- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- e2-878-566/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17967-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Trečiasis asmuo
- L. V.
- Ieškovas
- Bankrutuojančios TŪB ,,Energija“
- Atsakovas
- UAB ,,Reflectors“
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Justas Kacvinskis
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Bankrutuojančios TŪB ,,Energija“ ieškinį atsakovui UAB ,,Reflectors“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys L. V., antstolis Ramūnas Kamarauskas, V. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, jog 2017-03-24 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2406-562/2017 iškėlė bankroto bylą TŪB „ENERGIJA" (toliau – Bendrija) kurios bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai". Bankroto administratorius nustatė, jog Bendrija 2015-12-09 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu (toliau - ir Aktas) perleido atsakovei UAB „Reflectors" Bendrijai priklausantį pastatą - poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas) už 26 000,00 Eur kainą. Ieškovė nurodė, jog Turtas buvo perleistas atsakovei už žymiai mažesnę kainą nei tikroji Turto rinkos vertė. Ieškovė pažymėjo, jog UAB „Villa Monis" užsakymu 2015-08-17 buvo parengta viso Bendrijai priklausiusio Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Turto vertinimo ataskaita), kurioje nustatyta, jog ginčijamu Aktu perleisto Turto rinkos vertė yra 116 000,00 Eur, o priverstinio pardavimo vertė – 87 000,00 Eur. Ieškovė nurodė, jog ginčijamo Akto sudarymo metu, atsakovės ir UAB „Villa Monis“ vieninteliu akcininku buvo M. T., o vadovu jo brolis - G. T.. Ieškovė pažymėjo, kad Bendrija perleido savo Turtą už beveik 4 kartus mažesnę 26 000,00 Eur kainą nei šis Turtas iš tikrųjų kainavo, nors Akto sudarymo dieną Bendrija jau turėjo beveik 600 000,00 Eur pradelstų ir priverstinai išieškomų skolų kreditoriams. Ieškovė pažymėjo, jog Bendrijos įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bankroto bylos iškėlimo metu siekė 29 164,45 Eur. Įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2014 m. 1 ketvirčio iki 2015 m. 1 ketvirčio. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog 2019-05-28 d. antstolė Birutė Čereškienė paskelbė Turto varžytynes Nr. 172591 (toliau - Varžytynės), kuriose Turtas yra parduodamas už 43 280,00 Eur pradinę kainą. Minėta aplinkybė patvirtina, jog Bendrijos Turtas Aktu buvo perleistas už neprotingai mažą kainą. Ieškovė nurodo, kad atsakovės nesąžiningumas preziumuojamas CK 6.67 str. 4 d. pagrindu, kadangi sudarant Turto pardavimo sandorį atsakovė už žymiai mažesnę kainą įsigijo Turtą.
Ieškovės vertinimu, šis sandoris pažeidžia jos ir kitų Bendrijos kreditorių teises, nes ji neteko ženklios turto dalies, iš kurios būtų galėjusi patenkinti (jei ne visiškai, tai bent iš dalies) savo kreditorių reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio turi būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė prašo 2015-12-09 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinti negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją – grąžinti BTŪB „ENERGIJA" nekilnojamąjį turtą: pastatą - poilsio korpusą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ir trečiojo asmens L. V. (I tomas, e.b.l. 1-14).
Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto (toliau – Aktas) pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra suformuluotos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, kurių bent vienos nesant, šiuo pagrindu pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovės nuomone, šiuo atveju neegzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos, ieškovė nepagrindė visų actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų egzistavimo.
Atsakovė pažymėjo, jog pati ieškovė buvo nesąžininga Akto sudarymo šalis, kadangi ji neatskleidė tikrosios ieškovės įmonės padėties. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog tai nebuvo įprastinė pirkimo - pardavimo sutartis, o buvo sudarytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Šį aktą tvirtina antstolis, todėl atsakovė buvo tikra, jog visą reikiamą informaciją jai atskleidė antstolis Turto pardavimo sudarymo metu. Pažymėjo, kad sudarant Aktą, areštuotas turtas parduodamas už kainą ne mažesnę nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, todėl atsakovei nekilo pareiga domėtis kiek dar papildomų kreditorių ir neįvykdytų reikalavimų turi ieškovė.
