Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reflectors“ ir trečiojo asmens L. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios TŪB ,,Energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reflectors“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. V., antstolis Ramūnas Kamarauskas, V. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama 2015 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – grąžinti bankrutuojančiai tikrajai ūkinei bendrijai (toliau – ir BTŪB) „ENERGIJA“ nekilnojamąjį turtą: pastatą - poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ir trečiojo asmens L. V..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Byloje nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdė Vilniaus miesto 28 – ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2015-04-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1794/2015 dėl 391 033,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės TŪB „Energija“ hipotekos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) naudai. Antstolis vykdymo proceso metu 2015 m. spalio 27 d. turto arešto aktu Nr. 0055/15/00917 areštavo skolininkei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Antstolis Ramūnas Kamarauskas 2015 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. S-55- dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo paskyrė ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Negrita“. UAB „Negrita“ 2015 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu Nr. 15-10-29a nustatyta turto rinkos vertė buvo 26 000,00 Eur. Skolininkė TŪB „Energija“ pateikė antstoliui prašymą parduoti areštuotą skolininkei priklausantį turtą už 26 000,00 Eur skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“. Antstolis 2015 m. gruodžio 9 d. surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“ pastatą – poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 000,00 Eur sumą (tomas I, b.l. 211).

23. Taip pat byloje nustatyta, kad Antstolė B. Čereškienė vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191, kurioje buvo areštavusi atsakovei UAB „Reflectors“ priklausantį pastatą-poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo paskyrusi Turto vertės nustatymo ekspertizę. E. V. S. 2019 m. balandžio 29 d. parengė ekspertizės aktą Nr. VS-2019/04-03, kuriame nurodė, jog pastato – poilsio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2019 m. balandžio 12 d. buvo 54 100,00 Eur.

24. Byloje yra pateikta turto vertintojo A. G. 2015 m. rugpjūčio 25 d. parengta viso ieškovei priklausiusio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. AGV15/22, kurioje nustatyta, jog ginčijamo Turto rinkos vertė yra 116 000,00 Eur, o priverstinio pardavimo vertė – 87 000,00 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas paskyrė dar vienos, tai yra retrospektyvinės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą. Byloje buvo pateiktas teismo ekspertės I. K. parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės 2020 m. balandžio 15 d. aktas Nr. IK-10/2020, kuriame ekspertė padarė išvadą, jog Turto – 479 kv. m. poilsio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m gruodžio 9 d. buvo 88 400,00 Eur.

26. Taigi byloje yra pateikti keturi poilsio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo dokumentai, kuriais buvo įrodinėjama Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0055/15/0917 parduoto ginčijamo Turto vertė.

27. Apeliantas trečiasis asmuo L. V. nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto ekspertizės 2020 m. balandžio 15 d. aktu Nr. IK-10/2020, nes retrospektyvinė turto vertės nustatymo ekspertizė kaip tik išsiskiria iš kitų byloje esančių ekspertizių ir turto vertinimų, nes Turtas buvo vertinamas ir apžiūrimas ne realiu momentu, o 2020 m. balandžio mėnesį buvo bandyta nustatyti Turto vertę, buvusią 2015 m. gruodžio mėnesį, todėl tokios ekspertizės pasirinkimas kaip tinkamiausios, reikalauja papildomų paaiškinimų ir teismo motyvuotų išvadų.

28. Teisėjų kolegija paaiškina, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija.

29. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

32. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Nagrinėjamu atveju, kilus abejonių dėl Turto vertės, siekiant nustatyti, kokia reali jo vertė, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Minėta, ekspertė I. K. padarė išvadą, jog 479 kv. m. poilsio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2015 m gruodžio 9 d. buvo 88 400,00 Eur.

34. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto arba verslo vertinimas atliekamas Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytais turto ir verslo vertinimo metodais šiuose standartuose nustatytais vertinimo atvejais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose nustatytų metodų šiuose standartuose nustatytais turto arba verslo vertinimo atvejais taikymo Lietuvos Respublikoje procedūros ir tvarka išsamiai nurodytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

35. Turto ir verslo vertinimo metodikos 2 punkte nurodyta, kad retrospektyvinis vertinimas – vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Pagal šios metodikos 43 punktą, atliekant retrospektyvinį vertinimą: galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje) (43.1 papunktis); remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje) (43.2 papunktis); turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje) (43.3 papunktis).

36. Teismas, remdamasis eksperto išvada, nustatė, kad ginčo Turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą (26 000,00 Eur), nei buvo reali tuo metu turto vertė (88 400,00 Eur), todėl sprendė, kad 2015 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0055/15/0917 yra neteisėtas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad 479 kv. m. poilsio korpuso rinkos vertė turi būti nustatomas pagal jo 2015 m gruodžio 9 d. vertę, nes tai ginčo sandorio data, tai yra data, kai buvo parduotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“ (CK 6.249 straipsnio 5 dalis).

37. Apeliantas trečiasis asmuo L. V. taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo remtis teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto ekspertizės 2020 m. balandžio 15 d. aktu Nr. IK-10/2020, nes antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

38. Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šis reikalavimas taikomas ir eksperto išvados įvertinimui (CPK 218 straipsnis), ir antstolio veiksmų įvertinimui, todėl jų rengti dokumentai neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismo ekspertės I. K. Nekilnojamojo turto ekspertizės 2020 m. balandžio 15 d. aktu Nr. IK-10/2020, nes jame aprašytas Turto vertės nustatymas buvo atliktas vadovaujantis aiškia metodika, numatyta Tarptautiniuose vertinimo standartuose ir Europos vertinimo standartuose.

39. Pažymėtina ir tai, kad ekspertės I. K. išvados yra nuoseklios, neprieštaringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Ekspertės išvadas teismas vertino ir kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė. Pabrėžė, kad skolininko turtą pardavė ne skolininkas, o jis buvo parduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t. y. turtas parduotas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu, be kita ko, 62 400,00 Eur mažesnė kaina nei ekspertės I. K. nustatyta Turto rinkos vertė.

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta trečiojo asmens L. V. apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamas sprendimas dalyje dėl Turto rinkos vertės nustatymo, o taip pat ir dėl byloje taikytinos Turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės pasirinkimo yra visiškai be motyvų, ir teismas turėjo remtis antstolio patvarkymu paskirta turto vertinimo ekspertize (CPK 185 straipsnis). Taip pat Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, padaryti ekspertizės pagrindu, yra pakankami pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0055/15/0917, kuriuo antstolis Ramūnas Kamarauskas pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“ pastatą – poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

41. Apeliantas L. V. mano, jog aplinkybė, kad vykdomojoje byloje nė viena iš vykdymo proceso šalių – nei išieškotojas, nei skolininkas, neskundė 2015 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu Nr. 15-10-29a nustatytos 26.000,00 Eur Turto rinkos vertės, įrodo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pradėjo teisminį procesą, siekdama apginti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Aplinkybė, kad vykdomojoje byloje nė viena iš vykdymo proceso šalių neskundė akto Nr. 0055/15/0917, savaime nepagrindžia jo teisėtumo. Ginčo objektu esantis pastatas buvo perleistas atsakovei UAB „Reflectors“ už neprotingą ir esmingai mažesnę nei reali turto rinkos kaina – beveik keturis kartus. Pastebėtina, kad UAB „Negrita“ 2015 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu Nr. 15-10-29A Turto vertė, įvertinus nusidėvėjimą ir baigtumą, buvo nustatyta 131 035,27 Eur. Apeliantai trečiasis asmuo L. V. ir atsakovė UAB „Reflectors“ nepateikia įrodymų, jog vietovės pataisos koeficientas, dėl ko sumažėjo galutinėje išvadoje poilsio korpuso vertė, buvo pritaikytas remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytais reikalavimais. Vadinasi, poilsio korpuso vertė buvo sumažinta iki 25 997,38 Eur ne pagal teisės aktų leistiną metodiką, o tai paveikė, jog Turtas – beveik 500 kv. m. poilsio bazė tarp dviejų ežerų, parduotas už neprotingai mažą 26 000 Eur kainą arba vos 55 Eur už kv. m. skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir be varžytynių.

