- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1056-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07995-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- E. I.
- Ieškovas
- N. I.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. I. (E. I.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. I. patikslintą ieškinį atsakovui E. I. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. I. (toliau – ieškovė) prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – teismo įsakymas) iš atsakovo E. I. (toliau – atsakovas) nepilnamečiui vaikui T. I. (T. I.) (toliau – ir nepilnametis vaikas/ sūnus), gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą, padidinant jį iki 475 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovė nurodė, kad teismo įsakymu iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo pareiškimo padavimo dienos (2012 m. liepos 26 d.) iki vaiko pilnametystės buvo priteista po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė. Išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas, kai vaikas nebuvo nė vienerių metų amžiaus, nuo priimto teismo įsakymo dienos praėjo beveik dvylika metų, dėl ko vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė. Priteistas išlaikymo dydis nebetenkina net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių, o siekdama užtikrinti vaikui įprastą pragyvenimo lygį, ieškovė prie šalių vaiko poreikių tenkinimo iki šiol prisidėjo reikšmingai didesne dalimi nei atsakovas. Be to, atsakovas priteisto išlaikymo ilgą laiką savarankiškai neindeksuodavo, tai padarė tik ieškovei nurodžius. Ieškovės teigimu, šiuo metu nepilnamečio vaiko mėnesiniai poreikiai vidutiniškai sudaro 1 046 Eur. Atsakovas su sūnumi praktiškai nebendrauja, neatostogauja, neprisideda prie vasaros stovyklų ir kitų poreikių tenkinimo, todėl ieškovei tenka prisiimti neproporcingai didelę sūnaus išlaikymo naštą. Atsakovas šiuo metu moka 200 Eur išlaikymą per mėnesį, bet ši suma nėra pakankama. Nepilnametis vaikas specialių poreikių neturi, yra sveikas, tačiau lanko futbolo bei konstravimo būrelius, kurie yra mokami. Ieškovė su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), todėl į papildomus užsiėmimus vaiką reikia vežioti. Jų gyvenamojoje vietoje futbolo mokyklos nėra, visuomeniniu transportu susisiekimas nevyksta. Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę vaiko maistui per mėnesį išleidžiama 200 Eur, higienos reikmenims – 30 Eur, kirpyklai – 20 Eur, vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis – 100 Eur, abonementinis telefono mokestis – 16 Eur, pramogoms ir draugų gimtadieniams – 100 Eur, vitaminams – 10 Eur, vaistams – 15 Eur, aprangai ir avalynei, įskaitant futbolo aprangą – 100 Eur, transporto išlaidoms – 50 Eur, būreliams – 65 Eur, mokyklos išlaidoms, įskaitant uniformą ir išvykas bei įvairias rinkliavas – 50 Eur, atostogoms ir vasaros stovykloms – 150 Eur, žaislams, lavinamiesiems reikmenims – 50 Eur, elektroninėms ryšių priemonėms ir jų remontui – 50 Eur, kitiems poreikiams, įskaitant indus, patalynę, rankšluosčius, baldus, dviratį, paspirtuką, – 40 Eur. Vaikui yra perkami lavinamieji žaislai, konstruktoriai, knygos, elektronikos prekės, todėl išlaidos kiekvieną mėnesį nėra vienodos. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro pajamos, gaunamos iš (duomenys neskelbtini), 200 Eur atsakovo mokamas išlaikymas, 96,25 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.) valstybės skiriami vaiko pinigai bei pajamos iš individualios veiklos, kurios nėra pastovios, todėl tikslių per mėnesį gaunamų pajamų ieškovė nenurodė. Pažymėjo, kad jos pajamos didėja nuo dedamų pastangų, ji yra įkūrusi savo verslą. Registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto ieškovė neturi, kitų išlaikytinių nėra. Jos sveikatos būklė gera, kitų išlaidų (draudimai, finansiniai įsipareigojimai) neturi. Šiuo metu kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena jos draugui priklausančiame name.
3. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Savo pareigos išlaikyti vaiką neneigė, tačiau su vaiko išlaikymo dydžio padidinimu iki 475 Eur per mėnesį nesutiko, kadangi tokio dydžio išlaikymas nėra pagrįstas. Be to, jo finansinė padėtis neleidžia mokėti tokio dydžio išlaikymo. Nurodė, kad nepilnametį vaiką jis paskutinį kartą matė prieš devynis metus per krikštynas. Tačiau išlaikymą jam teikia pastoviai, be to, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, išaugusį pragyvenimo lygį ir savo pajamas, atsakovas pats gera valia vaikui pradėjo mokėti 200 Eur išlaikymą. Sutiko, kad išlaikymas vaikui būtų padidintas iki 250 Eur per mėnesį. Vaiko išlaikymui reikalinga suma, prašoma ieškovės, tik iš dalies pagrįsta rašytiniais įrodymais, kurie galimai net neturi jokios sąsajos su nepilnamečio sūnaus išlaikymu, kadangi iš ieškovės pateiktų pirkimo kvitų negalima identifikuoti, jog tai išlaidos, susijusios su vaiko poreikiais. Atsakovas nesutiko su ieškovės prašoma 200 Eur suma maistui, kuri, jo manymu, per didelė, sutiko, kad maisto išlaidoms reikalinga suma sudaro 150 Eur per mėnesį. Išlaikymui, susijusiam su higienos ir skalbimo priemonėmis, pakanka 10 Eur, nes šių priemonių kas mėnesį nereikia pirkti, be to, šias priemones naudoja ir kiti šeimos nariai. Atsakovo vertinimu, kirpyklos išlaidoms turėtų pakakti 10 Eur, komunalinių paslaugų dalis, tenkanti nepilnamečiui vaikui, turėtų sudaryti apie 70 Eur, išlaidos vitaminams ir vaistams per mėnesį turėtų sudaryti po 5 Eur, nes vaikas ypatingų sveikatos problemų ar poreikių neturi. Lėšos, skirtos telefono ryšio apmokėjimui, turėtų būti mažinamos iki 8 Eur, nes tiek kainuojančius planus galima gauti, atlikus siūlomų paslaugų analizę. Atsakovas sutiko, kad vaikui reikalingos pramogos bei bendravimas su draugais, tačiau protingumo kriterijus atitinkanti suma, skirta laisvalaikiui ir šventėms galėtų sudaryti 50 Eur. Rūbams ir avalynei skiriama suma turėtų būti mažinama iki 50 Eur, išlaidos mokyklai neturėtų sudaryti daugiau nei 20 Eur per mėnesį, išlaidos transportui galėtų būti sumažintos iki 5,60 Eur, jei vaikas naudotųsi visuomeniniu transportu, o lankomi mokami būreliai turėtų kainuoti ne daugiau 20 Eur. Atsakovo nuomone, išlaidos atostogoms ir vasaros stovykloms yra ženkliai per didelės, 50 Eur per mėnesį užtikrintų vieną sūnaus kelionę į užsienį ir stovyklą vasaros atostogų metu. Atsakovas sutinka, kad sūnui reikalingi žaislai, lavinimosi priemonės bei elektroninės