Atsakovė taip pat pažymėjo, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Ieškovė ir jos atstovai turėjo teisę ir pareigą aktyviai dalyvauti vykdymo procese, siekti, jog Turtas būtų įkainotas atitinkamai rinkoje vyraujančioms kainoms, o nesutinkant su antstolio nustatytu Turto įkainojimu prašyti skirti ekspertizę, o toks teisių neįgyvendinimas ir sutikimas su neva netinkamai antstolio nustatyta Turto verte yra tik pačios ieškovės, bet ne atsakovės nesąžiningumo įrodymas. Pažymėjo, jog atsakovės nesąžiningumas Akto sudarymo metu negali būti preziumuojamas ir įrodinėjamas remiantis pačios ieškovės pasyvumu vykdymo procese. Atsakovė nurodė, jog ieškovė neįrodė dar vienos būtinosios actio Pauliana sąlygos, kad skolininko (ieškovės) sudarytas ir kreditorių ginčijamas sandoris (Turto pardavimo aktas) pažeidė kreditorių teises. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Atsakovė pažymėjo, kad Akto sudarymo metu, atsakovė nebuvo ieškovės kreditore ir ieškovei nebuvo iškelta bankroto byla, o buvo vykdoma priverstinio turto realizavimo procedūra. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog Turto pardavimo kainą nustatė ne ieškovė su atsakove, tačiau būtent ieškovės priverstinį turto realizavimą vykdantis antstolis.
Atsakovė nurodė, jog remiantis CPK 681 str. ieškovė ir /ar išieškotojas turėjo teisę ir galėjo skųsti antstolio atliktą areštuoto Turto įkainojimą, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir savo teisių negynė. CPK 700 str. įtvirtinta, jog, be kita ko, turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma. CPK 704 str. yra numatyta, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Atsakovė nurodė, kad sudarant Aktą kreditorių teisės nebuvo pažeistos, o Turto pardavimas už antstolio nustatytą kainą leido patenkinti kreditorių interesus. Atsakovė pažymėjo, jog jos nesąžiningumas negali būti preziumuojamas remiantis CK 6.67 str. 4 d., kadangi Turto vertė buvo tinkamai nustatyta ekspertizės aktu ir antstoliui patvirtinant Aktą. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nepagrįstai remiasi 2015-08-17 turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Turto vertė buvo nustatyta didesnė negu Akte, tačiau, didesnę Turto vertę ataskaitoje lėmė tai, kad Turtas buvo vertinamas bendrai su visa poilsio baze, kuri sudaro baigtą kompleksą. Atsakovė nurodė, jog 2015-08-17 turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta ne teismo eksperto kvalifikaciją turinčio turto vertintojo, kas pagrįstai leidžia abejoti jos teisingumu. Ieškovė savo ieškinyje remiasi CK 1.81 str. 1 d. ir 1.82 str. 1 d. teigdama, kad Turto pardavimo aktas yra negaliojantis, tačiau Aktas neatitinka nei vieno iš minėtose teisės normose nurodytų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagrindų. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovė nenurodė nei Akto šalių siekto tikslo, prieštaraujančio viešajai tvarkai ar gerai moralei, nei Akto šalių ketinimo pasiekti šį tikslą. Atsakovė nurodė, jog tiek antstolio, vykdančio išieškojimą, Akto patvirtinimas, tiek pačios ieškovės siūlymas atsakovei nupirkti Turtą, patvirtina, kad Turtas buvo parduotas už ieškovei priimtiną kainą, kurios užteko dalinai patenkinti kreditorių reikalavimams, todėl vien tik aplinkybė, kad Turtas parduotas už mažesnę nei 2015-08-17 turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą kainą, nesudaro jokio pagrindo spręsti, kad tokio Akto šalys buvo nesąžiningos ir veikė neteisėtai. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (II tomas e.b.l. 149-156).