43. Apeliantas L. V. apeliacinio skundo dalyje dėl pažeistų teisių gynimo būdų ir restitucijos būdo pabrėžė, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nė žodžiu neaptarė priimamo sprendimo įtakos bei pasekmių trečiajam asmeniui. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo akcentuoti ir vertinti ne tik ieškovės kreditorių interesus, tačiau ir sąžiningo, byloje dalyvaujančio trečiojo asmens interesus, jų nepažeisti.

44. Teisėjų kolegija nurodo, kad Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0055/15/0917 antstolis Ramūnas Kamarauskas pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“ pastatą – poilsio korpusą, todėl tik tarp šių asmenų susiklostė teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje apelianto materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra susijęs tiek, kiek jis yra bankrutuojančios TŪB ,,Energija“ kreditorius. Šioje byloje kreditorių finansinių reikalavimų klausimai nebuvo sprendžiami (CPK 13 straipsnis), todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl L. V. materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 47 straipsnis).

45. Anot apelianto L. V., pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ir kitus teisių gynimo būdus, pavyzdžiui, galimybę priteisti iš atsakovės ieškovei kainos, kuri buvo nustatyta 2015 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte (26 000,00 Eur) ir teismo paskirtoje retrospektyvinėje turto vertės nustatymo ekspertizėje (88 400,00 Eur) skirtumą, o ne tiesiog pripažinti aktą negaliojančiu bei visiškai nepaisyti byloje dalyvaujančio sąžiningo trečiojo asmens interesų. Esamoje situacijoje vienašalės restitucijos taikymas grąžinant ieškovei Turtą, anot apelianto, trečiajam asmeniui tokiu atveju atimama galimybė gauti 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018 priteistas sumas jau pradėto priverstinio išieškojimo būdu, realizuojant Turtą.

46. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė, pradėjusi ginčą teisme, renkasi savo pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Pagal šį principą civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti dėl civilinių teisių įgijimo, jų įgyvendinimo bei jų gynybos. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą.

47. Ieškinyje, teikiamame teismui, be kita ko, turi būti aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes; taip pat ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Teismas nei ieškinio dalyko, nei faktinio pagrindo keisti negali. Teisinio savo reikalavimų pagrindo ieškovas nurodyti neprivalo, o ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punktą; 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-823/2019 37 punktą). Taigi teismas turi pareigą teisiškai kvalifikuoti ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes ir pagal tai byloje priimti sprendimą.

48. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – grąžinti BTŪB „ENERGIJA" nekilnojamąjį turtą: pastatą - poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija paaiškina, kad teismas negali už ieškovą nuspręsti ir netaikyti jo pasirinkto teisų gynimo būdo (CPK 13 straipsnis).

49. Pagal CK 6.146 straipsnio 1 dalį restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

50. Nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos taikyti restituciją natūra, nes pastatas yra išlikęs, tokio teisių gynimo būdo prašė ir ieškovė. Vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. L. V. civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018 buvo priteistas ne Turtas, perleistas ginčo 2015 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, o piniginės lėšos, kurių išieškojimas iš bankrutuojančios įmonės vykdomas griežtai įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, apelianto L. V. apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

51. Pasisakant dėl UAB „Reflectors“ apeliacinio skundo, teisėjų kolegija, nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl jos sąžiningumo nėra teisiškai keičiantys išnagrinėtos bylos rezultatą. Pirmosios instancijos teismas pripažino 2015 m. gruodžio 9 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu dėl CPK 602 straipsnio 6 ir 7 punktų pažeidimo.

