Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. (V. L.) ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „Laukininkų namai“ dėl mokestinių raginimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

16. Apeliantui argumentuojant, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentus, visų pirma pažymi, kad teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas – tai esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga, kuri yra įtvirtinta nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis). Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui nušalinimo bylos nagrinėjimo metu nereiškė.

17. Asmuo, teigdamas, jog byla buvo išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, šią aplinkybę turi pagrįsti, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą, reikalaujantį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, tokia pareiga tenka būtent apeliantui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apelianto argumentai dėl bylą išnagrinėjusio teismo šališkumo yra paremti vien tik paties apelianto nesutikimu su teismo priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu. Tai, kad teismas priėmė ieškovui nepalankų sprendimą, kitų procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo nušalinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019).

18. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad bylą išnagrinėjęs teismas (teisėja) galbūt elgėsi tendencingai, buvo suinteresuotas bylos baigtimi, turėjo susidaręs išankstinę nuomonę ir pan., o procesinių veiksmų atlikimas ar procesinių sprendimų priėmimas, paties ieškovo subjektyvi nuomonė apie bylą išnagrinėjusį teismą, kaip minėta, negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jo nušalinimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis), todėl teismo nešališkumo klausimas negali būti naudojamas kaip apeliacinio skundo argumentas dėl nepalankaus teismo sprendimo. Dėl to nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien tik apelianto subjektyviais teiginiais konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, juo labiau, kad nė viename iš keturių pirmosios instancijos teismo posėdžių (2022 m. rugsėjo 20 d., lapkričio 16 d., 2023 m. sausio 19 d. ir kovo 9 d.) ieškovas nušalinimo teismui nereiškė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl mokestinių raginimų (mokėjimo pranešimų) sumokėti 27,24 Eur skolą už 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesius pripažinimo nepagrįstais ir įpareigojimo DNSB „Laukininkų namai“ panaikinti šių skolų įrašus bei įpareigojimo pateikti ieškovui DNSB „Laukininkų namai“ narių sąrašo kopiją, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

20. Nustatyta, kad 2019 m. birželio 11 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis butų savininkų įsteigė savininkų bendriją „Laukininkų namai“, kuri Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. liepos 15 d.

21. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-406-824/2020 ieškovas ginčijo 2019 m. birželio 11 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos „Laukininkų namai“ steigiamojo susirinkimo sprendimus, prašė pripažinti juos negaliojančiais ir pripažinti, kad bendrija įsteigta neteisėtai. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi palikus jį nepakeistą ir atmetus ieškovo apeliacinį skundą.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos, galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Taip pat tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021). Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 657/2015; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018). Taigi, ieškovas nagrinėjamoje byloje nebegali iš naujo kvestionuoti bendrijos įsteigimo teisėtumo, nes jis konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl to nepagrįsti ir plačiau neanalizuotini apelianto šie argumentai.

23. Nustatyta, kad iki bendrijos įsteigimo ginčo daugiabučio namo administratore buvo UAB „Laukininkų valda“. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (ginčo teisinių santykių metu galiojusi redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.11 punkte buvo numatyta, kad administratorius privalo per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą savivaldybės vykdomajai institucijai, patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, ar kitam administratoriui), perduoti turtą jo buvimo vietoje, patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus, taip pat grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas; perdavimas įforminamas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai; iki perdavimo akto pasirašymo dienos administratorius atlieka jam priskirtas funkcijas. UAB „Laukininkų valda“ (senoji administratorė) perdavimo–priėmimo aktą su įsteigta DNSB „Laukininkų namai“ pasirašė tik 2019 d. spalio 23 d. Remdamasis aptartomis nuostatomis ir aplinkybėmis apeliantas argumentuoja, kad naujoji administratorė savo veiklą pradėjo tik po dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, t. y. nuo 2019 d. spalio 24 d., todėl iki šio laiko – už 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesius – mokesčius už administravimą skaičiavo ir sąskaitas teikė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

