Vilniaus apygardos teismo nutartis, AN2-38-574/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: AN2-38-574/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-48-3-00013-2023-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Jurgita Mačionytė
Advokatai: Natalja Sorokas, Natalija Sorokas

Kategorijos

21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-38-574/2024Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00013-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas L. V. skundas ir panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT_ANR_N-302-2023 (ROIK:22177488958) ir administracinio nusižengimo teisena L. V. (UAB „V.“ direktoriaus) atžvilgiu nutraukta bei iš Nacionalinės žemės tarnybos L. V. naudai priteista 2040 Eur proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Institucija) 2023-01-31 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT ANR N-302-2023 (ROIK: 22177488958) (toliau – ir Nutarimas) L. V. (UAB „V.“ direktoriui) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 875 Eur bauda, už tai, kad Institucijos specialistai, pagal kompetenciją vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2022 m. birželio 7 d., atlikę nuosavybės teise priklausančio UAB „V.“ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, bei valstybinės žemės ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, besiribojančio su žemės sklypais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, pakartotinį patikrinimą vietovėje, nustatė, kad pažeidimai, nustatyti 2021 m. spalio 7 d. (Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-142-(14.46.78.)) nepašalinti – tarp žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ežero „(duomenys neskelbtini)“ pastatytas pastatas (pirtis) su terasa, (duomenys neskelbtini) ežere įrengtas lieptas, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) aptvertas metaline tvora su betoniniai stulpais, taip užimant valstybinės žemės plotą – apie 4720 kv. m. Aptvertame valstybinės žemės plote auga medžiai, trinkelėmis išklotas kelias, pastatyti apšvietimo stulpai, įrengtos braškių lysvės. Teritorija tvarkoma, prižiūrima ir šienaujama. Patikrinime dalyvavę asmenys paaiškino, kad šią teritoriją valdo ir naudoja jau daug metų (46ŽN-150-( 14.46.78.)). Atlikus šį patikrinimą, buvo surašytas 2022 m. birželio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-150-(14.46.78.). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad L. V. tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį. Minėto nutarimo dalyje „Kitos aplinkybė“, taip pat nurodyta, kad L. V. dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT-ANR_N-2677-2021 buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ir įpareigojimas per šešis mėnesius pašalinti nustatytus pažeidimus. Nurodoma, jog nustatyti pažeidimai per nurodytą terminą pašalinti nebuvo. Nutarimas dėl įspėjimo ANK 622-623 straipsnių nustatyta tvarka ir terminais nebuvo apskųstas ir (ar) panaikintas, todėl yra teisėtas ir galiojantis, todėl darytina išvada, kad tokiais veiksmais UAB „V.“ (L. V.) sutiko su jam inkriminuojama veika. Institucija padarė išvadą, kad visa tai, kas nurodyta skundžiamame nutarime, objektyviai atitinka ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (pakartotinio savavališko žemės užėmimo ir (ar) naudojimo požymius), ir skyrė L. V. administracinę nuobaudą – 875 Eur baudą.

2. Minėtą 2023 m. sausio 31 d. nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Skundžiama nutartimi tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas ir panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NŽT_ANR_N-302-2023 (ROIK:22177488958) ir administracinio nusižengimo teisena L. V. (UAB „V.“ direktoriaus) atžvilgiu nutraukta bei iš Nacionalinės žemės tarnybos L. V. naudai priteista 2040 Eur proceso išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. Apeliaciniu skundu Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Trakų skyrius prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo trakų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutarimą.

3.2. Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nemotyvuota. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018, L. V., UAB „V.“ direktorius, teiktuose paaiškinimuose, bei teismo sprendime fiksuota, kad L. V. pripažįsta, kad 2022 m. birželio 7 d. Patikrinimo akte fiksuotais statiniais bei inžineriniais įrenginiais naudojasi, o juos dar statė J. S. (UAB „V.“ 2020 m. lapkričio 12 d. skundas).

3.3. Teismo taip pat buvo nustatyta, kad „<...> Iš tikrųjų namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypas yra 78,20 kv. m. ploto, šiame žemės sklype yra įvairių statinių (gyvenamasis namas, kiemo įrenginiai, tvora), jame auga daugiamečiai vaismedžiai, yra daržas. Kad <...> šiame žemės sklype yra įvairių statinių (gyvenamasis namas, kiemo įrenginiai, tvora), jame auga daugiamečiai vaismedžiai, yra daržas. “<...> Sklypas suformuotas anksčiau nei buvo perstatyti (rekonstruoti) buvę bei pastatyti nauji statiniai, todėl buvusi sklypo ir statinių savininkė J. S. prisiėmė visą riziką ir padarinius perstatydama (rekonstruodama) buvusius statinius bei pastatydama naujus statinius ne nuosavybės teise valdomame 0,3900 ha ploto sklype, bet, kaip nustatyta 1996 m. liepos 17 d. atlikus statinių kadastrinius matavimus, 0,7820 ha žemės plote“. Šios teisiškai reikšmingos aplinkybės taip pat nustatytos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018, pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „N.“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir UAB „V.“ dėl sprendimų panaikinimo.

3.4. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą, ar kitoje byloje padarytos išvados gali būti laikomos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti tokių aplinkybių nurodymo kontekstą anksčiau išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020 nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad uždaroji akcinė bendrovė „V.“ naudojasi Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-150-(14.46.78.) fiksuotais statiniais ir kitais inžineriniais statiniais, esančias valstybinėje žemėje, už ką ir buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023-01-31 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. NZT_ANR_N-302-2023 (ROIK: 22177488958) skirti 875 Eur baudą dėl administracinio nusižengimo turinčio ANK 110 straipsnio 2 dalies požymius.

3.5. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktą, 36 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintus Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisykles, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, Tarnyba organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrina, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidžia žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

3.6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pabrėžiamas viešo registro duomenų reikšmingumas – nurodoma, kad viešo registro duomenys turi sprendžiamąją galią, kai dokumentų tekstas nesutampa su viešo registro duomenimis. Taip įtvirtinama Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo prezumpcija (2016 m. sausio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-248/2016).

3.7. ANK 110 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas. Dėl tyčinio veikos padarymo – naudojimosi valstybine žeme fakto, darytina išvada, kad L. V. buvo suprantama, dėl kokios veikos pradėta administracinė teisena, veikos padarymo kaltės forma – tyčia ir kitos reikšmingos aplinkybės, nes asmeniui buvo žinoma, kad tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir ežero „(duomenys neskelbtini)“ pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės plote trinkelėmis išklotas kelias, įrengtos braškių lysvės, auga medžiai, pastatyti apšvietimo stulpai. Valstybiniame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini) ežere pastatytas lieptas. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia jo esanti valstybinė žemė aptverti tvora, taip užimant apie 4720 kv. m. valstybinės žemės plotą. Ir visa tuo naudojosi.

