Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos atstovėms Linai Petreikei, Aistei Marijai Pakarklytei-Ubartienei, Vilmai Petkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų susijusių reikalavimų bei atsakovo E. M. priešieškinį ieškovei G. M. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinių kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė jį tenkintu. Nurodė, kad su ieškove pradėjo bendrauti 2013-2014 m. Jie draugavo, ieškovė gerai sutarė su jo tėvais. Draugystės laikotarpiu jis dirbo užsienyje, ieškovė ateidavo pas jo tėvus į namus, jam nesant, bendraudavo su jo mama. Kol ieškovė nepastojo, tol ji (duomenys neskelbtini)bendruomenėje susitikimuose nesilankydavo, dėl to net buvo susipykusi su savo tėvais. Ieškovei pastojus, jų gyvenime atsirado G. M. tėvai, pradėjo mokyti pagal savo tikėjimą, raginti jį lankytis susitikimuose. Jis siūlė ieškovei apsigyventi pas jo tėvus, nes yra daug vietos, jie turėjo du savo kambarius. Nėštumo metu jie kelias dienas gyveno pas jo tėvus, tačiau ieškovė pakluso savo motinos kategoriškam reikalavimui, kad iki vestuvių negalima gyventi su vyru, ir išsikraustė. Jis pasipiršo ieškovei per Kalėdas, likus 5 mėnesiams iki vaiko gimimo. Po vaiko gimimo jis rodė iniciatyvą susituokti, susituokė liepos 10 d. ir tuomet ieškovė su vaiku atsikraustė pas jo tėvus. Jo nuomone gyvenimas buvo normalus. Kildavo nesutarimų dėl vaiko priežiūros, dažno ieškovės tėvų lankymosi. Į (duomenys neskelbtini) susitikimus ieškovė eidavo kas antrą savaitę. Visas vaiko priežiūros krūvis neteko tik ieškovei, dukra rūpindavosi jis ir jo mama, leisdavo ieškovei pailsėti, ilgiau pamiegoti. Jie buvo nutarę gyventi pas tėvus 2 metus dėl turtinės padėties, nes tuo metu dirbo tik jis vienas ir buvo vos pradėjęs vykdyti individualią veiklą, grįžus iš užsienio Lietuvoje neturėjo daug klientų. Kitas būstas, kurį jis turėjo yra nedidelis, tik 27 m² ploto, kūrenamas krosnimi, reikalingas remontas, ten nebūtų buvusios geros sąlygos gyventi. Tą būstą jis buvo išnuomojęs draugui. Gyventi pas tėvus buvo patogiau. Pradžioje jo mamos ir ieškovės santykiai buvo geri, paskui santykiai komplikavosi. Jo mama išsakydavo patarimus dėl tvarkymosi, vaiko priežiūros, o ieškovė, būdama impulsyvi, per daug reaguodavo. Gal ieškovę išvargino buitis, mažo vaiko priežiūra, todėl nebesusivaldydavo. Tarp jo ir ieškovės konfliktai kildavo dėl vaiko priežiūros ir (duomenys neskelbtini) bendruomenės. Ieškovė prašydavo ją užstoti prieš mamą, jis kartais užstodavo, o kartais matydavo, kad ieškovė kalta. Ieškovė ragino kraustytis jį iš tėvų namų, bet pasikalbėdavo, susitardavo nesikraustyti. Neturėjo finansinių galimybių išsikraustyti, būtų buvę žymiai sunkiau patiems išlaikyti butą, vaiką. Po ieškovės išsikraustymo, jie dar 2 metus mėgino išsaugoti santuoką, bendravo, bet jis 2018 m. rudenį sužinojo, kad ieškovė, bendraudama su juo, turi ir kitą vyrą. Jis traktuoja, kad santuoka galutinai iširo dėl ieškovės neištikimybės. Kol gyveno kartu, jis padarė pakankamai daug, kad išsaugotų šeimą. Jo mama kišosi į jų gyvenimą tik dėl vaiko priežiūros, nes matė nepakankamą ar netinkamą priežiūrą ir turėjo teisę, kaip močiutė, tai pasakyti. Yra prašęs mamos visas pastabas sakyti tiesiogiai jam, o jis jau pasakytų G.. Su vaiku bendrauja pagal teismo nutartimi nustatytą tvarką, teikia išlaikymą. A. nori kuo daugiau laiko praleisti su juo. Jam A. yra išreiškusi nuomonę, kad norėtų gyventi su juo. Nepritaria ieškovės auklėjimo priemonėms. Vaikas pasakoja, kad yra uždaroma kambaryje apačioje kol nurims, o mama nueina į antrą aukštą ir vaikas, likusi viena rėkia, trankosi kambaryje. Taikos sutartimi vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, nes vaikas tada savo nuomonės dar negalėjo