ryšio priemonės, tačiau šioms išlaidoms turėtų būti skiriama po 20 Eur kas mėnesį. Kitiems sūnaus poreikiams (indams, rankšluosčiams, patalynei, dviračiui, paspirtukui ir kt.) pakankama suma per mėnesį yra 10 Eur. Iš nurodytų aplinkybių atsakovas daro išvadą, kad vaiko poreikius per mėnesį tenkina vidutiniškai 503,60 Eur suma, iš kurios atėmus valstybės jam skiriamas lėšas, kiekvienam iš tėvų tektų apytiksliai 208,93 Eur suma. Atsakovas nurodė, kad jis jau ilgą laiką dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį yra apie 1 100 Eur, jis turi nekilnojamojo turto, kuris yra pirktas ir paveldėtas. Nekilnojamasis turtas jam priklauso ne visas, o tik atitinkama dalis, kadangi yra bendras su sutuoktine arba su giminaičiais ir yra menkavertis, todėl jo realizuoti atsakovas neturi galimybės. Atsakovas neturi santaupų, yra sukūręs šeimą, turi du mažamečius vaikus (8,5 metų ir 3,5 metų), kuriems per mėnesį skiria apie 350–400 Eur, jo sutuoktinės pajamos per mėnesį – apie 550 Eur į rankas. Bendros pajamos su sutuoktine per mėnesį sudaro apie 1 662 Eur. Dėl nedidelių pajamų atsakovas yra kreipęsis dėl šildymo kompensacijos. Kadangi jis turi dar du išlaikomus mažamečius vaikus, vienas iš nepilnamečių vaikų ir jo interesai negali būti vertinami kaip prioritetiniai. Ieškovės pajamos akivaizdžiai didesnės, todėl jos siekis suteikti vaikui išskirtines sąlygas yra jos pasirinkimas. Nurodė, kad jis turi sveikatos problemų (stuburo išvaržą), todėl jo galimybės pakeisti darbą, siekiant didesnio darbo užmokesčio, yra ribotos – jis negali sunkiai kelti, ilgai sėdėti. Atsakovas taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims – 1 000 Eur pagal paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį, kurio apmokėjimo terminas – 2024 m. gegužės 17 d., ir įsiskolinimą už būsto renovaciją, t. y. apie 55 Eur kas mėnesį iki 2038 m.
4. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius) nurodė, kad imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – vaiko interesai. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, tačiau turi būti įvertintos realios šalių galimybės teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
6. Pakeitė Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį, priteistą nepilnamečiui vaikui, ir priteisė iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis po 354,88 Eur kas mėnesį, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pažymėtina, kad 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi teismas, ištaisęs rašymo apsirikimą, pakeitė sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodė, kad iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis po 354,88 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2023 m. liepos 20 d., iki vaiko pilnametystės. Išmokos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 910,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnamečio vaiko T. I., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalių santuoka nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymas po 115,85 Eur (400 Lt) per mėnesį.
8. Teismas nurodė, kad nuo 2012 m. teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių yra išaugę prekių ir paslaugų kainos, padidėjo tiek mokyklinių, tiek laisvalaikio prekių kainos, taip pat ženkliai išaugo komunalinių paslaugų, kuro kainos. Be to, priimant teismo įsakymą, vaikui buvo beveik metai, o dabar – beveik 12 m., todėl konstatavo, kad vaiko poreikiai yra objektyviai pasikeitę, atsižvelgiant į jo amžių ir vystymąsi, todėl sprendė, kad išlaikymo suma, skirta nepilnamečiui vaikui per mėnesį, turi būti padidinta.
10. Teismas vertino ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pagal kurią, nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį ieškovės skaičiavimu sudaro 1 046 Eur. Atsakovas nepilnamečiui vaikui šiuo metu moka 200 Eur išlaikymą. Valstybės nuo 2024 m. sausio 1 d. mokama išmoka vaikui – 96,25 Eur.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė kreditorinių įsipareigojimų ir kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė nėra įgijusi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, gyvena su draugu, jam priklausančiame būste. Nepilnametis vaikas lanko robotikos ir stalių darbų būrelius, kurie yra nemokami, bei konstravimo būrelį, kuris kainuoja 20 Eur per mėnesį, futbolo treniruotes (duomenys neskelbtini), kurios kainuoja 45 Eur per mėnesį. Vaikas sveikatos sutrikimų ar specialiųjų poreikių neturi.
Šalies argumentai
12. Ieškovė teigė dedanti maksimalias pastangas aprūpinti vaiką – veža jį į treniruotes, esančias už 10 km, nes visuomeninis transportas nuo namų iki treniruočių vietos nevažiuoja. Rūpinasi visapusišku vaiko lavinimu ir laisvalaikiu. Nepilnamečiui vaikui priteisus materialinį išlaikymą iš atsakovo, būtų užtikrintas platesnis nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimas ir poreikių patenkinimas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad ieškovė yra sveika, specialių poreikių ar lėtinių susirgimų neturi. Ieškovės pajamas per mėnesį vidutiniškai sudaro iš jos vykdomos individualios veiklos ir iš (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis, t. y. apie 3 500–4 000 Eur, tačiau jos darbo užmokestis nėra pastovus. Ieškovė patvirtino, kad jos draugas taip pat prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
14. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad jis yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas – vidutinį 1 120,42 Eur darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi šeimą, du mažamečius vaikus. Jo sutuoktinė dirba, jos darbo užmokestis yra apie 550 Eur į mėnesį.
15. Atsakovas pateikė duomenis, kad jis moka kreditorinius įsipareigojimus, t. y. 83,33 Eur kasmėnesinę įmoką pagal 2023 m. gegužės 17 d. paprastąjį neprotestuotinąjį vekselį 1 000 Eur sumai, kurio sumokėjimo terminas – 2024 m. gegužės 17 d., ir vidutinę 52 Eur įmoką kas mėnesį už būsto renovaciją. Iš viso atsakovo pajamos, atskaičius mokamus įsipareigojimus, sudaro 985,09 Eur. Teismas pažymėjo, kad įsiskolinimas pagal nurodytą vekselį turi būti išmokėtas 2024 m. gegužės 17 d. Kreditorinio įsipareigojimo už būsto renovaciją nevertino, kaip ypač didelio, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas daugiau kreditorinių įsipareigojimų neturi, o jo mokamos įmokos už būsto renovaciją yra išdėstytos iki 2038 m. gruodžio 28 d. su tendencija mažėti ir nuo šiuo metu mokamų 52 Eur sumažės iki 33 Eur.
16. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. skundžiasi skausmu juosmens srityje, plintančiu į kojas, jam diagnozuotos juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija. 2023 m. rugsėjo 27 d. jis kreipėsi dėl nepatikslinto peties pažeidimo, 2023 m. rugsėjo 15 d. jam diagnozuotas nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, taikyti įvairūs tyrimai. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės riboja jo galimybes keisti darbo pobūdį ir siekti didesnio darbo užmokesčio. Tačiau teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis, pažymėjo, kad nei viename iš atsakovo pateiktų medicinos dokumentų išrašų nėra nurodoma, kad minėti susirgimai mažintų jo darbingumą ar ribotų galimybę dirbti kokio nors kito pobūdžio darbą, todėl padarė išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie jo sveikatą neturi įtakos nustatant jo galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
17. Teismas nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas – transporto priemonė BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis 0,0965 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 703/2198 dalys 0,1099 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurie įgyti paveldėjimo teisės pagrindu. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. I. atsakovui priklauso 11/16 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2015 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV-685 pagrindu. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nei vienas iš atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto vienetų, įgytų paveldėjimo teisės pagrindu, nėra apsunkintas įregistruotais juridiniais faktais, disponavimas nurodytu turtu atsakovui nėra apribotas, todėl atsakovo argumentus, kad jam priklausantis turtas yra menkavertis ir nerealizuotinas, siekiant įgyti išlaikymui reikalingas lėšas, pripažino nepagrįstais.
18. Atsakovas 2006 metais įgijo profesinį išsilavinimą, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau dirba (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje atsakovas dirba nuo 2015 m., jo darbo užmokestis nuo 850 Eur yra pakilęs iki 1 570 Eur per mėnesį, numatant ir kintamą darbo užmokesčio priedą prie atlyginimo už darbo rezultatus, svarbių ar sudėtingų užduočių atlikimą bei veiklos efektyvumą. Atsakovas nurodė, kad kito išsilavinimo neįgijo, nes turėjo dirbti, o šiuo metu kito darbo dirbti negali ir dėl sveikatos būklės. Tačiau teismas aplinkybių, susijusių su atsakovo darbo užmokesčio kėlimu per 8 metus, nevertino kaip asmeninių atsakovo pastangų dirbti geriau apmokamą darbą.
19. Įvertinęs aptartus duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, tačiau atsižvelgiant į atsakovui priklausantį (ne)kilnojamąjį turtą ir jo vertę, teismas padarė išvadą, kad atsakovo finansinė būklė nėra ženkliai blogesnė nei ieškovės. Tačiau pažymėjo, kad atsakovas turi dar du mažamečius išlaikytinius, kurių atžvilgiu nepilnamečio vaiko išlaikymas negali būti prioritetinis.
20. Spręsdamas dėl vaiko poreikius tenkinančio išlaikymo dydžio priteisimo, teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnametis vaikas nuolat gyvena su ieškove, todėl jai neabejotinai tenka tam tikros išlaidos, kurios gali būti nenumatytos ir neįtrauktos į poreikių lentelę. Be to, atsakovas su sūnumi nebendrauja, priteisto teismo sprendimu išlaikymo savalaikiai neindeksavo. Todėl padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas turi būti priteisiamas iš abiejų tėvų lygiomis dalimis.
21. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu vaikų poreikių skaičiuotės nepateikė, tačiau jo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės (žr. 2 punktą), o vaiko poreikius per mėnesį tenkinanti suma sudaro 503,60 Eur. Šiems savo argumentams pagrįsti atsakovas pateikė duomenis apie teikiamas kirpyklų paslaugas, telekomunikacijos operatoriaus komercinius pasiūlymus, kurie, atsakovo vertinimu, turėtų atitikti nepilnamečio vaiko poreikius.
22. Teismas atsakovo pateiktus įrodymus vertino kaip nepakankamus, siekiant įrodyti, kad nepilnamečiui vaikui skiriamas išlaikymas per mėnesį gali sudaryti 503,60 Eur arba 252 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Be to, pats atsakovas nurodė, kad savo mažamečiams išlaikytiniams skiria apytiksliai 350–400 Eur per mėnesį, todėl jo nurodytą išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui teismas vertino ne tik kaip per mažą, bet ir neproporcingą lyginant su atsakovo kitiems išlaikytiniams skiriama išlaikymo suma ir atsakovo teiginius, susijusius su išlaikymo mažinimu iki 503,60 Eur per mėnesį, atmetė kaip neįrodytus. Pažymėdamas, kad su atsakovo pozicija dėl nurodytų vaikų poreikiams tenkinti reikalingų sumų nesutiko ir išvadą teikianti institucija, pateikusi byloje nuomonę, kurioje nurodoma, kad prašomas išlaikymo dydis turėtų būti priteistas.
23. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai nuo tada, kai buvo priimtas teismo įsakymas padidėjo. Teismo vertinimu, sumos, numatytos atitinkamiems vaiko poreikiams, t. y. maistui (200 Eur), higienos reikmenims (30 Eur), kirpyklai (20 Eur), vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis (100 Eur), abonementinis telefono mokestis (16 Eur), vitaminams (10 Eur), vaistams (15 Eur), transporto išlaidoms (50 Eur), būreliams (65 Eur), yra pagrįstos. Tačiau išlaidos pramogoms ir draugų gimtadieniams mažintinos iki 50 Eur, aprangai ir avalynei, įskaitant futbolo aprangą – iki 50 Eur, mokyklos išlaidos, įskaitant uniformą ir išvykas bei įvairias rinkliavas – iki 30 Eur, atostogoms ir vasaros stovykloms – iki 100 Eur, žaislams, lavinamiesiems reikmenims – iki 20 Eur, elektroninėms ryšių priemonėms ir jų remontui – iki 30 Eur, kitiems poreikiams, įskaitant indus, patalynę, rankšluosčius, baldus, dviratį, paspirtuką – iki 20 Eur. Teismo nuomone, tokio dydžio lėšos yra pakankamos nepilnamečio vaiko išlaikymui, jo poreikiams bei interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių (11 metų), patenkinti.
