Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-193-524/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: e2S-193-524/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01591-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Misiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“

Kategorijos

3.2.4.8.2Prejudiciniai faktai

Civilinė byla Nr. e2S-193-524/2022Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01591-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.8.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Argo ekspresas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Baltic CBD“ prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 4 525,08 Eur skolos, 181 Eur netesybų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. liepos 24 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. CBD-2019/420 (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei 4 vienetus 28 kub. m talpos GAK tipo metalinius konteinerius su perforuotu dugnu, o atsakovė įsipareigojo metalinius konteinerius priimti ir sumokėti ieškovei 26 073,08 Eur. Ieškovė tinkamai ir laiku įvykdė sutartinius įsipareigojimus atsakovei, tačiau atsakovė mokėjimo prievoles ieškovei įvykdė tik iš dalies. Atsakovė iš sutartimi sutartos 26 073,08 Eur sumos sumokėjo 21 584 Eur, tuo tarpu likusios 4 525,08 Eur sumos taip ir nesumokėjo. Ieškovė dėjo pastangas, kad skola iš atsakovės būtų išieškota, ragino atsakovę su ja atsiskaityti, tačiau atsakovė į ieškovės raginimus nereaguoja. Ieškovė taip pat neturi duomenų, kad atsakovė, vykdydama įsipareigojimus ieškovei, būtų sumokėjusi skolą tretiesiems asmenims, turėjusiems teisę gauti skolos dalį ieškovės vardu. Remiantis Rangos sutarties 4.2 punktu, užsakovas, uždelsęs sumokėti už gautas prekes, rangovui pareikalavus, moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad Rangos sutartyje numatytas delspinigių dydis teismo galėtų būti pripažintas per dideliu, ieškovė reiškiamu ieškiniu prašė teismo priteisti delspinigius, kurių dydis nustatytinas remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme įtvirtinta pavėluoto mokėjimo palūkanų norma. Prašomi priteisti delspinigiai skaičiuotini už 6 mėn. laikotarpį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 181 Eur delspinigių (4525,08 Eur x 8 proc. x 1/2 metų). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytą skolininko pareigą mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovei 2 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos skiriant atsakovei, ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas, iš kurių 798,60 Eur sudaro už atsiliepimo parengimą.

4. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė savo reikalavimą į atsakovę dėl 4 525,08 Eur skolos 2020 m. sausio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2020/01/21 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) perleido trečiajam asmeniui UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, su kuriuo atsakovė visiškai atsiskaitė, todėl ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovė pareiškė nesąžiningą ieškinį piktnaudžiaudama suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovė pati sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią už reikalavimo perleidimą į atsakovę gavo atlyginimą, tačiau vis tiek reikalauja, kad atsakovė jam sumokėtų skolą, kurią atsakovė yra visiškai sumokėjusi. Teisme negali būti ginama teisė, kurios asmuo neturi, nes atskiro susitarimo pagrindu yra perleidęs kitam asmeniui. Ieškovė piktavališkai nuslėpė nuo teismo šią esminę ginčui aplinkybę. Atsakovė 2021 m. liepos 29 d. el. laišku atsakydama į 2021 m. liepos 20 d. gautą ieškovės atstovo pretenziją informavo ieškovę, jog žino apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir kad ieškovė reikalavimo teisės į atsakovę nebeturi, taip pat kartu pateikė tai patvirtinančią Reikalavimo perleidimo sutartį, prie kurios pridėtas priėmimo–perdavimo aktas. Atsakovės pateikiama į bylą susirašinėjimo su ieškovės atstovu medžiaga patvirtina ieškinyje išdėstytų argumentų, esą atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus, melagingumą. Atsakovė neturi jokios pareigos teikti informacijos asmeniui, kuris nėra prievolės šalis, bet to, atsakovė minėtą skolą trečiajam asmeniui sumokėjo dar 2020 m. sausio 31 d. Kadangi atsakovė yra įvykdžiusi prievolę ir atsiskaičius pagal Rangos sutartį, ieškovės išvestinis reikalavimas dėl netesybų, esant įvykdytai pagrindinei prievolei, negali būti tenkinamas. Ieškinio reiškimas, perleidus reikalavimą, dėl sumokėtos skolos yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais ir yra ieškovės procesinis elgesys, sudarantis pagrindą konstatuoti, kad ieškinys yra pareikštas ne tik be pagrindo, tačiau ir nesąžiningai, ir yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

5. Trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.

6. Trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė pateikė į teismą ieškinį neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolą, kadangi ją perleido trečiajam asmeniui.

7. Teisme gautas ieškovės pareiškimas, kuriuo prašoma priimti ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukti ir grąžinti ieškovei 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

Šalies argumentai

8. Ieškovės pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodoma, kad ieškovė pareiškia, kad atsisako ieškinio atsakovei ir patvirtina, jog ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Skirstant bylinėjimosi išlaidas teismo prašoma atsižvelgti į tai, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigas, o teismo procesas buvo būtinas tam, kad ieškovei taptų žinomos skolos sumokėjimo aplinkybės. Akcentuojama, kad ieškovė dėjo pastangas, kad sužinotų, ar atsakovė sumokėjo skolą trečiajam asmeniui (teikė pretenziją atsakovei), taipogi kreipėsi į trečiąjį asmenį su pretenzija pateikti informaciją, ar skola iš atsakovės buvo išieškota. Tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo prašomos informacijos ieškovui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio atsakovei, civilinę bylą nutraukė, ieškovei grąžino 75 procentus žyminio mokesčio, tai yra 79,50 Eur, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo nurodymo Nr. 15169, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteisė iš ieškovės atsakovei 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmetė atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei ir šalims išaiškino procesines ieškinio atsisakymo pasekmes – vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

10. Teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė atsisakė nuo ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, yra pagrindas civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškintinos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Pateikiant ieškinį ieškovė sumokėjo 106 Eur žyminį mokestį, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, yra pagrindas ieškovei grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 79,50 Eur, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas nustatė, kad 2020 m. sausio 21 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktas Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pradinis kreditorius atlygintinai perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perima iš pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, kylančias iš skolininko įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus priėmimo–perdavimo aktais perduotus dokumentus. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti sutarties priėmimo–perdavimo aktuose nustatyta tvarka. Iš priėmimo–perdavimo akto Nr. A ir prie Reikalavimo perleidimo sutarties nustatyta, kad ieškovė trečiajam asmeniui perleido reikalavimą į 4 525,08 Eur dydžio atsakovės skolą pagal 2019 m. liepos 24 d. Rangos sutartį Nr. CBD-2019/420 ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG1665. Ieškovės atstovė 2021 m. birželio 14 d. trečiajam asmeniui elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją dėl informacijos nepateikimo, kuria pareikalavo per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo pateikti informaciją pradiniam kreditoriui apie atliktus skolos išieškojimo veiksmus iš atsakovės, vykdant įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat pateikti visą reikalavimo perleidimo sutartį bei jos priedus, nes pradinei kreditorei buvo perduota tik dalis reikalavimo perleidimo sutarties. Iš 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad atsakovės skola ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665 sudarė 4 525,08 Eur. Ieškovės atstovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 20 d. pretenziją dėl 4 525,08 Eur skolos sumokėjimo reikalaudama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo sumokėti ieškovei 4 525,08 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665, taip pat informuoti, jei skolą ar jos dalį yra įvykdę tretiesiems asmenims, veikusiems ieškovės vardu ar interesais. 2021 m. liepos 29 d. atsakovė elektroniniu paštu ieškovės atstovei nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta, nes pradinis kreditorius Reikalavimo perleidimo sutarties ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties perleido reikalavimo teisę į atsakovę trečiajam asmeniui, dėl to atsakovė skolos ieškovei neturi. Iš lėšų pervedimo nurodymo Nr. 648 nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 31 d. pervedė trečiajam asmeniui 4 525,08 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG1665 ir pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktą Nr. A. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neturėjo jokių duomenų, ar trečiasis asmuo išsiieškojo skolą iš atsakovės, todėl laikė, kad skola nėra išieškota, dėl to, vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, reikalavimo teisė po 4 mėnesių sugrįžo pradiniam kreditoriui. Tačiau į bylą pateiktas 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nėra pasirašytas trečiojo asmens, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo nuspręsti, kad jo nuostatos yra galiojančios ieškovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams. Pažymėtina, kad pati ieškovė trečiajam asmeniui 2021 m. birželio 14 d. siųsdama pretenziją nurodė, kad ji neturi visos Reikalavimo perleidimo sutarties bei jos priedų, tai tik patvirtina, kad ieškovė, nebūdama tikra dėl to, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasirašytas trečiojo asmens, nepagrįstai teigia, kad reikalavimo teisė į atsakovės skolą po 4 mėnesių grįžo pradiniam kreditoriui, t. y. ieškovei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė reikalavimą į atsakovės 4 525,08 Eur skolą trečiajam asmeniui perleido 2020 m. sausio 21 d., atsakovė 4 525,08 Eur įsiskolinimą sumokėjo naujajam kreditoriui (trečiajam asmeniui) 2020 m. sausio 31 d., o ieškovei 2021 m. liepos 20 d. pretenzija pareikalavus, kad atsakovė sumokėtų minėtą skolą, atsakovė nurodė, kad jokio įsiskolinimo atsakovė ieškovei neturi, todėl konstatuotina, kad atsakovė skolinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, ieškinio pareiškimo nenulėmė atsakovės elgesys, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovės nebendradarbiavimo atmestini.

12. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį teismui neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolą, kadangi ją perleidimo trečiajam asmeniui, duomenų, kad reikalavimo teisė būtų grįžusi ieškovei dar iki pateikiant ieškinį teismui, byloje nėra. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą neįsitikino, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasirašytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieškovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams, todėl konstatuotina, kad ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai padaryti, kad trečiasis asmuo yra kaltas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo šioje civilinėje byloje, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės ir trečiojo asmens Reikalavimo perleidimo sutarties ir priedų prie Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo ir pasirašymo aplinkybių, todėl teismas plačiau dėl šios dalies nepasisakė.

Atsiliepimas

13. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 798,60 Eur už teisines paslaugas, susipažįstant ir rengiant atsiliepimą į ieškinį, kurios priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutarties motyvuojamąją dalį, kuria teismas konstatavo: „Ieškovė pateikė ieškinį teismui neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolą, kadangi ją perleido trečiajam asmeniui, duomenų, kad reikalavimo teisė būtų grįžusi ieškovei dar iki pateikiant ieškinį teismui, byloje nėra. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą neįsitikino, ar 2020-01-21 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasirašytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieškovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams, todėl konstatuotina, kad ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje civilinėje byloje“.

15. Atskirajame skunde nurodoma, kad tik bylos eigoje tapo žinoma, jog atsakovė prievolę įvykdė trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė byloje pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti. Teismas skundžiama nutartimi suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieškovei reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui alternatyviame teismo procese dėl atsakovės sumokėtos skolos ieškovės naudai priteisimo bei šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog esą ieškovė byloje pateikė ieškinį veikdama nerūpestingai, neįsitikinusi, ar ji turi reikalavimo teisę. Teismas taipogi nepagrįstai ignoravo esminę bylos nagrinėjimo eigoje išaiškėjusią aplinkybę, kad atsakovė prievolę įvykdė trečiajam asmeniui, tuo tarpu būtent trečiasis asmuo iš atsakovės gautų piniginių lėšų su ieškove sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties priedo priėmimo–perdavimo akto Nr. 1B 5.1 punkte nustatytais terminais ieškovei nepervedė. Be to, trečiasis asmuo informacijos apie iš atsakovės išieškotas pinigines lėšas ieškovei ne tik nepateikė, bet ir melagingai teigė, kad skolos iš atsakovės išieškojimą neva vykdo antstolis, nors pinigus iš atsakovės trečiasis asmuo 2020 m. sausio 31 d. jau buvo gavęs (minėtas aplinkybes patvirtina pridedama ieškovės direktoriaus susirašinėjimo el. laiškais su trečiojo asmens atstovais korespondencija).

