Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.7; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.16.5; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1

2025 m. gegužės 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir nuteistojo O. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda; pagal BK 198² straipsnio 1 dalį – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 198² straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) (šešių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

O. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda; pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda; pagal BK 198² straipsnio 1 dalį – 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį ir 198² straipsnio 1 dalį, subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir O. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 105 MGL (5 250 Eur) (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio bauda.

Bylos procesas dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių V. G. ir L. M. pateiktų civilinių ieškinių nutrauktas.

Iš O. Š. nuspręsta priteisti 66,03 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir tris euro centus) valstybės naudai proceso išlaidų.

Iš O. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą, nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. M. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. Š. 2023 m. sausio 2 d., 17.07 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrenginį, į liudytojo V. B. mobilaus ryšio telefoną per socialinį tinklą „Instagram“ iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė nuorodą į kriptovaliutų sandorių svetainę „Moonpay“ ir, pažadėdamas uždarbį už paskyros sukūrimą ir vėliau leidimą naudotis paskyra, padėjo sukurti V. B. vardu, panaudojant jo el. p. „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, t. y. 2023 m. sausio 9 d., 11.46 val., prisijungė kriptovaliutų sandorių svetainėje „Moonpay“ per IP (duomenys neskelbtini), naudodamas į minėtą el. paštą gautą slaptažodį (kintantį kodą), po ko, siekdamas apgaule įgyti kitų asmenų turtą ar turtinę teisę, iš liudytojo V. B., nesuprantančio, kad tai neteisėta, gavo jo vardu išduotos mokėjimo kortelės numerį (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), jos galiojimo datą ir CCV kodą (be kurių negalima pirkti internetu), taip pat 2023 m. sausio 10 d., 14.23 val., patvirtinus liudytojui V. B. tapatybę kriptovaliutų sandorių svetainėje „Moonpay“, įgijo ir kitus siunčiamus į liudytojo V. B. el. p. „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo duomenis (kintančius kodus), kai V. B. juos parašydavo per „Instagram“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, o šiuos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, liudytojo V. B. vardu atidarytoje kriptovaliutų sandorių svetainėje „Moonpay“, įsiminė ir laikė. Tokiu būdu D. M. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė O. Š. svetimus liudytojo V. B. vardu išduotus „Swedbank“ ir kriptovaliutų sandorių svetainės „Moonpay“ sąskaitos elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei nusikalstamais tikslais įgijo, įsiminė ir laikė liudytojui V. B. skirtą vartotojo vardą, kodus, skirtus prisijungti prie informacinės „MoonPay“ sistemos.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. Š., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, nuo 2023 m. sausio 9 d., 02.44 val., prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu pripažintai nukentėjusiąja R. S. nurodė atlikti pavedimą liudytojui V. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su norima statyti pinigų suma, o 2023 m. sausio 10 d., 14.52 val., nukentėjusiajai pervedus 200 Eur, melagingai (apgaule) jai nurodžius, kad jos statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntus nuotrauką, kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140,64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiajai 2023 m. sausio 11 d., 12.46 val., pervedus vėl į tą pačią V. B. sąskaitą 260 Eur, melagingai (apgaule) nurodė, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. prisistatydamas kriptovaliutų sandorių svetainei „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 10 d., 15.30 val. ir 2023 m. sausio 11 d., 12.49 val. išleisdamas iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 170 Eur ir 230 Eur (pervestus iš R. S. sąskaitos), atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B., nesupratus, kad jis yra apgautas ir, kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M. iš nenustatyto kompiuterio, naudodamasis telefonu „iPhone“, įsigijo kriptovaliutos, pervedė įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. M., iš kurios persiuntė į kitas virtualias pinigines, tarp jų ir virtualią O. Š. piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2023 m. sausio 10 d., 16.18 val., gavus pervestą kriptovaliutą ir ją pardavus, 2023 m. sausio 10 d., 19.02 val., pervedus 428,52 Eur į O. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. sausio 10 d., 19.03 val., iš jos pervesta 428 Eur į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. Š., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, nuo 2023 m. sausio 9 d., 02.44 val., prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), pripažintai nukentėjusiąja V. G., nurodžius atlikti pavedimą V. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), su norima statyti pinigų suma, o 2023 m. sausio 13 d., 12.50 val., nukentėjusiajai pervedus 100 Eur, melagingai (apgaule) jai nurodžius, kad jos statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntė nuotrauką, kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140,64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiajai 2023 m. sausio 15 d., 01.01 val., pervedus vėl į tą pačią V. B. sąskaitą 260 Eur, melagingai (apgaule) nurodžius, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. prisistatydamas kriptovaliutų sandorių svetainei „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 13 d., 13.01 val., ir 2023 m. sausio 15 d., 01.02 val., išleisdamas iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 80 Eur ir 230 Eur (pervestus iš V. G. sąskaitos), atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B. nesupratus, kad jis yra apgautas ir kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M., naudodamasis telefonu „iPhone“, įsigijo kriptovaliutos, pervedė įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. M., iš kurios persiuntė į kitas virtualias pinigines.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su O. Š., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, nuo 2023 m. sausio 15 d., 08.52 val., prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), pripažintai nukentėjusiąja L. M. nurodžius atlikti pavedimą V. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su norima statyti pinigų suma, o 2023 m. sausio 15 d., 18.06 val., nukentėjusiajai pervedus 100 Eur, melagingai (apgaule) jai nurodžius, kad jos statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntė nuotrauką, kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140.64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiajai 2023 m. sausio 16 d., 15.55 val., pervedus vėl į tą pačią V. B. sąskaitą 260 Eur, melagingai (apgaule) nurodžius, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. prisistatydamas kriptovaliutų sandorių svetainės „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 15 d., 18.08 val., ir 2023 m. sausio 16 d., 15.56 val., išleisdamas iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 80 Eur ir 230 Eur, (pervestus iš L. M. sąskaitos) atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B. nesupratus, kad jis yra apgautas ir kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M., naudodamasis telefonu „iPhone“, įsigijo kriptovaliutos, pervedė įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. M., iš kurios persiuntė į kitas virtualias pinigines, taip neteisėtai įgijo teisę į turtą, kai apgaule iš trijų nukentėjusių asmenų: R. S., V. G. ir L. M. įgyto turto vertė yra 1 180 Eur.

