Kauno apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė atsiuntė atsiliepimą, kuriame nesutinka su ieškiniu (1 t., b. l. 112–117). Atsiliepime nurodo, kad 2012 m. kovo mėnesį Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų organizavo valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – pastato-gatavos produkcijos sandėlio dalies, esančios (duomenys neskelbtini), viešąjį nuomos konkursą. Remiantis viešo nuomos konkurso įvykusio 2012 m. balandžio 2 d., komisijos sprendimu, 2012 m. balandžio 11 d. tarp nuomotojo Pravieniškių valstybės įmonės prie pataisos namų ir konkurso laimėtojos UAB „Prasila“ sudaryta Valstybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 14/03-43. Šia sutartimi 10 metų UAB „Prasila“ buvo išnuomota 500 kv. m pastato-gatavos produkcijos sandėlio dalis, esanti (duomenys neskelbtini), numatant, kad statinys bus naudojamas gamybinės ūkinės veiklos vykdymui, sudarant galimybę įdarbinti nuteistuosius. 2014 m. spalio 3 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą UAB „Prasila“ atlikti pastato-gatavos produkcijos sandėlio dalies rekonstravimo darbus įrengiant biokuro katilinę bei dūmtraukį. 2016 m. liepos 4 d. buvo sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 76-132, kuria UAB „Prasila“, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovės, t. y. šilumos tiekėjo, šilumos tinklus. 2017 m. spalio 10 d. buvo sudaryta preliminarioji šilumos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 76-119, kuria UAB „Prasila“, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, įsipareigojo tiekti šilumos energiją į ieškovės šilumos tinklus. Šių sutarčių 4.1 punktas numatė, kaip apskaičiuojama šilumos energijos kaina, ir sutarčių vykdymo metu šių nuostatų buvo laikomasi. UAB „Prasila“ katilinės bandomosios eksploatacijos metu, nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d., šilumos tiekėjai – Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai netiekė šilumos dėl to, kad buvo šalinami išaiškėję vandens šildymo katilų pakurų, automatizuotos biokuro tiekimo sistemos ir pelenų šalinimo sistemos trūkumai. 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Prasila“ gavo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 13ĮP2-221606, kurioje nurodyta, kad katilinės 4.98 MW galios, esančios (duomenys neskelbtini) (projektas P2(2012)-02-TŠ-DP) du biokuro vandens šildymo katilai KAPAK 2000, du ekonomaizeriai KAPAK EK 70, metalinis dūmtraukis 14.9 m aukščio atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1505-1 pasiūlė ieškovei sudaryti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. 2018 m. gegužės 22 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiuntė raštą Nr. S-10752, kuriuo kvietė UAB „Prasila” vadovą 2018 m. birželio 5 d. atvykti į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. 2018 m. gegužės 28 d. UAB „Prasila”, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-181 „Dėl standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo” 9 punktu, 2015 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. O3-6 ,,Dėl naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo” 58, 59 punktais nusiuntė Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai pasirašyti Katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą. 2018 m. birželio 4 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiuntė raštą Nr. S-11740, kuriuo informavo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija pradeda šilumos energijos gamybos ir tiekimo veikloje valdomo turto perdavimo procedūras valstybės įmonei ,,Mūsų amatai”, dėl to įstaiga 2018 m. birželio 5 d. numatytos pasirašyti šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Prasila” nepasirašys. 2018 m. birželio 6 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiuntė raštą Nr. 12115, kad atsisako pasirašyti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį. Tame pačiame rašte šilumos tiekėjas siūlo supirkti iš UAB „Prasila“ šilumos energiją pagal preliminariosios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. 2018 m. spalio 26 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija raštu Nr. S-23361 prašė grąžinti susidariusią permoką – 126 157,77Eur. 2018 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2311 UAB „Prasila“ nurodė, kad prašymas grąžinti permoką yra nepagrįstas teisės aktų normomis bei nurodomais dokumentais. 