Trečiasis asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog 2017 m. kovo 21 d. tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta Preliminarioji pastato pirkimo - pardavimo sutartis (toliau – Preliminarioji sutartis). Šalys susitarė šioje sutartyje nurodytais terminais ir nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas (atsakovė) parduotų, o pirkėjas (trečiasis asmuo) pirktų pardavėjui (atsakovei) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - pastatą - poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini). Preliminariosios sutarties 3.1 punkte šalys susitarė ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 17 d. sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto – pastato poilsio korpuso, (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Trečiasis asmuo atsakovei sumokėjo 50 000 Eur avansą, tačiau atsakovė nesilaikė Preliminariosios sutarties sąlygų ir pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018, priteisė L. V. iš UAB „Reflectors“ 50 000,00 Eur negražinto avanso sumą, 5.000,00 Eur baudos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 55.000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2.232,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo sprendimo pagrindu antstolė B. Čereškienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0129/18/01191 ir yra areštavusi atsakovei UAB „Reflectors“ priklausantį pastatą – poilsio korpusą, (duomenys neskelbtini), bei paskelbusi šio turto pardavimą iš varžytynių. Trečiasis asmuo pažymėjo, jeigu ieškinys bus patenkintas, Turtas bus grąžintas ieškovei, trečiasis asmuo gali apskritai negauti teismo sprendimu jam iš atsakovės priteistų sumų. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog atsakovė su trečiuoju asmeniu pasielgė nesąžiningai, nesudarydama pagrindinės turto pirkimo - pardavimo sutarties. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, taip pat atsakovė negrąžino ir sumokėto avanso, todėl trečiasis asmuo buvo akivaizdžiai apgautas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė atsakovei Turtą perleido 2015 m. gruodžio 9 d., tačiau ieškinys dėl Akto pripažinimo negaliojančiu teismui buvo pateiktas tik 2019 m. birželio 13 d. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo civilinėje byloje Nr. eB2-2406-562/2017 įsiteisėjo 2017 m. birželio 8 d., tačiau ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikštas tik po 2 (dviejų metų).
Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovės pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nėra objektyvus įrodymas, kuris pagrįstų, kad atsakovei šis Turtas nesąžiningai buvo perleistas už beveik 4 kartus mažesnę kainą nei šis Turtas kainavo. Nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 pagal antstolės B. Čereškienės 2019 m. sausio 22 d. patvarkymą Nr. 0129/18/01191 S-65 buvo atlikta pastato - poilsio korpuso (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ekspertizė (pridedamas ekspertizės aktas). Teismo ekspertas V. S. nustatė, kad Turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną (2019 m. balandžio 12 d.) yra 54.100,00 Eur. Nurodė, jog teismo eksperto nustatytą Turto rinkos vertė 54.100,00 Eur yra daugiau nei dvigubai mažesnė negu ieškinyje teigia ieškovė (116.000,00 Eur). Trečiasis asmuo pažymėjo ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 Turto ekspertizę atliko teismo ekspertas, o iš ieškovės pateiktos Turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 17 d. Turto vertinimą atliko turto vertintojas. 2015 m. rugpjūčio 17 d. nustatyta Turto kaina, sudaranti 116.000,00 Eur, yra akivaizdžiai per didelė ir nepanaši į fiksuotą šio Turto kainą nei 2017 m., nei 2019 metais, be to, atlikta pagal UAB „Villa Monis“ užsakymą siekiant įkeisti Turtą. Pažymėjo, jog būtent vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 Turto rinkos vertė yra nustatyta kompetentingo, teismo eksperto kvalifikaciją turinčio specialisto yra teisinga ir atitinkanti realias rinkos kainas. Nurodė, kad trečiasis asmuo buvo visiškai sąžiningas ir realia rinkos kaina siekė įsigyti Turtą, o jo neįsigijus - siekė atgauti skolą, tačiau dėl galimai šiuo metu esančių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės bei jų siekio bet kokiu būdu išsaugoti Turtą, trečiojo asmens teisės gauti 2018 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018 priteistas sumas priverstinio išieškojimo yra visiškai apribotos. Prašė ieškinį atmesti. (II tomas, e.b.l. 70-73).
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad nagrinėjimu atveju negali būti taikomas actio Pauliana institutas, kadangi ne skolininko valia buvo parduotas turtas, o vykdymo procese pardavimą vykdė antstolis. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su byloje pareikštu ieškiniu sutinka. Nurodė, jog tuo metu kai buvo perleitas Turtas, jis vadovavo ieškovei. Pažymėjo, jog tuo metu iš ieškovės buvo vykdomi išieškojimai, įmonė turėjo skolų. Trečiais asmuo nurodė, jog sutiko perleisti Turtą UAB „Reflectors“ už mažesnę kainą, nei tuo metu ieškovė būtų galėjusi gauti rinkoje. Pažymėjo, jog atsakovės direktorius ir akcininkas pažadėjo, jog kredito unijoje bus gauta paskola verslo kompleksui vystyti ir iš šio komplekso gautomis pajamomis bus papildomai atsiskaityta su ieškove, tačiau atsakovė gavusi kreditavimą, jokios veiklos vykdyti nepradėjo ir su ieškove neatsiskaitė. Prašė ieškinį tenkinti. ( V tomas, e.b.l. 12).