Tokiais savo veiksmais D. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

2. O. Š. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M. 2023 m. sausio 2 d., 17.07 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, panaudojus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrenginį ir į liudytojo V. B. mobilaus ryšio telefoną per socialinį tinklą „Instagram“ iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntus nuorodą į kriptovaliutų sandorių svetainę „Moonpay“ pažadant uždarbį už paskyros sukūrimą ir vėliau leidimą naudotis paskyra, padėjus sukurti V. B. vardu, panaudojant jo el. p.: „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą, t. y. 2023 m. sausio 9 d., 11.46 val., prisijungus kriptovaliutų sandorių svetainėje „Moonpay“ per IP (duomenys neskelbtini), naudojant į minėtą el. paštą gautą slaptažodį (kintantį kodą), po ko, siekdami apgaule įgyti kitų asmenų turtą ar turtinę teisę, iš liudytojo V. B., nesuprantančio, kad tai neteisėta, gavus jo vardu išduotos mokėjimo kortelės numerį (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), jos galiojimo datą ir CCV kodą (be kurių negalima pirkti internetu) bei įgijus siunčiamus į liudytojo V. B. el. p. „(duomenys neskelbtini)“ prisijungimo duomenis (kintančius kodus), šiuos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms atlikti, liudytojo V. B. vardu atidarytoje kriptovaliutų sandorių svetainėje „Mercuryo“ įsiminė ir laikė savo kompiuteryje, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu O. Š. kartu su D. M. neteisėtai įgijo, laikė svetimus liudytojo V. B. vardu išduotus „Swedbank“ ir kriptovaliutų sandorių svetainės „Mercuryo“ sąskaitų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei nusikalstamais tikslais įgijo, įsiminė ir laikė liudytojui V. B. skirtą vartotojo vardą, kodus, skirtus prisijungti prie informacinės „Mercuryo“ sistemos, prie kurios prisijungus ir suvedus V. B. mokėjimo kortelės duomenis inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją, t. y. 2023 m. sausio 17 d., 22.08 val., per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) įsigijo kriptovaliutos už 260 Eur, kurią pervedė į nenustatytą virtualią piniginę.

Taip pat, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, nuo 2023 m. sausio 9 d., 02.44 val., D. M. prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pripažintai nukentėjusiąja R. S. nurodžius atlikti pavedimą liudytojui V. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su norima statyti pinigų suma, o 2023 m. sausio 10 d., 14.52 val., nukentėjusiajai pervedus 200 Eur, melagingai (apgaule) jai nurodžius, kad jos statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntus nuotrauką, kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140,64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiajai 2023 m. sausio 11 d., 12.46 val., pervedus vėl į tą pačią V. B. sąskaitą 260 Eur, melagingai (apgaule) nurodžius, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. prisistatant kriptovaliutų sandorių svetainei „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 10 d., 15.30 val., ir 2023 m. sausio 11 d., 12.49 val., išleisdamas iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 170 Eur ir 230 Eur (pervestus iš R. S. sąskaitos), atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B., nesupratus, kad jis yra apgautas ir, kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M. naudojantis nenustatytu kompiuteriu ir naudojantis telefonu „iPhone“, įsigijus kriptovaliutos ir pervedus įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos persiuntė į kitas virtualias pinigines, tarp jų ir virtualią O. Š. piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2023 m. sausio 10 d., 16.18 val., O. Š. gavus pervestą kriptovaliutą, ją pardavė ir 2023 m. sausio 10 d., 19.02 val., pervedė 428,52 Eur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. sausio 10 d., 19.03 val., iš jos pervedė 428 Eur į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, nuo 2023 m. sausio 9 d., 02.44 val., D. M. prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) pripažintai nukentėjusiąja V. G. nurodžius atlikti pavedimą V. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su norima statyti pinigų suma, o 2023 m. sausio 13 d., 12.50 val., nukentėjusiajai pervedus 100 Eur, melagingai (apgaule) jai nurodžius, kad jos statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntė nuotrauką, kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140,64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiajai 2023 m. sausio 15 d., 01.01 val., pervedus vėl į tą pačią V. B. sąskaitą 260 Eur, melagingai (apgaule) nurodžius, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. prisistatant kriptovaliutų sandorių svetainei „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 13 d., 13.01 val., ir 2023 m. sausio 15 d., 01.02 val., išleisdamas iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 80 Eur ir 230 Eur (pervestus iš V. G. sąskaitos), atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B. nesupratus, kad jis yra apgautas ir kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M. naudojantis telefonu „iPhone“, įsigijus kriptovaliutos, pervedus įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), iš jos persiuntė į kitas virtualias pinigines.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. M., adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, nuo 2023 m. sausio 15 d., 08.52 val., D. M. prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) pripažintai nukentėjusiąja L. M. nurodžius atlikti pavedimą V. B. į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) su norima statyti pinigų suma, o 2023 m. sausio 15 d., 18.06 val., nukentėjusiajai pervedus 100 Eur, melagingai (apgaule) jai nurodžius, kad jos statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntė nuotrauką, kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140,64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiajai 2023 m. sausio 16 d., 15.55 val., – pervedus vėl į tą pačią V. B. sąskaitą 260 Eur, melagingai (apgaule) nurodžius, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. prisistatant kriptovaliutų sandorių svetainei „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 15 d., 18.08 val., ir 2023 m. sausio 16 d., 15.56 val., išleisdamas iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) 80 Eur ir 230 Eur (pervestus iš L. M. sąskaitos), atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B. nesupratus, kad jis yra apgautas ir kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M. naudojantis telefonu „iPhone“ įsigijus kriptovaliutos, pervedus įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios persiuntė į kitas virtualias pinigines, taip neteisėtai įgijo teisę į turtą, kai apgaule iš trijų nukentėjusių asmenų: R. S., V. G. ir L. M. įgyto turto vertė yra 1 180 Eur.

