Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent – jis 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 22 val. Vilniuje, Baltupio g., ties pastatu Nr. 10, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius - jo iškvėptame ore pirmuoju tikrinimo metu yra 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Tokiais savo veiksmais K. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, K. M. tiesiogiai pasiūlė bei davė kyšį valstybės tarnautojui už pastarojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent - jis 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 22.30 val. Vilniuje, ties Baltupio g. 10 pastatu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, sėdėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje, tiesiogiai pasiūlė duoti 500,00 Eur kyšį savo įgaliojimą vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui A. D., sakydamas „susidėsi“, po ko šiam pareigūnui tiesiogiai davė kyšį - iš megztinio dešinės kišenės išsitraukė su savimi turimus pinigus, iš kurių atskaičiavo 260,00 Eur, ir juos padėjo minėto policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje ant grindų, dešiniajame kampe, tokiu būdu siekdamas, neteisėto paperkamo policijos pareigūno A. D. neveikimo reaguojant į jo padarytą nusikalstamą veiką.Tokiais savo veiksmais K. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis K. M. jam kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis K. M. nurodė, kad savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, tačiau apeliavo į tai, jog jis alkoholio patikrinimo procedūros nevengė ir tikrinosi neblaivumą. Be to, jo gynėjas akcentavo tai, jog baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis K. M. būtų vengęs alkoholio patikrinimo. Juo labiau, aptariama alkoholio patikrinimo procedūra buvo netinkamai užfiksuota, todėl kaltinime K. M. inkriminuoti neblaivumo požymiai jokiais patikimais įrodymais nebuvo užfiksuoti (b. l. 168-174).

Su šia kaltinamojo K. M. ir jo gynėjo bylos nagrinėjimo teisme metu pateikta įvykių ir byloje surinktų įrodymų interpretacija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi ji neatitinka baudžiamojoje surinktų įrodymų visumos ir jos pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių.

Tiek pirmiau aptartais liudytojų A. D., I. S. ir J. Č. parodymais, tiek byloje esančiais vaizdo įrašais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo K. M. neblaivumo patikrinimo procedūra užtrūko pakankamai ilgą laiko tarpą. Pastarasis, patalpintas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, ilgą laiką bendravo su pareigūnais, minėto bendravimo metu disponavo piniginėmis lėšomis, kurias vėliau paliko policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, taip pat minėto bendravimo su policijos pareigūnais metu kaltinamasis 22.40 val. buvo laikinai sulaikytas, jo atžvilgiu buvo pritaikyti tramdomieji veiksmai, todėl akivaizdu, kad visa K. M. neblaivumo patikrinimo procedūra užsitęsė. Be to, kaip matyti iš akcentuojamo neblaivumo akto, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų policijos pareigūnų A. D. ir I. S. paaiškinimų, atliekant asmens neblaivumo patikrinimą, yra atliekama eilė veiksmų, remiantis kuriais yra vertinamas asmens neblaivumas. Pirmiausia yra nustatomi asmens neblaivumo požymiai, yra įvertinama bendra asmens būklė, o tik vėliau yra pereinama prie techninių priemonių – alkotesterio panaudojimo, kuris turi būti panaudotas du kartus, esant minimaliam 15 minučių laiko tarpui. Akivaizdu, kad pirmiau išvardintų veiksmų seka suponuoja išvadą, kad šie veiksmai vienu metu, o taip pat ir neblaivumo nustatymo akto surašymo metu, negali būti atlikti. Jų tinkamas atlikimas yra sąlygojamas ilgesnių laiko sąnaudų, todėl nelaikytina minėto dokumento patikimumą paneigiančia aplinkybe tai, kad neblaivumo nustatymo akto surašymo laikas neatitinka alkotesterio panaudojimo laiko ar yra ankstesnis. Kaip nurodė pats šį aktą pildęs policijos pareigūnas I. S. – 22.45 valanda, nurodyta neblaivumo patikrinimo akte, buvo tas laikas, kurio metu jis pradėjo pildyti minėtą dokumentą, o alkotesterio duomenys buvo vėlesni, kadangi, kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamojo K. M. neblaivumo patikrinimas užtruko dėl paties kaltinamojo veiksmų, nukreiptų į siekį išvengti neblaivumo patikrinimo.

Taigi, atsižvelgiant į neblaivumo nustatymo akte esančios, būtinos užpildyti informacijos gausą, o būtent – veiksmų, kuriuose būtina atlikti neblaivumo nustatymo procedūros metu skaičių, taip pat šioje baudžiamojoje byloje atlikto kaltinamojo K. M. neblaivumo patikrinimo specifiką – ilgą jo trukmę ir kaltinamojo vengimą pasinaudoti alkotesteriu, nelaikytina ydinga ta aplinkybė, kad alkotesterio panaudojimo rodmenis laiko prasme buvo nutolę nuo pradinių pastarojo neblaivumą identifikuojančių veiksmų nustatymo laikotarpio.

Galiausiai, aptariant kaltinamojo K. M. advokato argumentus, susijusius su neva netinkamai atlikta pastarojo neblaivumo patikrinimo procedūra, pabrėžtina, jog vien tai, kad vaizdo kameromis nebuvo užfiksuotas tas momentas, kai kaltinamasis K. M. vieną kartą tinkamai įpūtė į alkotesterį ir jam buvo nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, nepaneigia tiek to fakto, kad kaltinamasis vengė neblaivumo patikrinimo, tiek tos aplinkybės, kad jam iš tikrųjų buvo nustatytas 2,77 promilių neblaivumas. Juo labiau, ši aplinkybė nepaneigia ir to, kad kaltinamajam taikyta neblaivumo patikrinimo procedūra buvo atlikta netinkamai.

Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamojo sulaikymo metu dalyvavę policijai pareigūnai viso proceso metu nuosekliai patvirtino, kad K. M. inkriminuotu laiku ir vietoje sėkmingai buvo atliktas vienas neblaivumo patikrinimo veiksmas, kurio metu pastarajam buvo nustatytas 2,77 promilių neblaivumas. Teismas kartotinai pabrėžia, jog minėtais proceso dalyvių pateiktais parodymais neturi pagrindo abejoti, kadangi jie viso proceso metu išliko nuoseklūs ir atitiko kitus teismo įrodymais pripažintus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis. Kaip matyti iš kaltinamojo K. M. 2022 m. rugsėjo 26 d. neblaivumo patikrinimo akto, kurio įrodomoji reikšmė teismo pirmiau nebuvo paneigta, kaltinamajam 22.51 val. buvo nustatytas 2.77 promilių neblaivumas (b. l. 14). Šis minėtame dokumente užfiksuotas duomuo taip pat sutapo su alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB0102 duomenų išrašu, iš kurio matyti, kad būtent 2022 m. rugsėjo 26 d., 22.51 val. K. M. buvo nustatytas 2,77 promilių neblaivumas (b. l. 15). Pirmiau aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa, vienas kitą papildo ir detalizuoja, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, jog vien tai, kad byloje esantys ir įvykio metu užfiksuoti vaizdo įrašai neatspindėjo kaltinamajam nustatyto 2,77 promilių neblaivumo fakto, nepaneigia šios aplinkybės ir byloje esančių tiek liudytojų, tiek vaizdo įrašų ir kitų įrodymų įrodomosios reikšmės.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis K. M. jam inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir tokiu būdu vengė neblaivumo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo K. M. neblaivumo požymiai pasižymėjo ne tik pirmojo patikrinimo metu nustatytu 2,77 promilių neblaivumu, tačiau ir iš burnos sklindančiu alkoholio kvapu, neadekvačia elgsena, nerišlia kalba ir nekoordinuotais judesiais (2022 m. rugsėjo 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, liudytojų A. D., J. Č., I. S. parodymai bei vaizdo įrašų 2022 m. gruodžio 9 d., 2022 m. gruodžio 12-14 d. apžiūros protokolai), ši kaltinimo dalis tikslintina, nurodant, kad kaltinamojo neblaivumo požymiai pasižymėjo ir pirmiau išvardintais kriterijais. Kartu teismas pabrėžia, kad minėtas kaltinimo patikslinimas įtakos kaltinamojo K. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį neturi.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, konstatuotina, kad kaltinamasis K. M. 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 22 val. Vilniuje, Baltupio g., ties pastatu Nr. 10, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, KET 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius - jo iškvėptame ore pirmuoju tikrinimo metu yra 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiais, atsisakė tikrintis antrąjį kartą iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis K. M. realizavo jam inkriminuotą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir norėjo taip elgtis.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje.

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Šio nusikaltimo dalyku pripažįstamas bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Tai gali būti neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-526/2011, Nr. 2K-406/2011). Papirkimas siekiant neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veikimo (neveikimo) yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas, susitariamas duoti ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) atliktų (neatliktų) neteisėtus veiksmus ir, taip neteisėtai veikdamas (neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2013, Nr. 2K-349/2010).

Pasiūlymas ar pažadas duoti kyšį gali pasireikšti nurodant valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą, laiką ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332-693/2018, Nr. 2K-277/2012) arba gali būti abstraktus, išreikštas nekonkretizuojant aplinkybių. Kyšis gali būti siūlomas įvairiais būdais – žodžiu, raštu, veiksmu, siekiant informuoti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį apie papirkėjo ketinimus atsilyginti už atitinkamą veikimą ar neveikimą (praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541/2014, Nr. 2K-277/2012, Nr. 2K-429/2011) arba už išimtinę padėtį ar šio asmens palankumą.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-140-788/2017).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamasis K. M. jam kaltinime inkriminuotu laiku ir vietoje padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Nors tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis K. M. savo kaltės nepripažino, apeliuodamas į tai, kad pastarojo su piniginėmis lėšomis policijos pareigūnų akivaizdoje atlikti veiksmai nereiškia siūlymo policijos pareigūnams duoti kyšį, tačiau teismas su tokia kaltinamojo pateikia įvykių versija neturi pagrindo sutikti.

Kaip matyti iš kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktų parodymų, K. M. iš esmės nurodė tai, kad jis neprisimena, kad policijos pareigūnams būtų siūlęs kyšį ir padėjęs pinigus policijos pareigūnų automobilyje. Antai, jis tokiu būdu tikrai negalėjo pasielgti, nes toks elgesys jam yra nepriimtinas, jam nebūdingas, todėl jis jiems kyšio negalėjo siūlyti. Jo teigimu, piniginės lėšos galėjo iškristi iš jo kišenės. Be to, parodžius kaltinamajam byloje esančius vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuotas pastarojo bendravimas su policijos pareigūnais, K. M. nurodė, kad nesupranta ką jis darė pateiktoje vaizdinėje medžiagoje (b. l. 85-87, 113-115, 168-174). Nors kaltinamasis pirmiau aptartuose parodymuose nurodė, kad neprisimena įvykio, susijusio su kyšio siūlymu policijos pareigūnams, aplinkybių, tačiau jokio išsamaus paaiškinimo dėl piniginių lėšų disponavimu policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje pastarasis nepateikė. Priešingai, jis tik įgarsino savo pamąstymus dėl piniginių lėšų atsiradimo policijos pareigūnų automobilyje priežasčių bei apeliavo į tai, jog remiantis jo asmenybės bruožais jis taip pasielgti negalėjo. Akivaizdu, jog vien kaltinamojo manymas, kad jis negalėjo atlikti jam inkriminuotų veiksmų, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad jis tų veiksmų neatliko. Šios kaltinamojo K. M. viso baudžiamojo proceso metu pateiktos pozicijos kontekste atkreiptinas dėmesys į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad kaltinamojo kaltės bei tikslo turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais, taip pat asmens atliktų veiksmų tikslus – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-P-498-746/2015, Nr. 2K-186-746/2016, Nr. 2K-253-693/2017, Nr. 2K-287-697/2017).

Pirmiau aptartus kaltinamojo K. M. parodymus anksčiau nurodytos teismų praktikos kontekste sugretinus su baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų visuma, pripažintina, kad kaltinamojo 2022 m. rugsėjo 26 d. vakare policijos pareigūnų atžvilgiu atlikti veiksmai atitinka kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, yra įrodyti ir teismui abejonių nekelia.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojais apklausti A. D. ir J. Č. nuosekliai teigė, kad kaltinamasis K. M., būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje bei jų skatinamas atlikti neblaivumo patikrinimo veiksmus, pradėjo kalbėti apie pinigus. Liudytojų teigimu, jis policijos pareigūnui A. D. pasiūlė 500,00 Eur už tai, kad jam nereikėtų tikrintis blaivumo alkotesteriu ir jis būtų paleistas. Atsižvelgiant į kaltinamojo pateiktą pasiūlymą, jis buvo įspėtas dėl jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, tačiau pastarasis savo veiksmų neatsisakė ir toliau policijos pareigūnams siūlė kyšį – jis iš dešinės kišenės išsitraukė grynuosius pinigus, pradėjo juos skaičiuoti, o paskaičiavęs dalį pinigų padėjo į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtos vietos grindų dešinį kampą. Liudytojai apklausti policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad viso jų bendravimo su kaltinamuoju K. M. metu, pastarasis, skaičiuodamas pinigus ir juos rodydamas pareigūnams, vis jų klausė ar jie „susidės“ (b. l. 44-46, 62-64, 168-174). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai J. Č. ir A. D. paklausti apie tai, kaip jie suprato tokį kaltinamojo K. M. elgesį, nurodė, kad pastarojo jų akivaizdoje atliktas pinigų skaičiavimas, pareigūnams užduodami klausimai, taip pat piniginių lėšų tikslingas padėjimas ant tarnybinio automobilio grindų, bei kaltinamojo sistemingas atsisakymas tikrintis blaivumą bei bandymas išvengti minėto patikrinimo, leido jiems suprasti, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais siūlė ir davė jiems kyšį (b. l. 196-198). Teismas nesutikti su pirmiau aptartais liudytojų parodymais ir jų pateiktu įvykių vertinimu neturi pagrindo, kadangi, kaip buvo minėta pirmiau, teismas šių proceso dalyvių pateiktų parodymų patikimumu neabejoja, be to, jie atitinka ir byloje esančių bei ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu apžiūrėtų vaizdo įrašų turinį. Iš 2022 m. gruodžio 12-14 d. apžiūros protokolo, kuriame, be kita ko, buvo apžiūrėtas ir vaizdo įrašas Nr. „V1721-220926-221943-222914-20010300“, matyti, kad kaltinamasis K. M., būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, iš dešinės megztinio kišenės išsitraukia pluoštą banknotų, iš kurių dalį išsiima ir laiko rankoje, o kitą dalį – įsideda atgal į megztinio kišenę. Tada jis iš rankoje turimų banknotų atskaičiuoja dar dalį banknotų, dalį jų įsideda į savo kelnių dešinės pusės kišenę, o kitą dalį – laiko savo rankoje ir tuo pat metu bendrauja su policijos pareigūnais. Laikydamas rankose pinigus, pastarasis dar bando pusti į alkotesterį, tačiau po tam tikro laiko, atsistojęs bei paputęs į alkotesterį, jis pasilenkia ir ant automobilio grindų padeda kažką, po ko, jį pareigūnas pasodina ir pats pasilenkia bei paima pluoštą banknotų padėtų ant grindų, o kaltinamasis tada atsistoja ir ranka pabaksnoja policijos pareigūnui per petį, o šis jį pasodina į vietą (b. l. 68-69). Iš kito vaizdo įrašo, užfiksuoto policijos pareigūnų Body kameromis, kuris buvo apžiūrėtas 2022 m. gruodžio 9 d., matyti, kad yra užfiksuoti tie patys anksčiau aptartame vaizdo įraše nurodyti įvykiai, o būtent – kaltinamojo atliktas piniginių lėšų išsitraukimas, skaičiavimas, bandymas pūsti į alkotesterį, piniginių lėšų padėjimas ant grindų bei patapšnojimas policijos pareigūnui per petį, tačiau kartu yra girdimas ir kaltinamojo K. M. bei policijos pareigūnų bendravimas. Tuo metu, kai iš savo megztinio išsitraukė pinigines lėšas ir jas skaičiavo, kaltinamasis kelis kartus šalia jo buvusiems pareigūnams sakė – „Žiūrėk, ar susidėsi?“, o ant automobilio grindų padėdamas pinigines lėšas, vėliau kartotinai nurodė „Žiūrėk“ (b. l. 72-74). Galiausiai, faktą, kad kaltinamasis K. M. įvykio metu policijos pareigūnų akivaizdoje disponavo piniginėmis lėšomis ir dalį jų padėjo pastarųjų tarnybiniame automobilyje patvirtina ir 2022 m. rugsėjo 27 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnas A. D. pateikė 13 vienetų 20,00 Eur nominalo banknotų, iš viso – 260,00 Eur (b. l. 47-49).

Visi anksčiau aptarti įrodymai, įvertinti tiek atskirai, tiek kartu, sujungiant į vientisą įrodymų grandinę, nesuteikia pagrindo teismui pritarti kaltinamojo baudžiamojo proceso metu išsakytai pozicijai, jog galimai jo turėtos piniginės lėšos jam iškrito iš rankų ir jis tikrai negalėjo policijos pareigūnams siūlyti kyšio. Priešingai, pastarojo įvykių metu atlikti veiksmai, nustatyti tiek liudytojų parodymais, tiek užfiksuoti vaizdo įrašuose, patvirtina, kad kaltinamasis policijos pareigūnams siūlė piniginį atlygį. Akivaizdu, kad pastarojo įrodytu pripažintas piniginių lėšų išsitraukimas policijos pareigūnų akivaizdoje, jų skaičiavimas, taip pat nuolatinis vengimas bei atsisakymas tikrintis blaivumą, šių pinginių lėšų padėjimas ant tarnybinio automobilio grindų, matant policijos pareigūnams, kartu naudojant policijos pareigūnams adresuotus terminus „žiurėk“ ir „susidėsi“, galiausiai, po policijos pareigūnų paimtų piniginių lėšų, atliktas patapšnojimas policijos pareigūnui per petį bei pasiruošimas lipti iš automobilio, patvirtina nusikalstamą kaltinamojo veiksmų pobūdį – kyšio pasiūlymą ir šių veiksmų atlikimą siekiant neteisėto policijos pareigūnų elgesio – pastarojo paleidimo netikrinant jo blaivumą, bei jo norą elgtis būtent tokiu būdu.

Nors K. M. apeliavo į tai, jog jo disponuotos piniginės lėšos galėjo tiesiog iškristi iš jo kišenės, tačiau šią kaltinamojo pateiktą prielaidą paneigia tiek pirmiau nurodyti liudytojų parodymai, tiek ir vaizdinė medžiaga, iš kurios matyti, kad kaltinamasis, atsiskaičiavęs dalį pinigų, tikslingai atsistojo, pasilenkė ir į labiausiai nuo jo nutolusį automobilio kampą padėjo dalį pinigų. Joks nevalingas banknotų iškritimas iš pastarojo rankos minėto kaltinamojo pasilenkimo metu nebuvo užfiksuotas. Juo labiau, pastarojo teiginius paneigia ir jo po piniginių lėšų padėjimo atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent tai, kad jis, pamatęs, kad policijos pareigūnas A. D. pasiėmė pastarojo padėtus pinigus, paplekšnojo pastarajam per petį ir jau ruošėsi išlipti iš automobilio.