24. Kadangi nepilnamečio vaiko išlaikymo suma turi būti ne tik pagrįsta, bet ir proporcinga jo tėvų turtinei padėčiai, teismas sprendė, kad 806 Eur suma, skiriama 11 metų nepilnamečiui vaikui išlaikyti per mėnesį yra pakankama, proporcinga jo poreikiams ir interesams bei atitinka tėvų finansines galimybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad didesnės ieškovės pajamos leidžia jai skirti daugiau lėšų vaiko laisvalaikiui bei kitoms išlaidoms – kelionėms, pramogoms, drabužiams, elektronikos prekėms. Tačiau atsakovo finansinė padėtis ir turimi dar du išlaikytiniai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad nurodyto dydžio išlaikymo suma taip pat galės būti realiai vykdoma. Todėl teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra 806 Eur.
25. Atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas nustatytą vaikui reikalingo išlaikymo dydį (806 Eur) sumažino valstybės mokamomis išmokomis (96,25 Eur per mėnesį) bei padarė išvadą, kad vaiko tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią nepilnamečio vaiko poreikių sumą, kuri per mėnesį sudaro 709,75 Eur (806 Eur – 96,25 Eur).
26. Teismas konstatavo, kad priteistinas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis kiekvienam iš tėvų per mėnesį nėra per didelė ir nepakeliama finansinė našta nei vienam iš jų ir leidžia abiem vienodomis dalimis skirti lėšas nepilnamečio vaiko išlaikymui, t. y. mokėti 354,88 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Įvertinęs atsakovo poziciją, kad jis ir kitiems dviem mažamečiams vaikams skiria po 350–400 Eur išlaikymą per mėnesį, teismas pripažino, kad priteisus minėtą išlaikymo sumą iš atsakovo nei vieno iš nepilnamečių vaikų poreikiai netaps prioritetiniais.
27. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 642,12 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovas – 1 282,610 Eur. Įvertinęs, kad ieškovės reikalavimai yra tenkinami 75 procentais, iš atsakovo ieškovei jos patenkintų reikalavimų daliai priteisė 1 231,59 Eur (1 642,12 Eur x 75 procentai) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisė 25 procentus jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 320,65 Eur (1 282,60 Eur x 25 procentai), kurias, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsniu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis) bei CPK 7 straipsnyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, teismas įskaitė ir ieškovei iš atsakovo priteisė 910,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei teismas nepriteisė, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu atsakovas E. I. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą ir ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies – pakeisti Kauno apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą išlaikymo dydį, priteistą nepilnamečiui vaikui ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis po 250 Eur kas mėnesį. Išmokos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja ieškovė, likusią ieškinio dalį atmesti. Priteisti iš ieškovės apelianto naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Apelianto vertinimu, teismas padarė akivaizdžiai prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms išvadas, kas rodo, kad teismas nesigilino į apelianto argumentus, vertino išimtinai tik ieškinį pagrindžiančius, tačiau nevertino ieškinio pagrįstumą paneigiančius įrodymus, o toks įrodymų vertinimas ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
29.2. Teismas nustatė, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda, pripažino, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, kadangi jos gaunamos pajamos yra net 3,5–4 kartus didesnės nei apelianto, šios aplinkybės šalys taip pat neginčijo. Tačiau padarė prieštaraujančią išvadą, jog nepilnamečiui vaikui priteistinas išlaikymo dydis kiekvienam iš tėvų per mėnesį nėra per didelė ir nepakeliama finansinė našta ir abi šalys vienodomis dalimis, t. y. po 354,88 Eur, gali prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esant šalių turtinei nelygybei, apelianto sveikatos problemoms ir jam turint kitus du išlaikytinius, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, egzistavo visos teisinės prielaidos, pagal kurias teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant iš apelianto mažesnę išlaikymo dalį, t. y. 250 Eur, likusią sumą, kokia ji bebūtų, mokant ieškovei.
29.3. Aplinkybė, kad šalių sūnus nuolatos gyvena su ieškove ir dėl to ji patiria didesnes išlaidas, visiškai nepaneigia teismo galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo. Ir nors teismas akcentavo, jog apeliantas nebendrauja su sūnumi, tačiau apelianto teigimu, bendravimui trukdo ir neleidžia pati ieškovė ir tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas jau po sprendimo priėmimo. Be to, apelianto (ne)bendravimo su sūnumi klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl tai nebuvo priežastis ir pagrindas priteisti iš apelianto didesnį išlaikymą.
29.4. Teismas suabsoliutino aplinkybę, kad apeliantas turi (ne)kilnojamojo turto. Apelianto kilnojamasis turtas – automobilis BMW yra net 20 metų senumo, kurio pirmosios registracijos data yra 2004 m., todėl tai yra akivaizdžiai menkavertis turtas, kuriuo apeliantas naudojasi juo užtikrindamas ir savo vaikų interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė į teismą taip pat atvykdavo automobiliu, tačiau teismui nenurodė kam šis automobilis priklauso, taip galimai siekdama slėpti dar geresnę, nei nustatė teismas, savo turtinę padėtį. Tai, kad ieškovė nesąžininga, patvirtina ir tai, jog ji ieškinyje pripažino, kad turi nekilnojamojo turto, nors ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Apeliantas mano, kad ieškovė galimai sąmoningai turtą registruoja kitų asmenų vardu, siekdama neatskleisti savo tikrosios turtinės padėties. Šios aplinkybės, ieškovės nesąžiningumo kontekste, teismas visiškai neįvertino, kaip ir nevertino fakto, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog turi tik vieną banko sąskaitą, o vėliau paaiškėjo, kad turi banko sąskaitą ir „Revolut“ banke.
29.5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine priklauso 11/16 buto, kuriame jis gyvena kartu su savo kitais dviem vaikais ir kurio apeliantas negali parduoti. Nors apeliantas ir yra paveldėjęs du žemės sklypus, tačiau apeliantas yra tik šių sklypų bendrasavininkas, dėl ko šio turto realizavimas taip pat yra apsunkintas ir mažina jo vertę. Be to, sklypas esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas dviejų antstolių, kas apskritai paneigia jo realizavimo galimybę. Todėl teismo argumentai, kad apeliantas nepateikia duomenų, dėl kurių jam priklausantis nekilnojamasis turtas negalėtų būti realizuotas, siekiant įgyti išlaikymui reikalingas lėšas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra nepagrįsti objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Aptariamas turtas jokiu būdu nepatvirtina fakto, kad dėl jo apelianto turtinė padėtis tokia gera, jog jis lygiomis dalimis su ieškove gali teikti teismo priteistą išlaikymą.