Tokiais savo veiksmais O. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Taip pat nuteistasis D. M. prašo grąžinti kratos metu paimtus jo daiktus.

3.1. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai D. M. pripažino kaltu, kadangi: nuteistasis O. Š. pripažino savo kaltę ir patvirtino, kad nusikalstamas veikas vykdė pats, nebendradarbiaudamas su D. M.; D. M. nuo pat pradžių neigė savo dalyvavimą ir aiškiai teigė, kad nebuvo informuotas apie O. Š. veiksmus; apylinkės teismas nepateikė aiškių įrodymų, kurie patvirtintų D. M. aktyvų dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, o kaltė grindžiama tik prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais; pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M. buvo nusikalstamos veikos bendrininkas, yra nepagrįsta, nes byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl nusikalstamų veiksmų vykdymo ar turėjimo iš jų naudos.

3.2. Pažymima, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog D. M. dalyvavo nusikaltime – nėra jokių įrodymų, kad D. M. būtų rašęs žinutes nukentėjusiesiems, dalyvavęs finansinėse operacijose ar naudojęsis neteisėtai gautais duomenimis. Pats savaime faktas, kad D. M. ir O. Š. naudojosi tuo pačiu interneto ryšiu, ar kad tarp D. M. ir O. Š. vyko finansiniai pervedimai, nėra pakankamas pagrindas pripažinti bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje. Be to, teigiama, kad O. Š. prisiėmė visą atsakomybę už nusikalstamas veikas, tačiau skundžiamame nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad D. M. neturėjo jokių žinių apie O. Š. veiksmus. Nelogiška pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. M. veikė bendrininkaudamas vien dėl to, kad O. Š. buvo jo bute ir iš ten atlikdavo neteisėtus veiksmus. Nurodoma, kad vertinant visą O. Š. veiklą, pastarasis neteisėtai naudodavo kitų asmenų paskyras, asmens duomenis, dėl to logiška, kad bandydamas slėpti savo nusikalstamos veikos pėdsakus, naudojosi kito asmens (šiuo atveju D. M.) prietaisais. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė, jog D. M. negavo jokios naudos iš O. Š. veiksmų. D. M. ir O. Š. tarpusavio atsiskaitymai per banką parodo, kad buvo skolinamasi vienas iš kito ir skolos buvo grąžinamos, o D. M. negavo daugiau lėšų iš O. Š. nei buvo pastarajam sumokėta. Atsižvelgiant į tai, vertinama, kad byloje nėra įrodymų dėl D. M. gautos naudos ar motyvo bei kaltės (tyčios).

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje nepakankamai įvertinta, jog IP adresų sutapimas nėra pakankamas įrodymas, kad būtent D. M. naudojo O. Š. paskyras ar vykdė neteisėtus veiksmus. Vertinama, kad tokie duomenys tik parodo, jog buvo jungtasi iš to paties interneto prieigos taško (D. M. gyvenamosios vietos). Pirmosios instancijos teismas neįrodė ir aplinkybės, kad D. M. valdė bet kokius įrenginius ar paskyras, susijusias su nusikalstamomis veikomis, o tai rodo esmines kaltinimo spragas. D. M. kompiuteris, kuris buvo paimtas kratos metu, niekaip nebuvo susijęs su nusikalstama veika, jokių neteisėtos veikos požymių jame nebuvo rasta. Teigiama, kad vienintelis faktas, jog buvo naudotasi D. M. turimu turtu, yra prisijungimas per „Safari“ naršyklę prie kažkokios „Instagram“ paskyros, kas niekaip neįrodo D. M. dalyvavimo veikoje, nes O. Š. kartais paimdavo D. M. telefoną ir tokiu būdu galėjo atlikti veiksmus be jo žinios. Be kita ko, IP adresai nesuteikia konkrečios informacijos apie konkretų įrenginį ar asmenį, kuris vykdė veiksmus, todėl apylinkės teismo sprendimas, remiantis šiuo aspektu yra nepagrįstas. Pabrėžiama, kad byloje nebuvo atlikta nepriklausoma IT ekspertizė, kuri galėtų objektyviai patvirtinti, ar D. M. įrenginiai buvo naudojami vykdyti nusikalstamas veikas. Vien aplinkybė, kad O. Š. galėjo jungtis prie D. M. paskyrų naudodamasis jo internetu ar įrenginiais, savaime neįrodo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje.

3.4. Akcentuojama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nesivadovavo in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir jį grįsti prielaidomis. Nurodoma, kad aptariamu atveju nėra jokių patikimų argumentų ir motyvų, kad būtų paneigtas minėto principo taikymas šioje byloje. Be to, D. M. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstami, kadangi nenustatyta nei objektyvioji pusė – neteisėti veiksmai, nei subjektyvioji pusė – kaltė, o vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Š. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 2) grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11 Pro Max“, kompiuterio procesorių ir kitus daiktus, kurie buvo paimti kratos metu, kadangi byloje nėra duomenų, kad minėti daiktai buvo panaudoti vykdant nusikalstamas veikas; 3) priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal pirmosios instancijos teisme pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą; 4) panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti 66,03 Eur valstybės naudai proceso išlaidų.

4.1. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog D. M. ir O. Š. veikė bendrininkaudami. Nurodoma, kad vienintelis įrodymas, jog D. M. bendrininkavo kartu su O. Š. yra tai, kad darant nusikaltimą buvo jungtasi per tą patį IP adresą. Liudytojas A. P., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad kas konkrečiai jungėsi per kompiuterį ar telefoną, nustatyti negalima. Byloje nėra jokių įrodymų, kad darant nusikaltimą iš skirtingų prietaisų jungėsi ne tik O. Š., bet ir kiti asmenys. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nusikalstamos veikos buvo vykdomos iš skirtingų prietaisų, ar kad D. M. atliko neteisėtus veiksmus, be to, D. M. nuosekliai neigė savo dalyvavimą, o teismas nepateikė jokių aiškių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę.