išsakyti, o dabar jau išsako. Ieškovė neturi nuolatinio darbo, jos veiksmuose yra daug neapibrėžtumo, dar ji nežino kur gyvens. Jis gyvena mieste pas savo tėvus, turėtų galimybes užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, ugdymą ir dukra nebūtų traukiama į netinkamų organizacijų veiklą. Su A. gyventų pas savo tėvus. Jis vykdo individualią veiklą, pajamos kas mėnesį skiriasi, vidutiniškai tai būtų apie 800 Eur. Mano, kad daugiau išlaidų bus tada, kai vaikas pradės lankyti mokyklą. Šiuo metu jis teikia išlaikymą pagal taikos sutartį, bet papildomai perka rūbų, rūpinasi pramogomis. Mano, kad 150 Eur išlaikymas iš skyrium gyvenančio tėvo yra pakankamas vaiko poreikiams užtikrinti. Jis bendrauja su vaiku pagal taikos sutartyje nustatytą tvarką, atsakovė leidžia A. nakvoti pas jį savaitgaliais, nors tai nėra numatyta nutartyje. Religiją žmogus turėtų pasirinkti būdamas suaugęs, o dabar A. turėtų jo atsiklausti prieš eidama su mama į (duomenys neskelbtini) susitikimus. Ar yra pažeidžiamas jo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktas (dėl leidimo A. M. dalyvauti (duomenys neskelbtini) veikloje) bus galima nustatyti tik po kurio laiko, kai pati A. pasakys, kontroliuoti dabar to nėra įmanoma. Jam nepatinka (duomenys neskelbtini) veikla, nes ten yra dėstomas ne pasaulietinis požiūris į gyvenimą, o išgalvoti dalykai apie pasaulio sandarą, tikrovę. Jis domėjosi ta veikla, girdėjo tai iš ieškovės ir jos tėvų pasakymų. Taip gali būti klaidinamas mažametis vaikas, dukra taptų socialiai atskirta, nes (duomenys neskelbtini) nešvenčia švenčių, gimtadienių, Kalėdų, bendrauja tik uždaroje grupėje, nedalyvauja valstybinėje veikloje. Jis nėra lankęsis (duomenys neskelbtini) susitikime. Ieškovė netinkamai rūpinasi dukra, maudo tik kartą per savaitę, vaikas dėvi nešvarius rūbus, dukrai yra duodama per daug vitaminų, nupirktų iš platintojų, kurie nėra pardavinėjami vaistinėse. Pas ieškovę yra tik dušas, nėra vonios, pati A. prašo ją numaudyti, nukarpyti nagus. Jeigu jis matytų, kad ieškovė gerai rūpinasi dukra, tai nekeltų reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Jis lankosi darželyje, kurį lanko A., bendravo su auklėtojomis. Jam nepatinka, kad ieškovės mama dirba tame pačiame darželyje ir paima A. iš grupės iki pietų miego, laiko su savimi kol tvarko darželio patalpas, nors vaikas tą laiką galėtų leisti su bendraamžiais. Jam yra žinoma apie dukros sveikatos sutrikimą. Iš pradžių jis nepritarė nustatytai diagnozei ir skiriamam gydymui, nes matė, kad vaikui svorio gali trūkti dėl to, jog ji nėra tinkamai maitinama, nesilaikoma dienos režimo. Vienu momentu dukra kelias savaites gyveno pas jį ir jo priežiūroje A. pradėjo daugiau valgyti, priaugo svorio, tą pastebėjo ir gydytoja. Dabar dukrai kiekvieną vakarą reikia specialiu švirkštu suleisti dozę vaistų, nes jos hipofizė neišskiria pakankamai hormonų, o kas pusmetį nuvažiuoti pas gydytojus. Šiuo metu jis neprieštarauja vaiko gydymui, nepritarė tik iš pat pradžių, nes gydytojai Klaipėdoje buvo pasakę, kad nepakankamas vaiko svoris gali būti dėl mažakraujystės. Jis be ieškovės žinios pakrikštijo 3 metų dukrą. Jis kartu su dukra buvo draugų vaiko krikštynose, ji pamatė tą ceremoniją ir pati užsimanė. Jis sakė ieškovei, kad ketina krikštyti dukrą, bet kai surado krikštatėvius, suorganizavo šventę, ieškovei apie tai nebepasakė, norėdamas, kad ji nesugadintų šventės. Jis nepraleido nei vieno savaitgalio be susitikimų su dukra, o darbo dienomis kartais ir neatvažiuoja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatyti sutuoktinio elgesio atvejai, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Dėl santuokinio turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimo, sutuoktinių vienas kito išlaikymo

