- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- eA-735-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01483-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- UAB „NJ-Trade"
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius UAB "NJ-Trade"
- Trečiasis asmuo
- J. S., UAB „Vidanta“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NJ-TRADE“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NJ-TRADE“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vidanta“ ir J. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „NJ-TRADE“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „NJ-TRADE“) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. balandžio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 46SD-4363-(14.46.104) (toliau – ir 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas) ir NŽT 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1SS-635-(7.5) (toliau – ir 2018 m. kovo 28 d. sprendimas); 2) Panaikinti NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui teiktus žemės sklypo po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; 3) Įpareigoti NŽT organizuoti po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypo parengimą pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą ir VĮ Registrų centre įregistruotą planą; 4) Įpareigoti NŽT sudaryti su UAB „NJ-TRADE“ 0,3903 ha dydžio žemės sklypo namų valdoje pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjui priklausantys statiniai yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra UAB „Vidanta“ nuosavybė. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje pažymėtas tokiu būdu, jog jo ribos kerta pareiškėjui priklausantį statinį. VĮ Registrų centras yra pripažinęs aplinkybę, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribos kadastro žemėlapyje buvo koreguojamos 2015 m. sausio 23 d. NŽT Trakų skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. pateiktos kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Pareiškėjo manymu, minėta kadastrinė byla parengta šiurkščiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes joje nėra jokios informacijos, kada ir kokių dokumentų pagrindu suformuota namų valda, nėra duomenų apie valdoje stovinčius statinius, taip pat nėra žemės sklypo plano, ribų paženklinimo akto ir kitų svarbių dokumentų.
3. Pareiškėjas teises į žemės sklypą yra išpirkęs iš buvusios savininkės J. S., taip pat ir reikalavimo teisę užbaigti namų valdoje esančios žemės privatizavimo procedūras, kurių atsakovas neatliko. Pareiškėjas turi įrodymus, kad J. S. namų valdą sudaro 0,7820 ha. NŽT Trakų skyrius atsisakymą užbaigti namų valdos privatizavimo procedūras motyvuoja tuo, kad J. S., kaip pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą, 1996 m. kovo 20 sprendimu Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ (toliau – ir 1996 m. kovo 20 sprendimas) grąžinta nuosavybės teisė į 4,44 ha sklypą ir tuo pačiu grąžintas namų valdoje buvęs 0,39 ha žemės sklypas. J. S. 1992 m. liepos 28 d. yra įmokėjusi pinigus už privatizuojamą namų valdoje esančią žemę, tačiau pinigai iki šiol nėra panaudoti. Atsakovas atsisakydamas organizuoti namų valdoje esančios žemės formavimą ir žemės pirkimo-pardavimo procedūrų užbaigimą nurodo, kad 0,39 ha sklypas, esantis prie namų valdos yra valstybinė žemė, o apie sumokėtus pinigus nutyli. Pareiškėjas NŽT Trakų skyriaus veiksmus 2017 m. gruodžio 8 d. apskundė NŽT.
4. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti NŽT Trakų skyriaus parengtus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių pagrindu sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Kadastriniai duomenys, kurių pagrindu po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), suformuotas žemės valdos sklypas yra neteisėti ir neatitinkantys VĮ Registrų centre įregistruotos inventorizacinės bylos duomenų. Atsakovas VĮ Registrų centrui teikdamas dokumentus, kurie neatitinka kadastrinių matavimų bylai keliamiems reikalavimams (dokumentuose nėra išsamių duomenų, daiktus identifikuojančių duomenų, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 79-2321 pateiktas be priedo), pažeidė pareiškėjo teisę įgyvendinti lūkestį įsigyti namų valdoje esantį 0,39 ha žemės sklypą. Iš turimų dokumentų pareiškėjas darė išvadą, kad J. S. 1996 m. kovo 20 d. sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 4,44 ha ploto žemės sklypą viename masyve, kuriame nėra įsiterpusių laisvos žemės plotų. Be to, kaip matyti iš 1995 m. gruodžio 28 d. žemėtvarkininko parengto J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo plano, J. S. namų valda pietinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, o šiaurinėje su keliu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš dabartinio kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad sklypo padėtis neatitinka situacijos, fiksuotos 1995 m.
5. Pareiškėjas iš J. S. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę įskaityti už namų valdos žemės sklypo dalį (3 903 kv. m.) sumokėtas įmokas, todėl pareiškėjas prašo sudaryti su juo 7 820 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies (3 903 kv. m.) pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjas pripažįsta, kad likusi namų valdos dalis (3 900 kv. m.) priklauso UAB „Vidanta“.
