros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti nustatyta, kad ieškovė dirbo nuo 2021 m. spalio 1 d., nuo 2023 m. birželio 25 d. iki 2025 m. birželio 25 d. augina vaiką iki trejų metų, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. ji iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gavo 658,99 Eur išmoką, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 21 d. – 565,08 Eur išmoką, laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 22 d. iki 2023 m. spalio 31 d. – 397,08 Eur išmoką, laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. – 380,18 Eur išmoką. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos – apie 460 Eur dydžio motinystės išmoka.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Sodros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti nustatyta, kad atsakovas dirbo nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad iš darbo išėjo savo noru, nes gegužės 23 d. vyko atlikti bausmę, dirbdamas gaudavo virš 800 Eur darbo užmokestį, šiuo metu jokių pajamų negauna.
Iš Registrų centro išraše esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su ūkiniu pastatu. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis.
Iš atsakovo pateiktos Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties (baudžiamoji byla Nr. 1A-106-579/2023) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 1 d. ir nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, kurios pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio V. Š. sulaikymo dienos vykdant nuosprendį, ir į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. sausio 13 d., paliktas nepakeistas. Kaip nurodo atsakovas, jis nuo 2023 m. gegužės 23 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau iš Sodros suvestinės apie duomenis asmens mokumui vertinti matyti, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės 19 d. nedirba, teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad negali dirbti dėl to, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, prieš tris mėnesius pateikė prašymą dėl įsidarbinimo, tačiau darbo dar negavo. Teismo posėdyje liudytoja V. Z. paaiškino, kad nuo 2022 m. kovo mėn. iki jo suėmimo gyveno su atsakovu, laukiasi jų bendro vaiko. Atsakovas nepateikė kitų duomenų apie savo turtinę padėtį (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą) ar turimus kitus išlaikytinius. Byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti.
Pagal teismų praktiką, vaiko išlaikymui reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ yra 840 Eur (bruto) arba apie 633 Eur (neto), tačiau ši suma yra orientacinė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ numatyta minimali darbo užmokesčio suma 2024 m. – 924 Eur (bruto) arba apie 708 Eur (neto), o 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ praėjusiais 2022 m. nustatyta suma – 730 Eur (bruto) arba apie 550 Eur (neto). Teismų praktikoje pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į poreikių lentelėse nurodytų išlaidų dydžius, į ieškovės teismo posėdyje nurodytas išlaidas, sprendžiama, kad išlaidų būtiniems dviejų vaikų poreikiams tenkinti dydis – 800 Eur, kuris, atskaičius vaikams mokamą paramą, apie 528 Eur (800 Eur – 272,44 Eur (136,22 Eur x 2)). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgus į ištirtus rašytinius įrodymus ir šalių, liudytojos pateiktus paaiškinamus, daroma išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo – ieškovė ir atsakovas turi po ½ dalį jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kito nekilnojamojo turto jie neturi, tačiau ieškovei šiuo metu suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti ir ji gauna pajamų, tuo tarpu atsakovas pakankamai ilgą laiką (beveik septynis mėnesius) nedirba, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje (paskirtos bausmės terminas – aštuoneri metai), atsakovo teigimu, jis deda pastangų, kad, būdamas įkalinimo įstaigoje, gautų darbą – pateikė prašymą dirbti, tačiau iki šiol darbo negavo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. LR CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (LAT 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – į vaikų poreikius, jų amžių, abiejų tėvų realiai gaunamas pajamas, į aplinkybę, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir ribota atsakovo galimybė dirbti bei gauti pajamų, taip pat į tai, kad atsakovas tokioje situacijoje yra dėl savo veiksmų ir dėl šios priežasties jis negali būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, taip pat į tai, kad nors nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie turimus kitus išlaikytinius, tačiau neginčijo ir sutiko, kad abu turi kūdikius, atsižvelgus į tai, kad abu vaikų tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, vadovaujantis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu nustatyta atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams sūnui ir dukrai suma kiekvienam vaikui padidinama iki 125 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės (LR CK 3.194 str.), kuri indeksuojama nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
Ieškovė prašo paskirti ją vaikų išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-2903-617/2020) vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaikų motina, todėl pakartotinai spręsti šį klausimą nėra pagrindo.
LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apskaičiuojant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį vadovaujamasi LR CPK 93 str. 2 d. nuostatomis, kad, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
CPK 96 str., reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 5 d. numatyta teismui galimybė nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgus į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies tinkamo elgesio sąvoka apibrėžta CPK 93 str. 4 d. – šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Byloje nenustatyta atsakovo netinkamo procesinio elgesio faktų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl atsakovo sąžiningumo. Atsakovas nuo 2023 m. gegužės 23 d. atlieka bausmę, tačiau, jam įteikus procesinius dokumentus, kreipėsi dėl teisinės pagalbos, prieš tai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, svarstė dėl galimybės sudaryti taikų susitarimą. LR CPK 96 str. 1 d. nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu byloje teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, gauta VGTPT pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad išlaidų suma – 210 Eur. Ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas 100 procentų, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas jokių pajamų negauna, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl to galimybė gauti didesnes pajamas ribota ir visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas neigiamai paveiktų atsakovo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad ieškinio padavimą netiesiogiai nulėmė atsakovo baudžiamojoje byloje įvertinti jo veiksmai, vadovaujantis CPK 96, 99 str., bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteisiamas. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų turėtų būti priteisiama iš ieškovės, tačiau, atsižvelgus į ieškovės turtinę padėtį – jai suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, į tai, kad šalių vaikai gyvena kartu su ja ir tuo neabejotinai ieškovei tenka didelė jų išlaikymo dalis, taip pat į tai, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis iš ieškovės nepriteisiama. Minėtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 4 d.).
Ieškovė pateikė įrodymus apie 1000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos pateiktais dokumentais, jų suma neviršija maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių“, tačiau, atsižvelgus į bylos pobūdį, į tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikėjo atlikti didelės analizės ar skaičiavimų, teismo posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, ieškovės nurodoma išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažinama iki 800 Eur. Sprendimu patenkinta 50 procentų ieškinio turtinio reikalavimo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 400 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 270, 282 str. 2 d. 1 p., LR CK 1.5, 3.3 str. 1 d., 3.192, 3.201 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-2903-617/2020) nustatytą V. Š. (V. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui D. Š. (D. Š.), gim. (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Padidinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 12 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-2903-617/2020) nustatytą V. Š. (V. Š.) (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai K. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo dydį nuo 100 Eur iki 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m vasario 20 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Priteisti iš V. Š. (V. Š.) R. C. 400 (keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.