Santuokos metu įgytą turtą sudaro: transporto priemonės BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Nekilnojamųjų daiktų, įgytų santuokos metu šalys neturi. Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini). įgytas butas su sandėliuku, esantis(duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso pagal 2017 m. birželio 7 d. dovanojimo sutartį įgyta 383/1042 dalys žemės sklypo ir 21/50 dalys gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini).

Tarp šalių nėra ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Nutraukus santuoką, ieškovei G. M. asmeninėn nuosavyben priteistina transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1800 Eur vertės; atsakovui E. M. asmeninėn nuosavyben priteistina transporto priemonė BMW 528, 1800 Eur vertės (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis). Kadangi 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovas įgijo šalims nebegyvenant kartu, po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dienos, abi šalys sutinka, jog akcijas atsakovas įgijo asmeniškai, šis turtas pripažintinas asmenine E. M. nuosavybe (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi. Išlaikymo sau vienas iš kito nereikalauja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 šalių nepilnametės dukros A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, ieškove G. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, nes atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti minėta teismo nutartimi nustatytą vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti A. M. gyvenamąją vietą su juo.

Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Šiuo atveju atsakovas nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes: 1) jam tapo žinoma apie ieškovės uolų (duomenys neskelbtini) religinės bendruomenės apeigų lankymą ir šios bendruomenės įsitikinimų aktyvų propagavimą, kurie, jo nuomone, yra nesuderinami su mažamečio bylos šalių vaiko interesais; 2) mergaitė jam pradėjo skųstis mamos auklėjimo metodais, dukra yra prastai maitinama, dažnai būna aprengta neskalbtais rūbeliais, neišmaudyta; 3) mergaitė jam ne kartą minėjo, kad mama dažnai nakčiai ar net porai dienų išvyksta į darbą bei ją priežiūrai palieka savo nepilnametei seseriai; 4) nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su mama ieškovė nuolat keičia savo gyvenamąją vietą ir iki šiol nesudaro tinkamų sąlygų savo dukros gyvenimui ir vystymuisi; 5) dukra jam nurodė, kad nebenori gyventi su mama. Atsakovas nurodė, jog turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti dukra, užtikrinti jai saugias gyvenimo ir aplinkos sąlygas savo vaikui.

Šalių nepilnametė dukra A. M. (šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) nuo gimimo gyvena su motina. Byloje nustatyta, jog po gimdymo iš ligoninės G. M. su dukra išvyko gyventi pas savo tėvus, vėliau, po vestuvių, įvykusių (duomenys neskelbtini), šalys su dukra pradėjo gyventi pas atsakovo tėvus, o nuo 2016 m. pavasario iki šiol ieškovė su dukra tebegyvena pas savo tėvus. Ieškovė pripažino, jog prieš kelerius metus buvo išvykusi su dukra kuriam laikui gyventi pas savo močiutę į Š., nes tikėjosi ten rasti darbą, gauti dukrai darželį, tačiau jai nepavyko, todėl vėl grįžo gyventi į (duomenys neskelbtini) pas tėvus. 2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog turi draugą, su kuriuo ateityje planuoja kurti šeimą, galbūt keis gyvenamąją vietą, šiuos klausimus spręs po oficialaus santuokos nutraukimo su atsakovu. Atsakovas jokių įrodymų, kad ieškovė nuolat keičia gyvenamąją vietą ir nesudaro tinkamų sąlygų vaiko gyvenimui ir vystymuisi, neįrodė.

Priešingai, šalių dukra lanko ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) mokyklą-daugiafunkcį centrą (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinę klasę), vaiko teisių priežiūros institucija jokių nusiskundimų dėl ieškovės elgesio su dukra neturi, pagal ugdymo įstaigos pateiktą informaciją mergaitė yra prižiūrėta, aprūpinta reikalingomis ugdymo priemonėmis, mama yra rūpestinga, palaiko ryšius su pedagogais, tinkamai rūpinamasis mergaitės higiena, rūbais. Telšių socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad ieškovė priima pagalbą, išklausė pozityvios tėvystės kursus, lankėsi psichologo konsultacijose. A. M. turi sveikatos problemų, jai reikalingas kasdienis gydymas dėl hormonų sutrikimo, taip pat periodinis apsilankymas pas specialistus, gydymo plano koregavimas. Iš gydymo įstaigų pateiktų duomenų matyti, kad G. M. rūpinasi dukros sveikatos būkle, lankosi pas gydytojus, nuperka kompensuojamus vaistus, nustatyta tvarka juos suleidžia dukrai. Dėl neva mergaitei duodamų migdomųjų G. M. nurodė, jog tam tikri vaistai dukrai buvo skirti gydytojo neurologo. Duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į gydymo įstaigas, aiškinęsis konkrečią dukros sveikatos būklę, jai išrašomus vaistus, byloje nėra. Ieškovė turi nuolatinį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna darbo užmokestį. Tai, jog pas ieškovės tėvus būtų netinkamos gyvenimo sąlygos, byloje duomenų nėra.