Trečiasis asmuo antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovui UAB „Reflectors“ ir trečiajam asmeniui antstoliui Ramūnui Kamarauskui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo neatvyko, atsakovo atstovas ir trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 str.). .
Trečiajam asmeniui V. D. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį trečiasis asmuo neatvyko, trečiojo asmens neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 246 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2406-562/2017, pagal kreditorės Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą iškėlė TŪB „ENERGIJA“ (toliau – Bendrija) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB Mokumo valdymo sprendimai. (I tomas, e.b.l. 15-19). 2018-10-31 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2774-340/2018 patvirtinto kreditorinius reikalavimus iš viso 3 726 080,95 Eur sumai (I tomas, e.b.l. 204-207). 2020-04-02 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2419-340/2020 patvirtinto patikslintus kreditorinius reikalavimus iš viso 3 739 806,93 Eur sumai.
Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0055/15/00917 nustatyta, jog antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdė Vilniaus miesto 28 – ojo notaro biuro notarės S. B. 2015-04-23 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1794/2015 dėl 391 033,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės TŪB “Energija‘ hipotekos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai. Antstolis vykdymo proceso metu 2015-10-27 turto arešto aktu Nr. 0055/15/00917 areštavo skolininkei priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta minėto turto vidutinė rinkos vertė 49 100,00 Eur, vertės nustatymo data 2015-10-06. 2015-10-27 patvarkymu Nr. S-55- dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo paskyrė ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Negrita“. 2015-10-19 atlikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizė, UAB „Negrita“ 2015-10-29 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta turto rinkos vertė lygi 26 000,00 Eur. 2015-10-29 skolininkė TŪB „Energija“ pateikė antstoliui prašymą parduoti areštuotą skolininkei priklausantį turtą už 26 000,00 Eur, skolininkės pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“. Antstolis 2015-12-09 surašė Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“ pastatą – poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 26 000,00 Eur sumą (I tomas, e.b.l. 211).
Byloje pateikta turto vertintojo A. G. 2015-08-25 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta visos poilsio bazės, esančios (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 1 103 00 Eur. Pastato – poilsio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini) vertė 116 000,00 Eur, priverstinio pardavimo vertė 87 000,00 Eur. (I tomas, e.b.l. 79-198).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui paskyrus ekspertizę, byloje pateiktas 2019-04-29 teismo eksperto V. S. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ekspertas padarė išvadą, jog pastato – poilsio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (2019-04-12) yra 54 100,00 Eur. Byloje pateiktas antstolės Birutės Čereškienės 2019-05-29 patvarkymas Nr. 0129/18/01191S-377, kuriuo antstolė informavo atsakovę, jog nuo 2019-05-28 vyks pastato – poilsio korpuso, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytinės (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)), pradinė turto pardavimo kaina – 43 280,00 Eur. (I tomas, e.b.l. 213-217).
Byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pranešimas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, jog TŪB „Energija“ skola valstybės biudžetui ir fondams nuo 2014-07-18 buvo 1 792 003,29 Lt (519 000,03 Eur). (I tomas, e.b.l. 213-217).
Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovės UAB „Reflectors“ vadovas nuo 2017-11-08 yra M. T., nuo 2011-10-11 iki 2017-11-08 buvo G. T. (I tomas, e.b.l. 200-203). Iš byloje pateikto VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog UAB „Villa Monis“ vadovas nuo 2017-11-09 yra M. T., nuo 2015-02-05 iki 2017-11-09 buvo G. T.. (I tomas, e.b.l. 213-217).
Teismui pateikta TŪB „Energija“ 2009-06-25 Jungtinės veiklos sutartis, kurios 2.1 punkte įtvirtintas pagrindinis Bendrijos veiklos tikslas – privačių interesų tenkinimas, vykdant pelno siekiančią komercinę ūkinę veiklą (I tomas, e.b.l. 70-75).