52. Suinteresuoti asmenys, gindami savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali reikalauti pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais (CPK 602 straipsnio 1 dalis), kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tokiu atveju teismas atlieka suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

53. Nagrinėjamoje byloje ieškovei Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2406-562/2017 pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą iškėlė TŪB „ENERGIJA“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB Mokumo valdymo sprendimai (tomas I, b.l. 15-19). Bankroto administratorius, nustatęs galimą kreditorių teisių pažeidimą, pareiškė ieškinį, siekdamas juos apginti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas prieštarauja CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktams, todėl jis pripažintinas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia išvada.

54. Vadinasi, byloje yra konstatuotas imperatyvios įstatymo normos pažeidimas, todėl sistemiškai taikoma CK 1.80 straipsnio 1 dalis dėl sandorio pripažinimo kaip niekinio ir dėl to ir negaliojančio. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

55. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo Turtą įmanoma grąžinti natūra, be to, tai geriausiai atitiktų ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes natūra atgautą turtą būtų galima realizuoti, o lėšas paskirstyti kreditoriams. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė ginčijamo akto sudarymo metu turėjo 593 749,20 Eur pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl Turto pardavimas 62 400,00 Eur mažesnė kaina nei nustatyta Turto rinkos vertė laikytina pakankamai reikšminga suma ir neabejotinai pažeidė kitų kreditorių interesus.

56. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą. Vis dėlto, ką nurodo ir pats įstatymų leidėjas, restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, vadinasi, sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimas CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad suabsoliutinti atsakovės interesus, paneigiant TŪB „ENERGIJA“ kreditorių teises, nebūtų teisinga (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimas negaliojančiu ir dėl to Turto grąžinimas ieškovei, kaip išimtinis pažeistų teisių gynimo būdas, šioje byloje taikytas tinkamai.

58. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį dėl įrodinėjamo CK 6.66 straipsnio pažeidimo, ieškovei dėl to neteikus apeliacinio skundo, apeliantės UAB „Reflectors“ argumentai dėl jos sąžiningo nevertinami, ir ši aplinkybė negali būti apeliacijos objektu (CPK 13, 312 straipsniai, 320 straipsnio 1 dalis).

59. Apeliantė UAB „Reflectors“ nurodė, kad skundžiamu sprendimu ginčijamą Aktą pripažinus negaliojančiu yra taikoma restitucija natūra ir ginčo Turtas grąžinamas ieškovei, tačiau atsakovei Turto kaina negrąžinta.

60. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis apeliantės argumentas yra deklaratyvus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei, kuriai grąžinamas turtas, yra iškelta bankroto byla, todėl taikoma vienašalė restitucija, o atsakovė, grąžinusi turtą natūra, turi teisę bankroto byloje būti įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio finansiniais reikalavimais. Šią išvadą pagrindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020 111 punktu. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinių prielaidų nukrypti nuo kasacinio teismo formuojamo teisės išaiškinimo (CPK 4 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

61. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Ieškovė patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į UAB „Reflectors“ ir L. V. apeliacinius skundus. Advokatas, pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad BTŪB „Energija“ yra bankrutuojanti įmonė ir šiuo metu neturi lėšų atsiskaityti už suteiktas paslaugas kol nėra JANĮ nustatyta tvarka realizuotas jos turtas, atsiskaitymas pagal šią sąskaitą yra atidedamas iki tol, kol JANĮ nustatyta tvarka bus realizuotas BTŪB „Energija“ bei tretiesiems asmenims, laidavusiems už BTŪB „Energija“ prievoles, priklausantis nekilnojamasis ir kitas turtas. Teismas, remdamasis protingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis.

64. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u ta r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reflectors“ ir trečiojo asmens L. V. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės BTŪB „Energija“ (juridinio asmens kodas: 120202619) naudai lygiomis dalimis iš atsakovės UAB „Reflectors“ (juridinio asmens kodas: 302420059) ir trečiojo asmens L. V. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.