Teismo posėdžio metu išklausius nepilnametės A. M. nuomonę, taip pat iš teismo psichologijos ekspertizės aktos matyti, kad A. M. gerai jaučiasi gyvendama su mama, išreiškė norą gyventi su ja, o su tėčiu matytis savaitgaliais ir dažniau. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog A. M. su abiem tėvais jaučiasi saugiai ir prie abiejų yra vienodai prisirišusi, tačiau dėl padidinto jautrumo emocinei mamos savijautai ginčuose su tėčiu, ji jaučiasi atsakinga, kad mama pasijaustų laimingesnė, dėl to vengia išsamiau atsakinėti į teismui aktualius klausimus.

Nors teismo posėdžio metu išklausant vaiko nuomonę, A. M. nurodė, kad jai neklausant mamos, mama ją muša (parodė per nosį), taip pat muša seneliai (ieškovės tėvai), tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių objektyvių duomenų apie ieškovės ir jos artimos aplinkos mergaitės atžvilgiu taikomas fizines bausmes ar fizinį smurtą negauta. Po teismo posėdžio į Telšių apskrities VPK kreipėsi išvadą teikiančios institucijos atstovė, nurodydama teismo posėdžio metu iš mergaitės išgirstus teiginius, tačiau policijos pareigūnai, patikslinę pareiškimo aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių. Atsakovas Telšių apskrities VPK 2020 m. kovo 16 d. nutarimo neskundė, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje A. M. yra mušama nepateikė. Ieškovė ir jos mama, liudytoja N. S. fizinių bausmių taikymą neigė, nurodė, jog drausmina A. M., palikdamos ją vieną kambaryje tam, kad ši apsiramintų, apsvarstytų savo elgesį. Teismo psichologijos ekspertizės metu A. M. neigė patirianti fizinį smurtą ar fizines bausmes tiek mamos, tiek tėčio namuose (ekspertizės akto atsakymų į nutartyje pateiktus klausimus 8 punktas). Taigi, jokių objektyvių duomenų apie fizinį smurtą A. M. atžvilgiu byloje nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovas išsamiai išdėstė savo nepritarimą dukros įtraukimui į (duomenys neskelbtini) bendrijos, kuriai priklauso ieškovė ir jos tėvai, veiklą. Nurodė, jog mergaitė prie jos valią yra vežama į šios bendrijos sueigas, ten keletą valandų, kad netrukdytų, yra pasodinama ant aukštos palangės, jam nėra priimtinos(duomenys neskelbtini) nuostatos, reiškiami įsitikinimai. Atsakovas mano, jog tokiu būdu dukra yra auginama socialiai atskira, su savotišku požiūriu į pasaulietišką, visuomeninį gyvenimą, nes(duomenys neskelbtini) yra uždara bendruomenė, jie nedalyvauja visuomeniniame gyvenime, nešvenčia švenčių, turi savitą požiūrį į sveikatos apsaugą, gydymąsi.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir jos tėvai priklauso (duomenys neskelbtini) bendrijai, dalyvauja šios religinės bendruomenės veikloje susitikimuose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išduotame pažymėjime nurodyta, kad Lietuvos (duomenys neskelbtini) religinė bendrija yra įregistruotas juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia asmenų diskriminaciją dėl tikėjimo, kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo; tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus (Konstitucijos 26 straipsnis). Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Lietuvoje nėra valstybinės religijos (Konstitucijos 46 straipsnis). Taigi, ieškovė ir jos šeimos nariai neginčijamai turi teisę išpažinti savo religinius įsitikinimus ir dalyvauti tokios religinės bendrijos veikloje, kokia nėra draudžiama įstatymu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir jos tėvai, dalyvaudami (duomenys neskelbtini) bendrijos apeigose atlieka kokius nors įstatymams prieštaraujančius veiksmus. Ieškovė pagal savo įsitikinimus gali auklėti ir dukrą, taip pat tai daro ir atsakovas, pvz. be ieškovės dalyvavimo ir žinios pakrikštijęs dukrą pagal katalikiškas apeigas. Iš ieškovės, liudytojos N. S. paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) bendrijos sueigos vyksta antradieniais, kartais vežasi į sueigas ir A. M., nes nėra kur jos palikti. Nors pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką E. M. turėtų pasiimti dukrą antradieniais, tačiau kartais nepasiima, todėl tenka vaiką vežtis į sueigas. Tos sueigos vyksta patalpose T., apie 2 valandas yra dėstomos įvairios paskaitos, į sueigas gali ateiti bet kuris asmuo. Taip pat ten ateina šeimos su vaikais, nėra būtina ištisai sėdėti, vaikai gali pavaikščioti, piešti, per planšetę žiūrėti filmukus. Teismo posėdžio metu išklausant nepilnametę A. M. ši nurodė, kad važiuoja su seneliais į „salę“ ir jai ten patinka. Objektyvių duomenų, kad dalyvaujant (duomenys neskelbtini) bendrijos susirinkimuose yra pažeidžiami vaiko interesai, nėra.