3.8. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl šios veikos teisinio vertinimo reikšmės neturi, ar žala kitiems asmenims padaryta ar ne, nes ANK 110 straipsnio sudėtis yra formalioji, kas reiškia, kad nustatyta administracinė atsakomybė kyla už savavališką žemės užėmimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kitiems asmenims kilo kokie nors padariniai. Dėl to atlikus veiksmus – tyčia savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai, pavyzdžiui, kreipimasis į nacionalinę žemės tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ir savavališkai užimtą valstybinę žemę ar ėmimasis kitų veiksmų ir pan., teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnį neturi. Vadinasi, atsakomybė už savavališką žemės užėmimą kyla nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ar motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).

Žemesnės instancijos teismas

3.9. Apylinkės teismas konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta ir dėl to tarp šalių nekyla ginčo, kad valstybinė žemė, kuri kaip vertinama Institucijos 2023 m. sausio 31 d. nutarime, yra savavališkai užimta ir naudojama, nėra suformuota žemės sklypu. Atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reguliavimas juridiniam asmeniui numato didesnio atidumo laipsnį nei fiziniam asmeniui todėl, kad juridinis asmuo vykdydamas komercinę veiklą privalo elgtis ypatingai apdairiai ir prisiimti visą riziką su komercinės veiklos vykdymu.

3.10. Teismas netinkamai vertino pateiktų įrodymų visetą, todėl nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Teismas nepagrįstai vertino, kad nėra ANK 110 straipsnio sudėties dėl to, kad nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribos (t. y. neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas), dėl ko nėra galimybės neabejotinai nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir ežero „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra – jo tiksliuosius parametrus (ribas), taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir UAB „V.“) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto. Su tokiomis Teismo padarytomis išvadomis negalima sutikti todėl, kad Žemės naudojimo patikrinimo aktuose yra fiksuotos UAB „V. žemės sklypo ribos GPS prietaisu bei fiksuotas savavališkas valstybinės žemės naudojimas. Be to, kaip nustatyta byloje, UAB „V. be teisinio pagrindo savavališkai naudoja apie 0,4720 ha valstybinės žemės prie jiems priklausančio 0,39 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (Žemės sklypas Nr. 1). Viso naudojamas plotas 0,862 ha

3.11. Net ir atlikus kadastrinius matavimus Žemės sklypo Nr. 1 plotas nepasikeistų, jis išliktų toks pat 0,39 ha ploto. Todėl teismo vertinimas, kad vien todėl negalima fiksuoti savavališko valstybinės žemės užėmimo fakto, nes Žemės sklypas Nr. 1 suformuotas atliekant preliminarius, o ne kadastrinius matavimus, teisiškai nepagrįsti ir prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams. Teismas pažeidė ANK 641 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ko pasėkoje, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, netinkamai ištyrė ir vertino visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), todėl netinkamai taikė ANK 110 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.

3.12. Teismas be jokių motyvų konstatavo, kad dėl to, kad nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribos (t. y. neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas), dėl to nėra galimybės nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir ežero „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra – jo tiksliuosius parametrus (ribas), taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir UAB „V.“) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto. Teismo nutartis visiškai be jokių argumentų ir motyvų todėl neteisėta ir naikintina. Nacionalinė žemės tarnyba laikosi pozicijos, kad Institucija priimdama nutarimą Nr. NZT_ANR_N-302-2023 pagal ANK 110 straipsnio 2 dalį, įrodė, kad UAB „V.“ savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. Nutartis nepagrįsta ir naikintina.

3.13. Nutartimi taip pat iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos L. V. naudai priteista 2040 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau teismas nevertino ir netyrė bylinėjimosi išlaidų realumo ir pagrįstumo, juo labiau nutartyje jų nemotyvavo. Kas reiškia, kad teismas, neįvertinęs bei neištyręs jų realumo ir pagrįstumo be jokių teisinių bei faktinių motyvų priteisė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „V.“ direktoriaus atstovė advokatė Natalja Soroko prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), UAB ,,V.“, kurios vadovas yra L. V. (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo), yra 0,39 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (toliau – Žemės sklypas Nr. 1) savininkė. UAB ,,V.“ šio Žemės sklypo Nr. 1 savininke tapo 2015-03-04. Žemės sklypą Nr. 1 UAB ,,V.“ įsigijo per antstolį iš varžytynių 2015-03-04 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu. UAB ,,V.“ nuosavybės teisės į Žemės sklypą Nr. 1 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2015-03-06. Žemės sklype Nr. 1 yra 2 statiniai (2 gyvenamieji namai), kurie UAB „V.“ ar L. V. nepriklauso. UAB ,,V.“ perkant Žemės sklypą Nr. 1 per antstolį, šie statiniai jau egzistavo, bet UAB ,,V.“ jų nenusipirko. Šių statinių nepirko ir L. V.. Nuo Žemės sklypo Nr. 1 įsigijimo dienos iki pat Institucijos Nutarimo surašymo UAB ,,V.“ ar L. V. šiame žemės sklype (namų valdos žemės sklype) jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė (nevykdo ir dabar), jame nestatė naujų statinių, nesodino jokių medžių ar augalų.

4.2. Statinių bei kitų objektų, nurodytų Institucijos Nutarime, ir kuriais neva yra savavališkai užimta valstybinė žemė, UAB „V.“ ar L. V. nestatė – šis faktas patvirtintas įsiteisėjusioje bei galiojančioje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 6 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-33-213/2018, konstatuojant, jog nėra jokių duomenų, kad ginčo statinius pastatė UAB „V.“ ar jos vadovas L. V.. Be to, UAB „V.“ ar L. V. nesodino jokių medžių ar augalų ginčo teritorijoje, kurią Institucija laiko savavališkai užimta. Šių aplinkybių Institucija neginčijo bylą nagrinėjant pirmąja instancija, to neginčija ir apeliaciniame skunde. Institucijos Nutarime nurodyti statiniai buvo pastatyti ir medžiai buvo pasodinti iki 1996 metų. Tai matyti iš Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo plano ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudaryto ir VĮ Registro centre įregistruoto plano.

4.3. Žemės sklypas Nr. 1 nuo 1996 m. kovo 30 d. iki 2015 m. kovo 4 d. nuosavybės teise priklausė J. S.. Į šį Žemės sklypą Nr. 1 J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės – Vilniaus apskrities valdytojo 1996-03-20 sprendimu Nr. 79-2321 ,,Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“. Tuo pačiu Vilniaus apskrities valdytojo 1996-03-20 sprendimu Nr. 79-2321 ,,Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į kitą 4,05 ha ploto žemės sklypą, kurio dabartinis plotas po kadastrinių matavimų yra 4,1418 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau Žemės sklypas Nr. 2). Šiuo metu Žemės sklypas Nr. 2 priklauso kitiems asmenims, bet ne UAB „V.“ ar L. V..