16. Atskirajame skunde akcentuojama, kad ieškovė teismui ne kartą nurodė, jog trečiasis asmuo neteikia ieškovei jokios informacijos apie skolos išieškojimą, išieškotų piniginių lėšų trečiasis asmuo ieškovei nepervedė, nors pagal Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1B 5.1 punktą trečiasis asmuo išieškotas lėšas įsipareigojo ieškovei pervesti per 5 dienas, todėl pripažintina, kad teisminio proceso išlaidas (ieškovės ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas) sąlygojo būtent nesąžiningi ir su paslaugų teikimo sutartimi nesuderinami trečiojo asmens veiksmai. Taigi teismas nepagrįstai konstatavo, jog esą ieškovė, pareikšdama ieškinį, veikė nerūpestingai. Nesutiktina, kad ieškovė, pareikšdama teismui ieškinį, veikė nerūpestingai ir neatidžiai. Ieškovė kreipėsi tiek į atsakovę, tiek į trečiąjį asmenį iki ieškinio teismui pateikimo, prašydama pateikti informaciją, susijusią su atsakovės įsipareigojimų trečiajam asmeniui įvykdymu, tačiau ši informacija ieškovei pateikta nebuvo. Atsakovei nurodžius, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, ieškovė suprato, kad atsakovė vengia ieškovei įvykdyti prievolę. Iš atsakovės atsakymo į pretenziją ieškovė negalėjo suprasti, kad atsakovė skolą įvykdė trečiajam asmeniui. Nors teismas nurodė, jog esą ieškovė veikė neįsitikinusi, kad ji turi reikalavimo teisę į atsakovę, teismas nenurodė, kokius dar protingus ir racionalius veiksmus turėjo atlikti ieškovė tam, kad gautų informaciją apie skolą. Akivaizdu, kad teisminio proceso inicijavimas reikalaujant teismo išreikalauti minėtą informaciją iš trečiojo asmens ar atsakovės neatitiktų protingumo kriterijų bei proceso koncentracijos principų.

17. Atskirajame skunde teigiama, jog negalima sutikti ir su teismo skundžiamos nutarties išvadomis, jog esą ieškovė prieš kreipiantis į teismą neįsitikino, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasirašytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieškovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams. Trečiasis asmuo ieškovei pateikė skaitmenizuotą reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus (Nr. A ir B). Ieškovė visus šiuos dokumentus pasirašė ir persiuntė, kaip ir buvo sutarta, trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo vykdė išieškojimą pagal ieškovės pasirašytą sutartį ir jos priedus, nors trečiasis asmuo ieškovei pasirašytos sutarties ir jos priedų neperdavė. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties ir jos prieduose nurodytų sąlygų galiojimas negali būti siejamas vien su tuo faktu, kad trečiasis asmuo nepateikė ieškovei pasirašytos sutarties ir jos priedų, nes ieškovei pateiktą sutartį trečiasis asmuo faktiškai vykdė, ieškovės apie tai, kad jos pasirašytos sutarties sąlygos negalioja, neinformavo. Be to, iš pateikiamų el. laiškų turinio bei teismui jau pateiktos pretenzijos matyti, ieškovės direktorius prašė trečiojo asmens pateikti pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus, tačiau trečiasis asmuo tokius ieškovės prašymus ignoravo. Vis dėlto manytina, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų galiojimo klausimas nėra šios bylos dalykas, šie klausimai yra spręstini alternatyviame teisminiame procese, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, neturėdamas išsamios informacijos apie trečiąjį asmenį ir ieškovę siejusius teisinius santykius, neturėjo pagrindo nustatinėti Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų galiojimo.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad, remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Taigi šios bylos kontekste yra akivaizdu, kad trečiasis asmuo pateikė pasirašyti skaitmenizuotą Reikalavimo perleidimo sutartį ir jos priedus, ieškovei šiuos dokumentus pasirašius ir el. paštu išsiuntus trečiajam asmeniui remiantis CK 6.162 straipsnio 1 dalimi konstatuotina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis su priedais buvo sudaryta ieškovui akceptavus trečiojo asmens siųstą skaitmenizuotą Reikalavimo perleidimo sutartį, nepaisant to, kad trečiasis asmuo ieškovei pasirašytos Reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų nepersiuntė, tačiau faktiškai Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas vykdė. Be kita ko, ieškovė neturėjo pagrindo Reikalavimo perleidimo sutartį nutraukti, nes, pagal Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1B 3 punktą, reikalavimo teisės perleidimas galioja 4 mėnesius, taigi ieškinio pareiškimo teismui metu Reikalavimo perleidimo sutartis jau nebegaliojo.