Iš šalių paaiškinimų, liudytojų N. S., L. M. paaiškinimų matyti, kad A. M. tėvų požiūris į vaikų auklėjimą skiriasi. Tokie duomenys nurodyti ir teismo psichologijos ekspertizės akte (dėl vaiko miegojimo atskirame kambaryje pas G. M. ir kartu su tėčiu pas E. M.). Ieškovė G. M. yra griežtesnė, vaikas jos namuose turi aiškesnes nustatytas ribas, o atsakovo E. M. auklėjimas yra liberalesnis, jis labiau linkęs palepinti mergaitę. Pats E. M. nurodė, kad vykdo visus dukros norus, perka rūbus, žaislus, o problemines situacijas stengiasi išspręsti kalbėdamasis su dukra. Ieškovė nurodė, kad taiko drausminimo priemonę – vaiko palikimą vieno kambaryje, tam kad dukra nusiramintų, apsvarstytų savo elgesį. Šalys nesutaria dėl daugelio vaiko auklėjimo aspektų, atsakovas kaltina ieškovę vaiko nepriežiūra, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nepateikia. Teismo psichologijos ekspertizės akto dalyje „psichologinis įvertinimas“ nurodyta, kad A. M. žino apie tėvų nesutarimus, iš mamos sužinojo, jog tėtis sako, kad „mama neduoda jai valgyti, gerti, nemaudo, į tualetą neveda“, bet mergaitė nurodo, jog taip nėra. Atliekant teismo psichologijos ekspertizę duomenų apie tai, kad kuris nors iš tėvų formuotų vaiko neigiamą požiūrį į kitą iš tėvų negauta (ekspertizės akto atsakymų į nutartyje pateiktus klausimus 5 punktas). Tačiau 2021 m. birželio 14 d. į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą kreipėsi ieškovės atstovė, nurodydama, kad ieškovės teigimu, atsakovas susitikimų su dukra metu nuteikinėja vaiką prieš ją ir jos artimuosius. Išvadą teikiančios institucijos darbuotojai atliko situacijos vertinimą, iš Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo formoje pateiktos informacijos matyti, jog buvo bendrauta su šalimis, taip pat su mažamete A. M.. Vaikas nurodė, kad tėtis jai yra geras, o mamai negeras. Tėtis sako, kad mama ją muša, valgyti neduoda, nemaudo, bet mama maudo, nemuša. Močiutė (tėčio) negražiai sako apie mamą, kad jos drabužiai neskalbti, perplauna jos drabužius, perrengia tėčio drabužiais. Vaiko teigimu tėtis yra geras, bet ji nori gyventi su mama. Šios vaiko nurodytos aplinkybės rodo, jog iš atsakovo pusės yra tam tikras vaiko neigiamos nuomonės apie mamą formavimas. Tai, jog susitikimų su atsakovu metu yra gvildenami vaiko higienos, aprangos klausimai ir tai 6 metų amžiaus vaikas jau yra pajėgus suprasti, patvirtina ir liudytojos L. M. nurodytos aplinkybės, kad G. M. vaiką atveža su paprastais rūbais, bet su tokiais rūbais vaiko niekur negali vestis, todėl jie perka naujus rūbus. Natūralu, kad tokį perrengimą, mamos nupirktų rūbų ignoravimą vaikas mato, supranta ir iš dalies apie tai papasakojo vaiko teisių apsaugos priežiūros institucijos darbuotojai.

Iš visumos byloje nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų matyti, kad realiai abi šalys turi tinkamas sąlygas auginti ir rūpintis vaiku, gali užtikrinti tinkamas mergaitės gyvenimo sąlygas, mergaitė apie abu tėvus atsiliepia teigiamai, su abiem tėvais jaučiasi saugiai ir yra prie jų vienodai prisirišusi. Tiek teismo posėdžio metu, tiek teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu nepilnametė A. M. išsakė, jog nori gyventi su mama, o su tėčiu susitikti savaitgaliais. Teismo vertinimu, nuo Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties priėmimo jokios esminės aplinkybės nepasikeitė, teismas nenustatė, jog esanti aplinka A. M. tapo nesaugi, nebeatitinkanti reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, todėl vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nekeistina, atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo netenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo E. M. bendravimo su nepilnamete dukra A. M. tvarka: 1. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime, nedalyvaujant ieškovei G. M., kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, t. y. nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 20 val. ir to paties savaitgalio sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val., apie ketinimą susitikti su dukra ieškovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu; 2. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 24 d. (Šv. Kūčių dieną) ir gruodžio 25 d. (Šv. Kalėdų pirmąją dieną), vaiką pasiimdamas gruodžio 24 d. 10 val. ir parveždamas ją į namus sekančią dieną, t. y. gruodžio 25 d. 20 val., apie ketinimą šiomis dienomis susitikti su dukra ieškovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu; 3. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime, nedalyvaujant ieškovei G. M., kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį po 4 (keturias) valandas, apie konkretų bendravimo laiką ir ketinimą susitikti su dukra ieškovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu; 4. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime kiekvienų kalendorinių metų spalio 14 d. (vaiko tėvo E. M. gimtadienio dieną), nuo 10 val. iki 20 val., apie ketinimą susitikti su dukra ieškovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu; 5. E. M. bendraus ir dalyvaus dukros A. M. auklėjime kiekvienų kalendorinių metų birželio 1 d. (A. M. gimtadienio dieną), nuo 10 val. iki 20 val., apie ketinimą susitikti su dukra ieškovę įspėdamas prieš 1 dieną telefono skambučiu arba SMS pranešimu.