4.4. 1995 m. gruodžio 28 d. vietovėje paženklinus Žemės sklypą Nr. 1 bei Žemės sklypą Nr. 2, buvo sudarytas jų bendras planas – 1995 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskelbtini). (buv. (duomenys neskelbtini) ž. ū. į.) J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211, 2111 planas (M 1:2000) (toliau - ir 1995-12-28 Planas, Abrisas). 1995 m. gruodžio 28 d. planas yra Žemės sklypo Nr. 1 bei Žemės sklypo Nr. 2 suformavimo dokumentas. Ši aplinkybė patvirtinta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020-05-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-735-492/2020, ją pripažįsta ir NŽT, jos 2020-12-08 rašte Nr. 1SS-2224-(10.5) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“. Iš 1995 m. gruodžio 28 d. Plano (Pav. Nr. 1) matyti, kad Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 yra besiribojantys žemės sklypai, o jų pietinės kraštinės ribojasi su ežeru „(duomenys neskelbtini)“, t. y. suformavus šiuos žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, Institucijos apibrėžtoje ginčo teritorijoje valstybinės žemės nėra pažymėta.

4.5. Kaip patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenys, Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 Žemės sklypui Nr. 1 ir Žemės sklypui Nr. 2 buvo taikytos (nustatytos) specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatytos šio sprendimo priėmimo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, XXIX dalyje „Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos“: Žemės sklypui Nr. 1 – 0,10 ha plote, Žemės sklypui – 0,05 ha plote. Šie duomenys reiškia, kad Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo suprojektuoti kaip besiribojantys su ežeru „(duomenys neskelbtini)“ sklypai, priešingu atveju specialiųjų žemės naudojimo sąlygų veikimo zona nepatektų į Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2.

4.6. Be to, faktą, jog Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 yra besiribojantys su ežeru ,, (duomenys neskelbtini)“, t. y. kad tarp jų ir ežero ,, (duomenys neskelbtini)“ nėra valstybinės žemės ploto, patvirtina 2004 m. rugsėjo 14 d. Tipinė vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis Nr. 232, sudaryta su buvusia Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 savininke J. S., nes pagal Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“, 9 punktą valstybinio fondo vandens telkiniai verslinei žūklei uždaro konkurso tvarka pirmumo teise buvo nuomojami rajono, kuriame buvo vandens telkinys, gyventojams, kurių žemė, esanti privačioje nuosavybėje, arba kurią jie turi teisę susigrąžinti, ribojosi su išnuomojamu vandens telkiniu.

4.7. Žemės sklypas Nr. 1 (priklausantis UAB ,,V.“) pamatuotas tik preliminariais matavimais, o Žemės sklypas Nr. 2 – atlikus kadastrinius matavimus. NŽT 2020 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 1SS-2224-(10.5) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatuota, kad Žemės sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, nes parengti nesilaikant Abriso (1995 m. gruodžio 28 d. plano) sprendinių, todėl turi būti tikslinami vadovaujantis Abrisu (1995 m. gruodžio 28 d. planu) (Pav. Nr. 2). Ši NŽT išvada grindžiama minėta LVAT 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-735-492/2020 ir pirmosios instancijos teismo sprendimu – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje Nr. eI-2892-1063/2018. UAB ,,V.“ ir Žemės sklypo Nr. 2 savininkė yra pradėję savo žemės sklypų kadastrinių matavimų procedūrą, bet ji dar nėra užbaiga.

4.8. Valstybinė žemė, kuri kaip teigiama Institucijos 2023 m. sausio 31 d. nutarime, yra tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir ežero „(duomenys neskelbtini)“, ir kuri neva yra savavališkai užimta bei naudojama, nėra suformuota žemės sklypu ir kadastriniai matavimai dėl jos teisės aktų nustatyta neatlikti.

4.9. Institucijos nutarime nurodytos teritorijos naudojimas buvo tikrintas dar 2017 metais. Institucija, 2017 m. liepos 18 d., atlikusi žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tikslu patikrinti, ar UAB ,,V.“ nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas Nr. 1 naudojamas pagal ribas, nustatytas atlikus matavimus, ir neužimta valstybinė žemė bei nepažeidžiami galiojantis teisės aktai, kitų asmenų teisės, surašė 2017 m. liepos 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-93 (toliau – 2017 m. liepos 20 d. patikrinimo aktas). Šiame akte buvo nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog <...> žemės sklypo ribos suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pagal planą (lauko brėžinį). Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB ,,V.“, o du pastatai (gyvenamasis namas) nuosavybės teise priklauso UAB ,,N.“. Tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ežero pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Žemės sklypas su valstybine žeme užtvertas metaline tvora, su betoniniais stulpais. Užtvertoje valstybinės žemės teritorijoje auga medžiai, trinkelėmis užklotas kelias, pastatyti stulpai teritorijos apšvietimui, plotas prižiūrėtas ir šienaujamas. Valstybinė žemė naudojama neturint teisinio pagrindo. (duomenys neskelbtini) ežere pastatytas lieptas. Patikrinime dalyvavę UAB ,,N.“ atstovė advokatė D. P. ir P. V. negalėjo paaiškinti kas statė statinius ir naudoja valstybinę žemę. <...> Remiantis 2017 m. liepos 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-93 užfiksuotais duomenimis, Institucija 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. NZTANN-130372630-17 L. V. skyrė administracinę nuobaudą pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį – baudą, už tai, kad buvo savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė. Šis Institucijos 2017 m. lapkričio 21 d. nutarimas Nr. NZTANN-130372630-17 buvo apskųstas teismui ir 2018 m. birželio 6 d. teismo nutartimi panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena L. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nes buvo konstatuota, jog nepadaryta veika, kuri turi administracinio nusižengimo požymių. Šios 2018-06-06 Teismo nutarties Institucija neskundė, ji nebuvo panaikinta ir yra įsiteisėjusi.

4.10. Priėmus 2018 m. birželio 6 d. nutartį, kurioje, be kita ko, buvo pažymėta, jog nėra atlikti žemės sklypų (tiek UAB „V.“ priklausančio Žemės sklypo Nr. 1, tiek valstybei priklausančio žemės sklypo) kadastriniai matavimai, UAB „V.“ ėmėsi aktyvių veiksmų atlikti savo Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus: jos pasamdyta įmonė UAB ,,T.“ vykdė matavimus, rengė kadastrinių matavimo dokumentus, teikė juos derinti Institucijai, daugybę kartų prašė Institucijos pateikti nuomonę ir išaiškinimus kaip tinkamai atlikti kadastrinių matavimus bei pašalinti trūkumus pagal Institucijos pastabas (dokumentai pridedami). UAB „V.“, norėdama tinkamai atlikti Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus, kartu su besiribojančio Žemės sklypo Nr. 2 savininku bei gyvenamųjų namų savininke taip pat kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl išaiškinimų.

4.11. Tačiau Institucija, nepasibaigus Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų procedūrai, Institucijos vedėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 46ŽNS-52-(14.46.144 E.) ,,Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ pagrindu, 2021 m. spalio 6 d. vėl atliko tos pačios teritorijos naudojimo patikrinimą (UAB „V.“ Žemės sklypo Nr. 1 bei valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančio su Žemės sklypu Nr. 1, Žemės sklypu Nr. 2, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ežeru „(duomenys neskelbtini)“). Atlikus patikrinimą, buvo surašytas 2021 m. spalio 7 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-142-(14.46.78) (toliau – 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad: <...> Tarp žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ežero ,, (duomenys neskelbtini)“ pastatytas pastatas (pirtis) su terasa. Patikrinime dalyvavusių asmenų teigimu pastatytas ir naudojamas J. S.. Pirtis galimai stovi valstybinėje žemėje. (duomenys neskelbtini) ežere stovi lieptas. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), aptvertas metaline tvora su betoniniais stulpais, galimai užimant valstybinės žemės plotą. Užtvertame valstybinės žemės plote auga medžiai, trinkelėmis užklotas kelias, pastatyti apšvietimo stulpai, įrengtas braškių lysvės. Teritorija tvarkoma, prižiūrima, šienaujama. Patikrinime dalyvavę asmenys paaiškina, kad šią teritoriją valdo ir naudoja daug metų. <...> L. V. 2021 m. spalio 7 d. Patikrinimo akte parašė pastabą, kad nesutinka su formuluote.