2018 m. gruodžio 14 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija raštu Nr. S-27654 nurodė, kad visa informacija apie susidariusią permoką yra viešai prieinama, pateikė 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymą „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“, kurioje konstatuojama, kad įstaiga nesilaikė Šilumos kainų nustatymo metodikos 58.4.5.1 papunkčio ir išaiškinimo reikalavimų, todėl tikrinamuoju laikotarpiu neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Pravieniškių CŠT sistemoje vykdant šilumos pirkimą iš UAB „Prasila“. 2018 m. lapkričio 5 d. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teisės nepasirašyti katilinės bandomosios eksploatacijos užbaigimo aktą pripažinimo bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 03E-305 panaikinimo (Civilinė byla Nr. 2-2382-950/2019). 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1610-273/2019 sprendimą pakeitė tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad atsakovė nėra pažeidusi jokių ieškovės teisių, kylančių iš sutarties ar teisės aktų. Atsakovės įsitikinimu, ginčo atveju nėra būtinųjų sąlygų, kad kiltų atsakovei pareiga atlyginti ieškovės reikalaujamą patirtų sąnaudų sumą, nes pačios ieškovės neteisėti veiksmai sąlygojo sudarytų sutarčių vykdymą. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patikrinimo, kuriuo remiasi ieškovė, išvadose nėra nurodomi jokie atsakovės neteisėti veiksmai, o priešingai, nurodoma, kad ieškovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Ieškovė nenurodo jokių atsakovės neteisėtų veiksmų dėl patirtų sąnaudų, priešingai, ieškovės nurodomos aplinkybės leidžia teigti, kad pati ieškovė veikė neteisėtai, nes būtent ji yra atsakinga už tinkamą superkamos šilumos kainos apskaičiavimą pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šalių sudarytose sutartyse, kurių projektus rengė ieškovė, numatyti įsipareigojimai dėl kainų apima tik pareigą teikti pasiūlymą, kuriame šilumos kaina turi būti 4,9 procento mažesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudos, skelbiamos sutartyje nurodytame internetiniame ieškovės administruojamame puslapyje. Taigi atsakovė niekaip negalėjo įtakoti šių ieškovės apskaičiuojamų ir skelbiamų kainų, nes šių kainų patikrą atlikdavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Iš ieškovės teikiamų ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad neteisingą šilumos supirkimo kainų paskaičiavimą ir šilumos pardavimą vykdė konkretūs ieškovės darbuotojai ir būtent jie yra atsakingi už valstybės biudžeto lėšų neteisėtą panaudojimą ar iššvaistymą. Ieškovė niekaip neįrodinėja ir neįvardina, kaip patirtos sąnaudos susiję su atsakovės kokiais tai neteisėtais veiksmais. Atsakovės teigimu, ieškovės patirtos sąnaudos negali būti prilyginamos nuostoliams, nes tuo atveju, jei atsakovė būtų neteikusi pigesnės šilumos nei pačios ieškovės paskaičiuotos sąnaudos, akivaizdu, kad ieškovė būtų patyrusi didesnes sąnaudas. Atitinkamai negali būti tenkinama ir priežastinio ryšio sąlyga. Ieškovės reikalavimas neatitinka ir nepagrįsto praturtėjimo sąlygų. Pačiame ieškinyje ieškovė nurodo, kad šilumos kainos skaičiavimus rengė pagal teisės aktų reikalavimus, teikė juos suderinti institucijai, kuriai pavesta kontrolė – Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Mokėjimai atlikti šalis siejusių sutartinių santykių pagrindu, nėra jokių duomenų, kad būtų mokėta pažeidžiant sutarčių sąlygas. Šalių sudarytos sutartys nenumato, kad dėl šilumos tiekėjo klaidingo skaičiavimo, jo patirtas sąnaudas turėtų kompensuoti nepriklausomas šilumos gamintojas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3-181 „Dėl Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo patvirtinimo“, aprašo 37 punktas numato, kad šalims neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus arba pažeidus numatytus teisės aktų reikalavimus, dėl ko buvo patirta žala, kaltoji šalis galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlygina šiuos tiesioginius nuostolius kitai šaliai; netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami, išskyrus teisės aktų imperatyviai reglamentuotus atvejus. Taigi nei sutartis, nei jos sudarymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad nepriklausomas šilumos tiekėjas prisiima riziką dėl netinkamo kitos šalies veikimo. Atsakovė, atsižvelgdama į sutarties pobūdį ir ja prisiimtų prievolių esmę, neturėjo pagrindo nepriimti ieškovės atliktų mokėjimų. Sąlyga, jog šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos taip pat netenkinama, nes būtent ieškovė atliko klaidingus skaičiavimus. Ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo, o šiuo atveju būtent yra aiškiai ikiteisminiame tyrime nurodyti asmenys, kurie netinkamai vykdė jiems pavestas funkcijas, susijusias su kainos apskaičiavimu. Būtent iš šių asmenų ir turi būti reikalaujama atlyginti nuostolius, jei tokie yra patirti. Sprendžiant priešingai, būtų pažeidžiamos atsakovės teisės ir teisėti lūkesčiai laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu, todėl pareikštas ieškinys negali būti tenkintas ir šiuo pagrindu.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą (1 t., b. l. 137–139), kuriame nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atliko neplaninį ieškovės reguliuojamos veiklos patikrinimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. 2018 m. rugsėjo 13 d. tikrinimo komisija surašė ieškovės neplaninio patikrinimo aktą Nr. S3-2. Komisijos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės supirko šilumą nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio (įskaitant) ir nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio (įskaitant). Nuo 2017 metų ieškovė nepagrįstai sumažino Pravieniškių CŠT sistemos gamtinių dujų kainai (taikomai palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų skaičiavimuose) nustatyti naudojamus metinius gamtinių dujų kiekius (ieškovės taikomi: 2016 m. – 20 620 MWh, 2017 m. – 4 706 MWh, 2018 m. – 4 706 MWh; tikrinimo komisijos nustatyti: 2016 m. – 21 550 MWh, 2017 m. – 21 812 MWh, 2018 m. – 23 034 MWh); vartojimo pajėgumus (ieškovės taikomi: 2016 m. – 150 MWh/parą/metus, 2017 m. ir 2018 m. – 90 MWh/parą/metus; tikrinimo komisijos nustatyti: 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. – 165 MWh/parą/metus); užsakomuosius pajėgumus (ieškovės taikomi: 2016 m. – 115 MWh/parą/metus, 2017 m. – 26 MWh/parą/metus, 2018 m. – 30 MWh/parą/metus; tikrinimo komisijos nustatyti: 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. – 115 MWh/parą/metus). Dėl ieškovės sumažintų metinių gamtinių dujų kiekių, vartojimo ir užsakomųjų pajėgumų, nuo 2017 metų padidėjo Pravieniškių CŠT sistemos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudoms apskaičiuoti taikoma vidutinė gamtinių dujų kaina. Dėl padidėjusios Pravieniškių CŠT sistemos vidutinės metinės gamtinių dujų kainos padidėjo nuo 2017 m. kovo mėnesio ieškovės taikomos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Tikrinimo laikotarpiu ieškovė iš atsakovės supirko 29 604,980 MWh šilumos, faktinės šilumos įsigijimo sąnaudos sudarė 1 257 009,24 Eur. Tikrinimo komisijai apskaičiavus taikytinas palyginamąsias sąnaudas, nustatyta, kad sąnaudos turėjo sudaryti 1 130 851,47 Eur. Dėl neteisingai apskaičiuotų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų ieškovė tikrinamu laikotarpiu patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų. Komisija 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3E-299 pritarė ieškovės 2018 m. rugsėjo 13 d. reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo aktui Nr. S3-2 ir nustatė, kad: a) ieškovė nesilaikė Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ 58.4.5.1 papunkčio ir Komisijos 2016 m. liepos 15 d. išaiškinimo „Dėl Komisijos 2016 m. kovo 18 d. viešo išaiškinimo dėl šilumos tiekėjo palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo patikslinimo“ reikalavimų, todėl tikrinamu laikotarpiu neteisingai apskaičiavo ir taikė palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas Pravieniškių CŠT vykdant šilumos supirkimą iš atsakovės; b) dėl neteisingai apskaičiuotų ir taikytų palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų Pravieniškių CŠT sistemoje tikrinamuoju laikotarpiu ieškovė patyrė 126 157,77 Eur nepagrįstų šilumos gamybos sąnaudų.

Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą (1 t., b. l. 145–147). Nesutinka su atsakove, kad ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė neprašo teismo taikyti civilinės atsakomybės, kaip savo pažeistos teisės gynimo būdo, o prašo taikyti kitą pažeistų teisių gynimo būdą – iš atsiradusios atsakovės prievolės grąžinti turtą, įgytą be teisėto pagrindo, kuriuo atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Nesutinka, kad ieškovė niekaip nepagrindžia turto sumažėjimo, kad patirtos sąnaudos būtų dar didesnės, jei atsakovė būtų netiekusi šilumos. Tam pagrįsti atsakovė nepateikia jokių įrodymų (skaičiavimų, specialistų išvadų, revizijos aktų ar kt.). Nurodo, kad, vykdant šilumos energijos supirkimą iš UAB „Prasila“, ieškovė dėl šilumos kainų skaičiavimo klaidos permokėjo atsakovei už supirktą šilumos energiją ir patyrė 126 157,77 Eur nuostolių. Tokia pinigų suma yra akivaizdus ieškovės turto sumažėjimas ir akivaizdus atsakovės be teisėto pagrindo gautas turtas ir tarp šių faktų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Jeigu ieškovė iš viso nebūtų supirkusi šilumos iš atsakovės, ieškovė iš viso nebūtų patyrusi jokių nuostolių, kadangi atsakovės patirtos šilumos gamybos sąnaudos įskaičiuojamos į šilumos energijos pardavimo kainą vartotojams, kurie šią kainą ir sumoka. Tuo tarpu komisijos 2019 m. balandžio 8 d. rašte Nr. R1-2104 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ konstatuota, kad šilumos vartotojai už įstaigos perkamą šilumą nemokėjo. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad sudarytoms tarp ieškovės ir atsakovės 2016 ir 2017 preliminariosioms šilumos pirkimo–pardavimo sutartims taikytinos Komisijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-181 patvirtinto „Standartinių šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo“ teisės normos. Pačiose sutartyse toks teisinis pagrindas nenurodytas. Sutartyse formaliai minimas tik 2013 m. gegužės 28 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-74 patvirtintas „Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos aprašas“, tačiau pagal sutarčių esmę sutartims turėjo būti taikomos ne standartinės šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų sąlygos, o preliminariųjų sutarčių sąlygos, nustatytos „Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade“ patvirtintame Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 03-6, kadangi sutarčių sudarymo metu atsakovė turėjo potencialaus nepriklausomo šilumos gamintojo statusą ir sutarčių objektas buvo šilumos energijos, pagamintos nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos įrenginyje vykdant šilumos gamybos įrenginio paleidimo-derinimo darbus, eksploatacinius bandymus, supirkimas į šilumos tiekėjo termofikacinius tinklus. Neteisingi ir klaidinantys teismą atsiliepimo teiginiai, kad atsakovė vykdė katilinės bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo) darbus nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d., tačiau jos metu šilumos netiekė. Šilumos energijos tiekimą bandomosios eksploatacijos metu reglamentuoja Sąvado normos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bandomosios eksploatacijos darbai iš viso buvo vykdomi, kadangi bandomosios eksploatacijos darbus galėjo atlikti tik atestuota įmonė UAB „Castrade“. Vien tik preliminariosios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nesuteikia teisės potencialiam nepriklausomam šilumos gamintojui pradėti ir atlikti bandomąją eksploataciją. Pagal Sąvado 57 punktą bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo darbų) planą parengia ir šilumos tiekėjui derinti pateikia potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas. Bandomoji eksploatacija (paleidimo-derinimo darbai) gali būti pradėta ne vėliau, kaip 20 kalendorinių dienų po bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo darbų) plano suderinimo. Taigi, bandomoji eksploatacija (paleidimo-derinimo darbai) gali būti pradėti ir atliekami tik esant visoms keturioms privalomoms Sąvade nustatytoms sąlygoms: 1) sudaryta preliminarioji sutartis, 2) gauta šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos), 3) pasirašytas ir suderintas bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo darbų) planas, 4) darbus pradeda ir atlieka atestuota įmonė. Atsakovė nepateikė ir nesuderino su ieškove bandomosios eksploatacijos (paleidimo-derinimo darbų) plano, be to, dvejus metus, prisidengdama bandomosios eksploatacijos darbų vykdymu, pati neteisėtai eksploatavo katilinę, maksimaliais kiekiais tiekė šilumą turėdama tikslą gauti pelno, ir tokie jos neteisėti veiksmai buvo viena iš esminių priežasčių, nulėmusių tokią didelę neteisėtai gautų piniginių lėšų sumą. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką, o atsakovė tokios rizikos nebuvo prisiėmusi. Pažymi, kad ieškovė buvo visiškai nesuinteresuota preliminariųjų sutarčių sudarymu ir vykdymu. Ieškinyje detaliai motyvuota, kad atsakovė komunalinę paslaugą – šilumos energijos tiekimą buitiniams vartotojams – teikė ne savo valia ir ne pagal įstatymu nustatytą pareigą, o esant būtinajam reikalingumui užtikrinti Pravieniškių kaimo gyventojų gyvybiškai svarbius interesus aprūpinant juos šilumos energija. Ieškovės darbuotojai palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudų skaičiavimus atliko ne pagal savo pačių sukurtą, o pagal kompetentingos valstybės institucijos (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos) sukurtą ir privalomai taikytiną kainų skaičiavimo metodiką, kuri yra sunkiai suprantama, paini ir neaiški. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą išraše prokuroras konstatavo, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos darbuotojų, atlikusių nepagrįstus įstaigos palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudų skaičiavimus, veiksmus lėmė įvairių netinkamai susiklosčiusių aplinkybių visuma. Ieškovės darbuotojai nebuvo susidūrę su palyginamosios šilumos energijos gamybos sąnaudų skaičiavimais Pravieniškių CŠT sistemoje veikiant nepriklausomam šilumos gamintojui. Ieškovės darbuotojams šilumos sąnaudų skaičiavimas pagal metodikoje nustatytas painias taisykles buvo nepakeliama našta. Atsakovės darbuotojai beveik dvejus metus kas mėnesį skaičiavo kainas, kas mėnesį jų skaičiavimus teikė Komisijai, kainų skaičiavimą tikrino Komisijos kompetentingi darbuotojai, bet ir jie beveik dvejus metus nenustatė kainų skaičiavimo klaidų. Ir tik po dvejų metų Komisijos sudaryta patikrinimo komisija konstatavo, kad kainos buvo skaičiuojamos neteisingai, ieškovei taikė sankcijas. Teigia, kad tokiu atveju Komisija turėjo ir pati sau taikyti sankcijas už netinkamą kainų skaičiavimo kontrolę. Pažymi, kad ieškovė aktyviais veiksmais siekė nustatyti neteisingo kainų skaičiavimo priežastis, pati pradėjo ikiteisminį tyrimą, reikalavo nustatyti kaltus asmenis, galimai piktnaudžiavusius tarnyba ar aplaidžiai atlikusius tarnybines pareigas skaičiuojant kainas, tačiau atlikto ikiteisminio tyrimo metu jokios darbuotojų kaltės nustatyta nebuvo.