4.2. Nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog O. Š. teisiamojo posėdžio metu netiksliai, pats maišydamasis nurodydavo aplinkybes, susijusias su gautų pinigų iš nukentėjusiųjų tolimesniu likimu, nėra niekaip susiję su bendrininkavimu. Kitas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad D. M. painiojosi argumentuose dėl azartinių lošimų internete, neturi pagrindo, kadangi suformuotas visiškai neaiškiai ir taip pat nėra susijęs su bendrininkavimu. Pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o byloje nėra kategoriškų įrodymų dėl D. M. kaltės. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turėjo būti vertinamos D. M. naudai. Be to, minėtas principas turi būti taikomas ir O. Š. atžvilgiu, kadangi nesant bendrininkavimo požymio, nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kitaip. Minėto principo taikymas šioje byloje liko nepaneigtas.

4.3. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad skundžiamame nuosprendyje nebuvo įrodytas D. M. dalyvavimas nusikaltime – D. M. nebuvo susijęs su žinutėmis nukentėjusiesiems, neturėjo prieigos prie neteisėtai gautų duomenų ir nevykdė finansinių operacijų, o vien faktas, kad abu nuteistieji naudojosi tuo pačiu interneto ryšiu ir tarp D. M. bei O. Š. vyko finansiniai pervedimai, nėra pakankamas pagrindas bendrininkavimui pripažinti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. M. ir O. Š. tarpusavio finansiniai sandoriai buvo susiję su skolinimusi, o ne su neteisėtais veiksmais. Pažymima ir tai, kad O. Š. pavedimų kiekis D. M. nebuvo didesnis, nei D. M. pavedimų kiekis O. Š., todėl atsižvelgiant į tai, vertinama, kad tarp nuteistųjų vyko lygiaverčiai skolinimosi veiksmai. Nelogiška laikoma apylinkės teismo išvada, kad nuteistieji kartu bendrininkavo dėl to, kad buvo D. M. bute ir iš ten buvo atliekami neteisėti veiksmai.

4.4. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog IP adresų sutapimas nėra pakankamas įrodymas, kad būtent D. M. asmeniškai jungėsi į paskyras. Nurodoma, kad tokie duomenys tik parodo, jog buvo jungiasi iš to paties interneto prieigos taško (iš D. M. gyvenamosios vietos). Skundžiamame nuosprendyje neįrodyta, kad D. M. valdė bet kokius įrenginius ar paskyras, susijusias su nusikalstamomis veikomis. Be to, byloje nebuvo atlikta nepriklausoma IT ekspertizė, kuri galėtų patvirtinti D. M. dalyvavimą nusikalstamoje veikloje.

4.5. Akcentuojama, kad proceso metu O. Š. pripažino savo kaltę ir patvirtino, jog nusikalstamas veikas vykdė pats, nebendrininkaudamas su D. M.. Be to, pats D. M. nuo pat pradžių neigė savo dalyvavimą ir aiškiai teigė, kad nebuvo informuotas apie O. Š. veiksmus. Tuo tarpu apylinkės teismas nepateikė aiškių įrodymų, kurie patvirtintų D. M. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, bendrininkavimas šiuo atveju grindžiamas tik prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, byloje neįrodyta, kad D. M. vykdė nusikalstamus veiksmus ar turėjo iš jų naudos. Nagrinėjamoje byloje negali būti daroma išvada dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn bendrininkaujančio asmens veiksmų kvalifikavimo kaip nusikalstamų, nes nenustatyta nei objektyvioji veikos pusė – neteisėti veiksmai, nei subjektyvioji pusė – kaltė, o vadovaujantis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o nuteistieji ir jų gynėjai – tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. M. ir nuteistojo O. Š. apeliaciniai skundai atmestini

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendį, jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, be to, grąžinti kratos metu paimtus jo daiktus. Nuteistasis O. Š. apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendį, priimti naują sprendimą – atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11 Pro Max“, kompiuterio procesorių ir kitus daiktus, kurie buvo paimti kratos metu, priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal pirmosios instancijos teisme pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą ir panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta priteisti 66,03 Eur valstybės naudai proceso išlaidų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visus byloje reikšmingus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

9. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl apeliantų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai, vėliau sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018). Bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat išspręsti klausimą, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024).

10. Nagrinėjamu atveju O. Š. ir D. M. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 198² straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo, be kita ko, BK 198¹, 198², 214, 215 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, tačiau minėtų straipsnių dispozicijos keičiamos nebuvo, t. y. šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančioje BK 198¹ straipsnio 1 dalies, 198² straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies redakcijos sankcijoje yra numatyta papildoma švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ši redakcija švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl O. Š. ir D. M. padarytoms veikoms pagrįstai taikytina BK 198¹ straipsnio 1 dalies, 198² straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje pradėjo bendravimą su paskyra „(duomenys neskelbtini)“, siekiant užsidirbti ir investuoti, atitinkamai dėl to V. B. iš socialinio tinklo „Instagram“ paskyros persiuntė paskyros „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui savo asmens duomenis, t. y. vardą ir pavardę, banko sąskaitos numerį, el. pašto adresą, pilną mokėjimo kortelės informaciją, kurių pakanka norimai finansinei operacijai atlikti. 2023 m. sausio 9 d. kriptovaliutų sandorių svetainėje „Moonpay“ buvo sukurta V. B. paskyra, o šią paskyrą užblokavus V. B. vardu buvo sukurta kriptovaliutų sandorių svetainė „Mercuryo“. Nuo 2023 m. sausio 10 d. V. B. į savo asmeninį el. paštą gaudavo šešių skaitmenų kodus, kuriuos iš socialiniame tinkle „Instagram“ esančios asmeninės paskyros siuntė socialiniame tinkle „Instagram“ esančiai paskyrai „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet paskyros „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui paprašius, V. B. patvirtindavo mokėjimus (finansines operacijas) per „Smart ID“, nesuprasdamas, kad jis yra apgautas ir kad tai yra neteisėta, tokiu būdu suteikdamas prieigą prie kriptovaliutų sandorių svetainės „Moonpay“ paskyros kriptovaliutų pirkimams atlikti.

12. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nusikalstamų O. Š. ir D. M. veiksmų nukentėjo R. S., V. G. ir L. M., o būtent D. M. veikdamas bendrai su O. Š. bendraujant socialiniame tinkle „Instagram“, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prisijungus prie paskyros „(duomenys neskelbtini)“, suvedant prisijungimo vardą „(duomenys neskelbtini)“ ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“, iš telefono „Apple iPhone 11 Pro (A2160)“, IMEI (duomenys neskelbtini), per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), nukentėjusioms nurodžius atlikti pavedimą liudytojui V. B. į jo sąskaitą nurodytą kaltinime su norima statyti pinigų suma, o nukentėjusiosioms jas pervedus (2023 m. sausio 10 d. R. S. pervedė 200 Eur, 2023 m. sausio 13 d. V. G. pervedė 100 Eur, 2023 m. sausio 15 d. L. M. pervedė 100 Eur), melagingai (apgaule) joms nurodžius, kad jų statymas buvo sėkmingas, tęsiant bendravimą, atsiuntė nuotrauką (kurioje matosi tas pats identiškas „7bet“ logotipas), kurioje nurodyta lažybų bendrovėje laimėta pinigų suma – 1 140,64 Eur, apgaule nurodžius, kad norint atsiimti laimėjimą, reikia sumokėti papildomai, o nukentėjusiosioms (2023 m. sausio 1 d. R. S. pervedė 260 Eur, 2023 m. sausio 15 d. V. G. pervedė 260 Eur, 2023 m. sausio 16 d. L. M. pervedė 260 Eur) pervedus vėl į tą pačią liudytojo V. B. sąskaitą, melagingai (apgaule) nurodžius, kad laimėtos pinigų sumos reikia laukti, kol bus atsiųsti pinigai, nes iškilo nenumatyti trukdžiai, sukčiaujant (apgaule) įgijo teisę į svetimą turtą, o būnant kaltinime nurodytu adresu, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones – prisistatydami kriptovaliutų sandorių svetainei „MoonPay“ liudytojo V. B. vardu, per interneto prieigą IP (duomenys neskelbtini), kaltinime nurodytu laiku išleisdami iš liudytojo V. B. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) nukentėjusiųjų pervestus pinigus, atsiskaitant liudytojo V. B. mokėjimo kortele (paskutiniai skaitmenys (duomenys neskelbtini)), liudytojui V. B. nesupratus, kad jis yra apgautas ir kad tai neteisėta, patvirtinus mokėjimą per „Smart ID“, D. M., naudodamasis telefonu „iPhone“, įsigijo kriptovaliutos ir pervedė įsigytą kriptovaliutą į virtualią piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. M., iš kurios persiuntė į kitas virtualias pinigines, tarp jų ir virtualią O. Š. piniginę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią 2023 m. sausio 10 d., 16.18 val., O. Š. gavus pervestą kriptovaliutą, ją pardavė ir 2023 m. sausio 10 d., 19.02 val., pervedė 428,52 Eur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2023 m. sausio 10 d., 19.03 val., iš jos pervedė 428 Eur į D. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip neteisėtai įgijo teisę į turtą, kai apgaule iš trijų nukentėjusių asmenų įgyto turto vertė yra 1 180 Eur.

13. Pirmosios instancijos teisme O. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir paaiškino, kad D. M. nesusijęs su jo padarytomis nusikatamomis veikomis, t. y. jis veikė vienas; o D. M. neigė kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, parodydamas, kad nebuvo informuotas apie O. Š. veiksmus. Tokios pozicijos nuteistieji laikosi ir apeliaciniuose skunduose. Atitinkamai šiuo aspektu apeliaciniuose skunduose nuteistieji kvestionuoja ir bendrininkavimo klausimą.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-511/2022, 2K-133-489/2023).

15. Priešingai kaltinamųjų keliamai versijai, akcentuotina, kad O. Š. ir D. M. nusikalstamų veikų bendrumą pirmiausia pagrindžia liudytojo V. B. parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad per „Instagram“ žinutes išsiuntė jiems (past. – nuteistiesiems) savo banko sąskaitą, banko prisijungimus ir dokumento (tapatybės kortelės) nuotraukas iš abiejų pusių, taip pat banko kortelės abiejų pusių nuotraukas, taip pat buvo nurodęs ir el. pašto adresą. Viską jiems (past. – nuteistiesiems) davė, o jam tik reikėdavo patvirtinti su „Smart ID“, kadangi per jo sąskaitą buvo pervedami pinigai (iš kitų žmonių gaudavo pavedimus į savo sąskaitą, sumos varijavo nuo 100 iki 300 Eur, pinigai iškeliaudavo į „Moonpay“ sąskaitą). Abejoti šio liudytojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi nėra nustatyta jo suinteresuotumo apkalbėti kaltinamuosius, be to, liudytojas pirmosios instancijos teisme davė parodymus būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir apie gresiančią atsakomybę.

16. Kitas svarbus aspektas, vertinant O. Š. ir D. M. bendrininkavimą, yra IP adresai. Būtent šiai aplinkybei apeliaciniuose skunduose skiriamas nemažas dėmesys. Priešingai nuteistųjų apeliacinių skundų argumentacijai, byloje nustatyti IP adresai pagrindžia O. Š. ir D. M. kaltę dėl jiems inkriminuotų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas pareigūnas A. P. parodė, kad pavyko nustatyti asmenis per IP adresą – tai D. M. ir O. Š., kadangi jų IP adresai vyravo, jungiantis prie socialinio tinklo „Instagram“ profilio, su kuriuo bendraudavo nukentėjusieji, nustatyti prisijungimai prie V. B. banko sąskaitos, prie atsiskaitymų įsigyjant kriptovaliutą „Mercuryo“, „Moonpay“ duomenimis, jungiantis prie V. B. banko sąskaitos, buvo naudojami D. M. ar O. Š. namų adresai, pirmasis prisijungimas buvo iš D. M. IP adreso prie „Moonpay“ paskyros, vadinasi, iš to IP adreso turėjo būti suvestas V. B. el. paštas, be to, pirmą kartą jungiantis iš D. M. IP adreso, V. B. prisijungdavo prie sąskaitos, nes turėjo patvirtinti savo tapatybę, tokiu būdu įsigyjant kriptovaliutą į virtualią piniginę (8 t., b. l. 81–85).

17. Byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina tokius liudytojo parodymus. Atitinkamai atkeiptinas dėmesys, kad pagal bylos medžiagą 2023 m. sausio 13 d. gaunant nukentėjusiosios V. G. pinigus buvo jungtasi per mobiliojo ryšio telefoną „iPhone“, naudotas IP adresas: (duomenys neskelbtini) (veikė (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo operatoriui), taip pat 2023 m. sausio 15 d. gaunant nukentėjusiosios V. G. pinigus, finansinių operacijų metu naudotas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone“, o naudoti IP adresai buvo ne tik (duomenys neskelbtini) (du kartus), bet ir (duomenys neskelbtini) (veikė (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklo operatoriui) (4 t., b. l. 61–64). Be kita ko, jungiantis prie „Moonpay“ sistemos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. sausio 10 d. naudojamas IP adresas: (duomenys neskelbtini) (D. M. gyvenamosios vietos adresas), 2023 m. sausio 11 d. taip pat naudotas tas pats IP adresas, 2023 m. sausio 10, 11, 13, 15, 16 d. buvo atlikti kriptovaliutų įsigijimai taip pat naudojantis tuo pačiu IP adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat jungiantis prie socialinio tinklo „Instagram“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir bendraujant su nukentėjusiomis, buvo jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris pagal bylos duomenis priklauso A. M. (D. M. motinai) (3 t., b. l. 86–93; 4 t., b. l. 3; 6 t., b. l. 43–44).

18. Be to, bylos duomenimis yra nustatytas ir O. Š. IP adresas, kuomet buvo perkama kriptovaliuta šių valiutų sandorių svetainėje „Mercuryo“ nuo 2023 m. sausio 19 d. iki 2023 m. sausio 20 d., kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, prie „Mercuryo“ paskyros buvo jungiamasi per IP adresą (duomenys neskelbtini), kuris kaip nustatyta bylos medžiagoje, priklauso O. Š. tėvui (IP adreso administratorius AB „Telia Lietuva“, naudotojas M. Š.). O. Š. yra parodęs, kad kai užsiblokavo sąskaitą „Moonpay“, atidarė naują sąskaitą „Mercuryo“, kurią pats sukūrė ir prisijungimus turėjo tik jis (7 t., b. l. 173–177). Pastebėtina, kad nukentėjusiesiems bendraujant su socialinio tinklo „Instagram“ paskyra „(duomenys neskelbtini)“, prie šios paskyros daugiausia kartų jungtasi iš IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris, kaip minėta, sietinas būtent su D. M. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad D. M. telefone, kuris buvo paimtas kratos metu, rasti prie nuteistųjų naudotos paskyros prisijungimo vardas, slaptažodis (8 t., b. l. 81–85), be to, proceso metu patys nuteistieji yra parodę, kad naudojosi jų abiejų mobiliojo ryšio telefonais (4 t., b. l. 70–74).

19. O. Š. yra parodęs, kad finansines operacijas atlikdavo savo namuose, tačiau ir pas D. M. atliko dvi operacijas, kai likdavo pas pastarąjį nakvoti, t. y. tokiu atveju prašydavo D. M. naudotis kompiuteriu, jungdavosi pastarojo telefonu ir kompiuteriu, naudodavosi D. M. namų internetu, be to, sakė D. M., kad reikia prisijungti prie paskyros, kur uždirba pinigų (pasak O. Š., D. M. nepasakodavo, ką darydavo, o pastarasis neklausinėdavo) (7 t., b. l. 173–177). D. M. nurodė panašias aplinkybes, t. y., kad O. Š. paimdavo ir naudodavosi jo telefonu (prie socialinio tinklo „Instagram“ paskyros tikriausiai jungėsi O. Š.), nesidomėjo, ką O. Š. daro jo telefone, galbūt iš jo IP adreso kriptovaliutas pirko O. Š. (7 t., b. l. 178–180). Atitinkama nuteistųjų versija vertintina kritiškai kaip jų gynybinė pozicija, siekiant išvengti ir (ar) sušvelninti gresiančią atsakomybę. Pažymėtina, kad priešingai O. Š. parodymams, byloje nustatyta, kad pas D. M. jis buvo ne kaip teigia du kartus, o visų byloje inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpiu. Tiek nuteistojo O. Š. motina O. Š., tiek nuteistojo D. M. motina A. M. patvirtino, kad O. Š. dažnai būdavo pas D. M.. Pabrėžtina ir tai, kad priešingai sūnaus parodymams, O. Š. parodė, kad jos sūnus visada miegodavo namuose, būdavo kartais pas D. M., bet tikrai nelikdavo miegoti. Be to, atsakant į apeliaciniuose skunduose keliamus finansinių operacijų ir finansinių pervedimų klausimus, pažymėtina, kad visa nuteistųjų įsigyta kriptovaliuta buvo persiunčiama į vieną virtualią piniginę, priklausančią D. M. (4 t., b. l. 49–60), o iš jos į kitas virtualias pinigines, tarp jų ir O. Š.; po ko atitinkamas pinigų sumas O. Š. pervesdavo į savo ir D. M. banko sąskaitas. Visa tai rodo ne tik nuteistųjų veiksmų bendrumą, bet ir abipusią jų naudą.

20. Byloje esančius įrodymus susiejus į vientisą loginę seką, darytina išvada, kad tiek O. Š., tiek D. M. laisva valia atliko bendrus nusikalstamus veiksmus ir abu nuteistieji suvokė, kad nusikalstama veika daroma ne pavieniui, o bendrai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyti ne tik objektyvieji bendrininkavimo požymiai, bet ir subjektyvieji – tiek O. Š., tiek D. M. darant nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje veikė kartu, turėdami bendrą tyčią, t. y. siekė bendro tikslo – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.