19. Atskirajame skunde pažymima, kad ieškovė taipogi teikia teismui su atskiruoju skundu papildomus įrodymus, paaiškina, kad papildomų įrodymų pateikimo būtinumas kilo teismui priėmus skundžiamą nutartį. Iki nutarties priėmimo ieškovei negalėjo būti žinoma, kad teismas ims vertinti Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo ir jos vykdymo aplinkybes. Taigi pripažintina, kad papildomų įrodymų pateikimas kilo vėliau. Ieškovė taipogi mano, kad pateiktų papildomų įrodymų pateikimas sudarys teismui sąlygas visapusiškai ir teisingai įvertinti bylos faktines aplinkybes.

20. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, kuria priimtas ieškovės UAB „Argo ekspresas“ atsisakymas nuo ieškinio atsakovei UAB „Baltic CBD“ 4 525,08 Eur skolos, 181 Eur netesybų, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, ir kuria nutraukta civilinė byla, ieškovei grąžinti 75 procentai žyminio mokesčio, tai yra 79,50 Eur, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d., mokėjimo nurodymo Nr. 15169, pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priteista iš ieškovės atsakovei 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmestas atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei, šalims išaiškintos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės – vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

24. Ieškovės nesutinka su skundžiamos nutarties motyvuojamąja dalimi, kurioje konstatuota: „Ieškovė pateikė ieškinį teismui neturėdama galiojančios reikalavimo teisės į atsakovės skolą, kadangi ją perleido trečiajam asmeniui, duomenų, kad reikalavimo teisė būtų grįžusi ieškovei dar iki pateikiant ieškinį teismui, byloje nėra. Ieškovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą neįsitikino ar 2020-01-21 Priėmimo – perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasirašytas ir ar jo nuostatos yra galiojančios ieškovės ir trečiojo asmens teisiniams santykiams, todėl konstatuotina, kad ieškovės neapdairumas ir nerūpestingumas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą šioje civilinėje byloje“.

25. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas skundžiama nutartimi suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieškovei reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui alternatyviame teismo procese dėl atsakovės sumokėtos skolos ieškovės naudai priteisimo bei šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog esą ieškovė byloje pateikė ieškinį veikdama nerūpestingai, neįsitikinusi, ar ji turi reikalavimo teisę, kadangi teisminio proceso išlaidas (ieškovės ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas) sąlygojo būtent nesąžiningi ir su paslaugų teikimo sutartimi nesuderinami trečiojo asmens veiksmai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. CPK 338 straipsnis nustato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

27. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

28. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

29. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – ieškovės susirašinėjimo el. laiškais su trečiuoju asmeniu medžiagą. Atsakovės teigimu, šie įrodymai patvirtina, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu būtent dėl to, kad trečiasis asmuo nebendradarbiavo su ieškove ir neteikė jai informacijos. Atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateikti įrodymai susiję su ieškovės ir trečiojo asmens prievolinių teisių ir pareigų vykdymu ir nesusiję su ginču šioje byloje, neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Faktinės bylos aplinkybės

30. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. liepos 24 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. CBD-2019/420, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir perduoti atsakovei 4 vienetus 28 kub. m talpos GAK tipo metalinius konteinerius su perforuotu dugnu, o atsakovė įsipareigojo metalinius konteinerius priimti ir sumokėti ieškovei 26 073,08 Eur. 2020 m. sausio 21 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktas Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad pradinis kreditorius atlygintinai perleidžia naujajam kreditoriui, o naujasis kreditorius perima iš pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises, kylančias iš skolininko įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus priėmimo–perdavimo aktais perduotus dokumentus. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti sutarties priėmimo–perdavimo aktuose nustatyta tvarka. Iš priėmimo–perdavimo akto Nr. A ir prie Reikalavimo perleidimo sutarties nustatyta, kad ieškovė trečiajam asmeniui perleido reikalavimą į 4 525,08 Eur dydžio atsakovės skolą pagal 2019 m. liepos 24 d. Rangos sutartį Nr. CBD-2019/420 ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG1665.

31. Iš 2020 m. sausio 21 d. skolų suderinimo akto nustatyta, kad atsakovės skola ieškovei pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665 sudarė 4 525,08 Eur. Iš lėšų pervedimo nurodymo Nr. 648 nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 31 d. pervedė trečiajam asmeniui 4 525,08 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant, jog tai yra apmokėjimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG1665 ir pagal Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2020/01/21 ir priėmimo–perdavimo aktą Nr. A.

32. Ieškovės atstovė 2021 m. birželio 14 d. trečiajam asmeniui elektroniniu paštu išsiuntė pretenziją dėl informacijos nepateikimo, kuria pareikalavo per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo pateikti informaciją pradiniam kreditoriui apie atliktus skolos išieškojimo veiksmus iš atsakovės, vykdant įsipareigojimus pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, taip pat pateikti visą reikalavimo perleidimo sutartį bei jos priedus, nes pradinei kreditorei buvo perduota tik dalis reikalavimo perleidimo sutarties. Ieškovės atstovė pateikė atsakovei 2021 m. liepos 20 d. pretenziją dėl 4 525,08 Eur skolos sumokėjimo reikalaudama ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo pretenzijos gavimo sumokėti ieškovei 4 525,08 Eur skolą pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. ARG1671, ARG1673, ARG1665, taip pat informuoti, jei skolą ar jos dalį yra įvykdę tretiesiems asmenims, veikusiems ieškovės vardu ar interesais. 2021 m. liepos 29 d. atsakovė elektroniniu paštu ieškovės atstovei nurodė, kad pretenzija yra nepagrįsta, nes pradinis kreditorius Reikalavimo perleidimo sutarties ir priėmimo–perdavimo aktu Nr. A prie Reikalavimo perleidimo sutarties perleido reikalavimo teisę į atsakovę trečiajam asmeniui, dėl to atsakovė skolos ieškovei neturi.

33. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Baltic CBD“ prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 4 525,08 Eur skolos, 181 Eur netesybų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

34. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė neturėjo jokių duomenų, ar trečiasis asmuo išsiieškojo skolą iš atsakovės, todėl laikė, kad skola nėra išieškota, dėl to, vadovaujantis 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis, reikalavimo teisė po 4 mėnesių sugrįžo pradiniam kreditoriui. Tačiau į bylą pateiktas 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. B prie Reikalavimo perleidimo sutarties nėra pasirašytas trečiojo asmens.