Ieškovė pateikė dubliką į trečiojo asmens atsiliepimą (1 t., b. l. 149–151). Ieškovė nesutinka su trečiojo asmens atsiliepime išdėstytais argumentais, kadangi, kaip teigia ieškovė, jie nepagrįsti nei faktu, nei teise. Nepagrįstas trečiojo asmens argumentas, kad pagal ieškinio turinį ir jame dėstomus reikalavimus Taryba neįgaliota pasisakyti dėl ieškinyje dėstomų reikalavimų pagrįstumo, nes ieškovės reikalavimai kildinami iš sutartinių santykių, kurių šalimi nėra Taryba. Sutinka, kad Taryba nebuvo santykių šalimi, tačiau ji nebuvo ir pasyvi stebėtoja. Tarybos tiesioginė funkcija ne šiaip stebėti, bet prižiūrėti energetikos srityje veikiančių subjektų santykių susiformavimą, eigą, užtikrinti, kad jų santykiai vystytųsi ir transformuotųsi tik pagal teisės aktais nustatytą tvarką, kad subjektai tinkamai vykdytų pareigas, nepiktnaudžiautų savo teisėmis, o už šiuos pažeidimus Taryba įgaliota valstybės vardu duoti privalomus nurodymus, įpareigoti ar uždrausti atlikti atskirus veiksmus, o už privalomųjų nurodymų nevykdymą taikyti griežtas sankcijas. Taigi, valstybės vardu veikianti Taryba turi daugiau teisių, laisvių, pareigų energetikos srityje veikiančių subjektų santykių vystymuisi, nei patys tų santykių dalyviai.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nesutinka su ieškovės dublike išdėstytais argumentais (1 t., b. l. 156–158). Nurodo, kad civilinė atsakomybė, būdama teisinės atsakomybės rūšimi, gali atsirasti tik tada, kai asmens veiksmai nesiderina su teisės normų ar sutarties nustatytomis elgesio taisyklėmis ir pareigomis. Kadangi šalis siejo sudaryta sutartis, privaloma vadovautis sutarties nuostatomis, kaip ir teisės aktais, reglamentuojančiais tokių sutarčių sudarymą. Visi mokėjimai buvo apskaičiuoti pagal pačios ieškovės teikiamus bei kontroliuojančių institucijų patvirtintus duomenis, todėl, norėdama susigrąžinti savo prievolės įvykdymus, ieškovė turi įrodyti būtent sutartinės atsakomybės pagrindus. Atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 straipsnio 1 dalis) ir gali būti ginčijamas bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Tačiau ieškovė neginčija atliktų mokėjimų kaip neteisėtų, tačiau tai nesuteikia pagrindo reikšti ieškinį subsidiariu pagrindu dėl nepagrįsto praturtėjimo. Atsakovė nepraturtėjo, o gavo mokėjimus pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas. Sutartinė prievolė sumokėti už gautą šilumą yra įvykdyta pagal pačios ieškovės pateiktas kainas tiek atsakovei, tiek kitiems asmenims (Komisijai bei Kaišiadorių rajono savivaldybei). Ieškovė nenurodė, kad jos pateikti duomenys yra kitokie. Priešingai, iš viešai esančių duomenų galima teigti, kad būtent tokiomis pat „klaidingomis“ bei didelėmis kainomis (nuo kurių atsakovė suteikdavo nuolaidą) ieškovė pirko būtinas dujas bei gamino šilumą. Potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas UAB „Prasila“ katilinės bandomosios eksploatacijos metu pagal ieškovės paruoštą bei šalių sudarytą sutartį bandomąją šilumos gamybą pradėjo 2016 m. rugpjūčio mėnesį ir tiekė ieškovei: 2016 m. pagamino ir pardavė ieškovei 6 871 MWh šilumos energijos, 2017 m. pagamino ir pardavė ieškovei 17 072 MWh šilumos energijos, per 2018 m. penkis mėnesius pagamino ir