- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-542-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00076-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- M. T., D. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas, Arvydas Montrimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. T. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 30 parų areštas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta 90 parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir M. T. paskirta subendrinta bausmė – 90 parų areštas.
M. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti arešto bausmę, panaikinti.
D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 30 parų areštas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 16 dienų laisvės atėmimo bausme, jas visiškai sudedant, ir D. K. paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 1 mėnuo ir 16 dienų laisvės atėmimo.
D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir solidariai iš M. T. ir D. K. civilinės ieškovės naudai priteisti 245,87 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu D. K. ir M. T. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jie iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, 2022 m. sausio 12 d. apie 16 val. 50 min. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), į savo krepšius, bendrai susidėjo 23 butelius škotiško viskio „Scottish reserve 40%“, bendros 245,87 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėję, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad jo ir D. K. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma. Teismas padarė teisingą išvadą, kad M. T. ir D. K. kaltę patvirtina pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, kad jis su D. K. parduotuvėje vagystę įvykdė, tačiau vogti jie nesitarė ir prekes vogė atskirai. Teisiamojo posėdžio metu jis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė, todėl jie negali būti vertinami kaip vienintelis įrodymų šaltinis, pagrindžiantis jų kaltę. Tačiau kita teismo išvada, kad juos patvirtina kiti įrodymai, yra nelogiška ir neteisinga.
2.2. Teismas remiasi liudytojo D. R. parodymais, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis atpažino jį ir D. K. kaip asmenis, įvykdžiusius nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą 2022 m. sausio 12 d. Atpažino iš veido bruožų, kadangi dirbdamas patruliu jis juos yra nekartą sutikęs ir tiesiogiai matęs, taip pat iš dėvimų drabužių – D. K. dėvėtos raudonos striukės, su kuria jis yra anksčiau užfiksuotas policijos registruose, įforminant teisės pažeidimus. Nesuvokiama, kaip D. R., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, atpažino būtent jį ir D. K., jeigu šio vaizdo įrašo apžiūros protokole yra nurodyta, kad apie 17:52:00 val. ekrano vidurinėje dalyje matomas galimai vyriškos lyties asmuo, kuris vilki raudonos spalvos striukę su gobtuvu, ant veido mūvi apsauginę kaukę, pilkos spalvos sportines kelnes ir juodos spalvos „Nike“ firmos batus. Stebint vaizdo įrašą negalima tiksliai nustatyti asmens lyties, o liudytojas sugeba tiksliai nustatyti asmenį. Teismas, vertindamas liudytojo D. R. parodymus, padaro visiškai nelogišką išvadą, kad neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jis yra policijos pareigūnas, nenustatyta, jog turėtų pagrindą apkalbėti juos. Kas labiau nei policijos pareigūnai yra suinteresuoti, kad jų teritorijoje būtų padaroma kuo mažiau nusikaltimų, o asmenys, kuriuos tie pareigūnai žino kaip darančius ar galinčius daryti tokias nusikalstamas veikas, būtų izoliuoti nuo visuomenės teisėtais ar ne visai teisėtais būdais. Niekuo nepagrįstas pasakymas, kad D. R. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojos A. J. parodymai, kad tie patys asmenys, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše, 2022 m. sausio 12 d. apie 16 val. 50 min. pasisavino 23 butelius. Nesuvokiama, kaip ši liudytoja, nemačiusi jų gyvai, juos atpažino iš tokio vaizdo įrašo.
2.3. Jo kaltės padarius nusikalstamą veiką nepatvirtina ir vaizdo įrašas, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas nuosprendį. Iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti asmens lyties, o ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 26 d. ekspertizės akte daroma išvada: tikėtina, kad tirti pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (asmuo dėvintis juodą striukę su kailiuku dekoruotu gobtuvu, juodos spalvos veido kaukę) yra užfiksuotas M. T., kurio lyginamieji atvaizdai pateikti tyrimui atlikti.