29.6. Apeliantas pateikė duomenis apie savo sveikatą, nors teismas nepaminėjo, bet jam taip pat yra nustatyta skoliozė ir spondiliozė, jo apsunkinta eisena. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šios aplinkybės neturi įtakos nustatant apelianto galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Vadovaujantis tokiomis teismo išvadomis, teismas apeliantą prilygino bet kuriam sveikam asmeniui, nors vien jo apsunkinta eisena, fiziniai skausmai apsunkina jo galimybes siekiant susirasti labiau apmokamą darbą. Nors medicinos dokumentuose nėra nurodyta, kad susirgimai mažintų apelianto darbingumą, tačiau kasacinio teismo praktikoje nėra detalizuojama kokio masto ir pobūdžio turi būti asmens susirgimai, kurie turėtų įtakos jo turtinei padėčiai, vertinant galimybę teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Tačiau praktikoje nurodoma, kad turi būti atsižvelgiama į asmens, turinčio teikti išlaikymą, sveikatos būklę. Teismas šiuo atveju netinkamai įvertino apelianto sveikatos būklę, visiškai nepagrįstai konstatavęs, kad šios aplinkybės neturi įtakos nustatant jo galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą.
29.7. Sprendime pagrįstai buvo nustatyta aplinkybė, jog apeliantas turi dar du išlaikytinius. Teismas atsižvelgė, kad kitiems dviem apelianto mažamečiams vaikams per mėnesį yra skiriamas 350–400 Eur išlaikymas, dėl ko nei vieno iš nepilnamečių vaikų poreikiai netaps prioritetiniai. Tačiau padarydamas tokias išvadas teismas iš esmės suklydo, kadangi kiekvienam iš vaikų 350–400 Eur išlaikymą apeliantas su sutuoktine skiria kartu, tai reiškia, kad apelianto skiriama dalis vieno mažamečio išlaikymui sudaro apie 175–200 Eur, o tokia pačia dalimi prisideda jo sutuoktinė. Priešingai nei konstatavo teismas, nepilnamečio vaiko poreikiai, kuriems apeliantas turėtų skirti 354,88 Eur sumą per mėnesį, akivaizdžiai taptų prioritetiniai kitų apelianto vaikų atžvilgiu, todėl sprendimas keistinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
29.8. Teismas sprendime nurodė, kad su apelianto pozicija dėl nurodytų vaikų poreikiams tenkinti reikalingų sumų nesutiko ir skyrius, tačiau toks vertinimas yra visiškai selektyvus, kaip ir kitų byloje esančių įrodymų. Apeliantui susidaro įspūdis, kad teisėja, būdama moterimi, „solidarizavosi“ su ieškove, išimtinai palaikydama tik jos poziciją, apelianto įrodymus ir argumentus tiesiog atmesdama, nors tokia teismo pozicija visiškai neatitinka kasacinio teismo suformuotos praktikos. Nors skyrius išlaikymo dydį laikė pagrįstu, tačiau taip pat nurodė, kad turi būti vertinamos realios šalių galimybės teikti tam tikro dydžio išlaikymą, ko teismas nepadarė. Išvadoje nėra nurodyta, kad skyrius nesutiko su apelianto nurodyta vaikui poreikiams tenkinti reikalinga suma. Apeliantas pažymėjo, kad teismas daro išvadą ir vadovaujasi byloje konkrečiu įrodymu, nors šiuo atveju pačiame įrodyme teismo išvadoms padaryti nėra jokių tam konstatuoti reikalingų duomenų.
29.9. Teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė savo vaiko poreikių skaičiuotės. Tačiau apeliantas pasisakė dėl kiekvienos ieškovės nurodytos išlaikymui reikalingos sumos, pateikė nuorodas su atitinkamomis kainomis, įrodymus, todėl nesuprantama, kodėl teismas padarė byloje esantiems įrodymams prieštaraujančias išvadas. Sprendime nėra nei vieno motyvo, kodėl teismas nesivadovavo apelianto pateiktais įrodymais. Apeliantas nesutinka, kad vos 11 metų vaikui nepakanka apie 600 Eur siekiančio išlaikymo. Be to, teismas nepasisakė ir nevertino įrodymų, kad 2022 ir 2023 metais apeliantas kreipėsi su paraiška piniginei socialinei paramai gauti dėl kompensacijos už šildymą, karštą vandenį, geriamąjį vandenį, kas rodo, kad apelianto ir jo šeimos finansinė padėtis yra sunki.
29.10. Nors teismas įvertino apelianto turimus įsipareigojimus dėl būsto renovavimo, dėl skolos pagal vekselį, tačiau visiškai nepagrįstai nurodė, kad mokėjimai už būsto renovavimą nėra dideli, o vekselio apmokėjimo terminas sueina 2024 m. gegužės 17 d. Teismas turi vadovautis sprendimo priėmimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o vien tai, kad vekselio apmokėjimo terminas jau gretai sueina, nereiškia, kad jis iš tiesų bus apmokėtas. Pagal renovacijos programą mokama suma apeliantui ir jo šeimai yra ženkli, o šios sumos laipsniškas mažėjimas nepaneigia fakto, kad tai turi įtakos vertinant apelianto galimybę skirti vaikams didesnį išlaikymą.
29.11. Nors apeliantas pateikė duomenis, kad esamoje darbovietėje jis dirba nuo 2015 metų, jo atlyginimas nėra minimalus ir jis pastoviai kilo, teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantas nededa pastangų didinti savo pajamas. Turimas profesinis išsilavinimas apeliantui nesudaro galimybės rasti labiau apmokamą darbą, kadangi jo specializacija yra susijusi (duomenys neskelbtini), o ši šaka šiuo metu nėra rinkoje patraukli ir aktuali.
29.12. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis yra tokia, jog jis skirti sūnaus išlaikymui ieškovės prašytą 485 Eur ar teismo priteistą išlaikymo dydį neturi objektyvių galimybių. Todėl teismas, priteisdamas iš apelianto 354,88 Eur, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo apeliaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo praktikos, nes priteisė nepilnamečiui vaikui išlaikyti daugiau, nei objektyviai leidžia apelianto turtinė padėtis, todėl iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas sutinka ir neprieštarauja, kad vaiko poreikiai pasikeitė, neteigė, kad sūnaus išlaikymas neturi būti padidintas, tačiau jo galimybės objektyviai neleidžia teikti sūnui teismo priteisto išlaikymo. Apelianto vertinimu, iš jo galėtų būti priteistas padidintas 250 Eur dydžio išlaikymas.