pardavė ieškovei 10 061 MWh šilumos energijos. Remiantis Komisijos ataskaitomis už 2017 ir 2018 metus, ieškovė, pirkdama šilumą iš UAB „Prasila“, sutaupė 2016 m. 16 160 Eur, 2017 m. – 37 030 Eur, 2018 m. – 22 940 Eur. Analizuojant viešai skelbiamus duomenis, paaiškėjo, kad, šilumos tinkle dirbant potencialiam nepriklausomam šilumos gamintojui UAB „Prasila“, ženkliai sumažėjo ieškovės šilumos tiekimo tinklo nuostoliai. Nei patikslintame ieškinyje, nei dublike ieškovė neįrodinėja nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų. Ieškovė neįrodinėja, kad mokėjimai buvo atlikti neteisėtai, priešingai nurodo, kad nei pati ieškovė, nei ją kontroliuojanti institucija nenustatė kainų skaičiavimuose klaidų ilgą laikotarpį; kad teisės aktai yra sudėtingi ir pan. Nurodo, kad atsakovė bei jos darbuotojai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos pačios ieškovės atliekamiems skaičiavimams, kurie buvo derinami su Kaišiadorių rajono savivaldybe bei Komisija ir tik po to duomenys buvo teikiami atsakovei, kad būtų galima pateikti šilumos energijos kainą su nuolaida, kaip numatyta šalių šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje. Vertinant, ar atsakovė gavo naudos, o ieškovė patyrė tokio pat dydžio nuostolius, atsižvelgtina į tai, kad nors atsakovė ginčo laikotarpiu naudojosi lėšomis, kurios jai sumokėtos nepažeidžiant jokių sutarties nuostatų, tačiau ir ieškovė taip pat naudojosi atsakovės patiekta šiluma ir sutaupė patiriamus kaštus. Jei kokie nuostoliai ieškovei ir kilo, tai jie kilo dėl to, kad ieškovė galimai klydo atlikdama skaičiavimus, su kurių atlikimu atsakovė neturi jokių sąsajų, o ne dėl to, kad gauti lėšas atsakovė apskritai neturėjo teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nesutiko su ieškiniu, palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 2017 m. spalio 10 d. sudaryta preliminarioji šilumos pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pirkimo–pardavimo sutartimi. Sutarčių 4.1 punkte numatytas kainos skaičiavimas. Atsakovės pareiga buvo sumažinti viešai skelbiamas ieškovės sąnaudas 4,9 procento. Kad ieškovės sąnaudos kitokios nei viešai skelbiamos, iš ieškovės pranešimo atsakovė nėra gavusi. Ieškovė turėjo teisę pranešti, kokį šilumos kiekį pirks, o atsakovė – spręsti, ar tiekti šilumą. Atsakovė lėšas gavo pagal sutartį, todėl nėra tenkinama sąlyga – be teisėto pagrindo. Skaičiavimo riziką prisiėmė ieškovė, kuri pripažįsta, kad atsakovė nėra kaltoji šalis.

Atsiliepimas

2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė J. K. palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad ieškovės prašoma priteisti suma susijusi su atliktu patikrinimu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė netinkamai skaičiavo sąnaudas. Sąnaudas skaičiuoja šilumos tiekėjas, t. y. ieškovė. Ieškovė turėjo teisę skųsti Komisijos nutarimą, tačiau jo neskundė. Teisės aktai nenumato pinigų susigrąžinimo dėl neteisingo skaičiavimo.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens atstovas A. N. paaiškino, kad tarp preliminarios sutarties ir standartinės sutarties skirtumo nėra. Superkamas kiekis turi atitikti poreikius. Teisės aktai nenumato, kad nepriklausomas šilumos gamintojas skaičiuotų kainas.