6. Ginčydamas atsakovo argumentus, kad priimant 1996 m. kovo 20 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. sugrąžinant J. S. 4,44 ha žemės sklypą į jį buvo įskaityta ir 0,39 ha žemė, pareiškėjas nurodė, jog tokius argumentus paneigia tai, kad 1996 m. kovo 20 d. sprendime nėra užuominų, jog grąžinant 4,44 ha į jį įskaitomas ir 0,39 ha privatizuojamas namų valdos sklypas; atsakovas nėra pateikęs žemės sklypo plano, iš kurio matytųsi, kad 1996 m. kovo 20 d. sprendimu buvo grąžinta žemės ūkio veiklai skirta žemė, neįskaitant namų valdos ploto. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad, užvaldžius J. S. pinigus, neprivalo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir užbaigti žemės privatizavimo procedūrą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde minimas 0,39 ha ploto namų valdos sklypas, už kurį J. S. 1992 m. sumokėjo 1 877 rublius, J. S. perduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 sprendimu Nr. 79-2321, vadovaujantis tuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsniu. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 1995 m. buvo suprojektuotas ir suformuotas J. S. nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, kuriuos šiuo metu valdo pareiškėjas. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996 m. balandžio 5 d. įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Taip pat J. S. 2004 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo turto registre įregistravo statinius (gyvenamuosius namus), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius namų valdos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). J. S. minėtus statinius pagal 2006 m. balandžio 3 d. akcijų pasirašymo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą nuosavybėn perdavė UAB „Finvesticija“, kuri 2017 m. gegužės 4 d. aktu pardavė pareiškėjui. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, J. S. priklausantis privatus 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolio sudarytu ir patvirtintu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2015 m. kovo 4 d. aktu buvo parduotas UAB „Vidanta“. Šiuo metu namų valdos sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privačia nuosavybės teise priklauso UAB „Vidanta“, o jame esantys statiniai pareiškėjui. Taigi, iš pareiškėjo reikalavimų galima suprasti, kad jis prašo suformuoti ir parduoti žemės sklypą prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie yra UAB „Vidanta“ priklausančiame namų valdos sklype. Atsakovas pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype suformuoti naują žemės sklypą.
9. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, kurie nustatyti ir patvirtinti 1995–1996 metais Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321, nurodė, kad sprendimas priimtas prieš 20 metų, todėl pareiškėjas yra praleidęs terminą šiam sprendimui ginčyti.
10. Dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą organizuoti po statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypo plano rengimą, nurodė, kad tokia teisė įstatymų nustatyta pačiam pareiškėjui.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nes iš nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad namų valdos žemės sklype esantys pastatai įregistruoti vėliau nei 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teiginiai dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 20 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. Kaip nepagrįstą vertino ir reikalavimą dėl įpareigojimo užbaigti 0,39 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūras. Atsakovas nurodė, kad 0,39 ha sklypas J. S. buvo perduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu ir J. S. šio sprendimo neskundė. J. S., žinodama, kad 0,3903 ha ploto žemės sklypas, už kurį sumokėta 1 788 rublių, negali būti įsigytas (nes žemės sklypas jau perleistas minėtu 1996 m. kovo 20 d. sprendimu), sumokėtus 1 788 rublius 2017 m. birželio 8 d. teisių perleidimo sutartimi Nr. 5082 perleido pareiškėjui. Atsakovo teigimu, perleidimo sutartis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes jam priklausančių statinių pirminis perleidimas įvyko 2006 m. balandžio 3 d., kuomet minėtų statinių savininkė tapo UAB „Finvestija“. Būtent šiai bendrovei turėjo būti perleistos ir įmokos, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl pareiškėjas nelaikomas teisėtu teisių įgijėju.
II.
12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Vidanta“. Pareiškėjas kreipėsi į NŽT skyrių ir vėliau į NŽT, prašydamas suformuoti ir parduoti namų valdos žemės sklypą (0,39 ha) prie pareiškėjui priklausančių statinių, esančių UAB „Vidanta“ nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Pareiškėjas prašė užbaigti žemės privatizavimo procedūrą, už kurią buvo sumokėti pinigai ir sudaryti su pareiškėju žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagal 2017 m. birželio 8 d. Teisių perleidimo sutarties pagrindu įgytą teisę. NŽT 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 46SD-4363-(14.46.104) ir 2018 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1SS-635-(7.5) atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas, nesutikdama su sprendimuose išdėstytais argumentais, su skundu kreipėsi į teismą.
14. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio yra pareiškėjui priklausantys statiniai, kadastrinių matavimų byla (VĮ Registrų centrui pateikta 2014 m. lapkričio 24 d.) turėtų būti panaikinta, nes ji parengta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nustatė, kad pagal byloje pateiktą žemės reformos žemėtvarkos projekto 1995 m. gruodžio 28 d. parengto J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211 planą, J. S. asmeninio ūkio žemės plotą sudarė: 2,75 ha ariamos žemės, 1,20 ha kitos naudmenos, 0,10 ha pieva, 0,35 ha ir 0,04 ha namų valda. Viso žemės sklypo plotas – 4,44 ha. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas patvirtinta, kad žemės sklypą, kurio plotas 4,44 ha, sudaro 0,39 ha išpirkta namų valda (sklypo Nr. 211) bei 4,05 ha žemės ūkio paskirties žemė (sklypo Nr. 211-1). Aktas patvirtintas J. S. parašu. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 3,59 ha žemės plotą, grąžinant ekvivalentine natūra 4,44 ha, į kuriuos, kaip nustatyta iš Asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, patenka 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,05 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
15. Teismas nurodė, kad sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio nuostata nustatė, kad į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pagal šią teisės nuostatą, atkuriant nuosavybės teises, į atkuriamą plotą įtrauktinas ir pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas privačių namų valdai skirtas plotas. Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 4,44 ha ploto žemės sklypą, į kurį įtrauktas ir 0,39 ha namų valdos sklypas, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Teismas darė išvadą, kad 0,39 ha namų valdos žemės sklypas, dėl kurio pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą tęsti pradėtą privatizavimo procedūrą ir įpareigoti sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, J. S. buvo grąžintas galiojančiu Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2331, todėl įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus (procedūras) nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas minėto sprendimo negaliojimo pagrindų jokiais įrodymais nepagrindė.
16. Teismas nustatė, kad namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti kaip neteisingus, yra nustatyti Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2331 pagrindu (bylos nagrinėjimo metu sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus). Teismas sprendė, kad, siekiant paneigti namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų neteisėtumą, pirmiausiai turėtų būti įrodytas Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2331 neteisėtumas. Bylos nagrinėjimo metu minėto sprendimo teisėtumas nėra nuginčytas, todėl nėra teisinio pagrindu tuo sprendimu nustatytus kadastrinius duomenis vertinti kaip neteisėtus. Teismas pažymėjo, kad, keliant ginčą dėl namų valdos sklypo kadastrinių duomenų, kurie nustatyti prieš 22 metus priimto sprendimo pagrindu, pareiškėjas yra ženkliai praleidęs terminą tokiam reikalavimui reikšti.
17. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio stovi pareiškėjui priklausantys statiniai, kadastrinių matavimų bylą (VĮ Registrų centrui pateikta 2014 m. lapkričio 24 d.), nes ji, pareiškėjo teigimu, parengta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, rėmėsi atsakovo atsiliepime ir teismo posėdyje teiktais paaiškinimais, kad pagal 1996 m. galiojantį teisinį reglamentavimą, atkuriant nuosavybės teises, plano nebuvo, o nuosavybės teisės būdavo atkuriamos pagal abrisą, kuris būdavo nupaišomas pieštuku sklypą išmatavus vietoje ir tokioje formoje pateikiamas VĮ Registrų centrui. Tuo metu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre būdavo įregistruojamos pagal aktą ir Viršininko administracijos sprendimą. Planai buvo pradėti rengti tik nuo 2002 m. Teismas sprendė, kad pareiškėjas NŽT atstovo teismo posėdyje nurodytos 1996 m. galiojančios tvarkos jokiais teisiniais argumentais nepaneigė, todėl šiuo aspektu pareiškėjo išdėstytus argumentus (kadastrinių matavimų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) teismas vertino kaip neįrodytus.
18. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad žemės sklypo po statiniais kadastro duomenys buvo pakeisti 2014 m. NŽT veiksmais, nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, NŽT atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypo po statiniais kadastro duomenys nebuvo keičiami, VĮ Registrų centras skaitmenizuoti kadastrinių matavimų bylas pradėjo tik nuo 2014 m., skaitmenizuodamas bylas VĮ Registrų centras iš abrisų sklypo plotus įbraižo į savo žemėlapius. Todėl, kaip ir šiuo atveju, Atkūrimo įstatymo pagrindu (pagal tuo metu galiojančią redakciją) buvo suformuota kadastro byla, kurią tuo metu dar veikiantis Viršininko administracijos Trakų žemėtvarkos skyrius perdavė VĮ Registrų centrui. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nors ir teigia, kad žemės sklypo po statiniais kadastro duomenys buvo pakeisti 2014 m. NŽT veiksmais, tačiau šie pareiškėjo argumentai buvo paneigti teismo posėdyje, pareiškėjas NŽT atstovo argumentų (kadastro byla 2014 m. buvo tik suskaitmenizuota) priešingai neįrodė, todėl šiuo aspektu pareiškėjo išdėstytus argumentus vertino kaip nepagrįstus.
19. Teismas pažymėjo, kad namų valdos sklypas, ant kurio yra pareiškėjui priklausantys pastatai, yra suformuotas remiantis galiojančiu Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2331, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo parengimą pagal vėliau parengtą Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą planą.
20. Teismas apibendrindamas nurodė, kad NŽT priėmė teisingas išvadas, atsisakydama vykdyti žemės privatizavimo procedūrą ir parduoti namų valdos žemės sklypą (0,39 ha) prie pareiškėjui priklausančių statinių, esančių UAB „Vidanta“ nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo skundus, tinkamai atliko nurodytų aplinkybių vertinimą, todėl NŽT Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas ir 2018 m. kovo 28 d. sprendimas priimti tinkamai įvertinus ginčo faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Teismas sprendė, kad naikinti skundžiamus sprendimus, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
21. Teismas, netenkinęs pareiškėjo reikalavimų, netenkino ir prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
22. Pareiškėjas UAB „NJ-TRADE“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą dėl viešo administravimo organo priimtų sprendimų panaikinimo ir įpareigoti atsakovą užbaigti namų valdos (duomenys neskelbtini) k. privatizavimo procedūrą. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Pareiškėjas palaiko skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai ir jais grindžiami skunde nurodyti teisiniai argumentai bei motyvai tiesiogiai ir vienareikšmiškai suponuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų – 2014 m. lapkričio 24 d. teikiant VĮ Registrų centrui netinkamai parengtą kadastrinių matavimų bylą su reikalavimu nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėti žemės sklypo ribas, o 2018 m. sausio 23 d. raštu reikalaujant jas koreguoti, buvo pažeista pareiškėjo nuosavybės teisė: ginčo sprendimų pagrindu įtvirtinta tokia situacija, kai žemės sklypo riba kerta pareiškėjo nuosavybės teise valdomus statinius; žemės sklypo ribos pažymėjimas kadastro žemėlapyje tapo realia kliūtimi baigti namų valdoje esančios žemės privatizavimo procedūras. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad neteisėti žemės sklypo kadastriniai matavimai, pažeidžiantys pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, būtų panaikinti.
24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo aplinkybių, sudarančių skundo pagrindą, teismas nesiaiškino, ar ginčijami kadastro duomenys atitinka įstatymų reikalavimus, ar atsakovas, teikdamas juos VĮ Registrų centrui, galėjo reikalauti, kad ginčo kadastrinių matavimų pagrindu žemės sklypo ribos būtų pažymėtos kadastro žemėlapyje, o tai sudaro pagrindą teismo sprendimą panaikinti.
25. Pareiškėjo manymu, teismo sprendime pateikta neteisinga samprata teisė normų, kurios reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą, žemės reformą. Teismas konstatavo, kad “Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovas, pagal 1996 metais galiojantį teisinį reglamentavimą, atkuriant nuosavybės teises plano nebuvo, o nuosavybės teisės būdavo atkuriamos pagal abrisą, kuris būdavo nupaišomas pieštuku sklypą išmatavus vietoje ir tokioje formoje pateikiamas VĮ Registrų centrui. Tuo metu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre būdavo įregistruojamos pagal aktą ir Viršininko administracijos sprendimą. Atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1996 m. nebuvo kadastrinių matavimų planų, kurie būtų nešami į VĮ Registrų centrą. Planai buvo pradėti rengti tik nuo 2002 metų. Pareiškėjas NŽT atstovo teismo posėdžio metu nurodytos 1996 m. galiojančios tvarkos jokiais teisiniais argumentais nepaneigė, todėl šiuo aspektu pareiškėjo išdėstyti argumentai (kadastrinių matavimų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) vertintini kaip neįrodyti.” Tačiau šie teismo argumentai įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste yra neteisėti ir neteisingi. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 740 patvirtinta Lietuvos Respublikos Įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įgyvendinimo tvarka. Šios tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. vasario 1 d.) 9 punkte nurodyta, kad “Išnagrinėjusi piliečio prašymą, institucija priima sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo (pagal šios tvarkos 2 priede pateiktą pavyzdį). Prie sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypą ją sugrąžinant natūra ar ekvivalentine natūra arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pridedamas žemės sklypo planas“. Pareiškėjas pažymi, kad žemės sklypo kadastro duomenys negali būti nustatomi pagal lauko brėžinį – abrisą.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ”<...> 0,39 ha namų valdos žemės sklypas buvo įtrauktas į plotą, į kurį J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 sprendimu“. Tačiau ši teismo išvada grindžiama neteisėtais argumentais. Pareiškėjas pažymi, kad ginčas dėl J. S. nuosavybės teise valdytos žemės, kurią ji įgijo Vilniaus apskrities viršininko 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2321 pagrindu, yra kilęs dėl vienintelės aplinkybės – atsakovo kategoriško atsisakymo pateikti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priedą – žemės sklypo planą. Šis akivaizdžiai patvirtintų J. S. teiginius apie tai, jog žemė nuosavybėn 1996 m. kovo 20 d. jai buvo grąžinta viename masyve, neįtraukiant į grąžinamos žemės plotą namų valdos dalies 0,39 ha, kurią ji išsipirko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 145 pagrindu. Šiuo atveju teismo išvadas lėmė ne visapusiškas bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimas, o atsakovo paaiškinimai, kurie yra klaidinantys ir melagingi.
27. Dėl teisės reikalauti užbaigti namų valdos privatizavimo procedūras pareiškėjas akcentuoja, kad UAB „NJ-TRADE“ iš buvusios namų valdos (duomenys neskelbtini) savininkės J. S. yra išpirkęs jos teises į namų valdos žemę, taip pat ir reikalavimo teisę užbaigti namų valdoje esančios žemės privatizavimo procedūras, kurių atsakovas, paėmęs iš J. S. pinigus, neatliko. Teismo sprendime šios aplinkybės iš esmės neišnagrinėtos, teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar ginčo teritorijoje yra laisvos valstybinės žemės, ar UAB „NJ-TRADE“ turi teisę reikalauti užbaigti namų valdos privatizavimo procedūras.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismo spendime apie namų valdoje esančią žemę yra padarytos viena kitai prieštaringos išvados. Teismo sprendime nurodyta, kad “<...> 0,39 ha namų valdos žemės sklypas buvo įtrauktas į plotą, į kurį J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 sprendimu” ir <...>Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas tvirtina, kad žemės sklypą, kurio plotas 4,44 ha, sudaro 0,39 ha išpirkta namų valda (sklypo Nr. 211) bei 4,05 ha žemės ūkio paskirties žemė <...>“. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas byloje nepateikė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo neatsiejamos sprendimo dalies – žemės sklypo plano, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemę – 0,39 ha. Akivaizdu, jog nuosavybės teisių atkūrimas buvo vykdomas į žemę, už kurią J. S. nebuvo sumokėjusi pinigų ir kurios privatizavimo procedūras viešą administravimą vykdžiusios institucijos įsipareigojo užbaigti pagal tuo metu galiojanti įstatymą.
29. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad, atsižvelgus į tai, jog nėra duomenų, liudijančių apie asmens, kuriam atkurtos nuosavybės teisės, ir teisių perėmėjo nesąžiningumą, UAB „Vidanta“ sutinka su skunde išdėstytais reikalavimais, NŽT išviešintą informaciją, jog (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (duomenys neskelbtini) k. nėra laisvos valstybinės žemės, kad ginčo nuosavybe sąžiningai naudotasi ilgą laiką (apie 16 metų), kad už žemę namų valdoje J. S. yra sumokėjusi pinigus, pripažintina, jog pareiškėjas yra įgiję teisėtą lūkestį netrukdomai šia žeme naudotis ir jo teisės yra saugomos taikant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
30. Atsakovas NŽT atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
31. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjo minimas 0,3900 ha ploto namų valdos žemės sklypas, už kurį J. S. 1992 m. sumokėjo 1 788 rublius, jai perduotas Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, įtraukiant ir namų valdos žemės plotą, yra priimtas pagal sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, t. y. pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnį. Taigi, namų valdos žemės sklypo privatizavimo procedūros yra baigtos dar 1996 m. Būtent šių procedūrų užbaigimas sąlygojo J. S. teisę disponuoti savo nekilnojamuoju turtu: 2015 m. nuosavybės teise priklausantis 0,3900 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolio sudarytu ir patvirtintu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2015 m. kovo 4 d. aktu Nr. 0174/14/20912, 0174/14/21075 buvo parduotas UAB „Vidanta“. Pareiškėjas sąmoningai klaidina teismą, nurodydamas, kad neva Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime yra padarytos prieštaringos išvados. Iš visų bylos dokumentų yra akivaizdu, kad J. S. teisės buvo visa apimti realizuotos vienu sprendimu, t. y. atkurtos nuosavybės teisės į 4,05 ha žemės, bei perleistos nuosavybės teisės į 0,39 ha namų valdos žemės sklypą, kurio nuosavybės teisių dabar reikalauja pareiškėjas.
32. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tikslieji kadastriniai matavimai nėra atlikti. Tik atlikus namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliuosius kadastrinius matavimus (LKS-94 sistemoje) taip, kad jie atitiktų teritorijų planavimo dokumente (1995 m. gruodžio 28 d. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211 plane) nurodytus sprendinius (kadangi minimam namų valdos žemės sklypui ir asmeninio ūkio žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)buvo parengtas vienas žemės sklypo planas), bus galima aiškiai nustatyti šio sklypo ribas. Šiuo metu VI Registrų centro skaitmeniniuose žemėlapiuose sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra „įneštos“ tik preliminarios ribos, pagal 1992 m. liepos 11 d. planą („S. J. namų valdos sklypo planas Nr. 27“).
