- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- e2S-1259-881/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17967-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Reflectors“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-23837-566/2019 pagal ieškovės bankrutuojančios tikrosios ūkinės bendrijos „Energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reflectors“ dėl akto pripažinimo negaliojančiu ab initio ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BTŪB „Energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio ieškovės ir atsakovės UAB „Reflectors“ 2015 m. gruodžio 9 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0055/15/0917, taikyti restituciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nutraukti 2019 m. gegužės 28 d. interneto svetainėje www.e.varžytinės.lt paskelbtų elektroninių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir sustabdyti antstolės Birutės Čereškienės žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0129/18/01191; areštuoti pastatą – poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies – sustabdė išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191, likusią prašymo dalį atmetė.
4. Įvertinęs ginčo pobūdį, t. y. jog ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu ab initio jos ir atsakovės UAB „Reflectors“ 2015 m. gruodžio 9 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0055/15/0917, kurio objektai ginčo nagrinėjimo metu gali būti perleisti tretiesiems asmenims, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nepritaikius galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis). Teismas nurodė, kad tenkinus prašymą sustabdyti išieškojimo vykdymo veiksmus, visi vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 sustabdomi, todėl ieškovės prašymas nutraukti 2019 m. gegužės 28 d. interneto svetainėje www.e.varžytinės.lt paskelbtų elektroninių varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir areštuoti pastatą – poilsio korpusą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas pertekliniu, todėl atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė BTŪB „Energija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta areštuoti pastatą – poilsio korpusą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti pastatą – poilsio korpusą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės eliminuoja galimybę atlikti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191, tačiau neužtikrina realaus galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pavyzdžiui, išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191, siekdamas kuo greičiau patenkinti savo reikalavimą, hipotetiškai galėtų atsiimti vykdomąjį dokumentą ir jį perduoti vykdyti kitam antstoliui užvedant naują vykdomąją bylą; atsakovė, susitarusi su išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191, galėtų imtis veiksmų ginčo pastato – poilsio korpuso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisinės padėties apsunkinimui ir pan. Todėl, anot apeliantės, realus galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti užtikrintas tik esant mažiausiai dviejų sąlygų visetui: sustabdžius išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 ir areštavus minėtą pastatą – poilsio korpusą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis (nutarties dalis), kuria atsisakyta taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pastatą – poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini).
8. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdęs išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, sprendė, kad kitų apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, be kita ko, minėto pastato turto areštas, būtų perteklinis, todėl šios apeliantės prašymo dalies netenkino. Apeliantė su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atsisakyti areštuoti ginčo pastatą, nesutinka ir teigia, kad, pastarojo neareštavus, realus galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra užtikrinamas.
9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Taigi viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pareiga įrodyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tenka jų prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Kaip nurodoma teismų praktikoje, vien ieškovo teiginiai apie galimą tokią grėsmę yra nepakankami (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-551-553/2019).
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, kuriais ji motyvuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad išieškotojas vykdomojoje byloje hipotetiškai galėtų atsiimti vykdomąjį dokumentą ir jį perduoti vykdyti kitam antstoliui užvesdamas naują vykdomąją bylą; kad atsakovė, susitarusi su išieškotoju, galėtų imtis veiksmų ginčo pastato teisinės padėties apsunkinimui ir pan., konstatuoja, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui apeliantė grindžia tik deklaratyviais teiginiais, tačiau tokie deklaratyvūs ir, kaip pripažįsta pati apeliantė, hipotetiniai argumentai, pagal teismų praktiką, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, ieškovas, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodymais (konkrečiais duomenimis) pagrįsti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui.
12. Nors atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad jos reikalavimai byloje yra grindžiami atsakovės nesąžiningumu sudarant ginčo sandorį, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės patenka į bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl šioje proceso stadijoje galimo atsakovės nesąžiningumo, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, savaime neįrodo.
13. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip ne kartą buvo konstatuota teismų praktikoje, laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu, o ne materialiuoju teisiniu pobūdžiu, todėl paaiškėjus ar iškilus naujoms grėsmėms būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje (CPK 144 straipsnio 1 ir 2 dalys, 147 straipsnio 2 dalis).
14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (jos dalį) atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
15. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, išdėstytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.