- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- 1A-151-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08673-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- J. Š.
- Nuteistasis
- R. M.
- Civilinis atsakovas
- ADB
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. Š. (toliau – ir apeliantė) atstovas Advokatas Mindaugo Vagonio (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 90 MGL dydžio (4 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė R. M. paskirta 60 MGL dydžio (3 000 Eur) bauda.
J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš draudimo bendrovės ADB “(duomenys neskelbtini).”, 5000 Eur (penki tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
J. Š. priteista iš draudimo bendrovės ADB “(duomenys neskelbtini).” dėl patirto sveikatos sužalojimo mėnesinės negautos pajamos 111,00 eurų sumą laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d., t. y. iki nustatyto dalyvumo termino pabaigos, negautas pajamas mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis.
Kita J. Š. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesta.
Priteista iš R. M. nukentėjusiajai J. Š. 1 550,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt eurų) patirtų proceso išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. M. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 5 d., apie 06:47 val. (duomenys neskelbtini), kelio A6 Kaunas - Zarasai - Daugpilis (duomenys neskelbtini) km., vairuodamas automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9 punkto reikalavimus numatančius, kad „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, KET 163.3 punkto reikalavimus numatančius, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms“ KET 136.4. punkto reikalavimus numatančius, kad „ Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei“, dėl ko kilo eismo įvykis, t. y. jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kurį vairavo J. Š.. Eismo įvykio metu buvo sužaloti „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. Š., kuriai nustatyta kairio klubakaulio sparno skeveldrinis lūžis, kairio gaktikaulio šaknų kūno lūžimas, nusitęsiantis link gaktinės sąvaržos jungties, dešinio sėdynkaulio kūno lūžimas, kairio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės II ir X šonkaulių lūžimas, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir automobilio „ Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis R. V., kuriam buvo nustatyta muštinė žaizda kaktos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuota nusikalstama veika įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Nukentėjusiosios J. Š. atstovas advokatas Mindaugas Vagonis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo: J. Š. priteisti iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini).“ 85 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir dėl patirto sveikatos sužalojimo mėnesines negautas pajamas 427,93 Eur laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. rugsėjo 25 d., t. y. iki nustatyto dalyvumo termino pabaigos, negautas pajamas mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis; priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti - 1210 Eur.
1.1. Skunde apeliantės atstovas nurodo, kad J. Š. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo iki šiol yra liekamieji reiškiniai, ji negali vaikščioti. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros buvo priimtas sprendimas, kuriuo J. Š. nustatytas 45 procentų dalyvumo lygis ir 55 procentų netekto dalyvumo lygis nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. J. Š. gydymas iki šiol nėra baigtas, ji patyrė didžiulį skausmą ir emocinius išgyvenimus. Dėl savo sveikatos būklės negali gyventi įprasto gyvenimo, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Iki šiol negali įprastai judėti, juda tik ramentų pagalba. Kamuoja didžiulis stresas ir nerimo jausmas. Po įvykio buvo atliktos 2 operacijos, laukia dar ne viena operacija. Gydytojų prognozės - neįgalumas. Iki įvykio buvo visiškai sveika, mėgo judrų gyvenimo būdą. Šiuo metu jaučiasi esanti našta artimiesiems.
1.2. Apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai nustatytas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis (15 000 Eur draudimo bendrovė išmokėjo geranoriškai ir 5 000 Eur priteisė pirmosios instancijos teismas) neatitinka, nei nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų, nei formuojamos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota nuo 2009 m. Akivaizdu, kad per 15 metų šalyje dėl infliacijos pasikeitė pragyvenimo lygis, todėl priteistinas neturtinės žalos dydis turi nuolat augti. Skunde nukentėjusiosios atstovas pažymi, jog eismo įvykių bylose, kuriose eismo įvykių metu nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas iki 60 000 Eur, ir šį argumentą grindžia teismų 2016 – 2024 metais išnagrinėtoje bylose priimtais sprendimais. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, nukentėjusiosios atstovas prašo J. Š. patirtą neturtinę žalą įvertinti 100 000 Eur (toks žalos dydis nurodytas civiliniame ieškinyje) ir priteisti likusią neišmokėtą dalį - 85 000 Eur arba priteisti didesnį neturtinės žalos dydį, nei pirmosios instancijos teismo, kadangi nustatytas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka, nei nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų, nei suformuotos teismų praktikos.