33. Dėl pareiškėjo argumentų, kad prie sprendimo dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemės sklypą ją sugrąžinant natūra ar ekvivalentine natūra arba suteikiant žemės sklypą neatlygintinai pridedamas žemės sklypo planas, atsakovas pažymi, kad su šiuo teiginiu sutinka, jis yra teisingas, tačiau pateiktas, siekiant suklaidinti teismą, nes prie Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ ir buvo pridėtas Trakų agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininko A. P. 1995 m. gruodžio 28 d. parengtas J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211 planas. Jame buvo atvaizduotas visas sprendime minimas 4,44 ha plotas (4,05 ha asmeninio ūkio žemė bei 0,39 ha namų valdos žemės plotas) pagal tuo metu (1995–1996 m.) buvusias technines galimybes. Per daugiau nei 20 metų yra pasikeitęs tiek erdvinių duomenų surinkimas (nebematuojama dvimetriais), tiek pats jų nustatymas bei įforminimas, todėl ir tuometinės planinės medžiagos vertinimas turėtų būti pagal to laikmečio technines galimybes.
34. Atsakovo manymu, nemažą reikšmę tiek žemės sklypo, tiek statinių, perleidimo sandorių atsiradimui turėjo civilinė byla Nr. 2A-854/2014 bei visų UAB („Finvesticija“, „Vidanta“, „NJ-TRADE“, „TBP“, „Vilniaus odos ir kailių centras“, „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“, „Vobekra“) direktorių/savininku šeimyniniai ryšiai. Siekiant bet kokiu būdu išvengti nekilnojamojo turto praradimo, J. S. neapdairiai perleido žemės sklypo nuosavybės teises vienam juridiniam asmeniui, o statinių nuosavybės teises kitam. Būtent dėl šios priežasties atsirado esama situacija, kai statiniai priklauso pareiškėjui, žemės sklypas – UAB „Vidanta“, o parduoti po statiniais esamą žemę reikalaujama NŽT už J. S. įmokėtą įmoką (pritaikius 1993 m. bei 2015 m. valiutos pasikeitimo santykius, šiuo metu ši įmoka sudarytų 5,18 Eur).
Atsiliepimas
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime palaiko pareiškėjo apeliacinį skundą ir prašo jį patenkinti.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad 1992 m. gegužės 27 d. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą parduoti 2 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuometė Trakų rajono valdyba 1992 m. parengė Namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Trakų rajone, įkainojimo aktą bei mokėjimo pranešimą, kuriuo buvo nurodyta už perkamą 3 903 kv. m. namų valdos žemės sklypą sumokėti 1 788 rublius į Trakų miesto (rajono) valdybos sąskaitą. Minėtą sumą ji sumokėjo 1992 m. liepos 28 d., tačiau namų valdos žemės sklypo pirkimo-pardavimo procedūros liko neužbaigtos. UAB „NJ-TRADE“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu iš jos įgijo teisę reikalauti, kad būtų užbaigtos žemės sklypo namų valdoje pirkimo-pardavimo procedūros, kurių Trakų rajono žemėtvarkos skyrius, valdydamas jos įmokėtus pinigus, yra neužbaigęs.
37. Taip pat paaiškina, kad jai, kaip pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą, 1996 m. kovo 20 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4,44 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime. Namų valdos žemės sklypas ir nuosavybėn grąžinta žemė buvo viename masyve, jokių įsiterpusių laisvos žemės plotų niekada nebuvo. Siekdama šią aplinkybę įrodyti, ji daug kartų kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama pateikti žemės sklypo planą kaip neatskiriamą sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo sudedamąją dalį, tačiau jos prašymas dėl žemės sklypo plano pateikimo niekada nebuvo patenkintas. Trakų skyriaus agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininko A. P. 1995 m. gruodžio 28 d. parengtame Trakų r. Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) KM 1, buv. K. Ž. Ū. I. jos asmeninio ūkio žemės sklypo plane akivaizdžiai matosi, jog jos naudojamos žemėnaudos visą laiką buvo viename masyve, namų valda pietinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, o šiaurinėje – su keliu (duomenys neskelbtini). Iš dabartinės VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad sklypo padėtis neatitinka situacijos, užfiksuotos 1995 m. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. parengtame ir VĮ Registrų centro įregistruotame plane nurodyta, jog namų valdos plotas yra 7 820 kv. m. Tokio dydžio namų valdos teritoriją ji 1996 m. aptvėrė metaline tvora, kuri yra išlikusi iki šių dienų. Žemės sklype (namų valdoje) iki šiol auga seni, prieš penkiasdešimt metų sodinti vaismedžiai, stovi jos statyti statiniai ir jų priklausiniai. Dėl nepalankiai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių dalis namų valdoje esančios žemės 0,39 ha buvo parduota UAB „Vidanta“, o namų valdoje esantis gyvenamasis namas – UAB „NJ-TRADE“. Viešojo administravimo institucijos, atlikdamos namų valdos kadastrinius matavimus, yra šiukščiai pažeidusios įstatymų reikalavimus ir tokiu būdu sukūrė formalias kliūtis UAB „NJ-TRADE“, žemės sklypo tikrajai savininkei, įgyvendinti įstatymo reglamentuotas savininko teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo reikalavimų sudaryti namų valdos žemės sklypo, kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, pirkimo (privatizavimo) sutartį bei pakeisti šio žemės sklypo kadastro duomenis, pagrįstumas ir teisėtumas.
39. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.??? Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams <...> (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015 ir kt.).???
40. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama byla plačiau neaptarinėja apeliacinio skundo argumentų dėl tų pirmosios instancijos teismo išvadų, kurioms iš esmės pritaria, ir daugiau pasisako tik dėl tų pareiškėjo argumentų bei aplinkybių, kurie nebuvo akcentuoti teismo sprendime, ir papildo jo motyvus.
41. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo tęsti pradėtą 0,39 ha namų valdos žemės sklypo privatizavimo procedūrą ir įpareigojimo sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, padarė išvadą, kad šis žemės sklypas J. S. buvo grąžintas galiojančiu Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2331, kuriuo J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 4,44 ha ploto žemės sklypą, į jį įtraukiant ir 0,39 ha namų valdos sklypą. Teismas rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 1995 m. gruodžio 28 d. parengtu J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211 planu, Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu, patvirtintu J. S. parašu, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“) bei Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio nuostata, kuri numatė, kad į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas privačių namų valdai kaimo vietovėje.
42. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 0,39 ha namų valdos žemės sklypas buvo grąžintas 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321, akcentavo, kad prie sprendimo nėra pridėtas žemės sklypo planas, kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 740 patvirtintos Lietuvos Respublikos Įstatymo “Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įgyvendinimo Tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 1996 m. vasario 1 d.) 9 punkte; teigė, kad atkuriant nuosavybės teises namų valdos žemės sklypas, už kurio privatizavimą buvo sumokėti pinigai, į grąžinamos žemės sklypą nebuvo įtrauktas; nurodė, kad iš dabartinio kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad sklypo padėtis neatitinka situacijos, fiksuotos 1995 m. gruodžio 28 d. žemėtvarkininko parengtame J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo plane, kuriame namų valda pietinėje pusėje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, o šiaurinėje su keliu (duomenys neskelbtini).
43. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ginčo namų valdos žemės sklypas 0,39 ha buvo įtrauktas į 1996 m. kovo 20 d. sprendimu grąžintą 4,4 ha žemės sklypą, pažymi, kad jos buvo padarytos tinkamai nustačius reikšmingus faktus ir objektyviai įvertinus įrodymus byloje: Žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriaus 1995 m. gruodžio 28 d. parengtame J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211, Nr. 211₁ plane nustatyta, kad J. S. asmeninio ūkio žemės plotą sudarė: 2,75 ha ariamos žemės, 1,20 ha kitos naudmenos, 0,10 ha pieva, 0,35 ha ir 0,04 ha namų valda; viso žemės sklypo plotas – 4,44 ha; (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Asmeninio ūkio žemės paženklinimo akte, kurį pasirašė J. S., nurodyta, kad žemės sklypą, kurio plotas 4,44 ha, sudaro 0,39 ha išpirkta namų valda (sklypo Nr. 211) bei 4,05 ha žemės ūkio paskirties žemė (sklypo Nr. 211-1), suteikta žemė paženklinta 1995 m. gruodžio 28 d. (I t., b. l. 88). Šie faktiniai duomenys byloje nustatyti, teismui tinkamai įvertinus žemėtvarkos projekto autoriaus 1995 m. gruodžio 28 d. parengto J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211, Nr. 211₁ plano įrodomąją reikšmę kitų bylos duomenų visumos kontekste (ABTĮ 56 str. 6 d.). Nepaisant galimų matavimo paklaidų, plane aiškiai fiksuojama namų valdos vieta; kitų dokumentų (akto, žiniaraščio), kurie buvo parengti priimant 1996 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 79-2321, turinys, taip pat patvirtina nagrinėjamoje byloje aktualų faktą – kad namų valdos žemės sklypas buvo perduotas šiuo sprendimu grąžinant žemę; Pažymėjimas apie žemės sklypo įregistravimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre patvirtina, kad savininkės J. S. įsigytas 0,39 ha žemės sklypas buvo įregistruotas 1996 m. balandžio 6 d. reg. Nr. 79/7965-1 (I t., b. l. 16). Nustatytas faktas reiškia, kad ginčo namų valdos žemės sklypas buvo teisėtai perduota privačion nuosavybėn ir objektyviai negali būti pareiškėjo privatizuojamas. Aptartuose dokumentuose užfiksuoti duomenys yra svarbūs byloje reikšmingos faktinės aplinkybės nustatymo aspektu, kurią patvirtina minėtų dokumentų, kurie laikytini tinkamais rašytiniais įrodymais, turinys, o apelianto akcentuojami jų vieno iš dokumentų – plano, galimi trūkumai, galbūt formalaus pobūdžio neatitikimas teisės aktuose numatytiems reikalavimams, negali paneigti šiame plane užfiksuotų faktinių duomenų bei jų ryšio su kituose dokumentuose užfiksuotais faktais. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas ginčo planą vertina tik kaip lauko brėžinį (abrisą), dėl to jo turinys, užfiksuoti faktai, kurie ir yra reikšmingi, išlieka nekintantys.
44. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų minėtuose dokumentuose (plane, akte, žiniaraštyje, pažymėjime) užfiksuotus faktinius duomenis (ABTĮ 56 str. 1 d.). Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl plano (ne)atitikties formaliesiems kriterijams, dėl pažymėtų ribų netikslumo, nėra reikšmingi sprendžiant dėl įpareigojimo parduoti ginčo namų valdos žemės sklypą ir jų nėra pagrindo aptarinėti, nes šioje byloje negali būti sprendžiama dėl 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2321 ar jo dalies galiojimo, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Byloje nustačius, kad ginčo namų valdos žemės sklypas buvo perduotas galiojančiu 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321, atsakovui negali tekti atsakomybė už pareiškėjo subjektyvius lūkesčius, kuriuos jis grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi iš J. S. įgyta teise įskaityti už namų valdos žemės sklypo dalį (3 903 kv. m.) sumokėtas įmokas. Remiantis minėta sutartimi, kai kiti duomenys byloje nepatvirtina tokios pareiškėjo teisės, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą parduoti ginčo namų valdos 0,39 ha žemės sklypą.
45. Kitą pareiškėjo skundo reikalavimų dalį dėl NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centrui teiktų žemės sklypo po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų panaikinimo ir įpareigojimo NŽT organizuoti po šiais statiniais namų valdos žemės sklypo parengimą pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą planą pirmosios instancijos teismas atmetė konstatavęs, kad namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys (sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus) yra nustatyti Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2331, kurio teisėtumas nėra nuginčytas, pagrindu, todėl teismui nėra teisinių prielaidų nustatytų kadastrinių duomenų vertinti kaip neteisėtų. VĮ Registrų centras 2014 m. tik skaitmenizavo kadastrinių matavimų bylas, įbraižydamas iš abrisų sklypo plotus į savo žemėlapius.
46. Atsakovas byloje patvirtino, kad šiuo metu VI Registrų centro skaitmeniniuose žemėlapiuose sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra „įneštos“ tik preliminarios ribos, pagal 1992 m. liepos 11 d. planą („S. J. namų valdos sklypo planas Nr. 27“). Atlikus tiksliuosius kadastrinius matavimus (LKS-94 sistemoje) taip, kad jie atitiktų teritorijų planavimo dokumentą (1995 m. gruodžio 28 d. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 211 planą), bus galima aiškiai nustatyti šio sklypo ribas.
47. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjas yra tik statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio jie stovi, nuosavybės teise priklauso kitam subjektui. Nagrinėjamoje byloje teisės pirkti šį žemės sklypą pareiškėjas nepagrindė, todėl darytina išvada, kad jis neturi teisiškai pagrįsto intereso reikalauti panaikinti, tikslinti, registruoti ginčo namų valdos žemės sklypo kadastro duomenis. Šiomis teisėmis disponuoja ir dėl jų gynimo gali kreiptis tik teisėtas žemės sklypo valdytojas, nagrinėjamu atveju – savininkas. Pareiškėjo teisėti interesai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri būtina nuosavybės teise valdomiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir jie niekaip nesietini su teise reikalauti pakeisti ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nustatyti juos pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą planą ar pan. Šiame kontekste apeliacinio skundo argumentai dėl NŽT veiksmų teikiant VĮ Registrų centrui duomenis, dėl neteisėto ribų nustatymo pagal abrisą, kaip pažeidžiančių pareiškėjo nuosavybės teises, laikytini teisiškai nereikšmingais, nesusijusiais su pareiškėjo teisių gynimu ir dėl to šioje administracinėje byloje neaptarinėtini (ABTĮ 5 str. 1 d.).
48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų dėl atsakovo sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kai nėra tenkinamas pareiškėjo apeliacinis skundas, jis teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „NJ-TRADE“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.