Ieškovė reikalavimų dėl šios bendravimo tvarkos pakeitimo nereiškia. Atsakovas reiškia reikalavimus dėl platesnės apimties ir detalesnės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad šalių santykiai yra komplikuoti, įtempti, ieškoma priekabių kiekvienoje situacijoje, susijusioje su jų nepilnamečiu vaiku, taip pat atsižvelgiant į vaiko A. M. išsakytą nuomonę, jog ji nori kuo daugiau laiko praleisti su tėčiu, 2016 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta skyrium gyvenančio E. M. bendravimo su vaiku tvarka keistina. Teismas pritaria atsakovo pozicijai ir argumentams dėl jo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos 1-7 punktų su tam tikra korekcija dėl šv. Kalėdų šventinių dienų. Ieškovė nepritarė, kad po savaitgalių, švenčių ir atostogų, vaiką iš skyrium gyvenančio tėvo turėtų pasiimti kartu su vaiku gyvenanti mama, tačiau siekiant išlaidų bei laiko sąnaudų, patiriamų dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu, proporcingumo, teismo vertinimu tikslinga nustatyti būtent atsakovo prašomą vaiko susigrąžinimo į nuolatinę gyvenamąją vietą po ilgesnio nei 1 dienos buvimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Taip pat tokia tvarka reikalinga, siekiant užkirsti kelią konfliktams, kada atsakovas, atvežęs dukrą į jos gyvenamąją vietą neranda ieškovės, turi palikti dukrą ieškovės tėvams, dėl to kyla įvairių nesusipratimų. Pačiai ieškovei pasiimant dukrą iš atsakovo būtų eliminuojama konfliktų tarp atsakovo ir jos tėvų tikimybė. Ieškovė nesutiko, jog kiekvienų metų šv. Kalėdas (abi dienas) dukra praleistų su atsakovu. Pažymėtina, jog pagal 2016 m. spalio 28 d. nutartį, E. M. bendravo su vaiku per kiekvienas Šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (pirmą dieną), grąžinant dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d., todėl siekiant šalių lygiateisiškumo, prašomos nustatyti tvarkos 6 punktas koreguotinas, nustatant, jog A. M. pas tėvą praleis Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną kiekvienais kalendoriniais metais, o su mama – šv. Kalėdų antrąją dieną kiekvienais kalendoriniais metais.

Atsakovo prašomos nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos 8 punktas: „Vaiko tėvai G. M. ir E. M., taip pat visi kiti asmenys dukrą A. M. vestis į tėvų išpažįstamos religijos apeigas, kartu su ja šiose dalyvauti ar bet kokiu kitu būdu mėginti integruoti ją į jų išpažįstamos religinės bendruomenės veiklą turi teisę tik pačios nepilnametės A. M. prašymu ir abiejų jos tėvų sutikimu“ teismo vertinimu, yra visiškai nekonkretus, jo realus vykdymas (pvz. išduodant vykdomąjį raštą ir antstoliui priverstinai vykdant) yra neįmanomas. Nustačius tokią tvarką, tarp šalių kiltų dar didesnė įtampa ir konfliktai, nuolatinis įtarinėjimas dėl religinių apeigų lankymo. Neaišku pagal kokius vertybinius kriterijus turi būti nustatomi „bet kokie kiti mėginimo integruoti būdai“, kokiu būdu nepilnametė A. M. turėtų tėvų prašyti, nuo kokio amžiaus ji galės suvokti tam tikrų religinių apeigų prasmę ir kaip būtų išreiškiamas abiejų tėvų sutikimas. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismui akivaizdu, kad E. M. kategoriškai nesutinka, jog A. M. dalyvautų (duomenys neskelbtini) bendrijos veikloje, todėl toks bendravimo su vaiku tvarkos punktas nėra realiai įgyvendinamas ir nėra įmanoma tokio punkto kontrolė. Tai, kad ieškovė turi teisę išpažinti jai priimtinas religines nuostatas ir pagal savo įsitikinimus auklėti vaiką, ką taip pat gali daryti ir atsakovas, jau buvo aptarta sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo.

