Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam N. R., kaltinamojo gynėjai advokatei Jevgenijai Savčenko, nukentėjusiajam D. U., nukentėjusiojo atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, civilinio atsakovo AB „L.“ atstovei S. P., vertėjoms Eglei Smailienei, Olgai Macijauskienei, Anai Grišičnikovai, viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2020 m. balandžio 28 d., apie 16.25 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Mercedes Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvažiuodamas į teritoriją ties (duomenys neskelbtini) pastatu, įvažiavime sustojo, prieš pradėdamas vėl važiuoti, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl to pajudėjęs iš vietos partrenkė ir sužalojo priekyje jo automobilio stovėjusį pėsčiąjį D. U., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Šiais savo veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 3, 6).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

Teisminėje praktikoje, aiškinant BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos atsakomybės taikymo sąlygas pažymėta, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Tokiu būdu, turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017 ir kt.). Nustačius, kad asmuo, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Pažymėta ir tai, kad kelių transporto eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami.

Teismo vertinimu, kaltinamojo N. R. kaltė padarius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Nors kaltinamasis N. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau iš jo parodymų visumos matyti, kad jis neneigia, jog jis galėjo supainioti stabdį ir vietoj sustojimo pajudėjo toliau, taip partrenkdamas prieš jį einantį nukentėjusįjį D. U.. Neabejotinai įrodyta, kad N. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, todėl ir kilo neigiamos pasekmės – partrenktas žmogus, kuriam dėl eismo įvykio lūžo koja, patirti kiti sužalojimai išdėstyti specialisto išvadoje. N. R. kaltę patvirtina ir teisiamojo posėdyje apklaustos R. A.-K. bei V. S., kuriuos tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus. Liudytoja R. A.-K. parodė, kad įvažiavime prie kavinės matė juodos spalvos visureigį, kuris kažkaip blaškėsi, tai pavažinėjo į priekį, tai važiavo atgal ir taip kelis kartus. Kažkuriuo momentu prie šio visureigio iš vairuotojo pusės priėjo pėsčiasis. Matė, kad pėsčiasis mojavo rankomis, lyg kažką aiškindamas visureigio vairuotojui. Kiek matė, vairuotojas nelipo iš automobilio. Gerdama kavą, staiga, pamatė, kad pėsčiasis nubloškiamas ir griūna ant šaligatvio, ant nugaros. V. surėkė, kad partrenktas žmogus. Jos kartu su drauge nuskubėjo prie partrenkto žmogaus. V. jau skambino telefonu, kviesdama medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Priėjusi, pamatė, kad vyras be sąmonės, jis krisdamas trenkėsi į šaligatvio plyteles, jo koja buvo sulaužyta, matėsi išlindęs kojos kaulas. Automobilio vairuotojas, joms priėjus, jau buvo išlipęs iš automobilio. Jis stovėjo savo automobiliui iš kairės ir su kažkuo kalbėjo telefonu. Pasakė vairuotojui, kad ji viską matė. Vyras rusiškai pradėjo jai sakyti, kad tai ne jo automobilis, kad jis atvažiavo atiduoti automobilį, kad pirmą kartą vairuoja automobilį su automatine pavarų dėže. Suprato, kad vyras sumaišė pavaras. Specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, pagal jų pobūdį, lokalizaciją, padarymo laiką ir mechanizmą, visiškai patvirtina liudytojų parodymus. Juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas atskleidžiantis iš esmės liudytojų ir nukentėjusiojo pateiktas aplinkybes. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad N. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo N. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai.

Skirdamas kaltinamajam N. R. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 strapsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimu padarytos žalos dydį.

Teismo vertinimu, didelis paties nukentėjusiojo D. U. neatsargumas, pripažintinas N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). D. U. ėjo ne tik būdamas neblaivus, bet ir turėdamas ausyse ausines, todėl neabejotina, kad jo elgesys kaip eismo dalyvio taipogi nebuvo nepriekaištingas. Skiriant bausmę įvertinama tai, kad N. R. praeityje neteistas, nėra įvykdęs šiurkščių administracinių nusižengimų, nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų.

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus N. R. BK 281 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis yra ženkliai mažesnis už BK 47 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą vidurkį.