Dėl skundžiamų nutarties motyvų teisėtumo

35. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė atskiruoju skundu neginčija skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalies ir tik prašo panaikinti dalį skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas skundžiamais nutarties motyvais suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieškovei reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui alternatyviame teismo procese dėl atsakovės sumokėtos skolos ieškovės naudai priteisimo bei šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015 yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų. Pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-238-553/2020).

37. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017).

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta proceso teisės norma atspindi pozityvųjį res judicata poveikį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). CPK 279 straipsnio 4 dalis, be kita ko, nustato, jog, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Ši proceso teisės norma tiek, kiek eliminuoja tapačių reikalavimų tais pačiais pagrindais pareiškimo galimybę, atspindi negatyvųjį res judicata poveikį. Be to, pastaroji proceso teisės norma tiek, kiek eliminuoja galimybę ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, atskleidžia teismo sprendimo prejudicinės galios, kaip res judicata principo padarinio, reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

39. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

40. Taigi viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant klausimą, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-611/2021)

41. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesprendė ieškovės pareikšto ieškinio atsakovei pagrįstumo klausimo, t. y. nesprendė ginčo iš esmės. Taip pat teismas nesprendė galimo ieškovės ieškinio reikalavimo trečiajam asmeniui dėl atsakovės sumokėtos skolos priteisimo ieškovės naudai pagrįstumo klausimo. Šioje byloje ginčo dėl ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo priėmimo ir civilinės bylos nutraukimo nekyla. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos kitoje byloje. Ieškovė, nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šioje byloje, galėjo šią nutarties dalį taip pat skųsti atskiruoju skundu, tačiau šia teise nepasinaudojo. Darytina išvada, kad ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje taip pat nėra.

42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės skundžiamus nutarties motyvus nurodė būtent vertindamas ieškovės procesinį elgesį ir vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, siekdamas tinkamai jas paskirstyti. Atsižvelgiant į tai atmestini ieškovės argumentai, kad teismas skundžiama nutartimi suformavo prejudicinius faktus (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kurie neabejotinai turės įtakos ieškovei reiškiant reikalavimą trečiajam asmeniui kitame ieškovės nurodomame teismo procese. Esant hipotetinei galimybei pareikšti ieškovės nurodomą ieškinį analizuotinas šios bylos, kuri buvo baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės, nagrinėjimo dalykas, t. y. šioje byloje buvo pasisakyta tik dėl ieškovės procesinio elgesio.

43. Atsakant į atskirojo skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad tik bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo naujos aplinkybes ir bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl atsakovės ir trečiojo asmens nebendradarbiavimo su ieškove, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties motyvuose buvo vertinamas tik ieškovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė, teikdama ieškinį teismui, jame nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su trečiuoju asmeniu, taip pat su Reikalavimo perleidimo sutartimi, jos priedais ir kt. Šias aplinkybes pirmiausiai nurodė atsakovė ir trečiasis asmuo teikdami atsiliepimus į ieškinį. Trečiasis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas būtent atsakovės prašymu. Byla buvo baigta atsisakius ieškovei nuo ieškinio, todėl šioje byloje nebuvo pasisakyta dėl ieškovės ir trečiojo asmens prievolinių santykių.

44. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad, ieškovė turėdama pagrįstų abejonių, ar atsakovė Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nėra sumokėjusi visos ar dalies skolos trečiajam asmeniui, pateikė teismui ieškinį atsakovei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Net jei ieškovė dėl kokių nors priežasčių buvo įsitikinusi, jog atsakovė trečiajam asmeniui Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu nebuvo sumokėjusi jokios dalies skolos, taip pat sutiktina su ieškovės skundžiamų pirmosios instancijos teismo motyvų argumentu, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą neįsitikino, ar 2020 m. sausio 21 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1B prie Reikalavimo perleidimo sutarties yra pasirašytas.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kuriuos ieškovė skundžia atskiruoju skundu, laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti naujai su atskiruoju skundu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Argo ekspresas“ pateiktus įrodymus – ieškovės ir trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ susirašinėjimo elektroniniais laiškais medžiagą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė