- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- eI-2892-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01483-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „NJ-Trade“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vidanta“, J. S.
- Advokatai
- Danutė Puzirauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Beatos Martišienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NJ-Trade“ atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Algiui Adomavičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vidanta“ atstovui Liutaurui Veličkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NJ-Trade“ skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigoimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Vidanta“, J. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama:
1) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 46SD-4363-(14.46.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 1SS-635-(7.5);
2) Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centrui teiktus žemės sklypo po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, kadastro duomenis;
3) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) kaime, namų valdos žemės sklypo parengimą pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą ir VĮ Registrų centre įregistruotą planą;
4) Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su UAB „NJ-Trade“ 0,3903 ha dydžio žemės sklypo namų valdoje pirkimo-pardavimo sutartį;
5) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad pareiškėja yra gyvenamųjų namų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Pareiškėjai priklausantys statiniai yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra UAB „Vidanta“ nuosavybė. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje pažymėtas tokiu būdu, jog jo ribos kerta pareiškėjai priklausantį statinį. VĮ Registrų centras yra pripažinęs aplinkybę, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ribos Kadastro žemėlapyje buvo koreguojamos 2015 m. sausio 23 d. NŽT Trakų skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. pateiktos kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Nurodė, kad minėta kadastrinė byla parengta šiurkščiai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, nes joje nėra jokios informacijos, kada ir kokių dokumentų pagrindu suformuota namų valda, nėra duomenų apie valdoje stovinčius statinius, taip pat nėra žemės sklypo plano, ribų paženklinimo akto ir kt. svarbių dokumentų. Pareiškėja teises į žemės sklypą yra išpirkusi iš buvusios savininkės J. S., tame tarpe ir reikalavimo teisę užbaigti namų valdoje esančios žemės privatizavimo procedūras, kurių atsakovas neatliko. Pareiškėja turinti įrodymus, kad J. S. namų valdą sudaro 0,7820 ha. NŽT Trakų skyrius atsisakymą užbaigti namų valdos privatizavimo procedūras motyvuoja tuo, kad J. S., kaip pretendentei į nuosavybės teisių atkūrimą 1996 m. kovo 20 sprendimu Nr. 79-2321 grąžinta nuosavybės teisė į 4,44 ha sklypą ir tuo pačiu grąžintas namų valdoje buvęs 0,39 ha žemės sklypas. J. S. 1992 m. liepos 28 d. yra įmokėjusi pinigus už privatizuojamą namų valdoje esančią žemę, tačiau pinigai iki šiol nėra panaudoti. Atsakovas atsisakydamas organizuoti namų valdoje esančios žemės formavimą ir žemės pirkimo-pardavimo procedūrų užbaigimą nurodo, kad 0,39 ha sklypas, esantis prie namų valdos yra valstybinė žemė, o apie sumokėtus pinigus nutyli. Pareiškėja NŽT Trakų skyriaus veiksmus 2017 m. gruodžio 8 d. apskundė NŽT.
Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti NŽT Trakų skyriaus parengtus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kurių pagrindu sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. Kadastriniai duomenys, kurių pagrindu po statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) suformuotas žemės valdos sklypas yra neteisėti ir neatitinkantys VĮ Registrų centre įregistruotos inventorizacinės bylos duomenų. Atsakovas VĮ Registrų centrui teikdamas dokumentus, kurie neatitinka kadastrinių matavimų bylai keliamiems reikalavimams (dokumentuose nėra išsamių duomenų, daiktus identifikuojančių duomenų, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 79-2321 pateiktas be priedo), pažeidė pareiškėjos teisę įgyvendinti lūkestį įsigyti namų valdoje esantį 0,39 ha žemės sklypą. Iš turimų dokumentų pareiškėja daro išvadą, kad J. S. 1996 m. kovo 20 d. sprendimu atkurta nuosavybės teisė į 4,44 ha ploto žemės sklypą viename masyve, kuriame nėra įsiterpusių laisvos žemės plotų. Be to, kaip matyti iš 1995 m. gruodžio 28 d. žemėtvarkininko parengto J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo plano, J. S. namų valda pietinėje pusėje ribojasi su Margio ežeru, o šiaurinėje su keliu Aukštadvaris-Trakai, tuo tarpu iš dabartinio kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad sklypo padėtis neatitinka situacijos, fiksuotos 1995 m.