2.4. Pateikta išvada „tikėtina kad reiškia, kad nustatytų objekto / objektų grupės specialiųjų požymių yra nedaug, jų įrodomoji vertė nėra itin didelė arba kai nustatoma objektui / objektų grupei būdinga specialiųjų požymių visuma, tačiau yra ir neatitikimų, kurie nėra dideli, tačiau negalima jų atmesti kaip visiškai nereikšmingų ar paaiškinti jų kilmės. Teismas šį savo sprendimą aiškino tuo, kad nors ekspertizės akte daroma tikėtina išvada, tačiau, teismo vertinimu, taip yra todėl, kad vaizdo įraše ne visi jų veido bruožai, kurie gali būti identifikuojantys asmenį dėl dėvimos veido kaukės, tačiau pagal tas veido dalis ir bruožus, kurie matėsi, jų pateikti lyginamieji pavyzdžiai visiškai sutapo su vaizdo įraše užfiksuotų asmenų. Teismas prisiima sau nebūdingą ekspertinės institucijos funkciją bei daro neteisingas ir neteisėtas išvadas, kuriomis grindžia neteisingą nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis, o teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepašalinęs visų abejonių dėl jo kaltės.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. K. nesutinka su priimtu nuosprendžiu ir paskirta bausme, kadangi šios nusikalstamos veikos nepadarė. Prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis kaltės nepripažino. Kaltinime nurodytu laiku parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir nusikalstamos veikos nepadarė. Vertindamas faktinius duomenis byloje, teismas be pagrindo juos priskyrė kaltinančiųjų įrodymų kategorijai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris tiesiogiai patvirtintų jo kaltę. Teismo padarytos išvados remiasi menamojo pobūdžio duomenimis.
3.2. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad jo kaltė įrodyta visiškai byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, kaltę patvirtina pirminiai ikiteisminio tyrimo metu duoti M. T. parodymai, kuris duotus parodymus pakeitė, todėl jie negali būti vertinami kaip vienintelis įrodymų šaltinis, pagrindžiantis kaltę, tačiau juos patvirtina kiti įrodymai, liudytojo D. R. parodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo parodymais, kadangi jis yra policijos pareigūnas, nenustatyta, jog turėtų pagrindo apkalbėti juos. Liudytojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytoja apklaustos A. J. parodymai, kad jie yra tie asmenys, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše ir 2022 m. sausio 12 d. apie 16 val. 50 min. pasisavino 23 butelius.
3.3. Darydamas tokias išvadas teismas neatsižvelgė į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negali būti patikrinti įstatymo nustatytomis priemonėmis, įvertinęs M. T. ir liudytojų E. R., A. J. parodymus, teismas sprendė, kad šie duomenys negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl pats ėmėsi tikrinti su kaltinamuoju aktu pateiktus duomenis. Paskirta veidų atpažinimo ekspertizė nepatvirtino liudytojų teiginių, jo kaltė nėra įrodyta, todėl teismas priėmė neteisingą sprendimą.
3.4. M. T. pirminis teigimas, kad jis (apeliantas) tuo pat metu buvo parduotuvėje kaip ir jis, yra vienintelis pasakymas, gautas labai lakoniškai ir neišsamiai apklausiant jį tyrėjo. Daugiau jokių tvirtinimų apie bendrininkavimą nėra. Toks įtariamojo pasakymas negali būti nepaneigiamas kaltės įrodymas, nes įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo sakyti tiesą, nėra saistomas reikalavimo nemeluoti. Baudžiamasis procesas reikalauja, kad kaltinančioji pusė turi įrodinėti nusikalstamos veikos sudėties požymius ir tuo pačiu asmens kaltę, o ne pats kaltinamasis turi įrodinėti, kad jis nekaltas.