Taikant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatas N. R. nustatytinas 12 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikių priemonių.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad N. R. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau savo kaltę nuo pat pradžių visiškai neigė, be to jo padaryta veika sukėlė sunkias pasekmės – sunkų sveikatos sutrikdymą, jam skirtinas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Dėl civilinio ieškinio, advokato išlaidų apmokėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis D. U. pareiškė civilinį ieškinį 1340,66 eurų turtinei žalai atlyginti, 25 000 eurų neturtinei žalai ir prašo priteisti 968 eurų advokato išlaidų.

CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens suluošinimo ar kitaip sveikatos sužalojimo atveju atsiradusią žalą, už tai atsakingas privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 d. nurodoma, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 282 straipsnio 1 dalis numato galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą arba jį atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 dalyje, be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl nustatant konkretų neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti ir į visas byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, vertinti jų visumą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą; įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Be to, teismų praktikoje dideliu neatsargumu, pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, Nr. 2K-204/2013 ir kt.). Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali pada­ryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti. Tokiais atvejais, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas mišrios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.).

Teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėta, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 eurų iki 34 504 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017).

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Kita vertus, tai pat išaiškinta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose; ginčai ir jų metu priteistos žalos atlyginimo sumų iliustracijos pateikia tik tam tikras žalos atlyginimo sumų gaires, be to, atvejai apima bylas nuo 2003 metų; todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Tai lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

Nukentėjusysis savo neturtinę žalą įvertino 25 000 eurų. Paaiškindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį jis nurodė, kad po įvykio jis tapo neįgalus, nebegali dirbti, turi tik 45 procentų darbingumą, dabar jam paskyrė neįgalumą. Dėl patirto kojos lūžio patyrė labai daug nepatogumų, kankina nemiga.

Vertinant specialisto išvadą, matyti, kad dėl įvykio jis patyrė odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva pakaušyje, daugybinius smulkūs pakraujavimo židiniai abiejose galvos smegenų kaktinėse skiltyse, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abipus kaktinėse srityse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje srityje, pakauškaulio linijinis lūžį, pereinantį į dešinės pusės kaukolės pamato užpakalinę daubą iki pakaušinio krumplio, traiškyta dešinės blauzdos vidurinio trečdalio žaizda su atviru dešinio blauzdikaulio kūno lūžiu.

Teismas vertina, kad akivaizdu, kad nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų o ypač kojos lūžio yra apsunkintas rūpinimasis buitimi, apribotas aktyvus dalyvavimas tiek visuomeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje. Taigi, jam buvo sukelti ir tęsiasi neigiami išgyvenimai, kurie vertintini kaip neturtinė žala. Kita vertus, nukentėjusysis nurodė, kad jį kankina nemiga, tačiau tai nepatvirtina jokiais medicininiais dokumentais, todėl aptartais susirgimais neturtinė žala negali būti grindžiama. Be to, nors tiesiogine eismo įvykio priežastimi pripažintas kaltinamojo N. R. neatsargus elgesys, jo įvykdytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kaip minėta, eismo įvykio kilimą iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo D. U. didelis neatsargumas, būdamas neblaivus jis ėjo dar su ausinėmis. Ši aplinkybė – paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas – svarbi CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo prasme įvertinant priteistinos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti sumą. Įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į teisminėje praktikoje bylose dėl neturtinės žalos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais pateiktus išaiškinimus, taip pat tai, jog iš dalies eismo įvykio kilimą sąlygojo ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. U. nagrinėjamu atveju patirta neturtinė žala vertintina 9 000 eurų. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies ir jam iš civilinių atsakovų priteistina 9 000 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo priteistina 968 eurų suma už nukentėjusiojo D. U. advokato paslaugas. Paminėta suma įrodyta pateiktais dokumentais.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Kardomoji priemonė kaltinamajam N. R. nepaskirta bei šioje proceso stadijoje skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. (N. R.), gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 70 MGL, 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti N. R. kad paskirta 70 MGL, 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) eurų, bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. R. neskirti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, N. R. paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo D. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš N. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai, nukentėjusiojo D. U. naudai 1340,66 (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų 66 ct.) eurų turtinei žalai atlyginti bei 9 000 (devynis tūstančius) eurų neturtinei žalai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo N. R., D. U. naudai 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) eurus nukentėjusiojo advokato išlaidoms apmokėti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.