Nurodė, kad pareiškėja iš J. S. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo teisę įskaityti už namų valdos žemės sklypo dalį (3903 kv. m.) sumokėtas įmokas, todėl pareiškėja prašo sudaryti su ja 7820 kv. m. ploto namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies (3903 kv. m.) pirkimo-pardavimo sutartį. Pripažįsta, kad likusi namų valdos dalis (3900 kv.m.) priklauso UAB „Vidanta“. Ginčydama atsakovės argumentus, kad priimant 1996 m. kovo 20 d. sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. sugrąžinant J. S. 4,44 ha žemės sklypą į jį buvo įskaityta ir 0,39 ha žemė, nurodė, jog tokius argumentus paneigia tai, kad 1996 m. kovo 20 d. sprendime nėra užuominų, kad grąžinant 4,44 ha į jį įskaitomas ir 0,39 ha privatizuojamas namų valdos sklypas; atsakovė nėra pateikusi žemės sklypo plano, iš kurio matytųsi, kad 1996 m. kovo 20 d. sprendimu buvo grąžinta žemės ūkio veiklai skirta žemę, neįskaitant namų valdos ploto. Pažymėjo, kad atsakovas neturi teisinio pagrindo tvirtinti, kad užvaldžius J. S. pinigus neprivalo sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutarties ir užbaigti žemės privatizavimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovė palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad pareiškėjos skunde minimas 0,39 ha ploto namų valdos sklypas, už kurį J. S. 1992 metais sumokėjo 1877 rublius, J. S. perduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 sprendimu Nr. 79-2321, vadovaujantis tuo metu galiojančiu „Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsniu.
Pažymėdama faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 1995 metais buvo suprojektuotas ir suformuotas J. S. nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti, kuriuos šiuo metu valdo pareiškėja. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1996 m. balandžio 5 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat J. S. 2004 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo statinius (gyvenamuosius namus), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius namų valdos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). J. S. minėtus statinius pagal 2006 m. balandžio 3 d. akcijų pasirašymo sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą nuosavybėn perdavė UAB „Finvesticija“, kuri 2017 m. gegužės 4 d. aktu pardavė pareiškėjai. Taip pat nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, J. S. priklausantis privatus 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjai priklausantys statiniai (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolio sudarytu ir patvirtintu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2015 m. kovo 4 d. aktu buvo parduotas UAB „Vidanta“. Šiuo metu namų valdos sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privačia nuosavybės teise priklauso UAB „Vidanta“, o jame esantys statiniai pareiškėjai. Taigi iš pareiškėjos reikalavimų suprastina, kad pareiškėja prašo suformuoti ir parduoti žemės sklypą prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie yra UAB „Vidanta“ priklausančiame namų valdos sklype. Pažymėjo, kad pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype suformuoti naują žemės sklypą.
Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, kurie nustatyti ir patvirtinti 1995-1996 metais Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 nurodė, kad sprendimas priimtas prieš 20 metų, todėl pareiškėja yra praleidusi terminą šiam sprendimui ginčyti.
Dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę organizuoti po statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypo plano rengimą, nurodė, kad tokia teisė įstatymų nustatyta pačiai pareiškėjai.
Nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nes iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad namų valdos žemės sklype esantys pastatai įregistruoti vėliau, nei 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teiginiai dėl Nekilnojamojo turto kadastro 20 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti.