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyta atsakovo E. M. bendravimo su vaiku tvarka keistina, nustatytina atsakovo pasiūlyta 1-7 punktuose nurodyta tvarka su korekcijomis dėl Šv. Kalėdų dienų, tačiau nenustatant 8 punkte nurodytos tvarkos (dėl draudimo be vaiko prašymo ir abiejų tėvų sutikimo vaikui dalyvauti religinėse apeigose) (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iš atsakovo E. M. priteistas materialinis išlaikymas dukrai A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur nuo 2016 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Ieškovė įrodymų, patvirtinančių savo padėties pablogėjimą ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, nepateikė. Nors ieškinio pateikimo laikotarpiu ieškovė nedirbo, t.y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki 2020 m. sausio 26 d. ji buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau nuo 2020 m. spalio 27 d. ieškovė dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį vidutiniškai sudaro 535 Eur. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jai po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priklausys transporto priemonė Peugeot 207, 1800 Eur vertės. Atsakovas iki 2021 m. balandžio mėn. vykdė individualią veiklą, teismo posėdžio metu (vykusio 2020 metų pradžioje) jis nurodė, kad pajamos kas mėnesį nėra vienodos, sudaro apie 800 Eur. Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad jo gautų pajamų suma yra 1300 Eur, taip pat gauta palūkanų 27,74 Eur. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gaunamas darbo užmokestis sudaro 468,97 Eur kas mėnesį. E. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (pagal 2014 m. rugpjūčio 22 d. vertinimą 16900 Lt vertės), taip pat 383/1042 dalys žemės sklypo (viso sklypo vertė pagal 2017 m. birželio 2 d. atliktą vertinimą 7340 Eur) ir 21/50 dalys gyvenamojo namo (viso gyvenamojo namo vertė pagal 2017 m. gegužės 31 d. vertinimą 55400 Eur), esančių(duomenys neskelbtini). Taip pat po santuokos nutraukimo E. M. asmeninės nuosavybės teise priklausys transporto priemonė BMW, 1800 Eur vertės, bei 2500 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Taigi abiejų šalių oficialios pajamos nėra didelės, jų turtinė padėtis skiriasi tik dėl E. M. asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto. Abi šalys yra jauno amžiaus, darbingos, galinčios teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

Kai buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo, A. M. buvo 1 metų amžiaus. Šiuo metu šalių nepilnametė dukra yra 6 metų amžiaus, lanko priešmokyklinę klasę, kitų metų rugsėjį pradės lankyti mokyklą. Akivaizdu, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, ugdymo priemonėms. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Ieškovė nurodė, kad atsakovas teikia nustatyto dydžio išlaikymą (po 100 Eur), atsakovas nurodė, jog papildomai perka rūbų, žaislų. Ieškovė tokių atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Taigi, atsakovas daiktais papildomai prisideda prie išlaikymo dukrai. Ieškovė jokios išlaidų vaikui detalizacijos nepateikė, tačiau akivaizdu, jog vaikui būtinųjų poreikių patenkinimui kas mėnesį 200 Eur suma (tėvams lygiomis dalimis teikiant išlaikymą vaikui pagal teismo nutartį) nėra pakankama vien dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, išaugusių maisto, rūbų, avalynės, pramogų ir kt. kainų. Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą dukrai atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (šiuo metu – 642 Eur, neatskaičius mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu MMA, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 468,41 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Ieškovė prašo pakeisti išlaikymo dydį ir 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą nustatyti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas, spręsdamas dėl konkretaus A. M. teiktino išlaikymo dydžio vertina būtinuosius vaiko poreikius, papildomus poreikius vaiko sveikatos apsaugai, ugdymui, laisvalaikiui, atsižvelgia į teismų praktikoje nurodytą orientacinį 1 MMA dydžio kriterijų ir tai, jog atsakovas papildomai prisideda prie dukros išlaikymo daiktais, pramogomis, nors detaliai papildomai teikiamos sumos atsakovas ir neįrodė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia jog šalių dukros išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga apie 430 Eur suma. Šią sumą sumažinus 2019 m. valstybės mokėta 50,16 Eur išmoka vaikui, 2020 m. mokėta 60,06 Eur išmoka vaikui, o nuo 2021 m. sausio 1 d. mokama 70 Eur išmoka vaikui, teismas sprendžia, jog iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina 180 Eur suma kas mėnesį. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimas (25 mėn. x 80 Eur), nes minėtu laikotarpiu atsakovas mokėjo po 100 Eur vaiko išlaikymui, todėl 2000 Eur išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur iki vaiko pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Žyminis mokestis už ieškinį sudaro 143 Eur (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 41 Eur už santuokinio turto padalijimą, 27 Eur už išlaikymo dydžio pakeitimą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai). Be to byloje susidarė 340 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą advokatės teisinę pagalbą. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis bei 176,78 Eur už ekspertizės atlikimą. Duomenų apie išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas atsakovas į bylą nepateikė.

Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies. Teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš dalies buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 21,60 Eur žyminio mokesčio. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 59,10 Eur žyminio mokesčio ir 170 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Kadangi priešieškinis taip pat tenkintas iš dalies, t. y. tenkintas atsakovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, iš ieškovės atsakovui priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio ir 88,39 Eur už ekspertizės atlikimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (ikisantuokinė pavardė – S.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, šalims palikti santuokines pavardes: M., M..

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę BMW 528, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, pirmos registracijos data 1997 m. rugsėjo 2 d., VIN kodas(duomenys neskelbtini), 1800 Eur vertės;

G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, pirmos registracijos data 2006 m. liepos 14 d., VIN kodas(duomenys neskelbtini) , 1800 Eur vertės.

E. M. asmenine nuosavybe pripažinti 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) , paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 2500 Eur vertės.

Nekeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatytos nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini) , nuolatinės gyvenamosios vietos ir palikti jos nuolatinę gyvenamąją vietą su motina G. M..

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2283-187/2016 nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką ir nustatyti tokią A. M., gim. (duomenys neskelbtini) , bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu E. M. tvarką:

1. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, skype, wiber ir pan.) kas antrą dieną 1 (vieną) valandą nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

2. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M., nedalyvaujant vaiko motinai G. M., vieną dieną per savaitę, pasiimant dukrą jos laisvu nuo mokslo ar kitokio ugdymo mokslo įstaigoje metu bet kurią darbo dieną iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos nuo 15.00 val. ir grąžinant ją į gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val., apie ketinimą pasiimti dukrą pranešant G. M. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas;

3. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M., nedalyvaujant vaiko motinai G. M., du kartus per mėnesį, kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., įpareigojant E. M. savo lėšomis pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o G. M. - savo lėšomis sugrąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą;

4. E. M. turi teisę bendrauti su savo dukra A. M., nedalyvaujant vaiko motinai G. M., vaiko atostogų ugdymo ar mokymosi įstaigoje metu 2 kartus per kalendorinius metus po 2 nepertraukiamos trukmės atostogų savaites, įpareigojant E. M. apie jų konkretų laiką pranešti su dukra gyvenančiai G. M. bet kokiu būdu ne vėliau kaip prieš 2 savaites bei savo lėšomis pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos, o G. M. - savo lėšomis grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą;

5. Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytą bendravimo su A. M. tvarką, šventinę Motinos dieną, vaiko mamos G. M. gimimo dieną, vaiko senelių iš mamos pusės gimimo dienomis, lyginiais metais vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 21.00 val., kiekvienų kalendorinių metų šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), nelyginiais metais šventinėmis Naujųjų Metų dienomis nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ir sausio 1 d. 21.00 val. su vaiku, nedalyvaujant jos tėvui, turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. jos mama G. M., pasimatymui su dukra ir jos grąžinimui į gyvenamąją vietą taikant 2 punkte nustatytą tvarką, jeigu bendravimas su dukra trunka ne ilgiau vienos kalendorinės dienos, arba 3 punkte numatytą tvarką, jeigu bendravimas su dukra trunka ilgiau nei vieną kalendorinę dieną;

6. Neatsižvelgiant į aukščiau nurodytą bendravimo su A. M. tvarką, šventinę Tėvo dieną, vaiko tėvo E. M. gimimo dieną, vaiko senelių iš tėvo pusės gimimo dienomis, nelyginiais metais vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 21.00 val., Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 25 d. 21.00 val., lyginiais metais šventinėmis Naujųjų Metų dienomis nuo gruodžio 31 d. 10.00 val. ir sausio 1 d. 21.00 val. su vaiku, nedalyvaujant jos motinai, turi teisę bendrauti su savo dukra A. M. jos tėvas E. M., pasimatymui su dukra ir jos grąžinimui į gyvenamąją vietą taikant 2 punkte nustatytą tvarką, jeigu bendravimas su dukra trunka ne ilgiau vienos kalendorinės dienos, arba 3 punkte numatytą tvarką, jeigu bendravimas su dukra trunka ilgiau nei vieną kalendorinę dieną;

7. E. M. turi teisę abiejų tėvų sutikimu bendrauti su savo dukra A. M. kitu, nei aukščiau nurodyta tvarka ir laiku;

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi iš atsakopvo nepilnametei dukrai A. M. priteisto išlaikymo dydį ir už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymo įsiskolinimą 2000 Eur (du tūkstančius Eur), o nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės priteisti iš atsakovo E. M. išlaikymą dukrai A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt Eur), priteistas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo E. M. valstybės naudai 59,10 Eur (penkiasdešimt devynis Eur 10 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5610) ir 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt Eur) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės G. M. atsakovui E. M. 125,89 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.