1.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusioji sutinka, kad negautos pajamos gali būti priteistos šiuo metu tik tam terminui, kuriam nustatytas dalyvumo lygis, t. y. iki 2025 m. rugsėjo 25 d., tačiau nesutinka, jog negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal prarasto dalyvumo procentinę išraišką. Skunde teigiama, kad nors nustatyta, kad prarastas dalyvumas yra 55 proc., likęs - 45 proc., tačiau realiai nukentėjusioji neturi galimybės dirbti anksčiau dirbtą darbą. Darbo sutartis su ja buvo nutraukta, kadangi dėl savo sveikatos būklės nukentėjusioji buvo nedarbinga. Dėl savo sveikatos būklės nukentėjusioji šiuo metu negali dirbti jokio kito darbo ir gauti pajamų, todėl prašo priteisti visas negautas pajamas, o ne procentinę išraišką.
1.4. Nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti, kurias sudaro 1210 Eur, nes pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
4. Civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini).” (toliau – ir Draudikas) atstovė E. K. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti, kadangi pirmosios instancijos teismas klausimus dėl neturtinės bei turtinės žalos atlyginimo išsprendė tinkamai, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis.
2.1. Atsiliepime teigiama, kad apeliaciniame skunde nurodytos bylos, kuriomis remiasi apeliantės atstovas, nors ir yra susijusios su sunkiais sveikatos sutrikdymais būtent eismo įvykių metu, tačiau šiose bylose asmenų patirti sužalojimai ir liekamieji reiškiniai yra nepalyginamai sunkesni nei šiuo atveju, todėl ir priteistos sumos yra didesnės nei įprastai. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusiajai nustatytas terminuotas dalyvumas, kas reiškia, jog nėra pagrįstų duomenų, jog nukentėjusioji visą gyvenimą liks neįgali, todėl Draudikas pagrįstai mano, jog nukentėjusiajai atlyginta 20 000 Eur suma iš esmės atlygino jos patirtą neturtinę žalą, tokia suma yra adekvati, atitinka teisingumo, proporcingumo, protingumo principus ir nėra pagrindo šią sumą didinti.
2.2. Atsiliepime civilinio atsakovo atstovė nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl negautų pajamų dydžio ir nurodo, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota, remiantis eismo įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“ (toliau - Taisyklės). Taip pat, CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, todėl, apskaičiuojant nukentėjusiam asmeniui priteistiną nuostolių atlyginimo sumą, yra atsižvelgiama į šio asmens netekto darbingumo procentinę išraišką, kuri atitinka jo patirtos žalos mastą. Atsiliepime Draudikas teigia sutinkantis su pirmos instancijos Teismo pozicija, jog nukentėjusios negautos pajamos turi būti apskaičiuotos atsižvelgiant į prarasto dalyvumo procentinę išraišką, taip užtikrinant, jog nukentėjusiosios patirta turtinė žala būtų atlyginta teisingai.?
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis paliko spręsti teismui, jo advokatė, civilinio atsakovo atstovė ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiosios J. Š. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios advokatas neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo, paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde prašoma pakeisti nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei pateiktus naujus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl R. M. kaltės įvykdžius BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau netinkamai išsprendė nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos dydžio atlyginimo.
Dėl nukentėjusiajai J. Š. priteistos neturtinės žalos dydžio
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
9. Lietuvos A. T., pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.
Žemesnės instancijos teismas
10. Šioje byloje nukentėjusioji J. Š. civiliniame ieškinyje prašė iš draudimo bendrovės ADB “(duomenys neskelbtini).” 89 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nukentėjusiajai J. Š. neatsargiu nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 20 000 Eur. Kadangi draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini).” nukentėjusiajai išmokėjo 15 000 Eur neturtinę žalą, teismas iš šios bendrovės nukentėjusiajai priteisė dar 5 000 Eur.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas išsamiai ir objektyviai nurodė aplinkybes, dėl ko nuteistojo neteisėtais veiksmais J. Š. buvo padaryta neturtinė žala. Teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, konstatavo, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma stacionare, jai atlikta operacija, po operacijos vyko į reabilitaciją. Dėl sužalojimo ji neteko dalies - 55 proc. dalyvumo. Nukentėjusioji juda tik ramentų pagalba, ji negali susitvarkyti buities, negali normaliai sėdėti, nes sėdint jaučia skausmą, reikalinga pagalba maudantis, gaminant maistą, negali viena apsipirkti, nuvykti į gydymo įstaigą. Nukentėjusiajai Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus 2024 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), „Dėl pagalbos koordinavimo poreikio”, skirtas pagalbos koordinavimas, paskirta pagalbininko (specialisto) pagalba judėjimui ir orientacijai palengvinti, pavežėjimo paslauga judėjimui (t. 3. b. l. 100). Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tapo neįgali (neįgalumas terminuotas), jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, yra priklausoma nuo kitų asmenų, negali savimi pasirūpinti, vaikščioti, nėra duomenų apie teigiamas prognozes dėl jos sveikatos būklės.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pripažino, kad dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji neabejotinai kentė ir šiuo metu kenčia fizinius skausmus. Pripažino, kad dėl eismo įvykio kilusios pasekmės yra sunkios, reikalaujančios ne tik pačios nukentėjusiosios, tačiau jai padedančių asmenų pastangų, ir visos išdėstytos aplinkybės nekelia jokios abejonės, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo J. Š. gyvenimo kokybė ženkliai suprastėjo, kad šių pasekmių įtaka tolesniam jos gyvenimui yra akivaizdi. Teismas taip pat pažymėjo, kad J. Š. patirta neturtinė žala atsirado dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Taigi, apylinkės teismas, nors ir įvertino visus šiam klausimui spręsti svarbius faktorius, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, įpareigojantis, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta ir į žalą padariusio asmens kaltę, kitas bylos aplinkybes, ir priteisė per mažą kompensaciją nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
13. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Žalos padarymas asmens sveikatai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiesiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 5 000 eurų iki 35 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016, 2K-331-976/2018, 2K-362-697/2018 ir kt.). Kaip matyti, neturtinės žalos vertinimo amplitudė yra didelė, taigi, konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolimesniam jos gyvenimui, kokybei. Pasisakant apie bylas, kuriose buvo priteisti neturtinių žalų dydžiai, artimi įprastai priteistinų sumų vidurkiams ir daugiau, pastebėtina, kad tokias teismo išvadas įtakoja ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nukentėjusio asmens sveikatai ir jo gyvenimo kokybei.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuotas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nukrypimas nuo susiformavusios (besiformuojančios) teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius analogiškos kategorijos bylose.
15. Kaip ir minėta anksčiau, eismo įvykio metu nukentėjusioji J. Š. patyrė ne vieną traumą, jai nustatyta net šeši kaulų lūžiai – kairio klubakaulio sparno skeveldrinis lūžis, kairio gaktikaulio šaknų kūno lūžimas, nusitęsiantis link gaktinės sąvaržos jungties, dešinio sėdynkaulio kūno lūžimas, kairio šlaunikaulio pergumburinis lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės II ir X šonkaulių lūžimas, kas neabejotinai rodo, kad šio eismo įvykio padariniai nukentėjusiajai yra labai skaudūs, kad dėl sužalojimų jai buvo reikalingas operacinis ir po to reabilitacinis gydymas, o tai, kad iki šiol yra išlikę liekamieji reiškiniai patvirtina apeliacinės instancijos procese nukentėjusiosios atstovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų. Į bylą pateiktas išrašas iš portalo e.sveikata.lt, apie J. Š. sveikatos būklę patvirtina, kad dėl patirtos traumos praėjus metams, ji vis dar negali savarankiškai vaikščioti, buvo operuota dėl dubens kaulo ir šlaunikaulio lūžių, po operacijos yra komplikacijų, nėra suaugęs gaktikaulis, būtina dar viena operacija, laukia intensyvus gydymas. Nukentėjusioji ir praėjus nemažai laiko po įvykio, po suteikto gydymo, savarankiškai judėti negali, t. y. juda tik ramentų pagalba, kas patvirtina, jog ir šiuo metu ji būti savarankiška, kas vertintina kaip su patirtais sužalojimais susiję ilgalaikiai liekamieji reiškiniai nukentėjusio asmens sveikatai ir jo gyvenimo kokybei.
16. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką bei aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, ir, vertindamas jų visumą, netinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį iš civilinės atsakovės nukentėjusiajai priteisdamas 20 000 Eur, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama.(BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl nukentėjusiajai J. Š. priteistos turtinės žalos (negautų pajamų) dydžio
17. Nukentėjusiosios J. Š. atstovas, advokatas Mindaugas Vagonis apeliaciniame skunde nesutinka, jog jo atstovaujamosios negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal prarasto dalyvumo procentinę išraišką. Apelianto vertinimu, nors nukentėjusiajai nustatytas 55 proc. prarastas dalyvumas, o likęs - 45 proc., tačiau dėl savo sveikatos būklės nukentėjusioji realiai neturi galimybės ne tik dirbti anksčiau dirbtą darbą, tačiau šiuo metu fiziškai ji apskritai negali dirbti ir gauti pajamų, todėl prašo priteisti visas negautas pajamas, o ne procentinę išraišką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, susijusios su negautomis pajamomis, dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas teisingai.
18. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, 2K-70-942/2022 ir kt.).
19. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajai J. Š. laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. nustatytas 45 proc. dalyvumo lygis. Netekto dalyvumo lygis sudarė 55 proc. (3 t., b. l.14-15, 99). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad J. Š. iki sužalojimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestis buvo 2056,21 (2023 m. gruodžio mėn. - 440,04 Eur; 2024 m. sausio mėn.- 997,93 Eur; 2024 m. vasario mėn. – 618,24 Eur, (t. 3. b. l. 37-39).
20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiais duomenimis apskaičiavo negautas nukentėjusiosios pajamas dėl netekto darbingumo, kurias ir pripažino kaip pagrįstą jai atlygintiną turtinę žalą. Taigi, teismas, spręsdamas turtinės žalos dydžio klausimą, rėmėsi bylos įrodymais, kaip ir nurodyta aukščiau paminėtoje teismų praktikoje, tuo tarpu nukentėjusiosios atstovo teiginiai, kad J. Š. realiai fiziškai visiškai nedarbinga ir negalinti dirbti jokio darbo, yra deklaratyvūs. Šiame kontekste pažymėtina, jog kompetentingoms institucijoms priėmus sprendimą dėl kitokio nukentėjusiosios dalyvumo lygio, klausimas dėl negautų pajamų dydžio galės būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pateikiant naujus žalos dydį patvirtinančius įrodymus.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
21. Nukentėjusiosios atstovas skunde prašo J. Š. naudai iš nuteistojo R. M. priteisti jos patirtas 1 210 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinėje instancijoje (pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitos faktūros pinigų pervedimo kvito kopijas)).
22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-52-942/2016, 2K-143-696/2017 ir kt.).
23. Ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. atstovo, advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sprendžiant dėl prašomų priteisti sumų advokato paslaugoms apmokėti pagrįstumo, atsižvelgiama ir įvertinama bylos apimtis ir sudėtingumas, faktiškai advokato sugaištas laikas ir teiktos teisinės pagalbos pobūdis bei apimtis.
24. Įvertinus paminėtas aplinkybes, t. y., kad apeliacinis skundas yra tenkinamas tik iš dalies, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu, daroma išvada, jog prašoma priteisti 1 210 Eur suma yra neproporcingai didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 700 Eur suma yra pakankama nukentėjusiosios atstovavimo apimčiai, kuri iš nuteistojo R. M. ir priteistina.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
25. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, pagrindžiančios – 250,58 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo R. M. išlaidas (t. 3, b. l. 161, 173). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Pirmosios instancijos teisme kaltinamojo R. M. joks gynėjas neatstovavo, nuosprendžio apeliacine tvarka nuteistasis neskundė, kaip minėta, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, bei aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsirado teikiant nuteistajam būtina valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, iš R. M. valstybės naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios J. Š. atstovo, advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios J. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir priteista jai iš draudimo bendrovės ADB “(duomenys neskelbtini).”, 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, ir nustatyti:
jog J. Š. padaryta neturtinė žala yra 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) ir likusią neatlygintą jos dalį ? 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini).“.
Priteisti nukentėjusiajai J. Š. iš R. M. 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme teikimo R. M. išlaidų.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.