CK 6.70 straipsnyje nustatyta, jeigu viena iš sutarties šalių neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartimi prisiimtą prievolę, jos kontrahentas gali savo pažeistas teises ginti visais leistinais civilinių teisių gynimo būdais, be kita ko, jis gali pasinaudoti jo naudai nustatytomis prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis – netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kt. Skolininkui laiku ir tinkamai nevykdant prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas turto įkeitimu, kreditorius turi teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš jam įkeisto turto. Tokiu atveju išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK 754–748 straipsniuose nustatytomis išimtimis tiek, kiek to nereglamentuoja CK. Įkeistas turtas yra realizuojamas pasitelkus specialias vykdymo procese taikomas procesines turto realizavimo formas, t. y. parduodamas iš varžytynių, perduodamas išieškotojui be varžytynių ar parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK nustatyta tvarka (CPK 700 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdė išieškojimą dėl 391 033,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės TŪB “Energija‘ hipotekos kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai.
Priverstinai perleidžiant turtą kito asmens nuosavybėn specialia įstatymo nustatyta tvarka yra siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Tokiu atveju nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą vykdant pagal šiam veiksmui nustatytus įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012). Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis, kuris pagal įstatymą privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Turto realizavimo pardavus jį skolininkės pasiūlytam pirkėjui teisėtumo, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus šiuos teisinius santykius reglamentuojantis CPK 704 straipsnis. Aptariamoje nuostatoje nurodyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 704 straipsnio 6 dalis). Nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė (CPK 704 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015; 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-219/2017).
CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais. Pagal aptariamą normą, antstolio patvirtinti turto pardavimo aktai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl šių aplinkybių: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises (šiuo atveju turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui). Vadovaujantis CPK 603 straipsnio 1 dalimi, kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto perdavimo išieškotojui aktas) pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą yra vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui, gautos turtą pardavus iš varžytynių sumos proporcingumą to turto rinkos vertei, turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Aiškindamas CPK 602 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagrindu panaikinti varžytynių aktą, be šiame įstatymo straipsnyje konkrečiai įvardintų įstatymo pažeidimų, gali būti kitokie esminiai vykdymo proceso normų pažeidimai, dėl kurių varžytynių ar turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai laikomi neteisėtais, taip pat imperatyviųjų kitų įstatymų nuostatų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo, kuris nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka (taip pat ir ieškovės – bankrutuojančios įmonės – turto administratorius, nedalyvavęs vykdymo procese), gindamas pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali ginčyti antstolio turto pardavimo aktą vadovaudamasis tiek specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – nustatytais pagrindais, tiek ir dėl imperatyviųjų CPK, CK, ĮBĮ ir kitų teisės normų pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014, 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).
Taigi, iš pateiktų išaiškinimų matyti, kad galimybė nuginčyti antstolio patvirtintus turto pardavimo aktus, atsižvelgiant į tokio turto realizavimo būdo ypatybes (turtas realizuojamas vykdymo procese siekiant atsiskaityti su kreditoriais, turto pardavimą vykdo ir jo teisėtumą užtikrina valstybės įgaliotas pareigūnas – antstolis), yra suteikiama tik išimtiniais atvejais, kai parduodant turtą buvo atlikti esminiai pažeidimai, sąlygoję suinteresuotų asmenų teisių suvaržymą. Šie aktai gali būti ginčijami tik remiantis specialiame CPK 602 straipsnyje išdėstytais turto pardavimo aktų nuginčijimo pagrindais, taip pat dėl esminių kitų vykdymo proceso normų pažeidimo arba dėl imperatyvių kitų įstatymų (CK, ĮBĮ ir kt.) normų pažeidimo.
Ieškovė, ginčydama aktą, kuriuo turtas buvo perleistas atsakovei, vadovavosi CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Šioje nuostatoje yra įtvirtintas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003); ginčydamas sandorius šiuo pagrindu, kreditorius neturi įrodinėti jų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau turi pagrįsti, kad egzistuoja specialios šio instituto taikymo sąlygos, iš kurių visumos matyti, jog skolininkas, sudarydamas ginčijamą sandorį, nesąžiningai siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (kreditorius turi įrodyti, kad sandoris pažeidžia jo teises, kad skolininkas neprivalėjo jo sudaryti, kad skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises ir kt.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-790/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininko turtą pardavė ne skolininkas, o jis buvo parduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, t.y. turtas parduotas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu Pažymėtina, jog skolininko pasiūlymas pirkėjui vykdymo procese nėra tapatus skolininko valiai parduoti turtą, kadangi ne skolininkas disponuoja ir parduoda turtą, o vykdymo procesą organizuojantis antstolis. Atsižvelgiant į tai, kad skolininko turtas buvo parduotas vykdymo procese, antstolis Ramūnas Kamarauskas patvirtinto Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą bei vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog actio Pauliana institutas nėra taikomas antstolio patvirtintiems turto perleidimo aktams ginčyti, todėl teismas nepasisako dėl atskirų actio Pauliana sąlygų buvimo.
Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl vykdymo procese atliktų pažeidimų Turtas buvo perleistas už per mažą kainą ir tokiu būdu buvo pažeisti ieškovės kreditorių interesai.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi priverstinio turto pardavimo proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – tai, visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010, 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).
Neteisingas turto įkainojimas ir jo pardavimas mažesne nei vidutinė rinkos kaina sudaro prielaidas spręsti dėl turto pardavimo iš varžytynių akto (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, turto perdavimo išieškotojui akto) pripažinimo negaliojančiu. CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra iš esmės mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma yra neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra ,,esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstoliui areštuojant Turtą jo vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro išrašą buvo 49 100,00 Eur. Antstolis patvarkymu paskyrė ekspertizę Turto rinkos vertei nustatyti. 2015-10-29 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta turto rinkos vertė lygi 26 000,00 Eur. Ieškovė reikšdama ieškinį pateikė vertintojo A. G. 2015-08-25 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta Turto vertė 116 000,00 Eur, priverstinio pardavimo vertė 87 000,00 Eur. Nagrinėjant bylą teisme, trečiasis asmuo L. V. pateikė turto vertinimą, kuriame nurodyta Turto rinkos vertė 2019-04-12 dienai 54 100,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatęs, jog esminių bylos aplinkybių nustatymui, t.y. Turto rinkos vertei 2015-12-09 nustatyti, reikalingos specialios žinios bei ieškovui prašant, 2020 m. kovo 20 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės atlikimą. Byloje pateiktas 2020-04-15 teismo ekspertės Irmantės Krikščiūnienės nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ekspertė padarė išvadą, jog nekilnojamojo turto - pastato - 479 kv. m. poilsio korpuso, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) - rinkos vertė 2015 m gruodžio 9 d. buvo 88 400,00 Eur. Šios nustatytos nekilnojamojo Turto rinkos vertės patvirtina, kad Turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą (26 000,00 Eur), nei buvo reali tuo metu turto vertė (88 400,00 Eur). Pažymėtina, ir tai, jog Bendrija ginčijamo akto sudarymo metu turėjo 593 749,20 Eur pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl Turto pardavimas 62 400,00 Eur mažesnė kaina nei nustatyta Turto rinkos vertė laikytina pakankamai reikšminga suma ir neabejotinai pažeidė kitų kreditorių interesus. Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog 2015-12-09 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, prieštarauja CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktams, todėl pripažintinas negaliojančiu.
CPK 602 straipsnio 2 dalis numato, jog Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka. CK 1.80 straipsnio 2 dalis yra nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
Nagrinėjamu atveju ginčo Turtą įmanoma grąžinti natūra, be to, tai geriausiai atitiktų ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes natūra atgautą turtą būtų galima realizuoti, o lėšas paskirstyti kreditoriams. Todėl ginčijamą Aktą pripažinus negaliojančiu yra taikoma restitucija natūra ir ginčo Turtas grąžinamas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei, kuriai grąžinamas turtas, yra iškelta bankroto byla, todėl taikoma vienašalė restitucija, o atsakovė, grąžinusi turtą natūra, turi teisę bankroto byloje būti įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio finansiniais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 585,00 Eur. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 585,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė patyrė 3200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas, iš atsakovės ieškovei priteistina 3200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo L. V. nėra atsakingas pagal ieškinį, be to, nereiškė savarankiškų reikalavimų, todėl priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 42,87 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 93 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 42,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2015-12-09 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0055/15/0917, kuriuo antstolis Ramūnas Kamarauskas pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Reflectors“ pastatą – poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini).
Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės BTŪB „ENERGIJA“ į. k. 120202619 nuosavybėn, pastatą – poilsio korpusą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovės BTŪB „ENERGIJA“ į. k. 120202619 naudai iš atsakovės UAB „Reflectors“, a. k. 302420059, 3200,00 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Reflectors“, a. k. 302420059, 585,00 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Reflectors“, a. k. 302420059, 42,87 Eur (keturiasdešimt du eurus 87 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.