4.12. Vadovaudamasi 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius, Institucija nutarimu dėl įspėjimo L. V. skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, ir nustatė įpareigojimą per šešis mėnesius pašalinti nustatytus pažeidimus. Priėmus nutarimą dėl įspėjimo, Institucija raštu informavo L. V., kad Institucija priėmė 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 46ŽNS-102-(14.46.144 E) ,,Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ 2022 m. birželio 7 d. atlikti pakartotinį Žemės sklypo Nr. 1 patikrinimą.

4.13. Nurodytą dieną, t. y. 2022 m. birželio 7 d., Institucija atliko pakartotinį UAB „V.“ nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 bei valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)., besiribojančio su Žemės sklypu Nr. 1, Žemės sklypu Nr. 2, žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ežeru, naudojimo patikrinimą vietoje. Atlikus šį patikrinimą, buvo surašytas 2022 m. birželio 7 d. patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nepašalinti. L. V. 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte parašė pastabą, kad šiuo metu daromi kadastriniai matavimai, be kurių nėra galimybės nustatyti ribos, ir kad 2022 m. birželio 7 d. padavė prašymą su išdėstytais argumentais.

4.14. Surašius 2022 m. birželio 7 d. patikrinimo aktą, Institucija 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. 46SD-3230- (14.46.137E.) ,,Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ pakvietė L. V. (UAB ,,V.“ direktorių) į administracinio nusižengimo tyrimą dėl nustatytų pirmiau minėtų galimo žemės naudojimo tvarkos pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nustatymo. UAB ,,V.“ (direktorius L. V.) daug kartų raštu teikė Institucijai prašymus nutraukti pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, juos pagrįsdama išsamiais argumentais bei papildomais dokumentais. Tačiau šie prašymai buvo atmesti ir UAB ,,V.“ direktoriui L. V., jam dalyvaujant, 2022 m. gruodžio 27 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT_ANR_P- 497-2022 (ROIK:22177488958) dėl administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 110 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Protokole L. V. parašė pastabas, kad jo paaiškinimai protokole parašyti ne iš jo žodžių, t. y. nedavus jam pasisakyti tyrimo metu, taip pat, jog su protokolu nesutinka, aplinkybės nustatytos neteisingai, tyrimas iš esmės nevyko, matomas išankstinis bylos tikslas – nubausti.

4.15. Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pagal surašytą Institucijos protokolą paaiškėjo, kad Institucija 2022 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. AP4E-2132 ,,Dėl galimai bešeimininkio turto ir statinių naudojimo priežiūros atlikimo“ kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją spręsti klausimą dėl statinių, kuriais, Institucijos nuomone, užimta valstybinė žemė, besiribojanti su Žemės sklypu Nr. 1, Žemės sklypu Nr. 2, žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ežeru, pripažinimo bešeimininkiu turtu. Trakų rajono savivaldybės administracija 2023 m. sausio 26 d., atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2023 m. sausio 30 d. raštu Nr. AP3E-353 ,,Dėl galimai bešeimininkio turto ir statinių naudojimo priežiūros atlikimo“ informavo Instituciją, kad Trakų rajono savivaldybės administracija inicijuos procedūrą dėl statinių (pirties su terasa, liepto) ir inžinerinių įrenginių (tvoros su betoniniais stulpais, trinkelių tako su apšvietimo stulpais) pripažinimo bešeimininkiu. Šios aplinkybės patvirtina, kad Institucija pripažįsta, jog UAB ,,V.“ (ir jos direktorius L. V.) nėra visų objektų, esančių ginčo teritorijoje, statytoja ir savininkė. Bylą nagrinėjant pirmąja instancija, Institucija laikėsi pozicijos, kad L. V. tik naudojasi šiais objektais, dėl ko ir pasireiškia savavališkas valstybinės žemės naudojimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį. Tačiau įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius (kad UAB ,,V.“ ar jos direktorius L. V. naudojasi šiais objektais) nepateikė, tai tik Institucijos prielaidos, daromos tik dėl to, jog UAB ,,V.“ nuosavybės teisė priklausantis Žemės sklypas Nr. 1 yra greta ginčo teritorijos.

4.16. Nors Nacionalinės žemės tarnybos apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis yra visiškai nemotyvuota, tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindi sutikti. Iš nutarties aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas išdėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė savo išvadas. Nutarties motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išskyrė net 10 reikšmingų aplinkybių ir pagal jas padarė apibendrintą išvadą. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas atidžiai apžiūrėjo grafinius dokumentus (1995-12-28 Planą (Abrisą), ištrauką kadastro žemėlapio ir kt.) ir aiškinosi dėl Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribų, valstybinės žemės, kuri, Institucijos nuomone, yra savavališkai naudojama, dislokacijos vietos, taip pat dėl Institucijos 2023 m. sausio 31 d. nutarime nurodytų objektų buvimo vietos. Visa bylos nagrinėjimo surinka medžiaga buvo išsamiai išnagrinėta ir apibendrinta nutartyje.

4.17. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl Institucijos bylos nagrinėjimo metu išsakytos nuomonės kaip turėtų elgtis L. V., kad įrodytų, jog jo vadovaujama įmonė savavališkai nenaudoja valstybinės žemės. Institucijos nuomone – reikėtų aptverti Žemės sklypą Nr. 1, tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šis reikalavimas negali būti įvykdytas tol, kol neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas.

4.18. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino bei skundžiamoje nutartyje pasisakė apie tai, jog UAB „V.“ savo aktyviais veiksmais siekė patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis bei pašalinti žemės sklypų ribų netikslumus ir neaiškumus. Tokia išvada negalėtų būti padaryta, jei pirmosios instancijos teismas būtų neišnagrinėjęs į bylą pateiktų dokumentų (įrodymų). Pirmosios instancijos teismas pateikė išaiškinimą dėl pasikeitusių AKN 110 straipsnio nuostatų, pagal kurias Institucijos nutarimo surašymo metu administracinė atsakomybė galėjo būti taikoma ne tik už valstybinės žemės užėmimą, bet ir už naudojimą. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, vertino, kad iš esmės pasikeitus teisiniam reguliavimui, Institucija L. V., kaip neteisėtą veiką siekia įrodyti atsižvelgdama į šį esminį teisės aktų pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas pasisakė ir ANK 39 straipsnyje nurodyto dvejų metų termino administracinei nuobaudai paskirti. Taigi, yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, o vien tai, kad Institucija (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė ANK 636 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

4.19. Atmestinas, kaip nepagrįstas, Institucijos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų konstatavo, jog dėl to, kad nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribos (t. y. neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas), nėra galimybės nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir ežero „(duomenys neskelbtini)“ yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra – jo tiksliuosius parametrus (ribas), taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir UAB „V.“) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto. Pažymima, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimas (nutartis, nuosprendis) yra vientisas procesinis dokumentas. Nurodytas apeliacinio skundo argumentas formuluojamas atskyrus pirmosios instancijos teismo nutarties teiginius, pateikiant jį atskirai nuo bendro pirmosios instancijos teismo nutarties, kaip vientiso procesinio dokumento, konteksto, tokiu būdu iškreipiant pirmosios instancijos teismo argumentų turinį ir dėl to teigiant, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota.