24. Kaip nurodyta 2020 m. kovo 12 d. DNSB „Laukininkų namai“ pirmininkės atsakyme ieškovui, įsteigta DNSB „Laukininkų namai“ informavo senąją administratorę, kad daugiabučio namo administravimą perims nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Aplinkybę, kad teikti daugiabučio namo administravimo paslaugas bendrija pradėjo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., pirmosios instancijos teisme paaiškinimo ir atsakovės atstovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. AD1-1108 nustatyta, kad UAB „Laukininkų valda“ vykdomas ginčo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas pasibaigė ir UAB „Laukininkų valda“ įpareigota per 30 dienų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikti savo veiklos ataskaitą, susijusią su administruotu namu, o įsteigtai bendrijai įpareigota perduoti visus dokumentus, turtą, namo gyventojų sukauptas lėšas ir pasirašyti jų perdavimo–priėmimo aktą. UAB „Laukininkų valda“ įsakymo nevykdė, o į bendrijos 2019 m. rugsėjo 3 d. raginimą perduoti dokumentus, sukauptas lėšas ir turtą 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakymu nurodė, jog mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimo pranešimų pateikimas gyventojams trunka iki mėnesio vidurio, pati bendrija gyventojus informavo, jog už 2019 m. rugpjūčio mėnesį mokesčius už administravimą dar skaičiuos UAB „Laukininkų valda“, todėl prašė suderinti dokumentų ir lėšų perdavimo datą – 2019 m. rugsėjo 16 d. Pažymėtina, jog ir šio savo pačios pasiūlyto termino UAB „Laukininkų valda“ nesilaikė, dokumentų, turto ir sukauptų lėšų bendrijai nurodytu laiku neperdavė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 11.3(MD3)-921 į gautą DNSB „Laukininkų namai“ 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimą, jog UAB „Laukininkų valda“ neperduoda bendrijai administruojamo daugiabučio namo dokumentų, turto ir sukauptų lėšų, buvusiai administratorei nurodyta per 5 darbo dienas, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 8 d. perduoti bendrijai dokumentus, turtą, sukauptas lėšas, priešingu atveju bus pradėta administracinė teisena. Kaip minėta, UAB „Laukininkų valda“ Nuostatų 7.11 punkto reikalavimus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. įsakymą Nr. AD1-1108 įvykdė tik 2019 m. spalio 23 d., kai DNSB „Laukininkų namai“ perdavė administruoto namo dokumentus, turtą, sukauptas lėšas ir pan.

25. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Minėta, jog bendrija įregistruota 2019 m. liepos 15 d., tačiau buvusi administratorė nevykdė pareigos, numatytos Nuostatų 7.11 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad administravimas ginčo objekte de jure baigėsi CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatytu pagrindu įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus, o faktiškai – nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., kaip iš esmės ir konstatavo pirmosios instancijos teismas ir pripažino pati UAB „Laukininkų valda“ 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu. Vien aplinkybė, kad iki 2019 m. spalio 23 d. bendrijai nebuvo perduoti dokumentai, nurodyti Nuostatuose, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog iki perdavimo akto pasirašymo dienos atsakovė DNSB „Laukininkų namai“ neatliko jai priskirtų funkcijų (CK 4.84 straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, jog ir apeliantas tokių įrodymų nepateikė, o savo argumentus, kad atsakovė negalėjo atlikti daugiabučio namo administravimo funkcijų, grindė tik aplinkybe, jog nebuvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ir paties ieškovo pateiktos UAB „Laukininkų valda“ išrašytos sąskaitos už administravimą pagrindžia, jog ši įmonė administravimo paslaugas teikė iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šių sąskaitų, neatsižvelgė, kad iš jo reikalaujama dvigubo apmokėjimo už tas pačias paslaugas, tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio ir motyvų matyti priešingai – pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo pateiktus įrodymus įvertino ir argumentus atmetė. Pirmosios instancijos teismas būtent detaliai išanalizavo sąskaitas ir nurodė, jog UAB „Laukininkų valda“ pateikta 2019 m. rugpjūčio 31 d. detalizuota 15,36 Eur sąskaita išrašyta už paslaugas, suteiktas 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kurią nurodyta apmokėti iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Tuo tarpu, 2019 m. spalio 31 d. sąskaita, priešingai nei teigia apeliantas, išrašyta ne už suteiktas daugiabučio namo administravimo paslaugas rugsėjo ar spalio mėnesiais, bet joje nurodyta tik 11,40 Eur skola, o eilutėje, kuri pavadinta „Priskaičiuota už 10 mėn.“ nurodyta suma 0,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių sąskaitų turinys taip pat pagrindžia, kad UAB „Laukininkų valda“ daugiabučio namo administravimo paslaugų 2019 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais jau nebeteikė.

28. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 8 punkte įtvirtinta butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisė susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ši teisė nėra absoliuti ir koreliuoja su asmens duomenų apsaugos principais bei su atsakovės, kaip duomenų valdytojos, pareigomis.

29. Atsakovė pateikė į bylą daugiabučio namo butų, kurių savininkai yra bendrijos nariais, sąrašą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog su šiais duomenimis ieškovas galėjo susipažinti. Tuo tarpu, apeliantui prašant pateikti jam šių butų savininkų asmens duomenis, t. y. vardus ir pavardes, tokia teisė įstatyme nėra numatyta, nes butų savininkų ir bendrijos narių skaičius nebūtinai turi sutapti, o Įstatymas nedetalizuoja, kokie konkrečiai duomenys turi būti nurodyti teikiamame susipažinti bendrijos narių sąraše. Pažymėtina, jog apeliantas nėra bendrijos narys, tuo tarpu, bendrijos nariai bendrijai, kaip jų asmens duomenų valdytojai, gali būti raštu išreiškę nesutikimą viešinti jų asmens duomenis, teikti juos tretiesiems asmenims, taigi, tik bendrija (jos pirmininkas ar įgaliotas asmuo) turi įvertinti, ar bendrijos nariai sutinka, kad jų asmens duomenys būtų viešinami / teikiami tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas nesikreipė į bendriją prašydamas pateikti jam bendrijos narių sąrašą su narių vardais ir pavardėmis, tokį reikalavimą pareiškė tik ieškinyje ir byloje nėra duomenų, kad būtų atsisakyta apeliantui suteikti jo prašomą informaciją. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovo teisę į informaciją pažeista.

30. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindė poreikio gauti tokios apimties informaciją, kokios reikalauja, t. y. bendrijos narių sąrašą su narių vardais ir pavardėmis. Konkrečioje byloje yra sprendžiama dėl konkrečios teisės ar teisėto intereso gynybos, o ne dėl galbūt būsimų ieškovo teisių kituose teisminiuose procesuose, todėl ieškovo teiginiai, kad reikalaujamos apimties informacijos – bendrijos narių sąrašo su narių vardais ir pavardėmis jam reikia, nes galbūt ginčys ateityje priimamus bendrijos narių susirinkimų sprendimus, nes nori žinoti, kas konkrečiai balsuos ir už jį (jo nuosavybę) liečiančius sprendimus, nėra pagrįsti šiuo metu egzistuojančiu realiu poreikiu apeliantui gauti reikalaujamos apimties informaciją. Taip pat apeliantas neturi įgaliojimų tikrinti, ar bendrijos narių susirinkime dalyvauja ir sprendimus iš tikrųjų priima asmenys, esantys bendrijos nariais. Už bendrijos susirinkimų teisėtumą atsako bendrijos pirmininkas ar įgaliotas asmuo, todėl ir šis ieškovo nurodytas argumentas nepagrindžia egzistuojančio poreikio ieškovui gauti bendrijos narių sąrašą su asmens duomenimis.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020; 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-701/2021; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktinį ieškinio pagrindą ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, nepažeisdamas proceso teisės normų.

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos, o atsakovė išlaidų atlyginti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.