3.5. M. T. savo kaltės nepripažino ir jau ikiteisminio tyrimo metu paneigė savo pirminius teiginius. Ikiteisminis tyrimas iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūno E. R. tarnybiniu pranešimu, pateiktu į bylą, kad peržiūrėjęs parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašus, jis galimai atpažino, kad ten buvo ir jis (apeliantas). Išvada, kad šis liudytojas sako neginčijamą tiesą, nes yra policijos pareigūnas ir tai yra pagrindinis jo kaltės įrodymas, prieštarauja įrodymų vertinimo taisyklėms. Pareigūnas E. R. yra ikiteisminio tyrimo sistemos dalis, jo pareiga buvo išsiaiškinti vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi. Ikiteisminiame tyrime jis apklaustas nebuvo, tarnybiniame pranešime išsakė tikimybinę poziciją. Teisme teigė, kad požymiai, iš kurių jis neva tai jį atpažino, yra raudona striukė ir baltas veidas. Nurodė, kad visame Kauno mieste patruliuodamas, jis dažniausiai susidurdavo tik su juo (apeliantu), nors šiuos žodžius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kyla klausimas, kaip iš veido jis galėjo jį atpažinti, jeigu vaizdo kamerų duomenimis asmuo, su kuriuo lygino apelianto išvaizdą, buvo su galvą dengiančiu gobtuvu ir užsidėjęs „pandeminę“ veido kaukę. Veido ten beveik nesimato, todėl kalbos apie veido spalvą niekuo nepagrįstos. Teiginys apie drabužio spalvą šioje situacijoje yra labai bendro pobūdžio ir išplaukia iš to, kad vaizdo kameromis užfiksuotas asmuo, dėvintis raudonos spalvos striukę, šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Teiginys apie tai, kad liudytojo parodymus patvirtino E. J. niekuo nemotyvuotas, nuosprendyje nenurodyta net kokias aplinkybes ji atskleidė ir kodėl jos parodymai atitinka E. R. parodymus. Dėl to darytina išvada, kad turėdamas tikslą atskleisti nusikalstamą veiką ir žinodamas pirminį M. T. aiškinimą, policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad galimai vaizdo įraše yra jis (apeliantas), klausinėjamas teisme buvo priverstas vietoje kurti versijas, kurios nėra logiškos ir viena kitai prieštarauja.
3.6. Kaltės nepatvirtino ir teismo paskirta veidų identifikavimo ekspertizė. Ekspertizės akte nurodyta, kad yra tikimybės, kad tirti pateiktose parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ skaitmeninėse vaizdo bylose užfiksuotas jis. Tokią išvadą ekspertas padarė atsižvelgdamas į tai, kad kai kurie lyginamo asmens veido bruožai sutapo su jo. Pats teismas pripažino, kad išvada tikėtina, tačiau tai motyvavo tuo, kad tik dalis asmens veido bruožų matosi pateiktoje ekspertams medžiagoje iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir jie sutampa su jo. Mano, kad yra tikimybės, kad kai kurie skirtingų asmenų veido bruožai gali sutapti, tačiau kodėl būtent tai buvo jis, teismas nemotyvavo. Pateikta išvada „yra tikimybės“ priskiriama penktai kategoriškumo skalei, todėl tokios išvados laikomos labai tikimybinėmis ir jos įrodymu gali būti tiek, kiek jas patvirtina kiti objektyvūs duomenys. Tokių įrodymų byloje nėra. Baudžiamosios teisės jurisprudencijoje ir mokslo doktrinoje yra nuomonių, kad tokiomis išvadomis iš viso negalima pagrįsti teismo baigiamųjų procesinių sprendimų. Taigi, ši išvada nepatvirtino jokių parodymų, kitais duomenimis išvados šios bylos apimtyje negali būti patikrintos, todėl įrodymų leistinumo prasme (BPK 20 straipsnio 4 dalis) jos negali būti laikomos patikimomis.
3.7. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas nenustačius objektyvių ir neginčijamų įrodymų, teismas niekaip nemotyvavo, kodėl tik šie labai tikėtini duomenys pripažinti apkaltinančiais įrodymais ir negali būti vertinami kaip išteisinantys.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. T. prašė paskirti jam švelnesnę bausmę, nes atlikdamas arešto bausmę jis praras darbą ir negalės atlyginti civilinio ieškinio, jo gynėjas advokatas Arvydas Montrimas prašė jo ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas Kęstutis Gudynas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistieji M. T. ir D. K. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Mano, kad nepagrįstai buvo pripažinti kaltais padarius šią nusikalstamą veiką, nenustačius objektyvių ir neginčijamų įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepašalinus visų abejonių.