4.20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020, pažymėta, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

4.21. ANK 110 straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą, todėl administracinio nusižengimo, numatyto šiame ANK straipsnyje, sudėties elementas „objektas“ yra žemė, miškas, vandens telkiniai, o kadangi Institucija siekia įrodyti, kad L. V. savavališkai naudoja valstybinę žemę, šiuo konkrečiu atveju, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elementas „objektas“ yra valstybinė žemė. Todėl, visų pirma, būtina nustatyti: ar aplamai toks objektas, kaip „valstybinė žemė“, ginčo teritorijoje yra, o jeigu yra – kokio dydžio ir ribų šis objektas yra.

4.22. Minėta, kad Institucijos nuomone, savavališkai naudojama valstybinė žemė yra besiribojanti su Žemės sklypu Nr. 1 (savininkas – UAB ,,V.“), Žemės sklypu Nr. 2, žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ežeru.

4.23. Aptariamą pirmosios instancijos teismo konstatavimą, kaip apibendrinimą, kurį Institucija laiko nemotyvuotu, pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis Nutartyje nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis, kaip visuma, t. y.: UAB „V.“ Žemės sklypas Nr. 1 pamatuotas tik preliminariais matavimais; Žemės sklype Nr. 2 atlikus kadastrinius matavimus, NŽT 2020-12-08 rašte Nr. 1 SS-2224-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatuota, kad Žemės sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, nes parengti nesilaikant 1995 m. gruodžio 28 d. plano sprendinių, todėl turi būti tikslinami vadovaujantis 1995 m. gruodžio 28 d. planu; valstybinė žemė, kuri kaip vertinama nutarime, yra savavališkai užimta ir naudojama, nėra suformuota žemės sklypu; įsiteisėjusi 2018 m. birželio 6 d. teismo nutartis, kurioje konstatuota, jog iš byloje esančių ortofoto nuotraukų negalima tiksliai nustatyti, ar pastatas pirtis su terasa patenka į valstybinę žemę, kadangi byloje nėra atlikti žemės sklypų (tiek UAB „V.“ priklausančio žemės sklypo, tiek valstybei priklausančio žemės sklypo) kadastriniai matavimai, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ginčo objektai yra valstybinėje žemėje.

4.24. Apibendrinime nurodytos aplinkybės – kurios sukėlė abejones dėl valstybinės žemės buvimo vietos, nes Žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 suprojektuoti kai besiribojantys žemės sklypai tarpusavyje ir su ežeru „(duomenys neskelbtini)“ (1995 m. gruodžio 28 d. Planas (Abrisas), Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“, 2004 m. rugsėjo 14 d. Tipinė vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis Nr. 232, sudaryta su buvusia Žemės sklypo Nr. 1 savininke J. S.).

4.25. Taigi priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei skundžiama nutartimi priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, kuriame pagrindė būtinumą atlikti Žemės sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, tam, kad atsirastų galimybė nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir (duomenys neskelbtini) ežero yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra – jo tiksliuosius parametrus (ribas), taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir UAB „V.“) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto.

4.26. Kaip suprantama iš apeliacinio skundo, Institucija nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elemento „objekto“ – valstybinės žemės buvimo ginčo teritorijoje. Institucija tik deklaratyviai teigia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, nes nenurodo konkrečių teismų procesinių dokumentų (bylų), kuriuose būtų pateikti priešingi išaiškinimai, t. y. kad žemės sklypų tikslūs matavimai (kadastriniai matavimai) yra nereikšmingi vertinant, ar valstybinė žemė yra savavališkai naudojama (ar užimta).

4.27. Institucija nepagrįstai vertina, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elemento „objekto“ įrodymui pakankama aplinkybės, kad Žemės naudojimo patikrinimo aktuose UAB „V.“ žemės sklypo ribos yra fiksuotos GPS prietaisu, tačiau vien atitinkamos matavimo įrangos panaudojimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra atlikti tikslūs UAB „V.“ Žemės sklypo Nr. 1 matavimai, kurie būtų prilyginami kadastriniams matavimams.

Žemesnės instancijos teismas

4.28. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., t. y. 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akto sudarymo metu, kai buvo panaudas GPS prietaisas) (toliau – Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kokie yra žemės sklypo kadastro duomenys nustatė Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. Pagal Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, atliekant kadastrinius matavimus, be kita ko, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (1 punktas), nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (2 punktas), apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai (4 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (5 punktas), apskaičiuojama žemės sklypo vertė Vyriausybės nustatyta tvarka (6 punktas), užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma (7 punktas), parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (15 punktas).

4.29. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

4.30. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (redakcija, galiojusi 2020 m. birželio 10 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., t. y. 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akto sudarymo metu, kai buvo panaudas GPS prietaisas) 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Minėti teisės aktai nenumato valstybės institucijai teisės atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

4.31. Institucija neatliko UAB „V.“ Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų, kaip numato Kadastro įstatymas ir Kadastro nuostatai, nes įstatyme numatytų kadastro duomenų nenustatė, žemės sklypo nepaženklino riboženkliais, neparengė žemės sklypo plano (2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nubraižyta tik sklypo schema) ir kitų privalomų dokumentų, nesilaikė kadastrinių matavimų procedūros, o tik su matavimo prietaisu užfiksavo Žemės sklypo Nr. 1 ribas ir esamą situaciją. Be to, yra labai abejotina, kad fiksuodama Žemės sklypo Nr. 1 ribas su GPS prietaisu, Institucija vadovavosi 1995 m. gruodžio 28 d. planu (Abrisu), kuriame yra suprojektuotos Žemės sklypo Nr. 1ribos, nes iš 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nubraižytos šio žemės sklypo schemos matyti, kad sklypas pažymėtas kaip nebesiribojantis su (duomenys neskelbtini) ežeru ir yra kitos konfigūracijos (atsiliepime nurodomas Pav. Nr. 3). Tokiu būdu, GPS prietaiso panaudojimas Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo patikrinimo metu nereiškia, kad yra nustatyti šio žemės sklypo tikslieji duomenys ir kad išnyko poreikis atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, valstybinei žemei identifikuoti yra svarbu patikslinti Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus (Nacionalinės žemės tarnybos yra pripažinta, jog dabartiniai kadastriniai matavimai atlikti neteisingai), nes pagal šio žemės sklypo pirminį suformavimo dokumentą (pagal 1995 m. gruodžio 28 d. planą (Abrisą)) Žemės sklypas Nr. 2 patenka į ginčo teritoriją, kuri Institucijos nuomone, yra valstybinė žemė ir savavališkai naudojama.