29.13. Apeliantas pažymėjo, kad teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi neva ištaisė rašymo apsirikimą, tačiau savo esme iš esmės pakeitė sprendimą, priteisdamas išlaikymą ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip kaip yra nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, o nuo ieškinio teismui pateikimo dienos. CPK 276 straipsnio 2 dalis draudžia taisyti rašymo apsirikimus, kurie keičia sprendimo esmę.
29.14. Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad dar iki bylos užvedimo apeliantas savanoriškai teikė 200 Eur mėnesinį išlaikymą sūnui. Tai reiškia, kad nors formaliai teismas išlaikymo padidinimą ir proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį skaičiavo nuo 115,85 Eur sumos ir nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra tenkinami 75 procentais, tačiau apeliantui geranoriškai mokant 200 Eur išlaikymą, bylinėjimosi išlaidų skirstymas ir proporcingai patenkinta ieškinio dalis turėjo būti skaičiuojama ne nuo 115,85 Eur sumos, o nuo 200 Eur sumos. Teismui neatsižvelgus į apelianto savanoriškai mokamą 200 Eur išlaikymą, bylinėjimosi išlaidų skaičiavimas neatitinka CPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų, taip pat ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo atveju tekinus apeliacinį skundą ir priteisus 250 Eur išlaikymą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimo dalis sudarytų vos 18 procentų. Todėl nepriklausomai nuo rezultato, apeliacinis teismas turėtų perskirstyti iš šalių priteistinas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
30. Ieškovė N. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
30.1. Ieškovė nurodė, kad teismo įsakymu nepilnamečiui sūnui, kuris tuo metu nebuvo sulaukęs nė vienerių metų amžiaus buvo priteistas 115,84 Eur išlaikymas. Apeliantas sūnumi visiškai nesirūpino nuo pat jo gimimo, neprisidėjo prie jo auklėjimo, kasdieninių rūpesčių ir kt. Paskutinį kartą vaiką matė per vaiko krikštynas, kai jam buvo vieneri metai. Apeliantas taip pat savarankiškai neindeksavo priteisto išlaikymo dydžio ir laikotarpiu nuo teismo įsakymo išdavimo iki 2024 m. balandžio mėn. mokėjo tik po 115 Eur, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kurį apeliantas sumokėjo bei pradėjo indeksuoti priteistą išlaikymo dydį tik po to, kai ieškovė 2023 m. balandžio 18 d. kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir į spręstinus klausimus įtraukė išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už penkerius praėjusius metus, t. y. 1 091,15 Eur, sumokėjimą. Dėl pasikeitusių paslaugų bei prekių kainų bei vaikui augant jo poreikiai ženkliai išaugo ir šiuo metu sudaro 1 046 Eur per vieną mėnesį, atskaičius valstybės mokamus vaiko pinigus.
30.2. Ieškovė byloje pateikė vaiko mėnesinių poreikių lentelę, nurodė vaiko mėnesinius poreikius. Nepaisant faktiškai patiriamų išlaidų ir pateiktų jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, teismas vertino ieškovės patiriamas išlaikymo išlaidas ir jas iš dalies sumažino. Nors ieškovė ir nesutinka su tokia teismo pozicija, tačiau siekiant išvengti tolimesnio bylinėjimosi ir bylinėjimosi išlaidų didinimo, ji sutiko su pakeistu išlaikymo dydžiu nepilnamečiui vaikui ir sprendimo neskundė, taip prisiimdama ne tik absoliučiai visą auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių, tačiau ir didesnę išlaikymo naštą.
30.3. Byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovės turtinę padėtį, jos mėnesines pajamas, kurios vidutiniškai sudaro apie 2 200 Eur per vieną mėnesį. Ieškovė pažymėjo, kad teismas suklydo sprendime nurodydamas, kad ieškovė gauna apie 3 500–4 000 Eur pajamų per vieną mėnesį, tačiau ieškovė siekia uždirbti didesnes pajamas, dėl to deda visas pastangas, įkūrė savo verslą. Ieškovės sveikatos būklė gera, kitų išlaidų (draudimai, finansiniai įsipareigojimai) ji neturi. Šiuo metu kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena jos gyvenimo draugui, kuris taip pat prisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, priklausančiame name.
30.4. Apeliantas turi įgijęs kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, yra sudaręs santuoką ir kartu su sutuoktine augina dar du nepilnamečius vaikus bei dalyvauja jų gyvenime. Yra dirbantis ir gauna pajamas, turi kreditorinių įsipareigojimų, neturi didesnių sveikatos problemų, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas ar galimybė dirbti kokio nors kitokio pobūdžio darbą. Sutiktina su teismo pozicija, kad apeliantas neįrodė, jog stengėsi įgyti aukštesnę kvalifikaciją ir gauti didesnį darbo užmokestį. Apelianto išdėstytos aplinkybės, susijusios su darbo užmokesčio kėlimu per 8 metus nuo įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) 2015 metais iki 2023 metų taip pat nėra vertinama kaip asmeninės jo pastangos dirbti geriau apmokamą darbą, kadangi kylant minimaliam darbo užmokesčio dydžiui, kilo ir apelianto gaunamas atlyginimo dydis. Nors apeliantas teigia, kad jis neturi jokios objektyvios galimybės skirti vaiko išlaikymui ieškovės prašytos ar teismo priteistos sumos, iš esmės dėl to, kad jo pajamos nėra pakankamos, manytina, jog situacija išsispręstų, jeigu jis pradėtų dėti daugiau pastangų siekdamas uždirbti didesnes pajamas.
30.5. Ieškovė sutiko su teismo pozicija, jog apelianto turimas kreditorinis įsipareigojimas nėra itin didelis ar reikšmingas nagrinėjamu atveju. Be to, prieš prisiimant kreditorinius įsipareigojimus, apeliantas turėjo įsivertinti savo finansines galimybes ir spręsti ar prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai neapsunkins galimybės nepilnamečiui šalių vaikui teikti reikiamą išlaikymo dydį. Apelianto sutuoktinė taip pat yra dirbanti, jos pajamos per mėnesį siekia 550 Eur. Ji yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, tačiau pagal specialybę nedirba, dirba parduotuvėje konsultante-pardavėja. Byloje nėra duomenų, jog apelianto sutuoktinė būtų dėjusi pastangas susirasti geriau apmokamą darbą. Be to, apelianto šeima iš savivaldybės gauna išmokas už du nepilnamečius vaikus, kas šiai dienai iš viso sudaro 192,50 Eur.