Dėl įrodymų vertinimo
7. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.). Pagal teismų praktiką, teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-34-303/2020, 2K-141-303/2020). Be to, vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).
8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. T. ir D. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
9. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. T. ir D. K. nuteisti už tai, kad jie iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, parduotuvėje į savo krepšius, bendrai susidėjo 23 butelius viskio ir išėjo iš parduotuvės už juos nesumokėję, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės turtą.
10. M. T. ir D. K. savo kaltės nepripažino ir argumentuoja tuo, kad parduotuvės vaizdo įrašuose užfiksuoti ne jie, o kiti asmenys. Tačiau šią nuteistųjų iškeltą versiją paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma paminėtina tai, kad M. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nepripažįsta, jog vogė kartu su D. K., jie nebuvo susitarę. Prekes jie vogė atskirai ir pardavė atskirai. M. T. šiuos parodymus davė dalyvaujant gynėjui, savo ranka įrašė žodžius „surašyta teisingai“ ir pasirašė, taip pat pasirašė gynėjas. Liudytoja S. K., kuri ikiteisminio tyrimo metu vykdė šią M. T. apklausą, patvirtino, kad parodymus surašė iš M. T. žodžių. Apklausoje dalyvavo gynėjas, abu perskaitė apklausos protokolą. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad vėliau M. T. savo pirminius parodymus paneigė, nereiškia, kad jais visiškai negalima remtis. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidos nepadarė M. T. pirminius parodymus vertindamas tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Šiame kontekste apygardos teismas sutinka, kad asmens prisipažinimas asmens kaltės savaime nepatvirtina, tačiau jos ir nepaneigia įtariamojo / kaltinamojo kaltės neigimas, kadangi išvados dėl asmens (ne)kaltumo daromos įvertinus surinktų duomenų visumą.
11. Svetimo turto pagrobimas buvo užfiksuotas vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 69). Šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti du vyrai, kurie veikdami kartu įvykdė analizuojamą nusikalstamą veiką. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) tyrėjas D. R. 2022 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“ nurodė, kad atliekant vaizdo įrašų apžiūrą, nustatyti galimai nusikalstamą veiką padarę asmenys. Vaizdo įrašuose fiksuotas asmuo, kuris vilkėjo raudonos spalvos striukę su gobtuvu, galimai yra D. K.. Vaizdo įrašuose fiksuotas asmuo, kuris vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, galimai yra M. T. (1 t., b. l. 78-79). Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme tyrėjas D. R. buvo apklaustas liudytoju ir paaiškino, kad vykdo tarnybą apie penkis metus, yra buvęs patrulių rinktinėje ir yra bendravęs su M. T., D. K. kitų įvykių metu. Vaizdo įrašas yra gana kokybiškas, jis dažnai atlieka asmenų identifikavimą vaizdo įrašų apžiūrose. Šį kartą jam buvo pavesta peržiūrėti vaizdo įrašus ir jis atpažino M. T. ir D. K. D. K. buvo su raudona striuke ir anksčiau jį yra su ja matęs. D. K. atpažino pagal veido bruožus, drabužius, eiseną. M. T. yra stambesnio kūno sudėjimo, tamsūs plaukai. Nekyla abejonių, kad tai M. T. (3 t., b. l. 71-74). Teisėjų kolegija liudytojo D. R. parodymus vertina kaip patikimus, nes nėra pagrindo jais abejoti.
12. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liudytojas (pareigūnas) yra suinteresuotas, jog jų teritorijoje būtų padaroma kuo mažiau nusikaltimų, o asmenys, kuriuos tie pareigūnai žino kaip darančius ar galinčius daryti tokias nusikalstamas veikas, būtų izoliuoti nuo visuomenės teisėtais ar ne visai teisėtais būdais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie teiginiai laikytini deklaratyviais, niekuo nepagrįstais. Liudytojas D. R. detaliai nurodė vaizdo įrašuose užfiksuotų nusikalstamą veiką darančių asmenų veido bruožus, aprangos detales, eiseną, pagal kuriuos atpažino M. T. ir D. K.. Pirmosios instancijos teismas nenustatė liudytojo D. R. suinteresuotumo apkalbėti nuteistuosius. Apeliacinius skundus nagrinėjanti apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, kurie sutampa su kitais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi vaizdo įrašus, pažymi, kad įrašai yra pakankamai geros kokybės, spalvoti, vaizdas pakankamai aiškus, asmenys, darantys nusikalstamą veiką užfiksuoti iš įvairių pusių ir atstumų. Nekyla abejonių, kad liudytojas D. R., kuris žino nuteistuosius iš ankstesnių įvykių ir yra su jais betarpiškai bendravęs, matydamas vaizdo įrašus, juos atpažino pagal veido bruožus ir spalvą, aprangą, eiseną. Nors asmenys stengėsi maskuoti veidus medicininėmis kaukėmis, o D. K. ir gobtuvu, tačiau nustatyta, kad vaizdo įrašuose yra matoma, kad M. T. kaukės pradžia buvo ties nosies galu, o D. K. tik ant burnos srities, todėl didžioji dalis jų veidų vis dėl to buvo matoma.
13. Šios išvados nepaneigia ir 2022 m. sausio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrint vaizdo įrašus nurodyta aplinkybė, kad 17:52:00 val. ir 17:52:24 val. ekrane matomi asmenys, raudona ir juoda striuke įvardijami kaip galimai vyriškos lyties. Nėra pagrindo sutikti, kad stebint vaizdo įrašą nebuvo galima nustatyti asmenų lyties. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad minėtu laiku fiksuota įvykio pradžia, šioje įrašo dalyje asmenys yra toliau nuo filmuojančios kameros. Nepaisant to įvardijami kaip galimai vyriškos lyties. Teisėjų kolegija įvertinusi vaizdo įrašus visa apimtimi neabejoja, kad užfiksuoti asmenys yra vyriškos lyties ir kaip minėta, jų veidų didžioji dalis aiškiai matoma. Taip pat iš vaizdo įrašų matyti, kad asmenys buvo susitarę iš anksto ir veikia bendrai. Jie vaikščiojo kartu ir vienas paskui kitą, stovėjo šalia, dėjo viskio butelius į vieną (bendrą) prekių vežimėlį ir vėliau iš jo susidėjo į savo krepšius.
14. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo apklausta parduotuvės darbuotoja liudytoja A. J. Liudytoja paaiškino, kad pastebėjusi, jog trūksta dvidešimt trijų butelių viskio atsuko kameras ir pastebėjo, kad du vaikinai juos pasisavino. Iš vaizdo kamerų įrašų gali patvirtinti, kad kaltinamieji (nuteistieji) yra tie asmenys, kurie yra užfiksuoti vaizdo įraše. Teisėjų kolegija įvertinusi liudytojos parodymus, tai, kad ji matė vaizdo kamerų įrašus, kuriuose užfiksuotas turto pagrobimas ir nusikalstamą veiką padarę asmenys, bei matė nuteistuosius (kaltinamuosius) teisiamųjų posėdžių metu (nuotoliu), neturi pagrindo jais netikėti. Jie atitinka bylos įrodymų visumą ir patvirtina liudytojo D. R. parodymus.
15. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. sausio 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta išvada kad: tikėtina jog tirti pateiktuose skaitmeninėse vaizdo bylose asmuo dėvintis juodą striukę su kailiuku dekoruotu gobtuvu, juodos spalvos veido kaukę yra užfiksuotas M. T.; yra tikimybės, kad tirti pateiktose skaitmeninėse vaizdo bylose asmuo dėvintis raudoną striukę su gobtuvu, kuris užmautas ant galvos, juodos spalvos veido kaukę yra užfiksuotas D. K. Iš šios išvados matyti, kad tiriamojo asmens M. T. ir skaitmeninių vaizdo bylų išorės elementų požymiai (pakaušis, viršugalvis, veidas, kakta, antakiai, akys, nosis, ausys, plaukų danga) sutampa, išskyrus plaukų ilgį ir ausų prigludimą. Plaukų ilgis, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti keičiamas, todėl yra neesminis skirtumas, o ausų prigludimo skirtumas gali būti matomas dėl skirtingo plaukų ilgio. Tik dalis požymių nustatyta tikėtinai. Tiriamo asmens D. K. ir skaitmeninių vaizdo bylų nurodyti išorės elementų požymiai (veidas, kakta, antakiai, nosis, lūpos, smakras) sutampa. Tik dalis požymių nustatyta tikėtinai (4 t., b. l. 70-79). Pažymėtina, jog išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos arba tikėtinos, taip pat gali būti sąlyginės. Pagal teismų praktiką, baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).