4.32. Institucijos teigimu, net ir atlikus Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo plotas nepasikeistų, jis išliktų toks pat 0,39 ha ploto. Šis argumentas atmestinas, nes šiuo atveju nėra ginčo dėl bendro Žemės sklypo Nr. 1 ploto, ginčas su Institucija kilo dėl Žemės sklypo Nr. 1 dislokacijos vietos, dėl jo ribų, o todėl yra būtina Žemės sklypo Nr. 1 ribas pamatuoti tiksliai ir taip, kaip nurodyta šio žemės sklypo suformavimo dokumente – 1995 m. gruodžio 28 d. plane (Abrise). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neatlikus Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastrinių matavimų nėra galimybės nustatyti, ar ginčo teritorijoje, t. y. tarp šių žemės sklypų ir ežeru „(duomenys neskelbtini)“, yra valstybinė žemė, t. y. kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra vieno iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elemento – „objekto“.

4.33. Apeliaciniame skunde pažymima, jog priimdama 2023 m. sausio 31 d. nutarimą, Institucija įrodė, kad UAB „V.“ savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, nes šią aplinkybę patvirtina prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020. Šie Institucijos teiginiai atmestini, nes Institucija savanaudiškai ir neobjektyviai traktuoja nurodytus teismų procesinius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

4.34. Bylose (byla nagrinėjant pirmąja ir antrąja instancija), kurias nurodė Institucija, buvo sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo Nr. 1 ribų netinkamo pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pareiškėjai siekiant įrodyti, jog šio žemės sklypo ribos turėtų apimti didesnį žemės plotą (ne 0,39 ha, o 0,7820 ha) dėl to, kad buvusi Žemės sklypo Nr. 1 savininkė J. S. iki nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo buvo sumokėjusi už jį įmokas. Tose bylose pareiškėja buvo UAB ,,N.“, t. y. buvusi gyvenamųjų namų, esančių Žemės sklype Nr. 1, savininkė. UAB ,,V.“, kaip Žemės sklypo Nr. 1 savininkė, dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens pozicijoje. Teismai atmėtė pareiškėjos UAB ,,N.“ skundus, nes pripažino, kad bendrovė, nebūdama Žemės sklypo Nr. 1 savininke, neturėjo reikalavimo teisės, o pati Žemės sklypo Nr. 1 savininkė (UAB ,,V.“) reikalavimų dėl Žemės sklypo Nr. 1 ribų pakeitimo nereiškė.

4.35. Apeliaciniame skunde Institucijos pateiktos citatos – tai nėra teismų konstatuoti juridiniai faktai, o sprendžiant iš teismų procesinių dokumentų, Institucija cituoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018 dalį, kurioje užfiksuoti pareiškėjos UAB ,,N.“ skundo teiginiai (apie objektus) ir atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo paaiškinimai bei atsikirtimai (apie J. S.). Tačiau net ir šie pareiškėjos ir atsakovo pasisakymai nėra susiję su UAB ,,V.“ – su tuo, kad UAB ,,V.“ naudoja didesnį, nei 0,39 ha, žemės plotą, ir visus minėtus objektus. Todėl Institucijos nurodytos citatos nesudaro prejudicinių faktų šioje byloje ir, priešingai, nei traktuoja Institucija, jos nereiškia, kad Institucija įrodė, jog UAB „V.“ ar L. V. naudojasi Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-150-(14.46.78.) fiksuotais statiniais, esančias valstybinėje žemėje. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „V.“ ar L. V. naudojasi Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-150-(14.46.78.) fiksuotais statiniais, Institucija nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Institucija įrodė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elementą – „objektyviąją pusę“ (neteisėtus UAB „V.“ ar L. V. veiksmus).

4.36. Akcentuojama, kad Institucijos nurodytos aplinkybės, jog L. V. buvo žinoma, kad tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypo Nr. 1), ir (duomenys neskelbtini) ežero pastatytas pastatas (pirtis) su terasa, greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypo Nr. 1) valstybinės žemės plote trinkelėmis išklotas kelias, įrengtos braškių lysvės, auga medžiai, pastatyti apšvietimo stulpai, valstybiniame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini) ežere pastatytas lieptas, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia jo esanti valstybinė žemė aptverta, neįrodo, jog UAB „V.“ ar L. V. savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, užimtą šiais objektais, ir tai daro tyčia. Aplinkybė, kad ginčo teritorijoje egzistuoja Institucijos nurodyti objektai ir L. V. apie juos žinoma, yra neginčijama. Tačiau tai neįrodo, kad šiais objektais ir jais užstatyta žeme naudojasi UAB „V.“ ar L. V.. Institucija tokių įrodymų neturėjo nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, net bylos nagrinėjimo teisme metu. Todėl pripažinti, kad L. V. veikė tyčia, t. y. tyčia naudojo valstybinę žemę, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

4.37. L. V. žinojimas apie minėtus objektus ginčo teritorijoje, priešingai, nei teigia Institucija, nereiškia, jog L. V. yra neabejotinai žinoma, jog šie objektai yra valstybinėje žemėje. Šiuo metu Nekilnojamo turto kadastre esantys Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 duomenys apie šių žemės sklypų ribas nesudaro teisinio pagrindo laikyti, kad šie duomenys yra neabejotinai teisingi dėl jau minėtų aplinkybių – Žemės sklypas Nr. 1 pamatuotas tik preliminariais matavimais, o Žemės sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai yra netinkami, nes atlikti nesilaikant 1995 m. gruodžio 28 d. Plano (Abriso) sprendinių ir tai pripažino pati Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal 1995 m. gruodžio 28 d. Planą (Abrisą) Institucijos įvardyti objektai patenka į Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 teritoriją, t. y. į žemę, į kurią J. S. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės. Taigi pripažinti, jog Institucija įrodė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elementą – „subjektyviąją pusę“ (UAB ,,V.“ ar L. V. tyčinę kaltę) nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

4.38. Institucija nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti L. V. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Tokia teisinė galimybė yra numatyta ANK 666 straipsnyje ir dėl jos yra suformuota teismų praktika. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

4.39. Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K- 406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, yra patenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. skundas, Institucijos nutarimas panaikintas ir administracinė teisena L. V. atžvilgiu yra nutraukta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog L. V. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti turi būti atlyginamos. Į bylą buvo pateiktas L. V. ir jo advokatės 2023 m. balandžio 17 d. prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, taip pat L. V. turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti patvirtinantys įrodymai. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, nurodytų rekomenduojamų maksimalių dydžių.