Nepagrįstu vertino ir reikalavimą dėl įpareigojimo užbaigti 0,39 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo procedūras. Nurodė, kad 0,39 ha sklypas J. S. buvo perduotas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu ir J. S. šio sprendimo neskundė. J. S. 2017 m. birželio 8 d. perleidimo sutartimi 1788 rublius perleido pareiškėjai. Atsakovės teigimu, perleidimo sutartis pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes pareiškėjai priklausančių statinių pirminis perleidimas įvyko 2006 m. balandžio 3 d., kuomet minėtų statinių savininkė tapo UAB „Finvestija“. Būtent šiai bendrovei turėjo būti perleistos ir įmokos, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl pareiškėja nelaikoma teisėta teisių įgijėja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad priimant 1996 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 79-2321 vadovavosi būtent šio sprendimo priėmimo metu galiojančiais teisės aktais. Patikslino, kad J. S. pareiškusi prašymą pirkti 0,39 ha namų valdos sklypą savanoriškai įmokėjo investicines išmokas (1788 rublius), tačiau vėliau jai pareiškus prašymą atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai 0,39 ha namų valdos sklypas buvo suteiktas nemokamai. Pažymėjo, kad šiai dienai nėra priimto teisinio reguliavimo, kurio pagrindu NŽT pareiškėjai galėtų grąžinti jos įmokėtas investicines išmokas. Taip pat pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, žemės sklypo kadastriniai matavimai 2004 metais nebuvo pakeisti. Nuo 2004 m. VĮ Registrų centras pradėjo skaitmenizuoti kadastrinių matavimų bylas, todėl ginčo sklypo kadastrinių matavimų byla taip pat nusiųsta VĮ Registrų centrui, kuris kartografavo ginčo sklypo bylos duomenis.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vidanta“ atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Ginčas byloje keliamas dėl NŽT Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 46SD-4363-(14.46.104) ir NŽT 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 1SS-635-(7.5) teisėtumo ir pagrįstumo; NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. VĮ Registrų centrui teiktų žemės sklypo po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų panaikinimo; įpareigojimo NŽT organizuoti po statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančiais (duomenys neskelbtini) namų valdos žemės sklypo parengimą pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą ir VĮ Registrų centre įregistruotą planą; įpareigojimo NŽT sudaryti su UAB „NJ-Trade“ 0,3903 ha dydžio žemės sklypo namų valdoje pirkimo-pardavimo sutartį.
2.1. J. S. Trakų rajono Trakų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą parduoti 2 ha žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) 2.2. Trakų rajono valdyba 1992 m. J. S. parengė namų valdos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) planą (žemės sklypo plotas 3903 kv. m.), žemės sklypo įkainojimo aktą bei mokėjimo pranešimą, kuriuo pil. J. S. nurodyta už perkamą 3903 kv. m. namų valdos žemės sklypą sumokėti 1788 rublius. Pinigai sumokėti 1992 m. liepos 28 d.
2.3. J. S. 1995 m. gruodžio 5 d. ir 1995 m. gruodžio 7 d. Trakų agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą leisti privatizuoti asmeninio ūkio žemę 3 ha naudmenų, sugrąžinant ekvivalentine natūra, vietoje turėtosios žemės (II t. b. l. 43, 44).
2.4. Trakų raj. Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 1995 m. gruodžio 28 d. parengė J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą, kuriame nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės plotą sudaro: 2,75 ha ariamos žemės, 1,20 ha kitos naudmenos, 0,10 ha pieva, 0,35 ha ir 0,04 ha namų valda, o iš viso žemės sklypo plotas yra 4,44 ha. Asmeninio ūkio 1995 m. gruodžio 28 d. paženklinimo akte nurodyta, kad žemės sklypą, kurio plotas 4,44 ha, sudaro 0,39 ha išpirkta namų valda (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 4,05 ha žemės ūkio paskirties žemė (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis faktas patvirtintas J. S. parašu (II t. b. l. 52).
2.5. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 3,59 ha žemės plotą, grąžinant ekvivalentine natūra 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,05 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (II t. b. l. 87).
2.6. Žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 1996 m. balandžio 5 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įregistravimo pagrindas – Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 sprendimas Nr. 79-2321 (I t. b. l. 59, 104).
2.7. J. S. 2004 m. balandžio 25 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravo statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius namų valdos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
2.8. J. S. statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. balandžio 3 d. Akcijų pasirašymo sutartį ir Priėmimo-perdavimo aktą nuosavybėn perdavė UAB „Finvesticija“ (II t. b. l. 30), kuri 2017 m. gegužės 4 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu pardavė pareiškėjai.
2.9. J. S. jai priklausantį 0,39 ha namų valdos sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pareiškėjai priklausantys statiniai, antstolio sudarytu ir patvirtintu Turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2015 m. kovo 4 d. aktu pardavė UAB „Vidanta“ (I t. b. l. 113).
3. Iš aptartų faktinių aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys pastatai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) yra žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Vidanta“.
Pareiškėja kreipėsi į NŽT skyrių ir vėliau į NŽT, prašydama suformuoti ir parduoti namų valdos žemės sklypą (0,39 ha) prie pareiškėjai priklausančių statinių, esančių UAB „Vidanta“ nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Pareiškėja prašė užbaigti žemės privatizavimo procedūrą, už kurią buvo sumokėti pinigai ir sudaryti su pareiškėja žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pagal 2017 m. birželio 8 d. Teisių perleidimo sutarties (I t. b. l. 18) pagrindu įgytą teisę.
NŽT 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 46SD-4363-(14.46.104) ir 2018 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1SS-635-(7.5) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nesutikdama su sprendimuose išdėstytais argumentais, su skundu kreipėsi į teismą argumentus pagrįsdama iš esmės keliais pagrindiniais argumentais.
4. Pareiškėjos nuomone, žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio yra pareiškėjai priklausantys statiniai, kadastrinių matavimų byla (VĮ Registrų centrui pateikta 2014 m. lapkričio 24 d.) turėtų būti panaikinta, nes ji parengta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Byloje nėra informacijos, kada ir kokiu būdu buvo suformuota namų valda, nėra duomenų apie namų valdoje esančius statinius, taip pat nėra sklypo plano, žemės sklypo paženklinimo akto ir kt. dokumentų. Panaikinus VĮ Registrų centrui pateikta 2014 m. lapkričio 24 d. kadastro bylą, pareiškėja prašė įpareigoti atsakovę organizuoti po statiniais namų valdos žemės sklypo plano parengimą pagal Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą ir VĮ Registrų centre įregistruotą planą. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su pareiškėja 0,39 ha dydžio žemės sklypo namų valdoje pirkimo-pardavimo sutartį, nes pareiškėja iš J. S. yra išpirkusi jos teises į namų valdos žemę, tame tarpe ir reikalavimo teisę užbaigti namų valdoje esančios žemės privatizavimo procedūras.
5. Iš byloje pateikto žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius 1995 m. gruodžio 28 d. parengto J. S. asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano nustatyta, kad J. S. asmeninio ūkio žemės plotą sudarė: 2,75 ha ariamos žemės, 1,20 ha kitos naudmenos, 0,10 ha pieva, 0,35 ha ir 0,04 ha namų valda. Viso žemės sklypo plotas – 4,44 ha. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas tvirtina, kad žemės sklypą, kurio plotas 4,44 ha, sudaro 0,39 ha išpirkta namų valda (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 4,05 ha žemės ūkio paskirties žemė (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Aktas patvirtintas J. S. parašu (I t. b. l. 96). Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2321 „Dėl pil. J. S. nuosavybės teisės į žemę (mišką) atstatymo“ J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 3,59 ha žemės plotą, grąžinant ekvivalentine natūra 4,44 ha, į kuriuos, kaip nustatyta iš Asmeninio ūkio žemės paženklinimo akto, įeina 0,39 ha ploto namų valdos žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4,05 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo metu galiojanti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio nuostata numatė, kad į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pagal šią teisės nuostatą, atkuriant nuosavybės teises, į atkuriamą plotą įtrauktinas ir pretendentui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas privačių namų valdai skirtas plotas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, šią faktinę aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir institucijos atstovas, remiantis aukščiau paminėta teisės nuostata, 0,39 ha namų valdos žemės sklypas buvo įtrauktas į plotą, į kurį J. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu J. S. atkurtos nuosavybės teisės į 4,44 ha ploto žemės sklypą, į kurį įtrauktas ir 0,39 ha namų valdos sklypas. Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, todėl, nagrinėjamu atveju, nėra teisinio pagrindo juo nesivadovauti. Darytina išvada, kad 0,39 ha namų valdos žemės sklypas, dėl kurio pareiškėja prašo teismo įpareigoti atsakovę tęsti pradėtą privatizavimo procedūrą ir įpareigoti sudaryti šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, J. S. buvo grąžintas galiojančiu Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2331, todėl įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (procedūras) nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja minėto sprendimo negaliojimo pagrindų jokiais įrodymais nepagrindė.
6. Nustatyta, jog namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, kuriuos pareiškėja prašo panaikinti, kaip neteisingus, yra nustatyti Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2331 pagrindu (bylos nagrinėjimo metu sklypas suformuotas atlikus preliminarius matavimus). Taigi, siekiant paneigti namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų neteisėtumą, pirmiausiai turėtų būti įrodytas Vilniaus apskrities Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2331 neteisėtumas. Šios bylos nagrinėjimo metu 1996 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. 79-2331 teisėtumas nėra nuginčytas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2331 nustatytų kadastrinių duomenų vertinti kaip neteisėtų. Pažymėtina, kad keliant ginčą dėl namų valdos sklypo kadastrinių duomenų, kurie nustatyti prieš 22 metus priimto sprendimo pagrindu, pareiškėja yra ženkliai praleidusi terminą tokiam reikalavimui reikšti.
7. Pareiškėja reikalauja panaikinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurio stovi pareiškėjai priklausantys statiniai, kadastrinių matavimų bylą (VĮ Registrų centrui pateikta 2014 m. lapkričio 24 d.), nes ji, pareiškėjos teigimu, parengta pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Pareiškėja argumentus grindžia tuo, kad byloje nėra informacijos, kada ir kokiu būdu buvo suformuota namų valda, nėra duomenų apie namų valdoje esančius statinius, taip pat nėra sklypo plano, žemės sklypo paženklinimo akto ir kt. dokumentų. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, pagal 1996 metais galiojantį teisinį reglamentavimą, atkuriant nuosavybės teises plano nebuvo, o nuosavybės teisės būdavo atkuriamos pagal abrisą, kuris būdavo nupaišomas pieštuku sklypą išmatavus vietoje ir tokioje formoje pateikiamas VĮ Registrų centrui. Tuo metu nuosavybės teisės VĮ Registrų centre būdavo įregistruojamos pagal aktą ir Viršininko administracijos sprendimą. Atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad 1996 m. nebuvo kadastrinių matavimų planų, kurie būtų nešami į VĮ Registrų centrą. Planai buvo pradėti rengti tik nuo 2002 metų. Pareiškėja NŽT atstovo teismo posėdžio metu nurodytos 1996 m. galiojančios tvarkos jokiais teisiniais argumentais nepaneigė, todėl šiuo aspektu pareiškėjos išdėstyti argumentai (kadastrinių matavimų byla parengta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) vertintini kaip neįrodyti.
Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, priešingai, nei teigia pareiškėja, žemės sklypo po statiniais kadastro duomenys nebuvo keičiami. Teismo posėdžio metu NŽT atstovas paaiškino, jog VĮ Registrų centras skaitmenizuoti kadastrinių matavimų bylas pradėjo tik nuo 2014 m. Skaitmenizuodamas bylas VĮ Registrų centras iš abrisų sklypo plotus įbraižo į savo žemėlapius. Todėl, kaip ir šiuo atveju, Atkūrimo įstatymo pagrindu (pagal tuo metu galiojančią redakciją) buvo suformuota kadastro byla, kurią tuo metu dar veikiantis Viršininko administracijos Trakų žemėtvarkos skyrius perdavė VĮ Registrų centrui. Taigi, pareiškėja nors ir teigia, kad žemės sklypo po statiniais kadastro duomenys buvo pakeisti 2014 m. NŽT veiksmais, tačiau šie pareiškėjos argumentai buvo paneigti teismo posėdžio metu. Pareiškėja NŽT atstovo argumentų (kadastro byla 2014 m. buvo tik suskaitmenizuota) priešingai neįrodė, todėl šiuo aspektu pareiškėjos išdėstyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
8. Bylos medžiaga nustatyta, kad namų valdos sklypas, ant kurio yra pareiškėjai priklausantys pastatai yra suformuotas remiantis galiojančiu Valdytojo administracijos 1996 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 79-2331, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypo parengimą pagal vėliau parengtą Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biuro 1996 m. liepos 17 d. sudarytą planą.
9. Iš byloje surinktos medžiagos darytina išvada, kad NŽT priėmė teisingas išvadas atsisakydama vykdyti žemės privatizavimo procedūrą ir parduoti namų valdos žemės sklypą (0,39 ha) prie pareiškėjai priklausančių statinių, esančių UAB „Vidanta“ nuosavybės teise valdomame žemės sklype.
Atsakovė nagrinėdama pareiškėjos skundus tinkamai atliko nurodytų aplinkybių vertinimą, todėl NŽT Trakų skyriaus 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 46SD-4363-(14.46.104) ir 2018 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 1SS-635-(7.5) priimti tinkamai įvertinus ginčo faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamus sprendimus vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus pagrindinių reikalavimų, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Pareiškėja tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos žodinio nagrinėjimo teisme metu išdėstė ir kitus argumentus, kuriuos teismas laiko neesminiais ir detaliau dėl kiekvieno iš jų nepasisakys. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „NJ-Trade“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai, arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.