Be visų pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į šio kaltinamajam K. M. inkriminuoto nusikaltimo konstrukciją. Kaip matyti iš kaltinimo turinio, pastarasis policijos pareigūnams pasiūlė duoti kyšį, o vėliau padėjo ant automobilio grindų dalį jo siūlytų piniginių lėšų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, ar trečiajam asmeniui siekdamas konkretaus valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo jo naudai arba išimtinės padėties ar šio asmens palankumo (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2018). Kyšio davimo būdas – atviras ar užmaskuotas, taip pat tai, kada jis buvo duodamas – prieš pageidaujamų veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) ar po jų, veikai kvalifikuoti reikšmės neturi. Tam reikšmės neturi ir tai, ar davus kyšį buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2011, 2K-332-693/2018). Remiantis pirmiau aptarta teismų praktika bei šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, akivaizdu, kad kaltinamasis K. M. jam inkriminuotu laiku policijos pareigūnams ne tik pasiūlė duoti kyšį, bet ir jį tiesiogiai davė, padėdamas ant tarnybinio automobilio grindų. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje kaltinimas yra tikslintinas. Kita vertus, minėtos apimties kaltinimo patikslinimas kaltinamojo K. M. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 227 straipsnio 2 dalį įtakos neturi.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą, konstatuotina, kad kaltinamasis K. M. 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 22.30 val. Vilniuje, ties Baltupio g. 10 pastatu, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, sėdėdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tarnybinio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo patalpoje, tiesiogiai pasiūlė duoti 500,00 Eur kyšį savo įgaliojimą vykdančiam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam patruliui A. D., sakydamas „susidėsi“, po ko šiam pareigūnui tiesiogiai davė kyšį - iš megztinio dešinės kišenės išsitraukė su savimi turimus pinigus, iš kurių atskaičiavo 260,00 Eur, ir juos padėjo minėto policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje ant grindų, dešiniajame kampe, tokiu būdu siekdamas, neteisėto paperkamo policijos pareigūno A. D. neveikimo reaguojant į jo padarytą nusikalstamą veiką.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gauti kaltinamojo ir V. M. prašymai atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį pagal laidavimą jo brolio - V. M. atsakomybėn.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274- 693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Taip pat pabrėžtina ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-67-942/2019).

Teismas, pirmiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas, pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyti visi būtini pagrindai, sąlygojantys jo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą.

Nors kaltinamasis jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis jokios žalos nepadarė, o jo padarytos nusikalstamos veikos yra priskirtinos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, tačiau pastarasis dėl jų padarymo neprisipažino. Aptardamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, K. M. neginčijo, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tačiau nepatvirtino, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Juo labiau, pastarasis, apklaustas dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltę kategoriškai neigė, nurodydamas, kad jis kyšio siūlyti policijos pareigūnams tikrai negalėjo (b. l. 85-87, 113-115, 168-178, 196-198). Akivaizdu, kad tokia kaltinamojo pozicija dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina, kad pastarasis neatitinka vieno iš būtinojo laidavimo instituto taikymo kriterijaus, o būtent – visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Juo labiau, tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, tiek kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, įskaitant ir jo poziciją dėl jų padarymo, nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad K. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors kaltinamasis Lietuvos Respublikoje nėra teistas, tačiau 2015 metais pastarojo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas Didžiojoje Britanijoje (b. l. 119-121). Jis taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka, įskaitant ir už vairavimą neturint teisės vairuoti, duomenų apie visų paskirtų baudų apmokėjimą nėra, apmokėta tik viena bauda (b. l. 122-124). Pabrėžtina, jog šioje baudžiamojoje byloje aptariamas nusikalstamas veikas K. M. taip pat padarė, neturėdamas teisės vairuoti. Tai reiškia, kad pastarasis nepaisydamas jam pirmiau taikytos administracinės atsakomybės už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, kartotinai sėdo už vairo neturėdamas teisės vairuoti, bet šį kartą šiuos veiksmus padarė jau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, juo labiau, sulaikytas įvykio vietoje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, realizavo kito pavojingesnio nusikaltimo sudėtį.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybę bei jo padarytas nusikalstamas veikas, patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta visuma aplinkybių, remiantis kuriomis kaltinamąjį K. M. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl pastarojo ir jo brolio V. M. pateikti prašymai atmestini.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys — bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Kaltinamasis K. M. tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, priskirtinas nesunkaus nusikaltimo (11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) bei apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnio 2 dalis) kategorijoms. Kaltinamojo K. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, bet nedirbantis. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, nėra. Kaltinamasis praeityje Lietuvoje neteistas, tačiau 2023 m. sausio 6 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis, K. M. 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu nuteistas Didžiojoje Britanijoje (b. l. 119-121). 2023 m. sausio 6 d. duomenimis, kaltinamasis per 5 metus administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus, už tai, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ant dviračio tako ir kelio ženklo Nr. „333“ (stovėti draudžiama) galiojimo zonoje bei, kad vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje neįgaliesiems, kaltinamasis sumokėjo vieną baudą, dėl kitų jam paskirtų baudų sumokėjimo duomenų nėra (b. l. 122-124).

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. M. už padarytas, BK 227 straipsnio 2 dalyje bei 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas, nusikalstamas veikas paskyrus baudas, šių bausmių dydžius, atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžius, paskiriant artimas sankcijose numatytų šios rūšies bausmių minimui:

1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės (125 MGL) pridedant dalį švelnesnės bausmės, K. M. paskiriant subendrintą bausmę – 150 MGL (7500,00 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos bausmės rūšis bei dydis yra teisingi, proporcingi, atitinka kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jo asmenybę bei galės pastarajam daryti teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 65 bei 66 straipsnio ir BPK 140 straipsnio nuostatomis, į kaltinamojo paskirtos bausmės laiką įskaitytinas pastarojo laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., 22.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 27 d., 15.58 val. (viena para) išbūtas laikas, vieną laikiname sulaikyme išbūtas dieną prilyginant dviem MGL baudos dydžiams.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu – 2022 m. rugsėjo 26 d. kaltinamasis K. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones – jis nebuvo registruotas Vairuotojų registre (b. l. 116-117). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga K. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad nors kaltinamojo K. M. tikslus neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, kadangi jis vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau jam buvo nustatytas didelis skaičius neblaivumo požymių - jo iškvėptame ore pirmuoju tikrinimo metu buvo 2,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiais. Juo labiau, pastarasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti. Be to, toks jo elgesys, o būtent – transporto priemonės vairavimas be teisės vairuoti, pasižymi sistemingumu, kadangi prieš tai jis ne kartą už tai buvo baustas administracine tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis vairavo mieste, vietoje, kur vyksta pakankamai judrus eismas, buvo patikrintas ne eilinio tikrinimo metu, bet kelio ruože nesaugiai manevruojant. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, pripažintina, kad minimalaus termino teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas būtų neteisinga ir per švelni poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam K. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise – 3 metams (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys), kuri bus proporcinga ir teisinga įvertinus visuomenės interesą, jog būtų užtikrintos saugios eismo sąlygos, taip pat įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei paties kaltinamojo asmenybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 78-79).

Įvertinus išdėstytą, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis K. M. jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – K. M. jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojęs automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu, o būtent – 2022 m. rugsėjo 26 d., oficialiuose registruose minėto automobilio savininkas buvo nurodytas T. J., tačiau kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad šis automobilis minėtu laikotarpiu priklausė būtent jam, kadangi jis tuo metu jau buvo sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau dar jos neįregistravęs VĮ „Regitra“ sistemoje. Teismas su minėtais kaltinamojo pateiktais parodymais negali nesutikti. Kaip matyti iš K. M. ikiteisminio tyrimo metu pateiktos 2022 m. balandžio 26 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, pastarasis iš tikrųjų minėtą dieną įsigijo aptariamą automobilį (b. l. 96), kurį kaip savo asmeninę nuosavybę įregistravo tik 2022 m. gruodžio 19 d. Akivaizdu, kad šis kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.

Pabrėžtina, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis K. M., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Jis neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Jis pasielgė itin neatsakingai - pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo judrioje kelio atkarpoje – Baltupio bei Ateities g., Vilniuje, vakaro metu, neįsijungęs šviesų bei rizikingai manevruodamas kelyje, kas kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Pabrėžtina, jog kaltinamasis buvo sustabdytas ne eilinio patikrinimo metu, tačiau policijos pareigūnams pastabėjus įtartinai manevruojantį automobilį, kuris vinguriavo per eismo juostas. Iš įvykio vietoje dalyvavusių policijos pareigūnų baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų, taip pat byloje esančių vaizdo įrašų, matyti, kad kaltinamasis akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis elgėsi neadekvačiai, jo kalba buvo nerišli, o judesiai buvo nekoordinuoti. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviai. Juo labiau, minėtą nusikaltimą kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti. Tai reiškia, kad pastarasis sėdo už vairo neturėdamas tinkamų tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių vairuoti automobilį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju egzistuoja visi pagrindai taikyti automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, konfiskavimą. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kyšis, atitinkantis BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatytus požymius, konfiskuojamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-511/2019, Nr. 2K-162-303/2017). BK 72 nuostatų taikymo tikslais BK straipsnio 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.

Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas jo policijos pareigūnui duoto kyšio kontekste bus išimtinai neproporcingas. Pabrėžtina, kad kova su korupcinėmis nusikalstamomis veikomis, įskaitant ir papirkimu, yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų i teisėsaugos institucijos yra visokeriopai įpareigojamos stiprinti kovą su šiuo reiškiniu. Teismų sprendimai, remiantis kuriais kyšio dalykas yra grąžinamas jo davėjui, gali ne tik neatgrasyti nuo minėtų nusikalstamų veikų darymo, bet ir paskatinti juos atlikti, kas gali iš esmės neigiamai įtakoti valstybės pastangas stiprinti korupcinių nusikalstamų veikų kontrolę. Todėl tikslinga kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo dalyko atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis K. M. policijos pareigūnui A. D. 2022 m. rugsėjo 26 d. davė 260,00 Eur piniginių lėšų sumą (b. l. 47-49). Anksčiau aptartos ir A. D. perduotos piniginės lėšos BK 72 straipsnio 2 dalies kontekste laikytinos kyšiu bei BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos rezultatu, todėl konfiskuotinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. spalio 19 d. nutarimu, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 19 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo K. M. 260,00 Eur piniginėms lėšoms, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu turtu. Turto saugotoju paskirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrius (b. l. 57). Minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 19 d. Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. spalio 19 d. nutarimu, trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d., kaltinamojo K. M. naudojamai transporto priemonei – automobiliui „Mercedes Benz C 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso T. J., buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis K. M. (b. l. 100-104). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi minėtos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 29 d. (b. l. 160-162). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas naikintinos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 125 MGL (6250,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 125 MGL (6250,00 Eur) dydžio baudos, pridėti dalį švelnės (75 MGL (3750,00 Eur)) bausmės, ir K. M. paskirti galutinę subendrintą 150 MGL (7500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 bei 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į K. M. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme (nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., 22.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 27 d., 15.58 val. (viena dieną)) išbūtą laikotarpį ir vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, K. M. paskirti galutinę 148 MGL (7400,00 Eur) dydžio baudą.

Paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Mercedes Benz C 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes Benz C 250 CDI“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – 260,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimties eurų), konfiskavimą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą 260,00 Eur vertės piniginėms lėšoms, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

K. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-825-1170/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.