16. Be kita ko, pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tai yra M. T. pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. R., A. J. parodymus, vaizdo įrašus ir ekspertizės akto išvadas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti būtent M. T. ir D. K., kurie iš anksto susitarę, veikdami kartu padarė BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl bausmių individualizavimo
18. Nuteistieji M. T. ir D. K. skundais prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Be to nuteistasis M. T. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė paskirti jam švelnesnę bausmę, nes atlikdamas arešto bausmę jis praras darbą ir negalės atlyginti civilinio ieškinio.
19. Apylinkės teismas, individualizuodamas M. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas 19 kartą, į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tyčinę kaltės formą, padarytą žalą ir paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bei nustatė jos terminą didesnį nei vidurkis, tai yra 30 parų. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas detalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės dydį, aptariant bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nors M. T. prašo skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartimi subendrinta 90 parų arešto bausme ir paskirta galutinė to paties dydžio 90 parų arešto bausmė (arešto bausmė ir negali viršyti 90 parų), todėl švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę nėra teisinio pagrindo. Nėra teisinio pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti arešto bausmės vykdymą. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir su nurodytais argumentai apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Iš tikrųjų M. T. eilę kartų teistas, sistemingai vykdo analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir nepasimoko, todėl jo elgesį galėtų pakeisti tik reali arešto bausmė.
20. Apylinkės teismas, individualizuodamas D. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, teisiamas 9 kartą, į tai, kad nėra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, įvertino nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, atsižvelgė į veikos padarymo motyvus, tyčinę kaltės formą, padarytą žalą ir paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, bei nustatė jos terminą didesnį nei vidurkis, tai yra 30 parų. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas detalizavo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai grindžia skiriamos bausmės dydį, aptariant bausmės individualizavimo klausimą atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.
21. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta arešto bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 16 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 1 mėnesio ir 16 dienų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, didžioji bausmės dalis paskirta net ne skundžiamu nuosprendžiu. Švelninti skundžiamu nusprendžiu subendrintos bausmės nėra jokio teisinio pagrindo. Nėra teisinio pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti arešto bausmės vykdymą. Dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir su nurodytais argumentai apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. D. K. taip pat eilę kartų teistas, savo elgesio nekeičia ir nepasimoko. Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi D. K. jau yra panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, kurį taikė Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ir jis yra pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, todėl sutinkina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad jo elgesį galėtų pakeisti tik reali bausmė.
22. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, D. K. pradėjo atlikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 16 dienų laisvės atėmimo bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme buvo subendrinta pagal BK 63 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką turi būti įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu D. K. dar nebuvo pradėjęs atlikti bausmės, bausmės dalis įskaitytina šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
23. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo kreiptasi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo nuteistajam D. K.. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi D. K. paskirtas gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš nuteistojo D. K. valstybės naudai prašoma išieškoti 70,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
24. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka pagal nuteistųjų D. K. ir M. T. skundus nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį nuteistojo D. K. gynėju teismo nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.
25. Nors nagrinėjamu atveju nuteistojo D. K. apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, tačiau gynėjas apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir byla išnagrinėta per du posėdžius, iš kurių vienas buvo atidėtas ir truko tik 13 minučių. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į tai, kad nors nuteistasis įsidarbino, tačiau duomenų apie jo turtinę padėtį nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistųjų M. T. ir D. K. apeliacinius skundus atmesti.
Į Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu D. K. paskirtą bausmę įskaityti bausmę, jo iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.