30.6. Apeliantas tiek asmeninės, tiek bendrosios nuosavybės teise turi registruoto (ne)kilnojamojo turto. Vienas iš apeliantui priklausančių nekilnojamojo turto vienetų, įgytų paveldėjimo teisės pagrindu, nėra apsunkintas įregistruotais juridiniais faktais, disponavimas nurodytu turtu nėra apribotas. Teismas padarė teisingą išvadą, jog apeliantas nepateikia duomenų, dėl kurių jam priklausantis nekilnojamasis turtas negalėtų būti realizuotas, siekiant įgyti išlaikymui reikalingas lėšas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantas būtų bent siekęs realizuoti turtą, taigi jo argumentai laikytini nepagrįstais. Nepaisant ieškovės gaunamų didesnių mėnesinių pajamų, ji neturi įgijusi (ne)kilnojamojo turto, nėra sudariusi santuokos, todėl šalių finansinė padėtis negalėtų būti vertinama itin skirtingai ir teikiant išlaikymą vaikui neturėtų būti nukrypstama nuo lygių dalių principo. Be to, apeliantas nedalyvauja vaiko gyvenime, taigi ieškovei tenka ir visa vaiko auklėjimo, kasdieninės priežiūros našta.
30.7. Teismas teisingai sprendė, kad apelianto pateikti duomenys apie jo sveikatą neturi įtakos nustatant jo galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Byloje nėra įrodymų, jog apeliantui būtų svarstyta mažinti darbingumo lygį ar jis dėl to būtų kreipęsis į gydymo ir kitas susijusias įstaigas. Įvairių didesnių ar mažesnių sveikatos negalavimų, ypatingai dėl nugaros srities, galima būtų rasti pas daugelį žmonių, tačiau tai nėra laikytina tokiais sunkiais sveikatos negalavimais, dėl kurių turėtų kentėti vaiko interesai ir poreikiai.
30.8. Skyrius, įvertinęs visas aplinkybes, taip pat pasisakė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus.
30.9. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantas iki teismui priimant sprendimą nebuvo išreiškęs noro bendrauti su vaiku. Vaikas, dėl paties apelianto nenoro bendrauti, jo absoliučiai nepažįsta, todėl visų pirma būtų reikalinga specialistų pagalba siekiant atkurti tėvo ir sūnaus ryšį.
30.10. Dėl apelianto pozicijos, jog ieškovė neva turi įgijusi daugiau (ne)kilnojamojo turto ir slepia tai nuo teismo, ieškovė nurodė, kad šie apelianto samprotavimai yra absoliučiai išgalvoti, jam siekiant išvengti dalies nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Byloje yra surinkti visi įrodymai apie šalių turtinę padėtį, o tai jog ieškovė atvyko į teismo posėdį su skolintu automobiliu ar teikiant ieškinį buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida dėl ieškovės turimo nekilnojamojo turto, nėra pagrindas konstatuoti jos nesąžiningumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
33. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas padidintas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
34. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – atsakovo susirašinėjimą po sprendimo priėmimo su ieškove dėl bendravimo su sūnumi. 2024 m. rugsėjo 9 d. papildomai pateikė epikrizę, kad 2024 m. liepos 19 d. atsakovui buvo atlikta kirkšnies išvaržos operacija ir nustatytas nedarbingumo laikotarpis iki 2024 m. rugpjūčio 30 d.
35. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
36. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su ieškove matyti, kad atsakovas įrodinėja aplinkybes, vykusias po teismo sprendimo priėmimo, todėl spręstina, kad jis niekaip negali įrodyti ar paneigti ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumo, be to, šis įrodymas neturės esminės reikšmės sprendžiant šalių ginčą, todėl jį atsisakytina priimti. Duomenys apie atsakovo sveikatą yra susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis ir gali turėti įtakos ginčo nagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl teismas juos priima.
Dėl išlaikymo padidinimo
37. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 28 d. sprendimu pakeitė 2012 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą 400 Lt (115,85 Eur) nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį ir padidino jį iki 354,88 Eur per mėnesį.
38. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
39. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
40. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo motyvuodama išaugusiais vaiko poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas ir atsakovo galimybės teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymą.
41. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
42. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
43. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad, nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje buvo 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA Lietuvoje sudaro jau 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 708 Eur). Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir detaliai pasisakė dėl ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio. Pažymėtina, jog teismas įvertino atsakovo argumentus dėl per didelių tam tikrų išlaidų ir jas sumažino, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta praktika, kad ieškovė neturi teikti detalių įrodymų, pagrindžiančių ne didesnius nei minimalioji mėnesinė alga vaiko poreikius, sutinka, kad išskaičius valstybės mokamą 96,25 Eur išmoką, vaiko poreikių dydis yra 709,75 Eur.
44. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, teigia, jog jis dėl savo turtinės padėties ir sveikatos problemų neturi galimybės nepilnamečiam vaikui mokėti 354,88 Eur išlaikymą.
45. Pagal kasacinio teismo praktiką, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
46. Nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas padarė prieštaraujančią jo paties nustatytoms aplinkybėms išvadą, kad nors šalių turtinė padėtis nevienoda, tačiau išlaikymą šalys gali teikti lygiomis dalimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, pažymėjo, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Tai reiškia, kad turtinė padėtis turi būti vertinama kompleksiškai.
47. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas gauna mažesnes pajamas negu ieškovė, tačiau vertindamas šalių turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, išlaikytinius, turimus skolinius įsipareigojimus, pagrįstai sprendė, jog atsakovo turtinė padėtis nėra esmingai blogesnė už ieškovės.
48. Atsakovas nurodo, kad jo turimas turtas (butas, žemės sklypai, automobilis) yra senas, menkavertis, areštuotas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę suabsoliutino ir vertino, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nėra įgijusi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, šiuo metu gyvena su draugu, jam priklausančiame būste. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas – transporto priemonė BMW 530D, taip pat 5/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis 0,0965 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 703/2198 dalys 0,1099 ha dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgytų paveldėjimo teisės pagrindu. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine J. I. atsakovui priklauso 11/16 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors atsakovui priklauso tik tam tikrų nekilnojamojo turto vienetų nuosavybės dalys, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog tai yra menkavertis turtas. Toks turtas taip pat turi savo atitinkamą vertę, o kaip šia verte sugeba pasinaudoti atsakovas, tai yra jo pasirinkimas. Todėl įvertinus, kad ieškovė gauna didesnes pajamas, o atsakovas turi daugiau kito turto, pagrįstai nustatyta, kad šalių turtinė padėtis šiuo aspektu iš esmės yra vienoda. Atsakovo argumentai dėl ieškovės nesąžiningumo ir siekio parodyti savo blogesnę turtinę padėtį laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.
49. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybės dėl atsakovo sveikatos būklės neturi įtakos nustatant atsakovo galimybes teikti išlaikymą.
50. Byloje yra pateiktas 2018 m. sausio 2 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta atsakovo diagnozė – juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija (DOK – 015795, 12 priedas). Vertinant šį įrodymą pažymėtina, jog susirgimas buvo nustatytas 2018 metais, išraše pacientui nustatytas trumpalaikis ambulatorinis gydymas nuo radikulito, o įrodymų, kad minėtas susirgimas vystėsi toliau, pareikalavo operacinio gydymo ir po to turėjo įtakos atsakovo darbingumui, byloje nepateikta. Po penkių metų atsakovas 2023 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į polikliniką dėl peties ir juosmens skausmų, jam diagnozuota nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais ir peties pažeidimas. Atlikus radiologinį tyrimą, nustatyti pradiniai distrofiniai degeneraciniai pakitimai. Atlikus echoskopiją dešiniame petyje nustatytas nežymus bursitas; kairio peties echoskopija be pakitimų. 2023 m. spalio 16 d. atsakovas vėl kreipėsi į gydytoją dėl skausmų juosmenyje, plintačių į kairiąją koją. Atsakovui buvo paskirti tyrimai ir vėl nustatytas nervų šaknelių bei rezginių suspaudimas sergant tarpslanstelinio disko sutrikimais, tačiau jokio sudėtingo gydymo neskirta, išrašyti kelių rūšių vaistai ir reabilitacinės procedūros. Pažymėtina, kad atsakovui nustatyta tik pradinė spondiliozė ir saiki skoliozė. Apeliantas pateikė naujus duomenis, kad jam 2024 m. liepos 19 d. buvo atlikta kirkšnies išvaržos operacija, tačiau dėl šios operacijos atsakovas taip pat buvo tik laikinai nedarbingas. Medicinių duomenų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo sveikatos būklė nepertraukiamai būtų bloga, reikalautų intensyvaus ilgalaikio gydymo ir mažintų jo darbingumą ar galimybę dirbti kitokio pobūdžio darbą. Byloje esantys duomenys nėra pakankami daryti išvadą, jog dėl sveikatos būklės atsakovo galimybės dirbti yra apribotos. Civiliniame procese galioja šalių rungimosi principas, t. y. kiekvienai šaliai tenka pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu, apeliantas neįrodė, kad jo sveikatos būklė turi įtakos jo galimybei susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, pritaikytą nustatytai diagnozei, kuri, kaip minėta, nelemia atsakovo darbingumo lygio sumažinimo.
51. Pažymėtina, jog didesnio skaičiaus išlaikytinių turėjimas pas savaime neeliminuoja pareigos teikti pakankamą išlaikymą visiems nepilnamečiams vaikams. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, turimas galimybes ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti visais savo vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas jiems vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad visiems trims vaikams jis privalo skirti vienodo dydžio išlaikymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti mokamas (priteisiamas) vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių, amžiaus ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovė viena rūpinasi šalių nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.), taip pat jo laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš atsakovo priteistas šalių nepilnamečiam sūnui 354,88 Eur išlaikymas kiekvieną mėnesį atitinka išlaikymo proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai principą (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Bylos duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis neigiamai paveiktų kitų atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų interesus.
52. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi skolą pagal vekselį ir finansinį įsipareigojimą už būsto renovavimą taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Nagrinėjamu atveju atsakovas, mokėdamas skolą už būsto renovavimą ir patirdamas laikinas išlaidas, gerina savo valdomą turtą, todėl šių įmokų mokėjimas nereiškia jo turtinės padėties pablogėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Iš to seka, kad galėdamas mokėti kredito įmokas pagal sudarytą kredito sutartį, atsakovas negali nemokėti adekvataus išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui jo būtinųjų poreikių užtikrinimui. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad skolos pagal vekselį terminas baigėsi 2024 m. gegužės 17 d., atsakovas nenurodė, kad neturės galimybės nustatytu terminu įvykdyti šio įsipareigojimo. Tai reiškia, jog skolinis įsipareigojimas kreditoriui jau turi būti pasibaigęs (t. y. turi būti atsakovo įvykdytas) ir nebegali daryti jokios neigiamos įtakos jo turtinei padėčiai. Aplinkybė, kad atsakovo šeima šiuo metu gauna kompensaciją už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį taip pat nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydį, nes ji nelaikytina esminiu vertinamuoju kriterijumi, sprendžiant dėl išlaikymo, kuris priteisiamas ilgam laikui į priekį, dydžio.
53. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, neišvengiamai ir taip tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis juo, jo einamųjų poreikių tenkinimas (kurių paprastai nekompensuoja iš kito tėvo priteistas materialinis išlaikymas), taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Todėl, įvertinus tai, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi iš viso nebendrauja ir juo nesidomi, būtų nesąžininga ir neteisinga perkelti ieškovei dar ir didesnę materialinio vaiko aprūpinimo naštą (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto pusę MMA atitinkančio išlaikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Atsakovas nurodo, kad CPK 276 str. 2 dalis draudžia taisyti rašymo apsirikimus, kurie keičia sprendimo esmę. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi neva ištaisė rašymo apsirikimą, tačiau savo esme jis pakeitė sprendimą, priteisdamas išlaikymą ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, taip kaip yra nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje.
55. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartis jau yra įsiteisėjusi, todėl vadovaujantis įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principu, apeliacine tvarka jos revizuoti nėra teisinio pagrindo. Atsakovas iš esmės siekia peržiūrėti jau įsiteisėjusią nutartį, o tai civilinio proceso prasme yra neleistina, todėl teismas dėl šio argumento plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
56. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam geranoriškai mokant 200 Eur išlaikymą, bylinėjimosi išlaidų skirstymas ir proporcingai patenkinta ieškinio dalis turėjo būti skaičiuojama ne nuo 115,85 Eur sumos, o nuo 200 Eur sumos. Byloje esančio atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovas 200 Eur mokėjimą atsakovei yra atlikęs 2023 m. rugpjūčio 16 d., t. y. jau užvedus civilinę bylą, apie daugiau atliktus tokio dydžio mokėjimus iki bylos užvedimo įrodymų nepateikta. Priešingai, ieškinyje nurodyta, kad atsakovas net ir 2012 metais priteisto išlaikymo vaikui neindeksavo, todėl už praėjusius penkerius metus susidaręs įsiskolinimas 2023 m. gegužės mėnesį buvo perduotas vykdymui. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas nepakeistu.
57. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
58. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.
61. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 641,30 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Tai patvirtina 2024 m. gegužės 22 d. sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 641,30 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt vieno euro 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.