4.40. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktas UAB „V.“ direktoriaus L. V. atstovės advokatės Natalijos Soroko prašymas priteisti L. V. naudai papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kurios sudaro 700 Eur (7 val./100 Eur) už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą pagal pateikiamą 2024 m. vasario 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kuri yra apmokėta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime pateiktus motyvus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

6. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo nutartyje yra išdėstyti teismo motyvai, kurių pagrindu teismas sprendė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Trakų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutarimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies, vertindamas minėto nutarimo pagrįstumą, apylinkės teismas nurodė reikšmingomis pripažintinas aplinkybes, dėl kurių sprendė, kad L. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, spręsdamas dėl Institucijos 2023 m. sausio 31 d. nutarimo, nutartyje nurodė administracinės bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje yra svarbios ir būtent jų pagrindu teismas sprendė, jog L. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, t. y.: UAB „V.“ Žemės sklypas Nr. 1 pamatuotas tik preliminariais matavimais; Žemės sklype Nr. 2 atlikus kadastrinius matavimus, NŽT 2020-12-08 rašte Nr. 1 SS-2224-(10.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ konstatuota, kad Žemės sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai atlikti netinkamai, nes parengti nesilaikant 1995 m. gruodžio 28 d. plano sprendinių, todėl turi būti tikslinami vadovaujantis 1995 m. gruodžio 28 d. planu; valstybinė žemė, kuri kaip vertinama nutarime, yra savavališkai užimta ir naudojama, nėra suformuota žemės sklypu; įsiteisėjusi 2018 m. birželio 6 d. teismo nutartis, kurioje konstatuota, jog iš byloje esančių ortofoto nuotraukų negalima tiksliai nustatyti, ar pastatas pirtis su terasa patenka į valstybinę žemę, kadangi byloje nėra atlikti žemės sklypų (tiek UAB „V.“ priklausančio žemės sklypo, tiek valstybei priklausančio žemės sklypo) kadastriniai matavimai, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tą aplinkybę, jog ginčo objektai yra valstybinėje žemėje.

9. Taigi priešingai, nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus ir nutartyje dėl jų išdėstė išvadas ir sprendė, kad būtina atlikti Žemės sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 kadastrinius tiksliuosius matavimus, tam, kad būtų galima nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir (duomenys neskelbtini) ežero yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra – jų tikslias ribas, taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir UAB „V.“) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino bei skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl to, jog UAB „V.“ ėmėsi veiksmų, siekiant patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis bei pašalinti žemės sklypų ribų netikslumus ir neaiškumus.

10. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų konstatavo, jog dėl to, kad nėra nustatytos tikslios Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 ribos (t. y. neatliktas žemės sklypų kadastro duomenų patikslinimas), nėra galimybės nustatyti, ar tarp Žemės sklypo Nr. 1, Žemės sklypo Nr. 2 ir (duomenys neskelbtini) ežero yra valstybinės žemės plotas, o jeigu toks yra – jo tikslias ribas, taip pat, ar su valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkai (tarp jų ir UAB „V.“) tinkamai naudoja žemės sklypus, nepažeidžia nustatytų žemės sklypų ribų bei neužima valstybinės žemės ploto.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Žemės naudojimo patikrinimo aktuose UAB „V.“ žemės sklypo ribos yra fiksuotos GPS prietaisu, tačiau tokio matavimo prietaiso rodmenų nėra pagrindo pripažinti tiksliais UAB „V.“ Žemės sklypo Nr. 1 matavimais, kurie būtų prilyginami kadastriniams matavimams. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., t. y. 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akto sudarymo metu, kai buvo panaudas GPS prietaisas (toliau – Kadastro įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Kokie yra žemės sklypo kadastro duomenys nustatė Kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis. Pagal Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, atliekant kadastrinius matavimus, be kita ko, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai (1 punktas), nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (2 punktas), apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai (4 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (5 punktas), apskaičiuojama žemės sklypo vertė Vyriausybės nustatyta tvarka (6 punktas), užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma (7 punktas), parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (15 punktas).

12. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai (Kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalis). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (redakcija, galiojusi 2020 m. birželio 10 d. iki 2022 m. balandžio 28 d., t. y. 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akto sudarymo metu, kai buvo panaudas GPS prietaisas) 6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Minėti teisės aktai nenumato valstybės institucijai teisės atlikti privataus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

13. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, jog Institucija neatliko UAB „V.“ Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinių matavimų, kaip numato Kadastro įstatymas ir Kadastro nuostatai, nes įstatyme numatytų kadastro duomenų nenustatė, žemės sklypo nepaženklino riboženkliais, neparengė žemės sklypo plano (2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nubraižyta tik sklypo schema) ir kitų privalomų dokumentų, nesilaikė kadastrinių matavimų procedūros, o tik su matavimo prietaisu užfiksavo Žemės sklypo Nr. 1 ribas ir esamą situaciją. Be to, yra labai abejotina, kad fiksuodama Žemės sklypo Nr. 1 ribas su GPS prietaisu, Institucija vadovavosi 1995 m. gruodžio 28 d. planu (Abrisu), kuriame yra suprojektuotos Žemės sklypo Nr. 1 ribos, nes iš 2021 m. spalio 7 d. patikrinimo akte nubraižytos šio žemės sklypo schemos matyti, kad sklypas pažymėtas kaip nebesiribojantis su (duomenys neskelbtini) ežeru ir yra kitos konfigūracijos (atsiliepime nurodomas Pav. Nr. 3). Tokiu būdu, GPS prietaiso panaudojimas Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo patikrinimo metu nereiškia, kad yra nustatyti šio žemės sklypo tikslieji duomenys ir kad išnyko poreikis atlikti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, valstybinei žemei identifikuoti yra svarbu patikslinti Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus (Nacionalinės žemės tarnybos yra pripažinta, jog dabartiniai kadastriniai matavimai atlikti neteisingai), nes pagal šio žemės sklypo pirminį suformavimo dokumentą (pagal 1995 m. gruodžio 28 d. planą (Abrisą)) Žemės sklypas Nr. 2 patenka į ginčo teritoriją, kuri Institucijos nuomone, yra valstybinė žemė ir savavališkai naudojama.