21. Nagrinėjamų apeliacinių skundų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tiek O. Š., tiek D. M. asmenybes charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai O. Š. paskyrė galutinę subendrintą 105 MGL (5 250 Eur) dydžio baudą, o D. M. – galutinę subendrintą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Anksčiau minėta, tačiau šiuo aspektu dar kartą pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas atitinkamų BK straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060, t. y. be kita ko, šiuo įstatymu buvo pakeistos BK 198¹, 198², 214, 215 straipsnių sankcijos. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 198¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; už BK 198² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų; tiek BK 214 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šių nusikalstamų veikų padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Kaip matyti, iki 2025 m. sausio 31 d. galiojusiose minėtų BK straipsnių redakcijose nebuvo numatyta laisvės apribojimo bausmė. Įvertinus aplinkybę, kad įsigaliojusios naujos šių BK straipsnių redakcijos švelnina nuteistųjų teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamąją galią, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai spręstas bausmių individualizavimo klausimas nuteistiesiems, būtent vadovaujantis nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo įstatymo pakeitimais. Konstatuotina, kad įvertinus minėtus BK pakeitimus bei atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko O. Š. ir D. M. tiek bausmių rūšis, tiek ir dydžius. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir daryti priešingas išvadas nuteistiesiems paskirtų bausmių kontekste.

Dėl O. Š. (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

22. Pirmosios instancijos teismas nusprendė neatleisti O. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, argumentuojant tuo, kad nėra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos. Nesutikdamas su tokia skundžiamo nuosprendžio išvada, nuteistasis O. Š. apeliaciniu skundu prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde tokio prašymo nuteistasis niekaip neargumentuoja, taip pat kartu su apeliaciniu skundu minėtą prašymą pagrindžiančių duomenų taip pat nepateikia. Kita vertus, pastebėtina, kad teismo posėdžio metu nuteistasis O. Š. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant motinos O. Š. atsakomybėn.

23. BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę (diskreciją), bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be abejo, priimant vienokį ar kitokį sprendimą, būtina įvertinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslus ir teisinius padarinius proceso dalyviams konkrečioje byloje, įskaitant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, nukentėjusiojo ir viešąjį interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-976/2025). Teismo sprendimą atleisti ar ne asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Konkrečia nusikalstama veika taip pat yra padaroma žala baudžiamosios teisės saugomai vertybei, t. y. ne tik privačiam ir viešajam interesui, todėl teismas turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šių interesų pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-942/2020, 2K-21-495/2025).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė, be kita ko, BK 40 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2573, kuris įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 40 straipsnio redakcija bendrąja prasme kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, kadangi buvo panaikintas vienas iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindų – nuostata, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik asmeniui, padariusiam nesunkų nusikaltimą, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nauja BK 40 straipsnio redakcija, vertinant, ar yra pagrindas O. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas motyvuose akcentuodamas naujos redakcijos BK 40 straipsnio 2 dalį, padarė argumentavimo klaidą. Atsižvelgiant į tai, kad O. Š. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už dviejų nesunkių nusikaltimų (BK 182 straipsnio 1 dalis ir 198¹ straipsnio 1 dalis) ir trijų apysunkių nusikaltimų (BK 198² straipsnio 1 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis), padarymą, turėjo būti pasisakyta dėl naujos redakcijos BK 40 straipsnio 3 dalies (ne)taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia žemesnės instancijos teismo padaryta teisinio argumentavimo klaida vertinama kaip formalaus pobūdžio, nedaranti įtakos nuteistojo O. Š. teisinei padėčiai.

25. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, asmuo, padaręs apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

26. Nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra tenkinama, kadangi pagal bylos duomenis O. Š. yra neteistas (7 t., b. l. 1–2). Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020).???

27. Spręstina, kad O. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra formalaus pobūdžio, kadangi jo pozicija dėl kaltės viso proceso metu nebuvo nuosekli. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė ir tik teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (7 t., b. l. 50, 60; 8 t, b. l. 80–90). Vertinant byloje esančius duomenis, nenustatyta, kad O. Š. parodymai duoti proceso metu būtų ženkliai prisidėję prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Priešingu atveju, pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir galutinę paskirtą laisvės atėmimo bausmę būtų sumažinęs vienu trečdaliu. Šiuo aspektu sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad laikydamasis savo versijos O. Š. bandė sušvelninti D. M. teisinę padėtį, siekiant jo atžvilgiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, O. Š. neatskleidė ir dangstė kito bendrininko padarytus veiksmus. Konstatuotina, kad O. Š. išreikšta pozicija dėl kaltės nelaikytina jo asmeninės valios aktu, o labiau siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį bei kylančias neigiamas pasekmes, kadangi jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis.

28. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų sąlyga, vertintina, kad O. Š. atžvilgiu nėra BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytų privalomų sąlygų visumos, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Atitinkamai vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jei teismas nustato, jog nėra bent vienos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos (past. – nagrinėjamu atveju BK 40 straipsnio 3 dalyje), šio straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimo nagrinėjimas netenka prasmės (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2021, 2K-88-1073/2024). Pažymėtina, kad nors nurodytos kasacinio teismo nutartys yra priimtos iki 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų, tačiau spręstina, kad minėta teismų praktika dėl BK 40 straipsnio taikymo išliko aktuali ir po šio straipsnio korekcijų, todėl atitinkamai vadovaujamasi jau suformuluota teismų praktika.

Dėl turto konfiskavimo

29. Apeliaciniais skundais D. M. prašo grąžinti kratos metu paimtus jo daiktus, o O. Š. prašo grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 11 Pro Max“, kompiuterio procesorių ir kitus daiktus, kurie buvo paimti kratos metu. Nuteistojo D. M. teigimu, kompiuteris, kuris buvo paimtas kratos metu, niekaip nebuvo susijęs su nusikalstama veika, jokių neteisėtos veikos požymių jame nebuvo rasta. Nuteistojo O. Š. teigimu, byloje nėra duomenų, kad apeliaciniame skunde nurodomi daiktai buvo panaudoti darant nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija su tokiais nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

30. BK 72 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011).

31. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, t. y. įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams įgyvendinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pas O. Š. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimti daiktai, t. y. mobilaus ryšio telefonas „iPhone 11 Pro Max“, kompiuterio procesorius (be pavadinimo) bei pas D. M. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimti daiktai, t. y. mobilaus ryšio telefonas „iPhone 11 Pro“, kompiuterio procesorius „Lenovo legion TĮ“, yra nusikalstamų veikų padarymo priemonės (6 t., b. l. 106–109, 112–116, 139–141; 7 t., b. l. 27–31). Vertintina, kad paminėti įrenginiai buvo reikalingi, netgi būtini, nuteistųjų atžvilgiu inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti. Neabejojama, kad nepanaudojus tiek mobiliojo ryšio telefonų, tiek kompiuterių procesorių, nusikalstamų veikų padarymas būtų itin apsunkintas ar net neįmanomas. Be to, nėra pagrindo sutikti, kad D. M. kompiuteris „Lenovo“ niekaip nebuvo susijęs su nusikalstama veika. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, remiantis 2023 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1618161-23, peržiūrėjus rastus duomenis (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad stacionariame kompiuteryje gamintojo „Lenovo“, modelio „Legion T5“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 11 d. buvo įdiegta Windows 11 Home operacinė sistema, tai yra kratos atlikimo dieną (perinstaliuotas); SK1 operacinė sistema nebuvo pilnai sutvarkyta, nerasta papildomai įdiegtų programų; peržiūrėjus rastus duomenis (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vartotojas naudojo programą Tor. (duomenys neskelbtini) nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) vartotojas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki kratos momento būtų jungęsis, prisijungęs prie socialinio tinklalapio „Instagram“, taip pat nerasta išsaugotų prisijungimo duomenų (6 t., b. l. 129–133).

33. Šiame kontekste atsižvelgiama ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Vadinasi, nustačius, kad anksčiau paminėti įrenginiai yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 198² straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, šį turtą konfiskavo, t. y. perdavė valstybės nuosavybėn. Nors O. Š. apeliaciniu skundu prašo grąžinti kitus daiktus, paimtus kratos metu, tokių daiktų neįvardindamas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies septynioliktos pastraipos matyti, jog įsiteisėjus nuosprendžiui nuspręsta grąžinti O. Š. mobilaus ryšio telefoną „LG“ ir USB laikmeną „Sandisk cruzer 8 GB“, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, adresu Kauno g. 6, Klaipėda. Be to, O. Š. įpareigotas atsiimti grąžinamus daiktus per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, priešingu atveju šie daiktai bus sunaikinti.

Dėl proceso išlaidų

34. Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iš O. Š. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Apeliaciniu skundu O. Š. prašo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal pirmosios instancijos teisme pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo prašymas yra formalus suklydimas, nes, viena vertus, tai pasunkintų jo teisinę padėtį, o pats prašymas prieštarauja kitiems jo apeliaciniame skunde formuojamiems reikalavimams; antra vertus, teismo posėdžio metu O. Š. gynėja advokatė L. Ulbienė nurodė prašanti nepriteisti gynybos turėtų išlaidų pirmosios instancijos teisme, o nuteistasis dėl tokios gynėjos pozicijos prieštaravimo neišreiškė.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta, kad iš O. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 475 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (8 t., b. l. 117–120). Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas nepriteisti iš O. Š. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagrįstai vertino, kad baudžiamojoje byloje O. Š. gynėjas buvo paskirtas remiantis imperatyviais gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje pagrindais, t. y. kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją (BPK 51 straipsnio 4 punktas), kadangi D. M. gynė jo pasirinktas advokato padėjėjas. Vadinasi, gynėjas pirmosios instancijos teisme O. Š. buvo paskirtas privalomai, nepaisant nuteistojo valios. Kita vertus, nuteistasis yra dirbantis, jauno amžiaus, studijuoja, yra atlyginęs nukentėjusiesiems jų patirtą turtinę žalą, todėl paskirta baudos bausmė nuteistajam ir taip sukuria finansinę naštą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš O. Š. neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

36. Apeliaciniu skundu O. Š. taip pat prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria nuspręsta iš O. Š. priteisti 66,03 Eur proceso išlaidų valstybės naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gauti nukentėjusiosios V. G. ir liudytojo V. B. prašymai dėl proceso išlaidų, kurias sudarė atvykimas į 2024 m. rugpjūčio 19 d. teisiamąjį posėdį (8 t., b. l. 13–24). Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokėjimo nurodymo duomenimis, 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas V. G. sumokėjo 43,50 Eur (kelionės išlaidų kompensavimas), o V. B. – 22,53 Eur (kelionės išlaidų kompensavimas) (8 t., b. l. 114–115).

37. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, proceso išlaidas, be kita ko, sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą išlaidoms atlyginti. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Priešingai apeliacinio skundo argumentams, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai įvertinta, kad nukentėjusioji V. G. ir liudytojas V. B. išlaidas patyrė dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. suplanuotas teisiamasis posėdis neįvyko dėl O. Š. nedalyvavimo. Pažymėtina, kad O. Š. teismui nepateikė jo nedalyvavimą minėtame teisiamajame posėdyje pateisinančių duomenų. Aplinkybė, kad tą pačią suplanuoto teisiamojo posėdžio dieną, t. y. 2024 m. rugpjūčio 19 d. O. Š. el. paštu teismui pateikė prašymą dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi teisiamojo posėdžio pradžia fiksuota 13.30 val., o teismui O. Š. prašymas pateiktas 12.04 val. (8 t., b. l. 8–9, 11).

38. Vilniaus apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriose nurodyta, kad iš O. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 133,33 Eur, o iš D. M. – 125 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (9 t., b. l. 32–35, 39–43). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

39. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir O. Š. bei D. M. gynėjais buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti advokatai. Atsižvelgtina į nuteistųjų turtinę padėtį – O. Š. šiuo metu niekur oficialiai nedirba, t. y. remiantis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais Sodros duomenimis, O. Š. nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gegužės 1 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; LITEKO esančiais Sodros duomenimis, D. M. nuo 2023 m. sausio 23 d. dirba UAB „(duomenys nesklbtini)“. Taip pat akcentuotina, kad šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų O. Š. ir D. M. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi netenkintini, taip pat kad gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistųjų valios, byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš O. Š. ir D. M. neišieškotinos.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D. M. (D. M.) ir O. Š. (O. Š.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 24 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. ir O. Š. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.