14. Apelianto teigimu, net ir atlikus Žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo plotas nepasikeistų, jis išliktų toks pat 0,39 ha ploto. Šis argumentas atmestinas, nes, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į skundą, šiuo atveju nėra ginčo dėl bendro Žemės sklypo Nr. 1 ploto, ginčas su Institucija kilo dėl Žemės sklypo Nr. 1 dislokacijos vietos, dėl jo ribų, o todėl yra būtina Žemės sklypo Nr. 1 ribas pamatuoti tiksliai ir taip, kaip nurodyta šio žemės sklypo suformavimo dokumente – 1995 m. gruodžio 28 d. plane (Abrise). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neatlikus Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kadastrinių matavimų, nėra galimybės nustatyti, ar ginčo teritorijoje, t. y. tarp šių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) ežero, yra valstybinė žemė, t. y., kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra vieno iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnyje, sudėties elemento – objekto.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog L. V. nepadarė administracinio pažeidimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose, tačiau nenurodoma konkrečių teismų precedentų, kuriuose pateikti išaiškinimai būtų aktualūs nagrinėjamoje byloje.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog aplinkybė, kad UAB „V.“ savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, patvirtina prejudiciniai faktai, nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1872-643/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-299-502/2020. Visgi, nėra pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Minėtose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo Nr. 1 ribų netinkamo pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pareiškėjai siekiant įrodyti, jog šio žemės sklypo ribos turėtų apimti didesnį žemės plotą (ne 0,39 ha, o 0,7820 ha) dėl to, kad buvusi Žemės sklypo Nr. 1 savininkė J. S. iki nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo buvo sumokėjusi už jį įmokas. Tose bylose pareiškėja buvo UAB ,,N.“, t. y. buvusi gyvenamųjų namų, esančių Žemės sklype Nr. 1, savininkė. UAB ,,V.“, kaip Žemės sklypo Nr. 1 savininkė, dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens pozicijoje. Teismai atmėtė pareiškėjos UAB ,,N.“ skundus, nes pripažino, kad bendrovė, nebūdama Žemės sklypo Nr. 1 savininke, neturėjo reikalavimo teisės, o pati Žemės sklypo Nr. 1 savininkė (UAB ,,V.“) reikalavimų dėl Žemės sklypo Nr. 1 ribų pakeitimo nereiškė.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog L. V. buvo žinoma, kad tarp žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypo Nr. 1), ir (duomenys neskelbtini) ežero pastatytas pastatas (pirtis) su terasa, greta žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypo Nr. 1) valstybinės žemės plote trinkelėmis išklotas kelias, įrengtos braškių lysvės, auga medžiai, pastatyti apšvietimo stulpai, valstybiniame vandens telkinyje, (duomenys neskelbtini) ežere pastatytas lieptas, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei šalia jo esanti valstybinė žemė aptverta, tačiau šios aplinkybės neįrodo, jog UAB „V.“ ar L. V. savavališkai be jokio teisinio pagrindo naudoja valstybinę žemę, užimtą šiais objektais, ir tai daro tyčia. Aplinkybė, jog ginčo teritorijoje yra minėti objektai ir L. V. apie juos žinoma, yra neginčijama, visgi, tai neįrodo, kad šiais objektais ir jais užstatyta žeme naudojasi UAB „V.“ ar L. V.. L. V. žinojimas apie minėtus objektus ginčo teritorijoje, priešingai, nei teigiama skunde, nereiškia, jog L. V. yra neabejotinai žinoma, jog šie objektai yra valstybinėje žemėje.

18. Atsiliepime į skundą pagrįstai teigiama, jog Nekilnojamo turto kadastre esantys Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 duomenys apie šių žemės sklypų ribas nesudaro teisinio pagrindo laikyti, kad šie duomenys yra neabejotinai teisingi dėl jau minėtų aplinkybių – Žemės sklypas Nr. 1 pamatuotas tik preliminariais matavimais, o Žemės sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai yra netinkami, nes atlikti nesilaikant 1995 m. gruodžio 28 d. Plano (Abriso) sprendinių ir tai pripažino pati Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal 1995 m. gruodžio 28 d. Planą (Abrisą) Institucijos įvardyti objektai patenka į Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 teritoriją, t. y. į žemę, į kurią J. S. Vilniaus apskrities valdytojo 1996 m. kovo 20 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės.

19. Remdamasis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta apelianto tyčia, sąmoningai ir savavališkai užimti valstybinį žemės sklypą. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „V.“ ar L. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 110 straipsnio 1 dalies požymius, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent šiai pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, kas šioje byloje ir buvo padaryta. Todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartį skunde nurodytais motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. V. nepadarė administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 2 dalyje, taigi jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

21. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos L. V. naudai 2040 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nutartyje nenurodė jokių šio sprendimo motyvų.

22. Nagrinėjamu atveju, apeliantui administracinio nusižengimo teisena nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, tenkinant paduotą skundą, todėl jis turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.

23. Iš pirmosios instancijos teismui 2023 m. balandžio 18 d. L. V. ir jos atstovės advokatės Nataljos Soroko pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateiktų sąskaitų faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų matyti, jog L. V. 2022 m. gruodžio 30 d. sumokėjo atstovei 690 Eur pagal dvi pateiktas sąskaitas faktūras už 2022 m. lapkričio 3 d. prašymo dėl administracinio nusižengimo tyrimo datos perkėlimo, 2022 m. lapkričio 9 d. paaiškinimų dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. spalio 18 d. rašte nurodytų aplinkybių, už dalyvavimą administracinio nusižengimo tyrimo posėdyje 2022 m. lapkričio 9 d., už susipažinimą su Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus pateiktais bylos dokumentais, už 2022 m. gruodžio 27 d. paaiškinimų dėl 2022 m. spalio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto parengimą, už dalyvavimą administracinio nusižengimo tyrimo 2022 m. gruodžio 27 d. posėdyje (t. 1, b. l. 141-143), 2023 m. vasario 2 d. L. V. atstovei sumokėjo 260 Eur už Trakų rajono savivaldybės administracijos komisijos 2023 m. sausio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto teisinį vertinimą ir atstovavimą 2023 m. sausio 31 d. Nacionalinėje žemės tarnybos Trakų skyriuje (t. 1, b .l. 144, 155), 2023 m. kovo 22 d. sumokėjo atstovei 740 Eur už skundo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams parengimą (t. 1, b. l. 146-147), 2023 m. balandžio 17 d. L. V. sumokėjo atstovei 350 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir atstovavimą 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje (t. 1, b. l. 148, 149). Viso sumokėta 2040 Eur. Aukštesnysis teismas prašymą priteisti atstovavimo išlaidas vertina kaip L. V. procesines išlaidas, patirtas už viso proceso metu atstovo sugaištą laiką.

24. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui. Prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, ji buvo būtina, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo, nors ir nemotyvuotas, tenkintas pagrįstai. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog teismas sprendimo priteisti proceso išlaidas nemotyvavo, tačiau apeliaciniame skunde taip pat nenurodomi argumentai dėl bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu atstovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir su juo pateiktos išlaidų detalizacijos (darbo valandų bei įkainio), dėl išlaidų būtinumo, pagrįstumo ar jų dydžio.

25. 2024 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „V.“ direktoriaus L. V. atstovės advokatės Natalijos Soroko prašymas priteisti L. V. naudai papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kurios sudaro 700 Eur (7 val./100 Eur) už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą. Atstovė apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitą faktūrą, kurioje nurodoma 700 Eur suma už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos trakų skyriaus apeliacinį skundą bei pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad nurodyta pinigų suma yra sumokėta (t. 3, b. l. 30-31). Įvertinus tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš asmens, kurio atžvilgiu administracinio savo teisių gynimo procese formų, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, laikytina, kad L. V. turi teisę į patirtų proceso išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į atsiliepimo į skundą apimtį – jį sudaro 16 lapų, apeliaciniame skunde keliamų klausimų apimtį, jų pobūdį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, sprendžia, jog prašomų priteisti procesinių išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir civilinėse bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, nurodytų rekomenduojamų maksimalių dydžių (yra mažesnės nei nustatyti maksimalūs dydžiai). Kadangi skundas atmetamas, nurodyta suma priteistina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos L. V. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyriaus apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos L. V. naudai 700 Eur (septyni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų advokatės teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Mačionytė